1.l.Žmonių saugos samprata, reikšmė ir uždaviniai.Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisęlaisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas saugias ir sveikasdarbo sąlygas. Šias teises garantuoja LR konstitucija. Lietuva yraprisijungusi prie tarptautinės Žmogaus teisių chartijos dokumentų, taip patyra tarptautinių organizacijų narė. Tai ją įpareigoja laikytis visuotinėsžmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, įvyko esminė pertvarka darbų saugos irdarbo medicinos srityje. LR žmonių saugos darbe įstatymas – pagrindinisteisinis dokumentas, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo,sveikatos ir gyvybės išsaugojimo principus. LR valstybinė darbų saugos irdarbo medicinos programa numato esmines priemones nelaimingiemsatsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe išvengti, gerinti darboaplinkos sąlygas, realizuojant žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas irlaikantis tarptautinių įsipareigojimų.Žmonių saugos darbe valstybės politika pagrįsta šiais principais:-darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas,palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; -trišalis valstybės darbuotojųir darbdavių bendradarbiavimas; -saugos darbe mokslo plėtojimas; -saugiųdarbo priemonių gamybos skatinimas; -vienodų saugos darbe reikalavimųįmonėms nustatymas; -darbdavių ir darbuotojų atsakomybė už saugos darbenorminių aktų pažeidimus; -saugos darbe ir darbo medicinos tarnybųsteigimas; -ekonominių svertų skatinančių saugų darbą nustatymas;-valstybinė saugos darbe kontrolė; -saugos darbe specialistų rengimo,nelaimingų atsitikimų profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarkos nustatymas.Darbų sauga yra organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higienos,gydymo, profilaktinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei irdarbingumui išsaugoti visuma.Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomospriemonės: -darbų saugos ir gamybinės buitinės buities gerinimas; -darbovietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu;-darbuotojų sveikatosgerinimas; -darbų saugos (karo tarnybos) ir darbo medicinos teisinioreguliavimo, mokymo, valdymo sistemos kūrimas; -darbų saugos mokslosistemos kūrimas; -darbų saugos valdymo sistemos kūrimas.Šių priemonių įgyvendinimas jau dabar sumažino nelaimingų atsitikimų darbeskaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis. 1.2.Teisiniai darbų saugos dokumentaiYra 3 grupės teisinių darbų saugos dokumentų: 1)LR Konstitucija; 2)LRŽmonių saugos darbe įst; 3)Visi priimti poįstatyminiai norminiai aktai.Kiekvienas žmogus turi, teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas.Vadovaujantis LR Konstitucija ir tarptautinės darbo organizacijoskonvencijomis yra priimtas LR žmonių saugos darbe įstatymasreglamentuojantis žmonių saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose,neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Šis įstatymas teigia,kad darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas yraprioritetinis. Darbuotojai turi teisę saugiai dirbti nepriklausomai nuoįmonių veiklos rūšių, rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos,pilietybės, rasės, amžiaus, politinių ar religinių, įsitikinimų. Saugosdarbe norminiais aktais įvardijami įstatymai, LRS ir LRV nutarimai,valstybiniai arba žmonių standartai, nuostatai, normos, taisyklės,instrukcijos reglamentuojančios veiksmų, techninių priemonių privalumąįdiegimą ir naudojimą.Darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, darbo sąl, darbo ir poilsio laiką,darbo sutarties nutraukimo sąl reglamentuoja LR Darbo sutarties įst.Svarbiausi teisės darbe aktai – valstybinės darbo inspekcijos įstatymas,potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, privalomojo draudimonuo nelaimingų atsitikimų darbe įst. Veikia LR saugos darbe komisijasudaryta iš darbuotojų, darbdavių ir vykdomosios valdžios atstovų.Žmonių saugos darbe įstatymas numato, kad saugos darbe specialistus rengiaLR aukštosios mokyklos. Aukštųjų mokyklų studentai privalo būti apmokyti,saugos darbe reikalavimų pagal įgyjamas specialybes.1.3.Darbų saugos normatyvinių dokumentų rengimo tvarkaSiekiant užtikrinti vienodą darbų saugos standartizacijos politikąLietuvoje, buvo įsteigtas Standartizacijos technikos komitetas “Darbųsauga”, numeris TK 35. Šio komiteto veikla – terminų ir metodųstandartizavimas, standartų bei kitų normatyvinių dokumentų rengimas irįgyvendinimas. Standartizacijos technikos komitetas “Darbų sauga” (toliauTK35) nuostatai parengti vadovaujantis laikinaisiais tipiniaisstandartizacijos nuostatais, kurie nusako TK35 steigimo tvarką,pagrindinius uždavinius, struktūrą ir funkcijas. TK35 steigėjas – Lietuvosstandartizacijos departamentas, kuris jam ir vadovauja. TK35 vadovaujasi LRįstatymais vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, tarptautiniostandartizacijos komiteto – ISO ir Europos standartizacijos komiteto – CENreikalavimais. TK35 paskirtis rengti Lietuvos standartų ir kitųnormatyvinių dokumentų darbų saugos klausimais projektus. Normatyviniaidokumentai rengiami darbo grupėse, įtraukiant ministerijų, vyriausybėsįstaigų specialistus, mokslininkus. Darbo grupė, parengusi norminio aktoprojektą, pateikia ją įvertinti suinteresuotoms ministerijoms, vyriausybėsįstaigoms, darbdavių, ir profsąjungų organizacijoms. TK35 atsakingas, kadpatvirtinti standartai būtu tikrinami ne rečiau kaip kas 5 m. Be to jisinformuoja apie naujus standartus, kitus normatyvinius dokumentus darbųsaugos klausimais ir jų pakeitimus masinėse informacijos priemonėse. Pačiųstandartų apskaitą ir registravimą vykdo Lietuvos standartizacijosdepartamentas. Darbo higienos normų darbo medicinos nuostatų registravimąir apskaitą vykdo LR Sveikatos apsaugos ministerija. Saugos darbe nuostatų,taisyklių, instrukcijų registravimą, ir apskaitą vykdo valstybinė darboinspekcija ir ministerijos, vyriausybės įstaigos pagal jų kompetencijaipriskirtas valdymo sritis. Valstybinė darbo inspekcija turi teisęsustabdyti įmonių. saugos darbe instrukcijų galiojimą jei jos neatitinkareikalavimų.1.4.Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje.Darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių aktų reikalavimų, sudarytidarbuotojui sveikas darbo sąlygas,o darbuotojas – saugoti savo ir kitųsveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe taisyklėmis ir jasvykdyti pagal atliekamų darbų specifiką.Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti,aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuotimedicinines paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, apdraustidarbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, tvirtinti saugosdarbe ir pareigines instrukcijas. Darbdavys ir jo įgaliotas asmuo turi nerečiau kaip kas 5m. valstybinei darbo inspekcijai pateikti pranešimą apiejų atestavimą saugos darbe klausimais.Darbuotojai negali pradėti dirbti neišklausę saugaus darbo instruktažo.Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojui darbo drabužius, avalynę irasmenines saugos darbe priemones. Darbdavys privalo organizuoti darbodrabužių, avalynės ir asmeninių saugos priemonių laikymą, džiovinimą,skalbimą. Nelaimingų atsitikimų, susirgimų darbe atvejais darbdaviaiprivalo užtikrinti darbuotojams skubią med. pagalbą.Darbuotojai privalo dirbti su spec drabužiais, naudotis asmeninėmis irkolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis, jei to reikalauja taisyklės.Darbuotojai pagal savo galimybes ir kompetencijas privalo imtis priemoniųpašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas ar avarijas, ir apie tai
