ES parama aplinkos apsaugai Lietuvoje gerinti

TURINYS

ĮVADAS..............................3
APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS KILIMO PRIEŽASTYS...............3
PROBLEMOS SPRENDIMO GALIMYBĖS...................... .....3
MONITORINGAS..............................4
APLINKOS TARŠOS VEIKIMO PRIEMONĖS..................... ..4
ES POLITIKA..............................6
KOVA SU KLIMATO KAITA....................... ..7
FINANSAVIMAS APLINKAI GERINTI..................... 8
PRAKTINĖ DALIS..............................9
FINANSINĖ PARAMA BEI PROJEKTAI........................... 9
IŠVADOS.............................. 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................12 Įvadas
Temos aktualumas. Aplinkos apsaugos problema nėra nauja ar netikėta. Žmogų evoliucijoje lydinti ekonomikos, gamybinių jėgų plėtra ir sukelia aplinkos taršos pavojų, gręsiantį katastrofiškomis pasekmėmis. Viena vertus, ekonomikos plėtra reikalauja daugiau gamtos išteklių ir sukelia daugiau vandens, oro ir žemės taršos. Kita vertus, stipri ekonomika turi daugiau išteklių ir galimybių naudoti švaresnes technologijas bei geriau sppręsti aplinkos apsaugos klausimus. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu.
Todėl mano darbo tikslas – ekonominiu aspektu išanalizuoti aplinkos apsaugą Lietuvoje, atskleisti ryšį tarp aplinkos užterštumo ir ekonominės šalies situacijos, pagrindinę problemą, jos svarbą ir vietą.
Teorinėje dalyje bus plačiau nagrinėjamos aplinkos taršos atsiradimo priežastys, sąryšis su ekonomika, pagrindiniai taršos šaltiniai ir jų veikimo priemonės. Aptarsiu monitoringo, optimalios taršos sąvokas, galimus aplinkos taršos sprendimo variantus.

Praktinėje dalyje bus aptariama dabartinė aplinkos apsaugos situacija Lietuvoje remiantis kai kuriais, mano nuomone pagrindiniais daarnaus vystymosi rodikliais, kurie aiškiausiai nusako dabartinę situaciją ir poveikį aplinkai transporto, pramonės, energetikos bei žemės ūkyje, taip pat ES skiriamą paramą toms problemoms spręsti.
Aplinkos apsaugos problemos kilimo priežastys
Labai svarbu yra suvokti priežastis, dėl kurių kyla aplinkos apsaugos problema, net ti

ik įveikiant jas pripažinus galima efektyviai jas spręsti:
1. gamta pasižymi savybe, kad niekas negali išnykti, gali tik virsti kitu. Taigi visa, ką mes sukuriame ar išmetame, ar (mūsų nuomone) sunaikiname – visa pereina į kitą būvį ir vienaip ar kitaip paveikia aplinką, o tuo pačiu ir mus;
2. aplinkos taršos priežastis yra ir žmonių nuostata, kad tai kas įspūdinga, nors ir sukurta griaunant, yra gražu, teigiama. Kirsti miškus ir jų vietoje statyti „betonines džiungles“ mums neatrodo smerktina ar žalinga;
3. Trečia, mums patiems reikia radikaliai keisti požiūrį į aplinkos apsaugą, pajusti poreikį atsakyti už taršą. Aplinkos apsaugos principus jau dabar turėtume integruoti į visas žmogaus veiklos sritis. Tai įtakotų racionalesnį resursų panaudojimą, novatoriško ir modernaus ūkio kūrimą, net naujų darbo vietų sukūrimą.

