Globalinis klimato atšilimas

by

Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas

MINDAUGAS DAPŠYS I KURSO DIENINIO MOKYMO SK. STUDENTAS

APLINKOTYROS NAMŲ DARBAS: GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

KAUNAS 2004 TURINYS

1. Įvadas 3 2. Literatūros apžvalga ir analizė 4 2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys 4 2,2 Globalinio klimato atšilimo pasekmės 6 2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos 7 3. Išvados 9 4. Literatūra 10

1. Įvadas

Vis didėjantis globalinio klimato atšilimo poveikis, verčiasusimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimasnatūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad busneįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Supasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, ožmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai visdaugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma,didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai. Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertųįspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumogrėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja,jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau irvis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lemsšalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego dangamažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuosdraudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau,tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausiaikainuojančia ekologine problema. Tai vis gi kas gi yra tas klimato atšilimas, iš kur atsirado, irkas jį lemia, stengsiuos visa tai trumpai apglėbti savo darbe.

2. Literatūros apžvalga ir analizė

2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys

Visi civilizacijos pasiekimai – didelio dirbtinės energijoskiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą

(anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsišimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukeltiatmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų.Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimatoatšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas irmiškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnosešalyse. Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. birželiomėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių TautųBendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva.Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujųkoncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingasantropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijojenebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau,1997 m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvopriimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentukonkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimusį atmosferą iki 2008–2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šįprotokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimussumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) – 8 proc., Japonija irKanada – 6 proc. Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinėpasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kurodeginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksidoemisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminęerdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos orotemperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintasšiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas arplėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeriainfraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęsžemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi
jos pasiskirstymas žemėje. Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelėinfraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai –chlorfluorangliavandeniliai. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektąapytikriai yra vertimas taip:

Pažiūrėję į šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimatoatšilimą yra žymiai didesnis nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartųdidesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis.Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdytistratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimoproblemų sprendimo. Didėjant antropogeninei šiltnamio efektą sukeliančių dujųemisijai, vis didesnė žemės spinduliuojamos šilumos dalis absorbuojamažemutiniuose atmosferos sluoksniuose, tuo būdu suardomas nusistovėjęs žemėsšilumos balansas ir klimatas žemėje pamažu kyla. Nuo to laiko, kai Europosregione ėmė didėti oro tarša, didžiojoje Europos dalyje temperatūra pakiloapie 0,80C. Tuo tarpu, remiantis įvairiais tiesioginių stebėjimų irmodelinių skaičiavimų duomenimis, per pastarąjį šimtmetį vidutinėtemperatūra žemėje pakilo apie 0,50C. Skirtingi antropogeninių šaltiniųindėliai į pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją:

|Šaltinis |CO2 |CH4 |N2O |CFC ||Energetika |80 |26 |9 | ||Miškų naikinimas |17 | |17 | ||Pramonė |3 | |15 |100 ||Sąvartynai | |11 | | ||Žemės ūkis | |48 |48 | ||Biomasės deginimas| |8 |11 | ||Vandens valymo | |7 | | ||įrenginių dumblas | | | | || | | | | |

Taigi, iš duotų duomenų nesunkiai galime suprasti, kadpagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis yra energetika, tiksliausakant, organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transportosektoriuose. Šiandieninis dirbtinis energijos kiekis t.y. žmonių gaminamaenergija, sudaro tik šimtąją dalį procento tos energijos, kurią žemė gaunaiš Saulės, ir šildymo efektas kol kas nėra žymus. Tačiau greitai daug kasgali pasikeisti, nes energijos gavyba kas 15-18 metų padvigubėja. Irateityje dirbtinės energijos dalis bendrame Žemės energijos balanse gali

