Insekticidiniai augalai

Neakivaizdinė ekologinės aplinkotvarkos mokykla

Eglė Bernatonytė
Lazdijų r. Šeštokų vidurinės
mokyklos 11 klasės mokinė

REFERATAS

TEMA: insekticidiniai augalai

2004-07-31

Šeštokai

-1-

Įvadas

Gausaus ir kokybiško derliaus neįmanoma gauti, jei augalai nebus
saugomi nuo ligų ir kenkėjų. Gali būti net labai vaisių, uogų bei daržovių
nuostoliai.

Dabar propaguojama integruota augalų apsauga yra pagrįsta visų
faktorių, neigiamai veikiančių kenksmingus vabzdžius, erkes ir ligų
sukėlėjus, naudojimu. Tai agrotechninės ir sanitarinės – profilaktinės
priemonės, biologiniai ir cheminiai metodai.

Laiku ir tinkamai panaudotos agrotechninės priemonės padeda
sumažinti kenksmingų organizmų skaičių ir išauginti sveikus, atsparius
pažeidimams augalus.

Dabartinius pesticidus galima papildyti, o kai kada ir visai juos
pakeisti naudojant kaai kurių rūšių augalus, iš kurių pagamintais vandens
užpilais, nuovirais arba ir jais pačiais, gerai išdžiovintais ir smulkiai
sumaltais į miltelius, naikinami vabzdžiai ir erkės. Jie efektyvūs
naikinant daugelio rūšių kenkėjus ir nekenksmingi naudingai faunai bei
žmogui, nes preparatai, pagaminti iš insekticidinių augalų, šviesoje ir ore
greitai netenka savo toksinių savybių, neturi liekamojo poveikio arba jis
būna menkas.

Labai svarbu yra tai, kad daugumą insekticidinių augalų galima
plačiai taikyti: jie gali augti pačiame ūkyje ar jo apylinkėse, kaip
piktžolė ar laukiniai augalai, o insekticidines ramunes ir pentinius galima
kultivuoti kaip dekoratyvinius aaugalus, lygiagrečiai naudojant ir jų
insekticidines savybes. O tuose, kuriuose auginamas tabakas ir pomidorai,
insekticidų gamybai galima naudoti šių augalų atliekas.

Insekticidines augalų savybes lemia juose esantys cheminiai
junginiai – alkaloidai, glikozidai, saponinai, esteriai, esteriniai aliejai
ir kitos junginių grupės. Kiekybinė ir kokybinė šių junginių sudėtis
augaluose la

abai nepastovi ir priklauso nuo augalų vystymosi fazių ir jų
augimo sąlygų ( dirvožemio, klimato ir kt. ).

Beveik visų insekticidinių augalų, kurių veikliosios medžiagos
yra alkoloidai, žolę arba antžeminę masę rekomenduojama nušienauti žydėjimo
pradžioje arba žydint, – tada ji labiausiai toksiška.

Insekticidinius augalus būtina rinkti, kai sausas, giedras oras,
kai rasa nukrinta, kiekvienai rūšiai iš anksto nustatytoje vystymosi
fazėje. Ligoti augalai, pajuodę lapai ir stiebai nerenkami. Šakniastiebiai,
šaknys ir svogūnai rūpestingai nuvalomi, kad neliktų žemių ir nuplaunami
šaltu vandeniu.

-2-

Lycopersicum esculentum Mill.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m., Liepos 12 d.,
Šeštokuose

-3-

Pomidoras

( Lycopersicum esculentum
Mill. )

Augalas kilęs iš Amerikos, plačiai auginamas Lietuvoje ir
kitose šalyse.

Žalios antžeminės augalo dalys, iš jų nesunokę vaisiai ir
šaknys, taip pat atliekos (pažastiniai ūgliai), gaunamos prižiūrint augalą,
tinka paruošti insekticidiniam nuovirui ir dustui, kurie sunaikina amarus,
rasinį vaisėlį, vikšrus ir netikruosius vikšrus.

Kai kurių autorių duomenimis, pomidoro nuovirai vabzdžiams
mažai nuodingi. Skkirtingi teiginiai apie jų toksiškumą, galima dalykas,
paaiškinami skirtingomis augimo sąlygomis ar skirtingomis veislėmis.

Insekticidiniai žaliavai pažastinius ūglius ar kitas atliekas
nuėmus pomidorų derlių būtų racionalu, nes nereiktų padaryti papildomų,
išlaidų žaliavai rinkti. Tik iš anksto reikia patikrinti ūkyje iš tokių
žaliavų pagamintų nuovirų insekticidines savybes.