Problemos sprendimo galimybės
Nulinis poveikis gamtai galimas tik esant nuulinei gamybai, o tokia situacija realiai neįmanoma. Ekonomika turi tendenciją vystytis, plėtotis, Taršos sumažėjimą ar padidėjimą lemia pramonės gamybos kitimas, todėl galimas tik toks aplinkos apsaugos variantas, kada žala aplinkai sumažinama iki minimumo. Čia galime panaudoti egzistuojančią optimalios taršos normos sąvoką.
Optimalios taršos normos apibūdinamos – lyginant ribinę naudą, gautą padidinus gamtos apsaugos kontrolę, su visuomeniniais ribiniais ištekliais, atsirandančiais papildomai didinant gamtos apsaugos išlaidas. Taigi aplinkos taršos mažinimo efektyvumas priklauso nuo išlaidų ir pajamų analizės. Paprastai tariant, reikia nustatyti tokį balansą tarp iš

šlaidų aplinkos apsaugai ir jos kontrolės, kad nauda būtų didžiausia, o žala mažiausia esant tai ekonominei situacijai. Vadovaujantis apdairumo principu, ūkinė veikla turi būti vystoma taip, kad ji darytu minimalu neigiamą poveiki, neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų. Žinoma toks optimalus suderinimas reikalauja skaičiavimų, analizių, vertinimų, stebėjimų.
Darnus vystymasis – tai visuomenės vystymasis sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus ir neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų.
Vienas svarbiausių Lietuvos darnaus vystymosi strategijos prioritetų yra pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas, integruojant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas ir didinant jų ekologini efektyvumą. Tai sudaro galimybes užtikrinti aplinkos teršimo ir kitų neigiamų poveikių prevenciją, užuot pagri.ndines pastangas skyrus kovai su neigiamomis ūkinės veiklos pasekmėmis.
Svarbu nustatyti taršos ir gyvenimo kokybės ryšius. Kad nepritrūktume švaraus oro, geriamo vandens, sveiko maisto svarbu keisti požiūrį, kad pirmiau reikia užtikrinti ekonominį augimą, o tik vėliau spręsti aplinkosauginius klausimus. Daug pigiau užkirsti kelią aplinkos taršai pačioje pradžioje, nei vėliau atkūrinėti prarastas gamtines vertybes.
Tam, kad būtų galima imtis aplinkos taršos kontrolės, būtina tiksliai diagnozuoti susidariusią padėtį: nustatyti, kokie tai teršalai, iš kur jie atsiranda, kaip susidaro, koks jų kiekis ir kaip jie veikia aplinką. Nekontroliuojama aplinkos tarša gali sukelti da
aug negatyvių pasekmių. Kad to išvengtume, būtina greita, tiksli, išsami ir visapusiška informacija apie žmonių ūkinės veiklos padarinius, aplinkos pokyčius. Tam reikalingas monitoringas.Monitoringas
Monitoringas – tai kompleksinė aplinkos pokyčių stebėjimo, vertinimo ir prognozavimo sistema.
Lietuvoje aplinkos monitoringą vykdo valstybės, savivaldos ir mokslo institucijos, veikiantys aplinką ir naudojantys gamtos išteklius ūkio subjektai, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę. Tai Aplinkos ministerija tai pat Lietuvos Žaliųjų judėjimas ir kt.
Skiriamas trijų lygių monitoringas:
1. lokalinis – kontroliuojama atskirų objektų ar nedidelių teritorijų tarša ir kenkianti aplinkai ūkinė veikla;
2. regioninis – lokalinio taršos šaltinio sukeltas taršos išsiplėtimas;
3. globalinis – aplinkos taršos kontrolė pasauliniu mastu (pvz. Kioto protokolas yra tarptautinio masto dokumentas numatantis išmetamą į atmosferą „šiltnamio“ efektą (globalinį atšilimą) sukeliančių dujų kiekį šalims.).
Aplinkos taršos veikimo priemonės
Aplinkos taršą galima ir būtina mažinti, dėl jau aptartų priežasčių, tokiomis priemonėmis:
1. savanoriškos pagalbos programos – tai negražinami indėliai taršos kontrolės įrenginiams, vartotojų savanoriška pagalba rūšiuojant atliekas ir pristatant jas surinkimo vietą;
2. tiesioginė kontrolė – kai atsakingi valstybės organai sistemingai kontroliuoja aplinkos kokybę. Ji yra pagrindinė apsaugos priemonė ir veikia efektingai, jei yra kontroliuojamas nustatytų bendrų teršimo normų ir kitų reikalavimų laikymasis;
3. taršos mokesčiai bei kitos piniginės priemonės, kurios nenaudingos finansiškai teršėjams;
4. ekologinis auklėjimas.
Efektyviausiai šios priemonės veikia ne pa
avieniui, o taikomos visos bendrai taip eliminuodamos vienos kitų trūkumus.
Ekologiniai ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą.

