VIRŠKINIMO ORGANŲ SISTEMA (v.o.s.)Virškinimo organų sistemą jungia daug įvairių organų, kurių pagrindinėfunkcija aprūpinti organizmą energrtinėmis ir plastinėmis medžiagomis.Šios sistemos organai taip paruošia augalinės, bei gyvūninės kilmės medž.,kad jas galėtų įsisavinti organizmas.Žmogaus v.o.s. sudaro 8-10 m. kanalas ir stambios virškinimo liaukos: kasair kepenys. V.o.s.prasideda burnos ertme. Joje esantys dantys ir liežuvismechaniškai susmulkina maistą. Liežuvio skonio organai įvertina jo kokybę,seilės jį suvilgo, sudrėkina.Toliau maisto tyrė per žiotis patenka į ryklę. Iš jos į stemplę. Perstemplę maistas patenka į praplatėjusią virškinimo sistemos dalį- skrandį.Čia prasideda virškinimas, baltymų skaidymas. Maisto tyrė su apvirškintaisbaltymais nuslenka iš skrandžio į plonąją žarną, į jos pradinę dalį-dvylikapirštę žarną, kur atsiveria kasos ir kepenų ištekamieji latakai. Perjuos atiteka svarbiausios virškinimo sultys. Taigi dvylikapirštėje žarnojesuvirškinama 2/3maisto.Sekančioje plonosios žarnos dalyje- tuščiojoje žarnoje suvirškinamoslikusios maisto medž. Prasideda rezorbcija- suvirškintų maisto medž.įsiurbimas. Jis vyksta ir paskutinėje plonosios žarnos dalyje- klubinėježarnoje. Iš plonosios žarnos likusi tyrė pereina į storąją žarną, kurįsiurbiamas H2O ir mineralinės medž. bei formuojasi išmatos. Per galinęstorosios žarnos dalį- tiesiąją žarną išmatos pašalinamos. Tiktai burnosryklės ir iš dalies ryklės sienoje yra skeleto elementų: kaulų, kremzlių.Kitur virškinamojo trakto siena visur minkšta, susideda iš epitelio,jungiamojo audinio ir raumenų. Sienoje yra liaukų, limfoidinių darinių.Gausu kraujagyslių ir nervų iš suminėtų audinių hyra susidarę 3 klodai:gleivinis, raumeninis ir serozinis. Jie būdingi ne tik virškinamiesiems betir kvepuojamiesiems bei šalinimo ir lytiniams organams. Organai, kurieneturi serozinio dangalo turi adventiciją. Šis puriojo jungiamojo audinio
dangalas prasidėjęs nuo raumeninio pereina į kito organo adventiciją, tailyg tarpinis kelių organų derinys. Adventicija sujungia gretimus organus įvieną kompleksą nepriklausomai nuo jų sisteminės priklausomybės.BURNOS ERTMĖ (b.e.)Pradinė virškinamojo trakto dalis. Joje tikrinamas maisto skonis,temperatūra, konsistencija ir prasideda virškinimas. Burnoje maistasusmulkinamas, sumaišomas su seilėmis. Čia iš dalies jis veikiamas seiliųfermentų pakinta ir chemiškai.B.e. dalijama į prieangį ir tikrąją b.e. Prieangiu vadiname plyšį, kurį išišorės sudaro lūpos ir skruostai, iš vidaus žandikaulių dantinės ataugos irabi dantų eilės. Tikrąją b.e. riboja žandikaulis ir žandikaulių dantinėsataugos iš viršaus kietasis ir minkštasis gomurys iš apčios- burnosdiafragma. Užpakalyje b.e. pro neporinę angą susisieia su rykle.