Žinomas ir atbaidantis pomidorų poveikis. Agrastai, kurių
tarpueiliuose buvo pasodinti pomidorai, visai nebuvo pažeisti pjūklelio ir
labai maži – ugniuko. Kitame sklype, kuriame nebuvo auginama pomidorų,
agrastai buvo pažeisti ir ugniuko, ir pjūklelio.

Prinokę pomidoro vaisiai naudojami maistui, gaminamas pomidorų
padažas, pasta. Prinokę pomidorų vaisiai koncervuojami ži

iemai.

-4-

Nicotiana tabacum L.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m. Liepos

11d.,Šeštokai

-5-

Paprastasis tabakas

( Nicotiana tabacum L. )

Tabako tėvynė – Amerika. Paprastasis, arba papirosinis,
tabakas auginamas Ukrainos pietuose, Kaukaze, Lietuvoje, Pietų Sibire ir
Vidurinėje Azijoje.

Tabako eiklioji medžiaga – alkaloidai, iš jų ypač nuodinga
nikotinas.

Ūkiai, auginantys tabaką, iš šios kultūros atliekų gali
paruošti pigų ir efektyvų insekticidą. Naudojami lapai, stiebai ir
atliekos, gaunamos prižiūrint augalus (šalinant viršūnines atšakas,
viršūnes), taip pat visos lapų nuotrupos ir dulkės, gaunamos džiovinant.

Tabako užpilas vartojamas amarams, blakutėms, tripsams,
lapsukių ir kopūstinės kandės vikšrams, rasinio ir vyšninio pjūklelio
lervoms naikinti.

Tabako užpilas arba nuoviras vartojamas agrastiniam dugniukui
naikinti, purškiant augalus tuoj po žydėjimo, o paskui dar 2 – 3 kartus su
5-8 dienų tarpais.

Rekomenduojama iš tabako augalo liekanų pagaminti silosą.

Tabaką galima naudoti ir daržovėms apdulkinti nuo spragių. Tam
tikslui naudojamos tabako dulkės ir susmulkintos į dulkes sausos atliekos
(lapai, stiebai ir kt.).

Labai efektyvus sodų aprūkymas tabaku suaugusiai baltukei
naikinti. Aprūkymas tabako dūmais kai kada taikomas amarams naikinti
šiltnamiuose.

-6-

Solanom tuberosum L.

Rado: Eglė Bernatonytė

2004 m. liepa 10 d.,

Šeštokuose

-7-

Bulvė

(Solanom tuberosum L.)

Biologiškai daugiametis, kaip kultūra – vienmetis šakniagumbiais
augalas. Visose augalo dalyse yra nuodingo gliukoalkaloido solanino.
Daugiausia solanino yra vaisiuose, ypač neprinokusiuose (iki 1,0 %).
Randama jo ir žaliose augalo dalyse (0,25%), daiguose (iki 0,5%), žieduose
(0,6 – 0,7%). Bulvių gumbuose solonino yra labai mažai – 0,0012%, be to,
didžiausia jo dalis randama odelėje.

Bulvė – visur išplitusi kultūra, ir bulvienojus naudoti kaip
insekticidą yra lbai pageidautina. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenys
apie bulvienojų insekticidiškumą priešaringi, todėl dar reikia juos tirti.

Rekomenduojama agurkų a

apsaugai nuo amarų ir erkių naudoti
užpilus, pagamintus iš gerai sudžiovintų bulvių.

Bulvių gumbus žmonės naudoja maistui. Iš bulvių gumbų gaunamas
krakmolas ir kt.

-8-

Artemisia absinthium L.

Rado: Eglė Bernatonytė

2004 m. liepa 11 d.,

Šeštokuose

-9-

Kartusis kietis, pelynas

( Artemisia absinthium
L.. )

Daugiametis žolinis augalas, iki 125 cm aukščio, žiediniai
graižai 2,5-3,5 mm skersmens. Žiedai geltoni. Vidurinieji stiebiniai lapai
ties pagrindu be skiltelių. Lapai ir stiebas šilkiškai – pilki veltiniški,
sidabriški, tirštai apžėlę prigludusiais plaukeliais, stipriai kvepiantys.

Išplitęs pelynas Europoje. Auga prie gyvenviečių, pakelėse, šalia
geležinkelio sankasų, dirvonuose ir pasėliuose kaip piktžolė.

Pelynų nuovirai vartojami veterinarijoje, jais apiplaunami
gyvuliai nuo išorės parazitų ir apsaugai nuo kraują siurbiančių vabzdžių
įkandimų.

Ruošiamas nuoviras naikinti graužiančius lapus vikšrus.

Pelynų nuovira efektyvus ir naikinant obuolinio vaisėdžio
vikšrus. Taip pat gaminamas užpilas kopūstinės kandies vikšrus nuodyti.

