Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas

Nervinė reguliacija- nervų sistemos veikla koordinuojanti organizmo fiziologinius procesus. Nervinė ir humoralinė reguliacija sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Informacija apie organizmo vidaus ir iorės pokyčius nervų sistema gauna iš receptorių taip tiesiogiai reaguodama į vidaus terpės pakitimus. Ši informacija nervinėmis skaidulomis ir smegenų laidais patenka į smegenų centrus. Centrinė nervų sistema iš jutimų organų gautą informaciją analizuoja ir integruoja. Priklausomai nuo organizmo būsenos reikmių ir aplinkos veiksnių (stimulinės situacijos) formuojamos ir išcentriniais nervais siunčiamos komandos efektoriniams (vykdomiesiems) organams-raumenims vidaus ir iorės sekrecijos liaukoms kaai kurių gyvūnų švytėjimo aparatams. Atskirą fiziologinę ar psichinę funkciją reguliuoja ne vienas smegenų centras, o visa jų sistema. Pvz., raumenų veiklą reguliuoja nugaros smegenų, galvos smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių žievės neuronai, sudarantys judesių funkcinę( nearomatinę) sistemą. Aukštesniosios smegenų dalies dalys išcentriniais nervais reguliuoja taip pat žemesniųjų centrų aktyvumą ir receptorių jautrumą. Susidaro uždari nervinais žiedai. Tokių žiedų yra ir pačiose smegenyse (pvz. tinklinio darinio ir didžiųjų smegenų pusrytulių žievės sąveiką lemia bendrą smegenų tonusą). Nervinė reguliacija padeda palaikyti orrganizmo vidaus terpės pastovumą, atstatyti organizmo pusiausvyrą po nukrypimų, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai (pvz. infekcija kiti kenksmingi faktoriai), kompensuoti pažeisto organo arba audinio funkcijas (pvz. regą, klausą). Per medžiagų apykaitos nervinę reguliaciją reiškiasi nervų sistemos trofinė funkcija. Skiriama endogeninė nervinė re

eguliacija ( ją lemia paveldimumas; pvz., vegetacinių funkcijų reguliacija) ir egzogeninė nervų reguliacija (ji susidaro, nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, pvz., sąlyginiai refleksai). Dauguma nervų reguliavimo rūšių yra mišrios, susidedančios i endogeninių elementų (pvz., termoreguliacija, budėjimo ir miego kaita).

Humoralinė reguliacija [lot. humor-skystis], organizmo fiziologinis ir cheminis procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. Reguliuoja hormonai, hormonoidai, mediatoriai, biogeniniai aminai
(histaminas, serotoninas), kitos biologikai aktyvios medžiagos (bradikininas), jonai ir medžiagų apykaitos substratai bei jų metabolitai. Šios medžiagos veikia tiek vykdančius organus, tiek chemoreceptorius ir nervinius centrus, humoralikai arba refleksikai sukeldamos įvairias reakcijas. Humoralinė reguliacija padeda palaikyti organizmo homeostazę. Pvz., dirbant fizinį darbą, kraujyje kaupiasi anglis dioksidas, kuris jaudina kvėpavimo centrą; dėl to kvėpavimas stiprėja ir anglies dioksido perteklius i organizmo alinimas. Humoralinė Reeguliacija yra evoliuciškai seniausia ir paprasčiausia reguliacijos forma. Auktos org-jos gyvūnų ir žmogaus organizme ji priklauso nuo nervinės reguliacijos ir su ja sudaro vientisą neurohumoralinės reguliacijos sistemą.

II 2. Žmogaus ir gyvūno elgsena

Elgesys- tarpusavyje susijusių subjekto (individo, grupės) veiksmų sistema, kurios tikslas sąveikaujant su aplinka realizuoti tam tikras funkcijas. Bendrosios gyvų organizmų elgesio prielaidos:
1) Subjektas turintis tikrą organizaciją, kuria jis formuoja tikslingą veiksmų sistemą;
2) Objektas, į kurį nukreiptas elgesys;
3) Tam tikra elgesio programa ir jos vyksmo kontrolės mechanizmas.
Elgesio mokslinių tyrimų pradžia laikoma XIXa. pabaiga. Iš pr