GOMURYS (g.)Yra kietasis ir minkštasis g.Kietąjį g. sudaro viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos ir gomurikauliųgulsčiosios plokštelės padengtos gleivine suaugusia su antkauliu.Minkštąjį g. sudaro jungiamojo audinio plokštelė- aponeurozė ir raumenys išviršaus ir apačios apkloti gleivinės. Priekinių kraštų minkštasis g.mrisitvirtina prie užpakalinio kietojo g. krašto. O užpakalinis- gomurioburė laisvai kabo atskirdamas nosiaryklę nuo burininės ryklės dalies, nuoužpakalinio krašto žemyn nutysta nedidelė atauga liežuvėlis. LIEŽUVISRaumeninis organas padengtas gleivinės su liaukutėmis ir limfiniaisdariniais. Jame gausu kraujagyslių ie nervų. Jis visiškai užpildo uždarosburnos ertmę. Liežuvyje skiriame: viršūnę, kūną ir šaknį. Šaknis suaugusisu paliežuviniu kaulu. Viršutinis liežuvio paviršius vadinamas jo nugara.Liežuvio raumenys sudaro pagrindinę šio organo masę ir skirstomi į 2grupes:1) vidiniai raumenys- prasideda ir prisitvirtina liežuvyje.2) išoriniai- prasideda nuo įvairių kaulų, o pasibaigia liežuvyje.
Vidiniai raumenys išsidėsto liežuvyje trim viena kitai statmenomiskryptimis: išilgine, skersine ir statmena. Susitraukdami raumenys keičialiežuvio formą, judina jį, traukia jį į priekį, atgal, į šonus, pakelia,bei nuleidžia. Judėdamas liežuvis maišo kramtomą maistą, nustumia kasnį išburnos pro žiotis į ryklę.Be to žmogaus liežuvis yra kalbos organas. Liežuvio ir visos burnos ertmėsgleivinė susideda iš daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ir puriojojungiamojo audinio. Jo nugaroje visą gleivinę dengia įvairių rūšiųiškilumos, liežuvio speneliai ir todėl jis atrodo kaip aksomas. Liežuviospeneliai yra jungiamojo audinio išaugos, kurias dengia epitelio skiriamos4 liežuvio spenelių rūšys:siūliniaigrybiniai piliminiai lapo pavidaloSiūliniai speneliai gausiausi ir kartu mažiausi. Jie dengia 2 priekiniusliežuvio nugaros trečdalius. Šiuose speneliuose yra bendro jutimo nervųreceptoriai. Visų kitų rūšių speneliai turi skonio jutimo nervinių galūnių.Liežuvio šaknies gleivinėje yra limfoidinio audinio darinys- liežuviomigdolas.DANTYSDantys sudaryti iš paties kiečiausio organizmo audinio. Jie įsitvirtinęabiejų žandikaulių dantinių ataugų duobutėse įkalu. Skiriamos 3dantų dalys:šaknis, kalelis ir vainikas. Šaknis yra žandikaulių duobutėse. Vainikasišlenda virš žandikaulio ataugų ir sudaro matomą danties dalį. Kaklelis yrasiaura juostelė tarp šaknies ir vainiko. Kiekvieno danties viduje yra ertmėužpildyta iš kraujagyslių ir nervų sudaryta danties minkštimo. Dantissudarytas iš 3 medžiagų: dentino, emalės ir cemento. Dentinas sudaro beveikvisą danties masę. Danties vainiką dengia emalis, o šaknį cementas. Pagalformą skiriamos 4dantų rūšys: kandžiai, iltys, kapliai, krūminiai.Žmogaus dantys pasikeičia. Pradžioje vaikams išdygsta laikini pieniniai, ovėliau juos pakeičia pastovieji. Pieninių dantų išdygsta 20. Jų formulė[pic]Tai reiškia, kad žandikaulio tiek viršuj tiek apačioj yra 2kandžiai,
