Viskas apie Neptūna

Saulės sistemos planetos

Neptūnas

Saules sistemos išorine planeta, aštunta pagal nuotoli nuo Saules. Aplink Saule skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greiciu (lent.). Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Per teleskopus opozicijos metu Neptuno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptuno atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršiu pastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Neptuno efektine t-ra 38 K. Paviršiu greiciausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledu sluoksnis, o centre ~220500 km spindulio tu pat ledu ir silikatu branduolys. Medžiagos tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K. Turi 8 gamtinius palydovus. Neptuna 1846 atrado J. G. Gale ~1* nuotoliu nuo tos vietos kuria iš Urano judejimo trikdymu apskaiciavo U. Leverje ir D?. Adamsas. 1989 pro Neptuna praskriejo JAV tarppl. stotis Voyager 2.

Neptuno charakteristika
Pusiaujo skersmuo 48 600 km
Ašigalinis skersmuo 47 500 km
Paplokštumas 0.023
Mase 1.028•1026 kg (17.2 ?emes mases)
Vid. Tankis 1.71 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujyje (prie paviršiaus) 11.5 m/s2
Pabegimo (II kosminis) greitis 23.7 km/s
Apsisukimo apie aši žvaigždinis periodas 18.2 h
Pusiaujo plokštumos posviris i orbitos plokštuma 29*

Apskriejimo aplink Saule periodas 164.8 m.
Sinodinis periodas 367.49 d<
Nuotolis nuo Saules:

afelyje

perihelyje

vidutinis
4 537 mln. km
4 456 mln. km
4 509 mln. km
Orbitos ekscentricitetas 0.007
Orbitos plokštumos posviris i ekliptika 1.78*

Nuotolis nuo žemes:

didžiausias:

mažiausias:
4 689 mln. km
4 304 mln. km

Neptuno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuo Neptuno): Najada, Talasa, Despina, Galateja, Larisa, Protejas, Tritonas ir Nereide. Dabar šiek tiek apie kiekviena:
Najada. Vienas Ne

eptuno palydovu. Orbitos spindulys 48 230 km, orbitinis periodas 0.30 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1989 trappl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senoves graiku nimfu, globojusiu upes, ežerus ir šaltinius, vardu.
Talasa. Vienas Neptuno palydovu. Orbitos spindulys 50 070 km, orbitinis periodas 0.31 d., skersmuo 80 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senoves graiku juru deives vardu.
Despina. Vienas Neptuno palydovu. Orbitos spindulys 52 530 km, orbitinis periodas 0.33 d., skersmuo 150 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2” nuotraukose. Pavadintas senoves graiku juru dievo Poseidono ir derlingumo deives Demetros dukters vardu.
Galateja. Vienas Neptuno palydovu. Orbitos spindulys 61 950 km, orbitinis periodas 0.40 d., skersmuo 160 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžiu, graiku juru dievo Poseidono palydoviu, vardu.
Larisa. Vienas Neptuno palydovu. Orbitos spindulys 73 550 km, orbitinis periodas 0.55 d., dydis 208X178 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos išš nereidžiu graiku juru dievo mylimosios, vardu.
Protejas. Antrasis pagal dydi Neptuno palydovas. Orbitos spindulys 117 640 km, orbitinis periodas 1.12 d. dydis 436X416X402 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyje matoma didele iduba, turinti apie 250 km skersmeni ir 10 km gyli. Paviršius labai nelygus, yra krateriu. Pavadintas senoves graiku juru dievo, Okeano ir Tetijos sunaus, vardu.

Nereide. Didžiausias Neptuno palydovas. Orbita skrieja priešinga kryptimi negu Neptunas sukasi apie aši. Orbitos spindulys 354 590 km, orbitinis periodas 5.877 d., skersmuo 2720 km. Turi azoto atmosfera su nedideliu metano ki

iekiu. P. ašigalio sriti dengia azoto sniego ir ledo sluoksnis. Paviršiuje yra krateriu. Paviršius gana lygus, be kalnu, bet yra ilgu plyšiu iki 80 km plocio. Rasta geizeriu, išmetanciu skysta azota iki 8 km aukšcio. Paviršiaus t-ra 37 K. Vid. tankis 4.5 g/cm3. 1846 atrado V. Laselis. Pavadintas vieno iš senoves graiku juros dievu vardu. Tritonas buvo Poseidono ir juru nimfos (nereides) Amfitrites sunus. Buvo vaizduojamas panašiu i žmogu, bet su žuvies uodega vietoj koju.

Leave a Comment