Neakivaizdinė ekologinės aplinkotvarkos mokykla
Eglė BernatonytėLazdijų r. Šeštokų vidurinėsmokyklos 11 klasės mokinė
REFERATAS
TEMA: insekticidiniai augalai
2004-07-31
Šeštokai
-1-
Įvadas
Gausaus ir kokybiško derliaus neįmanoma gauti, jei augalai nebussaugomi nuo ligų ir kenkėjų. Gali būti net labai vaisių, uogų bei daržoviųnuostoliai. Dabar propaguojama integruota augalų apsauga yra pagrįsta visųfaktorių, neigiamai veikiančių kenksmingus vabzdžius, erkes ir ligųsukėlėjus, naudojimu. Tai agrotechninės ir sanitarinės – profilaktinėspriemonės, biologiniai ir cheminiai metodai. Laiku ir tinkamai panaudotos agrotechninės priemonės padedasumažinti kenksmingų organizmų skaičių ir išauginti sveikus, atspariuspažeidimams augalus. Dabartinius pesticidus galima papildyti, o kai kada ir visai juospakeisti naudojant kai kurių rūšių augalus, iš kurių pagamintais vandensužpilais, nuovirais arba ir jais pačiais, gerai išdžiovintais ir smulkiaisumaltais į miltelius, naikinami vabzdžiai ir erkės. Jie efektyvūsnaikinant daugelio rūšių kenkėjus ir nekenksmingi naudingai faunai beižmogui, nes preparatai, pagaminti iš insekticidinių augalų, šviesoje ir oregreitai netenka savo toksinių savybių, neturi liekamojo poveikio arba jisbūna menkas. Labai svarbu yra tai, kad daugumą insekticidinių augalų galimaplačiai taikyti: jie gali augti pačiame ūkyje ar jo apylinkėse, kaippiktžolė ar laukiniai augalai, o insekticidines ramunes ir pentinius galimakultivuoti kaip dekoratyvinius augalus, lygiagrečiai naudojant ir jųinsekticidines savybes. O tuose, kuriuose auginamas tabakas ir pomidorai,insekticidų gamybai galima naudoti šių augalų atliekas. Insekticidines augalų savybes lemia juose esantys cheminiaijunginiai – alkaloidai, glikozidai, saponinai, esteriai, esteriniai aliejaiir kitos junginių grupės. Kiekybinė ir kokybinė šių junginių sudėtisaugaluose labai nepastovi ir priklauso nuo augalų vystymosi fazių ir jųaugimo sąlygų ( dirvožemio, klimato ir kt. ). Beveik visų insekticidinių augalų, kurių veikliosios medžiagos
yra alkoloidai, žolę arba antžeminę masę rekomenduojama nušienauti žydėjimopradžioje arba žydint, – tada ji labiausiai toksiška. Insekticidinius augalus būtina rinkti, kai sausas, giedras oras,kai rasa nukrinta, kiekvienai rūšiai iš anksto nustatytoje vystymosifazėje. Ligoti augalai, pajuodę lapai ir stiebai nerenkami. Šakniastiebiai,šaknys ir svogūnai rūpestingai nuvalomi, kad neliktų žemių ir nuplaunamišaltu vandeniu.-2- Lycopersicum esculentum Mill.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m., Liepos 12 d.,Šeštokuose -3-
Pomidoras
( Lycopersicum esculentumMill. )
Augalas kilęs iš Amerikos, plačiai auginamas Lietuvoje irkitose šalyse. Žalios antžeminės augalo dalys, iš jų nesunokę vaisiai iršaknys, taip pat atliekos (pažastiniai ūgliai), gaunamos prižiūrint augalą,tinka paruošti insekticidiniam nuovirui ir dustui, kurie sunaikina amarus,rasinį vaisėlį, vikšrus ir netikruosius vikšrus. Kai kurių autorių duomenimis, pomidoro nuovirai vabzdžiamsmažai nuodingi. Skirtingi teiginiai apie jų toksiškumą, galima dalykas,paaiškinami skirtingomis augimo sąlygomis ar skirtingomis veislėmis. Insekticidiniai žaliavai pažastinius ūglius ar kitas atliekasnuėmus pomidorų derlių būtų racionalu, nes nereiktų padaryti papildomų,išlaidų žaliavai rinkti. Tik iš anksto reikia patikrinti ūkyje iš tokiųžaliavų pagamintų nuovirų insekticidines savybes. Žinomas ir atbaidantis pomidorų poveikis. Agrastai, kuriųtarpueiliuose buvo pasodinti pomidorai, visai nebuvo pažeisti pjūklelio irlabai maži – ugniuko. Kitame sklype, kuriame nebuvo auginama pomidorų,agrastai buvo pažeisti ir ugniuko, ir pjūklelio. Prinokę pomidoro vaisiai naudojami maistui, gaminamas pomidorųpadažas, pasta. Prinokę pomidorų vaisiai koncervuojami žiemai.