1iltis, kaplių nėra ir 2krūminiai dantys.Pieniniai dantys pradeda kaltis pirmųjų kūdikio gyvenimo metų viduryje,apie 6-8mėn. Sekantys 5metai po pieninių dantų sudygimo vadinami ramybėsmetais. Pastovieji dantys kalasi nuo 7m. Pastovieji dantys sudygsta per 6-7m. išskyrus trečiuosius krūminius dantis- proto dantis. Pastarieji dygstavėliau 18-25m. Tačiau gali visai neišdygti arba išdygsta sugedę. Pastoviųjųdantų žmogus turi 32. Jų formulė [pic] SEILIŲ LIAUKOSBurnos ertmėje yra seilių liakų. Jos skirstomos į didžiąsias ir mažąsias.Pagal išskiriamą sekretą į gleivines (mukozines), baltymines (serozines) irmišrias.Daugiausia burnoje yra mažųjų liaukų. Didžiųjų laukų yra 3poros: paausinė,pažandinė ir paliežuvinė. Mažosios burnos laiukos yra paprastosios liaukosir gamina daugiausia mišrias seiles. Skirstomos į skruostų, lūpų, gomurio,liežuvio ir kitas. Visos šios liaukos gamina seiles, kurios įmirko,išbrinkina, maceruoja maistą, paslydina kąsnį. Be to jos neutralizuoja įburną patekusias rūgštis, šarmus ir prplauna burną.Per parą visos liaukos išskiria nuo 1 iki 1,5L seilių.RYKLĖYra piltuvo formos. Viršuje iš priekio atviras 15cm ilgio vamzdelis.Ryklė prasideda nuo kaukuolės pamato ir nusitęsusi iki 6 ar 7 kakloslankstelio pereina į stemplę. Ryklės priekyje iš viršaus į apačią yranosies ertmė, burna ir gerklos. Užpakalyje ryklės yra kaklinė stuburodalis, o šonuose kaklo kraujagyslių ir nrvų pluoštas.Ryklės ertmė skirstoma į 3aukštus. Viršutinis aukštas yra už nosies ertmėsir vadinamas nosiarykle. Vidurinis aukštas yra už burnos ertmės. Taiburninė ryklės dalis. Apatinis aukštas yra apie gerklas, tai gerklinėryklės dalis.Ryklės griaučius sudaro tvirta skaidulinė medžiaga.Išoriau ryklės yra stiprus ryklės skersaruožių raumenų žiedas, sudarantis
jo raumeninį dangalą. Pastarasis per adventiciją jungiasi su aplinkiniaiskaklo organais ir kanalais.Ryklė yra organas, kur persipina virškinimo ir kvėpavimo traktai.STEMPLĖ5cm ilgio cilindrinis vamzdelis jungiantis ryklę su skrandžiu. Ramiojebūsenoje stemplė yra suplota sagitarine (iš dešinės į kairę) kryptimi. Jitęsiasi per kaklą ir krūtinę ir pervėrusi diafragmą [asibaigia skrandžiu.Skiriamos 3stemplės dalys:kaklinėkrūtininėpilvinėKrūtininė dalis ilgiausia 15-16cm, trunpiausia pilvinė 1-2cm.Stemplės sieną sudaro gleivinė, raumeninis dangalas ir adventicija.
SKRANDISYra smarkiai praplatėjusi virškinimo organų sistemos dalis. Jo formasavotiška, panaši į kriaušę. Be to ji nuolat kinta priklausomai nuo jameesančių dujų, maisto kiekio ir kaimyninių organų būklės. Jis sudarytas išpriekinės ir užpakalinės sienų, kurios susijungia viršuje ir apačiojesudarydamos skrandžio kreives. Viršuje mažąją kreivę, apačioje- didžiąjąskrandžio kreivę.Skrandžio dalys: ta vieta pro kurią į skrandį atsiveria stemplė vadinamaįskrandžiu, o pati anga- įskrandžio anga.Į kairę nuo skrandžio esanti kupolo formos dalis vadinama skrandžio dugnu.Labiausisi į dešinę nukrypusi ir susiaurėjusi skrandžio dalis vadinamaprievarčiu. Jame skiriama siaurėjanti dalis, prieskrandžio urvas ir visiasusiaurėjęs prieskrandžio kanalas. Per prievarčio angą skrandis susisiekiasu plonąją žarna. Likusi vidurinė dalis vadinama skrandžio kūnu, opagrindinė skrandžio ašis, kurios kryptimi juda virškinimo masė vadinamaskrandžio kanalu.Skrandžio dydis nevienodas. Vidutiniškai jo išilginė ašis yra 23cm, o tūris- 1,5-3L.Skrandžio siena sudaryta iš gleivinės, raumeninio ir serozinio dangalų. PLONOJI ŽARNATai yra pati ilgiausia virškinimo organų sistemos dalis. Ji prasideda nuoskrandžio prievarčio ir vingiuodama kilpomis pasibaigia dešiniajame
