Saulės sistema
Naujos informacinės technologijos ženkliai keičia informacijos prieinamumoir platinimo galimybes, o tai neišvengiamai veikia mokymosi ir mokymoorganizavimo būdus.
Saulės sistemą sudaro: ✓ Saulė; ✓ 9 planetos; ✓ Planetų palydovai; ✓ Asteroidų žiedas; ✓ Kometos; ✓ Meteoritai ir meteorai. ✓ [pic]
Saulė – tai viena žvaigždė milijardus žvaigždžių jungiančioje sistemoje,kuri vadinama Galaktika arba Paukščių Taku (Milky Way).Saulė – taiįkaitusių dujų kamuolys.Saulė teikia žemei šviesą ir šilumą.Saulėsspinduliai Žemę pasiekia per 8 minutesSaulė yra daug didesnė už Žemę, į ją tilptų daugiau kaip milijonas Žemėsdydžio kūnų, o masė 333 000 Žemės masių.Saulė turi ryškų išorinį sluoksnį,kuris vadinamas fotosfera. Jos temperatūra 5500 °C. Joje matomos tamsesnėssritys, vadinamos Saulės dėmėmis. Jos tamsios todėl, kad yra vėsesnės užaplinkinius plotusJi nuolat spinduliuojanti, verdanti, besimainanti,trykštanti purslais – protuberantais – žvaigždė. Saulės paviršiuje dažnaivyksta branduoliniai sprogimai, kurių metu į aplinką yra išmetama įkaitusiųdujų čiurkšlė, vadinama protuberantu.
Saulės užtemimas
Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiauŽemės ir dėl to danguje atrodo tokio pat dydžio kaip Saulė. Todėl kai visitrys kūnai išsirikiuoja vienoje linijoje įvyksta Saulės užtemimas. Šešėlioskersmuo ant Žemės paviršiaus būna iki 270 km.Ties pusiauju šešėlis juda1730 km/h greičiu.Visiško užtemimo fazės trukmė iki 7,5 minutės.VisiškasSaulės užtemimas įvyksta maždaug kartą per pusantrų metų kažkurioje Žemėsrutulio vietoje. Mes nestebime užtemimų kas mėnesį, nes Mėnulio orbitapasvirusi 5 laipsniais ekliptikos atžvilgiu. Mėnulio orbita kerta ekliptikądviejuose taškuose, vadinamuose mazgais. Užtemimai galimi, kai Mėnulis yra
arti mazgų. Tai gali atsitikti du kartus per metus.Saulės sistemos planetos: ✓ Merkurijus ✓ Venera ✓ Žemė ✓ Marsas ✓ Jupiteris ✓ Saturnas ✓ Uranas ✓ Neptūnas ✓ Plutonas
Merkurijus
[pic]
Svarbūs duomenys: • orbitinis periodas = 88 d • vidutinis atstumas nuo Saulės = 0,39 AU • sukimosi apie ašį periodas = 59 d • spindulys = 2 440 km = 0,38 R( • masė = 0,055 M( • tankis = 5430 kg/m3 (vid.) • temperatūra dieną = 623 K • temperatūra naktį = 103 K • neturi atmosferosArčiausiai Saulės esanti planeta. Neturi nei vieno palydovo. Merkurijausplanetos paviršius nusėtas kraterių, kalnų, slėnių ir tamsių lygumų.Stebėjimai nuo Žemės atskleidė tik keletą faktų: • užuominos apie paviršiaus reljefą • Merkurijaus fazės
Merkurijaus tranzitasMerkurijus praskrieja tarp Saulės ir Žemės, bet planeta maža; ji neuždengiaSaulės. Saulė, Merkurijus ir Žemė turi būti vienoje tiesėje.Merkurijus nėra tikslus rutulys! Merkurijus yra taip arti Saulės, kadgravitacijos jėga skiriasi vienoje ir kitoje planetos pusėje. Šie skirtumaisukelia potvynio efektą ir Merkurijų ištempia į pailgos formos kūną (regbiokamuolys).Mariner 10 – vienintelis erdvėlaivis link Merkurijaus. 