Saulės sistema

by

Turinys

1. Saulėssistema……………………………………………………………………………………………..2 psl.2.Saulė……………………………………………………………..…………………………………………..3 psl.3.Merkurijus………………………………………………………………………………………………….9 psl.4.Venera…………………………………………………………….………………………………………..10 psl.5.Žemė…………………………………………………………………………………………………………12 psl.6.Mėnulis……………………………………………………………………………………………………..15 psl.7.Marsas…………………………………………………………….………………………………………..18 psl.8.Jupiteris………………………………………………………….………………………………………….23 psl.9.Saturnas…………………………………………………………..…………………………………………31 psl.10.Uranas…………………………………………………………….……………………………………….40 psl.11.Neptūnas…………………………………………………………..………………………………………45 psl.12.Plutonas…………………………………………………………..……………………………………….49 psl.

Saulės sistema

Saulė, aplink ją skriejančios planetos ir aplink jas skriejantys palydovai,asteroidai, kometos, meteoroidai, tarpplanetinė medžiaga, šių objektųgravitacinis, spinduliavimo ir magn. laukai. Planetų sistemos matmenys,matuojami tolimiausios Plutono planetos orbitos skersmeniu, vidutrniškailygūs ~12 mlrd. km (80 av). Planetų sistemą už 35-200 av gaubia Koiperiokometoidų diskas, o už 20-200 tūkst. av – sferinis Orto kometų debesis. Šiodebesies išorinis kraštas sutampa su nuotoliu, kuriame Saulės gravitacijosjėga susilygina su artimiausių žvaigždžių gravitacijos jėga. Visų Saulėssistemos kūnų masė lygi 2·1030 kg; 99.85% šios masės sutelkta Saulėje(lent.). Planetos skrieja aplink Saulę elipsinėmis orbitomis, kuriųplokštumos pasvirusios mažu kampu į ekliptiką; didžiausią posvyrį įekliptiką (17.15[pic]) turi Plutono orbita. Saulės sukimosi apie ašį irplanetų skriejimo aplink Saulę kryptys sutampa. Artimiausių žvaigždžiųatžvilgiu Saulės sistema juda 19.7 km/s greičiu Heraklio žvaigždynokryptimi. Aplink Galaktikos centrą Saulės sistema skrieja beveikapskritimine orbita 220 km/s greičiu; orbitinis periodas ~230 mln. m.

Saulės sistemos kūnų masės ir skersmenys| |Skaiči|Bendra masė |Skersmuo || |us |(Žemės masės |(km) || | |vienetais) | ||Saulės |1 |332 959.5 |1 392 530 ||Planetų |9 |456 |3000-142 600||Palydovų|63 |0.12 |10-5260 ||Asteroid|~6000 |0.001 |1-1020 ||ų | | | ||Kometoid|1012 |100 |150 ||ų | | | ||Meteoroi| |~10-6 |<1 ||dų | | | |

Planeta

Didelės masės ir didelių matmenų šaltas kosm. kūnas, skriejantis aplinkžvaigždę (Saulės sistemoje – aplink Saulę). Šviečia tik atspindėtažvaigždės šviesa. Kitų žvaigždžių (išskyrus Saulės) planetų iš Žemėsnegalima įžiūrėti; apie tų planetų buvimą sužinoma iš žvaigždžių radialiniųgreičių ir savųjų judėjimų pokyčių, kuriuos sukelia planetos.

Žinomos devynios Saulės sistemos planetos: Merkurijus, Venera (vidinės),Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas (išorinės).Dauguma išorinių planetų (išskyrus Marsą ir Plutoną) yra planetos milžinės.Aplink Saulę planetos skrieja elipsinėmis orbitomis. Plika akimi naktiesdanguje gerai matomi Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas.Uraną sunku pamatyti silpnų žvaigždžių fone, nes jo didžiausias spindesystėra 5.4 ryškio; Neptūno didžiausias spindesys yra 7.6 ryškio, Plutono –14.7 ryškio. Visų planetų orbitos yra netoli ekliptikos. Didžiausią orbitosplokštumos posvyrio į ekliptiką kampą turi Plutonas (17.15[pic]) irMerkurijus (7[pic]), kitų planetų šis kampas <3.5[pic]. Vidinės planetosvisuomet yra netoli Saulės: Merkurijus nutolsta nuo jos ne daugiau kaip28[pic] kampu, Venera – 48[pic]. Išorinės planetos ir Žemė turi palydovų,Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas – dar ir žiedus.

Lietuviškas planetos pavadinimas – žvėrynė.

Saulė

Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulėssistemos kūnas. Yra G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos)geltonoji nykštukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi ~28 000 šm, viršGalaktikos plokštumos – 30 šm. Saulė yra nevienalytis plazmos rutulys. Jocentre yra 0.35 R[pic] spindulio šerdis, kurioje vyksta termobrand.protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulėnetenka ~4.5 mln. tonų masės per 1 s (7·10-14 M[pic] per 1 m.). Maždaugtiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis 160 g/cm3,slėgis 2·1016 Pa, t-ra 15 mln. K. Virš branduolio yra ~0.5 R[pic] storiosluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais. Toliau eina išorinis~0.15 R[pic] storio konvekcijos sluoksnis, kurio t-ra ties apatine riba yra~1.1 mln. K. Šiame sluoksnyje energija nešama į Saulės atmosferąkonvekciniu būdu, maišantis skirtingos t-ros medžiagos srautams. Saulėspaviršius per teleskopą atrodo grūduotas (Granulės). Plika akimi matomasblizgantis Saulės paviršius – apatinis Saulės atmosferos sluoksnisvadinamas fotosfera. Virš fotosferos plyti chromosfera, kurią stebėtiskaisčios fotosferos fone labai sunku. Viršutinis Saulės atmosferossluoksnis vadinamas Saulės vainiku. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio(74.7% atmosferos masės), helio (23.7%) ir 1.6% kitų chem. elementų (jųatrasta 73). Per teleskopą geriausiai matomi Saulės fotosferos dariniai yraSaulės dėmės, Saulės žibintai ir granulės. Tam tikro bangos ilgio šviesojechromosferos aktyviose srityse galima matyti flokulus ir Saulės žybsnius.Vainiko fone visiško Saulės užtemimo metu arba pro koronografą galimamatyti protuberantus. Iš vainiko į tarpplanetinę erdvę srūva Saulės vėjas,sklinda radijo bangos ir rentgeno spinduliai. Saulėje matomų dėmių,žibintų, protuberantų ir kitų aktyvių darinių kiekis periodiškai kinta(Saulės aktyvumas). Saulė turi kintamą magn. lauką; jo indukcijavidutiniškai lygi (1-2)·10-4 T, Saulės dėmių indukcija ~0.3 T. Saulėspaviršiuje vyksta neradialinės pulsacijos.

Saulės charakteristika|Pusiaujo skersmuo |1 392 530 km || |(109.16 Žemės || |pusiaujo skersmens)||Ašigalinis skersmuo |1 392 386 km ||Matomasis kampinis skersmuo: | || |0.542 || |0.524 || | ||perigėjuje | ||apogėjuje | || | ||Paplokštumas |0.00010 ||Masė |1.9891·1030 kg || |(332 959.5 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.41 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |273.98 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |617.7 km/s ||Apsisisukimo apie ašį žvaigžd. periodas: | || |  || |25 d || |30 d ||pusiaujyje | ||ašigalinėse srityse | || | ||Pusiaujo plokštumos posvyris |7.25[pic] ||į ekliptikos plokštumą | ||Paviršiaus efektinė t-ra |5780 K ||Regimasis vizualinis ryškis |-26.7 ||Absoliutinis vizualinis ryškis |4.79 ||Šviesis (spinduliavimo galia) |3.84·1026 W ||Skriejimo aplink Galaktikos |230 mln. m. ||centrą periodas | ||Skriejimo aplink Galaktikos |220 km/s ||centrą greitis | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |149.6 mln. km || |152.1 mln. km || |147.1 mln. km ||vidutinis | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Saulės užtemimai

[pic]Reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškiejiir daliniai.

Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjausir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritasMėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritaspusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas dalinis Saulėsužtemimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarųį rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusęMėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausiavisiškojo Saulės užtemimo trukmė – 7m40s.

Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulėskampinį skersmenį. Jei tada abiejų diskų centrai sutampa, įvyksta žiedinisSaulės užtemimas.

Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengiatik dalį Saulės disko – tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas.

Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300-400 m. Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2-3 m. Per metus įvairioseŽemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai. Paskutinysis visiškas Saulėsužtemimas Lietuvoje įvyko 1954.06.30. Jų nebus stebima Lietuvoje visą XXIamžių. Visiškas Saulės užtemimas Europoje buvo 1999.08.11. Užtemimo zonapraėjo per Britaniją, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Vengriją irRumuniją.