Pelyno nuoviras vartojamas apetitui sužadinti ir virškinimui
pagerinti. Alsintinas stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją,
tulžies veikimą. Chamazulenas suaktyvina fagocidines leukocitų funkcijas,
slopina uždegiminius procesus, juo gydoma bronchinė astma, reumatas,
egzema.

Liaudies medicinoje pelynas vartojamas apetitui pagerinti, nuo
skrandžio, tulžies pūslės, kepenų ligų, nemigos, kirmėlių.

Be to, pelynai vartojami maisto pramonėje ( likerių, vyno gamyboje
), parfumerijoje ir veterinarijoje.

-10-

Achillea millefolium L.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004 m. liepa 10 d.,

Šeštokuose

-11-

Paprastoji kraujažolė

(Achillea millefolium L.)

Daugiametis augalas stipraus malonaus aromato, kurį lemia
eterinis aliejus. Stiebas didžiąja dalimi tiesus arba iš viršaus šakota, 50
cm ar net aukštesnis. Lapai sudėtiniai, plunksniški. Žiedai surinkti į
nedidelius graižus, sudarančius skėčio formos žiedynus. Šakniastiebis
trumpas, šakotas.

Išplitęs Lietuvoje, Rusijoje ir kt. Auga pievose, laukuose ant
šlaitų, ta

arp krūmų ir miškuose. Aptinkamos atmainos su rausvais žiedais ir
dar kitokios.

Paprastosios kraujažolės lapuose ir žiedynuose randama iki
0,8% sudėtingos sudėties aliejaus, kuriame yra cineolo, karlofileno,
rūgščių, spiritų ir kitų medžiagų. Lapuose yra alkaliodo achileino.
Insekticidinės paprastosios kraujažolės savybes tikriausiai nulemia atskirų
medžiagų visuma.

Insekticidui renkama pradėjusios žydėti kraujažolės visa
antžeminė dalis su pašaknio lapų skrotelėmis.

Paprastosios kraujažolės nuovirai ir užpilai naikina
čiulpiančiuosius žalingus vabzdžius ( amarus, blakes, tripsus ) ir
voratinklines erkes.

Kraujažolės žolės, žiedų ir lapų preparatai vartojami skrandžio
opaligei gydyti, kraujavimams ( virškinimo trakto, hemorojaus, gimdos,
nosies, dantenų ir odos žaizdų ) stabdyti. Jie padidina kraujo krešėjimą,
veikia tonizuojančiai ir raminančiai. Kraujažolėje esantys azulenai
vartojami jonizuojančios radiacijos nudegimams ir piktybiniams augliams,
taip pat bronchinei astmai gydyti.

-12-

Dryopteris filis mas

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m. Liepos 11d.,

Šeštokuose

-13-

Kelminis papartis

( Dryopteris filix –
mas )

Kelminis papartis priklauso patartinių šeimai. Daugiametis,
sporini, žolinis, vaistinis, nuodingas, dekoratyvinis, insekticidinis
augalas. Lapkočiai su lapais išauga iki 100 cm aukščio. Lapkočio pamato
skerspjūvyje dažniausiai yra 7 išilginės gyslos. Lapkočiai apatinėje dalyje
apaugę rudais žvyneliais. Lapai su kartus plunksniški, lapų lapeliai
plunksniškai susiskaidę. Šakniastiebis storas, dažniausiai gulsčias. Auga
miškuose, krūmuose, soduose.

Mažina nematodų žalą ciklamenams. Manoma, kad ir paparčio
šaknų užpilas veikia insekticidiškai.

Šių paparčių šakniastiebių ekstraktas, nuoviras vartojamas
varyti kirmėlėms: kaspinuočiams bei kitiems žarnyno parazitams. Tačiau
augalas yra labai nuodingas ir dažnai sukelia vėmimą, galvos skausmą,
lėtina širdies darbą, kvėpavimą, mažina arterinį kraujo spaudimą, laisvina
vidurius.

-14-

Mtaricaria chamomilla L.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004 m. birželio 29 d.,

Šeštokuose

-15-

Vaistinė ramunė

( Mtaricaria chamomilla L. )

Žolinis 25 – 60 cm aukščio augalas. Stiebas paprastas
arba šakotas, plikas. Lapai dvigubai trigubai plunksniškai karpyti į
linijiškai siūliukus, aštrius, iš apačios barzdotus segmentus. Žiedsostis
trumpai ir bukai kūginis. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens.

Labai paplitęs, auga daugiausia prie gyvenviečių,
daržuose, soduose ir šiukšliavietėse. Renkami lapai ir žiedynų graižai.

Purškiama čiulpiantiems kenkėjams ir smulkiems bei
netikriems vikšrams naikinti.

