Neakivaizdinė ekologinės aplinkotvarkos mokykla
Eglė Bernatonytė
Lazdijų r. Šeštokų vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė
REFERATAS
TEMA: insekticidiniai augalai
2004-07-31
Šeštokai
-1-
Įvadas
Gausaus ir kokybiško derliaus neįmanoma gauti, jei augalai nebus saugomi nuo ligų ir kenkėjų. Gali būti net labai vaisių, uogų bei daržovių nuostoliai.
Dabar propaguojama integruota augalų apsauga yra pagrįsta visų faktorių, neigiamai veikiančių kenksmingus vabzdžius, erkes ir ligų sukėlėjus, naudojimu. Tai agrotechninės ir sanitarinės – profilaktinės priemonės, biologiniai ir cheminiai metodai.
Laiku ir tinkamai panaudotos agrotechninės priemonės padeda sumažinti kenksmingų organizmų skaičių ir išauginti sveikus, atsparius pažeidimams augalus.
Dabartinius pesticidus galima papildyti, o kai kada ir visai juos pakeisti naudojant kai kurių rūšių augalus, iš kurių pagamintais vandens užpilais, nuovirais arba ir jais pačiais, gerai išdžiovintais ir smulkiai sumaltais į miltelius, naikinami vabzdžiai ir erkės. Jie efektyvūs naikinant daugelio rūšių kenkėjus ir nekenksmingi naudingai faunai bei žmogui, nes preparatai, pagaminti iš insekticidinių augalų, šviesoje ir ore greitai netenka savo toksinių savybių, neturi liekamojo poveikio arba jis būna menkas.
Labai svarbu yra tai, kad daugumą insekticidinių augalų galima plačiai taikyti: jie gali augti pačiame ūkyje ar jo apylinkėse, kaip piktžolė ar laukiniai augalai, o insekticidines ramunes ir pentinius galima kultivuoti kaip dekoratyvinius augalus, lygiagrečiai naudojant ir jų insekticidines savybes. O tuose, kuriuose auginamas tabakas ir pomidorai, insekticidų gamybai galima naudoti šių augalų atliekas.
Insekticidines augalų savybes lemia juose esantys cheminiai junginiai – alkaloidai, glikozidai, saponinai, esteriai, esteriniai aliejai ir kitos junginių grupės. Kiekybinė ir kokybinė šių junginių sudėtis augaluose labai nepastovi ir priklauso nuo augalų vystymosi fazių ir jų augimo sąlygų ( dirvožemio, klimato ir kt. ).
Beveik visų insekticidinių augalų, kurių veikliosios medžiagos yra alkoloidai, žolę arba antžeminę masę rekomenduojama nušienauti žydėjimo pradžioje arba žydint, – tada ji labiausiai toksiška.
Insekticidinius augalus būtina rinkti, kai sausas, giedras oras, kai rasa nukrinta, kiekvienai rūšiai iš anksto nustatytoje vystymosi fazėje. Ligoti augalai, pajuodę lapai ir stiebai nerenkami. Šakniastiebiai, šaknys ir svogūnai rūpestingai nuvalomi, kad neliktų žemių ir nuplaunami šaltu vandeniu.
-2-
Lycopersicum esculentum Mill.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m., Liepos 12 d.,
Šeštokuose
-3-
Pomidoras
( Lycopersicum esculentum
Mill. )
Augalas kilęs iš Amerikos, plačiai auginamas Lietuvoje ir kitose šalyse.
Žalios antžeminės augalo dalys, iš jų nesunokę vaisiai ir šaknys, taip pat atliekos (pažastiniai ūgliai), gaunamos prižiūrint augalą, tinka paruošti insekticidiniam nuovirui ir dustui, kurie sunaikina amarus, rasinį vaisėlį, vikšrus ir netikruosius vikšrus.
Kai kurių autorių duomenimis, pomidoro nuovirai vabzdžiams mažai nuodingi. Skirtingi teiginiai apie jų toksiškumą, galima dalykas, paaiškinami skirtingomis augimo sąlygomis ar skirtingomis veislėmis.
Insekticidiniai žaliavai pažastinius ūglius ar kitas atliekas nuėmus pomidorų derlių būtų racionalu, nes nereiktų padaryti papildomų, išlaidų žaliavai rinkti. Tik iš anksto reikia patikrinti ūkyje iš tokių žaliavų pagamintų nuovirų insekticidines savybes.
Žinomas ir atbaidantis pomidorų poveikis. Agrastai, kurių tarpueiliuose buvo pasodinti pomidorai, visai nebuvo pažeisti pjūklelio ir labai maži – ugniuko. Kitame sklype, kuriame nebuvo auginama pomidorų, agrastai buvo pažeisti ir ugniuko, ir pjūklelio.