Galaktika

Žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistema, kuriai priklauso ir Saulė.Yra Sb tipo spiralinė galaktika, susidedanti iš bendracentrių posistemių:disko (spindulys ~60 000 šm), centrinio telkinio (spindulys ~10 000 šm),

sferoido (spindulys ~80 000 šm) ir vainiko (spindulys ne mažiau kaip300 000 šm). Saulė yra diske netoli nuo jo centr. plokštumos nutolusi28 000 šm nuo centro. Galaktikos disko projekcija į dangaus sferą yraPaukščių Takas. Diskas sukasi aplink Galaktikos centrą. Sukimosi greitistolstant nuo centro, didėja; Saulės aplinkoje lygus ~220 km/s, Galaktikosdisko pakraštyje ~230-250 km/s. Saulė apsisuka aplink Galaktikos centrą per230 mln. metų. Galaktikoje yra 250-300 mlrd. žvaigždžių, jos masė~1012 M[pic] . Daugiausia žvaigždžių yra diske, centr. telkinyje irsferoje. Tarpžvaigždinės dujos ir dulkės sudaro 10% disko masės ir telkiasidaugiausia spiralinėse vijose. ~73% tarpžvaigždinės medžiagos masės sudarovandenilio atomai ir molekulės, ~25% helis ir ~2% sunkesnieji elementai.Tarpžvaigždinės molekulės telkiasi į molekulių debesis, kurių ~1% medžiagossudaro tarpžvaigždinės dulkės. Galaktikos spiralinėse vijose t. p. telkiasijaunos žvaigždės, jų asociacijos ir padrikieji žvaigždžių spiečiai (amžius106-108 m.). Galaktikos diske telkiasi žvaigždės ir spiečiai kurių amžius 1-8 mlrd. metų (Saulės amžius 4.7 mlrd. m.), Galaktikos sferoide – pavienėsžvaigždės ir kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, kurių amžius 10-13 mlrd.metų. Sferoido objektai skrieja aplink Galaktikos centrą ištįsusiomiselipsinėmis orbitomis, orientuotomis įv. kampais į disko plokštumą.Galaktikos sferoide t.p. atrasta karštų dujų srautų kylančių iš disko irkrintančių atgal. Sferoido žvaigždės turi 10-1000 kartų mažiau sunkiųjųchem. elementų, negu disko žvaigždės. Galaktikos vainike yra tolimųkamuolinių spiečių, sferoidinių galaktikėlių ir nežinomos prigimtiesnematomosios masės, kuri ~10 kartų viršija Galaktikos žvaigždžių irtarpžvaigždinės medžiagos masę (žr. Nematomoji medžiaga). Disko objektaikartais vadinami I populiacija, sferoido objektai – II populiacija.

Galaktikos centras

Centrinė Galaktikos sritis, apie kurią sukasi žvaigždės, jų spiečiai,tarpžvaigždiniai debesys ir kiti objektai. Yra Šaulio žvaigždyne su 1950koordinatėmis: [pic]=17h42.4m29.3s, [pic]=-28[pic]59’17”. Regimajame irultravioletiniame spektro ruožuose Galaktikos centras nematomas, nes jįužstoja dideli tankūs dulkių debesys, esantys Šaulio ir Skydo spiralinėsevijose. Apskaičiuota, kad šie debesys susilpnina sklindančią iš Galaktikoscentro šviesą bent 25-30 ryškių. Radijo bangų ruože Galaktikos centrestebimas taškinis šaltinis, skleidžiantis sinchrotronines radijo bangas irvadinamas Šaulio A šaltiniu. Infraraudonuosiuose spinduliuose stebimasŠaulio A šaltinis ir difuzinis švytėjimas aplink jį, kurį skleidžia žemųtemperatūrų žvaigždės ir šilti (300 K) dulkių debesys. Šaulio A šaltinistaip pat skleidžia rentgeno ir gama spindulius. Manoma, kad Galaktikoscentre yra maždaug 4 mln. M[pic] juodoji bedugnė, kurią supa 5 šm spinduliojonizuotų dujų verpetas. Nuo 5 šm iki 30 šm nuo centro tęsiasi greitbesisukantis tankus neutralių dujų (daugiausia molekulinio vandenilio) irdulkių diskas, pakrypęs ~20[pic] į Galaktikos plokštumą. Šiame diske yratrys spiralinės vijos, kuriomis disko medžiaga verpetu artėja į centrą irsiurbiama į juodąją bedugnę.

Saulės vėjas

Elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, helionų) plazmos srautas,sklindantis nuo Saulės. Prie Žemės orbitos Saulės vėjo greitis lygus 300-750 km/s. Dėl vėjo Saulė netenka ~10-14 masės per metus.Fotosfera

Saulės ir žvaigždžių atmosferos žemiausias sluoksnis, iš kurioišspinduliuojama daugiausia energijos. Akimi matomas kaip blizgantispaviršius. Saulės fotosferos storis 200-300 km, temperatūra mažėja einant įišorę nuo 6000 K iki 4000 K (temperatūros minimumas yra fotosferossluoksnyje, kuris pereina į chromosferą). Fotosferos spektras ištisinis sutamsiomis Fraunhoferio (absorbcijos) linijomis.

Chromosfera

Saulės atmosferos sluoksnis tarp fotosferos ir vainiko; vid. storis~10 000 km. Vidinio (~2000 km storio) chromosferos sluoksnio tankis mažėjanuo 10-8 iki 10-10g/cm3, t-ra pakyla nuo 5000 iki 7500 K; šis sluoksnissusideda daugiausia iš neutraliojo vandenilio. Išorinio chromosferossluoksnio t-ra vis kyla ir ~10 000 km aukštyje, tankiui sumažėjus iki 10-16g/cm3, pasiekia kelias dešimtis tūkstančių kelvinų. Chromosferos irvainiko riboje t-ra pakyla iki 1 mln. K. Išorinis chromosferos sluoksnissusideda iš jonizuoto vandenilio ir helio. Chromosferos spektras yraemisinis linijinis; stipriausios linijos – vandenilio H[pic] , jonizuotokalcio H ir K. Chromosfera matoma visiško Saulės užtemimo metu arba perkoronografą. Chromosferas turi t. p. dauguma F, G, K, M spektr. klasiųžvaigždžių.

Saulės vainikas

Išorinis labai karštas (~1.5[pic]106 K) ir retas (~109 dalelių/cm3) Saulėsatmosferos sluoksnis. 1-2 mln. km nuotolyje nuo Saulės paviršiaus pereina įSaulės vėją. Gerai matomas visiško Saulės užtemimo metu arbanufotografuotas koronografu. Vainiką kaitina iš konvekcijos zonossklindančios infragarso bangos. Didžiausio Saulės aktyvumo metu yra beveiksferinės formos, mažiausio aktyvumo metu netaisyklingos (su kyšuliais)formos. Iš vainiko sklinda Saulės vėjas, radijo bangos, rentgenospinduliai.

Saulės dėmės

Saulės fotosferos dariniai, tamsesni už fotosferą. Susideda iš tamsesnėscentr. srities (šešėlio) ir ją supančio šviesesnio pusšešėlio. T-ra 1000-2000 K žemesnė už fotosferos t-rą, dėl to Saulės dėmės yra 2-5 kartustamsesnės už fotosferą. Magn. lauko indukcija 0.2-0.3 T. Gyvavimo trukmėnuo kelių valandų iki kelių dešimčių dienų, skersmuo nuo kelių šimtų ikikelių tūkstančių kilometrų. Susidaro skirtingo magn. poliškumo poromis arbagrupėmis. Prasidėjus Saulės aktyvumo stiprėjimo ciklui, pirmosios dėmėspasirodo 30-40[pic] heliografinėse platumose abipus Saulės pusiaujo, vėliaujos pasirodo vis arčiau pusiaujo. Daugiausia dėmių būna 10-20[pic]heliografinėse platumose. Ciklo pabaigoje dėmės telkiasi siauroje juostojeprie pusiaujo.

Koronografas

Optinis prietaisas. leidžiantis stebėti Saulės vainiką ne visiškųjųužtemimų metu. Koronografe naudojamas neskaidrus juodas diskelis,užstojantis Saulės diską teleskopo reflektoriaus židinio plokštumoje.Siekiant sumažinti atmosferoje išsklaidytos šviesos įtaką, stebėjimaivykdomi labai aukštuose kalnuose, palydovuose, raketose, balionuose. 1930išrado B. Lio (Bernard Lyot).

Protuberantai

Dideli tankūs įkaitusių (t-ra ~10 000 K) dujų dariniai, išmesti iš Saulėsar kitos žvaigždės atmosferos į karštą (~1 mln. K) mažo tankio vainiką.Geriausiai matomi Saulės skritulio kraštuose visiško Saulės užtemimo metuarba per koronografą.

Saulės aktyvumas

Periodiškai kas 11 metų kintantys Saulės atmosferos dariniai ir reiškiniai.Stiprėjant Saulės aktyvumui, Saulės fotosferoje susidaro stiprūs vietiniaimagn. laukai, kurie po to virsta magn. aktyvumo sritimis. Jose susidarodėmės, žibintai, flokulai, chromosferos žybsniai, iškyla protuberantai.Sustiprėjusio Saulės aktyvumo metu padidėja Saulės vainikas, sustiprėjaSaulės radijo spinduliavimas ir Saulės vėjo intensyvumas. Saulės aktyvumorodiklis yra dėmėtumas, reiškiamas Volfo skaičiumi. Saulės magn. laukopoliškumas pakinta kas 22.3 m. Paskutinius kartus Saulės aktyvumomaksimumai buvo 1980 ir 1990 m, minimumas 1996. Sekantis aktyvumomaksimumas laukiamas 2000-2001.

