Apie Boliviją

BOLIVIJA

Bolivijos vėliava Bolivijos herbas

Bolivija (Bolivia), Bolivijos Respublika (Republica de Bolivia), valstybė P.Amerikos viduryje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Brazilija, pietryčiuose su Paragvajumi, pietuose su Argentina, vakaruose su Čile ir Peru. Plotas 1 098 581 km2 . 8,48 mln gyventojų (2002). Sostinė – Sukrė; vyriausybės būstinė yra La Pase. Bolivija suskirstyta į 9 departamentus: ( 8 šaltinis):

Bolivijos administracinis suskirstymas
Departamentas Plotas (km2) Gyventojų (tūkst., 2002) Admin.centras
Beni 213 564 373,9 Trinidadas
Chuquisaca 51 524 541,5 Sukrė
Coshabamba 55 631 1 491,9 Coshabamba
La Pasas 133 985 2 406,5 La Pasas
Oruro 53 588 401,7 Oruro
Pando 63 827 53,3 Cobija
Potosi 118 218 725,6 Potosi
Santa Cruzas 370 621 2 081,9 Santa Cruzas
Tarija 37 623 399,8 Tarija

Galima palyginti su senesnio leidimo enciklopedija, t.y. 3 šaltiniu:

Bolivijos administracinis suskirstymas
Departamentas Plotas (km2) Gyventojų (tūkst.,1968) Admin.centras
Beni 213,6 186 Trinidadas
Chuquisaca 51,5 439 Sukrė
Coshabamba 55,6 760 Coshabamba
La Pasas 134,0 1470 La Pasas
Oruro 53,6 326 Oruro
Pando 63,8 31 Cobija
Potosi 118,2 829 Potosi
Santa Cruzas 370,6 444 Santa Cruzas
Tarija 37,6 197 Tarija

Iš šių leentelių matyti, kad gyventojų skaičius (2002 metų) pakito į didesniąją pusę. Gimstamumas nėra stipriai sumažėjęs.

Gyventojai. Dauguma (apie 60%) Bolivijos gyventojų – indėnai (~ 30% – kečujai, ~ 25% – aimarai: yra ~ 50 miškų indėnų genčių). ~3,30% gyventojų – metisai, ~ 10% – baltieji (daugiausia kalbantys ispaniškai: yra nedidelė vokiečių bendruomenė). Altiplano plokščiakalnyje indėnai sudaro 95% gyventojų. La Pase – 60 % (čia gyvena miestų indėnai čolai, kalbantys ispaniškai); 75% Yungaso gyventojų – metisai ir baltieji. Iš dalies Bolivijos gyventojų 19a. pab. – 20a. susiformavo bolivų nacija. Valstybinės kalbos – ispanų, kečujų, aimarų. 2000m. vyrų buvo 49,5%, moterų – 50,5%. 98% gyventojų katalikai (2002); yra protestantų, tradicinių religijų išpažinėjų ( 8 šaltinis). Šiiame interneto adrese http://www.vaticanradio.org/lituano/lituarchi/200309/09.htm#0 (7 šaltinis) rugsėjo mėnesį išspausdinta informacija apie Bolivijos ambasadoriaus vizitą pas popiežių Joną Paulių II:
2003 09 09
Naujasis Bolivijos ambasadorius prie Šv. Sosto aplankė Popiežių Castelgandolfo vasaros rūmuose ir įteikė jam savo šalies vadovo pasirašytus skiriamuosius raštus. Sveikindamas misiją Vatikane pr