pasidaryti labai reikšminga. Galime prisiminti, kad dirbtinės energijoskiekį reikia lyginti ne su tuo energijos kiekiu, kurį Žemė gauna iš Saulės,bet su gaunamos iš Saulės ir Žemės išspinduliuojamos energijos skirtumu. Beto anglies dioksido emisija ir toliau didėja, kai transporto paklausaviršija patobulinimus su energija susijusiuose emisijose. Dar vienas labai svarbus indėlis į anglies dioksido konvencijąyra miškų naikinimas, ypač tropinių, vadinamųjų „žmonių plaučiais“. Būtent,sunaikinus miškus, sumažėja anglies dioksido asimiliacija, ir tai prisidedaprie bendro anglies dioksido kiekio didėjimo ore. O jei dar pažvelgtumėmeir į tai, kad dažniausiai ekonomiškai silpnose šalyse miškai yra deginami,tam kad butu išplėstos ribos žemdirbystei ar kelių tiesimui, tai prisidedair prie tiesioginio anglies oksidų kiekio didėjimo ore. Metano gausėjimas atmosferoje – irgi žmogaus veiklos pasekmė.Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad apie 50% visų žemės sektoriujesusidarančių metano dujų kiekio išsiskiria atrajojant galvijams, nesmetanas sudaro susidaro žolinio maisto fermentacijos procese. Jis skiriasiiš vis gausėjančių ryžių laukelių, jį išskiria vis gausėjančios karvės. Perpaskutinius 250 metų metano koncentracija atmosferoje daugiau negupadvigubėjo. O dar galima prisiminti metano atsargas, susikaupusias keliųšimtų metrų gylyje jūrose, metano hidrato pavidalu. Manoma, kad jų tenlabai daug, iki 10 000 milijardų tonų. Kylant vandens lygiui beitemperatūrai šios atsargos gali pradėti skirtis į atmosferą. Tai sukeltųdar spartesnį klimato šilimą. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą apytikriai vertinamastaip:

2,2 Žemės klimato atšilimo pasekmės

Atlikus įvairius sudėtingus modelinius skaičiavimus įrodyta, kasryškiausi klimato pasikeitimai vyksta vidurinėse ir poliarinėse platumose.Dėl šiltnamio reiškinio artimiausiam šimtmečiui prognozuojami skirtingi orotemperatūros pokyčiai: mažiausi jie bus pusiaujyje, o didžiausi – Šiaurės

pusrutulio aukštesnėse platumose. Jei vidutinė metinė planetos orotemperatūra pakiltų apie 40C, kas yra labai tikėtina, žiūrint į visšiltėjantį klimatą pastaruoju metu, tai Šiaurės poliuje ji pakiltų net iki100C. Svarbiausia neigiama globalaus klimato atšilimo pasekmė yra ašigaliųledynų tirpimas ir Pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Arkties ledo kepurėstirpimas, dėl klimato šiltėjimo, yra viena svarbiausių problemų ne tikšiaurinių regionų valstybių bei JAV, bet ir viso pasaulio viena pagrindiniųproblemų. Tai yra unikalus pavyzdys, kuris įrodo kad kyla pavojus visopasaulio klimatui, kurį daugiausia lemia automobilių, gamyklų ir elektriniųišmetamos dujos. Per pastaruosius 30 metų Arkties ledo kepurė susitraukė 15-20 procentų. O labiausiai jaudina šio proceso spartėjimo tendencija. Ikišimtmečio pabaigos gali visiškai nebelikti ledo. Pietų ašigalyje ledokalnai vis dažniau nušliaužia į jūrą, o žemynų pakrantėse sparčiai kylavandens lygis, tuo neramindamas valstybes esančias arti vandens, ypačtokias kaip Danija, Belgija, Olandija bei įvairias salas. Be to jau yrapastebėta, kad ima tirpti kalnų ledynai nuo Andų iki Himalajų. Galimedaryti išvadas, kad vandens tūrio didėjimas kylant temperatūrai sąlygotųapie du trečdalius prognozuojamo vandens lygio pakilimo, o tirpstančiųledynų indėlis sudarytų vieną trečdalį. Kitos labiausiai tikėtinos neigiamos pasaulinio klimato atšilimo pasekmės būtų tokios: 1. kritulių pagausėjimas dėl didesnio išgaravimo 2. dirvožemio drėgmės sumažinimas 3. stratosferos atšalimas 4. oro cirkuliacijos suaktyvėjimas, kuris padidintų uraganinių vėjų grėsmę 5. drastiški augalinės dangos pasikeitimai, pagreitintas rūšių nykimas