privalo informuoti darbdavį. Jie privalo vykdyti darbdavių bei jo įgaliotųasmenų teisėtus nurodymus.1.5. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Pavojingų darbųatlikimas.Potencialiai pavojingi įrenginiai yra tokie, kurie gali ūmiai pakenktižmonių sveikatai, sukelti pavojų gyvybei, aplinkai dėl sukauptos energijosar juose vykstančių procesų. Potencialiai pavojingiems įrenginiamspriskiriami: garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įrangadujoms, kėlimo kranai, keltuvai, elektros įrenginiai, branduolinėsenergijos ar radioaktyvių medž panaudojimo įrenginiai ir kt. Visų šiųįrenginių kaip ir pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės.Visi šie įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami ar išmontuojami,remontuojami, laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginiųbūtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles.Pavojingu darbu laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimasatsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu,arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. Šių darbųkategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais,darbai su kenksmingomis medžiagomis, užsiliepsnojančiomis dujomis, darbaišuliniuose, tuneliuose, darbai atliekami aukščiau kaip 5 m. nuo žemės,darbai po vandeniu ir t.t. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtintiįmonėse eksploatuojamų įrenginių ir darbų sąrašus. Pavojingus darbusatliekančių darbuotojų ir vadovų apmokymui ir atestavimui yra keliami specreikalavimai. Pavojingiems darbams atlikti yra išrašoma paskyra-leidimas 2egzemplioriais: vienas iš jų lieka administracijai, kt įteikiamas darbovadovui. Paskyrų –leidimų išdavimas registruojamas atskirame žurnale. Darbųvadovas, gavęs paskyrą-leidimą privalo: -patikrinti darbo vietą ir numatytivisas reikiamas priemones darbo saugumui užtikrinti; -aprūpinti darbuotojusreikalingais darbo įrankiais ir asmeninėmis saugos priemonėmis; -privalosurengti darbuotojams spec instruktavimą.Pasikeitus darbų atlikimo sąl, naikinamas paskyros-leidimo galiojimas. Uždarbą pavojingomis sąlygomis kas mėn privalo būti primokama ne mažiau 30(minimalios mėnesinės algos.1.6.Darbų saugos kontrolės formos.Darbų saugos būklei įmonėse tikrinti įvesta valstybinė, visuomeninė irvietinė kontrolė.Valstybinė darbų saugos kontrolė.Valstybinė darbo inspekcija priesocialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugospolitiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimųdarbe ir profesinių ligų prevencija. Taip pat kontroliuoja, ar laikomasidarbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančiųnorminių aktų. Kontrolę vykdo per valstybinius darbo inspektorius.Valstybinė higienos inspekcija prie valstybinės visuomeninės sveikatospriežiūros tarnybos gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinęsveikatą, ugdo piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo,sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmispriemonėmis. Kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų, patvirtintusprojektus, normas, kad, būtų sudarytos sveikos darbo ir buities sąlygosdarbuotojams. Kontroliuoja kaip įgyvendinamos sanitarinės priešepideminėspriemonės, kad būtų išvengta profesinių ir infekcinių susirgimų.Valstybinė atominės energetikos inspekcija yra LR vykdomosios valdžiosinstitucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų iratominės energijos naudojimą ir priežiūrą.Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą LR vykdo priešgaisrinės apsaugosdepartamentas prie vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžiospriešgaisrinės apsaugos daliniai ir tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai –vykdyti gaisrų prevenciją ir užtikrinti technines bei organizacinespriemones gaisrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus. Kontroliuoja kaipvykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojant,statant ir eksploatuojant pastatus.Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos pagrindinistikslas – vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, energetikosįrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą,saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą.Visuomeninė darbų saugos kontrolė. Visuomeninę darbų saugos kontrolę vykdo:-LR saugos darbe komisija valstybės, darbuotojų, darbdavių tarpusaviointeresams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugosdarbe politiką, trišaliu principu įsteigta LR saugos darbe komisija;-Įmonių profesinės sąjungos. Jos gina savo narių sveikatos ir gyvybėsišsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi LR profesinių sąjungų įstatymu.Profesinių sąjungų atstovai dalyvauja tiriant lengvus, sunkius ir mirtinusnelaimingus atsitikimus; -Įmonės saugos darbe komitetas.Vietinė darbų saugos kontrolė. Darbdavys saugos darbe darbo higienos irgaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimuisteigia įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybą arba šiomsfunkcijoms vykdyti, samdo kitą organizaciją. Tarnyba yra tiesiogiai pavaldidarbdaviui. Ši tarnyba tikrina kaip vykdomi norminiai aktai saugos darbeklausimais, aprūpinant darbuotojus asmeninėmis ir kolektyvinėmis saugospriemonėmis. Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo patsdarbdavys.1.7.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas.Įmonės naujai skiriamas vadovas turi būti atestuojamas saugos darbeklausimais. Yra išlyga: jei darbdavys yra atestuotas kaip saugos darbetarnybos specialistas, jis yra atleidžiamas nuo atestavimo.Atestavimas kartojamas kas 5 m. Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuojadarbų saugos mokymo institucijos. Komisijose dalyvauja ne mažiau kaip 3žmonės, turintys ne mažesnį kaip 3 m. darbo stažą valstybinės darboinspekcijos pareigose. Saugos darbe tarnybų specialistai privalo turėtiaukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Komisijoje būtinai turi būtivalstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Teigiamai įvertinus žinias,gaunamas pažymėjimas. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų saugos darbeklausimais gali perduoti tik atestuotam padalinio vadovui.Atestuotis privalo ir padalinių vadovai. Jie atestuojami: ne rečiau kaipkas 5 m.; pasikeitus gamybos technologiniams procesams, pakeitus darbopobūdį. Pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų vadovai taip patprivalo turėti saugos darbe norminiuose aktuose nustatytą išsilavinimą irdarbo stažą. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turibūti instruktuojami darbų saugos klausimais. Yra 5 privalomi darbų saugosinstruktavimai: 1)įvadinis; 2)priminis darbo vietoje; 3)periodinis darbovietoje; 4)papildomas darbo vietoje; 5)specialus. 1)Įvadinį instruktavimą,sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuojadarbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą.2)Pirminiai instruktavimą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai,gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su kenksmingais irpavojingais veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. 3)Periodinisinstruktavimas atliekamas ne mažiau kaip kas 12 mėn. 4)papildomas darbovietoje instruktavimas vykdomas pasikeitus gamybos technologiniamsprocesams, patvirtinus naujas saugos darbe instrukcijas, kai darbuotojųžinios saugos darbe klausimais yra nepakankamos, taip pat įvykusnelaimingam atsitikimui. 5)Specialųjį instruktavimą privalo išklausytidirbantys pagal paskiras – leidimus ar rašytinius nurodymus. Šisinstruktavimas apiforminamas paskyroje-leidime.Visi kiti instruktavimai įforminami registravimo žurnaluose. Šie žurnalaisaugomi nustatytais terminais (50 metų, 45 metai ir pan).Instruktuojama pagal įmonėje patvirtintas instrukcijas.1.8.Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus.Neįvykdžius darbų saugos norminio akto reikalavimų, vadovai traukiamidrausminėn, administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėnįstatymų nustatyta tvarka.Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos norminių aktų pažeidimus, kuriejuridiškai traktuotini kaip darbo drausmės pažeidimai, vadovas gali skirtišias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, atleidimąiš darbo.Jeigu darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos norminių aktųreikalavimus ir prieš tai jam buvo taikyta nors viena per 12 mėn drausminėnuobauda, jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be jokiųpašalpų ir t.t. Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliaukaip po mėnesio ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Darbuotojas,gavęs nuobaudą, turi pasirašyti ant įsakymo. Dar yra svarbu tai, kaddrausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus 6 mėn nuo nusižengimopadarymo datos. Už kiekvieną pažeidimą galima skirti tik vieną drausminęnuobaudą.Premijos neskyrimas ar materialinės žalos išieškojimas nėra drausminėsnuobaudos.Administracinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą bausti darbuotojuspiniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijųinspektoriai. Baudos dydis gali būti nuo 200 iki 10 000 Lt. Nelaimingųatsitikimų darbe nuslėpimas gali kainuoti nuo 100 iki 10 000 Lt. Piniginėbauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymodienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui.Materialinė atsakomybė. Už šios atsakomybės pažeidimą gali būti taikomapilnutinė ir ribota materialinė atsakomybė. Pilnutinė taikoma kaiveiksmuose randama kriminalinio nusikaltimo faktų. Ribota taikoma uždarbuotojo sveikatai padarytą žalą. Darbuotojui žuvus darbe įmonė joįpėdiniams išmoka vienkartinę pašalpą ne mažesnę kaip 100 minimaliųmėnesinių algų. Visus nesutarimus sprendžia tik teismas.Baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamą kodeksą numatoma, kad pažeidus šiosrūšies atsakomybę kaltininkas gali būti baudžiamas pataisos darbais iki 1m. arba bauda; arba laisvės atėmimu iki 5 m. arba bauda.1.9. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Nelaimingasatsitikimas- ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darboaplinkos pavojingo, kenksmingo poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumonors vienai dienai arba miršta. Būtent pavojingos, kenksmingos situacijostrumpalaikiškumu, momentine išraiška nelaimingi atsitikimai skiriasi nuoprofesinių ligų. Profesinė liga- darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darboaplinkos ilgalaikio kenksmingo poveikio. Kenksmingi veiksniai gali būti:virpesiai, triukšmas, dulkės, cheminės medžiagos, ergonominiai nepatogumaiir kiti žalingi veiksniai.Kenksmingas veiksnys- darbo aplinkos veiksnys, dėl kurio susidarius tamtikroms atsitiktinėms aplinkybėms darbuotojas gali būti traumuotas arbablogėti jo sveikata. Būna atvejų, kai žalingi poveikiai yra ilgalaikiai,tačiau jų pasekmės įvertinamos kaip nelaimingi atsitikimai (Pvz.: saulėssmūgiai, nušalimai, apsinuodijimai lakiosiomis medžiagomis ir pan).Profesines ligas sukelia tik kenksmingas veiksnys (veiksniai), onelaimingus atsitikimus- pavojingi ir kenksmingi veiksniai. Nelaimingiatsitikimai: a)lengvas- tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybeinepavojingą kūno sužalojimą arba sveikatos sutrikimą ir dėl to netenkadarbingumo nors vienai dienai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęspasveiksta be liekamųjų pasekmių. b) sunkus- tai įvykis, kurio metudarbuotojas patiria gyvybei pavojinga arba sunkų kūno sužalojimą (traumą)ar sveikatos sutrikimą. Šiai grupei priskiriami ir sužalojimai, kainesuteikus medicinos pagalbos, jie baigiasi mirtimi. Tai kaulų lūžiai,galūnių amputavimai, III-IV laipsnių nudegimai ir kt. Sunkių nelaimingųatsitikimų klasifikaciniai požymiai nurodomi nelaimingų atsitikimų darbetyrimo ir apskaitos nuostatuose. c) mirtinas- tai įvykis, dėl kuriopasekmių nukentėjęs darbuotojas mirė. d) grupinis- tai įvykis, kurio metunukentėjo du ir daugiau darbuotojų.Pavojingi veiksniai, dėl kurių gali įvykti nelaimingas atsitikimas, galibūti fizinės, cheminės, biologinės ar psichofiziologinės kilmės. Fizinėskilmės veiksniu gali būti laikomas konstrukcijos griuvimas, kroviniokritimas, traumuojantys darbuotoją. Cheminės kilmės veiksnys- taikenksmingų ir nuodingų dujų patekimas į darbo aplinką. Biologinės kilmėsveiksnys- tai vabzdžių, gyvačių įkandimai darbuotojams. Psichofiziologinėskilmės veiksniu gali būti laikomas darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuoalkoholio ir narkotikų, problematiški darbuotojų santykiai darbovietėje irt.t. Nelaimingus atsitikimus sukėlę kenksmingi ir pavojingi veiksniai turibūti analizuojami ir imamasi reikiamų saugumo priemonių, kad jų neliktų.Nelaimingi atsitikimai skirstomi: 1)susiję su darbu; 2)nesusiję su darbu.Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu tokie, kurie įvyko: 1) dirbantdarbo vietoje, nurodytoje darbo sutartyje, darbdavio naudai ar jointeresais kitoje vietoje, dirbant, sportuojant ar dalyvaujantvisuomeninėje veikloje darbdavio ar jo įgalioto asmens pavedimu, vykdantprofsąjunginę veiklą. 2) parengiant arba sutvarkant darbo vietą, atliekantkitus su darbo procesu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje, patalposear kitoje vietoje (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo). 3)pertraukos pavalgyti, pailsėti ar pertraukų metu darbo vietoje, įmonėsteritorijoje, patalpose (paveikus darbo aplinkos kenksmingam veiksniui). 4)vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu. 5) vykstantdarbo reikalais nuosavu transportu, jeigu su darbdaviu yra sudarytasutartis naudoti nuosavą transportą darbe. 6) dirbant savo tikslams sudarbdavio ar jo įgalioto asmens raštišku leidimu. 7) atliekant pilietinępareigą- gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro, avarijos,stichinės ar kitos nelaimės likvidavimo metu.Nesusiję su darbu: 1) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant susižaloti arnusižudyti. 2) nukentėjusiajam darant nusikaltimą. 3) nukentėjusiajamsavavališkai, savo naudai dirbant be darbdavio ar jo įgalioto asmensžinios. 4)dėl nukentėjusio alkoholio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo,nesusijusio su darbo ar technologiniu procesu (pagal medicinos įstaigos irnelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos išvadas). 7) panaudojus prieš juossmurtą, jei smurto aplinkybės ir priežastys nesusijusios su darbu. Tyrimokomisija išvadą dėl nelaimingo atsitikimo priskyrimo prie aukščiau paminėtųįvykių įrašo N-1 formos akte. Nelaimingo atsitikimo tyrimo rezultataisurašomi N-2 formos akte, kai jie įvyksta ne įmonės teritorijoje. Grupinionelaimingo atsitikimo metu atitinkamos formos aktas surašomas kiekvienamnukentėjusiam atskirai. Komisijai ištyrus nelaimingą atsitikimą darbesurašomi N-1 formos aktas, o vykstant į/ iš darbo- N-2 formos aktas.1.10. Nelaimingų atsitikimų tyrimas. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas.Darbdavys privalo pranešti įmonės profesinei sąjungai ar saugos darbekomiteto atstovui. Padalinio vadovas apie įvykį praneša įmonės saugos darbetarnybai ir saugos darbe komitetui. Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privaloorganizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o jei reikia nukentėjusįjįnugabenti į gydymo įstaigą. Darbdavys, įmonėje, kurioje įvyko nelaimingasatsitikimas, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti, kokia jibuvo nelaimingo atsitikimo metu, iki nelaimingas atsitikimas bus komisijosištirtas. Be tyrimo komisijos leidimo būtini pakeitimai daromi, jeigu taikelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai. Šiuo atvejudokumentuojama (grafiškai, fotografuojama, filmuojama) ir surašomas aktaspagal pridedamą formą. Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė darbdavioįsakymu sudaryta komisija iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo. Jeiįmonėje nėra darbuotojų atstovų, nukentėjusiam atstovauja jo arba šeimosraštu įgaliotas asmuo, kuris gali dalyvauti ir nelaimingo atsitikimo tyrimometu. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąl tirti nelaimingamatsitikimui. Tyrimo komisijai pareikalavus, aprūpinti transporto, ryšiųpriemonėmis, skirti patalpą komisijos darbui, pakviesti reikiamusspecialistus, ekspertus. Jeigu reikia- atlikti techninius skaičiavimus,laboratorinius tyrimus, bandymus ir pan.Lengvą nelaimingą atsitikimą komisija privalo ištirti per 10 dienų.Ištyrusi komisija ušrašo N1 ir N2 formos aktą. Jį pasirašo. Darbdavys,gavęs šį aktą, jį patvirtina savo parašu ir antspaudu. Originalai paliekamiįmonėje, o kopijos išsiunčiamos per 3 dienas po akto pasirašymo: 1)Valstybinei darbo inspekcijai (sprendimas inspektoriaus dė1 papildomotyrimo) 2) Nukentėjusiam 3) įstaigai- draudėjui 4) Profesinei sąjungai (jeinukentėjęs yra jos narys) 5) Jei studentas, tai mokymo įstaigai.Valstybinis darbo inspektorius nustatęs, kad nelaimingas atsitikimasištirtas neteisingai, privalo iš darbdavio pareikalauti papildomo tyrimo.Dėl tyrimo iškilusius nesutarimus sprendžia inspektavimo skyriausviršininkas.Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas. Jam įvykus darbdavysprivalo iškart po įvykio pagal nustatytą formą ryšio priemonėmis pranešti:1)miesto (rajono), apylinkės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas,prokuratūrai. 2) valstybinei darbo inspekcijai, 3) suinteresuotai įmoneitaip pat Valstybinei higienos inspekcijai; 4)Valstybinei statybosinspekcijai. 5) nukentėjusiojo šeimai.Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas iš nukentėjusių sunkiaitraumuotas ar mirė, nelaimingus atsitikimus tiria trišalė komisija:Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, Profesinės sąjungos atstovas,Vadovaujančio organo atstovas, Darbdavio skirtas atstovas. Nelaimingųatsitikimų trišalė komisija privalo ištirti ne vėliau kaip per 20kalendorinių dienų. Valstybinis darbo inspektorius turi teisę pratęstityrimo trukmę. Tyrimas atskirais atvejais gali būti sustabdomas, iki busgautos išvados iš medicinos ir teisėsaugos įstaigų.Jei žūva virš 2 žmonių, tyrimo komisijos pirmininką skiria LR vyr.Valstybinis darbo inspektorius. Jei žūva daugiau negu 5 žmonės, komisijąsudaro ir tyrimo trukmę nustato LRV. Ištyrusi sunkų ar mirtiną nelaimingąatsitikimą, komisija surašo N-1 arba N-2 formos aktus ir pasirašo visikomisijos nariai. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius ne vėliau kaipper 4 kalendorines dienas nuo tyrimo pabaigos visą tyrimo medž išsiunčia:1) valstybinės darbo inspekcijos valdybai; 2) nukentėjusiojo darbdaviui(originalą) 3) miesto (rajono), apylinkės prokuratūrai 4) nukentėjusiamdarbuotojui (jo šeimai) arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui 5)draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų6) organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą 7)profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjęs, jei jis yra jos narys 8)mokymo įstaigai, kurios studentas ar moksleivis buvo traumuotas.Darbdavys privalo šalinti nelaimingų atsitikimų priežastis, vykdytikomisijos nustatytais terminais akte numatytas priemones ir iformuotiįmonės darbuotojus, saugos darbe komiteto narius, profesinę sąjungą, jainesant- darbuotojų įgaliotą atstovą apie vykdytas priemones tinkamomisdarbo sąlygoms sudaryti. 1.11.Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai. Traumatizmoanalizavimas privalo turėti tokį nuoseklumą: 1) duomenų apie nelaimingusatsitikimus sukaupimas 2) šių duomenų analizavimas 3) traumatizmoprognozavimas pagal analizės duomenis 4) traumatizmo planavimas, t.y.galimų traumų nustatymas 5) prevencinių darbų saugos priemoniųoptimizavimas 6) priemonės gamybiniam traumatizmui valdyti. Traumatizmoanalizavimui turi būti naudojami ne senesni kaip 3-5 metų duomenys.Traumatizmas gali būti analizuojamas daugeliu būdų: topografinis-aiškinamasi, kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų;monografinis- nustatinėjama, kokie įrengimai, mechanizmai, darbo zonospavojingiausios; traumatizmo šaltinių paieškos metodas- nustatinėjamipagrindiniai traumatizmo faktoriai, priežastys; tinklinio plano metodas-nustatinėjamas traumų priežastinis ryšys ir kt. Žinoma, patogiausiasišsamiausias traumų analizavimo būdas yra naudojant kompiuterinesprogramas. Nelaimingų atsitikimų dažnumą įvertina- dažnumo koeficientas,kuris parodo kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamą periodą.Dažnumo koeficientas lygus: Kd=1000*N/S, N-traumų skaičius per analizuojamąperiodą; S- vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius. Jeigu skaičiuojame nevieniems metams, įvedamas koef lygus: Kd( 1000*N/S * 12/n; n- yraatsiskaitymo periodo mėnesių skaičius. Traumų pasekmes vertina traumųsunkumo koeficientas, kuris rodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį: Ks((D/N.(D-bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N-nelaimingųatsitikimų skaičius. Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristikąįmonėje (ceche, padalinyje ir kt.) yra nustatomas nedarbingumo koeficientas(parodo kiek prarasta dienų dėl traumatizmo iš 1000 darbuotojų), kuris yradažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga: Kb=Kd*Ks.2.1. Gamybinės aplinkos metereolog. sąl., įtaka žmogui, higieninisnormavimas. Mikroklimatą (gamybos aplinkos metereologines sąl) sudaro : 1.šiluminis spinduliavimas; 2. temperatūra; 3. santykinė oro drėgmė; 4. orojudėjimo greitis; 5.slėgis. Visi šie metereologinių sąl parametrai yrasvarbūs darbingumui, žm šilumos apykaitai, organizmo šilumineipusiausvyrai.Darbo patalpų temp turi būti ne aukštesnė kaip 28OC todėl, kad aukštesnėjetemperatūroje sutrinka žm organizmo termoreguliacijos procesai.Termoreguliacija- tai organizmo sugebėjimas išlaikyti pastovią kūno temp,
keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo sunkumui.Karštame ore žm organizmas perkaista, sutrinka medž apykaitos procesas,sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Esant oro temp aukštesnei nei35OC, organizmo šilumos atidavimas konvekcijos būdu sutrinka. Žm pradedaintensyviai prakaituoti ir garuodama drėgmė atvėsina organizmą, tačiau suprakaitu prarandama daug druskų ir vitaminų, kas pablogina žm savijautą.Taip pat perkaitusį žm gali ištikti šiluminiai smūgiai, prasidėtitraukuliai.Tokiose gamybinėse patalpose kaip kalvės, katilinės, įv kaitinimo krosnysdaug šiluminės energijos išsiskiria šiluminio spinduliavimo būdu. Šiluminiospinduliavimo intensyvumas matuojamas W/m2. Jis priklauso nuo spinduliavimotrukmės ir šiluminio srauto energijos. Šiluminio spinduliavimo intensyvumasdidesnis kaip 700 W/m2 yra kenksmingas ir neleidžiamas darbo vietose.Intensyvumą galima išmatuoti aktinometru.Esant žemai temp, sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, žmorganizmas gali peršalti. