Visos ekosistemos pasižymi glaudžiais ryšiais tarp gyvosios ir negyvosios gamtos komponentų užimamoje erdvėje.Ekologinė niša – tai biotinių ir abiotinių veiksnių, nuo kurių priklauso organizmo vieta biocenozėje ir ekosistemoje, kompleksas. Svarbiausias globalines problemas galima suskirstyti į 3 grupes: 1. techninės- ekonominės, susijusios su musu planetos gamtos išteklių išeikvojimu. 2. ekologinės, kylančias dėl gamtinės aplinkos taršos įvairiomis gamybos atliekomis ir susijusiais su ekologinės pusiausvyros sutrikimu sistemoje žmogus – gyvoji gamta. 3. socialinės- politinės, kylančias dėl nevienodų gamtos turtų įvairiose šalyse eksplotavimo ir aplinkos teršimo. Ekologine krize – galima pavadinti tuos aplinkos pokyčius, kai gyvybės egzistavimas nebeįmanomas. Ekologines krizes dažnai susidaro dėl žemės drebėjimu nuošliaužų ugnikalnių išsiveržimo, tačiau dažniausiai ekologines krizes susidaro dėl antropogeninio gamtinės aplinkos užterštumo. Demografija – tai mokslo šaka tirianti gyventoju sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos kitimus gyventojų migravimą. Nagrinėjamo gyventojų sudėties ir skaičiaus kitimo socialines ir ekonomines pasekmes demografiniu procesu tarpusavio ryši jų priklausomybe nuo socialinių ir ekonominių reiškinių. Biosfera, jos sandara. Biosfera – žemės paviršiaus dalis kurioje gyvena organizmai. Ji sudaro viso pasaulio ekosistemų visumą.Biosfera įsiterpia į 3 skirtingas aplinkas: litosfera, atmosfera ir hidrosfera.Vanduo dengia apie 71 proc. žemės paviršiaus. Atmosfera sudaro musu planetos periferinį sluoksnį ir gaubia 2 kitas aplinkas. Gamtos ištekliai ir jų tipai. Gamtos išteklius galima suskirstyti į 3 grupes: 1. sąlygiškai neišsenkančius – tai žemė, vanduo, oras, klimatas, saulės energija ir kt. Jie sudaro sąlygas gyvybei egzistuoti. 2. atsikuriančius- tai ištekliai kurie atsikuria savaime arba žmogui padedant.3. senkančius – tai naudingosios iškasenos, kurių kiekiai riboti, o reikšmė vis didėja. Atmosfera, jos sandara. Atmosfera tai žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Jis sukasi kartu su žeme. Atmosferos sluoksnis sulaiko dalį saulės spinduliuotės apsaugo žemę, jos paviršių beveik nuo 200 laipsnių C paros temperatūros svyravimu , sugeria dalį saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių per didelis kiekis sunaikintų gyvybę. Atmosferos oras yra musų gyvybės šaltinis atmosfera sudaro šie sluoksniai: troposfera, stratosfera, mezosfera ir termosfera.
Atmosferos priemaišų klasifikacija pagal poveikį žmogui ir aplinkai. Skiriamos 4 priemaišų klases: 1. ypač pavojingos (gyvsidabris, švinas ir jo junginiai ozonas ir kt.)2. labai pavojingos ( varis, jodas, siera, chloras ir kt) 3. pavojingos ( actas, boro rūgštis, fenolis ir kt.) 4. Nelabai pavojingos( dauguma netoksinių medžiagų, amoniakas, benzinas). Atmosferos atreopogeninės taršos šaltiniai. Atmosfera teršia transportas pramonė, buitis. Lietuvoje pagrindinis atmosferos teršėjas yra autotransportas. Pramonės įmonės išmeta daug įvairių teršalų. Teršalų išmetimas būna organizuotas, kai teršalai išmetami per ventiliacijos angą, kaminus,stoglangius ir pan, bei neorganizuotas,kai teršalai į atmosferą patenka iš nesandarių technologinių įrengimų, įvairių rezervuarų ir pan. Mechaniniai oro teršalai ir jų valymas. Mechaniniai teršalai – kietosiomis skystosiomis dalelėmis užterštas oras arba technologines dujos. Mechaniniams teršalams priskiriamos dulkės ir aerozoliai. Dulkės – tai kietosios dalelės kurios susidaro smulkinant, sijojant, gabenant birias medžiagas šlifuojant poliruojant metalus ir pan. Aerozoliai skirstomi į dūmus ir rūkus. Mechaniniai planetos klimatą teikia maisto medžiagų naudingų iškasenų, bei kitu energetinių resursų. Valymas. Priklausomai nuo teršalu koncentracijos ir kitų savybių galima pasirinkti tinkamiausius valymo įrenginius. Pagal išvalymo laipsnį įrenginiai skirstomi į pirminio ir švariojo valymo, o pagal valymo metodą