Evoliucijos įrodymai

Turinys
1. ĮŽANGA 3
2. MOKSLININKŲ VEIKALAI EVOLIUCIJOS ĮRODYMO VARDAN 4
3. PAGRINDINIAI EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGINIAI. KAIP JIE ĮRODOMI MOKSLININKŲ? KĄ ĮRODO EVOLIUCIJA? 5
4. NAUDOTA LITERATŪRA 10

ĮŽANGA
Jau nuo seniausių laikų žmonijai kyla klausimai: Kaip vystosi pasaulis. Kaip atrodo gyvybė? Į tai yra du pagrindiniai atsakymai: Religija aiškina labai paprastai, kad viska sukūrė Dievas, jis sukūrė žmones, augalus, gyvūnus, tiesiog visa žemę. Antras paaiškinimas tai mokslininkų pagrįstas eksperimentais ir įrodymais. Pasaulio atsiradimą ir jo vystymąsi aiškina Evoliucijos teorija. Pagal evoliucijos teoriją gyvūnų ir augalų rūšys nėra nekintamos ir visi dabar esantys organizmai yra kiilę iš anksčiau buvusių organizmų, ilgai trukusio kitimo ir išsivystymo būdu. Evoliucinio proceso šaltinis yra organizmo gyvenimo sąlygų kitimas. Moksliškai gamtos evoliucijos faktų įrodė ir teisingai šį procesą išaiškino visa grupė mokslininkų.

MOKSLININKŲ VEIKALAI EVOLIUCIJOS ĮRODYMO VARDAN
Čarsas Daroinas ( 1809-1882 m. ) aprašė daug gyvūnų rūšių. O svarbiausia tai, kad jis paskelbė, jog gyvūnų ir organizmų rūšys kinta. Bendrosios evoliucijos bruožus 1842m savo veikale “Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu” . Savo veikale jis įrodė, kad ir žmogus atsirado evoliucijos būdu, tai buvo pradėta evoliucijos pradžios teorija kuuria kiti mokslininkai toliau plėtė toliau.
Karlis Linėjus- sukūrė dvinarę nomenklatūrą, sudarė viso to metu žinomo binomo augalo klasifikacijos sistemą manė kad kiekvienai rūšiai budinga “ideali” struktūra ir funkcijos, vieta nuosekliose gyvybės laiptuose. Luji Leklerkas- aprašė žinomus augalus ir gyvūnus, pateikė įr

rodymų apie paveldėjimą su pokyčiais, rašė apie tam tikrus evoliucinius pakitimus.
Kiuvjė- naudojosi lyginamąja anatomija gyvūno klasifikavimo sistemai sukurti, sukūrė paleontologiją, katastrofizmo pradininkas. Alfredas Raselas Volis- pateikė hipotezę, kad gamtinėatranka paaiškina naujų rūšių atsiradimą; teigė, kad pasaulį galima padalinti į šešis nepraeinamais barjerais atskirtus biogeografinius regionus. Nepriklausomai nuo Darvino padarė tas pačias išvadas.

PAGRINDINIAI EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGINIAI. KAIP JIE ĮRODOMI MOKSLININKŲ? KĄ ĮRODO EVOLIUCIJA?
Labai seniai žmonijai kyla klausimas iš kur atsirado gyvybė? Pagal evoliucijos teoriją sukurta hipotezė teigia, kad iki gyvybės atsiradimo egzistavusiose žemes vandenynuose neorganinės molekulės jungėsi, sudarydamos organinės molekules ir galiausiai primityvias ląsteles. Pirmosios ląstelės atsirado prieš 3,5 milijardo metų. Maždaug prieš 2 milijardus metų prasidėjo deguonį išskiriantis fotosintezės procesas, suformavęs atmosferos ozono sluoksnį. Šis ozono sluoksnis apsaugo žemę nuo intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo, toodėl gyvybė iš vandens persikėlė i sausumą. Nuo gyvybės atsiradimo išsivystė ir pakito milijonai rūšių. Kai kurios rūšys dingsta, kitos tęsiasi nevienodus laiko tarpus. Kitos grupės suskilo, suskildamos į dar daugiau grupių. Pats pirmiausias gyvas padaras tūrėjo atsirasti iš negyvų cheminių medžiagų susiformuoja atmosfera žemes dydis yra toks, kad jos gravitacinio lauko stiprumo pakanka atmosferai išlaikyti. Iš pradžių žeme buvo tokia karšta, kad buvo tik tankius, storus debesis sudarantys vandens garai žemei auštant, vandens garai kondensavosi i vandens lašus ir prasidėjo li