1974 triskartus praskriejo pro Merkurijų ir jį fotografavo. Dabar skriejaheliocentrine orbita.Merkurijaus paviršius. Lygumos tarp krateriais nusėtų rajonų. Eskarpai –keteros, susidariusios atvėsus išsilydžiusiai planetai.Merkurijaus ir Mėnulio paviršiai panašūs, bet ne identiški: krateriaiatsirado per pirmuosius 700 milijonus metų; Merkurijaus lygumos panašios įMėnulio jūras, bet jos senesnės už jūras; Mėnulio kraterių tankis didesnis;Merkurijaus krateriai retesni. Neįprastas, kalvotas paviršius priešingojepusėje nuo Caloris Basin leidžia daryti išvadą, kad paviršių deformavodidžiulis smūgis. Didžiulio kūno, smogusio Caloris Basin srityje,paskleistos seisminės bangos suformavo kalvotą paviršių priešingoje CalorisBasin pusėje. Manoma, kad Merkurijus turi geležinį branduolį, tankesnį negu
Žemės.Merkurijaus magnetinis laukasSilpnesnis nei Žemės; stipris yra maždaug tik 1% Žemės magn. lauko stiprio.Merkurijaus branduolys bent iš dalies skystas. Turi būti energijosšaltinis, verčiantis tekėti skystą branduolį. Merkurijus turi nežymiąmagnetosferą. Neturi radiacinių juostų kaip ŽemėVenera
[pic]
Neturi nei vieno palydovo.Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta,atstumas maždaug 108 milijonai kilometrų.Veneros paviršiuje užregistruotabeveik 530°C temperatūra.Nuostabiai švytinti planeta, gal todėl jipavadinta grožio deivės vardu?Ji turi labai storą, tankią debesuotąatmosferą, neleidžiančią matyti jos paviršiaus.Tačiau žinoma, kad jospaviršiuje yra daug didelių lėkštų kraterių. Veneros atmosfera atrasta išantžeminių stebėjimų.Saulės spinduliai išsisklaido Veneros atmosferoje;matome tarytum aureolę, gaubiančią Veneros diską. Atmosfera: Angliesdvideginis 96,5 %, azotas 3,5%, argonas ir vanduo – pėdsakai, deguonies –nėra.
Žemė
[pic]
Žemė yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta.Penktoji pagal dydį Saulėssistemos planeta.Turi vieną palydovą – Mėnulį.Dangaus skliautu per sekundęŽemė nukeliauja maždaug 30 kilometrų. Svarbūs duomenys vidutinis atstumas nuo Saulės = 149,6 106 km = 1 AU; orbitinis periodas =365,25 d; sukimosi apie ašį periodas = 23,93 h; pusiaujo posviris įorbitą = 23° ; spindulys = 6 400 km = 1 R( ; masė = 6 x 1024 kg = 1 M(masyvesnė už Merkurijų, Marsą ir Venerą kartu paėmus; tankis = 5510 kg/m3(vid.); vanduo užima >70% paviršiaus.Potvyniai ir atoslūgiaiMėnulio gravitacija sukelia Žemėje potvyninę bangą. Potvynių priežastis:vandenynuose iškyla 2 pūpsniai; įcentrinė jėga yra visur vienoda irnukreipta į centrą, mėnulio gravitacija traukia daleles link Mėnuliocentro; skirtumas tarp gravitacinės traukos ir įcentrinės jėgos sukeliapotvyninę jėgą. Lėtina Žemės ašinį sukimąsi ir greitina Mėnulio judėjimąorbita .Potvyninis stabdymas pailgina žemišką dieną 0,002 sekundėmis per