Beje atšilimas turi ir keletą teigiamų aspektų: visų pirma buslengviau pasiekiami naftos ir dujų ištekliai, didės dirbamos žemės plotai,palengvės navigacija Arkties jūrose.padidėtų kai kurių žemės ūkio kultūrų

produktyvumas, būtų galima auginti daugelį šilumą mėgstančių augalų, kuriedabartiniu metu pas mus augti negali. Tačiau jei pažvelgsime į neigiamaspasekmes, tai tikrai suprasime, kad globalinio klimato atšilimo minusai yražymiai svaresni nei pliusai.

2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos

Nevertėtų pamiršti ir šiltnamio efekto sukeliamų sveikatosproblemų. Būtent apie jas truputį norėčiau užsiminti daugiau, vis gi taikuo toliau tuo bus aktualiau, nes jau dabar daugelis žmonių skundžiasiįvairiais negalavimais, kurie būtent atsiranda globalinio klimato dėka.Globalinis klimatas sukelia sveikatos problemas susijusias su kintančiomismeteorologinėmis sąlygomis, šiluminiu stresu, vektorinių ligų plitimu,infekcinių ligų išplitimu. Dėl klimato kitimų mažėja žemės ūkio produkcijair kyla su tuo susijusios socialinės, ekonominės, bei sveikatos problemos,nes temperatūros ir drėgmės pakitimai sudaro labai palankias sąlygas plistiligų nešiotojams, daugintis ligų agentams, kuriuos puikiai išnešiojaįvairūs vabzdžiai, mašalai, erkės. Klimato pakitimų, kaip ir stratosferos ozono nykimo, poveikisžmonių sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Klimato atšilimo tiesioginis poveikis sveikatai pasireiškiavasaros metu neįprasto karšio sukeltu padidėjusiu mirtingumu Graikijoje,Vokietijoje bei Vidurio Rytų šalyse nuo lėtinių ligų ir dėl šiluminiosmūgio kylančių širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai terminio stresosukeltas poveikis būna nustatytas vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau daugiausia klimato pakitimai veikia netiesiogiai į žmoniųsveikatą per ekologinį sinergizmą. Pakilus jūros lygiui, kai kuriose šalysebuvo prarasti dirbamos žemės plotai, kas sukėlė žmonių migraciją,materialinių ir socialinių ryšių praradimus ir su tuo susijusį stresą.Pirmieji klimato kitimo rodikliai yra infekcinių agentų ir jų sukeltųvektorinių aplinkos, vandens ir maisto kilmės paplitimo kitimai. Vektorinės kilmės ligos paplitusios Europoje ir veikiamos klimato

pakitimų yra maliarija, leišmaniozės, Laimo liga, erkinis encefalitas JAV tyrinėtojai pastebėjo, jog, temperatūrai pakilus vos dviemlaipsniais, daugelyje šalies regionų pradės ypač sparčiai augti įvairiausiųvabzdžių populiacijos, padidės pavojingų ligų paplitimo tikimybė, “pabus”baisūs virusai, suaktyvės bakterijos. Ir tada į pirmąjį planą iškilsmedicininės-biologinės problemos. Taigi matome, kad dėl klimato pokyčių vissparčiau didėja įvairių ligų kiekis, kuris verčia rimtai susimastyti ne tikmokslininkus, gamtininkus, bet ir kiekviena eilinį žmogų.

