Nariuotakojai

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
BIOLOGIJOS KATEDRA

REFERATAS

NARIUOTAKOJAI (ARTHROPODA)

Darbą atliko:

2005.11.24
Įvadas 3
Bendroji nariuotakojų charakteristika 4
1 1 potipis. Žiaunakvapiai. 5
1.1 Klasė. Vėžiagyviai.(CRUSTACEA) 5
1.2 Klasė. Šimtakojai.(MYRIAPODA) 6
1.3 Klasė. Vabzdžiai.(INSECTA) 7
2 2 potipis. Trilobitiniai (TRILOBITOMORPHA). 8
2.1 Klasė. Trilobitai. (TRILOBITA) 8
3 3 potipis. Cheliceriniai (CHELICERATA) 9
3.1 Klasė. Kardauodegiai.(XIPHOSURA) 9
3.2 Klasė. Skorpionvėžiai.(GIGANTOSTRACA) 10
3.3 Klasė. Voragyviai.(ARACHNIDA) 11
3.4 Klasė. Jūrų vorai.(PANTOPODA) 12
4 Nariuotakojų žarnų epitelis 13
Išvados 15
Literatūros sarašas: 16

Įvadas
Nariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. (apima 1.5 milijono gyvūnų rušių).Šie gyvūnai paplitę visur, jų nėra tiktais Antarktidos ledynuose.Tokį gausumą ir paplitimą nulėmė gerai išvystytas dangos audinys – kutikulė (tai storesnis ar plonesnis kūno šarvas, saugantis gyvūnus).Tai daugialąsčiai,turintys dvišalę simetriją, jų metamerinė sandara įvairi. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. . Pasižymi toobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymuisi (būdingos įvairios lervinės stadijos).
Šio darbo tikslas – susipažinti su nariuotakojų (ARTHROPODA) tipu. Jų klasifikacija, kūno sandara (sistema).Susipažinti su virškinimo sistema,jos sandara ir funkcijomis.

Vėžiagyviai Voragyviai Vabzdžiai

Bendroji nariuotakojų charakteristika
Nariuotakojus dengia gerai išvystytas dangos audinys – kutikulė. Gyvūnai auga, neriasi.Nariuotakojų kūno dalys: galva , krūtinė ir pilvelis.Galva būdinga beveik visiems nariuotakojams, o krūtinė ir pilvelis gali būti diferencijuoti.Turi skersaruozius raumenis, kurie prisitvirtinę prie kutikulės.Kūno formą palaiko išorinis skeletas.Vietoj uždaros kraujotakos sistemos susiformavo attvira.Nugarinėje kūno pusėje yra gerai išsivysčiusi širdis.Širdis varinėja hemolimfą, kuri atlieka ir limfos ir iš dalies kraujo funkcijas.Vandens nariuotakojai turi kvėpavimo organus – žiaunas ar žiaunų funkcijas atliekančias galūnes.Sausumos nariuotakojai turi kitus kvėpavimo organus – vėduoklinius plaučius ar trachėjas.Šalinimo organai yra specifiniai –

tai Malpigijaus vamzdeliai.Nariuotakojams būdingas tik lytinis dauginimasis. .Dauguma nariuotakojų deda kiaušinius, retai pasitaiko gyvavedžių.Kiaušiniai paprastai dideli, turi daug trynio proteino.Paprastai nariuotakojai išsivysto iš vienos lervos neretai iš dviejų ar trijų.
Nariuotakojų tipas skirstomas į 3 potipius:
1. Žiaunakvapiai (branchiata). Klasės : vėžiagyviai, šimtakojai, vabzdžiai.
2. Trilobitiniai (trilobitomorpha). Klasės : trilobitai.
3. Cheliceriniai (chelicerata). Klasės : kardauodegiai, skorpionvežiai, voragyviai, jūrų vorai.