apatiniame pilvo kampe kur pereina į storąją žarną. Jos ilgis ~6-7cm. Jojeskiriamos 3dalys: dvylikapirštė žarna, tuščioji ir klubinė.Iš jų dvylikapirštė yra trumpiausia, 25-30cm, o klubinė ilgiausia. Jisudaro 3/5visos plonosios žarnos ilgio. Tarp tuščiosios ir klubinės žarnųryškios ribos nėra. Ponosios žarnos siena sudaryta iš šių dangalų:gleivinės, raumeninio sluoksnio ir adventicijos dvylikapirštėje žarnoje beiserozinio dangalo likusioje plonosios žarnos dalyje.STOROJI ŽARNAYra paskutinė virškinimo kanalo dalis. Ji prasidedass nuo plonosios žarnosgalo ir tęsiasi iki išeinamosios angos. Skiriamos 3jos dalys: akloji,gaubtinė ir tiesioji žarnos.Gaubtinė žarna skirstoma į kylančiąją, skersinę, nusileidžiamąją irriestinę dalis. Jos ilgis ~1,5m. Pradinės storosios žarnos dalies ilgis yradidelis ~7cm, o pabaigos siauresnis iki 4cm.Storosios žarnos sienos sandara kitokia negu plonosios žarnos. Gleivinėneturi gaurelių, ji susiraukšlėjusi, pusmėnulėmis raukšlėmis.Susiraukšlėjusi yra ne tik gleivinė bet ir kiti sienos dangalai. Raumeninisdangalas sudarytas iš 2sluksnių: žiedinio ir išilginio.Išorinis išilginis sluoksnis netolygiai išsidėsto apie visą žarnos sieną.Jis sudaro 3juostas. Jos išsidėsto apie žarną lygiais atstumais ir tąsiasiper akląją ir gaubtinę žarną iki tiesiosio žarnos. Skiriamos laisvojijuosta, pasaitinė ir taukinė juosta. Ties pasaitine juosta yra storosiosžarnos pasaitas. Žiedinis raumeninio dangalo sluoksnis išsidėsto apie žarnątolygiai. Storosios žarnos juostos yra truputi trumpesnės už pačią žarną,todėl ji atrodo lyg susiraukšlėjusi, nes per tam tikrą atstumą žarnos sienaįlinkusi giliomis skersinėmis juostomis. Tarp šių linkių yra išgaubos,kurios suteikia storajai žarnai būdingą vaizdą. Išorinis storosios žarnossienos dangalas yra serozinis, nes pilvaplėvė daugumą jos dalių dengia išvisų pusių.Ties laisvąją ir taukine juostomis yra į šonus atsisukusios 4-5cm ilgio
taukinės ataugos, kurios daug gemalinio audinio.Akloji žarna yra pradinė storosios žarnos dalis. Ji prasideda aklu maišeliudešinėje klubo duobėje ir tęsiasi iki plonosios žarnos įdėjimo į storąjąžarną. Jos ilgis ~7cm. Aklosios žarnos gale prasideda kirmėlinė atauga, josilgis ~8-9cm. Gaubtinė žarna yra ilgiausia storosios žarnos dalis. Jiprasideda nuo aklosios žarnos ir kyla aukštyn. Tai kylančioji dalis, josilgis ~20cm. Po to pasuka skersai sudarydama dešinįjį linkį ir eina perpilvo ertmę iš dešinės į kairę, tai skersinė dalis. Ji yr ilgiausis, 50cm.Kairėje pilvo pusėje už kairiojo linkio ji pasuka žemyn. Tai 15 ilgionusileidžiančioji dalis, kuri pereina į riestinę žarną, o pastaroji įtiesiąją žarną. Riestinės žarnos ilgis ~15cm. Tiesioji žarna yra galinėstorosios dalis, prasideda nuo riestinės žarnos ir pasibaigia išeinamąjaanga. Jos ilgis ~20cm. Tiesisios žarnos ertmė vadinama išskiriamuojukanalu. Mažajame dubenyje žarna paplatėja, sudarydama ampulę, kurios ilgis5-7cm. Žarna nėra tiesi, ji 2 kartus susiraito sanitarinėje ir kelis kartusfrontalinėje plokštumose. Žarnos pradžioje gleivinė sudaro kelias skersinesraukšles, kurios atsiranda dėl kryžmens linkio. Likusi gleivinės dalissusiraukšlėja išilginėmis raukšlėmis. Žiedinės raumeninės skaidulos priėšpat išeinamąją angą sudaro stiprų žiedą, vidinį išeinamosios angos srautą.Jis yra nevalingas. Žarnos galą išeinamosios angos srityje apsupaakersaruožių raumenų skaidulų žiedas, išorinės išeinamosios angos rankos.Jis priklauso tarpvietės raumenims ir yra valingas.KEPENYSStambiausia virškinimo organų liauka. Jos sveria ~1,5kg. Kepenys gaminatulžį, kuri ištekėjusi į dvylikapirštę žarną emulguoja riebalus irsuaktyvina riebalus skaldantį fermentą lipazę. Bet o kepenys gaminabaltymus, vitaminus, kaupia kai kurių medžiagų atsargas ir kita.