įrenginiai skirstomi į sausuosius ir šlapiuosius valymus. Šlapiojo valymo įrenginiai geriau išvalo orą tačiau jie užteršia vandenį. Lietuvoje plačiau taikomas sausasis įvairių dulkių iš oro valymas. Cheminiai teršalai ir oro valymas nuo jų. Pagrindiniai ir dažnesni cheminiai teršalai yra tokie:sieros dioksidas, azoto oksidas, azoto dioksidas, azoto pentoksidas, anglies monoksidas, angliavandeniliai, sieros vandenilis ir kt. Valymas. Vykdant pramoninę gamybą aplinkos taršos koncentracijai mažinti statomi aukšti kaminai hermetizuojami gamybos įrengimai tobulinamos gamybos technologijos. Nors aukščiau išmestos dujos ir išsisklaido didesnėje erdvėje, bet didėjant gamybai labiau teršia aplinkos orą, todėl išleidžiamus per dūmvamzdžių kaminus,ventiliacijos angas,dūmus bei orą reikia valyti. Oro valymo metodas bei valymo įrenginys parenkamas atsižvelgiant į teršalo kilmę, chemines savybes, taip pat įrenginio technines sąlygas ekonominius rodiklius ir pan. Oro valymo nuo cheminių teršalų metodai yra: absorbciniai, adsorbciniai ir oksidaciniai. Vanduo, jo reiksmė biosferoje. Saulės energijos maitinamas okeanas yra visos gyvybės šaltinis , milžiniškas šilumos kaupėjas ir perdavėjas, jis reguliuoja mūsų plotą,o mūsų plotą sudaro 71 proc. planetos paviršiaus ploto. Okeanas buvo ir gyvybės atsiradimo lopšys. Pasaulio okeanas – svarbi biosferos dalis kuri būdama aktyvi vykdo medžiagų mainus su atmosfera ir litosfera.Apytakinės vandens naudojimo sistemos. Įrengiant apytakinę vandens tiekimo sistemą reikia numatyti kaip bus valomas nutekamasis vanduo, atšaldomas apytakinis vanduo, bei pakartotinai- nutekamasis vanduo. Vanduo naudojamas kaip silumnesis ir technologijos procese yra neužteršiamas, tik išyla. Prieš pakartotinį naudojimą vanduo yra ataušinamas specialiose aušinimo sistemose. Užterštas vanduo prieš jį tiekiant pakartotiniam naudojimui yra išvalomas. Pakartotinai teikiamas vanduo prieš tai aušinamas ir išvalomas.Visose trijose sistemose trūkstamo vandens kiekis papildomas ir vandentiekio sistemos. Apytakines vandens sistemos: su vandens aušinimu; su vandens valymu; su vandens valymu ir aušinimu. Požeminis vanduo, jo tarša. Požeminis vanduo Lietuvoje yra svarbiausias geriamojo vandens šaltinis, todėl jį būtina taupyti ir saugoti nuo užteršimo. Vienas galimų požeminio vandens užteršimo atvejų – intensyvus vandens šaltinio naudojimas. Žemėjant vandeningo sluoksnio slėgiui, lygiui, į žemesnius sluoksnius suteka požeminis vanduo iš kitų sluoksnių kartu galintis atnešti ir teršalų. Svarbus požeminio vandens taršos šaltiniu dydis ir forma. Pagal tai taršos šaltiniai skirstomi į taškinius – tai atliekų sankaupos, naftos saugyklos ir pan.; linijinius- užteršto vandens kanalai, grioviai, nesandarūs vamzdynai ir pan.; regioniniai – užteršta atmosfera, urbanizuotos teritorijos ir kt. Nutekamieji vandenys, jų skirstymas pagal kilmę. Nutekamieji vandenys – tai vandenys panaudoti buityje, pramonėje, žemės ūkyje ir turintys taršos priemaišų. Buitiniai nutekamieji vandenys turi mineralinių ir organinių medžiagų. Nutekamųjų vandenų valymo būdai. Atliekamos valymo operacijos gali būti klasifikuojamos pagal dominuojantį pašalinimo ar transformavimo procesą, fizinį, cheminį ar biologinį. Fizinės operacijos(atskiria kietąsias medžiagas nuo skysčių) cheminėms operacijoms naudojamos cheminės medžiagos, teršalams transformuoti tokia forma kuria galima atskirti iš nuotekų. Biologinėmis operacijomis pašalinamos ištirpusios medžiagos, sukeliant transformacijas biologinėje masėje, kuri po to atskiriama nuo nuotekų t.y. biologinių įrenginių operacijos, vykdomos po fizinių procesų, tam,kad būtų pašalintas biologinis dumblas. DIRVOŽEMIS IR JO SUDĖTIS. Dirvožemis yra viršutinis purus žemės sluoksnis, tinkantis įvairiems augalams augti. Jame yra mineralinių, kietų, skystų, dujinių, organinių medžiagų ir gyvųjų organizmų. Dirvožemis yra plona, bet labai aktyvi sausumos paviršiaus dalis, dažnai