1 1 potipis. Žiaunakvapiai.
Vandens gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis.Turi dvi poras antenų.
1.1 Klasė. Vėžiagyviai.(CRUSTACEA)
Virškinimo sistema:Sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos.Ši atsiveria analine anga paskutiniame narelyje – telsone.Priekinės ir užpakalinės žarnų vidus padengtas chitinine kutikule.Priekinėje žarnoje yra du praplatėjimai – kardialinis ir piliorinis skrandžiai.Kardialiniame skrandyje yra trys chitininės dantytos plokštelės, kurios trina prarytą maistą.Pilioriniame skrandyje yra chitininis filtras, pro kurį į vidurinę žarną patenka tik labai smulkus ir iš dalies suvirškintas maistas.Vidurinė žarna vamzdelio formos.Kitų vėžiagyvių – turi ilgas šonines ataugas, kuriose maistas viirškinamas ir pasisavinamas.Užpakalinė žarna tiesi ir trumpa.
Kvėpavimo organai: Smulkieji vėžiagyviai kvėpuoja visu kūno paviršiumi arba nediferencijuotomis galūnėmis.Kiti turi specializuotus kvėpavimo organus:pakitusias plokščias kojas arba specialias žiaunas.
Kraujotakos sistema:Vieni gali išvis neturėti kraujotakos sistemos, kiti tik širdį, arba širdį su trumpute aorta.Širdį nuo organų skiria perikardo diafragma.Jeigu kraujagyslių nėra tai hemolimfa cirkuliuoja tarpais tarp organų ir audinių.Stambūs vėžiai turi išvystytą kraujagyslių sistemą.Arterijos šakojasi į galūnes ir į kai kuriuos kitus organus.
Nervų sistema:Sudaro poriniai galvos ganglijai arba smegenys, aplinkryklinės konektyvos ir pilvinėje pusėje esantys poriniai iš

šilginiai kamienai. Nervų sistema- kopėtinė.Sudėtingesnės sandaros vėžiagyviai turi pilvinę nervų grandinėlę.Turi ir simpatinę nervų sistemą sudarytą iš cerebralinio mazgo ir nervinio kamieno.Nervų sistema turi vidaus sekrecijos liaukas.
Šalinimo sistema:Nefridijų vėžiagyvių organizme yra tik dvi.Tai anteninės ir maksilinės liaukos,kurios atsiveria ties šių galūnių pamatine dalimi.Liaukų vamzdelio pabaigoje yra maišelis .Už maišelio praplatėjimas,atitinkantis nefridijų praplatėjimas.Poto vingiuotas kanalas, kurio praplatėjusi dalis sudaro šlapimo puslę.
Ekologija:Dauguma gyvena jūrų ir vandenynų sublitoralinėje zonoje, kur gausu augalų ir maisto.

1.2 Klasė. Šimtakojai.(MYRIAPODA)
Turi storą chitininę kutikulę, kuri saugo nuo išdžiuvimo.Kvėpavimo organai yra trachėjos.
Virškinimo sistema:Priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos sudaro tiesų virškinimo vamzdelį.Į burnos ertmę atsiveria stambios seilių liaukos .Maistas įsiurbiamas vidurinėje žarnoje.
Kvėpavimo organai:Kvėpuoja trachėjomis.Tai ektoderminės kilmės vamzdelių sistema, aprūpinanti deguonimi visus organus ir ląsteles.
Kraujotakos sistema:Kraujotakos sistema atvira.Nugarinėje pusėje yra ilgo vamzdelio formos širdis.Kiekviename segmente širdis turi kamera su pora angelių – ostijų.Pro ostiją kraujas patenka į kamerą ir teka į priekinę dalį galvos link.Nuo aortos atsišakoja žiedinės arterijos,kurios jungiasi į ventralinę kraujagyslę.Kraujagyslės pereina į lakūnų sistemą iš kurios hemolimfa renkasi į perikardo ertmę.
Šalinimo sistema:Šalinimo organai Malpigijaus vamzdeliai.Jų viena ar dvi poros atsiveria tarp vidurinės ir užpakalinės žarnos.Uratai iš Malpigijaus vamzdelių pašalinami į žarnyną.
Ekologija:Sausumos gyvūnai. Diena dauguma šimtakojų slepiasi po akmenimis,lapais, dirvoje,o naktįlėtai ropoja ieškodami pūvančių augalų ir tekančių sulčių.