Merkurijus

Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita47.9 km/s vid. greičiu . Didžiausio spindesio metu Merkurijaus ryškis lygus-0.2, kampinis skersmuo 7″. Geometrinis albedas 9%. Stebėti iš ŽemėsMerkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės tekėjimą

ar po nusileidimo; geriausiai matomas, kai nutolsta nuo Saulės 25-28[pic]kampu. Paviršius panašus į Mėnulio paviršių, tik jame daugiau kraterių irmažiau lygumų. Atmosfera labai reta (susideda iš helio, vandenilio,deguonies, neono, argono), slėgis prie paviršiaus ~10-7 Pa. Saulėsapšviesto Merkurijaus t-ra afelyje 290[pic]C, perihelyje 430[pic]C,neapšviestos pusės t-ra -160[pic]C. Manoma, kad Merkurijus turi ~1800 kmspindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo – silikatų mantiją, irgranito bei bazaltų plutą. Magn. laukas ~300 kartų silpnesnis negu Žemės.Palydovų Merkurijus neturi. JAV tarpplanetinė stotis Mariner 10 1974 ir1975 perdavė į Žemę Merkurijaus paviršiaus televizijos panoramą, ištyrėMerkurijaus atmosferą, magn. lauką.Merkurijaus charakteristika|Pusiaujo skersmuo |4878 km ||Paplokštumas |<0.001 ||Masė |3.302·1023 kg || |(0.055 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |5.43 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis (prie |3.63 m/s2 ||paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |4.3 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis |58.646 d ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos|7[pic] ||plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę periodas |87.969 d ||Sinodinis periodas |115.88 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |69.8 mln. km || |46.0 mln. km || |57.9 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.206 ||Orbitos plokštumos posvyris į |7[pic] ||ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |222 mln. km || |77 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Albedas

Dydis, kuris rodo, kokia dalis elektromagn. spindulių srauto, krintančio įkosm. kūno (planetos, jos palydovo) paviršių, išsisklaido įv. kryptimis.Likusią dalį spindulių srauto kūno paviršius sugeria. Albedas būnageometrinis ir sferinis. Geometrinis albedas lygus planetos pilnatiesfazėje skritulio ir tokio pat dydžio absoliučiai balto plokščio matinioskritulio (ekrano), esančio planetos vietoje ir statmeno regėjimospinduliui, Žemėje sukurtų apšviestumų santykiui. Sferinis albedas yrageometrinio albedo ir vadinamojo fazės integralo sandauga,charakterizuojanti sferinės formos šviesos atspindį įvairiose fazėse.Albedas labai priklauso nuo spindulių bangos ilgio.

Venera

Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės.Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės irMėnulio) dangaus objektas; didžiausias spindesys yra -4.1 ryškio,didžiausias kampinis skersmuo 20″. Aplink Saulę skrieja beveik apskritaorbita 35 km/s vid. greičiu . Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešingakryptimi, negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute nedidesniu kaip 48[pic] kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Sauleipatekant (Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė). Venera turi labaitankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią (geometr. albedas 77%)atmosferą, kuri susideda iš anglies dioksido (~96%), azoto (~3.5%), sierosdioksido (0.015%), argono (0.015%), helio (0.01%), kitų dujų. Venerospaviršiaus nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 km aukštyje yra trys debesųsluoksniai. Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µmdydžio geležies chlorido kristalai. Prie Veneros paviršiaus vid. slėgis9 MPa (~90 kartų didesnis negu prie Žemės paviršiaus), t-ra ~730 K. Tokiąaukštą Veneros t-rą lemia šiltnamio reiškinys, kurį sukelia tanki Venerosatmosfera ir didelis anglies dioksido kiekis. Veneros paviršiuje išsiskiriakalnuotos sritys (~8% ploto) ir žemumos (~27% ploto). Likusį plotą užimakalvotos lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afroditės žemė, Ištarėsžemė, Alfa ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanasIštarės žemės Maksvelo kalnyne. Nemaža smūginių kraterių. Vėjų greitis priepaviršiaus ~1 m/s, atmosferoje 60-70 km aukštyje, pastoviai pučia r. vėjas,kurio vid. greitis 100 m/s. Veneros magn. laukas labai silpnas (10-4 Žemėsmagn. lauko stiprumo). Pasak Veneros sandaros teorinių modelių Venera turi~2800 km spindulio branduolį, ~3200 km storio silikatų mantiją ir ~16 kmstorio bazaltų plutą. Tankis planetos centre ~14 g/cm3, t-ra 4670 K.Palydovų Venera neturi. Venera žinoma nuo senovės. Veneros fazes (matomosskritulio dalies kitimą) 1611 atrado G. Galilėjas, atmosferą 1761M. Lomonosovas. Tyrimai paspartėjo, prasidėjus tarppl. stočių (TS)skrydžiams link planetų. Veneros atmosferą ir paviršių tyrė, paviršiųfotografavo ir kartografavo, gręžė ir analizavo gruntą, perdavė paviršiaustelevizijos vaizdų įvairios TS: 1962-74 – Mariner 2, Mariner 5, Mariner 10,1978 – Pioneer-Venus 1 ir Pioneer-Venus 2 (JAV), 1961-83 – SSRS serijosVenera stotys, 1990-94 – JAV stotis Magellan.

Veneros charakteristika|Skersmuo |12 102 km ||Masė |4.869·1024 kg || |(0.815 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |5.24 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |8.87 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |10.4 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|243 d ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |2.6[pic] ||orbitos | ||plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |224.7 d ||periodas | ||Sinodinis periodas |583.9 d ||Orbitos ekscentricitetas |0.0068 ||Orbitos plokštumos posvyris į |3.4[pic] ||ekliptikos | ||plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |261 mln. km || |38 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Žemė

[pic]

Saulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yrapirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų . Aplink Saulęskrieja beveik apskrita orbita 29.8 km/s vid. greičiu; apskrieja ją permetus. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d.,toliausiai nuo Saulės (afelyje) – apie liepos 3 d. Žemės apsisukimo apieašį periodas lygus parai. Sukimosi ašis pasvirusi į ekliptikos plokštumą,dėl to Žemėje yra metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema) ir įvairiosklimato juostos. Dėl precesijos, nutacijos ir planetų trikdymų Žemėssukimosi ašies posvyrio kampas lėtai kinta. Dėl Žemės susiplojimo perašigalius ir netolygaus masių pasiskirstymo jos figūrą apibūdina geoidas.Mėnulio ir Saulės trauka sukelia Žemėje potvynius ir atoslūgius. Žemėsusideda iš koncentrinių geosferų: atmosferos, hidrosferos ir 3 kietųjųgeosferų – plutos, mantijos ir branduolio.

Atmosfera susideda iš mol. azoto (78.08% tūrio), mol. deguonies (20.95%),argono (0.93%), vandens garų (0.1-2.8%), anglies dioksido (0.03%); kitųdujų – neono, helio, kriptono, mol. vandenilio, azoto oksido, metano,ozono, sieros anhidrido, azoto dioksido, anglies monoksido, ksenono, jodogarų yra 0.01%.

Hidrosferos vanduo dengia 70.1% viso Žemės paviršiaus ploto.

Viršutinė kieta geosfera vadinama Žemės pluta; ją sudaro nuosėdinėsprigimties granitai ir bazaltai (metalų oksidai, silikatai,aliumosilikatai). Nuo giliau esančių mantijos sluoksnių plutą skiriaMochorovičičiaus paviršius; po žemynais jis eina 35-70 km, po vandenynais 6-10 km gylyje.

Po pluta yra viršutinė mantija: jos viršutinė dalis (substratas) ir plutasudaro litosferą – standžiausią Žemės apvalkalą. Viršutinės mantijosapatinę dalį – astenosferą nuo apatinės mantijos skiria vidurinė mantija,arba Golicyno sluoksnis. Astenosferos apatinė riba 250-350 km, Golicynosluoksnio ~1000 km, mantijos ~2900 km gylyje.

Po mantija yra ~2200 km storio skystas išorinis branduolys (jo medžiagostankis 8-10 g/cm3, t-ra 2300-4800 K, slėgis 150-200 GPa). Išoriniobranduolio viduje yra 1250 km spindulio kietas (arba iš dalies išsilydęs)vidinis branduolys (jo centre t-ra ~6000 K, slėgis ~350 GPa, tankis 12-17 g/cm3).

Mantija susideda iš olivino ir pirokseno (magnio ir geležies silikatų),kurie, didėjant slėgiui ir kylant t- rai, keičia kristalinę sandarą.

Branduolį sudaro geležies ir nikelio lydinys su geležies sulfido priemaiša.Žemė yra įmagnetėjusi, turi apie save magnetosferą ir radiacijos juostas.Magnetosferos ašis nukrypusi nuo Žemės sukimosi ašies 11.5[pic] kampu.Žemės paviršiaus ir magnetosferos ašies susikirtimo taškai vadinamigeomagn. poliais. Magn. lauko indukcija geomagn. pusiaujo juostoje 0.3·10-4 T, prie geomagn. polių 0.6·10-4 T.

Aplink Žemę skrieja vienas didelis gamtinis palydovas – Mėnulis, dunedideli dulkiniai palydovai, skriejantys Mėnulio orbita (Žemės ir Mėnuliolibracijos taškai, ir keli tūkstančiai dirbtinių palydovų).