šimtmetį. Mėnulio tolsta nuo Žemės (trečiasis Keplerio dėsnis). KasmetMėnulis nutolsta nuo Žemės per 3 cm. Dėl potvyninio stabdymo Mėnulisvisada atsigręžęs ta pačia puse į Žemę.Paviršių suformavo: • Plutos plokščių tektonika • Vulkanizmas • Vandens ir vėjo erozija • Meteoritų smūgiaiŽemės uolienų amžius 4,6 milijardai metų, bet jos paviršiui yra ne daugiaukaip 100 milijonų metų.TektonikaŽemės litosfera yra “sutrūkinėjusi” į didelius gabalus – plokštes.Plokštės juda (keli cm per metus).Tolsta ties vandenyno gūbriais.Susiduriaten, kur kalnų grandinės.Susidūrus vandenyno ir kontinentinei plokštėms,vandenyno plokštė gramzdinama. Paviršiaus globalinis performavimas.Konvekcinės srovės astenosferoje stumdo plutos plokštes (karšta mantijakyla, atvėsusi mantija grimzta). tolstant plokštėms formuojasi nauja pluta– susidaro riftas. Medžiaga išsiveržia į atsiradusį plyšį. Kalnų grandinėssusidaro ten, kur susiduria dvi plokštės. Vulkanai susidaro tose vietose,kur magma (išsilydžiusi apatinių sluoksnių medžiaga) išsiveržia į paviršių(trūkis arba sandūra). Atlanto vandenynas- trūkis per vandenyno vidurįplečiasi. Atlanto vandenynas plečiasi (2 cm per metus);Ramusis vandenynaslėtai siaurėja.Magnetinio lauko vaidmuoApsaugo nuo didelės energijos dalelių, atlekiančių iš Saulės,bombardavimo. Jei nebūtų magnetinio lauko, Žemė greitai prarastų atmosferą.Žemės atmosfera
Azotas (N2) 78 %;Deguonis (O2) 21 %;Anglies dioksidas (CO2) 0,03 %;Vanduo (H2O) apie 1%.Kitos svarbios dalys:Ar, Ne, He, Kr, CH4, H2Anglies dioksido ciklasCO2 išsiskiria į atmosferą dėl vulkaninės veiklos. Vandenyje ištirpsta daug CO2. Vanduo tirpdo silikatinius mineralus. Silikatai reaguoja su CO2 irsudaro karbonatines uolienas.Karbonatinės uolienos dėl plokščių judėjimonugrimzta į mantiją. Karbonatinės uolienos išsilydo ir vėl grįžta į
atmosferą per vulkaninę veiklą.Mėnulis
[pic][pic]
Tai artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas, atstumas iki jo tik 384 400kilometrų Mažiausias atstumas 356 334 km.Didžiausias atstumas 406 610 km.Vidutinis kampinis skersmuo 0°,5 = 31’ ; Mėnulio skersmuo 3476 km = 0,27Žemės skersmens (12756 km). Mėnulis šviečia atspindėta Saulės šviesa.Atspindi apie 7% į jį krintančios Saulės šviesos.Mėnulio fazes stebimetodėl, kad per mėnesį apšviestąją Mėnulio pusę matome iš skirtingų krypčių.Mėnulio paviršiuje labai daug apskritų darinių – kraterių. Tamsieji plotai,matomi Mėnulyje, yra tuščios plokščios lygumosMėnulis turi didelę įtakątiek žmogui, tiek gamtai. Jis valdo potvynius ir atoslūgius, reguliuojažmonių ūkio darbus. Mėnulis į Žemę visada atsigręžęs ta pačia puse. Ta patiMėnulio pusė bus visada atgręžta į Žemę tik tuo atveju, kai Mėnulioapsisukimo apie ašį periodas sutaps su jo apskriejimo aplink Žemę periodu.Nematomoji Mėnulio pusė nėra tamsi; ji būna taip pat apšviesta, kaip irregimoji pusė.Kai Mėnulis atsiduria Žemės šešėlyje įvyksta Mėnulio užtemimas. Pervisišką Mėnulio užtemimą jis visiškai neišnyksta, nes į jo paviršių krintašviesa, atsispindėjusi Žemės atmosferoje. Kai Mėnulis patenka į Žemėspusšešėlį, būna dalinis Mėnulio užtemimas.Mėnulio orbitaLaikotarpis, per kurį Mėnulis pakeičia visas fazes, vadinamas sinodiniumėnesiu (periodu) ir yra lygus 29,5 d.Laikotarpis, per kurį Mėnulisapskrieja aplink Žemę žvaigždžių atžvilgiu, yra vadinamas žvaigždiniumėnesiu (periodu) ir yra lygus 27,3 d. Mėnulio orbita yra pasvirusiekliptikos plokštumos atžvilgiu. Posvirio kampas lygus 5°.