-4-
Nicotiana tabacum L.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m. Liepos 11d.,Šeštokai -5-
Paprastasis tabakas
( Nicotiana tabacum L. )
Tabako tėvynė – Amerika. Paprastasis, arba papirosinis,tabakas auginamas Ukrainos pietuose, Kaukaze, Lietuvoje, Pietų Sibire irVidurinėje Azijoje. Tabako eiklioji medžiaga – alkaloidai, iš jų ypač nuodinganikotinas. Ūkiai, auginantys tabaką, iš šios kultūros atliekų gali
paruošti pigų ir efektyvų insekticidą. Naudojami lapai, stiebai iratliekos, gaunamos prižiūrint augalus (šalinant viršūnines atšakas,viršūnes), taip pat visos lapų nuotrupos ir dulkės, gaunamos džiovinant. Tabako užpilas vartojamas amarams, blakutėms, tripsams,lapsukių ir kopūstinės kandės vikšrams, rasinio ir vyšninio pjūkleliolervoms naikinti. Tabako užpilas arba nuoviras vartojamas agrastiniam dugniukuinaikinti, purškiant augalus tuoj po žydėjimo, o paskui dar 2 – 3 kartus su5-8 dienų tarpais. Rekomenduojama iš tabako augalo liekanų pagaminti silosą. Tabaką galima naudoti ir daržovėms apdulkinti nuo spragių. Tamtikslui naudojamos tabako dulkės ir susmulkintos į dulkes sausos atliekos(lapai, stiebai ir kt.). Labai efektyvus sodų aprūkymas tabaku suaugusiai baltukeinaikinti. Aprūkymas tabako dūmais kai kada taikomas amarams naikintišiltnamiuose.-6- Solanom tuberosum L.
Rado: Eglė Bernatonytė 2004 m. liepa 10 d., Šeštokuose -7-
Bulvė
(Solanom tuberosum L.)
Biologiškai daugiametis, kaip kultūra – vienmetis šakniagumbiaisaugalas. Visose augalo dalyse yra nuodingo gliukoalkaloido solanino.Daugiausia solanino yra vaisiuose, ypač neprinokusiuose (iki 1,0 %).Randama jo ir žaliose augalo dalyse (0,25%), daiguose (iki 0,5%), žieduose(0,6 – 0,7%). Bulvių gumbuose solonino yra labai mažai – 0,0012%, be to,didžiausia jo dalis randama odelėje. Bulvė – visur išplitusi kultūra, ir bulvienojus naudoti kaipinsekticidą yra lbai pageidautina. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenysapie bulvienojų insekticidiškumą priešaringi, todėl dar reikia juos tirti. Rekomenduojama agurkų apsaugai nuo amarų ir erkių naudotiužpilus, pagamintus iš gerai sudžiovintų bulvių. Bulvių gumbus žmonės naudoja maistui. Iš bulvių gumbų gaunamaskrakmolas ir kt.
-8- Artemisia absinthium L.
Rado: Eglė Bernatonytė 2004 m. liepa 11 d., Šeštokuose -9-
Kartusis kietis, pelynas
( Artemisia absinthiumL.. )
Daugiametis žolinis augalas, iki 125 cm aukščio, žiediniaigraižai 2,5-3,5 mm skersmens. Žiedai geltoni. Vidurinieji stiebiniai lapaities pagrindu be skiltelių. Lapai ir stiebas šilkiškai – pilki veltiniški,
sidabriški, tirštai apžėlę prigludusiais plaukeliais, stipriai kvepiantys. Išplitęs pelynas Europoje. Auga prie gyvenviečių, pakelėse, šaliageležinkelio sankasų, dirvonuose ir pasėliuose kaip piktžolė. Pelynų nuovirai vartojami veterinarijoje, jais apiplaunamigyvuliai nuo išorės parazitų ir apsaugai nuo kraują siurbiančių vabzdžiųįkandimų. Ruošiamas nuoviras naikinti graužiančius lapus vikšrus. Pelynų nuovira efektyvus ir naikinant obuolinio vaisėdžiovikšrus. Taip pat gaminamas užpilas kopūstinės kandies vikšrus nuodyti. Pelyno nuoviras vartojamas apetitui sužadinti ir virškinimuipagerinti. Alsintinas stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją,tulžies veikimą. Chamazulenas suaktyvina fagocidines leukocitų funkcijas,slopina uždegiminius procesus, juo gydoma bronchinė astma, reumatas,egzema. Liaudies medicinoje pelynas vartojamas apetitui pagerinti, nuoskrandžio, tulžies pūslės, kepenų ligų, nemigos, kirmėlių. Be to, pelynai vartojami maisto pramonėje ( likerių, vyno gamyboje), parfumerijoje ir veterinarijoje.-10- Achillea millefolium L.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004 m. liepa 10 d., Šeštokuose -11-
Paprastoji kraujažolė
(Achillea millefolium L.)