1.3 Klasė. Vabzdžiai.(INSECTA)
Virškinimo sistema:Sistema sudaryta iš 3 dalių:priekinės, vidurinės ir užpakalinės ža

arnos.Burnos ertmėje atsiveria ilgų maišelių pavidalo seilių liaukos.Tarakonų, tiesiasparnių ir vabalų, turinčių graužiamuosius organus, stemplė praplatėjusi, o jos gale yra malamasis skrandis.Čia susmulkinamas patekęs maistas ir porcijomis pro sfinkterį slenka į vidurinę žarną.Vidurinėje žarnoje maistas virškinamas ir įsiurbiamas.Neretai šių vabzdžių vidurinė žarna išklota plona peritrofine membrana, saugančia žarnos sieneles nuo grubaus maisto.Suvirškintas maistas slenka į užpakalinę žarną.Ten kur baigiasi vidurinė žarna ir prasideda užpakalinė, į žarnyną atsiveria šalinomo sistemos Malpigijaus vamzdeliai.Užpakalinėje žarnoje įsiurbiamas iš maisto masės vanduo.
Kvėpavimo sistema:Vabzdžiai kvėpuoja trachėjomis.Tai vamzdeliai, kuriais patenka oras į visus organus aprūpindamas deguonimi net atskiras ląstelių grupes.Trahėjos į išorę atsiveria kvėptukais, arba , strigmomis, kurių gali būti iki 10 porų.Strigmos išsidėsčiusios krūtinės ir pilvelio šonuose.Trahėjų vamzdeliai lankstūs ir tmprūs, nes juose yra egzokutikulės spiralinis siūlas.
Kraujotakos sistema:Sistama atvira.Nugarinėje pusėje yra vamzdelio pavidalo formos širdis, priekinėje kūno dalyje pereinanti į trumpą aorta.Iš širdies ir aortos kraujas teka į kūno ertmes – sinusus.Širdis sudaryta iš iš atskirų kamerų, kurių šonuose yra ertmės – ostijos, turinčios vožtuvus, pro kuriuos į ertmės kamera patenka hemolimfa.
Šalinimo sistema:Šalinomo organai Malpigijaus vamzdeliai,kurie atsiveria tarp vidurinės ir užpakalinės žarnos.Įmalpigijaus vamzdelius iš hemolimfos patenka šlapimo rūgšties druskos.Kai kurie vabzdžiai Malpigijaus vamzdelių neturi.
Ekologija:Vabzdžiai paplitę beveik visame pasaulyje,tačiau šiaurėje jų rūšinė įvairovė gana skurdi. Sausumos , rečiau gėlavandeniai gyvūnai.

2 2 potipis. Trilobitiniai (TRILOBITOMORPHA).
2.1 Klasė. Trilobitai. (TRILOBITA)
Trilobitai buvo labai paplitę paleozojuje.Dauguma gy

yveno jūrų šelfų zonoje,bet buvo ir giliavandenių. Trilobitų kūnas sudarytas iš dviejų ar trijų dalių: galvos skydo, liemens ir uodeginės dalies.Uodeginės dalies segmentuose dažnai būdavo ilgi spygliai.Kilus pavojui trilobitai susiriesdavo, atstatydami ilgus galvos skydo ir uodeginės dalies spyglius.
Galvos apatinėje pusėje aptinkama ilgokos antenos ir 4 poros vienodų vienšakių galūnių.Trilobito galva sudaryta iš akrono ir 4 segmentų.Kiekvienos kojos pamatinio narelio išorinėje pusėje buvo nariuota žiauninė išauga ,o vidinėje- dantyta ar spygliuota kramtomoji išauga.Kojomis trilobitas galėjo vaikščioti, paimti ir kramtyti maistą.Kvėpavo kojų išaugomis.Apie trilobito vidinę sandara duomenų trūksta.Jie buvo skirtalyčiai.Trilobitai svarbūs, kaip chelicerinių protėviai.

3 3 potipis. Cheliceriniai (CHELICERATA)
Sausumos , rečiau jūriniai gyvūnai.
3.1 Klasė. Kardauodegiai.(XIPHOSURA)
Jūriniai tropikiniai dugniniai gyvūnai.
Virškinimo sistema:Priekinę žarną sudaro chitinizuota stemplė ir kramtomasis skrandis.Šio skrandžio sienelės spygliuotos.Į priekinę žarną atsiveria pora stambių kepenų, kuriose vyksta viduląstelinis virškinimas. Užpakalinė žarna trumpa.
Kraujotakos sistema:Sistema atvira.Širdis ilga.Joje yra 8 poros ostijų, pro kurias hemolimfa iš perikardo ertmės patenka į širdį.Nuo širdies į priekį eina trumpa aorta.Kraujas melsvas nes turi limfoje ištirpusio kvėpavimo pigmento – hemocianino.
Nervų sistema:Galvos smegenys redukuotos.Jose yra regėjimo centras.Labai išsivytęs aplinkryklinis žiedas, nuo kurio nervai eina į galūnes.Pilvinė nervų grandinėlė tik iš 6 ganglijų.Nuo ganglijų į šonus einantys nervai dar jungiasi dviem išilginiais kamienais.
Šalinimo sistema:Sudaro pakitę celomoduktai.Tai ilgi latakai, kurių gale yra keletas maišelių.Kiekvienas maišelis – tai aklinas celomoduktų piltuvėlis.Latakai atsiveria paskutinės kojų poros pamatinėje dalyje, šalia pirmojo kojos narelio – koksos.
Ekologija:Kardauodegiai gyvena negiliose tropikų ir subtropikų jūrose.Daugintis dažniausiai ropoja į pakraščius.Minta daugiašerėmis.

