Kaip kvėpuoja gyvūnai?

Biologijoje kvėpavimu vadinamas procesas, vykstantis gyvų ląstelių viduje. Šio proceso metu cheminis ”kuras” suskaidomas ir atpalaiduojama energija. Ši energija palaiko šiltakraujų gyvūnų kūno šilumą. Kai kurie gyvi organizmai gali kvėpuoti be deguonies, tačiau daugumai jų deguonis yra būtinas. Žinduolių ir ktų stambių sausumos gyvūnų ląstelės deguonimi aprūpinamos kvėpuojant oru.
Dauguma gyvų padarų turi gauti deguonies, kad išliktų gyvi. Sausumos gyvūnai paprastai įkvepia deguonį iš aplinkinio oro ir, kaip visi gyvūnai, naudoja jį energijai atpalaiduoti ląstelių viduje. Tai darydami, jie išskiria dujas, vaadinamas anglies dioksidu, kurias turi pašalinti. Visas šis procesas – įskaitant ir tą dalį kuri vyksta ląstelių viduje, – vadinamas kvėpavimu. Labai mažiems gyviems organizmas, tokiems kaip plokščiosios kirmėlės, gauti pakankamai deguonies ne problema. Jis patenka tiesiog pro jų išorinį paviršių ir po to pasklinda ten, kur jo reikia. Didesni organizmai, tarp jų ir žinduoliai, naudoja tam tikrus kvėpavimo organus (plaučius), kad galėtų paimti jiems būtino deguonies.

Paukščių kvėpavimas

Kad galėtų skraidyti, pauščiams reikia daug energijos, todėl jie turi gerai išsivysčiusią kvėpavimo sistemą. Kitaip neegu žinduolių, paukščių plaučiai jungiasi su dideliais oro maišais, kurie palaiko oro tėkmę plaučiais tik viena kryptimi. Tokia sistema greitai išvalo plaučius. Plaučiai ir širdis yra didesni negu žinduolių, o širdis plaka dažniau. Todėl paukšciai gali lengvai kvėpuoti aukštai danguje ku

ur oras labai retas.

Vabzdžių kvėpavimas
Vabzdžiai smulkūs, tačiau dažniausiai labai veiklųs tad jiems reikia daug deguonies. Jie neturi plaučių, o į jų organizmą oras patenka pro mikroskopinių kvėpavimo vamzdelių (trachėjų) trinklą. Vabzdžio trachėjos į išorę atsiveria angelėmis, kurios vadinamos kvėptukais. Trachėjos daug kartų šakojasi, sudarydamos atšakas, kurios pasiekia atskiras ląstelias. Kai kurie vambzdžiai dar turi oro maišelius, padedančius reguliūti oro tėkmę.

Varlegivių kvėpavimas

Dauguma suaugusių varliagyvių gali kvėpuoti oda ir plaučiais. Kai kurie dar gali pasisavinti deguonį burnos ertme. Po oda esančios gleivių liaukos drėkina odą, leisdamos deguoniui lengvai pro ją praeiti. Apie 200 salamandrų rūšių plaučių neturi ir kvėpuoja tik oda ir burna. Varliagyvių lervos kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos mėsingos ir plunksniškos, todėl turi didelį paviršiaus plotą ir yra gerai aprūpinamos krauju, kad galėtų paaimti iš vandens deguonį.

Kaip kvėpuoja žuvys

Kad išliktų gyvos, žuvys, kaip ir kiti gyvūnai, turi kvėpuoti deguonimi. Žuvis įtraukia vandenį su ištirpusiu jame deguonimi į burną ir varo jį virš žiaunų, esančių galvos gale. Žiaunos turi turi dižiulį paviršiaus plotą deguoniui sugerti, kuris per žiaunų sienelias iš vandens pereina į žuvies kraują. Po to deguonis kraujagyslėmis išnešiojamas po visą kūną. Atliekos, tarp jų ir anglies dioksidas, pašalūinamas su vandeniu.

Naudota literatūra
1. Davied Burnie, Jonathan Elphick, Theresa Greenaway, Barbara Taylor, Marek Walisiewicz, Richard Walker. – V.,1999. –

303p.

Leave a Comment