radžių tirtas gyvūnų elgesys, dažniausiai jų sąveikos su aplinka mechanizmas, kuris aiškintas klasikine reflekso teorija. Ši teorija teigia, kad elgesio aktas – organizmo reakcija į istorinį stimulą. Buvo atskleisti elgesio fiziologiniai pagrindai ir nervinės reguliacijos principai. Plačiausiai imta traktuoti etologijoje ir genetikoje. Etologiniais tyrimais nustatyta, kad bendroji elgesio schema susideda i 2-jų komponentų. Santykiškai griežtas paveldėtos elgesio struktūros (instinktas) ir įgyjamų funkcijų elgesio schemų (išmokimas). Funkcinis elgesio schemos daugiausiai susideda iš situacijos subjektyvaus įvertinimo elementų (aukštesnieji gyvūnai sugeba perkelti ankstesnį patyrimą į naujas situacijas). Svarbi biologinės analizės sritis – aukštesnių nei organizmo elgesio lygmenų tyrimai (populiacinis elgesys, rūšinis elgesys ir t.t.) padėję nustatyti, kad elgesys yra biologinės evoliucijos objektas ir kartu stipriai ją veikiantis faktorius. Biheviorizmas visą psichikos tyrimą pakeitė elgesio analizė, jis ignoravo žmogaus elgesio specifiką, kylančią iš jo visuomeninės prigimties. Dabartinėje psichologijoje elgesys dažniausiai apibūdinamas kaip daiktiškos veiklos išorinis komponentas. Elgesio aktai laikomi veiklos sistemos grandimis, formomis. Tų grandžių vaidmuo svarbus tuo, kad jos akumuliuoja savyje subjekto vidinį santykį (emocinį, vertybinį) su pačia veikla ir dėl to įtakoje bendrą jos įvertinimą. Elgesys ir veiklos skirtumas dar ryškesnis sociologinė kategorija, o elgesio sąvoka apibūdina ne visada įsisąmonintas individo psichikos saviraiškos formas atsirandančias socializacijos procese. Kai turima galvoje konkretūs sociologiniai tyrimai, adekvatesnė sąvoka individo ak
ktyvumui išreikšti yra visuomeninis veiksmas, kuris sujungia elgesio ir veiklos sąvokų turinį.
Sistemos gebėjimas atlikti veiksmus, kuriais ne tik realizuojama kokių nors funkcijų visuma, bet ir pasirenkami optimalūs sprendimai alternatyvinėse situacijose.

II 3. Narkotinių medžiagų bei alkoholio įtaka žmogaus gyvenime
Antikos medikai įspėdavo, kad hašišas plaučiams pavojingesnis už tabaką, o ilgai vartojamas sukelia chronišką bronchitą ir impotenciją. Nors žinoma, kad hašišas padeda gydyti astmą ir glaukomą. Hašišas iš sukelia malonumą susijaudinimą, po to prasideda haliucinacijos. Jis žaloja CNS, dėl to asmenybė gan sparčiai degraduoja. Daugiau jo pavartojus, žmogus miršta nuo gyvybiškai svarbių galvos smegenų centrų paralyžiaus.

Opijaus grupės preparatai yra nervų nuodai. Jie slopina ir paralyžuoja skausmo, jutimo, kvėpavimo, kosulio bei kitus CNS centrus. Kita vertus, jie lėtina žarnyno peristaltiką ir sutraukia vyzdžius. Pavartojus opijaus, atbunka žmogaus pojūčiai, pasireikia haliucinacijos, nebesuvokiama aplinka.

Narkomanas, negaudamas vis naujos morfijaus dozės, išgyvena labai nemalonią abstinencijos fazę, kuriai būdingi tokie reiškiniai: slogi nuotaika, kankina liūdesys, silpnumo jausmas, dreba rankos ir kojos, dažnas pulsas, depresija. Jeigu narkomanas kasdien vartoja morfijų, po kelių mėnesių jis degraduoja ir fiziškai, ir psichiškai. Ilgainiui tokio žmogaus organizmas išsenka, sutrinka virškinimas, atsiranda neuralgijos, dreba rankos, krinta dantys, slenka plaukai, nuolat silpnėja emocijos ir intelektas. Toks asmuo savo gyvenimą dažnai baigia savižudybe arba miršta,perdozavęs morfijaus ko

omos būsenoje dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.

Heroinas- vienas nuodingiausių vietiškai nuskausminančių preparatų, pasižymintis apetitą mažinančiu, simpatomimetiniu veikimu, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų jėga ir dažnų deguonies poreikį širdies raumenyje, stimuliuoja CNS. Kokainistai dažnai esti agresyvūs, linkę į lytinius ekscesus, iškrypimus. Ilgai vartojantys kokainą vyrai tampa impotentais. Kokainas – rimta psichozės priežastis. Pažeisdamas smegenų ląsteles, kokainas sukelia ūmias psichozes, kartais net silpnaprotystę. Padidėjęs arterinis kraujospūdis gali būti insulto priežastis, o dėl padidėjusio deguonies poreikio širdies raumenyje gali ištikti miokardo infarktas, sutrikti širdies ritmas, Įvykti staigi mirtis. Kokaino derinys su alkoholiu ir kitais narkotikais – mirtingas.

