Šių metų šiltas ruduo ir laukiama šilta žiema savaime kelia klausimą: kas lemia šį atšilimą? Ar tai Saulės aktyvumo eilinis padidėjimas, vykstantis periodiškai kas 11 metų, ar čia jau pasireiškia žmonių veiklos sukeltas šiltnamio efektas dėl didžiulio į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio? CO2 išmetimas į atmosferą civilizuotose šalyse pasiekė tokį lygį, kad kilo susirūpinimas dėl galimų pasekmių, vedančių į klimato pasikeitimą Planetoje. Išmetamo CO2 kiekis atmosferoje smarkiai didėja deginant Žemės gelmių išteklius elektros ir šilumos energijai gaminti. Kadangi ekonomikos lygį, kaip ir žmonių pragyvenimo lygį, lemia energijos sąnaudų lygis, visos šalys didina energijos gamybą. Štai 1996 m. JAV energijos sąnaudos vienam gyventojui buvo didesnės kaip 9 tne (tne – naftos ekvivalento tona), Vakarų Europoje – didesnės kaip 4 tne/gyv.Mokslininkai jau perspėjo, kad Planetos temperatūra dėl šiltnamio efekto jau padidėjo dešimtosiomis laipsnio dalimis. Šį temperatūros augimą dar sunku įrodyti. Tačiau jei atmosferos temperatūra išaugtų keliais laipsniais, klimato pasikeitimai sukeltų katastrofiškus gyvenimo sąlygų pakitimus mūsų Planetoje. Didelė dalis Lietuvos vėl taptų jūros dugnu, o pietų kraštai liktų be vandens, virstų dykumomis.Todėl išsivysčiusių šalių vadovai, 1997 m. susirinkę Kioto mieste Japonijoje, sutarė, kad 2008-2012 m. šios šalys sumažins CO2 išmetimus žemiau 1990 m. lygio penkiais procentais, o OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) šalys ir JAV – net septyniais procentais. Tai 20 proc. mažiau negu buvo išmetama CO2 į atmosferą 1998 metais. Šis tikslas gali būti pasiektas panaudojant atominę energetiką, kuri neteršia atmosferos CO2 dujomis. Kadangi didžiausią taršą CO2 sudaro akmens anglių deginimas, šiluminės elektrinės pradedamos kūrenti gamtinėmis dujomis ir nafta, kurių deginimas išmeta penktadaliu mažiau CO2 dujų į atmosferą nei anglių deginimas. Kioto deklaracija reiškia, kad energijos gavimas deginant gamtinius išteklius (naftą, anglis, dujas) visose išsivysčiusiose šalyse negali būti didesnis kaip 1990 metais. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje – Europos centre – mūsų limitas yra Elektrėnų, Vilniaus, Kauno šiluminės elektrinės, veikusios 1990 metais. Taigi išsivysčiusios šalys palieka deginamojo kuro sąnaudas energijos gamybai 1990 m. lygiu.
Besivystančios šalys Azijos ir kituose žemynuose sudegina kuro energijos gamybai vienam gyventojui vidutiniškai 10-20 kartų mažiau už Vakarų Europos šalis (apie 0,3 tne/gyv). Norint pasiekti Vakarų Europos ekonomikos ir žmonių pragyvenimo lygį, reikia smarkiai padidinti energijos gamybą. Kinijoje, kaip ir Indijoje, gyventojų jau daugiau kaip milijardas. Todėl energijos gamyba tose šalyse turės padidėti mažiausiai 20-30 kartų. Kadangi šiose šalyse gyvena penkiskart daugiau gyventojų nei Vakarų Europoje, joms pasiekus Vakarų Europoje sudeginamo kuro lygį (apie 4 tne/gyv), CO2 išmetimas į atmosferą padidės irgi penkis kartus palyginus su 1990 m. Vakarų Europos lygiu. – Mes turime teisę išmesti į atmosferą CO2 iki lygio, kurio jūs laikotės Amerikoje ir Vakarų Europoje, – pasakė man Kinijos atstovas Pasaulio mokslininkų federacijos Energetikos komitete. Jeigu Europa ir JAV išmes CO2 daugiau, atitinkamai penkeriopai bus pakartotas ir tas padidėjimas.Taigi apribojimas energijos gamybai vienam gyventojui deginant gamtinius išteklius Europoje, JAV ir Japonijoje iki 1990 m. apriboja ir besivystančias šalis.Kinijoje energetika greit plėtojasi daugiausia dėl akmens anglių deginimo kurui. Todėl jau dabar CO2 išmetamas kiekis Planetoje pradeda greit didėti. Tai, žinoma, didina šiltnamio efektą ir veikia klimato kitimą. Kol kas tas pasikeitimas nėra žymus ir kažin ar jis kiek atsakingas už atšilimą bei jo sukeltas gamtines nelaimes praėjusį rudenį Europoje ir kituose žemynuose. Bet stebimos šiltos rudens pasekmės signalizuoja apie temperatūros didėjimo Planetoje grėsmę. Kai besivystančių šalių energetika pasieks Vakarų Europos lygį, išmetamas į atmosferą CO2 kiekis išaugs dešimteriopai. Mums belieka tikėtis, kad visame pasaulyje išmetant 10 kartų daugiau CO2 į atmosferą nei dabar, Planetoje dar neįvyks katastrofos dėl šiltnamio efekto. Bet tas CO2 išmetimo lygis turi būti ribinis. Tai reiškia, kad išsivysčiusių šalių 1990 m. CO2 išmetimo lygis diktuoja ribą, kurios peržengimas gali sukelti Planetos ekologinę katastrofą.Todėl negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad Kioto deklaracijoje nustatyto šiluminės energetikos plėtros apribojimo 1990 m. lygiu vykdymas yra pavojuje. Apie tai byloja Europoje prasidėjęs atominių elektrinių, neišmetančių CO2 į atmosferą, uždarymas ir jų pakeitimas šiluminėmis elektrinėmis.Jeigu tikime, kad netolimoje ateityje Lietuva pasieks Europos ekonomikos lygį, elektros energijos gamybą teks padvigubinti palyginti su 1990 m. nedidinant 1990 m. gamtinio kuro deginimo apimties. Tai gali būti padaryta tik didinant elektros energijos gamybą atominėse elektrinėse. Negalima visu pajėgumu paleidus Elektrėnų ir kitas šilumines elektrines, veikusias 1990 m., statyti naujų šiluminių elektrinių, nes bus viršytas 1990 m. CO2 išmetimo į atmosferą lygis. Tai būtų nesiskaitymas su Kioto deklaracijoje nustatytu lygiu. Elektros energijos gamybos didinimas statant naujas šilumines elektrines Europoje atvers kelius pasaulio ekologinei katastrofai. Šilto rudens gamtos katastrofos Europoje perspėja mus apie tai. Visai neatmetamas atvejis, kad dėl besivystančių šalių energetikos plėtros įvyks didesnių klimato pasikeitimų, ir Kioto deklaracijoje nustatytą CO2 išmetimo į atmosferą limitą reikės dar mažinti.