radedantį diplomatą, Jonas Paulius II sakė, kad jam puikiai žinomi dabartiniai Bolivijos visuomenės gyvenimo sunkumai, puikiai žinomos taip pat pastangos, kuriomis šalies vyriausybė bando sunkumus įveikti, žinomas ir aukštai vertinamas taip pat Bažnyčios bendradarbiavimas su valstybe vardan visuomenės gerovės.
Politinis stabilumas, valdininkų atsakomybė, moralinių vertybių paisymas, socialinis teisingumas, kova su skurdu yra svarbiausios socialinės santarvės ir visų visuomenės sluoksnių gyvenimo darnos bei visuomenės pažangos sąlygos. Popiežius linkėjo dabar sunkumus išgyvenančiai Bolivijos visuomenei vadovautis šiomis taisyklėmis. Pastaruoju metu Bolivijos gyventojai paliudijo daug geros valios ir noro įveikti jų šalies visuomenę ištikusius sunkumus. Daugelio iniciatyvų ėmėsi šalies katalikų Bažnyčia, ragindama visus visuomenės sluoksnius ir visas susivaidijusias grupuotes konfliktus spręstis pagarbaus dialogo keliu. Svarbiausia iš principo atmesti smurtą kaip konfliktų sprendimo priemonę.
Atmetus smurtą, bus leengviau pasiekti politinį stabilumą. O pasiekus politinį stabilumą ir sudarius vienodas sąlygas visiems šalies piliečiams dalyvauti viešajame gyvenime, bus galima tikėtis ir ekonominės krizės įveikimo, kurios viena pagrindinių priežasčių kaip tik ir yra neteisingumas ir ištisų visuomenės klasių marginalizavimas. Valstybės vyrai ir visi kas atsakingas už visuomenės ateitį privalo prisiimti atsakomybę už teisingumo stiprinimą šalies santvarkoje, institucijose ir visame visuomeniniame gyvenime. Popiežius linkėjo Bolivijai pažangos ir laimingas ateities, tokios, kokios verti tos jam brangios šalies gyventojai.
Bolivijos svarbiausi demografiniai rodikliai tokie (
8 šaltinis):

Bolivijos svarb. demografiniai rodikliai ( tūkstančiui gyvent., 2000)
Gimstamumas 27
Mirtingumas 8
NPG 19
Kūdikių mirtingumas* 59
* tūkstančiui kūdikių

Miesto gyventojų 63% (2001). Didžiausi miestai:

Bolivijos didž. miestai (tūkst. gyv., 2002)
Santa Cruzas 1 141,8
La Pasas 811,4
Coshabamba 797,0
El Alto 711,7
Oruro 206,8
Sukrė 199,5
Tarija 138,7
Potosi 136,5
Montero 80,2
Trinidadas 77,1
Yacuiba 66,2
Riberalta 64,9

Potosi, Sukrės miestai – Pasaulio paveldo paminklai. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 3,65 mln. (1997). Bedarbių, oficialiais duomenimis, yra 4-7%, neofic. duomenimis, ~ 25%.
Valstybė ir teisė. Pagal 1967m. konstituciją (pataisos 1994) Bolivija – unitarinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiais rinkimais 5 metams. Įstatymus leidžia 2 rūmų parlamentas – Nacionalinis Kongresas, kurį sudaro Atstovų Rūmai ir Senato Rūmai. Aukščiausią teismą sudaro 12 teisėjų, kuriuos 10m. skiria Nac. Kongresas. Generalinį prokurorą skiria prezidentas. Nacionalinė šventė – rugpjūčio 6 – Nepriklausomybės diena.
Ūkis. Bolivija – ekonomiškai viena silpniausių Lot.Amerikos valstybių. Svarbiausios ūkio šakos – kasybos pramonė ir žemės ūkis. Kasybos (ir naftos gavybos) pramonė sukuria 11,8%. Apdirbamoji pramonė menka, vidaus rinkos neaprūpina: jos svarb. šakos – maisto, tekstilės, cemento pramonė, medžio apdirbimas. ~ 60% produkcijos vertės duoda žemdirbystė. Bolivija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal kokos lapų produkciją. Jos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2001 eksportuota prekių už 1,2 mlrd. JAV dolerių, importuota už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Nelegaliai eksportuojamas kokainas (manoma, kad jis gali sudaryti net ~ ½ Bolivijos eksporto vertės). Lietuva 2000m. iš Bolivijos importavo prekių už 0,2 mln. Lt. ( 8 šaltinis)
1 – ajame šaltinyje (http://www.euroi.ktu.lt/PROMETHEUS/moduls/lt/1g.doc) nurodomi ES importo ir eksporto procentai:

