kvepavimas

Kvėpavimas- tai procesas, kai organiniai junginiai skaidomi iki CO2 ir H2O, o atsipalaidavusi energija naudojama darbui atlikti

Kvėpavimas– tai procesas, kai organiniai junginiai skaidomi iki CO2 ir H2O, o atsipalaidavusi energija naudojama darbui atlikti.

Viduląstelinis kvėpavimas- tai procesas, kuriam vykstant angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai skaidomi, tuo pat metu susidarant ATP.Ląstelėje esančios medžiagos oksiduojasi(atiduoda elektronus), fermentai nutraukia gliukozės atomus siejančius ryšius ir tuomet atsipalaiduoja energija.

Viduląstelinio kvėpavimo būdai:

Aerobinis kvėpavimas – procesas, kurio metu, dalyvaujant deguoniui, gliukozė, esanti ląstelėje, suskaidoma į vandenį ir anglies dioksidą. Atpalaiduojama daug energijos.

Anaerobinis kvėpavimas(rūgimas) – procesas, kuriam vykstant gliukozė suskaidoma be deguonies ir susidaro pieno rūgštis (laktatas) arba etilo alkoholis. Atsipalaiduoja mažai energijos.

Aerobinio kvėpavimo lygtis :

C6H12O6 + 6CO2 6CO2 + 6H2O + energija

Aerobinio kvėpavimo eiga

I etapas – glikolizė

Vieta: ląstelės citozolyje

Pradinė medžiaga: gliukozė

Procesai: gliukozė suskyla į 2 piruvato molekules ir atpalaiduota energija sukaupiama 2 ATP molekulėse.

Rezultatas: 2ATP molekulės ir 2 piruvato molekulės.

II etapas – pereinamoji reakcija

Vieta: mitochondrijų matrikse

Pradinė medžiaga: 2 piruvato molekulės

Procesai: piruvato molekulės verčiamos acetilo grupe.

Rezultatas: iš vienos gliukozės molekulės susidaro 2 anglies dioksido molekulės

III etapas – Krebso ciklas

Vieta: mitochondrijų matrikse

Pradinė medžiaga: piruvatų molekulės

Procesai:

-piruvatas suskyla iki anglies dioksido

-atskilę elektronai ir H+ prijungiami prie FAD ir NAD FADH ir NADH ir nunešami į elektronų pernašos sistemą.

IV etapas – elektronų pernašos sistema

Vieta: mitochondrijų kristose

Pradinė medžiaga: elektronai ir protonai, judantys elektronų pernašos sistemoje

Procesai:

elektronų pernašos sistemoje elektronai judėdami nuo vieno baltymo nešiklio ant kito atiduoda savo energiją prie ADP prijungti P ir susidaryti ATP.

Energija naudojama H+ permesti iš matrikso į tarpmembraninę ertmę susidaro potencialų skirtumas.

pro ATP sintazės kanalus H+ grįžta atgal į matriksą ir savo energiją atiduoda prie ADP prijungti fosfatą ATP

Elektronai iš elektronų pernašos sistemos sistemos netekę energijos patenka ant deguonies. Ant deguonies petenka ir H+. Susidaro H2O.

Rezultatas: 32 ATP molekulės

Aerobinio kvėpavimo rezultatas – 36 ATP molekulės.

Anaerobinis kvėpavimas(rūgimas)

Rūgimo pradinis etapas- glikolizė(kaip ir aerobinio kvėpavimo metu). C6H12O6 skyla į 2 piruvato molekules, bet susidaręs piruvatas į mitochondriją nepatenka. Glikolizės metu atsipalaiduoja 2 ATP molekulės, daugiau ATP vykstant rūgimui ir nesusidaro. Pagal tai, kokie produktai susidaro, galima išskirti alkoholinį ir pienarūgštį rūgimą.

Rezultatas: iš vienos gliukozės molekulės susidaro tik 2 ATP, nesgliukozė suskyla ne iki galo.

Kaip kvėpuoja bakterijos?

Bakterijos gali gyventi aerobinėje ir anaerobineje aplinkoje, kvėpuodamos atmosferos deguonimi, visu kūno paviršiumi.

Dauguma bakterijų yra aerobiniai heterotrofai ir saprofitiniai skaidytojai. Dalis bakterijų yra autotrofinės ir vykdo fotosintezę arba chemosintezę

Kaip kvėpuoja protistai?

AMEBA-kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, patenkančiu i citoplazmą pro visą kūno paviršių.

Deguonis padeda suskaidyti sudėtingas citoplazmoje esančias medžiagas į paprastesnes. Išsiskiria energija, reikalinga organizmo gyvybinei veiklai.

ŽALIOJI EUGLENA- vykdo fotosintezę, todėl deguonimi apsirūpina pati jį pasigamindama.

KLUMPELĖ-kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Kaip kvėpuoja duobagyviai?

HIDRA- Kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Kaip kvėpuoja kirmelės?

Plokščiosios kirmelės- neturi specialių kvėpavimo organų, kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Parazitinės gali gyventi ir bedeguoninėje terpėje, kvėpuoja rūgimo būdu.

Apvaliosios kirmelės- kvėpuoja visu kūno paviršiumi, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Yra prisitaikusios gyventi ir bedeguoninėje terpėje.

Žieduotosios kirmelės- kvėpuoja atmosferos deguonimi, per drėgną odą.

Kaip kvėpuoja nariuotakojai?

Vėžiagyviai- kvėpuoja per plonasienį organą- žiaunas, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Voragyviai- priekinėje pilvelio dalyje glūdi pora plaučių maišelių, kurie jungiasi su aplinka.