3.2 Klasė. Skorpionvėžiai.(GIGANTOSTRACA)
Šiai klasei priklauso dar paleozojuje išmirę jūriniai gyvūnai.Išvaizda panašūs į skorpionus tik stambesni.Kūnas iš galvakrūtinės ir pilvelio.Iš viso pilvelyje 12 segmentų.Visų voragyvių virškinimas yra išorinis.Skorpionas turi ryklę, kuri veikia kaip įsiurbimo siurblys, sutraukiantis į save tokio išorinio virškinimo medžiagas.Šalinimo organai sudaryti iš koksalinių liaukų ir nuo 1 iki 2 porų Malpigijaus vamzdelių.Kraujotakos sistema – kraujagyslinė ir lakūninė.Vamzdžio formos širdį apsupa perikardas,su kuriuo susisiekiama per šešias poras ostijų.Kraujyje yra hemocianino.Kvėpavimo aparatas susideda iš 4 porų knygos pavidalo plaučių.Juos sudaro plokštelės tarp kurių cirkuliuoja kraujas.

3.3 Klasė. Voragyviai.(ARACHNIDA)
Sausumos gyvūnai.
Virškinimo sistema:Paprastai plati ryklė sudaro raumeningą siurblį.Į priekinę žarną atsiveria seilių laikos, kurios sekretas virškina baltymus.Vidurinė žarna turi akląsias ataugas.Pora sambių kepenų skiaučių latakai atsiveria į vidurinę žarną.Vorams budingas išorinis virškinimas.Galutinai maistas suvirškinimas kepenyse.
Kvėpavimo organai:Tik erkės kvėpuoja pro dangos audinius.Kvėpavimo organai yra vėduokliniai plaučiai.Tai plonų plokštelių pluoštas, esantis nedidelėje ertmėje.Vėduokliniai plaučiai tai pakitusios žiaunos.Taip pat kvėpuoja ir trachėjomis.
Kraujotakos sistema:Širdis ilgo vamzdelio formos.Ji yra priešpilvio nugarinėje pusėje ir turi net 7 poras ostijų, pro kurias į širdį patenka hemolimfa.Skorpionų kraujas teka į priekinį ir užpakalinį galus, o iš ten į aortas.Iš širdies šoninių arterijų hemolimfa teka į lakūnas.
Šalinimo organai:Šalinimo organai yra koksalinės liaukos. Atsiveria kojų pamatinėje dalyje.Suaugėliai turi ir Malpigijaus vamzdelius.Voragyvių ekskrecijos produktas – guanino kristalai.
Nervų sistema:Viršryklinis ganglijas sudaro galvos smegenis.Smegenys ne iš 3 skyrių ,o iš 2 .Būdinga nervų sistemos centralizacija.Pilvelyje yra 7 ganglijai, stambus poryklinis mazgas.Nuo vieno stambaus nervinio žiedo į periferiją eina daug nervų.
Ekologija:Gyvena sausumoje.Tik nedaugelis jų gėluose vandenyse.

3.4 Klasė. Jūrų vorai.(PANTOPODA)
Jūrų gyvūnai.Tai parazitiniai ar plėšrūs gyvūnai,dažniausiai mintantys hidroidais.Galvoje nėra antenulių jos virtusios žnypliukėmis – cheliforais.Pilvo neturi.
Virškinimo sistema:Burna yra straubliuko gale.Straublyje esanti ryklė veikia ,kaip siurblys.Chitinizuotoje stemplėje yra tankių šerelių, kurie filtruoja įsiurbtą maistą.Vidurinės žarnos ilgos ataugos eina į kojas.Užpakalinė žarna atsiveria pilvelio rudimente.
Kraujotakos sistema:Sistema atvira.Nugarinėje pusėje yra perikardo ertmės apsupta vamzdelio pavidalo širdis, turinti pora ostijų.
Kvėpavimo ir šalinimo organų nėra.
Nervų sistema:Galvos smegenys iš 2 dalių, nes nėra vidurinių smegenų.Poryklinis ganglijas inervina palpus ir lytines kojas.Pilvinė nervų grandinėlė primityvi.
Ekologija:Jūrų vorai paplitę visuose vandenynuose ir sūriuose jūrose.Gausiausi Antarkties vandenyne.

