Erkės

ERKĖS

Erkės yra smulkūs, dažniausiai mikroskopinio dydžio (iki 5mm) voragyviai. Nemažai erkių yra kultūrinių ir dekoratyvinių augalų kenkėjų, grūdų ir jų produktų gadintojų, žmogaus ir gyvūnų parazitų.
Paprastai tarp galvakrūtinės ir pilvelio nėra suaugimo žymės. Kai kurių erkių pilvelis nariuotas. Burnos organai priklausomai nuo mitybos būdo būna duriamieji, siurbiamieji ar graužiamieji – siurbiamieji. Erkės vystosi keliomis fazėmis: Kiaušinio, lervos, pronimfos, nimfos ir suaugėlio (imago). Kai kurių erkių rūšių pronimfos nepalankiomis sąlygomis gali virsti hipopusais, kurie yra atsparūs nepalankioms erkei oro sąlygoms. Neretai parazitinių errkių lervos minta smulkių graužikų krauju, nimfos – kiškių, voveraičių, o suaugusios – stambių žinduolių ir žmogaus krauju.
Labiausiai paplitusios erkės:
Šuninė erkė (Ixodes ricinus) ir taiginė erkė (Ixodes persulcatus) – perneša encefalito virusą; niežinė erkė (Sarcoptes scabiei) – parazituoja žmogų odoje išgrauždama takus; folikulinė erkė (Demodex foliculorum) – parazituoja žmonių blakstienų ir kitų plaukų riebalinėse liaukutėse; miltinė erkė (Tyroglyphus farinae) – sugadina maisto produktus.

Erkių žala ir jų vystymosi ciklas
Iksodinės erkės Ixodes dammini, gyvena Rytuose, o Ixodes ricinus, gyvena Vakaruose. Erkės yra nariuotakojai; joms būdingos kelios raidos sttadijos (kiaušinėlis, lerva nimfa, suaugėlis).
Erkės augimo bei vystymosi etapai
Suaugusios šios erkės maitinasi ir poruojasi parazituodamos baltauodegius elnius. Rudenį patelės žemėje padeda kiaušinėlius, pavasarį iš jų išsirita lervos. Šios dažniausiai minta baltakojų žiurkėnų audiniais, Jeigu žiurkėnas yra apsikrėtęs Borrelia burgdorfei ba

akterijomis, jomis užsikrečia ir lerva. Užaugusi lerva žiemoja, o kitą pavasarį virsta nimfa, kuri atsitiktinai gali įsisiurbti ir žmogui. Įsisiurbus erkei, bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą, ir toks žmogus gali susirgti Laimo liga (simptomai panašūs į artrito). Užaugusios nimfos virsta suaugėliais, ir ciklas prasideda iš naujo.

Erkių platinamos infekcijos
Žmonėms erkės sukelia grėsmę susirgti erkiniu encefalitu, Laimo liga, tuliaremija, babezioze, erlichioze, grįžtamąja ir dėmėtąja karštlige. Lietuvoje aptinkamos erkės iki šiol platino tik erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus.
Šunims erkės gali perduoti Laimo ligos, babeziozės, erlichiozės, hemabartoneliozės, hepatozoonozės; galvijams – anaplazmozės, babeziozės, teileriozės ir Laimo ligos, o katėms – hemabartoneliozės, hepatozoonozės, cytoksozoonozės sukėlėjus.
Erkinio encefalito virusu erkės gali užkrėsti žmogų ir beveik visus šiltakraujus gyvūnus, tačiau tik žmogui pasireiškia ligos požymiai. Be to nee visi suserga. Ligą lemia imuninės sistemos būklė, įvairios lėtinės ligos, erkės infekuotumo lygis ir kt.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje
Nuo 1992 metų erkiniu encefalitu ir Laimo liga suserga vis daugiau žmonių. 1998 metais erkiniu encefalitu susirgo 548, Laimo liga – 1498 Lietuvos gyventojai.
Daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno mieste ir rajone (erkiniu encefalitu susirgo 79 miesto ir 22 rajono gyventojai, Laimo liga – atitinkamai 480 ir 61). Gana daug susirgo Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojų.
Kaip apsisaugoti nuo erkių pernešamų ligų
Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Geriausia pradėti sk

kiepytis žiema. Tada iki pavasario – erkių aktyvumo pradžios – organizme susidarys imuninė apsauga. Patikimiausia ir ilgiausia apsauga garantuoja 3 skiepų dozės: 97 proc. paskiepytų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui mažiausiai 3 metams. Jei erkė įkando neskiepytam žmogui, ligos išvengti padeda imunologas. Šis preparatas veiksmingas, jei po erkės įsisiurbimo praėjo ne daugiau kaip 96 valandos.
Nuo Laimo ligos Lietuvoje vakcinos dar nėra.