Pagrindiniai ES iš Lot. Amerikos importuojami produktai: L.A. dalis,% Žemės ūkio produktai 24.6Energija

3.2Mašinos ir įrenginiai 1.3Transporto priemonės 3.7Chemijos produktai 2.6Tekstilė ir drabužiai 0.7 Pagrindiniai ES į Lot. Amerikos eksportuojami produktai: L.A. dalis, %Žemės ūkio produktai 4.8Energija 1.7Mašinos ir įrenginiai 6.3Transporto priemonės 6.6Chemijos produktai 7.0Tekstilė ir drabužiai 3.0
2001 m. duomenys
ES taiko Generalinę muitų lengvatų sistemą Andų šalims: Bolivijai, Kolumbijai, Ekvadorui, Peru ir Venesuelai. Nuo 1995 m. Lotynų Amerikoje projektus vykdo ir Europos investicijų bankas.
Turizmas. 1999 Boliviją aplankė ~ 409 000 užsienio turistų (daugiausia iš P.Amerikos šalių, JAV, Vokietijos, Prancūzijos). Labiausiai lankoma Titicacos ež., Realio Koldirjera, nac. parkai, Sukrės, La Paso miestai, indėnų kultūros centrai.
Istorija. Iki 19a. pr. Kraštas buvo Ispanijos kolonijinės imperijos dalis: nuo 1542 priklausė Peru, nuo 1776 – La Platos vicekaralystėms ir buvo vadinamas Aukšt. Peru. 1825 08 06 Kongresas Chuquisacoje (dab. Sukrė) paskelbė Aukšt. Peru nepriklausoma valstybe ir S. Bolivaro garbei pavadino ją Bolivija; S. Bolivaras buvo pirmasis Bolivijos prezidentas ir pirmosios konstitucijos (1826) autorius.

1825 08 11 Bolivian Republic http://rulers.org/rulb1.html#bolivia , http://www.worldstatesmen.org/Bolivia.html
1836 10 28 – 1839 02 20 Peru – Bolivijos konfederacijos dalis http://rulers.org/rulb1.html#bolivia
1866 dalis teritorijos atiteko Čilei LTE II 208
1867 dalis teritorijos atiteko Brazilijai LTE II 208
1868 10 01 Bolivijos Respublika (senas stilius išsilaikė iki 1908 metų) http://rulers.org/rulb1.html#bolivia , http://www.worldstatesmen.org/Bolivia.html
1879 02 Čilė užpuolė Boliviją LTE IX 321
1879 02 14 Čilės kariai užėmė Antofagasto uostą, pradėdami karą prieš Boliviją ir Peru (Ramiojo Vandenyno karas) http://www.km.ru/oneday/
1879 – 1883 per Ramiojo vandenyno karą su Čile neteko dalies Atakamo dykumos ir priėjimo prie Ramiojo vandenyno LTE II 208
1880 karo veiksmai su Čile nutraukti LTE I

IX 321 ( 2 šaltinis)