Žemės charakteristika|Pusiaujo skersmuo |12 756.28 km ||Ašigalinis skersmuo |12 713.51 km ||Paplokštumas |0.003 353 ||Pusiaujo ilgis |40 075.0 km ||Masė |5.974·1024 kg ||Vid. tankis |5.515 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis (prie | ||paviršiaus): |9.78049 m/s2 ||                                |9.83235 m/s2 ||pusiaujyje |9.80665 m/s2 ||ašigaliuose | ||normalusis | || | ||I kosm. greitis (prie paviršiaus) |7.91 km/s ||Pabėgimo (II kosminis) greitis (prie |11.19. km/s ||paviršiaus) | ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas |23.934 h ||(žvaigždinė para) | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |23.442[pic] ||ekliptikosplokštumą (1984) | ||Apskriejimo aplink Saulę periodas |365.25636 d ||(žvaigždiniai metai) | ||Nuotolis nuo Saulės: | || |152.096 mln. km|| |147.100 mln. km|| |149.597 87 mln.||afelyje | km ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.0167 ||Orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos |0 ||plokštumą | ||Amžius |4.6 mlrd.m. |

Precesija

Lėtas periodinis Žemės (kartu ir dangaus) ašies slinkimas kūgio paviršiumiaplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai. Sukelia Mėnulioir Saulės traukos poveikis paplokščiai Žemei (masės pertekliui Žemėspusiaujo srityse). Precesijos periodas 25 725 m. Dėl precesijos pavasarioir rudens lygiadienių taškai pasislenka ekliptika iš r. į v. (prieš Saulę)vid. 50.26″ per 1 m. Saulė ateina į šiuos taškus kasmet vis anksčiau, dėlto atogrąžiniai metai 20 min 24 s trumpesni už žvaigždinius metus.

Nutacija

Maži ir periodiniai precesuojančios Žemės sukimosi ašies svyravimai.Nutaciją sukelia Mėnulio ir Saulės trikdymai. Dėl nutacijos dangausašigaliai 18.6 m. periodu svyruoja ~18″ apie savo vid. padėtį.

Geoidas

Žemės gravitacijos lauko vienodo potencialo paviršius, sutampantis suramaus vandenyno paviršiumi. Geoido paviršius visuose taškuose statmenasŽemės gravitacijos jėgos krypčiai. Jei Žemės medžiagos masė būtųpasiskirsčiusi tolygiai, tai geoidas sutaptų su sukimosi elipsoidu. Geoidopusiaujinis skersmuo – 12 756.32 km, ašigalinis skersmuo – 12 713.51 km,paplokštumas 1/298.

Mėnulis

[pic]

Gamtinis Žemės palydovas. Artimiausias Žemei kosm. kūnas. Antras (poSaulės) pagal spindesį (pilnaties metu jo ryškis -12.7) kosm. kūnas. AplinkŽemę skrieja elipsine orbita . 1.023 km/s vid. greičiu. Mėnulio orbitos irekliptikos susikirtimo taškai vadinami mazgais. Prie to paties mazgoMėnulis sugrįžta per laiko tarpą, vadinamą drakoniškuoju mėnesiu(27.212220 d). Kai Mėnulis yra arti mazgų, gali vykti jo arba Saulėsužtemimai. Danguje Mėnulis pateka ir nusileidžia skirtingu paros laiku. Per1 parą paslenka iš v. į r. žvaigždžių atžvilgiu 13.2[pic], dėl to kiekvienątolesnę parą kulminuoja 53 min vėliau. Kintant Mėnulio padėčiai žvaigždžiųatžvilgiu, kinta ir jo matomo skritulio vaizdas (Mėnulio fazės). Mėnuliosukimosi apie ašį periodas lygus jo skriejimo aplink Žemę periodui, dėl toMėnulis pasisukęs į Žemę ta pačia puse. Dėl libracijos iš Žemės matomadaugiau nei pusė (~59%) Mėnulio paviršiaus. Plika akimi šviesiame Mėnulioskritulyje matomos tamsios dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamosjūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šiepavadinimai sąlygiški, nes Mėnulio paviršiuje nėra vandens. Tiek jūrose,tiek žemynuose daug kraterių. Matomoje Mėnulio pusėje lygumų daugiau negunematomoje. Mėnulio reljefą sukūrė krintantys meteoritai ir aktyvi vulkanųveikla prieš 4 mlrd. m. Mėnulis beveik neturi atmosferos, dėl to jopaviršiaus t-ra per parą labai kinta. Per Mėnulio dieną, kuri ~15 kartųilgesnė už Žemės dieną, Mėnulio paviršiaus gruntas ties pusiauju įkaistaiki 130[pic]C, o per naktį atvėsta iki minus 160-170[pic]C. Pasak Mėnuliosandaros teorinių modelių, Mėnulio bazaltų plutos storis ~60 km, silikatųmantijos storis ~1000 km, geležies ir nikelio branduolio skersmuo ~700 km,branduolio t-ra ~1500 K, Mėnulio uolienų liktinis įmagnetėjimas lemia magn.lauką, kurio indukcija paviršiuje yra 1000-100 000 kartų silpnesnė neguŽemėje). Mėnulio paviršių dengia purus dulkių ir nuotrupų kelių cm storiosluoksnis regolitas. Yra 3 akmenų tipai – tamsūs bazaltai (magnio irgeležies silikatai), šviesūs anartozitai (aliuminio ir kalcio silikatai) irbrekčijos (sulipę įvairių mineralų gabaliukai). Mėnulio uolienų amžiussvyruoja nuo 3.9 iki 4.5 mlrd. m. Mėnulio vid. geometrinis albedas 7%. Nuo1959 Mėnulis tyrinėjamas tarpplanetinių stočių ir erdvėlaivių pagalba. Žr.Luna, Ranger, Zond, Surveryor, Lunar Orbiter, Apollo, Clementine, LunarProspector.

Mėnulio charakteristika|Skersmuo |3476 km ||Masė |7.348·1022|| |kg ||Vid. tankis |3.34 g/cm3||Laisvojo kritimo pagreitis |1.623 m/s2||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |2.375 km/s||(prie paviršiaus) | ||Pirmasis kosminis greitis |1.680 km/s||(prie paviršiaus) | ||Apsisukimo apie ašį ir |27.321661 ||apskriejimo aplink |d ||Žemę žvaigždinis periodas | ||Vienodų fazių kartojimosi |29.530 d ||vid. periodas (sinodinis | ||periodas) | ||Nuotolis nuo Žemės centro: |  || |405 500 km|| |363 300 km|| |384 400 km||apogėjuje | ||perigėjuje | ||vidutinis | || | ||Orbitos vid. ekscentricitetas |0.0549 ||Orbitos plokštumos vid. posvyris |5.145[pic]||į ekliptikos plokštumą | ||Pusiaujo plokštumos vid. posvyris|6.68[pic] ||į orbitos plokštumą | ||Matomasis kampinis skersmuo: |  || |0.559[pic]|| |0.489[pic]|| | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Mėnulio fazės

Saulės apšviestos Mėnulio dalies kontūrai, matomi iš Žemės. Susidaro dėlMėnulio skriejimo aplink Žemę ir jo padėties Saulės atžvilgiu kitimo.Mėnulio fazių dydį nusako plačiausios matomos Mėnulio pjautuvo dalies irMėnulio skritulio skersmens santykis; jis kinta nuo 0 iki 1. Skiriamos 4pagrindinės Mėnulio fazės:

jaunatis (Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, kulminuoja vidurdienį,nematomas – fazė lygi nuliui),

priešpilnis (Mėnulis yra 90[pic] į r. nuo Saulės, kulminuoja 18 h vietiniulaiku, matyti jo dešinysis pusskritulis – fazė lygi 0.5),

pilnatis (Mėnulis yra priešingoje Žemės pusėje negu Saulė, kulminuojavidurnaktį, matyti visas jo skritulys – fazė lygi 1),

delčia (Mėnulis yra 90[pic] į v. nuo Saulės, kulminuoja 6 h vietiniu laiku,matyti jo kairysis pusskritulis – fazė lygi 0.5).

Libracija

Regimasis periodinis Mėnulio svyravimas apie savo ašį arba centrą. Skiriamaoptinė ir fizinė libracija. Optinę libraciją sukelia Mėnulio skriejimoorbita greičio kitimas (ilgumos libracija), Mėnulio pusiaujo plokštumospokrypio į orbitos plokštumą kitimas (platumos libracija), stebėtojo vietosŽemės paviršiuje kitimas (paros, arba paralaksinė, libracija). Fizinęlibraciją sukelia Žemės traukos poveikis Mėnulio sukimosi ašiai. Dėllibracijos iš Žemės matoma 59% (o ne 50%) Mėnulio paviršiaus.

Mėnulio užtemimai

[pic]Kai Mėnulis pakliūva į Žemės šešėlį ir pusšešėlį, įvyksta Mėnulioužtemimas. Tai gali atsitikti tik esant pilnaties fazei. Mėnulio orbitosnuotolyje Žemės šešėlio skersmuo yra apie 9100 km, taigi jis 2.8 kartodidesnis už Mėnulio skersmenį. Dėl to Mėnulio užtemimai trunka gerokaiilgiau negu Saulės: visiškas Mėnulio užtemimas – iki 1h40m, o dalinis – 2hilgiau. Kai į Žemės šešėlį patenka ne visas Mėnulis, jo užtemimas būnadalinis. Kai Mėnulis atsiduria Žemės pusšešėlyje, Mėnulio spindesyssumažėja nežymiai. Netgi visiškojo užtemimo metu Mėnulio diskas matomas,tik pasidaro tamsiai raudonas. Tada rausva šviesa jį apšviečia Žemėsatmosferoje lūžę raudonieji Saulės spinduliai.

Marsas

[pic]

Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę

skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomasopozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, oMarsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartojavidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso irŽemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskasmatomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daugkraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščiųskirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas,Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiuliųplyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonųsistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 kmaukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono(15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemėspaviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti išledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaust-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 C, pernaktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s),kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandarosteorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležiessulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 kmstorio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis neguŽemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apieMarsą ir jo palydovus gauta iš tarpplanetinių stočių: JAV – Mariner 4(1965), Mariner 6 ir Mariner 7 (1969), Mariner 9 (1971), Viking ir Viking 2(1976), Mars Pathfinder (1997), Mars Global Surveyor (1997-1998). SSRS –Mars 2 ir Mars 3 (1971), Mars 4, Mars 5, Mars 6 ir Mars 7 (1979).

