Civilinės saugos signalai ir veiksmai pagal juos

Civilinės saugos signalai ir veiksmai pagal juos

Siekdama paspartinti ir supaprastinti pranešimo apie susidariusias ekstremalias situacijas perdavimą, 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 766 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino civilinės saugos signalų sąrašą ir jų paskelbimo tvarką. Šie signalai galioja nuo jų paskelbimo dienos. Iš viso nustatyti nustatyti 8 signalai:
1. “Dėmesio visiems”
2. “Radiacinis pavojus”
3. “Cheminis pavojus”
4. “Katastrofinis užtvindymas”
5. “Potvynio pavojus”
6. “Uragano pavojus”
7. “Oro pavojus”
8. “Oro pavojaus atšaukimas”
Signalai skelbiami tokia tvarka: susidarius ekstremaliai situacijai, iš pradžių duodamas garsinis signalas. Jį išgirdę, gyventojai privalo skubiai įsijungti radiją, televizorių ir išklausyti tarnybų pranešimą apie kilusį pavojų beei reikalingus nurodymus. Visi signalai skelbiami tris kartus, vėliau jie dar kartojami papildant juos reikalingais nurodymais. Priklausomai nuo įvykusio masto, signalus gali perduoti įmonių vadovai, miestų ir rajonų valdybos, Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

“Dėmesio visiems”. Tai pagrindinis įspėjamasis signalas, perduodamas įjungus centralizuotai valdomas arba gamyklų, įmonių, laivų, garvežių, gaisrinių ir policijos automobilų sirenas. Juo atkreipiamas gyventojų dėmesys į tai, kad susidarė ypatingos aplinybės ir jie privalo kuo greičiau įsijungti radiją, televizorių arba laidinį radiją, nes per šias visuomens innformavimo priemones bus perduodamas civilinės saugos signalas arba žodinis pranešimas apie susidariusią padėtį ir pateikiami konkretūs nurodymai gyventojams, kaip elgtis. Šį signalą gali perduoti įmonių, gamyklų vadovai, rajonų, miestų valdytojai. Jeigu nelaimė didelio masto, šį signalą visiems gali paskelbti VRM priešgaisrinės apsaugos ir

r gelbėjimo departamentas.

“Radiacinis pavojus”. Šis signalas skelbiamas kilus tiesioginei vietovės radioaktyviojo užteršimo grėsmei arba nustačius tokį užteršimą. Tekstas kartojams tris kartus. Pvz.: “Dėmesio! Kalba Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento operatyvinis budėtojas. Šiandien (nurodomas laikas) Ignalinos atominėje elektrinėje (ar kitoje vietoje) įvyko avarija, kurios metu į atmosferą pateko radioaktyviosios medžiagos. Radiacinis pavojus! Radiacinis pavojus! Radiacinis pavojus!”. Toliau gali būti perduodami pirmieji nurodymai gyventojams, ką reikia daryti.
Signalas gali būti paskelbtas panaudojant automatizuotą perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją. Papildomai gali būti panaudoti specialių mašinų garsintuvai. Signalas skelbiamas miestų ir rajonų savivaldybių arba Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.
Išgirdę šį signalą, gyventojai privalo pradėti vykdyti numatytas planines priemones: rengti slėptuves, radiacines priedangas, sandarinti namus, butus, ruošti individualias apsaugos prriemones: vatos ir marlės raiščius, gumotus drabužius, guminius batus. Dujokaukės, raspiratoriai bus išdalijami iš anksto numatytose vietose. Apie tai bus pranešta per visuomenės informavimo priemones.
Taip pat reikia apsirūpinti jodo preparatais (jodo atsargos yra iš aksto paruoštuos). Jodas aktyviai veikia tik tada, kai suvartojamas laiku (ne vėliau kaip po poros valandų nuo apšvitinimo). Vienkartinė dozė suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 2 m. vaikams – 0,13 g kalio jodido, vaikams iki 2 metų pakanka 0,065 g. Motinos pienu matinami kūdikiai jodo gauna pakankamai. Preparatai vartojami 7 – 10 dienų (v