Aplinkos taršai reguliuoti naudojami:
1. ekonominiai mokesčiai – tai pagrindinė ekonominio reguliavimo priemonė. Mokesčių sistema veikia automatiškai ir aiškiai, t.y. mažins taršą tie teršėjai, kuriems tai geriau apsimoka nei mokėti mokesčius. Mokesčiai mokami už atskirų komponentų naudojimą bei teršimą remiantis įvairiais kriterijais.
2. subsidijos. Būna dviejų rūšių: a) atlyginimas už taršos mažinimą; b) dalinis taršą mažinančių ir valymo įrenginių finansavimas.
3. taršos licenzijos yra gana plačiai naudojamos. Pagal šį metodą, aplinkos apsaugos valstybinės institucijos nustato, kokį oro ar vandens užterštumo lygį galima toleruoti viename ar kitame regione. Tuomet, kiek pamažintas jo kiekis paskirstomas konkrečiam taršos leidimų (licencijų) kiekiui, kurie galioja ribotą, griežtai apibrėžtą laiką. Pranašumas – pašalinamas taršos kiekio neapibrėžtumas. Be to mokesčiai gali tapti neefektyvūs, pvz., dėl infliacijos, o kiekis teršalų nuo to nepakis. Trūkumas – visuomeninis nepatrauklumas. Be to tai gali iššaukti „karštųjų taškų“ (hot spots) susidarymą, kuomet kai kuriuose regionuose ar jų vietose taršos kiekis tampa ypač didelis.
Ekonominiai metodai yra patys efektyviausi taršos poveikiui rinkos sąlygomis minimizuoti. Kuo daugiau teršėjas išmeta teršalų, tuo daugiau jis turi mokėti: sumažinti mokesčius jis gali tik sumažindamas taršos apimtį. Na, o mažinant mokesčius, teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybės subsidijas skatinamas mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba.
Nuo aplinkos kontrolės valdymo kokybės, tikslumo priklauso mokesčių, subsidijų ir kitų priemonių efektyvumas, o efektyvios aplinkos apsaugos priemonės lemia gyvenimo sąlygų gerėjimą. Kortė indeksas naudojamas siekiant vienodai vertinti teršalų poveikį žmogaus sveikatai. Kasmet pateikiamas pavojingiausių teršalų sąrašas.
Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės. Daugiausia lėšų taršos mažinimui išsivysčiusiose šalyse skiria ekologinės paskirties fondai. Aplinkos apsaugai. skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir programas. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti užsienio kreditai. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas bei jų panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas.
Taršos šaltiniai ir jų tobulinimo kryptys
Didžiausi aplinkos taršos židiniai Lietuvoje randami šiose ūkio šakose:
1. pramonėje – pagrindinės problemos šioje ūkio šakoje yra netaupus išteklių naudojimas, didžiulis gamybos atliekų kiekis ir tt. Svarbu šio sektoriaus vystymąsi orientuoti į pažangias ir aplinkai palankias technologijas, didinti ne tik ekonominį, bet ir ekologinį įmonių efektyvumą (pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens sąnaudos pramonės sektoriuje sumažėtų) , taupiau naudoti išteklius (padidinti aukštomis technologijomis pagristą gamybą) ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai (gamyboje naudojamas kenksmingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas pakeisti nekenksmingomis medžiagomis).

