TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………3Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………4Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..5Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..6Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..7Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS)…………………………………………………………………………8Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui………………………………………………9Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui…………………………………………….10Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui…………………………………………….11Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..12Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………13
Įvadas
Svarbiausia buhalterinės apskaitos priedermė – padėti pažinti realų mus supantį pasaulį ir atspindėti jį universalia verslo kalba. Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia sprendimams priimti, yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu beveik neįmanoma suvokti. Laimei, to nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirsto pareigas. Tada tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro, jau pakankamai apibendrintais duomenimis, kurių netūrėtų būti labai daug.Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai atmeta nereikšmingus duomenis. Kibernetika tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Kiekvienas skirtingai vertina tas pačias žinias: koks nors pranešimas vienam gali būti labai svarbus, o kitam – tik pašalinis garsas. Todėl žmonėms, susibūrusiems į tam tikro tikslo siekiantį kolektyvą, reikia išsirinkti lyderį, kuris kiekvieną darbuotoją “ priverstų „ kaupti ir apdoroti tik tam tikrus duomenis – informaciją, kurios reikia konkretiems valdymo tikslams pasiekti.Neįmanoma pervertinti apskaitos reikšmės šiuolaikiniam verslo pasauliui. Be apskaitinės informacijos sunku būtų įsivaizduoti ne tik valstybių, bet ir įmonių valdymą. Kiekvienas investuotojas turėtų suprasti paprasčiausias finansinės atskaitomybės formas – balansą ar pelno (nuostolio) atskaitąPrieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo sprendimų priėmėjai dažniau kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos trūkumo, bet nuo beverčių duomenų pertekliaus. Taigi, tik naudingus duomenis vadinsime informacija, o kiekvieno vadybininko bei buhalterio pareiga reikėtų laikyti kuo didesnio informacijos kiekio suformavimą iš kaip galima mažesnės brangiai kainuojančių duomenų visumos. Kiekviena informacija turi būti perduodama laiku ir tam, kas ją gali tikslingai panaudoti. Be to, apskaita kiekvienoje įmonėje turi būti organizuota tokiu būdu, kad ja pasitikėtų šios informacijos vartotojai – kitaip jie bus priversti tikrinti kiekvieną pranešimą, o tai neišvengiamai kainuos kvalifikuotų sprendimų priėmėjų darbo laiką, taigi – pinigus.
Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi valdytojams ateityje.Informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio laiku ir tiksliai adresatui. Jos kūrimo vertė neturi būti didesnė už teikiamą naudą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodoma, kad apskaitinė informacija turi būti:· Tinkama, objektyvi ir palyginama;· Pateikiama laiku;· Išsami ir vertinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.Dabartinės konkurencijos sąlygomis be buhalterinės apskaitos neįmanoma sėkmingai plėtoti verslo.Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje
Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalės įvertinti savo padėties kitų įmonių atžvilgiu. Informacija yra labai įvairi, jos visos vienu metu suvokti neįmanoma. Turi būti kaupiama ir apdorojama tik konkrečiam tikslui reikalinga informacija. Tą daryti gali valdymo srities specialistai. Jie privalo nustatyti kokia informacija reikalinga tam, kad būtų galima sėkmingai valdyti vienokį ar kitokį objektą. Įmonės valdytojai, nusprendę gaminti tam tikros rūšies produkciją pirmiausia turi turėti informaciją apie jos paklausą rinkoje, galimybę įsigyti medžiagų ir darbo resursų, įvertinti pastarųjų rinkos kainą. Jie turi žinoti įmonės partnerių elgesį praeityje. Tai reikalinga sudarant sutartis, įsigyjant atsargas bei parduodant prekes. Būtina įvertinti savo finansinę būklę, galimybę sumokėti už įsigytus išteklius.Informacijos srautas labai didelis , todėl reikia suprasti naudingos informacijos kūrimo ir bendruosius valdymo proceso dėsningumus.Tam kad būtų galima sąmoningai valdyti, būtinai reikalinga grįžtamojo ryšio informacija, kuri nusakytų valdomojo objekto būklę kiekvienu momentu.Ypač svarbią funkciją formuojant grįžtamąjį ryšį ekonominėse sistemose atlieka apskaita. Apskaitos informacija turi patenkinti šiuos bendruosius reikalavimus:v ją turi priimti vartotojas, t.y. turi būti perduodama tam tikrais signalais, kuriuos vartotojas galėtų suvokti;
