Beždžionės

Beždžionės (Simiae, arba Anthropoidea), primatų (Primates) būrio žinduolių pobūris. Pagai šnervių pertvaros plotį, dantų formulę ir kt. skirstomos į 2 antšeimius: plačianoses beždžiones ir siauranoses beždžiones; ~250 rūšių. Plačianosių beždžionių yra 2 šeimos: voverinės beždžionės (marmozetės) ir kabiauodegės beždžionės (kapucinai, koatos), siauranosių beždžionių-3 šeimos: šunbeždžionės (pavianai, dželados, markatos, langūrai, gverecos), žmoginės beždžionės (gibonai, orangutanai, šimpanzės, gorilos) ir hominidai (australopitekai, ramapitekai, homininai). Gyvena P. ir Vid. Amerikoje, Afrikoje, P. ir P.r. Azijoje ir gretimose salose. Beždžionių kūno ilgis nuo 16 cm (kai kurios P. Amerikos marmozetės) ikki 2 m (gorilos), masė nuo 400 g iki 300 kg. Kūnas apaugęs plaukais; daugumai beždžionių būdinga ryški kailio spalva. Uodega ilga, kai kurių beždžionių kabi ( P. Amerikos kabiauodegių beždžionių) ar rudimentinė (žmoginių beždžionių). Galūnės turi daug primityvių požymių, penkiapirštės, prisitaikiusios stverti. Pirštai lengvai suriečiami, pirmasis pirštas priešpastatomas kitiems, nagai plokšti. Kaukolės smegeninė dalis, palyginti su veidu, didelė. Priekinės smegenys didelės, raukšlėtu paviršiumi, pridengia smegenėlės. Nosies kriauklės ir uodžiamoji priekinių smegenų dalis menkai išsivysčiusios. Akys yra uždarose nuo smilkinio pusės akiduobėse, nukreiptos į priekį. Reega abiakė. Dantys (jų yra 32-36) išsidėstę glaudžia eile, iltys stambios. Veidas dažn. plikas, jo raumenys gerai išsivystę, todėl mimika perduodama įv. informacija. Patinų sėklidės yra kapšelyje. Kopuliacijos organas kabantis. Patelės krūtinė su 2 speniais. Gimda viengumba, placenta diskinė. Plačianosių beždžionių ir šu

unbeždžionių nėštumas 4-5 mėn., žmoginių beždžionių 8-9 mėn. Gimsta dažn. 1 jauniklis, menkai išsivystęs, todėl rūpestingai globojamas. Daugumos beždžionių maistas mišrus-vaisiai, kitos augalų dalys, smulkūs gyvūnai, paukščių kiaušiniai ir jaunikliai. Beveik tik lapais minta gverecos, langūrai. Šimpanzės kartais minta nedidelėmis antilopimės, mažomis beždžionėmis. Beždžionių svarb. priešai –leopardai, ereliai, krokodilai, smaugliai. Beždžionės judesiai įvairūs. Makakos ir markatos bėgioja keturiomis, bet gali judėti ir dviem kojomis, šakomis karstosi priekinėmis ir užpakalinėmis galūnėmis, vandenyje plaukia. Žmoginės beždžionės ilgomis rankomis gerai karstosi medžiais, bet žeme juda nerangiai keturiomis, gali atsistoti ant dviejų kojų ir kiek paeiti, tačiau visai nemoka plaukti. Beveik visos beždžionės yra dieniniai gyvūnai. Dauguma beždžionių gyvena tropikų miškuose aukštai, medžių vainikuose (gverecos, orangutanai, gibonai), ar ant žemės ir tik nakčiai lipa į medžius (mandrilas, gorila). Paavianai gyvena savanose, ant uolų. Beždžionių social. gyvenimas įvairus: gyvena pavieniui (orangutanai), šeimomis (gibonai) ar įv. grupėmis-vieno patino ir kelių patelių, įv. amžiaus patinių (pavianai, gorilos), daugelio patinių (šimpanzės). Pagal psishikos išsivystymo laipsnį beždžionės yra artimiausi žmonių gyvūnai. Joms būdinga smalsumas ir gebėjimas kartoti kitų veiksmus. Pvz., šimpanzės laisvėje moka naudotis primityvais įrankiais ir net sugeba juos patobulinti. Beždžionių anatomijos, fiziologijos, nervinės veiklos ir elgsenos tyrimas svarbus žmogaus kilmei (antropogenezei) aiškinti. Seniausios iškastinės beždžionės liekanos žinamos iš Afrikos oligoceno. Beždžionės ki
ilo iš pusbeždžionių, artimų dab. lemūrams bei ilgakulniams, kurių ankstyvajame terciare buvo gausu Europoje ir Š. Amerikoje. Miocene beždžionės buvo plačiai paplitusios Europoje.

Leave a Comment