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta,kai oro temp 16-20OC, o sunkų fizinį darbą 10-15OC. Tačiau tai priklausonuo oro judėjimo (cirkuliacijos) greičio ir patalpų drėgmės, todėl, kadmikroklimatų parametrų poveikis žm organizmui tarpusavyje yra priklausomas.Pvz. aukštos temp žalinga įtaka darbingumui padidėja esant didelei orodrėgmei ir oro judėjimo greičiui. Todėl yra įvertinti subjektyviniai temprodikliai, kurie apibūdina temp santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičiovienalaikį poveikį žm organizmui.Efektyvi temp- tokia temp, kurią žm jaučia, esant tam tikrai santykinei orodrėgmei be jokio oro judėjimo.Ekvivalentiškai efektyvi temp- tokia temp, kurią žm jaučia esant tam tikraisantykinei drėgmei, judant orui įv greičiu.Oro drėgmę darbo vietose charakterizuoja sant. oro drėgmė ir išreiškiamasantykiu: R(Dabs/Dmax *100(. Dabs-drėgmės kiekis ore prie esamos T. Dmax-maksimalus drėgmės kiekis, kuris gali išsilaikyti ore. Santykinė oro drėgmėparodo vandens garų svorio santykį procentais duotame oro tūryje su maxprisotinto oro vandens garų svoriu atitinkamoje temp. Matuojamapsichrometrais, higrometrais, higrografais.Oro cirkuliacija. Oro judėjimą patalpose gali sukelti natūralioskonvekcinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Žm organizmas pradedajausti oro judėjimą, kurio greitis 0,15 m/s. Palankiausias oro judėjimogreitis 0,1-0,2 m/s. Oro judėjimo greitis matuojamas anemometrais.Slėgis mat. barometru. Normalus slėgis yra 760 mmHg arba 101325 Pa. Didelioro slėgio kitimai žm. sukelia įvairius patologinius organizmo pakitimus(silpnumą, galvos svaigimą, pykinimą).Higienos normose yra nurodyti leistini ir optimalūs meter sąl parametrųdydžiai: temp, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio. Leistinidydžiai yra privalomi, o optimalūs- rekomenduotini. Normos yra skirtingos,atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą.Išskiriamas šiltasis ir šaltasis metų laikai. Šiltasis, kurio vid temp10OC, šaltasis ir pereinamasis (10OC.Pagal darbo sunkumą nustatomos normos lengvam, vidutinio sunkumo ir sunkiamdarbui. Šios normos skirtingos ir patalpoms, pasižyminčioms dideliu šilumosspinduliavimu.Gamybinės aplinkos oro sąl gali būti gerinamos bendromis ir individualiomispriemonėmis: įrengtas patalpų vėdinimas (paduodamoji ir ištraukiamojiventiliacija)-žalingos medž, garai pašalinami kartu su oru. Kaloriferiai,kondicionieriai (pašildo orą iki reik temp. ir drėgmės), patalpossandarinamos, kad nebūtų skersvėjų, oras tiekiamas atitink. greičio,sumažinti šiluminį spinduliavimą įrengus šilum. izoliaciją, mechanizuotiatskiras darb. operacijas, panaudoti spec. rūbus, darbuotojams sudarytigeras darbo, poilsio ir higienines sąlygas.2.2. Gamyb. Dulkės, jų savvbės, higieninis normavimas. Daug dulkiųišsiskiria dėl to, kad technolog. proc. nėra tobulas, blogai hermetizuotitechnolog. įrenginiai, trūksta vietinių nusiurbėjų, valymo įreng. ir bendr.ventiliacijos. Bet kokios dulkės kenkia darbuotojų sveikatai. Kartu sudulkėmis juda įv bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medž.Dulkės pagal kilmę skirst: 1. organinės dulkės: augalinės kilmės(medienos, medvilnės) ir gyvulinės kilmės (vilnų, plaukų.); 2. neorgan.kilmės dulkės – metalo ir mineralinės; 3. mišrios dulkės – pirmos ir antrosgrupių mišinys.
Pagal dispersiškumą dulk. skirst. į 2 klases. 1. smulkiadispersės iki 10mkm. Tai atmosferos dulkės. Smulkiadispersės dulk. vad. aerozoliais, josnenusėda patalpų ore; 2. Vidutinio ir stambaus dispersiškumo dulkės. Jųdydis (10 mkm. Jos nusėda ant paviršių ir vadinamos aerogeliais. L. svarbidulkių savybė – įsimagnetinimas. Nemetalinės – teigiamai, metalinės –neigiamai.Pagal kenksmingumą dulkės skirstomos: 1. inertinės (suodžiai, josagresyvios) 2. nuodingos (sieros).Dulkių dalelės, kurios gali oksiduotis ore, sudaro su oru ar kt. medž.sprogius mišinius. Jei žemutinė ribinė dalelių konc. maž. kaip 65 g/m3,gali kilti sprogimas, jei didesnė kaip 65 g/m3 -gaisras. Žem. rib. konc. –maž. degios medž. kiekis, kuris su oru sudaro sprogų mišinį.Pavojingiausios – didelės dispersijos organinės ar mineral. kilmės dulkės,nes jos lengvai oksiduojasi.Kvėpuojant dulkėmis susergama silikoze. Aštrios dulkės pažeidžia akis.Dulkės turi įtaką bronchų ir plaučių ligoms.Kenks. medž. kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių leistinųkoncentracijų. Dulkių konc. nustato higienos normos.Efektyviausias dulkėtumo mažinimo būdas – dulk. surinkimas jų susidarymožidinyje. Tam būtina tobulinti darb. proc., hermetizuoti technolog.įrenginius, mechanizuoti procesus sukeliančius daug dulkių. Jei tonepakanka, įrengiama ištrauk. arba įtrauk.- tiekiamoji bendroji irištraukiamoji vietinė mechaninė ventiliacija. Kai nepavyksta panaudoti neivieno būdo, tai naudojamos individualios apsaugos priemonės- respiratoriai..3.1. Ergonomikos samprata. Ergonomikos (žmogiškojo veiksnio) sąvokosplačiai naudojamos daugelyje pasaulio šalių. Europoje daugiau paplitusiergonomikos sąvoka. Kai kurie mokslininkai šias sąvokas bando atskirti. Betlaikas parodė, kad sąvokų atskyrimas yra dirbtinis ir daugeliu atveju šiossąvokos yra sinonimai. Ergonomika tiria žmogų sąveikoje su įranga, darbu irgamybine aplinka. Didžiausias dėmesys skiriamas žmogiškajam pradui irskirtingai inžinerijai, kur dėmesys skiriamas technikai. Ergonomika siekiataip pakeisti daiktus ir jų vartojimo aplinką, kad jie kuo geriau
patenkintų poreikius. Ergonomika kaip mokslas turi du pagr tikslus: 1.darbo efektyvumo padidinimas. Vertinama patogumo, komforto padidinimas,žmonių klaidų sumažinimas, produktyvumo pakėlimas. 2. humaniškumo reikšmėspadidinimas. Čia įvertinama darbo saugumas, streso sumažinimas, darbo vietųtobulinimas. Abu tikslai yra susiję ir neatskiriami. Siekiant vieno tikslopasiekiam kitų. Žmogiškojo veiksnio tyrimų metodas yra informacija apiežmogaus sugebėjimus, elgseną ir kitas charakteristikas sistemingas taikymaspagrindžiant daiktą ir veiksnių kuriuos žmonės naudoja savo aplinkoje,sukūrimą. Tai apima mokslinius tyrimus, kurių pagalba gaunama dalykiškainformacija apie žmones ir jų reakciją į aplinką, daiktus. Apibendrinusgalima pasakyti, kad ergonomika atskleidžia galimybių apribojimus, kuriantir tobulinant įrankius, mechanizmus, ir technologines sistemas.3.2. Darbinių sistemų samprata. Pagrindinė žmogaus veiksnio egzistavimosąvoka yra sistema. Pats paprasčiausias apibrėžimas toks, kad sistema yrabūtis, kuri egzistuoja tam, kad įvykdyti tam tikrus tikslus. Sistemą sudarožmonės, mašinos ir kiti aspektai, sąveikaujantys kartu, kad pasiektinumatytus tikslus, kurių pasiekti veikiant atskirai neįmanoma. Pagrergonomikos sistema yra žmogus-mašina sistema. Ji yra derinys vieno ardaugiau žmonių ir vieno ar daugiau fizinių sudėtinių dalių, sąveikaujančiųtam, kad atlikti darbą ir gauti norimus rezultatus. Atsižvelgiant į šįapibrėžimą galima lengvai apibūdinti mašinos sąvoką. Tai iš esmės koks taifizinis objektas, daiktas, įranga, ką žmonės naudoja siekdami tam tikrųtikslų. Pati paprasčiausia žmogus-mašina sistemos forma tai žmogus su darboįrankiu. Einant aukštyn sudėtingumo skale, būtų tokios sistemos:automobilis, pjovimo mašina ir t.t. dar sudėtingesnės sistemos: ryšiųsistemos, lektuvai, fabrikai ir t.t. kai kurios sistemos yra neapibrėžtos,beformės. Tai sveikatos apsauga, transportas ir t.t. visas sistemas galimasuskirstyti į 3 pagrindines klases, tai rankinės, mechaninės ir automatinėssistemos. Rankinę sistemą sudaro rankiniai įrankiai ir kitos pagalbinėspriemonės, valdomas žmogus, jo kontroliuojant. Šioje sistemoje energijosšaltinis- fizinė energija. Mechanines sistemas sudaro įvairūs energetiniųmašinų įrangos dalys. Šiom priklauso ir pusiau automatinės dalys.Mechaninės sistemos sukurtos atlikti tam tikras funkcijas ar pakeitimus.Energijos šaltinis yra mašina, žmogaus f-ja kontroliuoti darbo eigą,naudojant kontrolės prietaisus. Automatinės sistemos yra pilnaiautomatizuotos ir numatytas fu-jas atlieka be žmogaus įsikišimo. Galimapamanyti, kad šiose sistemose nustoja galioti žmogaus veiksnys, bet taipnėra. Nes reikia jas matuoti, instaliuoti ir panašiai, kur atsirandažmogaus veiksnio reikšmė.3.3. Darbinių sistemų charakteristikos. Visos darbinės sistemos yratikslingos ir kiekviena sistema turi turėti tikslą. Sistemos tikslas yrasistemos uždavinys. Sistemos gali būti pagrindinės (viršesnės). Jos galibūti sudarytos taip, kad yra kitų sistemų (didesnių) dalimi. Iš kitospusės, sistema gali būti sudaryta iš daugelio posistemių. Nagrinėjant tokiąkompleksinę sistemą kyla klausimas: kur kiekv iš jų prasideda ir baigiasi?Todėl būtina nustatyti sistemos ribas. Kita charakteristika- visos sistemosveikia aplinkoje ir veikimo aplinka tai viskas, kas yra už sistemos ribų.Priklausomai nuo ribų, aplinka gali plėstis nuo artimiausios aplinkos pertarpines į pagrindinę aplinką (darbo stalas- kabinetas- gatvė). Svarbupažymėti, kad dalis fizinės aplinkos yra natūrali aplinka ir galinepaklusti pakeitimams. Sistemos sudėtinės dalys atlieka fu-jų vaidmenį-tai dar viena charakteristika. Kiekv sistemos dalis nulemia bent vieną f-jąar veiksmą. Galima skirti 4 pagr veiksmus: 1. informacijos gavimas,priėmimas. Ji gali būti gaunama iš sistemos ribų išorės, sistemos vidaus.2. informacijos išsaugojimas 3. informacijos apdorojimas ir perdavimas. 