9 dešimtmečio 2 pusėje vyriausybė pagal JAV ekonomistų rekomendacijas įgyvendino ekonominio šoko politiką – pesas buvo pakeistas nauju piniginiu vienetu bolivianu, uždaryta daug nerentabilių įmonių. Dėl to iš pradžių padidėjo nedarbas ir skurdas, įvyko streikų, tačiau vėliau infliacija ir nedarbas sumažėjo, pavyko kiek sumažinti didelę užsienio skolą. Nors ūkio raida šiek tiek paspartėjo, bet ir 21 a. pr. Bolivija tebėra viena skurdžiausių ir labiausiai įsiskolinusių Lot. Amerikos šalių. Šalies social. padėtis nėra stabili (1995-96 streikavo ~ 80 000 mokytojų ir švietimo darbuotojų, nepatenkintų švietimo reforma, 1996 – 100 000 transporto bei kasybos valst. įmonių darbininkų; streikams slopinti naudota ir kariuomenė). Bolivijos vyriausybė, remiama JAV, nuo 1986 kovoja su nelegaliu narkotinių augalų auginimu ir narkotikų prekyba ( šalyje pagaminama ~ 10% pasaulio narkotikų). (8 šaltinis)
Politika. 20a. paskutiniais dešimtmečiais Bolivijai pavyko pagerinti santykius su gretimomis valstybėmis. 10 šaltinyje (http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/isipareigojimai.htm) Bolivija taip pat paminėta: Be dvišalių santykių, ES yra užmezgusi ir daugiašalius ryšius su daugybe tarptautinių organizacijų ir įvairių regionų šalių grupėmis. ES ypatingą reikšmę teikia įvairių regionų integracijos formų skatinimui, nes tokia integracija padeda kurti dideles, integruotas vietos rinkas ir įgalina konkrečiose pasaulio vietose esančias šalis veiksmingiau dalyvauti sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus. Lotynų Amerikoje Europos Sąjunga palaiko partnerystės ryšius su San Chose grupe (angl. the San José Group) (El Salvadoru, Gvatemala, Hondūru, Kosta Rika, Nikaragva ir Panama), Merkosur grupe (angl. Mercosur) (Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi), Andų Bendrija (angl. the Andean Community) (Bolivija, Ekvadoru, Kolumbija, Peru ir Venesuela) bei Rijo grupe (angl. the Rio Group) (Argentina, Bolivija, Brazilija, Čile, Ekvadoru, Kolumbija, Meksika, Panama, Paragvajumi, Peru, Urugvajumi ir Venesuela).
Argentina, Brazilija ir Paragvajus sutartimis su Bolivija leido jai be muitų gabenti prekes į Atlanto vand. pakrantę tų šalių upėmis, o pagal 1993 sutartį su Peru Bolivija gavo priėjimą prie Ramiojo vandenyno – iki 2091 jai prek. tikslais leista naudotis Peru Ilo uostu. Bolivija yra Jungtinių Tautų (nuo 1945), Amerikos valstybių organizacijos (nuo 1948), Andų tautų bendrijos (nuo 1969), Lot.Amerikos integracijos asociacijos (nuo 1981) narė. ( 8 šaltinis)
6 šaltinyje(http://www.urm.lt/data/5/LF4101024_lotyn.htm#Lotynų%20Amerikos%20aktualijos ) rasta, jog šiuo metu Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su 18 Lotynų Amerikos valstybių, tarp jų ir su Bolivija:
Bolivija (Republic of Bolivia) Nuo 1994 01 12
