KLAIPĖDOS UNIVERSITETASGAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETASBIOLOGIJOS KATEDRA
REFERATAS
NARIUOTAKOJAI (ARTHROPODA)
Darbą atliko:
2005.11.24Įvadas 3Bendroji nariuotakojų charakteristika 41 1 potipis. Žiaunakvapiai. 51.1 Klasė. Vėžiagyviai.(CRUSTACEA) 51.2 Klasė. Šimtakojai.(MYRIAPODA) 61.3 Klasė. Vabzdžiai.(INSECTA) 72 2 potipis. Trilobitiniai (TRILOBITOMORPHA). 82.1 Klasė. Trilobitai. (TRILOBITA) 83 3 potipis. Cheliceriniai (CHELICERATA) 93.1 Klasė. Kardauodegiai.(XIPHOSURA) 93.2 Klasė. Skorpionvėžiai.(GIGANTOSTRACA) 103.3 Klasė. Voragyviai.(ARACHNIDA) 113.4 Klasė. Jūrų vorai.(PANTOPODA) 124 Nariuotakojų žarnų epitelis 13Išvados 15Literatūros sarašas: 16
ĮvadasNariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. (apima 1.5 milijono gyvūnų rušių).Šie gyvūnai paplitę visur, jų nėra tiktais Antarktidos ledynuose.Tokį gausumą ir paplitimą nulėmė gerai išvystytas dangos audinys – kutikulė (tai storesnis ar plonesnis kūno šarvas, saugantis gyvūnus).Tai daugialąsčiai,turintys dvišalę simetriją, jų metamerinė sandara įvairi. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymuisi (būdingos įvairios lervinės stadijos).Šio darbo tikslas – susipažinti su nariuotakojų (ARTHROPODA) tipu. Jų klasifikacija, kūno sandara (sistema).Susipažinti su virškinimo sistema,jos sandara ir funkcijomis.
Vėžiagyviai Voragyviai Vabzdžiai
Bendroji nariuotakojų charakteristikaNariuotakojus dengia gerai išvystytas dangos audinys – kutikulė. Gyvūnai auga, neriasi.Nariuotakojų kūno dalys: galva , krūtinė ir pilvelis.Galva būdinga beveik visiems nariuotakojams, o krūtinė ir pilvelis gali būti diferencijuoti.Turi skersaruozius raumenis, kurie prisitvirtinę prie kutikulės.Kūno formą palaiko išorinis skeletas.Vietoj uždaros kraujotakos sistemos susiformavo atvira.Nugarinėje kūno pusėje yra gerai išsivysčiusi širdis.Širdis varinėja hemolimfą, kuri atlieka ir limfos ir iš dalies kraujo funkcijas.Vandens nariuotakojai turi kvėpavimo organus – žiaunas ar žiaunų funkcijas atliekančias galūnes.Sausumos nariuotakojai turi kitus kvėpavimo organus – vėduoklinius plaučius ar trachėjas.Šalinimo organai yra specifiniai – tai Malpigijaus vamzdeliai.Nariuotakojams būdingas tik lytinis dauginimasis.Dauguma nariuotakojų deda kiaušinius, retai pasitaiko gyvavedžių.Kiaušiniai paprastai dideli, turi daug trynio proteino.Paprastai nariuotakojai išsivysto iš vienos lervos neretai iš dviejų ar trijų.
Nariuotakojų tipas skirstomas į 3 potipius:1. Žiaunakvapiai (branchiata). Klasės : vėžiagyviai, šimtakojai, vabzdžiai.2. Trilobitiniai (trilobitomorpha). Klasės : trilobitai.3. Cheliceriniai (chelicerata). Klasės : kardauodegiai, skorpionvežiai, voragyviai, jūrų vorai.1 1 potipis. Žiaunakvapiai.Vandens gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis.Turi dvi poras antenų.1.1 Klasė. Vėžiagyviai.(CRUSTACEA)Virškinimo sistema:Sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos.Ši atsiveria analine anga paskutiniame narelyje – telsone.Priekinės ir užpakalinės žarnų vidus padengtas chitinine kutikule.Priekinėje žarnoje yra du praplatėjimai – kardialinis ir piliorinis skrandžiai.Kardialiniame skrandyje yra trys chitininės dantytos plokštelės, kurios trina prarytą maistą.Pilioriniame skrandyje yra chitininis filtras, pro kurį į vidurinę žarną patenka tik labai smulkus ir iš dalies suvirškintas maistas.Vidurinė žarna vamzdelio formos.Kitų vėžiagyvių – turi ilgas šonines ataugas, kuriose maistas virškinamas ir pasisavinamas.Užpakalinė žarna tiesi ir trumpa.Kvėpavimo organai: Smulkieji vėžiagyviai kvėpuoja visu kūno paviršiumi arba nediferencijuotomis galūnėmis.Kiti turi specializuotus kvėpavimo organus:pakitusias plokščias kojas arba specialias žiaunas.Kraujotakos sistema:Vieni gali išvis neturėti kraujotakos sistemos, kiti tik širdį, arba širdį su trumpute aorta.Širdį nuo organų skiria perikardo diafragma.Jeigu kraujagyslių nėra tai hemolimfa cirkuliuoja tarpais tarp organų ir audinių.Stambūs vėžiai turi išvystytą kraujagyslių sistemą.Arterijos šakojasi į galūnes ir į kai kuriuos kitus organus.Nervų sistema:Sudaro poriniai galvos ganglijai arba smegenys, aplinkryklinės konektyvos ir pilvinėje pusėje esantys poriniai išilginiai kamienai. Nervų sistema- kopėtinė.Sudėtingesnės sandaros vėžiagyviai turi pilvinę nervų grandinėlę.Turi ir simpatinę nervų sistemą sudarytą iš cerebralinio mazgo ir nervinio kamieno.Nervų sistema turi vidaus sekrecijos liaukas.Šalinimo sistema:Nefridijų vėžiagyvių organizme yra tik dvi.Tai anteninės ir maksilinės liaukos,kurios atsiveria ties šių galūnių pamatine dalimi.Liaukų vamzdelio pabaigoje yra maišelis .Už maišelio praplatėjimas,atitinkantis nefridijų praplatėjimas.Poto vingiuotas kanalas, kurio praplatėjusi dalis sudaro šlapimo puslę.
Ekologija:Dauguma gyvena jūrų ir vandenynų sublitoralinėje zonoje, kur gausu augalų ir maisto.1.2 Klasė. Šimtakojai.(MYRIAPODA)Turi storą chitininę kutikulę, kuri saugo nuo išdžiuvimo.Kvėpavimo organai yra trachėjos.Virškinimo sistema:Priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos sudaro tiesų virškinimo vamzdelį.Į burnos ertmę atsiveria stambios seilių liaukos .Maistas įsiurbiamas vidurinėje žarnoje.Kvėpavimo organai:Kvėpuoja trachėjomis.Tai ektoderminės kilmės vamzdelių sistema, aprūpinanti deguonimi visus organus ir ląsteles.