Jeigu prisisiurbė erkė.
Jeigu prisiurbė erkė ir Jums pavyko ištraukti ją gyvą bei nesužalotą, erkę galima gan greitai ištirti, ar ji nėra užsikrėtusi LAIMO LIGĄ sukeliančiais mikrobais. Tai nustačius būtų skirtas trumpas prevencinio gydymo kursas, apsaugantis nuo ligos. Geriausia, kad erkė būtų traukiama specialiu prietaisu – tai nemokamai atliekama visuose mūsų firmos filialuose. Tačiau tai galima atlikti ir pačiam, už keletą litų nusipirkus tokį prietaisą vaistinėje. Nesant erkės, apie užsikrėtimą Laimo liga, dar prieš prasidedant ligai galima sužinoti ištyrus Jūsų kraują . Pirmą kraujo mėginį reikia paimti kuo anksčiau (ne vėliau kaip per 5 dienas po erkės įsisiurbimo), o antrą – po 3-4 savaičių. Palyginus abiejų tyrimų rezultatus ir nustačius, kad antroje kraujo porcijoje jau atsirado (ar padaugėjo) specifinių antikūnų nuo Laimo ligos sukėlėjo – borelijos, bus konstatuotas užsikrėtimas ir didelė ligos pasireiškimo tikimybė. Tokiu atveju taip pat būtų paskirtas prevencinio gydymo kursas. Vienkartinis kraujo tyrimas, atliktas po 3-4 sav. po erkės įsisiurbimo, ta

aip pat gali parodyti, kad ką tik užsikrėsta, tačiau nežinant pirmojo kraujo mėginio duomenų kartais galima ir apsirikti. Visa tai taikytina tik Laimo ligai, nes jos pradžia neretai būna nepastebima, o ir pasireikšti ji gali tik po vieno kito mėnesio ar net metų.

Erkių perduodamų ligų galima išvengti!

Visuose Lietuvos rajonuose yra erkių, turinčių erkinio encefalito virusą arba Laimo ligos sukėlėjų – borelijų. Nustatyta, kad vidutiniškai kas 10 Lietuvos erkė (tiksliau – 10,1%) yra užsikrėtusi vienu ar net abiem minėtų ligų sukėlėjais. Erkės įsisiurbimo žmogus nejaučia ir po dienos kitos, prisisiurbusi jo kraujo, erkė nukrinta. Todėl apie trečdalį ligonių teigia, kad jam nebuvo įsisiurbusi erkė. Minėtomis ligomis Lietuvoje vien 2003 metais susirgo 4451 žmogus.
Erkinis encefalitas

Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo: pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, būna pykina arba vemiama, sutrinka miegas ir kt. Kiek vėliau gali atsirasti įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų. Dviem trečdaliams tokių ligonių, jeigu nemiršta, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių: psichikos sutrikimų, rankų paralyžius, lytinė impotencija ir kt. Efektyvių šios ligos gydymo būdų dar nėra. Geriausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Du kartus pasiskiepijus su kelių savaičių arba mėnesių pertrauka, vienerius metus nesusergama net ir užsikrėtus šia liga. Ta

ačiau jei po metų bus suleista dar viena skiepų dozė, atsparumas erkiniam encefalitui pailgėja iki dar trejų metų.

Laimo liga

Atradę Lietuvoje erkinį encefalitą, dabar firmoje ENDEMIK dirbantys darbuotojai 1987 m. atrado dar vieną erkių perduodamą ligą – Laimo ligą (už šių ligų atradimą buvo suteikta LR valstybinė mokslo premija). Skirtingai nei erkinio encefalito, šios ligos pradžia dažniausiai būna menkai išreikšta, vystosi lėtai, trunka keletą metų ir negydoma arba neteisingai gydoma gali baigtis sunkiu invalidumu.

Pirmieji Laimo ligos požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Apie 70 proc. pacientų erkės įsisiurbimo vietoje susidaro ribotas, lėtai besiplečiantis, neskausmingas paraudimas – raudonė, kuri gali trukti keletą dienų, savaičių arba net mėnesių. Be to, tuo pat metu kartais atsiranda ir kitokių neryškių, labai įvairiai pasireiškiančių negalavimo reiškinių. Kitiems 30 proc. pacientų raudonės nebūna, nors taip pat gali būti neryškių negalavimo požymių. Pirmieji ligos reiškiniai paprastai praeina savaime, net negydomi, tačiau po kelių savaičių, mėnesių ar net po vienerių dvejų metų atsiranda įvairių ir jau ryškių šios klastingos, su sifiliu daug bendra turinčios ligos simptomų.