vieną kartą per dieną). Nėščioms moterims ir vaikams iki 3 metų vartoti jodo preparatus galima ne ilgiau kaip 2 paras. Tam tikslui vartojama kalio jodidas bei kalio jodatas. Galima vartoti ir jodo spiritinį 5% tirpalą: įlašinti 3 – 5 lašus į stiklinę vandens ir gerti 3 kartus per dieną (7 – 10 dienų).
Užterštoje vietoje negalima gerti, rūkyti, nusiimti apsaugos priemonių, liesti plikomis rankomis daiktų, vaikščioti aukštoje žolėje, tankiuose krūmuose. Grįžtant iš tokios į gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, reikia kruopščiai nusivalyti batus, atsistojus pavėjui išpurtyti viršutiniu drabužius ir palikti juos prieangyje ar specialioje vietoje. Namuos būtina nusiplauti su muilu rankas, veidą, nusimaudyti po dušu.
Maisto produktai ir vanduo turi būti vartojami tik iš sandarių indų, indus ir kitus reikmenis reikia laikyti polietileniniuose arba sandariai uždarytose dėžėse, spintose.
Gavus nurodymą pasitraukti, reikia užsukti vandenį, išjungti dujas, elektrą, pasiimti produktų ir vandens 2 – 3 paroms, reikalingus drabužius, dokumentus, pinigus, mažiau vertingus daiktus, vertybinius popierius, tualeto reikmenis ir eiti į nurodytą vietą arba laukti transporto priemonių prie savo namų. Išvykstant asmeniniu transportu, būtina užsiregistruoti kontroliniuose punktuose arba policijoje ir nurodyti vietą, kur važiuojama.

“Cheminis pavojus”. Toks signals skelbiamas, kai kyla tiesioginis cheminio užteršimo pavojus arba jau nustatytas vietovės užteršimas nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis. Šis signalas taip pat perduodamas per visuomenės informavimo priemones, jis kartojamas tris kartus.
Gyventojai, išgirdę tokį signalą, turi išklausyti nurodymus, kaip el

lgtis, kokiomis priemonėmis apsaugoti kvėpavimo organus ar odą, ir tuoj pat juos vykdyti. Jeigu gyventojams pasiūlyta pasitraukti iš pavojingai užterštų rajonų ar miesto dalių, reika greitai apsivilkti apsauginius sintetinius drabužius, apsiauti guminius batus, užsidėti kepurę. Butą, viską išjungus, užrakinti ir skubiai eiti nurodyta kryptimi statmenai vėjo krypčiai, vengiant žemesnių vietų. Būtina užsirišti vatos ir marlės raiščius, sudrėkintus vandeniu ar 2% sodos tirpalu. Jokiu būdu negalima slėptis rūsiuose, žemutiniuose aukštuose, duobėse, nes ten labiau kaupiasi nuodingosios medžiagos. Jeigu negalima išeiti iš namų, tuomet pasilikus reikia sandariai uždaryti langus, orlaides, sklendes, duris, užkaišioti plyšius ir kt., taip pat privalu užsirišti vatos ir marlės raiščius.

“Katastrofinis užtvindymas”. Tai vietinės reikšmės signalas, kuris gali būti perduodamas vandeniui pralaužus Kauno hidroelektrinės užtvanką. Jis skelbiamas Kauno miesto, Kauno, Šakių, Jurbarko, ir Šilutės rajonų gyventojams, nes jiems gresia tiesioginis užtvindymo pavojus. Signalas kartojams tris kartus. Kartu perduodami nurodymai gyventojams. Signalą skelbia Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno skyrius, Kauno miesto budinčioji tarnyba.

Žmonės, gyvenantys Kauno miestų Petrašiūnų, Panemunės, Jiesios, Žemųjų Šančių, geležinkelio aikštės, miesto centro, Vilijampolės, Aleksoto žemutinės dalies, Marvelės, Lampėdžių rajonuose, turi skubiai palikti galimo užtvindymo vietas. To nespėjus, reikai užlipti į viršutinius namų aukštus, ant stogų, padėti tai padaryti kaimynams, seniems žmonėms, vaikams. Prieš išeinant reikia ne

epamiršti išjungti dujas, elektrą, užsukti vandenį, pasiimti pinigus, dokumentus, brangenybes.
Kaimo vietovių gyventojai turi pasirūpinti gyvuliais, išvesti juos į aukštesnes, nepavojingas vietas, o vertingesnius namų payvokos daiktus pakelti aukščiau, po baldais pakišti trinkas arba plytas.

