Oro tarša

Oras, jo tarša ir apsauga

Oro sudėtis

Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės
atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies
(21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp
dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra
mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai
debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą
patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime
smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios
dujos ir jų priemaišos augalams iir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos;
žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet
kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus
dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).

Oro tarša

Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama
daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą,
taigi ir klimatą.

Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore
kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba
visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja,
blogiau permatoma. Užžterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi
kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka;
yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs
daiktai.

Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens
anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose,
gulė suodžių sl

luoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX
a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos
produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.

Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta
daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra
sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro
sieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai. Variklių
cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios
troškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azoto
oksidai sudaro smogą.

Smogas

Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas
kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašus
smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi
spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų:
Meksike, Los Anndžele, Bankoke, Kaire.

Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami
žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį
iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai
įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido
pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų
albedas.

Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to.
Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.

Automobilių transportas

Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera.
Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų
kenksmingų medžiagų (y

ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai
neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą.

Degant kurui, j aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%),
angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino,
benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų.
Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl
atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą,
kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia
griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų,
mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą
nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius –
ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų
koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš
įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje
temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti
specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu
eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2
kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagų
kiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones bei
techninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija.

Pramonės įmonės

Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai.
Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas
per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus,
stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti.
Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą
patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių
susikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad
būtų gaminama be atliekų. Todėl, at

tsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir
sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų
žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti
visas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norint
padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų,
sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima mažinti
valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant
pažangias gamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis,
nes jis iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamos
žaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos.
Geriausia derinti abu būdus.

Šiltnamio reiškinys

Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės.
Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų
susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise
plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir
gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru.

Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido.
Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a.
pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiek
anglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma.
Šilumos spąstai

Šilumos spąstai

Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės
paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę.

Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiek
išsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl)
junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir ša

aldytuvams.

Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai
kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą,
lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai
pamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu.

Mokslininkai randa požymių, rodančių, jog Žemė darosi šiltesnė.
Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Yra žymių, kad Pietų
pusrutulyje irgi darosi šilčiau.

Galimas daiktas, Žemėje dabar yra prasidėjęs vienas iš šiltesnio
klimato laikotarpių. Vis dėlto dauguma mokslininkų mano, kad šiltnamio
reiškinį skatina žmogaus veikla. Matydami, kas dedasi, mes negalime gintis,
kad nesame kalti dėl šio kitimo.

Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo padariniai pasaulio
klimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils.
Pajūrio žemumas užlies vanduo.

Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomis
ir maloniomis vietomis gyventi.

Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jų
iškris mažiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl sužaliuoti,
o kitos vietos gali virsti dykumomis.

Ozono sluoksnis

Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Viena
iš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyje
virš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius.

Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguonies
sandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonas
turi dar vieną silpnai prisijungusį atomą.

Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektros
mašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamoji
smogo dalis.

Apie 1960 m. Antarktidoje dirbantys anglų mokslininkai pradėjo matuoti
ozono kiekį ozono sluoksnyje. 9 dešimtmečio pradžioje jie pastebėjo nerimą
keliantį reiškinį: kiekvieną pavasarį (rugsėjo ir spalio mėnesiais) tiesiai
virš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje atsirasdavo skylė.

Nuo to laiko skylė ėmė pasirodyti kiekvieną pavasarį ir kasmet vis
didėjo. 1988 m. ji aprėpė visą Antarktidą ir pasiekė kai kurias Australijos
ir Naujosios Zelandijos dalis.

Buvo aišku – ozono sluoksnį kažkas naikina. Nustatyta, kad vienas iš
kaltininkų – CFCl junginiai. Ozono skylė atsirado tada, kai imta plačiai
naudoti CFCl junginius.

1987 m. 14 didžiųjų pasaulio valstybių susitarė mažinti CFCl junginių
gamybą ir naudojimą. Bet iki 1989 m. sausio mėnesio, kai ši sutartis
įsigaliojo, CFCl junginiai ėmė ardyti ozono sluoksnį virš Arkties, ozono
sluoksnis suplonėjo ir kitose vietose.

Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumažės, Žemės klimatas gali atšilti ir
sustiprinti šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki
140 metų), taigi ozono sluoksnio problema lydės mus dar daug metų.

Laimė, Antarktidos ozono skylė tvyro virš teritorijos, kur gyvena
labai mažai žmonių. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus virš kitų vietų,
padariniai galėtų būti tokie:

❑ Daugiau žmonių susirgimų odos vėžiu ir katarakta, apaktų;

❑ Kur kas labiau plistų kai kurios užkrečiamosios ligos;

❑ Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų vandenynų mitybos

grandinę;

❑ Susidarytų rūgštusis rūkas;

❑ Prasčiau derėtų maistiniai augalai (ryžiai ir kt.).

Oro tarša ir apsauga Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišų
koncentracijų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido,
sulfatai, sieros vandenilis ir kt.

Be stacionarių lokalinio oro monitoringo postų, Fizikos instituto
pastangomis Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautinius
standartus atitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba
pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrų
tarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEP
standartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip
Kompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijos
nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaip
minėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šios
stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuoti
tolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesnių
valstybių.

Regioninis atmosferos monitoringo lygis daugiausia remiasi kritulių
užterštumo tyrimais ir šiuo metu Lietuvoje dar tik pradeda veikti, todėl
patikimų duomenų apie atskirų Lietuvos regionų užterštumą nėra.
Fragmentiniai moksliniai tyrimai bei biologinio monitoringo (Miškų
monitoringas, sunkiųjų metalų sankaupų samanose tyrimai) duomenys rodo, kad

atskiruose Lietuvos regionuose jau yra susiformavę nuolat padidėjusio
atmosferos užterštumo laukai.

Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva Fizikos institutas 1991
metais atliko tyrimo darbus ir pateikė pasiūlymus regioniniam atmosferos
užterštumo monitoringo tinklui organizuoti. Remiantis šiais pasiūlymais,
Lietuvos regioninio atmosferos monitoringo sistemą turėtų sudaryti 30-35
kritulių ir oro bandinių (pasyvių filtrų) ėmimo punktai, tolygiai išdėstyti
visoje Lietuvos teritorijoje, atokiau nuo pramonės įmonių ir centrų. Tačiau
dėl didelių transporto išlaidų dabar funkcionuoja tik 9 tokie punktai.
Realiam taršos laukų lokaliniame ir regioniniame lygiuose įvertinimui,
lygiagrečiai su stebėjimų sistema artimiausiu metu turi būti įdiegta ir
atmosferos užterštumo procesų modeliavimo sistema. Modeliavimo duomenys bus
verifikuojami ir koreguojami pagal stebėjimų duomenis.

Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėti ir stratosferos ozono sluoksnio
stebėjimai.

Lietuvos Ekologinio monitoringo sistemoje išskirti du pagrindiniai
radioekologinio monitoringo lygiai. Lokalinis – Ignalinos AE regione;
regioninis stebėjimų tinklas, kuris teikia informaciją apie oro, vandens,
dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir kai kurių biokomponentų
radiacinį užterštumą – įvairiuose Lietuvos regionuose.

Oro monitoringo posistemyje numatyti šie oro radiacinio užterštumo
tyrimai:

❑ gama spinduliavimo dozės galios įvertinimas;

❑ radiologiniai aerozolių tyrimai;

❑ radiologiniai kritulių tyrimai.

Atsižvelgiant į Ignalinos AE specifiką ir ypatingą pavojingumą
artimiausiais metais numatyta įdiegti lokalinio monitoringo IAE poveikio
zonoje sistemą, pasitelkiant šiems darbams kiek galint platesnę tarptautinę
paramą.

Oro ir kritulių užterštumo stebėjimai, kurie vykdomi kompleksinėse
monitoringo stotyse yra įjungti į kompleksinio kraštovaizdžio monitoringo
posistemį.

Apskritai Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos
retai viršija leistinas normas ir tai tik didmiesčiuose.

Atmosferos apsauga

Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į
aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas
dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius,
akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei
įrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažu
pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja
kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.

Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbams
ir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingų
medžiagų kiekį atmosferoje.

