Vilniaus pedagoginis universitetas
Gamtos mokslų fakultetas
Botanikos katedra
REFERATAS
Atmosfera
Darbą atliko: I gr., I kurso studentė
Rasa ……………………….
Tikrino: Dėstytoja ……………………
2005
Įvadas
Atmosfera — tai mūsų planetos periferinis sluoksnis, gaubiantis litosferą (kietąją Žemės rutulio sferą) ir hidrosferą (Žemę gaubiantį vandens apvalkalą).
Šiandien dar niekas negali tiksliai nurodyti atmosferos kilmės. Teigiama,kad atmosferai milijardai metų. Jos kilmė ir raida glaudžiai susijusi suŽemės formavimusi.Beveik 50 proc. atmosferos masės yra susitelkusi iki 5 km virš jūros lygio,75 proc.— iki 10 km ir 95 proc.— iki 20 km aukščio. Atmosfera yra būtinasąlyga gyvybei palaikyti. Ji reguliuoja žemės klimatą. Jeigu atmosferosnebūtų, paros temperatūra svyruotų 200 °C ribose ir žemėje vyrautųabsoliuti tyla. Atmosfera sudaryta iš troposferos, tropopauzės,stratosferos, mezopauzės, termosferos ir egzosferos sluoksnių. Atmosferojegyvybė aptinkama iki 15—20 km aukščio, tačiau nuolat gyvenančių organizmųnėra.Apatinis atmosferos sluoksnis — troposfera — yra tirščiausias sluoksnis.Čia susikaupė apie 80 proc. visos atmosferos masės. Troposferos aukštissiekia nuo 8 iki 18 km, Lietuvoje – – 10—11 km, kadangi dėl nevienodoįšilimo ir Žemės sukimosi ji yra suplota. Žemės paviršius gausiai sugeriaSaulės spindulius, todėl troposfera šilčiausia apačioje, o kylant aukštyn,ji vėsta. Pažemio sluoksnyje (iki 2 m aukščio nuo žemės) raiškiai kinta orotemperatūra, drėgmė ir vėjo greitis. Aukščiau (nuo 2 iki 100 m),vadinamajame priežemio sluoksnyje, nevienodai įšilęs oras smarkiaisūkuriuoja, chaotiškai maišosi. Kylant aukštyn, temperatūra krintavidutiniškai 0,6 °C kas 100 m. Apatinėje troposferoje sūkuriuodamas irmaišydamasis oras įtraukia vandens garus, pakelia juos į žemesnėstemperatūros sluoksnį, todėl jie kondensuojasi arba sublimuojasi ir virstavandens lašeliais arba ledo kristalais. Jų sankaupa prie Žemės ar vandenspaviršiaus sudaro rūką, o 1—2 km aukštyje — lietaus arba sniego debesis.
Per visą troposfera ir dar aukščiau oro sudėtis nekinta. Oras palygintilengvas — l m3 oro juros lygyje sveria 1033 g. Žemės paviršiaus kvadratinismetras turi išlaikyti 10 333 kg oro stulpo slėgį. Suaugusį žmogų orasslegia didele jėga, tačiau nei žmogus, nei gyvūnai, nei augalainesubliūkšta, nes jie prie tokio slėgio yra prisitaikę.Oras, jo tarša ir apsauga
Oro sudėtis
Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemėsatmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies(21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarpdalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yramažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniaidebesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orąpatenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasimesmiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šiosdujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos;žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų betkokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogausdėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).
Oro tarša
Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiamadaugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą,taigi ir klimatą.
Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame orekur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arbavisai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja,blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgikenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka;
yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūsdaiktai.Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmensanglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose,gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIXa., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftosproduktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.
Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmetadaugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yrasieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidarosieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai. Varikliųcilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šiostroškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azotooksidai sudaro smogą.
Smogas
Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogaskartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašussmogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasispręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų:Meksike, Los Andžele, Bankoke, Kaire.
Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiamižemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurįiškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnaiįkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksidopusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietųalbedas.
Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to.Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.
Automobilių transportas
Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera.
Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamųkenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškaineįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą.Degant kurui, j aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%),angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino,benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų.
Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėlatmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą,kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausiagriežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų,mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimąnustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius –ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidųkoncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro išįsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštojetemperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gamintispecialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metueksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagųkiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones beitechninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija.
Pramonės įmonės
Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai.Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimasper tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus,stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti.Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferąpatenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkiųsusikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kadbūtų gaminama be atliekų. Todėl, atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį irsudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų
žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikytivisas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norintpadidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų,sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima mažintivalant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiantpažangias gamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis,nes jis iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamosžaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos.Geriausia derinti abu būdus.Šiltnamio reiškinys
Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės.Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jųsusidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaiseplūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta irgamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru.
Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido.Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a.pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiekanglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma.
Šilumos spąstai
Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemėspaviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę.
Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiekišsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl)junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams.
Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiaikaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą,lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniaipamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu.