Vaistinės ramunės arbata vartojama viduriuojant, sutrikus
menstruacijoms, prakaito išsiskyrimui skatinti, burnai skalauti, vonioms,
žaizdoms plauti, klizmoms, nuo skrandžio spazmų. Chamazulenas sustiprina
audinių regeneracijos procesą, mažina skausmus. Juo gydoma bronchinė astma,
gastritas, kolikas, taip pat egzemos bei rentgeno spindulių nudegimai.
Eterinis aliejus mažina dujų susidarymą virškinimo trakte ir pasižymi
dezinfekuojančiomis savybėmis.

Verdama vaistinės ramunės arbata.

-16-

Capsicum annuum L.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m. Liepos 11d.,

Šeštokuose

-17-

Vienmetė paprika

( Capsicum annuum L..
)

Vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Kultivuojamas
Lietuvoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje.

Amarams, tripsams, smulkiems vikšrams ir lervoms naikinti
rekomenduojami vienmetės paprikos vandeniniai užpilai.

Vienmetė paprika naudojama maisto pramonėje. Vienmetės
paprikos vaisiai konservuojami žiemai.

-18-

Petroselinum sativum

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m. Liepos 12d.,

Šeštokuose

-19-

Lapinė sėjamoji petražolė

( Petroselinum crispum
)

Skėtinių šeimos dvimetis, iki 1 m aukščio žolinis augalas.
Šaknis liemenin, mažai šakota, gelsvai balta. Stiebas stačias, šakotas,
plikas. Lapai pliki, blizgančia patine puse, apatiniai 3 kartus
plunksniškai suskaidyti, viršutiniai su 3 lapeliais. Apatinių lapų lapeliai
pleiškiškai suskaidyti, dantyti arba triskilčiai, viršutinių – lacetiški,
lygiakraščiai. Žiedai žalsvai gelsvi, dvilyčiai, smulkūs, susitelkę
sudėtiniuose šakų galuose. Vaisius – pailgai kiaušiniška, iš šonų truputį
suspausta, žalsvai ruda sėkla.

Petražolė atbaido filokserą (vynuogynų kenkėją).

Vaistams vartojami vaisiai, lapai ir šaknys. Petražolės
paprastai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, vartojami nuo
inkstų ir šlapimo pūslės ligų, vandenės, kraujuojant iš gimdos. Apiolis ir
miristicinas padidina diurezę, gimdos, skrandžio iršlapimo pūslės lygiųjų
raumenų tonusą. Tačiau nėščioms moterims petražolių preparatus galima
vartoti tik gydytojui leidus, nes jie kartais sukelia abortą.

Liaudies medicinoje petražolės arbata vartojama nuo bičių,
vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimo.

Petražolė taip pat yra prieskoninis augalas. Juo gardinamas
įvairus maistas.

-20-

Taraxacum officinale Web.

Rado:Eglė Bernatonytė

2004m. Birželio 15d.

Šeštokuose

-21-

Paprastoji kiaulpienė

( Taraxacum officinale Web. )

Graižažiedžių šeimos daugiametis, 5 – 25 cm aukščio žolinis
augalas. Šaknis liemenin, 20 – 60 cm ilgio, 1 – 2 cm diametro, geltona arba
geltonai ruda. Lapai skroteliniai, lacentiški, pagrinde susiaurėję.
Plunksniški arba pailgai lacentiški, pagrinde susiaurėję, plunksniškai
skiautėti arba dantyti, kartais beveik lygiakraščiai, žali, mėsingi.
Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai, 5 – 30 cm
aukščio, viršūnėje turi vieną 3 – 5 cm pločio graižą. Visi žiedai
lietuviški, geltoni. Vaisius – 3 – 4 mm ilgio, šviesiai rudas lukštavaisis
su skristuku. 1000 sėklą (lukštavaisių) sveria 0,25 – 0,96 g.

Auga dirvonuose, pievose, ganyklose, laukuose, pakelėse.
Paplitusi visoje respublikoje.

Insekticidines savybes turinčios paprastosios kiaulpienės
užpilas naudojamas vaismedžiams purkšti nuo amarų, blakučių ir erkių.

Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą,
suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, didina tulžies gamybą kepenyse,
gerina apetitą. Manoma, kad juos galima vartoti nuo aterosklerozės.

Liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio vidurių
užkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų ir t.t.
didesnis kiaulpienės nuoviro kiekiai gali sukelti šleikštulį ir širdies
funkcijos sutrikimus, ypač vaikams.

Džiovintos ir paskrudintos šaknys vartojamos kaip kavos surogatas.

-22-
LITERATŪRA:
1. INSEKTICIDINIAI AUGALAI IR JŲ NAUDOJIMAS, A. Vasina, MOKSLAS, 1984m.
2. VAISTINIAI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,
MINTIS, 1973m.
3. NUODINGIEJI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,
MINTIS, 1967m.

-23-

Leave a Comment