Kofeinas didina adrenalino gamybą organizmui, stimuliuoja smegenų ir širdies veiklą.

Daugelyje alių tarp 10 – 15 metų amžiaus vaikų ir paauglių paplito pramonėje ir buityje vartojamų lakiųjų medžiagų (tirpiklių, klijų, benzino, acetono) uostymas. Atsiranda psichinis potraukis. Toks vaikas būna pablyškęs, išsiblaškęs, labai jautrus, irzlus, blogai mokosi. Ilgainiui vaikas gali mirti arba tampa silpnaprotis.

Jei motina rūko, tai ir jos kūdikis kartu su ja rūko – jis neturi pasirinkimo. Todėl, jų vaikai dažnai tampa rūkančiais. Taigi, nikotino vartojimo kenksmingi padariniai žinomi: jis siaurina kraujagysles, didina infarkto riziką, gadina plaučius. Kita vertus, padeda susikaupti ir ivaduoti adrenaliną. Rūkoma nikotino ne tik dėl psichologinių priežasčių. Nors rūkant padažnėja širdies dūžiai, pablogėja kraujotaka, bet nikotinas dar pagerina trumpalaikę atmintį ir padeda susikaupti.

II 4. Kaip įveikti save?
Polinkį narkotikams gali sukelti įv. psichiniai stresai, aštrūs ir ilgalaikiai konfliktai su tėvais, nesėkmės mokykloje ir kiti veiksniai sąlygojantys nepilnavertiškumo kompleksą. Tai veda į neurozę, kuriai būdinga baimės jausmas, psichinė įtampa, situacijos beviltiškumas ir savęs nevertinimas. Kai atsiranda tokie žmogaus specifiniai psichikos bruožai, toliau seka stiprus silpnumo ir nusivylimo jausmas, noras išvengti bet kokių sunkumų, užsimiršti. Štai tokie žmonės griebiasi narkotikų, lyg tai būtų vienintelė išeitis. Tačiau yra kita grupė žmonių, ypač paauglių, kurie nori sužinoti to “uždrausto vaisiaus” skonį. Dar kiti pradeda naudoti todėl, kad bendrauja su abejotinos reputacijos žmonėmis, arba svaiginimasis narkotinėm medžiagom tampa mados požymiu. Ką reikia daryti, kad paaugliai nesusigundytu vartoti narkotikus ir ką daryti kai tai jau atsitiko?
Paaugliui didžiausią įtaką daro mokykla ir tėvai, būtent šie žmonės turi formuoti jų psichiką. Pirmiausia paauglius reikėtų informuoti apie narkotikų žudantį poveikį. Tačiau nereikėtų konkrečiai vardinti kaip kokios medžiagos veikia organizmą, o reikėtų supažindinti su narkotikų medžiagų poveikio organizmui pasekmes, bet ne jų pavadinimais, gamyba ir vartojimo būdais. Pašnekesio nereikėtų grįsti vien baidymo- baimės, rizikos įteigimu, nes paaugliui rizika yra svaiginantis ir malonus dalykas , o baimė labai gretai praeina. Būtina paaiškinti, kaip narkotinės medžiagos veikia smegenis, kad sutrinka viso organizmo fiziologinės funkcijos. Kad narkotikai padaro žmogų lyg robotu, valdomu tik jų. Tačiau tai ne tik mokyklos rūpestis, nes vaiko auklėjimu labiausiai turėtų užsiimti tėvai. Tėvai padės vaikams išvengti narkotikų, jei mylės ir bus prisirišią prie augančio jauno žmogaus, bus jam dėmesingi, daugiau laiko skirs jam, o ne karjerai, įves griežtą, tačiau teisingą drausmę, suteiks jaunuoliui galimybę išreikšti jausmus ir mintis, sukurs stabilią atmosferą šeimoje ir formuos priešiškas nuostatas į alkoholį ir narkotikus. Taip pat didelė atsakomybė tenka policijai, kuri turėtų kontroliuoti narkotinių medžiagų gamybą ir platinimą.