Marso charakteristika|Pusiaujo skersmuo |6794.4 km ||Ašigalinis skersmuo |6754.6 km ||Paplokštumas |0.0058 ||Masė |6.419·1023 kg || |(0.1074 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |3.93 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |3.71 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |5.02 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|24.62 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |25.2 ||orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |1.8809 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |779.9 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |249.2 mln. km || |206.6 mln. km || |227.9 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.0934 ||Orbitos plokštumos posvyris į |1.85 ||ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |401.3 mln. km || |54.5 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Opozicija

Išorinės planetos viena konfigūracijų, kurios momentu planeta yraarčiausiai Žemės (Saulės ir planetos ekliptinės ilgumos skiriasi 180[pic]).

Olimpo kalnas

[pic]

23 km aukščio ir 600 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis ties Tarsijos irAmazonės sričių riba. Kraterio skersmuo – 90 km. Manoma, kad buvo aktyvusprieš 200 mln. metų. Laikomas vienu aukščiausių vulkaninės kilmės kalnųSaulės sistemoje.

Arsijos kalnas

14 km aukščio ir 485 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne,vienas didžiausių vulkaninės kilmės kalnų Saulės sistemoje

Askrėjos kalnas

24 km aukščio ir 460 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne,didžiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje.

Povo kalnas

19 km aukščio ir 375 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne.Vienas didžiausių vulkaninės kilmės kalnų Saulės sistemoje

Marinerio slėniai

Marso kanjonų sistema tarp 32-95[pic] v. ilgumos ir 0-17[pic] p. platumos.Tęsiasi beveik lygiagrečiai pusiaujui ~4000 km. Vietomis kanjonai yra100 km pločio ir 6 km gylio.

Fobas

[pic]

Didesnysis Marso palydovas. Orbitos spindulys 9380 km, orbitinis periodas0.319 d. Netaisyklingos formos (27[pic]22[pic]19 km). Paviršiuje daugsmūginių kraterių (didžiausias 10 km skersmens), 100-200 m pločio ir 10-20 m gylio vagų.

[pic]

Vid. tankis 2.2 g/cm3, geometrinis albedas ~6%. Marso opozicijos metu Foboryškis būna ~12, jo regimasis nuotolis nuo planetos disko kraštoskirtingose opozicijose svyruoja tarp 12″ ir 23″. 1877 atrado A. Holas.

Deimas

[pic]

Mažesnysis Marso palydovas. Orbitos spindulys 23 460 km, orbitinis periodas1.263 d. Netaisyklingos formos (15[pic]12[pic]11 km). Paviršiuje daugsmūginių kraterių. Vid. tankis 1.7 g/cm3, geometrinis albedas ~7%. Marsoopozicijos metu Deimo ryškis būna ~13, maksimalus regimasis nuotolis nuoplanetos disko skirtingose opozicijose tarp 40″ ir 76″. 1877 atradoA. Holas.

Jupiteris

[pic]

Didžiausia Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. AplinkSaulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu (1 lent.). Dėl greitosukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantįteleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetųJupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo ~40″. Jupiterį gaubiatanki atmosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%) ir ~2%metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, etano, acetileno,vandens garų. Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako ir ledokristalų ir amonio hidrosulfido. Debesyse matomos ~10 porų pakaitomiseinančių rudų ir baltų juostų, ištįsusių lygiagrečiai su pusiauju.Baltosios juostos yra padidėjusio slėgio sritys, jose dujos kyla aukštyn, ovėjas pučia iš vakarų į rytus. Rudosios juostos yra sumažėjusio slėgiosritys, jose dujos leidžiasi žemyn, o vėjas pučia iš rytų į vakarus. Vėjogreitis iki 180 m/s. Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje susidarosūkuriai, iš jų labiausiai pastebima yra ovalo formos Raudonoji dėmė,matoma ~22[pic] į p. nuo pusiaujo. Ilgiau gyvuojantys debesų dariniaikeičia savo spalvą, formą ir santykinę padėtį. Raudoną, geltoną ir rudąspalvą debesims suteikia amorfinis fosforas, amonio polisulfidai ir siera.Atmosferoje nuolatos žybčioja žaibai. Jupiterio atmosferos geometrinisalbedas lygus 42%. Dėl didelio nuotolio nuo Saulės Jupiteris gauna 27kartus mažiau šilumos negu Žemė. Jupiterio efektinė t-ra ~135 K. Ji daugaukštesnė už tą t-rą, kurią turėtų atmosfera dėl Saulės kaitinimo. Tairodo, kad Jupiteris turi vidinių šilumos šaltinių, ir dėl to išspinduliuoja~2 kartus daugiau energijos negu jos gauna iš Saulės. Jupiteris neturikieto paviršiaus. Paviršiuje yra ~17 000 km storio skysto mol. vandeniliosluoksnis, po to eina ~44 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis,centre yra ~10 000 km spindulio silikatų ir vandens, amoniako ir metanoledų branduolys. Centre medžiagos tankis 1.65 g/cm3, t-ra 25 000 K.Jupiterio magn. laukas ~20 kartų stipresnis negu Žemės. Magn. ašispasvirusi į sukimosi ašį ~10.5[pic] kampu. Jupiteris turi jonosferą (jieina iki 3000 km aukščio) ir magnetosferą (į Saulę atgręžtoje pusėje jieina per 50-100 Jupiterio spindulių). Aplink Jupiterį skrieja 16 palydovųir plonas smulkių kietų dalelių žiedas (jo plotis ~6000 km, storis ~1 km,išorinio krašto nuotolis nuo Jupiterio paviršiaus ~57 000 km). Jupiterisbuvo žinomas jau senovėje. 1610 G. Galilėjas atrado 4 pirmuosius Jupiteriopalydovus. Jupiterio tyrimai paspartėjo, prasidėjus tarpplanetinių stočiųir aparatų skrydżiams prie tolimų planetų. 1973 pro Jupiterį praskriejo JAVkosm. stotis Pioneer 10, 1994 – Pioneer 11, 1979 – Voyager 1 ir Voyager 2.1985 Galileo tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu. Šios stotysperdavė į Žemę Jupiterio, jo palydovų vaizdų, išmatavo Jupiterio magn.lauko stiprumą, ištyrė atmosferą, atrado naujų palydovų ir žiedą,patikslino palydovų mases, matmenis, paviršiaus sandarą. Jupiteriopalydovai: Metija, Adrastėja, Amaltėja, Tebė, Ija, Europa, Ganimedas,Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė).

Jupiterio charakteristika|Pusiaujo skersmuo |142 796 km ||Ašigalinis skersmuo |133 800 km ||Paplokštumas |0.063 ||Masė |1.899·1027 kg || |(317.8 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.33 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |23.2 m/s2 |

|pusiaujyje | ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |57.6 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|9.925 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris |3.1[pic] ||į orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |11.862 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |398.9 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |816 mln. km || |740 mln. km || |778 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Ekscentricitetas |0.0485 ||Orbitos plokštumos posvyris |1.31[pic] ||į ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės | || |968 mln. km || |588 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Metija

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 128 000 km, orbitinis periodas0.295 d., skersmuo ~40 km. Su Adrastėja skrieja beveik ta pačia orbita.1979 atrado JAV automatinės tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2.Pavadintas graikų deivės, pirmosios Dzeuso žmonos vardu.

Adrastėja

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys – 129 000 km, orbitinisperiodas – 0.298 paros. Su Metija skrieja beveik ta pačia orbita (tiesJupiterio žiedais). Netaisyklingos formos, maždaug 25[pic]20[pic]15 kmdydžio. 1979 atrado JAV tarpplanetinės stotys Voyager 1 ir Voyager 2.Pavadintas Kretos nimfos, Dzeuso dukters, vardu.

Amaltėja

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys – 181 300 km, orbitinisperiodas 0.498 d. Netaisyklingos formos pailgas kūnas,270[pic]165[pic]150 km matmenų. Paviršius tamsus, jame daug smūginiųkraterių. Pavadintas ožkos, maitinusios Dzeusą Kretos urve, vardu. Tokį patvardą turėjo Kretos karaliaus Meliso duktė, maitinusi Dzeusą ožkos pienu.1892 atrado E. Barnardas.

Tebė

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 221 900 km, orbitinis periodas0.675 d., netaisyklingos formos, dydis 110[pic]90 km. 1979 atrado JAVtarppl. stotys Voyager 1 ir Voyager 2. Pavadintas nimfos, kurią pagrobėDzeusas, vardu.

Ija

[pic]

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 421 600 km, orbitinis periodas1.769 d., skersmuo 3630 km. Paviršiuje vyksta aktyvi vulkaninė veikla, yradaug veikiančių ugnikalnių (iki 9 km aukščio), kurie išmeta medžiagą iki600 km aukščio. Paviršių dengia sieros ir sieros dioksido sluoksnis. Manomakad po šiuo sluoksniu yra pluta, sudaryta iš silikatų. Vid. tankis3.55 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1610 atrado G. Galilėjas. Pavadintassenovės graikų upių dievo Inacho dukters vardu. Įsimylėjęs Iją, Dzeusaspavertė ją balta telyčaite, norėdamas apsiginti nuo Heros pykčio.