Mokslininkai randa požymių, rodančių, jog Žemė darosi šiltesnė.
Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Yra žymių, kad Pietųpusrutulyje irgi darosi šilčiau.Galimas daiktas, Žemėje dabar yra prasidėjęs vienas iš šiltesnioklimato laikotarpių. Vis dėlto dauguma mokslininkų mano, kad šiltnamioreiškinį skatina žmogaus veikla. Matydami, kas dedasi, mes negalime gintis,kad nesame kalti dėl šio kitimo.
Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo padariniai pasaulioklimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils.Pajūrio žemumas užlies vanduo.
Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomisir maloniomis vietomis gyventi.
Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jųiškris mažiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl sužaliuoti,o kitos vietos gali virsti dykumomis.
Ozono sluoksnis
Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Vienaiš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyjevirš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius.
Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguoniessandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonasturi dar vieną silpnai prisijungusį atomą.
Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektrosmašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamojismogo dalis.
Apie 1960 m. Antarktidoje dirbantys anglų mokslininkai pradėjo matuotiozono kiekį ozono sluoksnyje. 9 dešimtmečio pradžioje jie pastebėjo nerimąkeliantį reiškinį: kiekvieną pavasarį (rugsėjo ir spalio mėnesiais) tiesiaivirš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje atsirasdavo skylė.
Nuo to laiko skylė ėmė pasirodyti kiekvieną pavasarį ir kasmet visdidėjo. 1988 m. ji aprėpė visą Antarktidą ir pasiekė kai kurias Australijosir Naujosios Zelandijos dalis.
Buvo aišku – ozono sluoksnį kažkas naikina. Nustatyta, kad vienas iš
kaltininkų – CFCl junginiai. Ozono skylė atsirado tada, kai imta plačiainaudoti CFCl junginius.1987 m. 14 didžiųjų pasaulio valstybių susitarė mažinti CFCl junginiųgamybą ir naudojimą. Bet iki 1989 m. sausio mėnesio, kai ši sutartisįsigaliojo, CFCl junginiai ėmė ardyti ozono sluoksnį virš Arkties, ozonosluoksnis suplonėjo ir kitose vietose.
Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumažės, Žemės klimatas gali atšilti irsustiprinti šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki140 metų), taigi ozono sluoksnio problema lydės mus dar daug metų.
Laimė, Antarktidos ozono skylė tvyro virš teritorijos, kur gyvenalabai mažai žmonių. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus virš kitų vietų,padariniai galėtų būti tokie:
❑ Daugiau žmonių susirgimų odos vėžiu ir katarakta, apaktų;
❑ Kur kas labiau plistų kai kurios užkrečiamosios ligos;
❑ Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų vandenynų mitybos grandinę;
❑ Susidarytų rūgštusis rūkas;
❑ Prasčiau derėtų maistiniai augalai (ryžiai ir kt.).
Oro tarša ir apsauga Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišųkoncentracijų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido,sulfatai, sieros vandenilis ir kt.
Be stacionarių lokalinio oro monitoringo postų, Fizikos institutopastangomis Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautiniusstandartus atitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirbapagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrųtarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEPstandartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaipKompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijosnacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaipminėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šiosstotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuotitolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesniųvalstybių.
Regioninis atmosferos monitoringo lygis daugiausia remiasi kritulių
užterštumo tyrimais ir šiuo metu Lietuvoje dar tik pradeda veikti, todėlpatikimų duomenų apie atskirų Lietuvos regionų užterštumą nėra.Fragmentiniai moksliniai tyrimai bei biologinio monitoringo (Miškųmonitoringas, sunkiųjų metalų sankaupų samanose tyrimai) duomenys rodo, kad atskiruose Lietuvos regionuose jau yra susiformavę nuolat padidėjusioatmosferos užterštumo laukai.Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva Fizikos institutas 1991metais atliko tyrimo darbus ir pateikė pasiūlymus regioniniam atmosferosužterštumo monitoringo tinklui organizuoti. Remiantis šiais pasiūlymais,Lietuvos regioninio atmosferos monitoringo sistemą turėtų sudaryti 30-35kritulių ir oro bandinių (pasyvių filtrų) ėmimo punktai, tolygiai išdėstytivisoje Lietuvos teritorijoje, atokiau nuo pramonės įmonių ir centrų. Tačiaudėl didelių transporto išlaidų dabar funkcionuoja tik 9 tokie punktai.Realiam taršos laukų lokaliniame ir regioniniame lygiuose įvertinimui,lygiagrečiai su stebėjimų sistema artimiausiu metu turi būti įdiegta iratmosferos užterštumo procesų modeliavimo sistema. Modeliavimo duomenys busverifikuojami ir koreguojami pagal stebėjimų duomenis.
Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėti ir stratosferos ozono sluoksniostebėjimai.
Lietuvos Ekologinio monitoringo sistemoje išskirti du pagrindiniairadioekologinio monitoringo lygiai. Lokalinis – Ignalinos AE regione;regioninis stebėjimų tinklas, kuris teikia informaciją apie oro, vandens,dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir kai kurių biokomponentųradiacinį užterštumą – įvairiuose Lietuvos regionuose.