Švietimas. Pirmąsias mokyklas 16 a. vid. Įsteigė ispanų misionieriai. Pasaulietinės mokyklos pradėtos steigti 1825m. paskelbus nepriklausomybę. 1874 priimtas pirmasis privalomojo pr. mokslo įstatymas. Švietimui vadovauja švietimo, kultūros ir sporto ministerija. Dauguma mokyklų valstybinės, veikia katalikų, protestantų ir žydų bendruomenių išlaikomos pradžios ir vidurinės mokyklos. Mokoma ispanų, kečujų, aimarų kalbomis. 1955 m. įvestas privalomas nemokamas pr. mokslas 6-14 m. vaikams. 2000m. buvo 2294 ikimokyklinės įstaigos (188 150 vaikų; 4170 pedagogų), 12 640 pr. mokyklų, 4800 vid. mokyklų. Bolivijos aukštosios mokyklos yra vienos seniausių Lot. Amerikoje. 2000m. buvo 16 universitetų, iš jų – 2 privatūs, iš viso 184 200 studentų, 4 300 dėstytojų. 5 šaltinyje (http://www.sociumas.lt/Lit/Nr4/unesco.asp) nurodoma, kad Bolivijoje raštingumo lygis yra 75%. Tačiau visada galima gerinti padėtį. MPFELAC (Didysis Švietimo Lygio Kėlimo Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Regione Projektas) yra skirtas švietimo sistemos profesionalizavimui kiekvienoje šalyje. Šis projektas yra įgyvendinamas specializuotų regioninių padalinių:
· PICPEMCE – reformoms ir naujovėms apmokant švietimo srityje dirbantį personalą skirta programa, siekianti įgyvendinti mokymo plano (ypatingai pradinio mokymo, rašymo ir skaitymo, dvikalbio mokymo, tiksliųjų dalykų, visuomenės švietimo) reformas. Šis padalinys siekia įvesti naujus mokymo metodus.
· REDALF – regioninis personalo apmokymo ir raštingumo kėlimo bei suaugusiųjų švietimo programų tinklas, užsiimantis veikla įvairiose srityse: funkcinio neraštingumo naikinimo, pradinio suaugusiųjų ir vaikų mokymo, moterų švietimo, tarpkultūrinio švietimo, mokytojų apmokymo ir kitose srityse.
· REPLAD – regioninis programų tinklas, skirtas pradinio mokymo planavimui ir vykdymui. Didžiausias dėmesys kreipiamas į informacinės sistemos vystymą bei administracinį mokyklų valdymą.
Be šių į pradinį švietimą orientuotų programų grupių, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione UNESCO įgyvendina ir su aukštuoju mokslu susijusias programas. Šioje srityje dirba 3 pagrindinės institucijos:
· CRESALC, skatinanti regioninį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje bei padedanti regiono šalims pagerinti nacionalinių aukštesniojo mokslo sistemų lygį.
· CARNEID, padedantis angliškai, prancūziškai, ispaniškai ir olandiškai šnekančių Karibų šalių vyriausybėms įgyvendinti naujus švietimo projektus. Ji vykdo bendrus Karibų šalių tyrimus, skatina dalinimąsi informacija ir patirtimi tarp valstybių, turinčių tokias pačias problemas. Pvz.: CARNEID įgyvendino Ekvadoro moterų aukštesniojo išsilavinimo programą. Jos metu daugiau nei 400 moterų buvo duota galimybė pakelti savo žinių lygį, siekiant pagerinti ne tik jų išsilavinimą, bet ir sveikatos būklę, maitinimosi standartus, išmokant jas labiau rūpintis savimi, suteikti joms galimybę vaidinti rimtą vaidmenį visuomenėje.
· UMAMAZ – Amazonės Universitetų Asociacija, dabar susidedanti iš ~ 30 8 šalių universitetų. Šios institucijos programų vis daugėja, nors daugiausia dėmesio susilaukia ekologinio, socio-ekonominio vystymo tropiniuose Amazonės miškuose programa, skirta specialiam mokslo ir technologijų vystymo Amazonės miškų regione politikos derinimui su Amazonės biologinių ypatumų išsaugojimu.