v informacija turi būti vartotojui suprantama, t.y. ji turi būti perduodama vartotojui suprantama kalba;v informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio;v informacija turi būti perduodama laiku ir tiksliam adresatui;v perduodama informacija turi būti reikalinga vartotojui, o jos kūrimo kaina neturi būti didesnė už teikiamą naudą.Apskaitos informacija laikytini iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymo procese arba kurie gali būti naudingi valdytojams ateityje.Apskaita turi būti tvarkoma kiekvienoje įmonėje. Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir pačios įmonės savininkų.Apskaitos informacijos vartotojaiTiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai Esantys ir potencialūs įmonės savininkai Įmonės administracija ir valdytojai Įmonės darbuotojaiTiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai Esantys ir potencialūs kreditoriai Esantys ir potencialūs tiekėjai Esantys ir potencialūs pirkėjaiĮvairios valdžios institucijos Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai Valstybinės statistikos institucijos Regioninės valdžios institucijos Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijosKiti vartotojai Vertybinių popierių komisija ir makleriai konkurentai Finansiniai ekspertai ir patarėjai Įvairūs kiti vartotojai
Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 70 – 80 procentų informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Taigi, buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.Informacinių funkcijų uždaviniai yra tokie:1. teikti visą ir teisingą informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);2. teikti informaciją išorės informacijos vartotojams (Mokesčių inspekcijai, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijoms, bankams, tiekėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir kt.);3. garantuoti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės normų.
Tiek vidaus, tiek išorės informacijos vartotojai turi savų interesų. Įmonių vadovams svarbu, kad jų vadovaujamą įmonę lydėtų sėkmė, kad jos veikla būtų pelninga. Bankai, teikdami įmonei paskolą, siekia užsitikrinti, kad paskola bus grąžinta laiku. Mokesčių inspekcijai svarbu surinkti mokesčių tiek, kiek priklauso. Tiekėjai yra suinteresuoti laiku gauti pinigus už parduotas prekes. Įmonės darbuotojams labai svarbu žinoti, kad visą laiką turės darbo. Perkantys įmonę yra suinteresuoti nesumokėti daugiau negu rinkos kaina.
Visa, su įmone susijusia informacija domisi įmonės konkurentai. Jie brangiai sumokėtų, kad galėtų nuodugniai susipažinti su lemiančiais įmonės pelningumą veiksniais. Juos domina sąnaudų struktūra, kainos, kuriomis įmonė parduoda prekes. Ypač jiems rūpi, kiek kainuoja nusipirkti vienas ar kitas prekes iš tiekėjų.Pildant finansinės atskaitomybės atskaitas, labai svarbu išsaugoti duomenis, galinčius būti komercine paslaptimi. Paskleistą aktualią informaciją konkurentai gali panaudoti prieš įmonės interesus. Apskaitos darbuotojai visuomet turi prisiminti, jog įstatymų nustatyta viešai skelbti ir nelaikyti komercine paslaptimi tik finansinės atskaitomybės duomenų.Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS)
Kad apskaitinę informaciją teisingai suvoktų jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) nuostatomis. TAS skelbia Tarptautinių apskaitos standartų komitetas, įkurtas 1973 m. birželio 29 d. Tai nepriklausoma organizacija, rengianti ir tobulinanti tarptautinius apskaitos standartus.Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į šias grupes:v metodologiniai standartai;v metinės atskaitomybės turinį ir formą reglamentuojantys standartai;v susivienijimų ir struktūrinių padalinių veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai;v pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitos standartai;v įvairių veiklos rūšių standartai;v apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai;v standartai, skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams;v finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.Kiekvienos laisvosios rinkos šalies apskaitos taisyklės pagrįstos Tarptautiniais apskaitos standartais ir Bendraisiais apskaitos principais. Tai nėra griežti nurodymai kaip atlikti konkrečias apskaitos procedūras. Kiekviena valstybė savo nuožiūra sukonkretina TAS, atsižvelgdama į ekonomikos ypatumus.TAS nuolat tobulinami ir papildomi. Kuriant TAS dalyvauja visi, kurie suinteresuoti, kad viešai skelbiama finansinė atskaitomybė atspindėtų realią įmonių ūkinės veiklos būklę, jų turtą bei nuosavybę. Tai – pramoninkų asociacijos, mokslininkai, apskaitininkų draugijos, įmonės ir pan. Kiekvieno jų indėlis skirsis tiek savo forma, tiek reikšmingumu. Vienos kūrime gali dalyvauti tiesiogiai, kitos – per spaudą arba specialią literatūra.
Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui
Finansinė atskaitomybė kiekvienam jos vartotojui turi suprantamai pateikti duomenis apie įmonės turtą, jos savininkus bei verslo sėkmę, kitaip ši atskaitomybė apskritai praras bet kokia prasmę. Kiekvienas žmogus galėtų išsakyti savo reikalavimus, kurie, jo manymu, finansinės apskaitos informaciją padarytų suprantama, taigi potencialiai naudinga. Yra skirtumas tarp buhalterinės apskaitos duomenims formuoti ir reikalavimų finansinei atskaitomybei. Pastarieji nusako, kokiu būdu turi būti pateikti duomenys finansinėse ataskaitose, kurios skirtos daugiausia neprofesionaliems (neturintiems specialaus buhalterinio pasirengimo) apskaitos duomenų vartotojams. Tuo tarpu reikalavimai apskaitinei informacijai reglamentuoja buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Taigi šie reikalavimai daugiausia apibrėžia, ne kokie duomenys turi būti pateikti vartotojui, bet kokiu būdu jie turi būti formuojami. Tai svarbiausi reikalavimai, į kuriuos nuolatos privalo atsižvelgti kiekvienas apskaitos darbuotojas, kad jo veiklos rezultatas – duomenys apie verslą – būtų suprantamas ir naudingas. Yra keturi reikalavimai:v apskaitos ažūriškumo, arba jos duomenų pateikimo laiku;v apskaitos optimalumo, arba apskaitinės informacijos vertingumo ir jos formavimo kaštų derinimo;v apskaitos informacijos kokybinių charakteristikų derinimo;v tikros ir teisingos padėties atspindėjimo finansinėje atskaitomybėje.
Apskaitos ažūriškumo, arba jos duomenų pateikimo laiku reikalavimas – suinteresuotus asmenis ne laiku pasiekę apskaitos duomenys niekada negali tapti vertinga informacija, nes situacija, kurią šie duomenys atspindi, būna jau pasikeitusi, arba, remiantis pavėluotais duomenimis, nebeįmanoma nieko pakeisti, kadangi tokios situacijos padariniai jau būna negrįžtami. Apskaitoje tai būna gana dažnai, kadangi buhalterinė apskaita iš esmės yra retrospektyvi – ji atspindi jau įvykusius ūkinius faktus. O praeities, kad ir kokia padėtį užimtų, žmonės pakeisti negali. Todėl labai svarbu, kad retrospektyvūs apskaitos duomenys patektų jų vartotojams iki tol, kol jų atspindima situacija (įmonės turtas, jo savininkai bei veiklos raida) kardinaliai nepakito arba kol šių duomenų pagrindu dar įmanoma priimti racionalius sprendimus. Ažūriškumo reikalavimas turi mažai ką bendra su apskaitos duomenų apdorojimo greičiu. Pirmiausia daugelio ūkinių faktų neįmanoma atspindėti būtent tą dieną, kai jie vyksta. Buhalterinės apskaitos duomenų apdorojimo greitis neretai gali prieštarauti apskaitos informacijos kokybei. Reikia stengtis kuo racionaliau derinti šias dvi apskaitos duomenų charakteristikas, kurios vis dėlto neretai tampa viena kitos priešybe.