Oro monitoringo posistemyje numatyti šie oro radiacinio užterštumotyrimai:
❑ gama spinduliavimo dozės galios įvertinimas;
❑ radiologiniai aerozolių tyrimai;
❑ radiologiniai kritulių tyrimai.
Atsižvelgiant į Ignalinos AE specifiką ir ypatingą pavojingumąartimiausiais metais numatyta įdiegti lokalinio monitoringo IAE poveikiozonoje sistemą, pasitelkiant šiems darbams kiek galint platesnę tarptautinęparamą.
Oro ir kritulių užterštumo stebėjimai, kurie vykdomi kompleksinėsemonitoringo stotyse yra įjungti į kompleksinio kraštovaizdžio monitoringoposistemį.
Apskritai Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos
retai viršija leistinas normas ir tai tik didmiesčiuose.Atmosferos apsauga
Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo įaplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintasdujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius,akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas beiįrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažupradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta naujakuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.
Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbamsir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingųmedžiagų kiekį atmosferoje.
Naudota literatūra:
1. E.Linkevičius “Ekologijos pagrindai X klasei”, Kaunas “Šviesa”, 1997 m.
2. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas”, Talinas “Koolibri”, 1996 m.
3. J.Hortis “Gamtos katastrofos”, Vilnius “Mokslas”, 1989 m.
4. Pažinimo džiaugsmas “Žemė ir jos gerybės”, Vilnius, 1993 m.
5. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.
6. Internet (Lietuvos monitoringo puslapiai).
———————–
Dulkių vėtrų rajonas JAV
Net ir pradėjus auginti kitos rūšies augalus vietoj vietinių, galipasikeisti klimatas. XX a. 4 dešimtmetyje Amerikos Didžiųjų lygumųūkininkai, nusprendę auginti kviečius, suarė natūralias ganyklas, kuriossutvirtindavo dirvožemį.Viskas buvo gerai, kol orai buvo drėgni, o perilgas sausras vėjas išpustė paviršinį plikos žemės dirvos sluoksnį,palikdamas vien dulkių dykynę. Ilgainiui ši gali virsti dykuma.
[pic] Smogas tvyro virš didžiausio pasaulio miesto Meksiko. Miestas jsikūręsaukštai virš jūros lygio slėnyje, kuris sulaiko pramonės ir automobiliųteršalus.
Smogas, po kurio buvo susirūpinta oro tarša
1952 metų gruodžio mėnesį Londoną užgulė smogas – gerokai tirštesnis irtroškesnis už įprastą. Vėliau buvo nustatyta, kad dėl to 3 dienas trukusio
smogo mirė 4700 žmonių. Daugiausia pagyvenę asmenys, sergantys kvėpavimoorganų bei širdies ligomis. Niujorko Alberto Enšteino universitete dirbantys mokslininkai teigia,kadpastaraisiais dešimtmečiais 12 procentų visų mirusiųjų šiame mieste žuvodėl oro užterštumo.Kas yra CFCl junginiai?
CFCl jungirdai — trijų cheminių elementų: anglies, fluoro ir chlorojunginiai. Tai inertiškos bespalvės ir beveik bekvapės medžiagos. Šiejunginiai nedegūs. Jų prekiniai pa-vadinimai yra jvairūs: arktonai,freonai, geonai, genetronai. Be aerozolių, jie dar naudoja-mi kaip šaldymo skysčiai oro kon-dicionieriams ir šaldytuvams. Išmetus sugedusius prietaisus, CFCl junginiaipatenka į atmos-ferą. Šie junginiai naudojami ir putplasčiams gaminti.
Nekenksmingi balionėliai?
Aerozolis – tai smulkučių skystų arba kietų dalelių ir dujų mišinys.Debesys ir dūmai – natūralūs aerozoliai, o tie, kuriuos purškiame išbalionėlių (pvz., orkaičių valikliai, dažai, kvepalai), yra pramonėsgaminiai. Ne visi aerozoliai būna CFCl junginiai. Vis daugiau gaminama balionėlių,kuriuose naudojamos kitos, nekenksmingos dujos. Perkant aerozolį, vertapzžiūrėt, ar yra užrašas ,,Nekenkia ozonui”.
Rūgštieji lietūs
[pic] Rūgštusis lietus susidaro tada, kai debesį, kartu ir kritulius užteršiacheminės medžiagos — azoto arba sieros rūgštis. Jas į orą išleidžiafabrikai ir automobiliai. Užterštas debesis gali lyti už tūkstančio ir daugiau kilometrų nuoteršimo šaltinio. Su lietumi rūgštys patenka ant žemės paviršiaus,apnuodija upių bei ežerų vandenį, žaloja pastatus, kenkia augalams irdirvožemiui. Labiausiai šie lietūs kenkia Šiaurės va-karų ir CentrineiEuropai, rytinei Šiaurės Amerikos daliai, kai kurioms Azijos vietoms.
[pic]
[pic]
[pic]