ietūs. Per šimtus milijonų metų iškrito tiek kritulių, kad susidarė pasaulio vandenynai. 1953 m, Stenlis Milaris parodė eksperimentą (20.2 pav.).
Mokslininkams pavyko laboratorijoje sudaryti sąlygas, kurios jų manymu, buvo pirmykštėje žemėje pirmuosius svarbesnius bandymus 1953 metais Čikagos universitete atliko Stenlis Mileris ir Haroldas Jurėjus. Jie leido elektros išlydžius per “pirmykštę atmosferą”. Ištyrę gautą savigarbą, atrado gyvybės molekulę kurias amino rūgštis, kurių visada yra baltymuose, keletą riebiųjų rūgščių, ir dar vieną biologiškai svarbią molekulę- karbamidą vėliau iš visų kitų su gyvybe susijusių molekulių buvo rasta panašiuose mišiniuose, gaunamuose imituojant pirmykštės mūsų planetos sąlygas .Cheminę sintezę besiformuojančioje žemėje lėmė natūralus energijos šaltinis. Saulės ultravioletiniai spinduliai ir šiluma, žaibai.
Tokie eksperimentai patvirtino hipotezę, kad primityvios dujos galejo reaguoti tarpusavyje ir sudaryti mažus organinius junginius. Šių molekulių nesudarydavo nei oksidacija ( nebuvo laisvo deguonies nebuvo bakterijų). Jos kaupėsi šimtus milijonų metų. Kaupiantis šiems mažiems organiniams junginiams vandenynas virto tiršta, šilta organine sriuba, sudaryta iš įvairių organinių molekulių.
Mikromolekulės vystosi ir sąveikauja ir išsivysto pirmykštė ląstelė. Kad galėtų augti, pirmykštė ląstelė turėjo maitintis. Mityba nesudarė problemos, nes pirmykšte ląstelė egzistavo vandenyne. Jame maistu galėjo tapti paprastų organinių molekulių. Tikėtina kad pirmykštės ląstelės buvo heterotratai ( gr. Heteros- kitos; trophe- maistas). Maisto kiekis mažėjo, todėl reikėjo pasigaminti maistą pačioms ląstelėms, atsiranda autotrofai. Išsivystė save ko
opijuojančios sistemos. Kai pirmykštės ląstelės įgijo gebėjimą daugintis, jos pasirodė tikromis ląstelėmis ir prasidėjo biologinė evoliucija (20.4 pav.)
Evoliuciją liudija:
1) Gyvų organizmų bendrosios savybės;
2) Rudimentai (netekę savo paskirties daugelio gyvų būtybių organai);
3) Fosilijos (iškastinės tolimų epochų gyvūnų ir augalų suakmenėjusios liekanos ar žymės);
4) Organinio pasaulio raidos (evoliucijos) vienetai.
Viena iš svarbiausių evoliucijos liudininkų yra fosilijos ( lot. Fosilis- iškastas) yra praeities formų likučiai ar pėdsakai, taip pat kiti ankstesnių gyvybės formų įrodymai. Kartais organizmas patenka po žeme taip greit ar tokiu būdu kad nesuyra, kad lieka ir minkštųjų audinių struktūros įspaudu. Dauguma fosilijų sudarytos tik iš kietųjų dalių: kiautų, kaulų ir dantų, nes jie nesuyra.
Pagal išlikusias fosilijas galima atsekti gyvybės istoriją. Palentologija yra fosilijų suradimo ir tyrimo bei išvadų apie gyvybės istoriją apibendrinimas iš gautų duomenų. Radioaktyviojo skilimo matavimu paremtas absoliutus fosilijų amžiaus nustatymo metodas santykinis amžiaus nustatymo metodas. Santykinis amžius nustatomas iš jų padėties kloduose, o absoliutus- pagal radioaktyvių izotopų kiekį.
Tirdami sluoksnius geologai žemės istoriją padalijo į eras, o eras į periodus ir epohas. Kainozojus ( prieš 66,4 mln. metų), Merozojus ( prieš 245- 66,4 mln. metų), Paleozojus ir Prekambras ( prieš 4600-570 mln. metų.
Didžiąją žemės raidos dalį joje egzistavo tik vienaląsčiai organizmai.. Per tą laikotarpį išsivystė daug biocheminės apykaitos būdų. Įvairūs sudėtingi organizmai atsirado fosilijose prieš 600 mln. Metų, greičiausiai jų pasirodymą lėmė tai, kad jie bu
uvo daugialąsčiai ir dauginosi lytiškai.