3. Išvados

Pasaulinis klimato atšilimas nėra toks nekaltas ir nepavojingas,kaip buvo anksčiau manoma. Vadinasi, visos žmonijos, visų šalių irvalstybių laukia sunkus ir ilgas pereinamasis laikotarpis. Prireiks naujomąstymo, naujų vertinimo kriterijų, gal būt net naujos moralės. Viskaspriklausys jau ne nuo ko nors kitko, bet tik nuo žmonijos: žmonija galisukelti šią klimato katastrofą arba jos išvengti. Jau dabar esame susidūręsu siaubingomis pasekmėmis, tirpsta ledynai, plinta ligos, spartėjapasaulinio vandenyno lygio kilimas. O ar pagalvojame kas bus vėliau,praėjus kelioms dešimtims metų? Taigi, kyla klausimas ką daryti, kad būtų viso to išvengta? Manomanymų atsakymas visai paprastas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujųemisijas. Taupyti energiją, kuri yra vienas pagrindinių šiltnamio efektosukilėjų.Taip pat manau, kad būtų galima rasti ir kitų būdų. Stengtisnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjoenergiją. Vietoj anglies stengtis deginti medienos atliekas, tačiau jokiubūdu nenoriu pasakyti, kad medieną. Vairuoti hibridinius automobilius, kaitik jie taps įperkami. Turėtume stengtis pirkti vietoje pagamintąprodukciją, o ne atskraidinta iš kito pasaulio krašto. Daugiau važinėtidviračiu, nors tai atrodo juokinga, tačiau pažiūrėkime į tokias šalis kaip

Olandija, Danija. Didžioji dalis važinėjasi dviračiais. Viena aišku: niekonekeičiant tai tikrai nieko nepasieksime mūsų pačių labui. Net draudimokompanija Munich Re, pajutusi, kiek kainuoja šylantis klimatas, ėmė remtiatsinaujinančių energijos šaltinių pramonę. Jie jau turi tiek daugpatirties, drausdami vėjo jėgaines, kad net konsultuoja įrengiant naujas.Jie draudžia netgi pirmuosius geoterminio vandens panaudojimo projektus. Okodėl panašių projektų negalėtų sukurti kitos bendrovės? Tačiau aš tikiu, kad ilgainiui trumpalaikiu vidutinės trukmėspožiūriais prie klimato atšilimo bus galima prisitaikyti, pavyzdžiui,sukuriant infrastruktūrą, skirtą dažniesiems potvyniams, arba patariantžemdirbiams auginti sausrai atsparius javus ir kitas grūdines kultūras.Kitais atvejais, manau kad vyriausybės turėtų mažinti riziką: ribodamosgyvenamųjų namų statybą žemumose ar gerindamos stichinių nelaimių valdymą. Taigi, baigdamas, dar kartą noriu pasakyti, kad visos žmonijoslikimas yra pačių žmonių rankose, tik ar jie sugebės suprasti, kad delstinebėra kada?

LITERATŪRA

1. R. Gražulevičienė Žmogaus ekologija – VDU, 20022. V. Stravinskienė Bendroji biologija – „Šviesa“ 20033. R. Juknys Aplinkotyros pagrindai – VDU, 20024. Arktyje sparčiai nyksta ledas // ELTA, 2004 lapkričio 3 d.5. Visuotinis atšilimas // Mokslo įdomybės, 2002 gruodžio 7 d.6. Ką žada klimato atšilimas? // Mokslo Lietuva, 2003 sausio 23 – vasario 6 d. Nr.2 (270)7. Visuotinis atšilimas gilioje senovėje // Mokslas ir gyvenimas 2004 Nr. 10 (562)8. Galimas klimato pašiltėjimas. Ką jis mums žada? // Mokslas ir gyvenimas 1998 Nr.49. www.online.5ci.lt10. www.zalieji.lt11. nujournal.net