Siekiant sušvelninti pramoninę taršą Lietuvoje yra taikomos tokio priemonės:

a) švaresnės gamybos diegimas;

b) Aplinkos apsaugos valdymo sistemų diegimas;

c) Aplinkosauginis ženklinimas;

d) taršos integruota prevencija ir kontrolė.
2. žemės ūkyje – problemos dažniausiai kyla dėl pesticidų naudojimo, dėl nenaudojamų žemės plotų ar saugotinų teritorijų. Kuriant ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį būtina diegti palankesnį aplinkai ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, intensyviai plėtoti ekologinius ūkius, tiekti vidaus ir užsienio rinkoms aukštos kokybės, sveikus maisto produktus bei žaliavas biologinio kuro gamybai, saugoti ir racionaliai naudoti materialų ir dvasinį kaimo paveldą. Vystant turizmą ir rekreaciją, užtikrinti gamtinių ir kultūrinių Lietuvos regionų savitumo išsaugojimą, minimalų neigiamą poveikį aplinkai bei teigiamus socialinius pokyčius kaimiškose teritorijose.
3. transporte – problemos kyla dėl transporto priemonių sukeliamo triukšmo, teršalų išmetimų į atmosferą, neekonomiško kuro naudojimo ir tt. Kuriant ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, svarbu suderinti visų transporto rūšių vystymąsi, teikiant prioritetą mažesnį neigiamą poveikį darančiam transportui, didinti energetinį transporto sektoriaus efektyvumą bei alternatyvių ir palankesnių aplinkai degalų naudojimą, mažinti aplinkos taršą bei indelį į globalinę klimato kaitą ir didinti eismo saugumą.
4. energetikoje – siektina racionaliau, taupiau naudoti energijos gavimui skirtus išteklius, pirmenybę teikti atsinaujinantiems ištekliams ir t.t.ES politika
ES aplinkos politikos kertinis akmuo yra veiksmų programa „Aplinka 2010: Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas“. Šios programos tikslai:
 klimato kaita ir visuotinis atšilimas;
 natūralios buveinės ir laukinė gamta;
 natūralios buveinės ir laukinė gamta;
 natūralios buveinės ir laukinė gamta.
Įvairių sričių klausimai sprendžiami pagal strategijas, suskirstytas į tokias temas: oro tarša, atliekų prevencija ir perdirbimas, jūrų aplinka, dirvožemis, pesticidai, išteklių naudojimas ir miestų aplinka.
Be to, veiksmų programoje pabrėžiama, jog svarbu:
 įgyvendinti esamus aplinkos teisės aktus;
 kad visose susijusiose ES politikos kryptyse (pvz., žemės ūkis, plėtra, energetika, žuvininkystė, pramonė, vidaus rinka, transportas) būtų atsižvelgiama į poveikį aplinkai;
 sprendžiant su aplinka susijusias problemas glaudžiai bendradarbiauti su verslo įmonėmis ir vartotojais;
 piliečiams teikti informaciją, kurios jiems reikia tam, kad galėtų priimti ekologiškus sprendimus;
 atkreipti dėmesį į tai, kad labai svarbu naudmenas naudoti racionaliai siekiant išsaugoti natūralias buveines ir kraštovaizdžius bei sumažinti miestų taršą.

Per šią ir ankstesnes penkias veiksmų programas ir po to, kai 30 metų buvo nustatomi standartai, ES sukūrė išsamią aplinkos apsaugos sistemą. Sprendžiamos problemos yra įvairaus pobūdžio: triukšmas, atliekos, cheminės medžiagos, automobilių išmetalai, maudyklų vanduo, ES kovos su stichinėmis nelaimėmis, kaip antai naftos nuotekos arba miškų gaisrai, tinklas.

Su taršos poveikiu žmonių sveikatai susiję klausimai sprendžiami 2004–2010 m. aplinkos ir sveikatos veiksmų plane. Aplinkos veiksniai daro vis didesnis poveikį mūsų sveikatai. Šia programa, siekiant padidinti apsaugą ir prevenciją, teikiama papildomų žinių apie tai, kaip aplinkos veiksniai yra susiję su mūsų sveikata.