Įvairiose ligos stadijose gali persikreipti veidas, sutrikti miegas, širdies veikla, atmintis, regėjimas, atsirasti sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmų, odos pažeidimų ir kt. Ypač dažnai pasitaiko įvairių nervų sistemos pažeidimo požymių, iš kurių neretas yra nugaros arba sprando srities radikulitas. Ligonis dažnai jaučia nuolatinį nuovargį. Tačiau pasireiškia ne visi minėtieji simptomai. Dažniausiai jų būna tik vienas kitas (atsirasti jie gali ne vienu metu), kartais tik vienas, bet ryškus.

Laimo liga laboratoriškai nustatoma atliekant sudėtingus kraujo tyrimus. Kol kas Lietuvoje yra tik 4-5 laboratorijos, tame tarpe ENDEMIK laboratorija, pajėgios atlikti visus būtinus Laimo ligos diagnostinius tyrimus (imunofluorescencijos, imunofermentinės analizės, Western blot*o).
Erkinio encefalito ligos išeitys

Dispanseriškai stebėti 188 asmenys, sirgę erkiniu encefalitu Lietuvoje. Dispanserizaciją vykdė gydytojai neuropatologai pagal Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Gamtinių židininių infekcijų (GŽI) mokslinio tyrimo laboratorijos parengtą vieningą planą. Persirgusiųjų medicininis stebėjimas ir atitinkamas jų tyrimas, siekiant nustatyti liekamųjų reiškinių dažnumą, jų pobūdį ir sunkumą, buvo pradedamas praėjus 6 mėnesiams nuo susirgimo dienos. Pakartotinai sveikatos tikrinimai toliau buvo atliekami kas 6 mėn., atskirais atvejais – kartą per metus.
Iš 188 mediciniškai stebėtų persirgusiųju visiškai pasveikusiais buvo pripažinti 67 asmenys (35,6 proc.). 121 asmeniui (64,4 proc.) praėjus 6 mėn. – 6 metams nuo ligos pradžios, buvo konstatuoti įvairūs persirgtos ligos liekamieji reiškiniai. Kiekvienam iš jų buvo likę po keletą liguistumo požymių. Žemiau pateikiami duomenys apie pasekmes, nuolat likusias persirgus erkiniu encefalitu (absoliutus skaičius ir procentas asmenų su atitinkamais negalavimais; skaičiuota nuo 188):
– atminties susilpnėjimas – 85 (45,2 proc.)
– psichikos pakitimas – 21 (11,2 proc.)
– miego sutrikimas – 56 (29,8 proc.)
– galvos skausmai – 114 (60,6 proc.)
– raumenų silpnumas – 34 (18,1 proc.)
– klausos, pusiausvyros sutrikimas – 22 (11,7 proc.)
– regėjimo susilpnėjimas – 10 (5,3 proc.)
– uoslės, skonio sutrikimas – 2 (1,1 proc.)
– šlapimo nelaikymas naktimis – 5 (2,6 proc.)
– lytinė impotencija – 7 (3,7 proc.)
– darbingumo sumažėjimas – 78 (41,5 proc.)
– suteiktas invalidumas – 14 (7,4 proc.)

Penki asmenys nuo erkinio encefalito mirė.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu nuo nevirinto karvių pieno, ligos eiga ir jos pasekmės buvo lengvesnės, nei užsikrėtus nuo erkių.

Užsikrėtus ERKINIU ENCEFALITU susergama per mėnesį (dažniausiai per 7-15 dienų), ūmiai, esant aukštai temperatūrai ir kitiems sunkiam gripui panašiems simptomams. Kasmet Lietuvoje pasitaiko mirties nuo šios ligos atvejų. Dėl trumpo ligos inkubacinio periodo ir ūmios pradžios, diagnostiniai laboratoriniai kraujo tyrimai taikytini tik erkinio encefalito diagnozei patvirtinti, žmogui sergant ir gydantis stacionare (ligoninėje). Todėl vienintelė šios ligos prevencinė priemonė – profilaktinis paskiepijimas.
Kaune
1. Žaliakalnio sveikatos priežiūros centras

Kaunas, Savanorių pr. 66,

tel.: 8 (37) 75 08 00
2. Šeimos sveikatos centras “Vitalonga”

Kaunas, Panerių g. 121,

tel.: 8 (37) 337 907

Kaunas, Raudondvario pl. 164,

tel.: 8 (37) 385 354
3. Šilainių poliklinika

Kaunas
4. Šilainių šeimos sveikatos centras

Kaunas, Baltų pr. 7 A,
5. VĮ Kauno infekcinė ligoninė, skiepų kab.

Kaunas, Josvainių g. 1,
6. VĮ Kalniečių poliklinika, skiepų kab.

Kaunas, Savanorių g. 369,
Skiepijimas prieš erkinį encefalitą (Poliomielito v. ) 35 Lt
Skiepijantis visai šeimai (3 ir daugiau asm.) kaina 33 Lt
Skiepijimas prieš erkinį encefalitą (Baxter v.) 39 Lt

Leave a Comment