Tačiau kai žmogus jau pradėjęs naudoti narkotikus, pats svarbiausias dalykas yra rasti vartojimo priežastį ir sudaryti sąlygas, kad žmogus neturėti motyvų vartoti narkotikus. Pats naujausias ir efektyviausias gydimo metodas yra metadono programa. Nors kai kurie medikai į tai žiūri skeptiškai, tačiau i dviejų blogybių verta pasirinkti vieną mažiau kenksminga žmogui ir visuomenei. Metadonas turi keletą savybių, kurių dėka jis, ypač tinka gydimui. Esminis pranaumas yra tas kad jis daug higienikesnis nei injekcijos ir daug lengviau dozuojamas. Viena standartinė šio medikamento dozė veikia 24h, todėl jį galima vartoti vieną kartą per dieną, jis nesukelia žymesnių elgesio pokyčių. Gydimas metadonu apsaugo nuo ūmios abstinencijos, visas organizmas apsaugomi nuo infekcijų, gera prevencija nuo ŽIV ar AIDS, nes nereikia dalintis virktais, daugiau ar mažiau kontroliuojami pacientai, bei jų savijautos. Palaikomojo gydimo metadonu tikslas yra sumažinti arba visai atpratinti narkomanus nuo narkotinių medžiagų, duodant jiems metadoną tiek laiko, kiek būtina, kad būtų išsaugota jų gyvybė ir išvengta grįžimo prie ankstesnių narkotikų. Gydantis pagal metadono programą daug lengviau atprasti nuo narkotikų, nes palaipsniui mažinant metadono dozę, nejaučiama tokių ryškių abstinencijos reikšmių, kaip nutraukus opiatų vartojimo. Besigydantiems, gydytojos metadoną skiria labai atidžiai, kad jis nesukeltų euforijos ir kad narkomanas nejaustų narkotikų bado. Nėštumo metu, matadonas nekenkia vaiko fiziniam ir protiniam vystymuisi. Aišku metadonas nėra ideali priemonė atsisakyti narkotinių medžiagų, tačiau dauguma vartojančių pasižymi, kad pagerėja sveikata, santykiai šeimoje, atsirado noras kuo nors užsiimti.
NIKOTINAS IR ALKOHOLIS
Prie nikotino priprantama fizikai ir dvasikai, kadangi nikotinas maloniai veikia: smegenyse skatina hormonų gamybą, ramina streso metu arba suteikia energijos. Nikotinas padeda geriau susikoncentruoti, jaustis kūrybiškesniam. Rūkantysis paprastai jaučiasi puikiai, galbūt todėl tiek daug žmonių susigundo šia legalia narkotine medžiaga. Daugelis rūkančiųjų žino nikotino poveikį ir nori mesti rūkyti, tačiau tai padaryti yra nelengva. Yra labai daug būdų: galima mesti iš karto, bet tam reikia labai daug valios pastangų, o jų “užkietėję” rūkaliai netiek jau daug ir turi, o be to toks staigus nutraukimas gali sukelti abstinenciją. Mesti rūkyti galima palaipsniui, skaičiuojant, kiek cigarečių surūkoma ir mažinti jų kiekį, tačiau tuo metu negalima naudoti nikotino pleistro. Labiausiai priimtinas būdas daugeliui rūkalių ir efektyvus yra nikotino pleistras. Jis pakeičia nikotiną, kurio organizmas gauna iš pleistro. Prie pleistro negalima priprasti, nes yra įvairių stiprumo pleistrų, kas savaitę naudojant vis silpnesnį, organizmas palengva be abstinencijos požymių pripranta gyvenimo be nikotino. Šis būdas yra geras tuo, kad net ir po kelių metų buvę rūkaliai nebegrįžta prie žalingo įpročio. tai keletas patarimų, norintiems mesti rūkyti:
§ Labai naudinga pradėti sportuoti. Kitaip tariant psichologinę įtampą reikia įveikti fiziniu krūviu.
§ Visiems savo draugams praneti, kad is etapas jau baigėsi. Reikia vengti rūkalių kompanijų ir atsispirti kvietimui “eime parūkyti”.
§ I namų turi būti išmesti visi, visi žiebtuvėliai, peleninės ir cigaretes
§ Nuolat priekaitaukite už rūkimui praleistą laiką ir pinigus.