4.veiksmo atlikimas. Visos sistemos sudėtinės dalys yra tarpusavyjesusijusios. Veikia kartu, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus.3.4. Darbinių sistemų projektavimas. Projektuojant darbines sistemas yraišskiriamos pagr tipinės stadijos. Kompleksinėms darbinėms sistemoms yraišskiriamos 6 pagr projektavimo stadijos. Sistemų projektavimui yra keliamitokie pagr reikalavimai: 1. sistemos tikslo nustatymas 2. užduotiessusmulkinimas į tskiras dalis 3. dėmesio sutelkimas į sistemos pagrreikalavimus. 4. nežinomųjų nustatymas ir patalpinimas toje sistemoje. 5.projektavimo laiko sąnaudų nustatymas. 6. projektavimo kainos nustatymas 7.projektavimo kompetencijos įvertinimas. 8. sistemos tinkamumoprojektavimas. Projektavimo stadijos (schemute): 1. tikslų nustatymas irįvykdymo detalizavimas. 2. darbinės sistemos apibrėžimas. 3. pagrprojektavimas. 4. vidinio ryšio projektavimas. 5. įrangos ir medžiagųnaudojimo projektavimas 6. bandymai ir įvertinimas. 1) tam kad būtų sukurtadarbinė sistema, reikalingas jos poreikis. Sistemos poreikis nustato jostikslus. Sistemos tikslas gali būti.. Įvykdymo detalizavimas nurodo kąsistema turi daryti, kad pasiektų tuos tikslus. Įvykdymo detalizavimas turiatspindėti sąlygas, kuriose sistema veiks, o taip pat organizaciniussuvaržymus ir reikalinga vartotojų kvalifikacija. Šios stadijosprojektavimo procese galima išskirti 2 žmogiškojo veiksnio veiklos sritis.Tai būtent- nustatyti sistemos vartotojus ir apibrėžti vartotojų poreikius.Dažnai darbinė sistema yra projektuojama tam, kad patobulinti jauegzistuojančią. Šiuo atveju būtina atlikti egzistuojančios sistemosanalizę. Analizės duomenys yra naudojami sekančiose sistemos projektavimostadijose. 2) šioje stadijoje pagr veikla yra keičiamų ir tobulinamųsistemos f-jų nustatymas ir sistemos ribų apibrėžimas. T.y. kokiojedidesnėje sistemoje ši nauja sistema veiks ir iki kokio smulkumo ji busnagrinėjama. 3) pagr projektavimas. Pagr žmogiškojo veiksnio veikla šiojestadijoje būtų tokia: 1. f-jų priskyrimas žmonėms, mašinoms ar programineiįrangai. 2. vartojimo instrukcijų pateikimas. 3. užduoties analizė iraprašymas. 4. veiklos projektavimas. Numatytos pakeisti f-jos turi būtipriskirtos žmonėms arba fiziniams komponentams (mašinoms). Nustatoma aržmogaus atliekamos f-jos ar mašinos turės pirmenybę. Yra nustatyta, kad žmdėl savo sugebėjimų geriau nujaučia netikėtus aplinkos pasikeitimus, gedimopriežastis, gali padaryti visai naujus sprendimus. Mašinos yra geresnėssaugoti ir apdoroti jau duotą informaciją, atlikti užprogramuotus veiksmus,panaudoti nustatytą fizinę jėgą. Kartais tam tikrų f-jų priskyrimą nulemiair darbo atlikimo kaina.yra žiūrimas kas pigiau gali atlikti tam tikras f-jas. Tačiau tai neturi būti pagr f-jų priskyrimo veiksnys. F-jų priskyrimąturi nulemti žmogiškojo prado vaidmuo. 4) vidinio ryšio projektavimas.Šioje stadijoje nagrinėjama darbinės sistemos vidinis sąryšis, t.y darbas,aplinka, kontrolė, kompiuterinis dialogas. Taip pat yra nagrinėjama darbovietos projektavimo reikalavimai, įvertinami bandymų, testų rezultatai. 5)įrangos, medžiagų naudojimo projektavimas. Sudaromos ir patvirtinamosinstrukcijos, mokymo instrukcijos, parenkama įranga numatomos naudojimomedžiagos. Numatoma viskas, kad vartotojas galėtų įvykdyti sistemosreikalavimus. 6) bandymai ir įvertinimas,. Įvertinimas- sukurtas sistemosišbandymas ar ji atitinka jai iškeltus reikalavimus ir yra patikima. Labaisvarbus yra ne tik sistemos kaip produkto įvertinimas, bet ir žmogiškojoveiksnio įvertinimas.3.5. Darbo vietos projektavimas. Darbo vieta turi tenkinti konkrečiosgamybos sąlygas. Darbo vietos matmenys turi atitikti įrenginiųkonstrukcines ir technologines savybes apidirbamoms medžiagoms, aptarnavimosistemai ir keliamiems darbo saugos ir higienos reikalavimams.Automatizuojant gamybą, diegiant inovacijas mažėja sunkaus fizinio darboapimtys. Tačiau darbo vietų įrengimui keliami papildomi reikalavimai.Būtina atsižvelgti į ergonomines darbuotojų galimybes. Pagerinus darbovietas, padarius jas optimaliomis, sumažėja taikomos lengvatosdarbuotojams, profesiniai susirgimai. Ergonominiu aspektu, darbo vieta-zona, kurioje reikalingos techninės priemonės ir kuriomis darbuotojasatlieka darbą ar atskirą darbo operaciją. Darbo vietos organizavimas- taipriemonių sistema, kuri numato darbo vietos aprūpinimą įrengimais,įrankiais, bei jų išdėstymą tam tikra tvarka. Darbo vietose gali būtiautomatizuotos, mechanizuotos ir paprastos (rankomis atliekami darbai).Projektuojant arbo vietas laikomasi tokių reikalavimų (sąlygų): 1. turibūti pakankamo išmatavimo darbinė erdvė tarp įrengimų, žmonių. Turi būtipakankamas tarp žmonių fizinis ryšys. 2. turi būti saugūs ir pakankamijudėjimo takai dirbantiesiems. 3. turi būti pakankamas ir natūralusapšvietimas. Svarbus veiksnys, organizuojant vietas darbui, yra efektyvusmatymo laukas. Horizontalioje plokštumoje jo kampas nuo 200 iki 400, overtikalėje 30%.3.6. Žmogiškojo veiksnio pripažinimas. Galima teigti, kad žm veiksnysatsirado kai pirmą kartą žmonės pradėjo tobulinti savo darbo įrankius.Tikrąjį žm veiksnio atsiradimą reiktų laikyti 18a. Pabaigą ir 19a. Pradžią(techninė revoliucija). Šiuo metu buvo pradėta ttyrinėti darbininkųuždavinių įvykdymas ir nuovargis atsižvelgiant į darbo veiksnius ir įrangą.Tačiau įrangos ir veiksnių pritaikymo žmonėms idėja nebuvo panaudoti. Buvopadaroma įv darbo vietų analizė. Šių tyrimų rezultatas pastebimas ir šiomisdienomis. Antro pasaulinio karo metais, pagr dėmesys buvo skiriamas įvtestams, kurių pagalba buvo parenkami tinkami žmonės tam tikriems darbamsatlikti, kuriamos darbuotojų mokymo programos. Tapo aišku, kad atlikus netir geriausią darbuotojų atranką bei apmokėjimą, kompleksinės įrangos darbasviršijo darbuotojų sugebėjimus, taip privertė iš naujo pažiūrėti į įrangospritaikymą žmogui. 1949m. Anglijoje buvo įkurta ergonomikos mokslinėasociacija, išleista pirma knyga apie žmogiškąjį veiksnį. Po to, keletometų laikotarpiu buvo organizuojami pranešimai, kuriamos laboratorijos šiatema. 1957m. Svarbus tuo, kad pradėtas leisti žurnalas “ERGONOMIKA”. 1959m.Buvo įkurta tarptautinė ergonomikos asociacija. 1960-80 periodą galimapavadinti žmonių veiksnio greito augimo laikotarpiu, nes prasidėjuskosminiams skrydžiams žm veiksnys tapo svarbia dalimi įv kosminių programų.Ergonomikos grupių galima buvo rasti įv kompanijose (farmacijos,kompiuterių ir t.t. ) taip pat buvo suprasta žm veiksnio svarba darbo vietųkūrime. Tačiau nepaisant to, visuomenei ergonomikos sąvoka dar nebuvožinoma. 1980-90m. Periode kompiuterinės įrangos, dizaino ergonomika,kompiuterinių darbo vietų pritaikymas žmogui iškėlė žm veiksnį į naująlygį. Įv naujų valdymo lygių ir kontrolės taikymą negalima buvo atskirtinuo žmogaus sugebėjimų. Šiuo periodu pasaulyje įvyko daug avarijų kuriosnusinešė daug gyvybių. Atlikti tyrimai visų avarijų parodė, kadnepakankamas dėmesys žmogaus veiksniui turėjo didelę įtaką. Į ateitį galimateikti, kad žm veiksnio svarba didės darbo vietų ir naujų technologijųkūrime. 