Europa

[pic]

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 670 900 km, orbitinis periodas3.551 d., skersmuo 3138 km. Paviršių dengia stora ledo pluta, ant kuriosmatosi tamsių linijų – ledo plyšių tinklas, apimantis visą palydovopaviršių. Manoma, kad tai yra ledo plyšiai, pro kuriuos išsiveržia purvinasvanduo iš poledinio sluoksnio. Po ledu yra skysto vandens sluoksnis, o pojuo – silikatinė pluta. Vid. tankis 3.04 g/cm3, geometrinis albedas 60%.Pavadinta Tiro karaliaus Agenoro gražuolės dukters vardu. Dzeusas pagrobėją į Kretos salą, pasivertęs baltu buliumi. Ten ji pagimdė tris sūnus,vienas iš jų, Minas, tapo Kretos karaliumi. 1610 atrado G. Galilėjas.

Ganimedas

[pic]

Didžiausias Jupiterio palydovas. Orbitos spindulys 1 070 000 km, orbitinisperiodas 7.155 d., skersmuo – 5262 km. Paviršių dengia stora ledo pluta sutamsių medžiagų priemaiša. Vid. tankis 1.93 g/cm3, geometrinis albedas 45%.Daug smūginių kraterių, slėnių, plyšių ir kitų pailgų paviršiaus darinių.1610 atrado G. Galilėjus. Pavadintas Trojos princo vardu. Žavingą jaunuolįGanimedą Dzeusas, pasivertęs ereliu, pagrobė į Olimpą ir pavertė jį tauriųpadavėju dievams.

Kalista

Vienas didžiųjų Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 1 883 000 km,orbitinis periodas 16.689 d., skersmuo 4800 km. Paviršiuje daug smūginiųkraterių, kai kurių jų skersmuo iki 100 km. Kalista greičiausiai yrahomogeniškas kūnas, susidedantis ir susimaišiusių ledo ir silikatų. Vid.tankis 1.83 g/cm3, geometrinis albedas 17%. 1610 atrado G. Galilėjas.Pavadinta Arkadijos karaliaus Likaono dukters vardu. Gražuolę Kalistąįsimylėjo Dzeusas ir ji pagimdė sūnų Arką. Supykusi Hera pavertė Kalistąmeška. Vėliau Dzeusas Kalistą ir Arką užkėlė į dangų – tai DidžiosiosMeškos žvaigždynas (Grįžulo Ratai) ir Arktūras (Meškos sargas).

Leda

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.094 mln. km, orbitinisperiodas 238.72 d., skersmuo 16 km. 1974 atrado Č. Kovalas. PavadintaEtolijos karaliaus dukters ir Spartos karalienės vardu. Dzeusas su jamylėjosi, pasivertęs gulbinu. Iš sudėto kiaušinio išsirito dvyniai Poluksasir Elena. Tuo pat laiku normaliu būdu gimė Kastoras ir Klitemnestra (nuoLedos vyro Tindarėjo).

Himalija

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.48 mln. km, orbitinisperiodas 250.57 d., skersmuo 186 km. 1904 atrado Č. Perainas.

Lisitėja

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11.720 mln. km, orbitinisperiodas 259.2 d., skersmuo 36 km. 1938 atrado S. B. Nikolsonas.

Elara

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 11 737 mln. km, orbitinisperiodas 259.7 d., skersmuo 76 km. 1905 atrado Č. Parainas. Pavadintavienos iš Dzeuso meilužių, milžino Titijaus motinos vardu.

Karmė

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 22.6 mln. km, orbitinisperiodas 692 d., skersmuo 40 km. 1938 atrado S. B. Nikolsonas. Pavadintapagal graikų nimfos, deivės Artemidės palydovės, Dzeuso meilužės, vardą.

Pasifė

Vienas Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 23.5 mln. km, orbitinisperiodas 735 d., skersmuo apie 50 km. 1908 m atrado F. Melotas. Pavadintapagal Kretos karaliaus Mino žmonos, Minotauro motinos, vardą.

Sinopė

Tolimiausias iš žinomų Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 23.7 mln. km.,orbitinis periodas 758 d., skersmuo 36 km. 1914 atrado S. B. Nikolsonas.Pavadintas pagal graikų upių dievo Azopo ir vienos iš plejadų Meropėsdukters vardą. Ją buvo pagrobęs Apolonas.

Raudonoji dėmė

[pic]

Elipsinis 25 000[pic]14 000 km dydžio Jupiterio atmosferos sūkurys,padidėjusio slėgio sritis (anticiklonas). Matoma 22[pic] į pietus nuopusiaujo. Debesys sukasi prieš laikrodžio rodyklę ~14 h periodu. 1664atrado R. Hukas, aprašė Dž. Kasinis.

Saturnas

[pic]

Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) iršeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsineorbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaipgelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kintanuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturnoatmosfera susideda iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%), amoniako,metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniakokristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetąlygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus~500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučiapriešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferosgeometrinis albedas 50%. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kietopaviršiaus. Nuo paviršiaus link centro iki ~32 000 km gylio eina skystomol. vandenilio ir helio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metaliniovandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio silikatų ir metano, amoniakoir vandens ledų branduolys. T-ra centre ~20 000 K, tankis ~13.5 g/cm3.Saturno efektinė t-ra 97 K, jis išspinduliuoja šilumos 2.5 karto daugiau,negu gauna iš Saulės. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja kietų daleliųspiečiai Saturno žiedai. Atrasta 18 Saturno palydovų. Saturnas turimagnetosferą, tačiau jo magn. laukas tik kelis kartus stipresnis neguŽemės. 1979-1981 JAV tarpplanetinės stotys Pioneer 11, Voyager 1 irVoyager 2 perdavė į Žemę Saturno, jo žiedų ir palydovų televizijos vaizdų,atrado kelis naujus palydovus, išmatavo Saturno atmosferos chem. sudėtį,magn. lauko stiprumą, palydovų matmenis, ištyrė fiz. savybes, žiedųsandarą. 1997 į Saturną paleista NASA-ESA tarpplanetinė storis Cassini,kuri pasieks Saturną 2004.

Saturno charakteristika|Pusiaujo skersmuo |120 660 km ||Ašigalinis skersmuo |107 400 km ||Paplokštumas |0.11 ||Masė |5.684·1026 kg || |(95.145 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |0.7 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |9.28 m/s2 ||(pusiaujyje prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |33.4 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|10.66 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |26.73[pic] ||orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |29.46 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |378.1 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |1 506 mln. km || |1 348 mln. km |

| |1427 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.0556 ||Orbitos plokštumos posvyris į |2.49[pic] ||ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |1 658 mln. km || |1 196 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Saturno žiedai

Kietų dalelių ir uolų, skriejančių aplink Saturną jo pusiaujo plokštumoje,sistema. Pagal nuotolį nuo Saturno išsidėstę taip:

D žiedas (67-73 tūkst. km nuo Saturno centro),

C žiedas (73-90 tūkst. km),

B žiedas (91.9-117.4 tūkst. km),

A žiedas (121.9-136.6 tūkst. km),

F žiedas (~140.5 tūkst. km, plotis ~100 km),

G žiedas (~170 tūkst. km),

E žiedas (180-480 tūkst. km).

Tarp A ir B žiedų yra ~4500 km pločio Kasinio tarpas. Tarp B ir C žiedųtarpo beveik nėra. Tarp A ir F žiedų yra ~4000 km pločio “Pionieriaus”tarpas. Žiedų storis <1 km. Per teleskopą iš Žemės matomi tik šviesūs A irB žiedai (jie atspindi ~99% visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) irblankus C, arba krepinis, žiedas. Žiedai susideda iš ledo gabalų, kuriųskersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresniųkoncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama ~1000.Saturno žiedus 1610 pastebėjo G. Galilėjas, bet palaikė juos palydovais.1656 K. Huigensas įrodė, kad tai žiedai. C žiedą 1848 atrado Dž. F. irV. K. Bondai, F žiedą – 1979 JAV tarppl. stotis Pionierius 11, D ir Gžiedus – 1980 JAV tarppl. stotis Voyager 1, E žiedą – 1981 Voyager 2.

Panas

Artimiausias Saturno palydovas. Orbitos spindulys 133 570 km, orbitinisperiodas 0.575 d., skersmuo apie 20 km. Atrastas 1991 m. tarppl. stočiųVoyager 1 ir Voyager 2 nuotraukose. Pano orbita yra Saturno žiedų Enkėsspragoje. Pavadintas pagal senovės graikų piemenų dievą Paną, kuris buvovaizduojamas pusiau žmogumi, pusiau ožiu.

Atlantas (Saturno palydovas)

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 137 670 km, orbitinis periodas0.602 d. Netaisyklingos formos 37[pic]34[pic]27 km dydžio. Skrieja prieSaturno A žiedo išorinio krašto. 1980 atrado tarpplanetinė stotisVoyager 1. Pavadintas titano Atlanto, laikančio ant savo pečių dangų,vardu.

Prometėjas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 139 350 km, orbitinis periodas0.613 d., dydis 148[pic]100[pic]68 km. Atrastas 1980 tarppl. stotiesVoyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų titano Prometėjo,atnešusių žmonėms dangiškąją ugnį, vardu.

Pandora

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 141 700 km, orbitinis periodas0.629 d., dydis 110[pic]88[pic]62 km. Atrastas 1980 tarppl. stotiesVoyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų mitologinės moters vardu.Pandorą iš molio nulipdė Hefaistas. Pandora atidarė jai dievų dovanotąindą, iš kurio po pasaulį pasklido nelaimės ir nedorybės. Epimtėjo žmona.