vadinama pedosfera. Joje nuolatos vyksta dirvodara, čia akumuliuojasi ir transformuojasi saulės energija, gaminasi ir vėl mineralizuojasi organinės medžiagos. DIRVOŽEMIO TARŠA. Jį teršia bloga žemdirbystė, įvairios pramonės energetikos įmonės, cheminis teršimas. Teršalai į dirvą patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, transporto išmetamosiomis dulkėmis, nuotekomis, trąšomis ir pan. Pavojingiausios iš jų – organinės ir mineralinės, sieros, druskos, azoto rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, radioaktyvieji izotopai, naftos prod., detergentai. Daug žalos dirvožemiui padaro rūgštieji lietūs.DIRVOŽEMIO EROZIJA. Dirvožemis pamažu keičiasi dėl mechaninio arba cheminio poveikio, tai vadinama dirvožemio erozija. Erozijos sustabdyti praktiškai neįmanoma. Nykstantį viršutinį žemės paviršiaus sluoksnį kompensuoja irstančios mineralinės ir organinės medžiagos, kurios susimaišiusios su dirvodarinėmis medžiagomis irstantį sluoksnį atkuria.MIŠKAS JO KOMPONENTAI. Miškai – tai augalijos tipas, kurio didžiausią bendrijų dalį sudaro sumedėję augalai.Apsauginiuose miškuose yra ribojama ūkinė veikla. Miškas ne tik teikia mediena įvairioms ūkio reikmėms, bei švelnina ir formuoja mikroklimatą, reguliuoja vandens režimą, gerina dirvožemio struktūrą, sugeria kenksmingas žmogui medžiagas. Miške esantis jonizuotas oro deguonis teigiamai veikia žmogaus organizmą, gerina sveikatą. GYVUNIJA. Tai dirvožemyje, sausumoje, vandenyje ir atmosferoje laisvai gyvenantys gyvūnai, jie, būdami biosferos dalis turi įtakos medžiagų ir energijos apykaitai dirvožemyje, sausumos landšafto formavimuisi ir augalijos egzistavimui. Kiekviena gyvūnų grupė gamtoje atlieka skirtingas funkcijas. Gausiausia yra bestuburių grupė. jai priklauso 9,7% visų gyvūnų. Bestuburiai minta augalais, kiti puvėsiais, treti yra teikiamos žmonėms naudos, žvėrys ir laukiniai paukščiai atlieka svarbias funkcijas gamtoje, jie reguliuoja medžiagų pasiskirstymą biosferoje. Jie naikina kenksmingus augalus ir vabzdžius. GYVŪNIJOS APSAUGA. Pagrindinis gyvūnijos apsaugos tikslas yra sureguliuoti žmogaus santykį su gyvūnija taip, kad jie būtų naudingi abiems pusėms. Gyvūnų apsauga vykdoma 2 kryptimis: mažinamas ar šalinamas antropologinis poveikis (neigiamas) ir steigiamos saugomos teritorijos. RŪGŠTIEJI LIETŪS. Pagrindines teršiančios medžiagos, iš kurių formuojasi rūgštieji lietūs, yra sieros ir azoto oksidai; pagrindine jų dalis patenka į aplinką deginant organinį kurą. Sulfatai ir nitratai aerozoliu pavidalu su užteršto oro masėmis gali nukeliauti šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Dalis atmosferoje susidariusių sieros ir azoto rūgščių neutralizuojamos į orą patekusio amoniako ar kitų šarminių medžiagų. Daugiausia amoniako į orą patenka pūvant organinėms medžiagoms iš įvairių gamtinių šaltinių ar žemės ūkio naudmenų. Atmosferoje susidariusios tirpios amonio druskos (amonio sulfatas, amonio nitratas), iškritusios į žemės paviršių, kaip ir nitratai, skatina ne tik dirvožemių ir vandens telkiniu rūgštėjimą, bet ir jų eutrofikaciją. ATLIEKOS- tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai. Visos atliekos skirstomos į nepavojingąsias ir pavojingąsias. Nepavojingosios atliekos būna organinės, mineralinių žaliavų, buitinės, statybinių medžiagų, miško pramonės, gyvulininkystės ir pan. Viena iš stambiausių nepavojingų atliekų grupių yra buitinės atliekos. Mūsų šalyje reikia pradėti rūšiuoti surenkamas buitines atliekas, tai sumažintų jų kiekį, o atskirtas antrines žaliavas (popierius, stiklas, plastikas, metalas) įgalintų tiekti į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Stambiausia nepavojingų atliekų grupė Lietuvoje yra pramonės atliekos. Jas sudaro įvairiuose gamybos procesuose naudotų medžiagų atliekos – tai metalo, stiklo, medienos, betono, plytų ir kitos atliekos. Didžiausią atliekų dalį sudaro įvairios medienos atliekos – 42 proc. visų pramonės atliekų.