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Šv. Pranciškaus Ksavero (įk. 1624 Sukrėje), Šv. Andriejaus (įk. 1830 La Pase), Potosi (įk. 1892) ir kt. 19 a. pab. – 20 a. pr. ėmėsi kurtis mokslo draugijos, observatorijos, institutai, informaciniai centrai ( 8 šaltinis). O 4 šaltinyje (http://www.nplc.lt/pr10.html) nurodytas dar vienas projektas, padedantis plėsti teisės žinias: „Street Law” projekto idėja atsirado ir pirmą kartą pradėta įgyvendinti JAV Džordžtauno universitete (Vašingtone) 1971 m., kai teisės studentai ėmė dėstyti teisės pagrindus Kolumbijos apygardos bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams, pataisos įstaigų auklėtiniams, atskiroms žmonių grupėms per nevyriausybines organizacijas. Šio projekto įgyvendinimo eigoje 1972 m. susikūrė specialiai visuomenės teisiniu švietimu užsiimanti JAV nevyriausybinė organizacija – Nacionalinis pilietinio teisinio švietimo institutas, kuri vėliau pavadinta “STREET LAW INC.” Nuo to laiko “Street Law” programos išplito daugelyje Amerikos valstijų (pagrindinė forma – teisės studentų vedamos pamokos atskirų visuomenės grupių nariams). Ši idėja palaipsniui imta įgyvendinti per atskirus projektus ir už JAV ribų: Lotynų Amerikoje (Bolivijoje, Ekvadore, Panamoje), Afrikoje (Pietų Afrikos Respublikoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Kenijoje, Ganoje), Azijoje (Filipinuose, Indijoje) ir pagaliau – Rytų Europoje (Lenkijoje, Rusijoje).
“Sreet Law” yra svarbi, nes:
· Gilina teisines žinias, žinias apie teisines procedūras ir visuomeninės politikos klausimus.
· Skatina kritinį mąstymą ir bendravimo įgūdžius.
· Skatina teigiamus postūmius efektyviam pilietiškumui ir įstatymų galiai.
· Skatina norą ir galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Kultūra. Literatūra. Vienas pirmųjų kūrinių, parašytų Bolivijos teritorijoje, – vienuolio A.de la Calanchos (1584-1654) Šv. Augustino ordino Peru kronika, 1653m. Vienuoliai nemažai užrašė indėnų dainų. Vėliau susiformavo realiosios prozos kryptis – konstumbrizmas. 19 a. pab. – 20 a. pr. poezijoje ryšku modernizmo tendencijos. 20 a. pr. prozoje įsivyravo realizmas. Žymiausias šios krypties atstovas – A. Arguedasas. N. Taboados Terano (g. 1929) kūriniuose vyrauja indėnų gyvenimo vaizdai (vad. Indėniškoji literatūra), gvildenamos visuomenės etinės problemos. R. Otero Reiches (1905-1976) poezijoje ryšku socialinės politikos problematika. Nuo 6-ojo dešimtmečio Bolivijos literatūra tapo universalesnė, modernesnės formos. Poezijoje ryškūs avangardizmo bruožai (M. Vargasas (g. 1952), E.Mitre (g. 1943)). Poezijos vaikams sukūrė O. Alfaro (1921-1963). Kai kurie rašytojai, dažniausiai poetai, rašo ne tik ispanų kalba, bet ir kečujų bei amarų kalbomis. Dailė. Nuo seniausių laikų Bolivijos pietinėje dalyje gyvenę kečujai garsėjo audiniais ir juvelyriniais dirbiniais, o aimarai gamino menišką keramiką, juvelyriką, tekstilę. 17-18a. veikiant Europos (ypač Ispanijos) dailei atsirado profesionalioji tapyba ir skulptūra, kurta daugiausia bažnyčioms. Vėliau taikyta ir sienų tapyboje, derinta su indėnų meno bruožais (Z. Guzmanas de Rojasas; R.Berdecis; B.C.Romero; M.Egido ir daugelis kitų). Muzika. Bolivijos indėnų ir kreolų muzika turi bendrų bruožų su gretimų šalių (Argentinos, Čilės, Peru) tautų muzikos folkloru. Indėnų muzikai būdinga lyrinės solo dainos (baguala, jaravi, vidala, huanka), instrumentinės šokių melodijos (huainjas, huainitas). Kreolų muzika yra ispanų kilmės. Profesionalioji Bolivijos muzika atsirado 16 amžiuje. 