AIDS

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto
ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių.

Paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS – įgytu
imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso
atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje,
jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė.

Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą).

Ligos priežastys:

ŽIV užsikrečiama:

· lytinių santykių metu;

· per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių
procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.);

· užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar
žindymo metu.

Didžiausia viruso koncentracija yrra šiuose žmogaus organizmo skysčiuose:

kraujyje, spermoje, makšties išskyrose;

mažesnė:seilėse, ašarose, motinos piene.

ŽIV veikiant organizmą, susilpnėja imunitetas, organizmas nesugeba kovoti
su infekcinių ligų sukėlėjais (bakterijomis, grybeliais, virusais,
pirmuonimis) ir pastarieji sukelia įvairias infekcines ligas. Dėl
susilpnėjusio imuniteto organizme išveši piktybiniai augliai. Taip vystosi
AIDS.

Simptomai:

• Sąnarių skausmas
• Viduriavimas
• Bendras silpnumas
• Karščiavimas
• Kūno masės mažėjimas
• Limfmazgių padidėjimas
• Raumenų skausmas
• Odos bėrimas
• Ryklės skausmas
• Naktinis prakaitavimas

Ligos eiga:

Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo
ligos stadijos.

Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, praeina 3-24 savaitės.
Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna
neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas,
karščiavimas, padidėję limfiniai maazgai, gerklės, raumenų, sąnarių
skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos
atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti
nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių
padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant
kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai.

Silpnėjant imunitetui vy

ystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS,
pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas:
• be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis
ilgiau kaip 1 mėnesį;
• be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip
7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės;
• be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį;
• naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį.

Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas,
jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos
vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir
kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms
paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai,
atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų
ir kt.)

AIDS ligos eigai įtakos turi:
• ligonio amžius (pvz., vaikams eiga būna greitesnė);
• įvairios infekcinės ligos ir kitos būsenos (pvz., nėštumas pagreitina
AIDS eigą);
• mityba;
• gydymas;
• režimas;
• užsikrėtimo būdas (pvz., perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, o
užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė).

Tyrimai:

Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV
(netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis
diagnostinis metodas).

Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo.

Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.

Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors
prieš mirtį gali būti ir neigiami.

Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti
tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento.

ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius
kviečia pasitikrinti.

Profilaktika:

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga, lieka vienintelis būdas ja nesusirgti –
neužsikrėsti ŽIV.

Žinant 3 pagrindinius ŽIV plitimo būdus sv

varbu:
• saugus lytinis elgesys – vengti lytinės daugiapartnerystės, naudoti
prezervatyvą viso lytinio akto metu;
• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;
• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju;
• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;
• nevartoti narkotikų į veną, o vartojant – naudoti vienkartinius
švirkštus (galioja principas – nevartok, o jeigu vartoji, vartok saugiai);
• ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai nėštumo metu vartoti viruso dauginimąsi
slopinančių vaistų, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją (dar prieš
prasidedant sąrėmiams), nežindyti.

Leave a Comment