Marsas
[pic]
Svarbūs duomenys: • orbitinis periodas = 687 d • vidutinis atstumas nuo Saulės = 1,52 AU • sukimosi apie ašį periodas = 24h 37m • spindulys = 3 393 km = 0,53 R(
• masė = 0,107 M( • tankis = 3910 kg/m3 (vid.) • temperatūra = 150 – 300 K • reta atmosfera, skysti debesysKetvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta, atstumas maždaug 228 milijonaikilometrų.Marso palydovai: Deimas ir Fobas (Siaubas ir Baimė). Marsas –planeta, esanti arčiausiai Žemės.Didžioji Marso paviršiaus dalis yraraudonos ochros spalvos. Šios sritys vadinamos dykumomis. Planetosatmosferoje pučia vėjai, dažnos smėlio audros. Kai 1971 m. Mariner 9atskriejo prie Marso, jame siautė smėlio audra. Buvo matyti tik vulkanųkūgių viršūnės. Mariner kanjona: ilgis apie 5000 km: plyšys Marso plutoje,atsiradęs dėl plutos judėjimo. Rasta vandens erozijos pėdsakų (prieš 3-4milijardus metų).Uolos : Minkštesnės už bazaltą; tamsesnės medžiagos turi daug geležies.Olimpo kalnas- užgesęs ugnikalnis. Aukštis 25 km; Pagrindo skersmuo 600 km;Kraterio skersmuo 65 km. Sritys su itin mažu kraterių tankiu.Paviršiusatsinaujino mažiau kaip prieš 10 milijonų metų. Vulkaninio aktyvumas šiuometu sustojęs.
Asteroidų žiedasSaulės sistemą į dvi dalis dalija platus tarpas tarp išorinės planetosMarso ir vidinės planetos milžinės Jupiterio. Skaitmeninis sąryšis, žinomaskaip Ticijaus ir Bodės dėsnis, kurį 1772 m. atrado Ticijus Vitenbergietis(1729— 1796) ir pagarsino Johanas Bode (1747—1826), vertė astronomusmanyti, kad čia galėjo būti dar viena planeta.Tai mažosios Saulės sistemos planetos. Jų priskaičiuojama apie 5000.Asteroidų sudėtis kol kas nežinoma, kilmė kol kas neišaiškinta.Asteroidų kilmė kol kas nežinoma. Gyvuoja hipotezė, kad jie yra skeveldrosplanetos, kažkada skriejusios aplink Saule anapus Marso orbitos irsuirusios per kažkokią katastrofą. Labiau tikėtina, kad asteroidai niekadanesudarė vieno didelio kūno; tam trukdė galinga Jupiterio trauka. Be to,reikia pažymėti, kad, net sudėjus visus asteroidus į vieną, neišeitų tokio
dydžio arba masės kūnas kaip Mėnulis.Jupiteris[pic]
Pati didžiausia Saulės sistemos planeta, sudaryta iš dujų irskysčio.Jupiteris yra penktoji nuo Saulės nutolusi planeta, atstumas ikijos maždaug 778 milijonai kilometrųPro teleskopą matoma, kad gelsvąJupiterio skritulį kerta tamsūs ruožai, vadinamos debesų juostos. Dažnaimatomos dėmės, bet jos greitai išnyksta. Dėmė yra milžiniškas atmosferossūkurys – ciklonasJupiteris turi 16 palydovų: iš jų trys – Ijo, Ganimedasir Kalisto yra didesni už Mėnulį.