Prinokę pomidoro vaisiai naudojami maistui, gaminamas pomidorų padažas, pasta. Prinokę pomidorų vaisiai koncervuojami žiemai.
-4-
Nicotiana tabacum L.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m. Liepos
11d.,Šeštokai
-5-
Paprastasis tabakas
( Nicotiana tabacum L. )
Tabako tėvynė – Amerika. Paprastasis, arba papirosinis, tabakas auginamas Ukrainos pietuose, Kaukaze, Lietuvoje, Pietų Sibire ir
Vidurinėje Azijoje.
Tabako eiklioji medžiaga – alkaloidai, iš jų ypač nuodinga nikotinas.
Ūkiai, auginantys tabaką, iš šios kultūros atliekų gali paruošti pigų ir efektyvų insekticidą. Naudojami lapai, stiebai ir atliekos, gaunamos prižiūrint augalus (šalinant viršūnines atšakas, viršūnes), taip pat visos lapų nuotrupos ir dulkės, gaunamos džiovinant.
Tabako užpilas vartojamas amarams, blakutėms, tripsams, lapsukių ir kopūstinės kandės vikšrams, rasinio ir vyšninio pjūklelio lervoms naikinti.
Tabako užpilas arba nuoviras vartojamas agrastiniam dugniukui naikinti, purškiant augalus tuoj po žydėjimo, o paskui dar 2 – 3 kartus su
5-8 dienų tarpais.
Rekomenduojama iš tabako augalo liekanų pagaminti silosą.
Tabaką galima naudoti ir daržovėms apdulkinti nuo spragių. Tam tikslui naudojamos tabako dulkės ir susmulkintos į dulkes sausos atliekos (lapai, stiebai ir kt.).
Labai efektyvus sodų aprūkymas tabaku suaugusiai baltukei naikinti. Aprūkymas tabako dūmais kai kada taikomas amarams naikinti šiltnamiuose.
-6-
Solanom tuberosum L.
Rado: Eglė Bernatonytė
2004 m. liepa 10 d.,
Šeštokuose
-7-
Bulvė
(Solanom tuberosum L.)
Biologiškai daugiametis, kaip kultūra – vienmetis šakniagumbiais augalas. Visose augalo dalyse yra nuodingo gliukoalkaloido solanino.
Daugiausia solanino yra vaisiuose, ypač neprinokusiuose (iki 1,0 %).
Randama jo ir žaliose augalo dalyse (0,25%), daiguose (iki 0,5%), žieduose
(0,6 – 0,7%). Bulvių gumbuose solonino yra labai mažai – 0,0012%, be to, didžiausia jo dalis randama odelėje.
Bulvė – visur išplitusi kultūra, ir bulvienojus naudoti kaip insekticidą yra lbai pageidautina. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenys apie bulvienojų insekticidiškumą priešaringi, todėl dar reikia juos tirti.
Rekomenduojama agurkų apsaugai nuo amarų ir erkių naudoti užpilus, pagamintus iš gerai sudžiovintų bulvių.
Bulvių gumbus žmonės naudoja maistui. Iš bulvių gumbų gaunamas krakmolas ir kt.
-8-
Artemisia absinthium L.
Rado: Eglė Bernatonytė
2004 m. liepa 11 d.,
Šeštokuose
-9-
Kartusis kietis, pelynas
( Artemisia absinthium
L.. )
Daugiametis žolinis augalas, iki 125 cm aukščio, žiediniai graižai 2,5-3,5 mm skersmens. Žiedai geltoni. Vidurinieji stiebiniai lapai ties pagrindu be skiltelių. Lapai ir stiebas šilkiškai – pilki veltiniški, sidabriški, tirštai apžėlę prigludusiais plaukeliais, stipriai kvepiantys.
Išplitęs pelynas Europoje. Auga prie gyvenviečių, pakelėse, šalia geležinkelio sankasų, dirvonuose ir pasėliuose kaip piktžolė.
Pelynų nuovirai vartojami veterinarijoje, jais apiplaunami gyvuliai nuo išorės parazitų ir apsaugai nuo kraują siurbiančių vabzdžių įkandimų.
Ruošiamas nuoviras naikinti graužiančius lapus vikšrus.
Pelynų nuovira efektyvus ir naikinant obuolinio vaisėdžio vikšrus. Taip pat gaminamas užpilas kopūstinės kandies vikšrus nuodyti.