Kambro periodui būdinga didžiulė iškasenų gyvybės formų įvairovė, tačiau gyvūnai galėjo atsirasti anksčiau.

Merozojuje viešpatavo dinozaurai. Dinozaurai išaugo iki milžiniško dydžio, o žinduoliai tebuvo maži ir nesvarbūs. Pradėjo vyrauti plikasėklius pakeitę gaubtasėkliai augalai (20.11 pav.).

Kainozojuje įsivyrauja žinduoliai, o jų įvairovė išauga paleogene Mezojaus eros gale žinduoliai pradėjo užiminėti visus plotus, ištuštėjusius po dinozaurų išmirimo ( to priežastis dar nėra išaiškinta). Paleoceno epohos pradžioje žinduoliai buvo maži ir panašūs į peles iki eceno epochos pabaigos žinduolių įvairovė išaugo, atsirado visi dabartiniai jų būriai. Daugelis augalėdžių ir plėšrūnų, gyvavusių paleogeno pabaigoje dabar jau išnykę (20.12 pav.).

Neogene išsivysto primatai. Pirmieji primatai buvo maži, panašūs į voverę iš jų išsivystė primityvios beždžionės, o paskui žmogbeždžionės. Miocene klimatas pasikeitė ir vietoje daugelio Afrikos miškų atsirado savana. Tuomet hominidai pradėjo vaikščioti dviem kojom. Tada prasidėjo žmogaus vystymasis.

Kainozojus – tai dabartine era. Tik jos metu išaugo žinduolių įvairovė ir prasidėjo žmogaus evoliucija.

Evoliuciją veikiantys faktoriai žemynų dreifas maždaug prieš 200-250 mln metų visi žemynai susijungė sudarė superžemyną vadinamą pangėja (20.14 pav.).

Žemynų reljefai turi įtakos klimatui. Gyvūnijoj vyko penki masiniai išmirimai. Jie išnaikino kai kurias gyvūnų rūšis. Jų vietoje atsirado kiti kurie prisitaikę prie naujų gyvenimo sąlygų. Evoliucijos teorija apie žmogaus kilmę sako, kad žmogus kilęs iš primatų. Primatai- tai medžiuose gyventi prisitaikę žinduoliai. Pagrindiniai požymiai- padidėjusios priekinės smegenys, ypatingas gebėjimas mokytis.

Rytinėje Afrikoje, kur dėl netinkamo klimato negalėjo augti medžiai, maždaug prieš 4mln metų išsivystė pirmieji homidai. Jų smegenys buvo mažos, tačiau jie vaikščiojo stati. Prieš 2mln metų atsirado Homo habis, pirmasis įrankius gaminantis homidas. Pries 1,9- 1 mln metų atsirado homo erectus kurie migravo iš Afrikos ir iš jo galėjo išsivystyti homo sapiens. Pagal Afrikos kilmės hipotezę, kad dabartiniai žmonės išsivystė Afrikoje, o migravo į Europą ir Aziją maždaug prieš 100000 metų. Jie gamino sudėtingus įrankius, jų bendruomėnėje atsirado kultūros užuomazgų. Tačiau klaidingai yra aiškinama, kad žmonės išsivystė iš bezdžionės. Tiek žmonės tiek beždžionės išsivystė iš bendro žmogbeždžionę primenančio protėvio. Atrastos fosilijos, kurios rodo, kad žmonių ir beždžionių protėviai buvo tie patys atsiskyrė mikroevoliucijos metu, kai iš buvusios vienos atsiranda dvi naujos. Populiacijos taip persiformavo, kad atsirado nauja aukštesnė populiacija žmogus, o beždžionės pasiliko kita linija.

Kaip atsirado gyvybė mokslininkai įrodė teoriškai ir eksperimentais. Religija remiasi spėlionėmis, pagrysta žiniomis įsitikinimu ir tikėjimu Dievu, tačiau ir mokslinis atsiradimas nėra rišliai pagrįstas. Didelė dalis Evoliucijos įrodymų- tai fosilijos ir mokslininkų atliekami bandymai.

NAUDOTA LITERATŪRA:
1) „Biologija“ 3 dalis Alma litera Vilnius 1999 m.;
2) Enciklopedija „Pažinimo džiaugsmas. Gyvoji gamta“ Vilnius 1991 m.;
3) Biblija. Pradžios knyga.

Leave a Comment