Saturnas
[pic]
|Pusiaujo skersmuo |120 660 km ||Ašigalinis skersmuo |107 400 km ||Paplokštumas |0.11 ||Masė |5.684·1026 kg || |(95.145 Žemės || |masės) ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|10.66 h ||periodas | ||Apskriejimo aplink Saulę |29.46 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |378.1 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |1 506 mln. km || |1 348 mln. km || |1427 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | |
Saturnas antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta, šeštoji pagal nuotolįnuo Saulės.Atstumas nuo Saulės maždaug 1 milijardas 430 milijonų kilometrų.Saturnas – tai dujų mišinys, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yravandenilis. Saturno puošmena yra jo žiedai, kurie susideda iš ledo arbaledu padengtų dalelių, kurios skrieja tarytum mažytis palydovas.Saturnąlydi 17 palydovų. Iš jų tik vienas Titanas – planetos dydžio, o kiti(Pandora, Prometėjas, Mimas ir kt.) – vidutinio dydžio.
Uranas[pic]|Pusiaujo skersmuo |50 800 km ||Ašigalinis skersmuo |49 500 km ||Masė |8.698·1025 kg || |(14.56 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.27 g/cm3 ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|23.9 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris |97.9[pic] ||į orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |84.01 m ||periodas | ||Sinodinis periodas |369.66 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |3 005 mln. km || |2 735 mln. km || |2 870 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | |
Uranas turi 15 palydovų (Arielis, Miranda, Džuljeta, Pukas irkt.).Septintoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta, atstumas nuo jos maždaug2 milijardai 875 milijonai kilometrų.Išoriniai sluoksniai yra dujiniai, opaviršiaus temperatūra labai žema. Uranas turi 11 siaurų žiedų. Dauguma jų
yra siauresni negu 10 km ir sudaryti iš anglingų ~1 m dydžio uolų. Jųalbedas yra tik ~1%. Visi žiedai yra Urano Rošo ertmėje, arčiau planetosnegu visi jo palydovai, išskyrus Kordeliją ir Ofeliją, kurie yra išoriniųžiedų “ganytojai”. Žiedų duomenys pateikti lentelėje. Artimiausias Uranuižiedas 1986U2R yra platus ir silpnas.Neptūnas[pic]
|Pusiaujo skersmuo |48 600 km ||Ašigalinis skersmuo |47 500 km ||Paplokštumas |0.023 ||Masė |1.028·1026 kg || |(17.2 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |1.71 g/cm3 ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|18.2 h ||periodas | ||Apskriejimo aplink Saulę |164.8 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |367.49 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |4 537 mln. km || |4 456 mln. km || |4 509 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | |
Aštuntoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta, atstumas nuo jos maždaug 4milijardai 504 milijonai. Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagalnuotolį nuo Saulės. Per teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulysmatomas 2.5″ kampu. Neptūno atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio,metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinisalbedas 50%. Neptūno efektinė t-ra 38 K. Paviršių greičiausiai dengiaplonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens,amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų patledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra12 000 K. Turi 8 gamtinius palydovus. Neptūną 1846 atrado J. G. Gale~1[pic] nuotoliu nuo tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymųapskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 pro Neptūną praskriejo JAVtarppl. stotis Voyager 2.