Bendrasis tikslas yra užtikrinti kaip galima vienodesnį apsaugos lygį visoje ES ir būti lankstiems siekiant atsižvelgti į vietos aplinkybes. Be to, reikia sukurti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir verslo įmonių poreikio išlikti konkurencingomis tarptautinėje rinkoje.
Remiantis šiuo požiūriu dabar išsamiai persvarstomos atskiros taisyklės, siekiant sukurti vieną cheminių medžiagų registravimo, vertinimo ir leidimų išdavimo sistemą (REACH) , kurią turėtų valdyti nauja Helsinkyje įsikūrusi Europos cheminių medžiagų agentūra. Tikslas yra vengti oro, vandens, dirvožemio ir pastatų tašos cheminėmis medžiagomis ir taip užtikrinti biologinę įvairovę bei geresnę ES piliečių sveikatą ir saugą, neprislegiant įmonių taisyklių našta. Visos politikos kryptys grindžiamos „teršėjas moka“ principu. Už žalą gali būti atlyginama investicijomis, kurių reikia norint pasiekti aukštesnius standartus, gali būti reikalaujama atsiimti, perdirbti ar sunaikinti panaudotus produktus arba iš verslo įmonių ar vartotojų gali būti imami mokesčiai už neekologiškų produktų (pvz., tam tikros pakuočių rūšys) naudojimą.
Kai pavojus aplinkai yra daugiau spėjamas nei tikrai įrodomas, Europos Komisija taiko vadinamąjį atsargumo principą, t. y. jei manoma, kad gali kilti realus pavojus, netgi jei tai nėra moksliškai įrodyta, ji siūlo apsaugos priemones.Kova su klimato kaita
Viena iš ES kovos su klimato kaita strategijos dalių pagal Kioto protokolą – pirmoji pasaulyje teršalų išmetimo leidimų prekybos sistema. ES vyriausybės pramonės ir energetikos įmonėms skiria kvotas, kuriomis joms suteikiama teisė į aplinką išmesti tam tikrą anglies dvideginio (pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekį. Savo kvotos neišnaudojusios įmonės gali likusią jos dalį parduoti įmonėms, kurios nori išvengti didelių baudų už išmetamų teršalų kiekio viršijimo.

Komisija pasiūlė šią teršalų išmetimo leidimų sistemą pradėti taikyti ir oro vežėjams. Oro vežėjai išmeta 3 % visų šiltnamio efektą ES sukeliančių dujų. Itin sparčiai gausėjant lėktuvų skaičiui ir didėjant jų išmetamų teršalų kiekiui, iškilo grėsmė, kad Kioto protokole daugiausiai energijos naudojančioms ES valstybėms nustatytas reikalavimas sumažinti išmetamų teršalų kiekį bus įvykdytas tik trimis ketvirtadaliais.