Maišelių sieneles sudaro daugybė lapų formos raukšlelių, kuriose cirkuliuoja kraujas. Iš tarp raukšlelių esančio oro jis prisipildo deguonies.Be to pilvelyje yra 2 kuokšteliai kvėpuojamųjų vamzdelių trachėjų, atsiverenčių laukan bendra kvėpuojamaja anga. Kvėpuoja atmosferos deguonimi.

Vabzdžiai- tankus išsišakojusių vidinių vamzdelių-trachėjų-tinklas. Oras pro iššorinius kvėptukus patenka į visus vidaus organus ir audinius. Kvėpuoja atmosferos deguonimi.

Kaip kvėpuoja minkštakūniai?

Didžioji kudrinukė- nors gyvena vandenyje, bet kvėpuoja atmosferos deguonimi.

Kvėpuoti iškyla į vandens paviršiu ir dešinėje kūno pusėje, prie kriauklės krašto, atveria apskritą kvėpuojamąją angą, kuri eina į tam tikrą mantijos kišenę- plaučius. Plaučių sienelės tankiai išraizgytos kraujagyslių. Čia kraujas gauna deguonies ir išskiria anglies dioksidą.

Bedantė- kvėpuoja žiaunų pagalba, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Kaip kvėpuoja augalai?

Pro žioteles, pro kurias vyksta dujų mainai, paimamas atmosferos deguonis. Jis oksiduojamas ląstelės motochondrijose ir išskiriamas anglies dioksidas.

Kaip kvėpuoja chordiniai?

Iešmutis- kvėpuoja žiaunų pagalba, vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Žuvys- iš burnos ertmės vanduo teka pro žiaunų plyšius, esančius ryklės sienelėse, ir skalauja kvėpavimo organus- žiaunas. Išdžiuvę žiaunų lapeliai negali praleisti deguonies ir anglies dioksido. Kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi.

Varliagyviai- kvėpuoja atmosferos deguonimi.

Kvėpavimo organai- plaučiai ir oda. Plaučiai panašus į maišelius, sienelėse gausu kraujagyslių.

Plaučiai silpnai išsivystę, todėl kvėpavimas per odą yra labai svarbus.

Dujų apykaita gali vykti tik tada, kai oda drėgna. Vandenyje varliagyviai kvėpuoja tik drėgna oda

Ropliai- kvėpuoja plaučių pagalba (plaučiai korėti), atmosferos deguonimi.

Paukščiai- būdingas dvigubas kvėpavimas.

Plaučių pagalba ir oro maišeliais.

Oro maišeliai yra visur, kur yra tarpai tarp organų.

Ramybės būsenoje paukštis kvėpuoja suspausdamas ir išplėsdamas krūtinės ląstą.

Skraidant ir mojuojant sparnais, susitraukia ir išsiplečia oro maišeliai, iš kurių oras pereina į plaučius. Kuo dažniau mojuoja sparnais, tuo intensyviau cirkuliuoja oras. Kvėpuoja atmosferos deguonimi.

Žinduoliai- turi kvėpavimo organų sistemą, kurią sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpuoja atmosferos deguonimi

Kaip kvėpuoja žmogus?

Turi kvėpavimo organų sistemą, kurią sudaro kvėpavimo takai (kuriais oras patenka į plaučius) ir plaučiai, kuriuose vyksta dujų apykaita.

Kvėpavimo takai- nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai.

Kvėpavimo etapai:

1etapas.Dujų mainai tarp aplinkos ir plaučių (tai išorinis kvėpavimas), nulemia slėgių skirtumas.

2 etapas. Dujų mainai tarp plaučių ir kraujo (dujų pernešimas krauju), šiuos procesus nulemia kraujo ląstelių, eritrocitų, sudėtis ir kraujo plazmos kaip skysčio gebėjimas tekėti.

3 etapas. Viduląstelinis kvėpavimas (tai organinių medžiagų oksidavimas deguonies pagalba).

Kvėpavimo eiga

1.Nosies ertmėje- oras sušildomas, išvalomas, sudrėkinamas, užuodžiamas.

2.Nosiaryklė- oras patenka į gerklas.

3.Gerklos- 1)oras patenka į trachėją

2)susiformuoja garsas

4.Trachėja-oras patenka į bronchus.

5.Bronchai- jais oras patenka į plaučius.

6.Plaučiai- juose vyksta dujų mainai tarp aplinkos ir kraujo (Kraujui atiduodamas deguonis, o į aplinką išskiriamas anglies dioksidas).

Įkvėpimas Iškvėpimas

1.Diafragma 1.Diafragma ir

ir tarpšonkauliniai tarpšonkauliniai raume-

raumenys susitraukia. nys atsipalaiduoja.

2.Krūtinės ląstos 2.Krūtinės ląstos tūris

tūris padidėja. Sumažėja.

3.Plaučių tūris 3.Plaučių tūris sumažėja.

padidėja. 4.Slėgis padidėja.

4.Slėgissumažėja.

Keletas įdomių faktų apie kvėpavimą

Žmogus ramybėje vidutiniškai įkvepia 16-20 kartų per minutę.

Miegant kvėpavimas sulėtėja (net iki 12 kartų per minutę).

Naujagimiai kvėpuoja 60-80 kartų per minutę, vaikui augant jo kvėpavimo dažnis mažėja.

Fizinio krūvio metu, susijaudinus, išsigandus kvėpavimas gali padažnėti iki 60 kartų per minutę.

Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500 ml oro (apie 8 l per minutę), o per parą apie 10 000 l oro.