4 Nariuotakojų žarnų epitelis

Nariuotakojų tipo atstovų žarnų epitelis blakstienėlių bei žiuželių neturi.Šis epitelis įvairiose žarnos dalyse yra skirtingos sandaros.Priekinėje ir užpakalinėje žarnos kanalo dalyse epitelio ląstelių apikaliniai galai turi palyginti storą chitino sluoksnį,kuris sudaro epikutikule.Maisto medžiagos per priekinės žarnos epikutikule į hemolimfą nepatenka.Maisto rezorbcija vyksta vidurinėje žarnos dalyje,kur stulpinės ląstelės turi aukštus ir tankius mikrogaurelius,sudarančius ruožuotą kraštelį.Mikrogaurelių struktūra ir funcijos yra panašios į kitų aukštesniųjų gyvūnų,tačiau yra ir ryškių skirtumų.Užpakalinė žarnos dalis įsiurbia įvairius jonus ir vandenį.Jos epitelis išskiria medžiagas iš kurių susidaro kutikulė.Ji svarbi osmoreguliacijai.
Nariuotakojų žarnų epiteliui būdinga peritrofinė membrana,kuria sudaro vidurinės žarnos epitelinių ląstelių sekrecijos produktai – chitinas ir baltymai.Tai neląstelinės plėvelės pavidalo struktūra.Ji iškloja epitelio paviršių ir izoliuoja jį nuo žarnos spindyje esančių maistinių medžiagų arba nesuvirškintų maisto dalelių.Šios membranos funkcija analogiška stuburinių gyvūnų žarnos tauriškųjų ląstelių sekreto apsauginei funkcijai.Peritrofinė membrana slenka žarnos spindžiu ir pasišalina su ekskrementais.Nauja maisto porcija apgaubisi naujai susidariusi plėvelė.Dažnai šioje membranoje chitinas esti skaidulinės struktūros.Peritrofinė membrana praleidžia virškinimo fermentus ir suvirškinto maisto produktus.Tokia membraną vidurinėje žarnoje turi dauguma nariuotakojų.
Vabzdžių priekinės žarnos dalis dažnai būna išsišakojusi ir sudaro divertikulus.Vabzdžių žarnoje medžiagų transportas per ląstelių citolemą yra pasyvus.Kai kurių vabzdžių vidurinės žarnos epitelio ląstelės pasižymi ekskrecinėmis savybėmis.Šiose ląstelėse kaupiasi kalcio druskos,geležies arba vario jonai.Vabzdžių virškinimo trakto sandara ir funcijos skiriasi.Vabzdžių žarnos epitelio ląstelėse yra gerai išvystytas baltymų sintezės aparatas – tai tankus endoplazminis tinklas,Goldžio kompleksas,mitochondrijos.Ląstelių apikalinėse dalyse gausu sekrecinių granulių, kuriuose gausu virškinimo fermentų.Jos sekretuojamos į žarnos spindį ir dalyvauja virškinimo procese.Vabzdžių žarnoje vienos ir tos pačios ląstelės gali atlikti sekrecijoir rezorbcijos funkcijas.Kai kurių vabzdžių žarnos sienelėje yra ir specifinių ląstelių primenančių tauriškasias.

Išvados

Æ Nariuotakojai gausiausiai paplitę pasaulyje,dėl gerai išvystytos audinio dangos – kutikulės.
Æ Nariuotakojams būdingi kūno segmentai – tegmos.(galva, krūtinė, pilvelis)
Æ Jiems budinga atvira kraujotakos sistema,o stambesniems nariuotakojams ir arterijų sistema.
Æ Kvėpavimo organai prisitaikę prie gyvenamos aplinkos.(pvz: sausumoje –trachėjos,o vandenyje – žiaunas)
Æ Šalinimo organai specifiniai – Malpigijaus vamzdeliai.
Æ Budingas lytinis dauginimasis (būdingos įvairios lervinės stadijos).
Æ Apvalkalo keitimas,periodinis reiškinys, kurio dėka įmanoma augti.
Æ Nervinė sistema analogiška žieduotųjų kirmėlių nervinei sistemai.
Æ Virškinomo sistema sudaryta iš dažniausiai 3 būdingų dalių:priekinės vidurinės ir užpakalinės žarnos.
Æ Būdinga peritrofinė membrana,kuria sudaro sekrecijos produktai – chitinas ir baltymai.

Literatūros sarašas:

· R.Kazlauskas „Bestuburių zoologija“, Vilnius, 1988m.
· Iliustruotas žinynas „Zoologija bestuburiai“, Kaunas, 1999m.
· Corinne Stockley „Iliustruotas biologijos žinynas“ , Kaunas , 1998m.
· http://lt.wikipedia.org/wiki/Arthropoda
· Ona Kublickienė „Lyginamosios histologijos pagrindai“

Leave a Comment