Kioto protokole nustatytos prievolės galioja tik iki 2012 m., tačiau Komisija jau pradėjo konsultacijas dėl klimato kaitos politikos po 2012 m.
Vykdant pastarąsias veiksmų programas paaiškėjo, kad keičiasi politinis požiūris, t. y. vis labiau atsisakoma kontroliuoti konkrečių medžiagų ar gaminių naudojimą ir skatinama naudoti saugias alternatyvas bei mąstoma apie tai, ką daryti su gaminiais pasibaigus jų naudojimo laikui. Pavyzdžiui, automobilių dizaineriai dabar turi atsižvelgti į tai, kaip bus galima perdirbti ar sunaikinti automobilių, kuriais bus norima atsikratyti, dalis.
Visuomenės dalyvavimas
Tvari aplinka priklauso nuo to, kaip atsakingai kiekvienas pilietis žiūri į jos apsaugą. Viešosios konsultacijos yra bendrų visoje ES taikomų procedūrų, kai vertinamas viešojo sektoriaus politikos ir programų bei investicijų projektų poveikis aplinkai, dalis. Skirdama lėšas Komisija skatina vietos organizacijų darbą. Ekologiniai ženklai piliečiams padeda nusipirkti įvairių ekologiškų prekių ir paslaugų. Aplinkosaugos valdymo ir audito sistema (EMAS) suteikia galimybę įmonėms ir paslaugų organizacijoms parodyti aukštus aplinkos apsaugos standartus.
Europos aplinkos agentūra
Kopenhagoje įsikūrusios Europos aplinkos agentūros uždavinys – stebėti aplinkos būklę ir iš anksto perspėti apie galimas problemas. Agentūra:
 teikia politikams informaciją, kuria remdamiesi jie gali pagrįsti savo sprendimus;
 skatina geriausią aplinkos apsaugos patirtį ir technologijas;
 skelbia mokslinių tyrimų aplinkos apsaugos srityje rezultatus.Finansavimas aplinkai gerinti
Moksliniai tyrimų aplinkos srityje ir natūralių buveinių arba aplinkos apsaugos planų finansavimui skiriama daug lėšų pagal specialias programas, ES mokslinių tyrimų programas ir regioninės plėtros programas. Aplinkos gerinimą ir mokslinius tyrimus finansuojančiai LIFE+ programai 2007–2013 m. bus skirta 2,1 mlrd. eurų. Be to, kai kurioms ES nepriklausančioms Europos šalims gali būti skiriamos LIFE programos lėšos.
Pietinės Viduržemio jūros dalies šalių aplinkos apsaugos projektai gali būti finansuojami ir iš MEDA programos, kuria remiama ir šio regiono ekonomika, lėšų. Prioritetas teikiamas integruotam vandens telkinių valdymui, atliekų valdymui, opiausiems klausimams, pvz., kai kyla ypatinga grėsmė biologinei įvairovei arba toks pavojus kyla dėl taršos, integruotam pakrančių teritorijų valdymui ir dykumėjimui.
Daugelis aplinkos problemų yra ne vien ES, bet ir viso pasaulio rūpestis. Todėl ES pasirašė tarptautines programas ir konvencijas, padedančias spręsti daugelį problemų, kaip antai rūgštieji lietūs, biologinė įvairovė, klimato kaita bei šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dykumėjimas, pavojingos atliekos, naftos nuotekos, patvarūs organiniai teršalai, didžiųjų upių bei ežerų apsauga ir atogrąžų miškai.

Praktinė dalis

Finansavimo laikotarpis Skirtos lėšos (eurais)
2000 – 2003 metai 26 mln.
2004 – 2006 metai 307 mln.

Šitoks finansinės paramos didėjimas rodo ES politiką į aplinkos apsaugą, bei siekį kad ES naujosios narės kuo geičiau susitvarkytų su savo problemomis ir pasivytų senbūvių lygį.

Finansuotas projektas Skirtos lėšos (litais)
1. Pesticicų utilizavimas 34 mln.
2. Vadaksties upės baseino priežiūra 1.2 mln.
3. Informacijos centro steigimas 158.3 mln.
4. Kauno troleibusų modernizacija 34.5 mln.
5. Jonavos nuotekų valymo įrenginių modernizavimas 7.2 mln.
6. Druskininkų nuotekų valymo įrenginių statybai 7.356mln.
7. Radviliškio nuotekų valymo įrenginių statybai 8.4825mln
8. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai Kaune 53.25mln.

1. Iki 2009 metų Lietuvoje turėtų nebelikti ne tik iš sovietmečio paveldėtų senų, netinkamų naudoti bei keliančių grėsmę aplinkai pesticidų, bet ir jais užterštų vietų. Pesticidų atliekoms Lietuvoje visiškai sutvarkyti ir jomis užterštam gruntui išvalyti, taip pat bankrutavusiose įmonėse likusioms pavojingoms atliekoms surinkti bei sutvarkyti ES iš Sanglaudos fondo lėšų skyrė daugiau kaip 34 mln. litų paramą.

Beveik pusė šios paramos – 15,5 mln. litų – bus panaudota buvusiems pesticidų atliekų sandėliams išvalyti. Didžiąją šių pavojingų atliekų naštą Lietuva jau yra nusimetusi – nuo 2002 m. pabaigos iki 2005 m. pabaigos iš 40 šalies rajonų į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta daugiau kaip 3 tūkst. tonų senų pesticidų, kurie buvo laikomi 117 sandėlių.