4.1. Degimo sistemos ir procesai. Degimu vadiname sudėtingą fizinį cheminį procesą, kurio metu vyksta greita medž oksidacija ir išsiskiria šiluma. Degimo procese oksidatorius yra deguonis. Tačiau degimas gali vykti chloro, bromo ir kitų oksidatorių terpėje. Degimo procesui reikalinga degi medžiaga, oksidatorius ir uždegimo šaltinis. Jeigu vieno iš jų nebus, degimo proceso nebus. Degimo metu kietos arba skystos degios medžiagos pereina į dujinę būseną, su deguonimi pasiekdama tam tikrą koncentraciją. Ore yra apie 21% O2. Kai O2 koncentracija ore sumažėja iki 14%, degimas užgęsta. Uždegimo šaltinis- tai bet kuris kūnas, turintis temperatūros ir šilumos atsargų, kurios pakanka degios sistemos tam tikram tūriui įkaitinti, kad įvyktų degimas. Uždegimo šaltiniai gali būti šilumos (liepsna, kibirkštis) arba šilumos pasireiškimas kita energija: chemine (egzotermine reakcija), mechanine (trintis, smūgis), elektrine ir kt. Degimas gali būti homogeninis ir heterogeninis. Homogeniškai degant degioji medžiaga ir oras yra susimaišę, ir dega tik dujinės medžiagos. Heterogeniškai degant reakcija vyksta tarp skirtingos agregatinės būsenos medžiagų: kietos ir dujų, skystos ir dujų. Degi medžiaga ir oras nesusimaišę. Degimo procesai. Oksidacijos reakcijos proceso greitėjimas ir perėjimas į degimą vadinamas savaiminiu užsiliepsnojimu. Užsiliepsnojimas gali būti šiluminis ir grandininis. Pirmuoju atveju vykstant cheminei reakcijai medžiaga savaime užsiliepsnoja, kai šilumos išsiskyrimo greitis degimo sistemoje didesnis už šilumos išsisklaidymo greitį į aplinką. Esant grandininiam savaiminiam užsiliepsnojimui reakcijos greitėjimo priežastis yra ta, kad grandinių išsišakojimo greitis didesnis už jų nutrūkimo greitį. Savaiminis užsidegimas. Kai kurios medžiagos, daugiausia organinės kilmės, užsiliepsnoja esant atmosferos slėgiui ir tam tikrai t-rai. Tai durpės, pjuvenos, kai kurių rūšių anglis, tepaluoti skudurai ir kitos medžiagos. Šios medžiagos turi daug porų, dėl to jų oksidacijos paviršius yra didelis. Jei nesilaikoma sandėliavimo taisyklių (bloga patalpų ventiliacija, sandėliuojama krūvose), jose prasideda fiziniai-cheminiai arba biocheminiai procesai, dėl kurių išsiskiria šiluma ir medžiaga savaime įkaista. Jeigu išsiskirianti šiluma neišsisklaido į aplinką, o kaupiasi, tai oksidacijos reakcija labai pagreitėja ir medžiaga savaime užsidega. Medžiagos, kurių savaiminio užsiliepsnojimo t-ra žemesnė kaip 50oC, vadinamos savaime užsidegančiomis. Kuo žemesnė medžiagos užsidegimo t-ra, tuo medžiaga pavojingesnė. Savaime užsidegančios medž: 1)savaime užsidegančios dėl sąveikos su oru. Šiai grupei priskiriame anglis, durpes, augalines medž.; 2)sukeliančios degimą dėl vandens poveikio. Tai būtų negesintos kalkės, kalcio karbidas, kalis, natris ir t.t.; 3)savaime užsidegančios jungiantis vienai su kt. Užsiliepsnojimas. Medžiagos užsiliepsnojimas- tai degimo procesas, kai nedidelė dalis degios medžiagos tūrio šildoma uždegimo šaltiniu iki savaiminio užsiliepsnojimo t-ros, o kita dalis yra šalta. Kai degios medžiagos nedidelė dalis užsiliepsnoja, šiluma nuo įkaitusio degimo produkto plis į dar neužsiliepsnojusios dalies pusę. Fizikinė užsiliepsnojimo proceso esmė ta pati, kaip ir savaiminio užsiliepsnojimo. Pagrindinis skirtumas tai, kad užsiliepsnojimo procesas erdvės atžvilgiu yra degiosios medžiagos riboto tūrio, tuo tarpu savaiminio užsiliepsnojimo procesas apima visą medžiagos tūrį. Užsiliepsnojimo temp. paprastai truputį aukštesnė už savaiminio užsiliepsnojimo temp-ą. Tai priklauso nuo užsiliepsnojimo šaltinio dydžio ir jo veikimo laiko. Atmetus šių veiksnių įtaką, užsiliepsnojimo t-ra yra lygi savaiminio užsiliepsnojimo t-rai. Sprogimas. Sprogimas- tai trumpalaikis, spartus medžiagos degimo ar skilimo procesas, kurio metu išsiskiria labai daug įkaitusių ir išsiplečiančių dujų ar garų, kurie didelio slėgio smūgio banga veikia aplinką. Degiųjų dujų, garų ir oro mišiniai greitai sprogsta tik esant tam tikroms koncentracijoms. Mažiausia degiųjų dujų ar garų koncentracija ore, kai mišinys dar gali užsiliepsnoti ir sprogti, vadinama žemutine ribine koncentracija. Degiųjų dujų ir garų koncentracija, kurią viršijus sprogimas neįvyksta, vadinama aukštutine ribine koncentracija. Kuo didesnis ribinių koncentracijų diapazonas, tuo degioji medžiaga sprogesnė.4.2. Gamybinių procesų priešgaisrinė klasifikacija. Pagal gamybinį pobūdį,naudojamų ir sandėliuojamų medžiagų degimo bei sprogimo savybes visigamybos procesai skirstomi į 5 kategorijas: A, B, C, D, E.Pastatai ir patalpos, kuriuose vyksta A ir B kategorijos gamybos procesai-sprogūs ir pavojingi gaisro atžvilgiu, C- pavojingi gaisrui.A kategorija- degiosios dujos ir lengvai užsiliepsnojantys skysčiai,kurių garų pliūpsnio t-ra yra iki 28oC. Plūpsnio temp yra pati žemiausiadegiosios medž temp, kai jos paviršiuje susidaro garai arba dujos, kurieuždega pliūpsniu reaktoriaus degimo šaltinį. Kai yra naudojamos medž,kurios sprogsta ir dega sąveikoje su vandeniu, deguonis arba viena su kt.Šiai kategorijai priskiriami benzino apdirbimo cechai, degiųjų dujų balionųsandėliai, degių skysčių sandėliai.B kategorija: kai naudojamos degios dulkės arba pluoštas, lengvaiužsiliepsnojantys skysčiai, kurių garų pliūpsnio t-ra yra aukštesnė kaip28oC, o taip pat degieji skysčiai, įkaitinti iki pliūpsnio ir aukštesnės t-ros, degieji skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryli sprogiusaerozolius (skysto kuro sandėliai, medienos gamybos cechai, degių skysčiųsandėliai);C kategorija: degieji ir sunkiai degūs skysčiai, degiosios ir sunkiaidegios kietosios medžiagos, kurios sąveikaudamos su vandeniu, oro deguonimiarba viena su kita gali tiktai degti (stalių cechai, kietų degių medžsandėliai);D kategorija: karštos, įkaitintos ir išlydytos nedegiosios medžiagos, nesjas apdorojant spinduliuoja šiluma, susidaro kibirkštys ir liepsna; kietos,skystos ir dujinės medžiagos, kurios deginamos ir utilizuojamos kaip kuras(suvirinimo patalpos, metalo terminio apdorojimo cechai, katilinės ir kt);E kategorija: nedegiosios medžiagos, apdorojamos šaltai (mechaniniaicechai, kompresorinės, gelžbetonio cechai ir t.t.).Remiantis šia klasifikacija nustatomi bendrieji priešgaisrinės saugosreikalavimai kiekvienai gamybos proceso kategorijai.4.3. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų degumas. Statybinės medžiagos irkonstrukcijos skirtingai reaguoja į liepsnos veikimą: vienos greitaisudega, kitos ilgam išlaiko laikomąją galią. Dėl to visos statybinės medž.ir konstrukcijos atsižvelgiant į jų degumą, skirstomos į tris grupes: a)nedegios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje t-roje arba ugnyje normaliomisatmosferos ir oro sąlygomis neužsiliepsnoja, nedega, nerusena ir neanglėja.Tai visos gamtinės ir dirbtinės neorganinės medžiagos: akmenys, plytos,metalai; b) sunkiai degios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje t-roje arbaugnyje užsiliepsnoja, rusena arba anglėja ir dega arba rusena veikiantugnies šaltiniui, o pašalinus ugnies šaltinį degimas ir rusenimas baigiasi.Šių medžiagų ir konstrukcijų sudėtyje yra nedegių ir degiųjų medžiagų(asfaltbetonis, pjuvenų betonas ir kt); c) degiosios medžiagos irkonstrukcijos ugnyje dega ir rusena net ir tada, kai pašalinamas ugniesšaltinis. Tai visos organinės medžiagos: mediena, ruberoidas, durpiųplokštės ir t.t.4.4. Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai. Statybinių konstrukcijųatsparumas ugniai yra jų sugebėjimas gaisro metu neprarasti ugniesatitvarinių bei laikomosios galios savybių. Ugnies atitvarinių savybiųpraradimas- tai konstrukcijos įkaitinimas iki tokios t-ros, kurią viršijusgali užsiliepsnoti daiktai, esantys gretimose patalpose arba atsirastiplyšiai, pro kuriuos gali prasiskverbti liepsna.Laikomosios galios praradimas- tai statybinių konstrukcijų griuvimas.Laikomosios galios praradimas, ypač sudėtingų statinių- tai deformacijųatsiradimas konstrukcijose (tiltuose), kurių dydis neleidžia toliaueksploatuoti statinio. Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniaiapibūdinamas atsparumo ugniai riba. Tai laikas, kuriam praėjus konstrukcijapraranda atitvarinę arba laikomąją galią ir matuojama valandomis nuo gaisroarba konstrukcijos bandymo atsparumo ugniai pradžios, iki konstrukcijojeatsiras vienas iš šių požymių: plyšiai arba skylės, pro kurias galiprasiskverbti degimo produktai arba liepsna; konstrukcija suiro arbadeformavosi; gaisro veikiamos konstrukcijos kitos pusės t-ra vidutiniškaipakilo daugiau kaip 140oC.Pagr. veiksnys gaisro metu ardantis konstrukcijas yra aukšta t-ra. T-ra,kurioje konstrukcija pasiekia atsparumo ugniai ribą, vadiname kritine t-ratkr. Visi pastatai ir statiniai skirstomi pagal atsparumo ugniai laipsniusį 8 grupes. Pastatų ir statinių atsparumo ugniai laipsnį nusako šiųkonstrukcijų medžiagų degumo grupė ir jų dalių atsparumo ugniai riba.Statybinių medžiagų ir konstrukcijų atsparumas ugniai didinamas įv. būdais:degios medžiagos prisotinamos nedegiųjų medžiagų arba padengiamosnedegiomis medžiagomis ir kt.4.5. Žmonių evakuacija iš pastatų. Priverstinės evakuacijos pagr. ypatumastas, kad kilus gaisrui jau pradinėje jo stadijoje žmogui gresia pavojus.Degančios medž. ir konstr. išskiria šilumą ir nuodingas medž., kuriospavojingos sveikatai. Dėl to evakuacijos procesas turi būti saugus ir
baigtis per norminį laiką. Dėl gresiančio pavojaus žmonių judėjimasprasideda vienu metu ir ta pačia kryptimi- išėjimo link. Praėjimuose taippat susidaro tam tikro tankio žmonių srautai. Didėjant srauto tankiui,žmonių judėjimo greitis mažėja.Evakuacijos proceso efektyvumo rodiklis- tai laikas, per kurį žm galiišeiti iš atskirų patalpų ir viso pastato.Evakuacijos procesas iš pastatų apibūdinamas parametrais: tankiu D, žmoniųsrauto judėjimo greičiu v, evakuacinio kelio (išėjimo) laidumu Q irjudėjimo intensyvumu q. Evakuacinio kelio ilgis l ir plotis b. Žmoniųsrauto judėjimo greitis priklauso nuo jo tankio ir evakuacinio keliorūšies. Judėjimo greitis mažėja didėjant srauto tankiui. Žm srauto judėjimointensyvumas q, kuris lygus: q( D*v.Visi evakuaciniai keliai ir išėjimai turi garantuoti saugią ir patogią žmevakuaciją iš pastatų. Evakuaciniai išėjimai- tai durų angos, per kuriasgalime išeiti į sekančias patalpas: 1)iš pirmo aukšto patalpos į laukątiesiog arba per koridorius; 2)iš bet kuriame aukšte esančios patalpos įkoridorių arba tiesiog į laiptinę; 3)iš bet kurios patalpos tame pačiameaukšte į gretimą patalpą.Pastatuose turi būti ne mažiau kaip 2 evakuaciniai išėjimai. Nedideliuosepastatuose žmonės gali saugiai evakuotis per vieną laiptinę, tačiau turibūti įrengiamas antras evakuacinis išėjimas per išorines priešgaisrineskopėčias.Evakuaciniams keliams priskiriami koridoriai, vestibiuliai, holai, kurieveda į evakuacinius išėjimus. Liftai, eskalatoriai ir kt nepriskiriamievakuaciniams keliams.Evakuacijos procesas skirstomas į 3 etapus: 1)kai žm juda nuo labiausiainutolusio patalpos taško iki evakuacinio išėjimo: cechai, dirbtuvės,auditorijos, klasės, žiūrovų salės ir pan; 2)kai žm juda nuo evakuacinioišėjimo iš patalpos iki išorinio evakuacinio (lauko durų). Čia judėjimasvyksta koridoriais, laiptinėmis, vestibiuliais, holais ir t.t; 3)kai žmjudėjimas vyksta nuo pastato išorinio išėjimo iki nepavojingos zonos.Evakuacijos metu susidaro atitinkami žm srautai: vienaeilis, pirminis irkompresinis. Vienaeiliai srautai formuojasi eilėse tarp kėdžių. Po tovienaeiliai srautai jungdamiesi sudaro pirminius srautus, o šie jungdamiesi- kompresinius srautus.Evakuacijos laikas yra normuojamas. Iš pirmo ir antro ugniai atsparumopastatų tas laikas turi būti ne ilgesnis kaip 6 min, trečio ketvirto- 4min, penkto- ne ilgesnis kaip 3 min.Evakuacijos keliuose turi būti avarinis ir signalinis apšvietimai.Evakuacijos keliuose draudžiama kažką sandėliuoti ir naudoti tą plotągamybai. Pagr reikalavimai- visos durys ar vartai turi atsidaryti takryptimi, kuria vyksta evakuacija.4.6. Gaisrų gesinimo medžiagos ir būdai. Gaisrų gesinimo būdai yra fizinisir cheminis. Fizinis gesinimo būdas- tai degiųjų medž paviršiaus atšaldymasgesinimo medž: vandeniu, kietos anglies dioksidu. Skiriami šie fiziniaigesinimo būdai: -degiosios medž išsklaidymas ir ataušinimas; -gaisrožidinio izoliavimas nedegiomis medž; -liepsnos izoliavimas sprogdinant;-patalpų angų izoliavimas nuo šviežio oro.Cheminis gesinimo būdas- degimo slopinimas ir sustabdymas, tiekiantchemines gesinimo medž. Gaisro gesinimui yra naudojamos medž, kuriosnekenksmingos žm organizmui, kurių nedidelis kiekis tų medž efektyviaigesina gaisrą ir nesudėtinga jas paruošti gesinimui.Daugiausiai naudojamas gaisrui gesinti yra vanduo (didelis šilumosimlumas). Kartais dedama spec. priedų, padedančių geriau sudrėkinti degantįpaviršių. Gesinant vandens garais, deganti medžiaga sudrėkinama ir sumažėjadeguonies koncentracija degimo zonoje. Vandeniu draudžiama gesintidegančius elektrinius įrengimus ir medž kaip karbidas, kalkės, kuriosreaguodamos su vandeniu išskiria deguonį. Suslėgtu oru gesinami degūsskysčiai. Inertinės dujos naudojamos gesinimui tais atvejais, kai negalimagesinti vandeniu, nes gali įvykti sprogimas, arba pasklisti liepsna, arbakai vanduo gali sugadinti aparatūrą ir unikalias vertybes (bibliotekas).Anglies dioksidas yra elektrai nelaidus, dėl to juo gesinami degantyselektros įrengimai. Anglies dioksidu ir azotu gesinami degantys skysčiai irdujos nedidelėse patalpose. Blogai jie gesina rusenančias medžiagas.Kietomis (smėlis, smulkus dirvožemis ir pan) gesinimo medžiagomis gesinamagaisro pradžioje. Sprogstamosiomis medžiagomis gesinami dujų ir dujų-naftosatvirų fontanų gaisrai. Naudojami trotilas arba amonitai.4.7. Pirminės gaisro gesinimo priemonės. Jomis gesinami gaisrai vos tikjiems kilus, kai gaisro židinys dar neišplitęs. Šios priemonės yrakilnojamosios ir stacionarinės. Kilnojamosiomis priemonėmis kilusį gaisrąlikviduoja dirbantieji. Tai gesintuvai, vidiniai gaisriniai vandens čiaupaisu gaisrinėms rankovėmis ir švirkštais, statinės su vandeniu, dėžės susmėliu, nedegūs audiniai. Įrengiami stendai su gesinimo įrankiais:kibirais, kabliais, kastuvais, kirviais, kirstuvais ir kt. Kietomsmedžiagoms ir degiesiems skysčiams, ypač naftos produktams gesintinaudojami cheminiai putų gesintuvai. Gesintuvas veikia 1min. ir sudaro apie90 l putų. Dujų gesintuvais gesinami automobiliai, elektros įrengimai iraparatūra, bibliotekos, muziejai, paveikslų galerijos. Daugiausia naudojamianglies dioksido dujų gesintuvai- rankiniai (00- 2) ir vežiojami (AG- 80).Milteliniais gesintuvais (C) gesinami gaisrai, kurių negalima gesinti putųir dujų gesintuvais, t.y. degančio kalio, natrio ir kitų šarminių metalų.4.8. Priešgaisrinė signalizacija ir ryšiai. Gaisro signalizacijos ir ryšiųpaskirtis dvejopa: 1) apsaugos gaisro signalizacija praneša apie kilusįgaisrą ir jo vietą gaisrinės saugos tarnyboms (įmonės, miesto). Tamreikalui naudojama automatinė ar rankinio valdymo gaisro signalizacija,taip pat radijo telefono ryšys; 2) dispečerinis ryšys naudojamasoperatyviai vadovauti ugniagesių daliniams ir bendradarbiauti su miestotarnybomis. Naudojamos telefono ir radijo ryšio priemonės; 3) operatyvinisradijo ryšys naudojamas gaisro vietoje norint tiesiogiai vadovautiugniagesių daliniams. Tai nešiojamosios radijo ryšio priemonės ir specialūsryšio automobiliai. Gamybiniuose pastatuose ir gyvenamųjų patalpųkoridoriuose, laiptinėse įrengiami rankiniai gaisro signalizatoriai.Dideliuose gamybiniuose pastatuose (>500m2), rekomenduojama įrengtielektrines gaisro signalizacijos sistemas. Automatinės gaisrosignalizacijos yra 3 tipų: šilumos, dūmų, ultragarso ir kombinuotosios. Beto, automatiniai gaisro signalizatoriai skirstomi į maksimalius,diferencinius ir maksimalius diferencinius. Paskutiniu metu pradėti naudotiultragarso signalizatoriai. Jie atlieka apsaugos ir gaisrines funkcijas.Statybvietėje būtina įrengti garso signalizaciją pavojui skelbti. Prieįrenginio reikia pakabinti užrašą “Gaisro signalas”.