1568m. įsteigta pirmoji muzikos mokykla; joje indėnai buvo mokomi dainuoti, šokti, groti europietiškais muzikos instrumentais. Pirmasis žinomas kompozitorius – La Platos katedros kapelmeisteris G. E. Hidalgo. 1845m. pastatytas pirmasis operos spektaklis. Nac. muzikos pradininkai – B. Vincenti (Bolivijos himno muzikos autorius) ir M. Cabellero. Kinas. 1913m. režisierius L. Castillo sukūrė pirmuosius dokumentinius filmus. 1925m. pradėti kurti vaidybiniai filmai ( „Aimaro širdis“, „Ežero pranašystė“, „Rasės šlovė“ ir kt.). Juose dažniausiai vaizduotas indėnų gyvenimas. 1953m. La Pase įkurtas Bolivijos kino institutas (veikė iki 1968m.). 20 a. 2 pusės žymiausi režisieriai buvo politikos kino kūrėjas J. Sanjinesas ir A. Eguino. 1991m. La Pase įkurtas Kinematografijos fondas.
Žiniasklaida. Pirmoji knyga buvo išspausdinta 1612m. Juliacoje, jėzuitų misijoje. La Pase veikia 19 a. pab. – 20 a. pr. įkurtos leidyklos. Pirmieji periodiniai spaudiniai pasirodė 1825m. La Pase. 2001m. ėjo 18 dienraščių, pvz.: „La Estrella del Oriente“;“ El Diario“,“ Aqui“ ir daugelis kitų. Radijas veikia nuo 1937m., TV – nuo 1969m. Laidos transliuojamos ispanų, aimarų, kečujų kalbomis. Yra ~300 radijo ( dauguma privačios, didžiausia – Radio Fides) ir 48 TV stotys. Nuo 1969m. veikia valstybinė TV bendrovė Empresa Nacional de Television Bolivania (pagrindinis transliuotojas). La Pase veikia informacijos agentūra Agencia Boliviana de Informacion ir Katalikų bažnyčios informacijos agentūra Agencia de Noticias Fides ( nuo 1979m.). ( 8 šaltinis)
„Lietuvos Ryte“ ir ne tik, pvz.,ir 9 šaltinyje (http://www.zalieji.lt/zl/123/visi_straipsniai), išspausdinti straipsniai apie Bolivijos gyventojų sukeltas riaušes:
BOLIVIJOS GYVENTOJŲ PASIPIKTINIMAS VIETOS VALDŽIA VIRTO MASINĖMIS RIAUŠĖMIS
Dėl ekonominės krizės, kuri iš dalies atsirado po vyriausybės pastangų nutraukti kokaino gamybą ir prekybą, o taip pat apmokestinus vandenį, kuris anksčiau buvo nemokamas, Bolivijoje kilo masiniai ūkininkų protestai. Protestams peraugus į susirėmimus su policija ir kariuomene, žuvo 6 žmonės ir daugiau kaip 50 buvo sužeista. Keli demonstrantai įsiveržė į miesto ligoninę, ištempė sužeistą kariuomenės kapitoną ir nužudė jį pagrindinėje miesto aikštėje. Šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. ( 2003 10 14 )

NAUDOTI ŠALTINIAI:
1. http://www.euroi.ktu.lt/PROMETHEUS/moduls/lt/1g.doc;
2. http://www.kalnieciai.lt/zenius/istorija/amerika/bolivija/bolivija.html;
3. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2, 1977;
4. http://www.nplc.lt/pr10.html;
5. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr4/unesco.asp;
6. http://www.urm.lt/data/5/LF4101024_lotyn.htm#Lotynų%20Amerikos%20aktualijos;
7. http://www.vaticanradio.org/lituano/lituarchi/200309/09.htm#0;
8. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.3, 2003, p. 332 – 339;
9. http://www.zalieji.lt/zl/123/visi_straipsniai;
10. http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/isipareigojimai.htm

Leave a Comment