2. Investicijų į Vadaksties upės apylinkes tikslas yra sumažinti nepalankaus vandens rėžimo riziką kaimo gyventojams ir aplinkai bei pagerinti gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygas. Užbaigus projektą bus suremontuoti magistraliniai ir nuvedamieji kanalai, atstatytos jų apsaugos juostos, nukirsti krūmai kalnų šlaituose, išvalytas upės dugnas nuo sąnašų ir renuovuotas projektinis kanalų profilis.

3. Visuomenės informavimo, apie aplinkos apsaugą, centro sūkūrimas Kauno miesto savivaldybėje. Toks centas skatins piliečių samoningumą, jog reikia saugoti savo aplinką kurioje gyvename.

4. AB ,,Autotrolis” iš EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) gavo 10mln. Eurų paramą 50 naujų troleibusų pirkti. Autobusų pakeitimą troleibusais remia ES kadangi jie į aplinka neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bendra projekto vertė siekia 18 mln. eurų.

5. Jonavoje atidaryti nauji biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, kuriems statyti panaudotos ES Sanglaudos fondo lėšos. Jie pastatyti per dvejus metus. Daugiau nei 12 mln. litų vertės projektą Jonavoje įgyvendino UAB „Plungės lagūna“. 60 proc.(7.2mln.) šios sumos sudarė ES Sangla.udos fondo parama, o likusios lėšos skirtos iš valstybės biudžeto.

6. Druskininkų nuotekų valymo įrenginių statybai, kainavusiai 10,98 mln. litų iš kurių 7.356mln. litų slyrė ES sanglaudos fondas.

7. Radviliškio nuotekų valymo įrenginių statybai, kainavusiai 13,05 mln. litų iš kurių 8.4825mln. litų slyrė ES sanglaudos fondas.

8. 2008 m. rudenį turėtų pradėti veikti ir nauji biologiniai nuotekų valymo įrenginiai Kaune. Juos pradėjo Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik“ ir Lietuvos įmonės „Požeminiai darbai“ konsorciumas. Projekto vertė – beveik 75 mln. litų. 71 proc. (53.25mln.) šios sumos sudaro ES Sanglaudos fondo parama.

Taip pat yra vygdomi projektai kurių metu bus modernizuoti sąvartynai bei nuotekų valymo stotys ir kituose miestuose.

Išvados

 Aplinkosauga glaudžiai susijusi su ekonomika, t.y. ekonomikos augimas iššaukia aplinkos taršos augimą, todėl šiuos du reiškinius reikia nagrinėti kartu, siejant tarpusavyje.
 Visiškai panaikinti taršos nenutraukus gamybos neįmanoma, todėl būtina ją stebėti, vertinti, kontroliuoti ir veikti įvairiomis priemonėmis, kad būtų rastas optimaliausias variantas tarp žalos aplinkai ir ekonomikos augimo.
 Dabartinė situacija Lietuvoje leidžia teigti, kad pagrindiniai taršos šaltiniai yra transportas, pramonė ir energetika ir būtent į šių sričių tobulinimą aplinkosauginiais klausimais yra ir turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys.
 Efektyviausiai Lietuvoje aplinkos taršą mažina ir leidžia kontroliuoti ekonominiai metodai.
 Išanalizavus duomenis pastebimas taršos augimo tempų lėtėjimas, investicijų ir išlaidų aplinkos taršos mažinimui padidėjimas, kas akivaizdžia parodo jog šiai problemai Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys, o naudojamos priemonės veikia efektyviai.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. www.am.lt – aplinkos ministerijos puslapis, naqudotų statistinių duomenų šaltinis;
2. www.apva.lt – vygdomi aplinkosaugos projektai;
3. „Lietuvos aplinkosaugos raida“, Vilnius, 2000, psl. 13;
4. „Aplinkos apsaugos terminų žodynas“, Vilnius, 2000, psl. 31, 32, 34;
5. Baltrėnas, K.Sojka, S.Vasarevičius, „Aplinkosauga ir teisė“, Vilnius, 1997, Technika.

Leave a Comment