Epimetėjas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 420 km, orbitinis periodas0.694 d., dydis 194[pic]190[pic]154 km. Kartu su Janu skrieja beveik tapačia orbita. 1966 atrado O. Dolfius. 1981 patvirtino tarppl. stotysVoyager Pavadinta senovės graikų dievaičio vardu. Epitemėjas buvo titanoJapeto sūnus, Prometėjo brolis, Pandoros vyras. Charakterizuojamas kaip“pirma darantis, o po to galvojantis”.

Janas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 151 470 km, orbitinis periodas0.695 d., dydis 276[pic]220[pic]160 km. Kartu su Epimetėjumi skrieja beveikta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfiusas. 1980-81 patvirtino tarppl.stotys Voyager. Pavadintas senovės romėnų dievo Jano vardu. Janas turėjo duveidus, žiūrinčius į priešingas puses ir buvo atsakingas už visų veiksmųpradžią ir pabaigą. Jo vardu Romoje taip pat buvo pavadintas pirmasis –Sausio mėnuo.

Mimas

| |[pic] |

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 185 540 km, orbitinis periodas0.942 d., dydis 421[pic]395[pic]385 km. Paviršių dengia ledo pluta sutamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių, didžiausias turi 130 kmskersmenį. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1789 atradoV. Heršelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.

Enceladas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 238 040 km, orbitinis periodas1.37 d., dydis 512[pic]495[pic]488 km. Paviršius yra gryno ledo pluta,vietomis yra nedidelių smūginių kraterių, ilgų plyšių, kanjonų, raukšlių.Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas beveik 100% (baltesnis užšviežiai iškritusį sniegą). Ryškis 11.7. 1789 atrado V. Heršelis.Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.

Tetija

[pic]

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas1.888 d., skersmuo 1050 km. Paviršiuje daug smūginių kraterių, didžiausiojų skersmuo 400 km. Beveik visą Tetiją juosia kanjonas. Tetija susideda išledo su silikatų priemaiša. Vid. tankis 1.3 g/cm3, geometrinis albedas 80%.1684 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas graikų titanidės vardu. Tetija –dievų Gajos ir Urano duktė, titano Okeano sesuo ir žmona.

Telesta

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas1.888 d., dydis 34[pic]28[pic]26 km. Skrieja Tetijos orbitos Lagranžo taškeL5. 1980 atrado tarppl. stotis Voyager 1. Pavadintas vienos iš senovėsgraikų okeanidžių (vandens nimfų) vardu. Titanų Okeano ir Tetijos duktė.

Kalipsė

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 294 670 km, orbitinis periodas1.888 d., dydis 34[pic]22[pic]22 km. Skrieja Tetijos orbitos Lagranžo taškeL4. 1980 atrado tarppl. stotis Voyager 1. Pavadintas senovės graikų nimfosvardu. Kalipsė buvo titano Atlanto ir okeanidės Plejonės duktė. Savo saloje7 metus laikė Odisėją, grįžtantį namo iš Trojos karo.

Dionė

[pic]

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 377 420 km, orbitinis periodas2.737 d., skersmuo 1120 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medżiagųpriemaiša, daug smūginių kraterių. Vid. tankis 1.44 g/cm3, geometrinisalbedas 60%. 1684 atrado Dž. Kasinis. Pavadinta senovės graikų okeanidėsvardu. Dionė yra Urano ir Gėjos duktė, deivės Afroditės motina (nuoDzeuso).

Elenė

Vienas Saturno palydovų. Skrieja Dionės orbitos Lagranžo taške L4. Orbitosspindulys 377 420 km, orbitinis periodas 2.737 d., dydis36[pic]32[pic]30 km. Atrastas 1980 tarppl. stočių Voyager nuotraukose.Pavadintas senovės graikų gražuolės karalienės vardu. Elena buvo Dzeuso irLedos duktė, gimusi iš gulbės kiaušinio kartu su Poluksu.

Rėja

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 527 040 km, orbitinis periodas4.518 d., skersmuo 1530 km. Paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagųpriemaiša. Daug smūginių kraterių. Vid. tankis 1.33  g/cm3, geometrinisalbedas 60%. 1672 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas senovės graikųtitanidės vardu. Rėja yra Urano ir Gėjos duktė, dievo Krono žmona,pagimdžiusi daug dievų, tarp jų ir Dzeusą.

Titanas

Didžiausias Saturno palydovas. Orbitos spindulys 1.22 mln. km, orbitinisperiodas 15.945 d., skersmuo 5150 km. Turi atmosferą, kuri susideda išazoto (85%), argono (12%), metano, etano, acetileno, etileno, ciano ir kitųorganinių junginių. Paviršių nuolat dengia debesys, kurių t-ra ~70 K,paviršiaus t-ra ~93 K. Vid. tankis 1.9 g/cm3, geometrinis albedas 20%. 1655atrado K. Huigensas. Pavadintas senovės graikų pirmos kartos dievų – titanųvardu. Šeši titanai ir šešios titanidės buvo Žemės deivės Gėjos ir dangausdievo Urano vaikai.

Hiperionas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 1.48 mln. km, orbitinis periodas21.277 d., dydis 405[pic]260[pic]220 km. Paviršius sudarytas iš ledo irsilikatų mišinio, daug smūginių kraterių (kai kurie 50-100 km skersmens),geometrinis albedas ~30%. 1848 atrado Dž. F. Bondas. Pavadintas vieno išsenovės graikų titanų vardu. Hiperionas Gėjos ir Urano sūnus, savo sesersTėjos vyras, dievų Helijo, Selenės ir Ėjos tėvas.

Japetas

Vienas Saturno palydovų. Orbitos spindulys 3.56 mln. km. orbitinis periodas79.331 d., skersmuo 1440 km. Paviršių dengia ledo pluta su silikatųpriemaiša; daug smūginių kraterių. Japeto pusėje, kuri nukreipta orbitiiojudėjimo kryptimi, yra ~400 km skersmens tamsi dėmė; šviesiosios daliesgeometrinis albedas 50%, tamsiosios dėmės – 5%. Japeto vid. tankis1.21 g/cm3. 1671 atrado Dž. D. Kasinis. Pavadintas vieno iš senovės graikų

titanų vardu. Japetas – Gėjos ir Urano sūnus, Prometėjo, Epetimėjo irAtlanto tėvas.

Febė

Tolimiausias Saturno palydovas, orbitos spindulys 12.95 mln. km, orbitinisperiodas 550.48 d., dydis 230[pic]220[pic]210 km. Paviršius tamsus(geometrinis albedas 5%). Orbita skrieja priešinga kryptimi negu kitipalydovai. 1898 atrado V. H. Pikeringas. Pavadintas vienos iš senovėsgraikų titanidžių vardu. Febė – Gėjos ir Urano duktė, deivės Letonosmotina.

Uranas

[pic]

Saulės sistemos planeta milžinė. Septinta planeta pagal nuotolį nuo Saulės(lent.). Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 6.80 km/s vid.greičiu. Opozicijos metu matomas kaip 5.4 ryškio žvaigždė, regimasiskampinis skersmuo 4″. Urano pusiaujo ir orbitos plokštumos sudaro labaididelį kampą, dėl to jo sukimosi ašis yra beveik orbitos plokštumoje;atrodo, kad Uranas rieda orbita. Atmosfera susideda iš mol. vandenilio,helio, metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Atmosferosgeometr. albedas lygus 50%. Urano efektinė t-ra 54 K. Manoma, kad Uranopaviršiuje yra plonas skysto amoniako ir metano sluoksnis; einant gilyn,amoniakas ir metanas virsta ledu, kurio sluoksnis yra ~5500 km storio.Urano centre turėtų būti ~19 500 km spindulio silikatų ir vandens, amoniakoir metano ledų branduolys. Medžiagos tankis centre ~4.4 g/cm3 t-ra~11 000 K. Uranas turi 17 gamtinių palydovų ir žiedų sistemą. Uraną 1781atrado F. V. Heršelis, žiedus – 1977-78 Dž. Eliotas ir kt. 1986 pro Uranąpraskriejo JAV tarpplanetinė stotis Voyager 2, perdavusi daug duomenų apieUraną, jo žiedus ir palydovus.Urano charakteristika|Pusiaujo skersmuo |50 800 km ||Ašigalinis skersmuo |49 500 km ||Paplokštumas |~0.025 ||Masė |8.698·1025 kg || |(14.56 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.27 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |~8.4 m/s2 ||pusiaujyje | ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |~20.6 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|23.9 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris |97.9[pic] ||į orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |84.01 m ||periodas | ||Sinodinis periodas |369.66 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |3 005 mln. km || |2 735 mln. km || |2 870 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.047 ||Orbitos plokštumos posvyris |0.77[pic] ||į ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |3 157 mln. km || |2 583 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Urano palydovai

Uranas turi 17 žinomų gamtinių palydovų, dauguma jų atrasta tarppl. stotiesVoyager 2 nuotraukose. Visi Urano palydovai pavadinti V. Šekspyro kūriniųveikėjų vardais, išskyrus Belindą ir Umbrielį, kuriems duoti A. Popoveikėjų vardai.Visi palydovai aprašyti atskirai. Tolstant nuo Urano jieskrieja tokia tvarka: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Desdemona,Džuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pukas, Miranda, Arijelis, Umbrielis,Titanija, Oberonas. Du nauji palydovai atrasti 1997.09. Pirmasis iš jųlaikinai pavadintas 1997 U1, yra 80 km skersmens, antrasis – 1997 U2 yra160 km skersmens. Abu skrieja priešinga kryptimi negu kiti Urano palydovai6 ir 8 mln. km atstume nuo Urano.