Naudota literatūra:

1. E.Linkevičius “Ekologijos pagrindai X klasei”, Kaunas “Šviesa”,

1997 m.

2. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas”, Talinas “Koolibri”, 1996 m.

3. J.Hortis “Gamtos katastrofos”, Vilnius “Mokslas”, 1989 m.

4. Pažinimo džiaugsmas “Žemė ir jos gerybės”, Vilnius, 1993 m.

5. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.

6. Internet (Lietuvos monitoringo puslapiai).
———————–

Dulkių vėtrų rajonas JAV

Net ir pradėjus auginti kitos rūšies augalus vietoj vietinių, gali
pasikeisti klimatas. XX a. 4 dešimtmetyje Amerikos Didžiųjų lygumų
ūkininkai, nusprendę auginti kviečius, suarė natūralias ganyklas, kurios
sutvirtindavo dirvožemį.Viskas buvo gerai, kol orai buvo drėgni, o per
ilgas sausras vėjas išpustė paviršinį plikos žemės dirvos sluoksnį,
palikdamas vien dulkių dykynę. Ilgainiui ši gali virsti dykuma.

[pic]

Smogas tvyro virš didžiausio pasaulio miesto Meksiko. Miestas jsikūręs
aukštai virš jūros lygio slėnyje, kuris sulaiko pramonės ir automobilių
teršalus.

Smogas, po kurio buvo susirūpinta oro tarša

1952 metų gruodžio mėnesį Londoną užgulė smogas – gerokai tirštesnis ir
troškesnis už įprastą. Vėliau buvo nustatyta, kad dėl to 3 dienas trukusio
smogo mirė 4700 žmonių. Daugiausia pagyvenę asmenys, sergantys kvėpavimo
organų bei širdies ligomis.

Niujorko Alberto Enšteino universitete dirbantys mokslininkai teigia,kad
pastaraisiais dešimtmečiais 12 procentų visų mirusiųjų šiame mieste žuvo
dėl oro užterštumo.

Kas yra CFCl junginiai?

CFCl jungirdai — trijų cheminių elementų: anglies, fluoro ir chloro
junginiai. Tai inertiškos bespalvės ir beveik bekvapės medžiagos. Šie
junginiai nedegūs. Jų prekiniai pa-vadinimai yra jvairūs: arktonai,
freonai, geonai, genetronai.

Be aerozolių, jie dar naudoja-mi kaip šaldymo skysčiai oro kon-
dicionieriams ir šaldytuvams. Išmetus sugedusius prietaisus, CFCl junginiai
patenka į atmos-ferą. Šie junginiai naudojami ir putplasčiams gaminti.

Nekenksmingi balionėliai?

Aerozolis – tai smulkučių skystų arba kietų dalelių ir dujų mišinys.
Debesys ir dūmai – natūralūs aerozoliai, o tie, kuriuos purškiame iš
balionėlių (pvz., orkaičių valikliai, dažai, kvepalai), yra pramonės
gaminiai.

Ne visi aerozoliai būna CFCl junginiai. Vis daugiau gaminama balionėlių,
kuriuose naudojamos kitos, nekenksmingos dujos. Perkant aerozolį, verta
pzžiūrėt, ar yra užrašas ,,Nekenkia ozonui”.

Rūgštieji lietūs

[pic]

Rūgštusis lietus susidaro tada, kai debesį, kartu ir kritulius užteršia
cheminės medžiagos — azoto arba sieros rūgštis. Jas į orą išleidžia
fabrikai ir automobiliai.

Užterštas debesis gali lyti už tūkstančio ir daugiau kilometrų nuo
teršimo šaltinio. Su lietumi rūgštys patenka ant žemės paviršiaus,
apnuodija upių bei ežerų vandenį, žaloja pastatus, kenkia augalams ir
dirvožemiui. Labiausiai šie lietūs kenkia Šiaurės va-karų ir Centrinei
Europai, rytinei Šiaurės Amerikos daliai, kai kurioms Azijos vietoms.

[pic]

[pic]

[pic]

„Aukuro“ vid. mokykla

Rengė: Vardas Pavardė

Klaipėda 2004.04.27

Leave a Comment