Joks alkoholikas, kad ir labiausiai degradavęs nėra linkęs savęs priskirti prie alkoholikų. Jie paprasčiausiai neigia, ar ignoruoja liguistą potraukį alkoholiui. Pagrindinis geriančiojo argumentas: jeigu nori, jis gali negerti savaitę ar dvi arba net kelis mėnesius. Tačiau kai jis pakelia taurelę, užgėrimas tęsiasi kelias dienas ar et savaites. Toks psichologinis ligos neigimas gali tęstis 10-15 metų, todėl, kad gydimasis būtų sėkmingas, būtina, kad alkoholikas bent formaliai nusileistų ir sutiktų eiti gydytis. Padedant medikams psichologams ir anoniminių alkoholikų bendrijoms daug lengviau galima suprasti savo nesėkmių priežastį ir visiškai atsisakyti žalingo įpročio. Tačiau čia reikia labai didelio noro pasiekti, nes AA patirtis rodo, kad programa daug sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi daugiau nebegerti.
Buvusioje Tarybų Sąjungoje buvo labai populiarus būdas- kodavimas. Kodavimu besigydančio smegenyse sudaromas vyraujantis prie alkoholinis židinys. Toks židinys net ir nuo nedidelės alkoholio dozės gali sukelti audriną organizmo reakciją, kartais net mirtį, paralyžių, apakimą. Bet didžiausias šių baimės metodų trūkumas yra tas, kad pacientai praranda norą spręsti savo psichologines bei dvasines problemas ir didžiausiai vien laukia (o kartais net nelaukia) kodavimo pabaigos, kad vėl galėtų gerti.

II 5. Programa prieš rūkymą

Didždvario vidurinėje mokykloje viena iš problemų yra rūkymas. Mokykloje rūkoma kasdien ir kiekvieną pertrauką. Ir mokytojai, ir mokiniai tai žino, tačiau niekas nieko nedaro. Pasitaiko atvejų kai mokiniai rūko prie mokytojų ar atvirkščiai. Aš manau, kad mokyklos vadovybė turėtų griežtai uždrausti rūkymą mokyklos teritorijoje ir mokiniams, ir mokytojams. Tie kuri jau nebegali ištverti neparūkę galėtų nueiti už mokyklos teritorijos ir parūkyti. Mokiniai taip pat turi prisidėti, nes tik jie gali ką nors pakeisti. Dabar kai kurie mokiniai turi nuomonę, kad jeigu aš rūkau, tai aš esu geresnis už kitus. Tą nuomonę sunku pakeisti mokytojams, tačiau tai lengvai galėtų padaryti patys mokiniai. Nerūkantys mokiniai turėtų skatinti savo rūkančius draugus nerūkyti (bent jau prie jų), nes rūkymas kenkia ne tik rūkančiam, bet ir aplinkiniams. Jeigu draugas tavęs vis tiek neklauso ir rūko, reikėtų su juo tuo metu nebūti, eiti kur nors kitur. Jeigu draugas matys, kad kai jis rūko jo draugai pasišalina, jis stengsis mažiau rūkyti, už tai daugiau būti su draugais. Tačiau jeigu rūko visi pakeisti ką nors labai sunku. Aš manau, kad sustabdyti rūkymą mokykloje nėra sunku. Tereikia tik tai griežtai uždrausti, o pažeidėjus rimtai bausti.
Kiek a žinau kitos narkotinės medžiagos (narkotikai ar alkoholis) mokykloje nėra vartojamos. Tačiau alkoholis vis tiek yra labai paplitęs tarp mokinių. Jis nevartojamas mokykloje, tačiau be jo neapsieinama daugelyje venčių, vakarėlių, barų ar diskotekų. Aš manau, kad mokytojai turėtų šnekėti ne tik apie alkoholio žalą sveikatai, bet ir apie tai, kaip galima linksmintis be alkoholio.
Mokykloje reikėtų ruošti įvairius renginius skirtus prieš narkotines medžiagas. Tokius renginius būtinai turi rengti patys mokiniai, nes tik jie žino, koks turi būti renginys, kad jis pritrauktų daug mokinių.

Kad sustabdyti rūkymą mokykloje reikia:
1. Griežtai uždrausti rūkymą mokyklos teritorijoje mokytojams ir mokiniams.
2. Bausti pažeidėjus.
3. Skatinti savo draugus nerūkyti.
4. Informuoti mokinius kaip galima linksmintis nesisvaiginant.
5. Prikabinti “Rūkyti draudžiama” ženklų.
6. Renginių prieš rūkymą ir narkotines medžiagas.

Taip pat aš manau, kad sakyti kaip blogai yra rūkyti negalima. Reikia pateikti visus faktus (ir gerus, ir blogus) apie rūkymą.

III Nuo alkoholizmo, cigarečių ar narkotikų nėra nei stebuklingos lazdelės nei piliulės. Šioms ligom sergantys žmonės net ir po kelių metų turi sugrįžti į gynimosi įstaigas, nes jų organizmuose įvyko per daug medžiagų apykaitos procesų. Visos priežastys, kodėl vartojami visų rūšių, legalių ir nelegalių narkotikų priežastys slypi mumyse, mūsų visuomenėje. Norint išsigydyti, reikia keisti mūsų požiūrį į save ir savo artimą.

Leave a Comment