Pelyno nuoviras vartojamas apetitui sužadinti ir virškinimui pagerinti. Alsintinas stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją, tulžies veikimą. Chamazulenas suaktyvina fagocidines leukocitų funkcijas, slopina uždegiminius procesus, juo gydoma bronchinė astma, reumatas, egzema.
Liaudies medicinoje pelynas vartojamas apetitui pagerinti, nuo skrandžio, tulžies pūslės, kepenų ligų, nemigos, kirmėlių.
Be to, pelynai vartojami maisto pramonėje ( likerių, vyno gamyboje
), parfumerijoje ir veterinarijoje.
-10-
Achillea millefolium L.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004 m. liepa 10 d.,
Šeštokuose
-11-
Paprastoji kraujažolė
(Achillea millefolium L.)
Daugiametis augalas stipraus malonaus aromato, kurį lemia eterinis aliejus. Stiebas didžiąja dalimi tiesus arba iš viršaus šakota, 50
cm ar net aukštesnis. Lapai sudėtiniai, plunksniški. Žiedai surinkti į nedidelius graižus, sudarančius skėčio formos žiedynus. Šakniastiebis trumpas, šakotas.
Išplitęs Lietuvoje, Rusijoje ir kt. Auga pievose, laukuose ant šlaitų, tarp krūmų ir miškuose. Aptinkamos atmainos su rausvais žiedais ir dar kitokios.
Paprastosios kraujažolės lapuose ir žiedynuose randama iki
0,8% sudėtingos sudėties aliejaus, kuriame yra cineolo, karlofileno, rūgščių, spiritų ir kitų medžiagų. Lapuose yra alkaliodo achileino.
Insekticidinės paprastosios kraujažolės savybes tikriausiai nulemia atskirų medžiagų visuma.
Insekticidui renkama pradėjusios žydėti kraujažolės visa antžeminė dalis su pašaknio lapų skrotelėmis.
Paprastosios kraujažolės nuovirai ir užpilai naikina čiulpiančiuosius žalingus vabzdžius ( amarus, blakes, tripsus ) ir voratinklines erkes.
Kraujažolės žolės, žiedų ir lapų preparatai vartojami skrandžio opaligei gydyti, kraujavimams ( virškinimo trakto, hemorojaus, gimdos, nosies, dantenų ir odos žaizdų ) stabdyti. Jie padidina kraujo krešėjimą, veikia tonizuojančiai ir raminančiai. Kraujažolėje esantys azulenai vartojami jonizuojančios radiacijos nudegimams ir piktybiniams augliams, taip pat bronchinei astmai gydyti.
-12-
Dryopteris filis mas
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m. Liepos 11d.,
Šeštokuose
-13-
Kelminis papartis
( Dryopteris filix –
mas )
Kelminis papartis priklauso patartinių šeimai. Daugiametis, sporini, žolinis, vaistinis, nuodingas, dekoratyvinis, insekticidinis augalas. Lapkočiai su lapais išauga iki 100 cm aukščio. Lapkočio pamato skerspjūvyje dažniausiai yra 7 išilginės gyslos. Lapkočiai apatinėje dalyje apaugę rudais žvyneliais. Lapai su kartus plunksniški, lapų lapeliai plunksniškai susiskaidę. Šakniastiebis storas, dažniausiai gulsčias. Auga miškuose, krūmuose, soduose.
Mažina nematodų žalą ciklamenams. Manoma, kad ir paparčio šaknų užpilas veikia insekticidiškai.
Šių paparčių šakniastiebių ekstraktas, nuoviras vartojamas varyti kirmėlėms: kaspinuočiams bei kitiems žarnyno parazitams. Tačiau augalas yra labai nuodingas ir dažnai sukelia vėmimą, galvos skausmą, lėtina širdies darbą, kvėpavimą, mažina arterinį kraujo spaudimą, laisvina vidurius.
-14-
Mtaricaria chamomilla L.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004 m. birželio 29 d.,
Šeštokuose
-15-
Vaistinė ramunė
( Mtaricaria chamomilla L. )
Žolinis 25 – 60 cm aukščio augalas. Stiebas paprastas arba šakotas, plikas. Lapai dvigubai trigubai plunksniškai karpyti į linijiškai siūliukus, aštrius, iš apačios barzdotus segmentus. Žiedsostis trumpai ir bukai kūginis. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens.
Labai paplitęs, auga daugiausia prie gyvenviečių, daržuose, soduose ir šiukšliavietėse. Renkami lapai ir žiedynų graižai.
Purškiama čiulpiantiems kenkėjams ir smulkiems bei netikriems vikšrams naikinti.