Plutonas[pic]
|Pusiaujo skersmuo |~3000 km ||Masė |~1.4[pic]10|| |22 kg ||Vid. tankis |1 g/cm3 ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|6.387 d ||periodas | ||Apskriejimo aplink Saulę |250.3 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |366.74 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |7 428 mln. || |km || |4 456 mln. ||afelyje |km ||perihelyje |5 942 mln. ||vidutinis |km || | |
Mažytė už Mėnulį mažesnė planeta, skersmuo 2200 kilometrųDevintoji pagalnuotolį nuo Saulės planeta, atstumas nuo jos maždaug 6 milijardai
kilometrų.Aplink Plutoną maždaug 19 000 kilometrų atstumu skriejavienintelis palydovas Charonas. Saulės sistemos planeta, skriejantitoliausiai nuo Saulės (išskyrus perihelį). Perihelyje būna arčiau Saulėsnegu Neptūnas; šiame amžiuje Plutonas buvo perihelyje 1989 m. (1979-1999bus arčiau negu Neptūnas). Plutonas yra mažiausia Saulės sistemos planeta.Galima pamatyti tik per didelį teleskopą, nes didžiausias regimasisspindesys lygus 14.7 ryškio; kampinis skersmuo 0.11″. Plutono orbitosplokštuma pasvirusi į ekliptiką didžiausiu kampu iš visų planetų, dėl to išŽemės jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė t-ra ~32 K.Paviršių dengia kelių kilometrų storio metano ledas. Būdamas perihelyje,turi metano atmosferą, slėgis prie paviršiaus ~1.5[pic]10-4 Žemėsatmosferos slėgio. Plutoną 1930 atrado K. Tombas.Saulės sistemos kūnai: ➢ Kometos ➢ Meteorai ir meteoritai
KometosMažos masės kosminiai kūnai skriejantys aplink Saulę. Kometos uodegavisuomet nukreipta nuo Saulės. Uodegos ištįsta net per milijonus kilometrų.Kometa susideda iš mažų, daugiausia ledo dalelių ir išretėjusių dujų. Jųišvaizda priklauso nuo nuotolio iki Saulės. Kometos branduolys (kometoidas,skersmuo 1-50 km) susideda iš sušalusių dujų, dulkių ir meteoroidų. Kaikometos branduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos (metanas,cianas, amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai sublimuoti, branduolysapsisiaučia dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki100 000 km). Tuomet kometą galima matyti vizualiai. Iš branduolio išmetamost. p. sušalusios dulkės ir akmenys. Saulės vėjas ir trumpabangiaispinduliai išstumia iš galvos dalį dujų ir dulkių; jos sudaro vieną arkelias kometos uodegas, kurios ištįsta per milijonus km (taip kometosmedžiaga pamažu sklaidosi tarpplanetinėje erdvėje). Jei kometa daug kartųsugrįžta prie Saulės, jos masė pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa
kartais visai išyra. Jos orbitos vietoje kurį laiką egzistuoja meteorųsrautas. Tik keli procentai kometų yra periodinės dauguma praskriejaperihelį tik kartą (jų orbitos parabolinės). Manoma, kad parabolinėskometos patenka į Saulės sistemą iš sferinės formos Orto kometų debesies,gaubiančio Saulės sistemą 20-200 tūkst. km nuotoliu nuo Saulės. Kai kuriaskometas, skriejančias paraboline orbita, veikia didžiųjų planetų, ypačJupiterio, traukos laukas, ir jos tampa periodinės, t.y. pradeda skrietielipsine orbita, kurios afelis būna netoli Jupiterio orbitos. Dalis kometųį centrinę Saulės sistemos sritį ateina iš disko formos Koiperio juostos,esančios tuoj už Neptūno orbitos. Naujai pastebėtos kometos pavadinamosatradėjo pavarde, pažymimos atradimo metais ir didžiąja raide, reiškiančiaatradimo pusmėnesį ir skaičiumi, reiškiančiu atrasto objekto eilės numerįjau šį pusmėnesį. Kasmet atrandama 10-20 naujų kometų.Meteorai ir meteoritaiMeteorą sukuria maža dalelė (meteorinis kūnas), skriejantis aplink Saulę.Jį galima matyti tik tada, kai dalelė įskrieja į Žemės atmosferą. Stambusmeteorinis kūnas, įskriejęs į planetos atmosferą, gali pasiekti jospaviršių nesuiręs. Jis gali pridaryti daug žalos.