Kepenys yra dešinėje, viršutinėje pilvo pusėje po diafragma. Kepenų viršusyra ties 6šonkauliu, o apačia neišlenda iš po dešiniojo šonkaulio lanko.Tik nedidelė kepenų dalis užeina į kairę nuo vidurinės pilvo linijos.Kepenys yra savotiškos formos organas. Jame skiriami 2paviršiai:• viršutinis paviršius yra išgaubtas atatinkami diafragmos kupolui. Nuo diafragmos ant šio paviršiaus pereinantis pjautuvinis kepenų raištis dalija kepenis į dvi skiltis:– dešiniąją didesnę ir– kairiąją mažesnę• apatinis kepenų paviršius yra atsisukęs į pilvo organus ir turi 3vagas, kurios visos kartu primena H. 2vagos yra lygiagretės, eina iš priekio į užpakalį sanitariai, kurią sujungia skersinis gilus plyšys- kepenų vartai.Į vartus įteka vartų vena, kepeninė arterija ir nervai. Iš jų išeinalimfagyslės ir kepeninis latakas. Vartų priekyje esanti kepenų dalisvadinama kvadratine skiltimi, o užpakalyje- uodegine skiltimi.Dešinės išilginės vagos priekinėje dalyje yra tulžies pūslė, užpakalinėjeapatinė tuščioji vena. Kairiojoje išilginė vagoje yra raiščiai. Poseroziniu kepenų dangalu yra skaidulinis dangalas, kuris apdengia visąorganų paviršių ir susuga su juo.Nuo šio dangalo atsiskiria jungiamojo audinio pertvaros, kuriosnusitęsdamos gilyn padalija kepenis į šešiakmpes skilteles. Kiekvienosskiltelės centre yra centrinė vena. Jungiamojo audinio pertvaros sudarokepenų griaučių stromą tarp kurių yra kepenų ląstelių sudarančiųparenchimą. Kepenys, skirtingai nuo visų kitų organų gauna kraują išarterijų ir venų. Veninis krauajs atiteka iš virškinimo sistemos organų irtuir daug medžiagų, kurios nereikalingos ar net žalinos organizmui.TULŽIES PŪSLĖYra kriaušės formos. Ji yra bendravardėje kepenų apatinio paviršiausdalyje. Skiriama preikinė- plati pūslės dalis- dugnas, ir priešingassusiaurėjęs galas- kaklas. Tarp jų yra pūslės kūnas. Pūslės siena sudaryta
iš gleivinės, raumeninio ir serozinio dangalų. Pūslės kaklas betarpiškaipereina į pūslės lataką. Jis yra ~3cm ilgio ir susijungia su bendruojukepenų lataku.Tarp pūslės kaklo ir latako viena žiedinė raukšlė sudaro vožtuvą. Tulžįkepenys gamina be pertraukos. Ji iš kepenų išteka tarpskilteliniaislatakais, kurie besijungdami sudaro segmentinius latakus. Segmentiniailatakai sudaro kairįjį ir dešinįjį kepenų latakus, kurie išeina pro kepenųvartus.Abu latakai susijungia į bendrąjį kepenų lataką. Pastarasis su pūslėslataku sudaro bendrąjį tulžies lataką. Jis yra ~7cm ilgio. Kepenys per parąišskiria ~1L tulžies. Virškinimo metu tulžis teka tiesiog iš kepenų įdvylikapirštę žarną. Nuo riebaus maisto pūslės sienos raumeninis dangalasreflektoriškai susitraukis ir tulžis išteka iš