Vaistinės ramunės arbata vartojama viduriuojant, sutrikus menstruacijoms, prakaito išsiskyrimui skatinti, burnai skalauti, vonioms, žaizdoms plauti, klizmoms, nuo skrandžio spazmų. Chamazulenas sustiprina audinių regeneracijos procesą, mažina skausmus. Juo gydoma bronchinė astma, gastritas, kolikas, taip pat egzemos bei rentgeno spindulių nudegimai.
Eterinis aliejus mažina dujų susidarymą virškinimo trakte ir pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis.
Verdama vaistinės ramunės arbata.
-16-
Capsicum annuum L.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m. Liepos 11d.,
Šeštokuose
-17-
Vienmetė paprika
( Capsicum annuum L..
Vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Kultivuojamas
Lietuvoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje.
Amarams, tripsams, smulkiems vikšrams ir lervoms naikinti rekomenduojami vienmetės paprikos vandeniniai užpilai.
Vienmetė paprika naudojama maisto pramonėje. Vienmetės paprikos vaisiai konservuojami žiemai.
-18-
Petroselinum sativum
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m. Liepos 12d.,
Šeštokuose
-19-
Lapinė sėjamoji petražolė
( Petroselinum crispum
Skėtinių šeimos dvimetis, iki 1 m aukščio žolinis augalas.
Šaknis liemenin, mažai šakota, gelsvai balta. Stiebas stačias, šakotas, plikas. Lapai pliki, blizgančia patine puse, apatiniai 3 kartus plunksniškai suskaidyti, viršutiniai su 3 lapeliais. Apatinių lapų lapeliai pleiškiškai suskaidyti, dantyti arba triskilčiai, viršutinių – lacetiški, lygiakraščiai. Žiedai žalsvai gelsvi, dvilyčiai, smulkūs, susitelkę sudėtiniuose šakų galuose. Vaisius – pailgai kiaušiniška, iš šonų truputį suspausta, žalsvai ruda sėkla.
Petražolė atbaido filokserą (vynuogynų kenkėją).
Vaistams vartojami vaisiai, lapai ir šaknys. Petražolės paprastai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, vartojami nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, vandenės, kraujuojant iš gimdos. Apiolis ir miristicinas padidina diurezę, gimdos, skrandžio iršlapimo pūslės lygiųjų raumenų tonusą. Tačiau nėščioms moterims petražolių preparatus galima vartoti tik gydytojui leidus, nes jie kartais sukelia abortą.
Liaudies medicinoje petražolės arbata vartojama nuo bičių, vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimo.
Petražolė taip pat yra prieskoninis augalas. Juo gardinamas įvairus maistas.
-20-
Taraxacum officinale Web.
Rado:Eglė Bernatonytė
2004m. Birželio 15d.
Šeštokuose
-21-
Paprastoji kiaulpienė
( Taraxacum officinale Web. )
Graižažiedžių šeimos daugiametis, 5 – 25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemenin, 20 – 60 cm ilgio, 1 – 2 cm diametro, geltona arba geltonai ruda. Lapai skroteliniai, lacentiški, pagrinde susiaurėję.
Plunksniški arba pailgai lacentiški, pagrinde susiaurėję, plunksniškai skiautėti arba dantyti, kartais beveik lygiakraščiai, žali, mėsingi.
Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai, 5 – 30 cm aukščio, viršūnėje turi vieną 3 – 5 cm pločio graižą. Visi žiedai lietuviški, geltoni. Vaisius – 3 – 4 mm ilgio, šviesiai rudas lukštavaisis su skristuku. 1000 sėklą (lukštavaisių) sveria 0,25 – 0,96 g.
Auga dirvonuose, pievose, ganyklose, laukuose, pakelėse.
Paplitusi visoje respublikoje.
Insekticidines savybes turinčios paprastosios kiaulpienės užpilas naudojamas vaismedžiams purkšti nuo amarų, blakučių ir erkių.
Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, didina tulžies gamybą kepenyse, gerina apetitą. Manoma, kad juos galima vartoti nuo aterosklerozės.
Liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų ir t.t.
didesnis kiaulpienės nuoviro kiekiai gali sukelti šleikštulį ir širdies funkcijos sutrikimus, ypač vaikams.
Džiovintos ir paskrudintos šaknys vartojamos kaip kavos surogatas.
-22-
LITERATŪRA:
1. INSEKTICIDINIAI AUGALAI IR JŲ NAUDOJIMAS, A. Vasina, MOKSLAS, 1984m.
2. VAISTINIAI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,
MINTIS, 1973m.
3. NUODINGIEJI AUGALAI, Lietuvos TSR Mokslų Akademija Botanikos Institutas,
MINTIS, 1967m.
-23-