“Potvynio pavojus”. Šis signalas skelbiamas polaidžių ir smarkių liūčių metu, pakilus upių vandeniui iki pavojings ribos. Signalas ir nurodymai skelbiami per visuomenės informavimo priemones, kartojamas tris kartus. Jis skelbiamas apskričių, rajonų valdytojų, miesto merų, taip pat Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.
Potvyniai numatomi iš anksto. Hidrometereologijos valdyba apie numatomą vandens lygio pakilimą praneša miestų, rajonų valdyboms, o šios nustato galimo užtvindymo ribas, įspėja gyventojus. Taigi potvyniams galima pasiruošti iš anksto.
Gyventojai tų rajonų, kuriems gresia potvynis, pasitraukia iš anksto. Taip pat išvaromi gyvuliai. Iš anksto pasirūpinama, kaip geriau apsaugoti liekančias materialines vertybes. Kiti besitraukiančių gyventojų veiksmai niekuo nesiskiria nuo jau aprašytųjų.
Ruošiantis potvyniui, svarbu gerai sutvarkyti visas nutekėjimo sistemas, kanalizaciją, išvalyti groteles, įrenginius sutepti tepalu, kad šie mažiau nukentėtų nuo vandens, paruošti reikalingus įrankius darbui užtvindymo vietose. Ruošiamos ir plaukimo priemonės, nes ne visuomet pavyksta visus gyventojus perkelti į saugią vietą prieš atplūstant vandeniui. Likusius tenka išgelbėti botais, motorlaiviais, laiveliais, valtimis ar kitokiomis plaukimo priemonėmis.
Užlietose rajonuose vykdomas budėjimas plaukimo priemonėmis. Tam tikslui pasitelkiama policija ir kariuomenė.

“Uragano pavojus”. Toks signalas skelbiamas jau aprašytais būdais, artėjant metereologiniam reiškinius, kuris gali sukelti ypatingą pavojų. Signalas perduodamas iš anksto, tačiau laiko šiuo atveju būna mažiau, negu kylant pavojui.
Išgirdę tokį pranešimą, gyventojai privalo sutvirtinti pavėjinėje pusėje namo, ūkinio pastato stogus, prispausti jų krašus rąstais arba lynais, sutvirtinti virvėmis, šiaudų, šieno kupetas prislėgti sunkias daiktais, gyvulius nuvesti į žemesnes vietas, daubas, kur nėra medžių, arba suvaryti į tvartus. Reikia paruošti avarinį apšvietima (žibintuvėlius, žibalines lempas, žvakes ir pan.).
Stiprėjant vėjui, uždaromi langai, orlaidės, langinės, užgesinamos besikūriančios krosnys, išjungiami elektros prietaisai, dujos. Žmonėms, gyvenantiems avariniuose ar senuose mediniuose namuose, patartina slėptis rūsiuose, slėptuvėse, Jeigu viesulas užtiko gatvėse, reikia bėgti į artimiausių namū laiptines ar kitokias priedangas. Būtina kuo mažiau vaikščioti gatvėmis, nes nuo stogų nuplėšta danga, lūžęs medis gali sužaloti. Negalima slėptis po pavieniais medžiais, stovėti arti elektros perdavimo linijų.

“Oro pavojus”. Šis signalas gali būti paskelbtas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpolimo grėsmė. Jis skelbiamas visomis minėtomis visuomenės informavimo ir ryšio priemonėmis. Signalas gali būti paskelbtas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Gyventojai, išgirdę tokį signalą, privalokuo greičiau išeiti iš pastato ir pasislėpti artimiausioje slėptuvėje, priešradiacinėje ar kitokioje priedangoje, rūsyje, apkase ir kt. Išeinant būtina išjungti dujas, elektrą, užsukti vandenį, pasiimti turimas apsaugos priemones ir pirmosios medicinos pagalbos reikmenis . Su savimi reikia turėti dokumentus, pinigus.
Jeigu tuo metu dirbama, būtina darbus nutraukti, sustabdyti gamynius procesus. Kai gamybos sąlygos to padaryti neleidžia arba kai nėra laiko tai padaryti, būtina nustatyti nepavojingą, budintį darbo rėžimą , paskirti atsakingą žmogų, kuris liktų prie įrenginių paruoštoje saugioje vietoje ir stbėtų įrenginių darbą. Kiti darbuotojai turi pasitraukti į slėptuvę.
Jeigu signalas užklumpa gatvėje ar kitoje viešoje vietoje, reikaikuo skubiau susirasti slėptuvę ar kitą priedangą, rūsį, transporto tunelį, požeminę pėsčiujų perėją ir ten pasislėpti. Galima pasinaudoti pakėlės grioviais, duobėmis, atsigulti už žemų mūrinių tvorų ir t.t.

“Oro pavojaus atšaukimas”. Signalas skelbiamas visomis numatytomis priemonėmis visiems gyventojams, praėjus tiesioginio užpuolimo grėsmei ar pasibaigus antpuoliui. Kartasi kartojamas tris kartus, po to gali būti perduodami papildomi nurodymai. Šis signalas taip pat skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Išgirdę šį signalą, gyventojai išeina iš slėptuvių, priedangų, rūsių ir kt. Darbuotojai grįžta į darbo vietas.

Literatūra:
v “Civilės saugos pagrindai”, A. Milašauskas, 1996, Vilnius

Leave a Comment