pūslės. Kai dvylikapirštėježarnoje maistas nevirškinamas, tulžis kaupiasi pūslėje.KASAYra antra pagal dydį virškinimo organų sistemos liauka. Kasoje skiriama:galva, kūnas ir uodega. Jos dydis įvairuoja: kasos ilgis 16-22cm, plotis 3-9cm, storis 2-3cm. Kasa sveria ~75g. Kasa yra viršutinėje pilvo ertmėsdalyje tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos. Kasos galva yraįsiterusi į dvylikapirštės žarnos įdubą ir puriuoju jungiamuoju audiniusuaugusi su jos siena. Griaučių atžvilgiu kasos galva yra dešinėje stuburopusėje, antro juosmens slankstelio aukštyje.Kasa yra rausvos spalvos ir neturi jokios kapsulės todėl gerai matyti netik jos spalva bet ir skiltelinė sandara. Kasa susideda iš dvejopųląstelių: vienos produkuoja virškinamąsias sultis, kitos hormoną insuliną.Kasos sultys teka per kasos latakus. Smulkūs kasos latakai susijungdamitarpusavyje sudaro stambesnius įtekančius į pagrindinį kasos lataką, kuriseina liaukos pradžios dalyje ir nutįsta per visą jos ilgį iš kairės į
dešinę. Kasos latakas įteka į nusileidžiančią dvylikapirštės žarnos dalįkartu su bendruoju tulžies lataku.PILVAPLĖVĖPilvo ertmės sienų vidinį paviršių ir esančius joje organus dengiapilvaplėvė. Tai didžiausia žmogaus organizmo serozinė plėvė. Ją sudaro2lapai: pasieninis, kuris dengia pilvo sienos vidinę pusę ir vidurių, kurisdengia pilvo organų paviršių.Tarp šių lapų yra pilvaplėvės ertmė. Ji tarp organų yra siauro plyšioformos. Pilvaplėvė yra lyg uždaras maišas, kuris tik moters kūne turinedidelę angutę atsiveriančią pro kiaušintakius į išorę.Pilvaplėvė organus dengia nevienodai. Organai, kuriuos pilvaplėvė dengia išvisų pusių vadinami INTRAPERITONINIAIS (Peritoneum- pilvaplėvė).Iš trijų pusių dengiami organai vadinami MEZOPERITONINIAIS, o iš vienosEKSTRAPERITONINIAIS. Dar skiriami RETROPERITONINIAI organai. Jie supilvaplėve kontakto neturi, nes yra giliai nugrimzdę į mažąjį dubenį arbaprisišlieję prie užpakalinės pilvo sienos. Vidurių pilvaplėvės lapą sudaroraisčius, pasaitas ir taukines. Raisčiu vadinama pilvaplėvės lapo dalisesanti tarp pilvo sienos ir organų arba tarp vieno organo ir kito. Pasaituvadinama pilvaplėvės lapo dublikatūra susidariusi po to kai pilvaplėvėapdengia organą iš visų pusių. Jis pritvirtina organą prie užpakalinėspilvo sienos. Pasaitų turi plonoji žarna, išskyrus dvylikapirštė, skersinė,riestinė gaubtinė žarna, kirmėlinė atauga ir viršutinis trečdalis tiesiosiožarnos dalis.Taukine vadinama keli suaugę pilvaplėvės lapai, kurių tarpuose kaupiasiriebalai. Yra mažoji ir didžioji taukinės. Mažoji- tai kepeninis skrandžioraištis, o didžioji- pakitusi skrandžio pasaito dublikatūra.