Apskaitos optimalumo, arba apskaitinės informacijos vertingumo ir jos formavimo kaštų derinimo reikalavimas reiškia, kad nauda, gaunama iš apskaitos informacijos, neturi būti mažesnė už tos informacijos formavimo išlaidas. Optimalumo reikalavimą taip pat reikėtų suprasti kaip bendrą požiūrį į buhalterinės apskaitos informacijos formavimo procesą, savita išeities tašką, daugiau mąstymo būdą, negu konkrečiais skaičiais išreikštas šio reikalavimo įgyvendinimą apibūdinančias charakteristikas. Optimalumo principą būtų galima suformuluoti ir šitaip: iš minimalaus pradinių apskaitos duomenų kiekio būtina kuo daugiau gauti valdymui naudingos informacijos. Toks optimalumo principas leidžia nuolat kontroliuoti buhalterinės apskaitos vedimo išlaidas, skatina apskaitininkus šias išlaidas mažinti. Optimalumo reikalavimo esmė ta, kad išlaidos, susijusios su apskaitos vedimu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kuria tikimasi gauti, panaudojus šią informaciją.Apskaitos informacijos kokybinių charakteristikų derinimo reikalavimą lėmė daugelio vartotojų įvairiais tikslais naudojama buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės informacija. Todėl ir buhalterinėje apskaitoje, formuojant šiuos duomenis, dažnai tenka spręsti dilemą: kokioms kokybinėms informacijos savybėms suteikti prioritetą, o kokias būtų galima aukoti dėl pirmųjų įgyvendinimo.Tikros ir teisingos padėties atspindėjimo finansinėje atskaitomybėje reikalavimas įpareigoja teisingai parinkti turto, nuosavybės bei įsipareigojimų įvertinimo būdus ir buhalterinės apskaitos metodus, kad dauguma atskaitomybės duomenų vartotojų būtų įsitikinę, jog iš finansinių ataskaitų jie susidarys realų, maksimaliai tikrąją padėtį atspindintį vaizdą apie įmonę bei joje vykstančius procesus. Reikalavimas atspindėti tikrą ir teisingą padėtį – greičiau idealas, kurio turėtų siekti kiekvienas apskaitininkas, vis dėlto žinodamas, kad buhalterinėje apskaitoje kuriamas tik realių įmonėse vykstančių procesų informacinis modelis, kuris būtinai skiriasi nuo realios tikrovės. Visada labai svarbu, kad apskaitos ir atskaitomybės duomenys, jeigu ir nevisiškai tiksliai atspindėdami realią tikrovę, bent jau neklaidintų ir būtų vienodai traktuojami daugelio jų vartotojų. Todėl Tarptautiniuose apskaitos standartuose, Europos Sąjungos direktyvose bei nacionaliniuose finansinę apskaitą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose formuluojami bendrieji apskaitos principai – svarbiausios taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti vedama visų įmonių apskaita ir rengiama finansinė atskaitomybė. Tik tada bent jau daugelis žmonių vienodai supras atskaitomybėje pateiktą įmonių ir jose vykstančių procesų esmę.Bendrieji apskaitos principai ir reikalavimai apskaitinei informacijai formuoti
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reglamentuojami bendrieji TAS reglamentuojami bendrieji apskaitos principai Reikalavimai apskaitinei informacijai formuotiĮmonės besitęsiančios veiklosApskaitos pastovumoPajamų ir sąnaudų kaupimo Įmonės besitęsiančios veiklosPeriodiškumoPastovumoPiniginio įkainojimoIšlaidų (savikainos)Duomenų kaupimoPajamų registravimoPalyginimo OptimalumasSvarbumasKonservatyvumasAžūriškumasPatikimumas
IŠVADOS
v Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiausią dalį ekonominės informacijos atskleidžia buhalterinė apskaita. Ši informacija žiniaraščiuose, lentelėse, grafikuose pateikiama skaičiais, raidėmis bei simboliaisv Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi valdytojams ateityje.v Įmonėje turi būti sukurta naujausią informaciją valdymo struktūroms teikianti sistema, norint užtikrinti sprendimų efektyvumą ir savalaikiškumą.v Įmonei reikalinga informacija apie išorinę aplinką, ypač apie rinkas ir pirkėjų elgesį, tačiau taip pat reikia vidinės – įmonės veiklos ž informacijos, ypač apie sąnaudų priklausomybę nuo pardavimų.v Kad apskaitinę informaciją teisingai suvoktų jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) nuostatomis. TAS skelbia Tarptautinių apskaitos standartų komitetas, įkurtas 1973 m. birželio 29 d. Tai nepriklausoma organizacija, rengianti ir tobulinanti tarptautinius apskaitos standartus.
Literatūros sąrašas:
1. O. Gudaitienė „ Apskaitos pradmenys “, Vilnius 2002.2. V. Bružauskas „ Buhalterinės apskaitos pagrindai “, 2001.3. A. Ivanauskienė „ Buhalterinės apskaitos pradmenys “, Vilnius 2004.4. G. Kalčinskas, G. Černius „ Finansinė menedžmento apskaita, įmonių apskaitos pagrinai “, Vilnius 1997.5. G. Kalčinskas „ Buhalterinės apskaitos pagrindai “, Vilnius 2001.