Kordelija

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 49 770 km, orbitinis periodas0.336 d., skersmuo 26 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Karalius Lyras Lyro duktersvardu.

Ofelija

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 53 800 km, orbitinis periodas0.377 d., skersmuo 30 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Hamletas Hamleto nuotakosvardu.

Bianka

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 59 170 km, orbitinis periodas0.435 d., skersmuo 42 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Užsispyrėlės sutramdymasveikėjos vardu.

Kresida

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 61 780 km, orbitinis periodas0.465 d., skersmuo 62 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Troilas ir Kresida veikėjosvardu.

Desdemona

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 62 680 km, orbitinis periodas0.476 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2”nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Otelas Otelo žmonos vardu.

Džuljeta

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 64 350 km, orbitinis periodas0.494 d., skersmuo 84 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Romeo ir Džuljeta veikėjosvardu.

Portija

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 66 080 km, orbitinis periodas0.515 d., skersmuo 108 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Julius Cezaris veikėjosvardu.

Rozalinda

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 69 940 km, orbitinis periodas0.560 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Kaip jums patinka veikėjosvardu.

Pukas

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 86 000 km, apskriejimo periodas0.764 paros, skersmuo 154 km. Atrastas 1985 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžio nakties sapnaspiktos dvasios vardu.

Miranda

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 129 400 km, orbitinis periodas1.413 d., skersmuo 472 km, vid. tankis 1.3 g/cm3. 1948 atrado Dž. Koiperis.Pavadintas V. Šekspyro komedijos Daug triukšmo dėl nieko veikėjos vardu.

Umbrielis

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 266 300 km, orbitinis periodas4.144 d., skersmuo 1172 km, vid. tankis 1.44 g/cm3, paviršiaus geometrinisalbedas 18%. Daug kraterių, didžiausias 100 km skersmens. 1851 atradoV. Laselis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Daug triukšmo dėl niekopiktosios dvasios vardu.

Titanija

Didžiausias Urano palydovas. Orbitos spindulys 435 900 km, orbitinisperiodas 8.706 d., skersmuo 1580 km, vid. tankis 1.6 g/cm3. Paviršiuje daugmažų kraterių ir keli dideli, vienas jų 200 km skersmens. Taip pat matytiištisas sprūdžių tinklas, kai kurie jų yra iki 5 km gylio ir 1500 km ilgio.1787 atrado F. V. Heršelis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžionakties sapnas fėjų karalienės vardu.

Oberonas

Vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 583 500 km, orbitinis periodas13.46 d., skersmuo 1524 km, vid. tankis 1.5 g/cm3. Paviršiuje matyti kelidideli krateriai su šviesiais spinduliais ir tamsiais dugnais. Oberone taippat yra dideli kalnai, iškylantys iki 6 km aukščio su stačiais šlaitais.1787 atrado F. V. Heršelis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžionakties sapnas fėjų karaliaus vardu.

Voyager 2

NASA tarpplanetinė stotis, paleista 1977.08.20. Praskriejo pro Jupiterį1979.07.09, pro Saturną 1981.08.25., pro Uraną 1986.01.24 ir pro Neptūną1989.08.24. Neptūno gravitacijos laukas pasuko stoties trajektoriją 48[pic]kampu į pietus nuo ekliptikos plokštumos. 1997 pabaigoje stotis buvo už53 av nuo Saulės, tolsta 15.9 km/s greičiu į tarpžvaigždinę erdvę. Yra p.dangaus pusrutulyje ties Pietinio Vainiko, Šaulio ir Telekopo žvaigždynųriba. Judėjimo kryptis – link Teleskopo ir Povo žvaigždynų.

Neptūnas

[pic]

Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. AplinkSaulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akiminematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Perteleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5″ kampu. Neptūnoatmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršiųpastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50%. Neptūnoefektinė t-ra 38 K. Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metanovandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledųsluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatųbranduolys. Medžiagos tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K. Turi 8gamtinius palydovus. Neptūną 1846 atrado J. G. Gale ~1[pic] nuotoliu nuotos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė irDž. Adamsas. 1989 pro Neptūną praskriejo JAV tarppl. stotis Voyager 2.

Neptūno charakteristika|Pusiaujo skersmuo |48 600 km ||Ašigalinis skersmuo |47 500 km ||Paplokštumas |0.023 ||Masė |1.028·1026 kg || |(17.2 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.71 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujyje|11.5 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |23.7 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis |18.2 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |29[pic] ||orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę periodas |164.8 m. ||Sinodinis periodas |367.49 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |4 537 mln. km || |4 456 mln. km || |4 509 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.007 ||Orbitos plokštumos posvyris į |1.78[pic] ||ekliptiką | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |4 689 mln. km || |4 304 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |

Neptūno palydovai

Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuo

Neptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas irNereidė. Palydovai aprašyti atskiruose straipsniuose.

Najada

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys 48 230 km, orbitinis periodas0.30 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1989 trappl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas senovės graikų nimfų, globojusių upes, ežerus iršaltinius, vardu.

Talasa

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys 50 070 km, orbitinis periodas0.31 d., skersmuo 80 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų deivės vardu.

Despina

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys 52 530 km, orbitinis periodas0.33 d., skersmuo 150 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2”nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono ir derlingumodeivės Demetros dukters vardu.

Galatėja

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys 61 950 km, orbitinis periodas0.40 d., skersmuo 160 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo Poseidonopalydovių, vardu.

Larisa

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys 73 550 km, orbitinis periodas0.55 d., dydis 208[pic]178 km. Atrastas 1989 tarppl. stoties Voyager 2nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių graikų jūrų dievo mylimosios,vardu.

Protėjas

Antrasis pagal dydį Neptūno palydovas. Orbitos spindulys 117 640 km,orbitinis periodas 1.12 d. dydis 436[pic]416[pic]402 km. Atrastas 1989tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyjematoma didelė įduba, turinti apie 250 km skersmenį ir 10 km gylį. Paviršiuslabai nelygus, yra kraterių. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo, Okeanoir Tetijos sūnaus, vardu.

Nereidė

Tolimiausias Neptūno palydovas. Orbitos spindulys 5.51 mln. km, orbitinisperiodas 359.4 d., skersmuo 340 km. 1949 atrado G. P. Koiperis.

Tritonas

[pic]

Didžiausias Neptūno palydovas. Orbita skrieja priešinga kryptimi neguNeptūnas sukasi apie ašį. Orbitos spindulys 354 590 km, orbitinis periodas5.877 d., skersmuo 2720 km. Turi azoto atmosferą su nedideliu metanokiekiu. P. ašigalio sritį dengia azoto sniego ir ledo sluoksnis. Paviršiujeyra kraterių. Paviršius gana lygus, be kalnų, bet yra ilgų plyšių iki 80 kmpločio. Rasta geizerių, išmetančių skystą azotą iki 8 km aukščio.Paviršiaus t-ra 37 K. Vid. tankis 4.5 g/cm3. 1846 atrado V. Laselis.Pavadintas vieno iš senovės graikų jūros dievų vardu. Tritonas buvoPoseidono ir jūrų nimfos (nereidės) Amfitritės sūnus. Buvo vaizduojamaspanašiu į žmogų, bet su žuvies uodega vietoj kojų.

Plutonas

[pic]

Saulės sistemos planeta, skriejanti toliausiai nuo Saulės (išskyrusperihelį). Aplink Saulę skrieja ištįsusia elipsine orbita (lent.) 4.74 km/svid. greičiu. Perihelyje būna arčiau Saulės negu Neptūnas; šiame amžiujePlutonas buvo perihelyje 1989 m. (1979-1999 bus arčiau negu Neptūnas).Plutonas yra mažiausia Saulės sistemos planeta. Galima pamatyti tik perdidelį teleskopą, nes didžiausias regimasis spindesys lygus 14.7 ryškio;kampinis skersmuo 0.11″. Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į ekliptikądidžiausiu kampu iš visų planetų, dėl to iš Žemės jis kartais matomas užZodiako juostos. Plutono efektinė t-ra ~32 K. Paviršių dengia keliųkilometrų storio metano ledas. Būdamas perihelyje, turi metano atmosferą,slėgis prie paviršiaus ~1.5[pic]10-4 Žemės atmosferos slėgio. AplinkPlutoną skrieja palydovas Charonas. Plutoną 1930 atrado K. Tombas.Plutono charakteristika|Pusiaujo skersmuo |~3000 km ||Masė |~1.4[pic]10|| |22 kg ||Vid. tankis |1 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |~0.4 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |~0.6 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|6.387 d ||periodas | ||Sukimosi ašies posvyris į |>70[pic] ||orbitos | ||plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |250.3 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |366.74 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |7 428 mln. || |km || |4 456 mln. ||afelyje |km ||perihelyje |5 942 mln. ||vidutinis |km || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.250 ||Orbitos plokštumos posvyris į |17.15[pic] ||ekliptikos | ||plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |7 580 mln. || |km || |4 804 mln. ||didžiausias |km ||mažiausias | || | |

Charonas

[pic]

Plutono palydovas. Orbitos spindulys 19 130 km, orbitinis periodas 6.39 d.Charono orbitos plokštuma beveik statmena Plutono orbitos aplink Saulęplokštumai. Skersmuo 1270 km. Paviršių dengia metano ledas. 1978 atradoDž. Kristis ir R. S. Haringtonas. Pavadintas senovės graikų mitologinioirklininko vardu. Charonas valtimi perkeldavo dvasias per požeminę Stiksoupę dievo Plutono teismui.