Daugiametis augalas stipraus malonaus aromato, kurį lemiaeterinis aliejus. Stiebas didžiąja dalimi tiesus arba iš viršaus šakota, 50cm ar net aukštesnis. Lapai sudėtiniai, plunksniški. Žiedai surinkti įnedidelius graižus, sudarančius skėčio formos žiedynus. Šakniastiebistrumpas, šakotas. Išplitęs Lietuvoje, Rusijoje ir kt. Auga pievose, laukuose antšlaitų, tarp krūmų ir miškuose. Aptinkamos atmainos su rausvais žiedais irdar kitokios. Paprastosios kraujažolės lapuose ir žiedynuose randama iki0,8% sudėtingos sudėties aliejaus, kuriame yra cineolo, karlofileno,rūgščių, spiritų ir kitų medžiagų. Lapuose yra alkaliodo achileino.Insekticidinės paprastosios kraujažolės savybes tikriausiai nulemia atskirųmedžiagų visuma. Insekticidui renkama pradėjusios žydėti kraujažolės visaantžeminė dalis su pašaknio lapų skrotelėmis.
Paprastosios kraujažolės nuovirai ir užpilai naikinačiulpiančiuosius žalingus vabzdžius ( amarus, blakes, tripsus ) irvoratinklines erkes. Kraujažolės žolės, žiedų ir lapų preparatai vartojami skrandžioopaligei gydyti, kraujavimams ( virškinimo trakto, hemorojaus, gimdos,nosies, dantenų ir odos žaizdų ) stabdyti. Jie padidina kraujo krešėjimą,veikia tonizuojančiai ir raminančiai. Kraujažolėje esantys azulenaivartojami jonizuojančios radiacijos nudegimams ir piktybiniams augliams,taip pat bronchinei astmai gydyti.-12-
Dryopteris filis mas
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m. Liepos 11d., Šeštokuose -13-
Kelminis papartis
( Dryopteris filix –mas )
Kelminis papartis priklauso patartinių šeimai. Daugiametis,sporini, žolinis, vaistinis, nuodingas, dekoratyvinis, insekticidinisaugalas. Lapkočiai su lapais išauga iki 100 cm aukščio. Lapkočio pamatoskerspjūvyje dažniausiai yra 7 išilginės gyslos. Lapkočiai apatinėje dalyjeapaugę rudais žvyneliais. Lapai su kartus plunksniški, lapų lapeliaiplunksniškai susiskaidę. Šakniastiebis storas, dažniausiai gulsčias. Augamiškuose, krūmuose, soduose. Mažina nematodų žalą ciklamenams. Manoma, kad ir paparčiošaknų užpilas veikia insekticidiškai. Šių paparčių šakniastiebių ekstraktas, nuoviras vartojamasvaryti kirmėlėms: kaspinuočiams bei kitiems žarnyno parazitams. Tačiauaugalas yra labai nuodingas ir dažnai sukelia vėmimą, galvos skausmą,lėtina širdies darbą, kvėpavimą, mažina arterinį kraujo spaudimą, laisvinavidurius.
-14- Mtaricaria chamomilla L.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004 m. birželio 29 d., Šeštokuose -15-
Vaistinė ramunė
( Mtaricaria chamomilla L. )
Žolinis 25 – 60 cm aukščio augalas. Stiebas paprastasarba šakotas, plikas. Lapai dvigubai trigubai plunksniškai karpyti įlinijiškai siūliukus, aštrius, iš apačios barzdotus segmentus. Žiedsostistrumpai ir bukai kūginis. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Labai paplitęs, auga daugiausia prie gyvenviečių,daržuose, soduose ir šiukšliavietėse. Renkami lapai ir žiedynų graižai. Purškiama čiulpiantiems kenkėjams ir smulkiems bei
netikriems vikšrams naikinti. Vaistinės ramunės arbata vartojama viduriuojant, sutrikusmenstruacijoms, prakaito išsiskyrimui skatinti, burnai skalauti, vonioms,žaizdoms plauti, klizmoms, nuo skrandžio spazmų. Chamazulenas sustiprinaaudinių regeneracijos procesą, mažina skausmus. Juo gydoma bronchinė astma,gastritas, kolikas, taip pat egzemos bei rentgeno spindulių nudegimai.Eterinis aliejus mažina dujų susidarymą virškinimo trakte ir pasižymidezinfekuojančiomis savybėmis. Verdama vaistinės ramunės arbata.-16- Capsicum annuum L.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m. Liepos 11d., Šeštokuose -17-
Vienmetė paprika
( Capsicum annuum L..)
Vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. KultivuojamasLietuvoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Amarams, tripsams, smulkiems vikšrams ir lervoms naikintirekomenduojami vienmetės paprikos vandeniniai užpilai. Vienmetė paprika naudojama maisto pramonėje. Vienmetėspaprikos vaisiai konservuojami žiemai.
-18- Petroselinum sativum
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m. Liepos 12d., Šeštokuose -19-
Lapinė sėjamoji petražolė
( Petroselinum crispum)
Skėtinių šeimos dvimetis, iki 1 m aukščio žolinis augalas.Šaknis liemenin, mažai šakota, gelsvai balta. Stiebas stačias, šakotas,plikas. Lapai pliki, blizgančia patine puse, apatiniai 3 kartusplunksniškai suskaidyti, viršutiniai su 3 lapeliais. Apatinių lapų lapeliaipleiškiškai suskaidyti, dantyti arba triskilčiai, viršutinių – lacetiški,lygiakraščiai. Žiedai žalsvai gelsvi, dvilyčiai, smulkūs, susitelkęsudėtiniuose šakų galuose. Vaisius – pailgai kiaušiniška, iš šonų truputįsuspausta, žalsvai ruda sėkla. Petražolė atbaido filokserą (vynuogynų kenkėją). Vaistams vartojami vaisiai, lapai ir šaknys. Petražolėspaprastai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, vartojami nuoinkstų ir šlapimo pūslės ligų, vandenės, kraujuojant iš gimdos. Apiolis irmiristicinas padidina diurezę, gimdos, skrandžio iršlapimo pūslės lygiųjųraumenų tonusą. Tačiau nėščioms moterims petražolių preparatus galimavartoti tik gydytojui leidus, nes jie kartais sukelia abortą. Liaudies medicinoje petražolės arbata vartojama nuo bičių,
vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimo. Petražolė taip pat yra prieskoninis augalas. Juo gardinamasįvairus maistas.-20- Taraxacum officinale Web.
Rado:Eglė Bernatonytė 2004m. Birželio 15d. Šeštokuose -21-
Paprastoji kiaulpienė
( Taraxacum officinale Web. )
Graižažiedžių šeimos daugiametis, 5 – 25 cm aukščio žolinisaugalas. Šaknis liemenin, 20 – 60 cm ilgio, 1 – 2 cm diametro, geltona arbageltonai ruda. Lapai skroteliniai, lacentiški, pagrinde susiaurėję.Plunksniški arba pailgai lacentiški, pagrinde susiaurėję, plunksniškaiskiautėti arba dantyti, kartais beveik lygiakraščiai, žali, mėsingi.Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai, 5 – 30 cmaukščio, viršūnėje turi vieną 3 – 5 cm pločio graižą. Visi žiedailietuviški, geltoni. Vaisius – 3 – 4 mm ilgio, šviesiai rudas lukštavaisissu skristuku. 1000 sėklą (lukštavaisių) sveria 0,25 – 0,96 g. Auga dirvonuose, pievose, ganyklose, laukuose, pakelėse.Paplitusi visoje respublikoje. Insekticidines savybes turinčios paprastosios kiaulpienėsužpilas naudojamas vaismedžiams purkšti nuo amarų, blakučių ir erkių. Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą,suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, didina tulžies gamybą kepenyse,gerina apetitą. Manoma, kad juos galima vartoti nuo aterosklerozės. Liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio viduriųužkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų ir t.t.didesnis kiaulpienės nuoviro kiekiai gali sukelti šleikštulį ir širdiesfunkcijos sutrikimus, ypač vaikams. Džiovintos ir paskrudintos šaknys vartojamos kaip kavos surogatas.
-22-LITERATŪRA:1. INSEKTICIDINIAI AUGALAI IR JŲ NAUDOJIMAS, A. Vasina, MOKSLAS, 1984m.2. VAISTINIAI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,MINTIS, 1973m.3. NUODINGIEJI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,MINTIS, 1967m.
-23-