Buities ekologija

1714 0

KAUNO KOLEGIJA

KĖDAINIŲ JONUŠO RADVILOS FAKULTETAS

FILOLOGIJOS IR EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Artūr Filipovič

BUITIES EKOLOGIJA

 

Referatas

Verslo anglų kalbos studijų programa

Vadovė lektorė/doc. dr. Nina Kutienė

Kėdainiai , 2015

 

TURINYS

ĮVADAS

CHEMIJA BUITYJE

Skalbimo ir skalavimo priemonės................ 4

Valymo priemonės ...........................6

Patalpų valymo būdai...........................7

Aerozoliai buityje............................8

2. ELEKTROMAGNETINĖ TARŠA BUITYJE .............9

2.1 Elektromagnetinių bangų įtaka sveikatai...............10

2.2 Kompiuteris ir televizoriaus poveikiai...............12

2.4 Mikrobanginė krosnelė ir sveikata....................13

3.BUTŲ EKOLOGINĖS PROBLEMOS IŠVADO..............15

4.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS..............16

 

ĮVADAS

Buities rūpesčių naštai palengvinti namo parsinešame vis daugiau įvairių chemijos produktų. Daugelis kasdienės buities darbų – tvarkymosi ir maisto gaminimo neišvengiama. Visame Pasaulyje vartojamų sintetinių medžiagų sąrašas kasmet yra papildomas maždaug 200–300 naujų pavadinimų. Užtenka pažvelgti į vonios kaambarį ir pamatysime pilnas lentynas ir spinteles, prikrautas buitinės chemijos ir asmens higienos produktų: skalbimo ir valymo priemonių, ploviklių, valiklių, šveitiklių, dezodorantų, plaukų ir kūno priežiūros priemonių. Tačias mes retkarčiais susimąstome ,kokį poveikį daro šios priemonės. Mes šias priemones naudojame kasdien, jos padeda mums greičiau susidoroti su tvarkos ir švaros palaikymo problemomis mūsų namuose . Be abejo buitinė chemija mums naudinga palaikant kūno švarą, asmens higieną ,bet kiekviena lazda turi du galus- jos “padeda” mums susirgti odos ir kvėpavimo organų sistemos liigomis, jomis galima apsinuodyti, jos veikia agresyviai ne tik namuose esančius mikroorganizmus, bet ir mus pačius. Besaikis buitinės chemijos produktų vartojimas namų ruošoje, noras savo namuose sukurti “sterilią” aplinką, priemonės su antimikrobiniais komponentais, sudaro prielaidas mūsų organizmui liautis kovojus su na

atūraliais aplinkos veiksniais – mikroorganizmais.

Buityje naudojami įvairūs elektros prietaisai (mikrobangų krosnelė, televizorius, kompiuteris ir kt.) taip pat veikia žmogaus organizmą, nes skleidžia elektromagnetines bangas ,bet apie tai išsamiau papasakosiu vėliau .

Šio darbo tikslas – susipažinti su buityje naudojamomis cheminėmis priemonėmis, išsiaiškinti kaip sveikiau ir saugiau gyventi mus supančioje namų aplinkoje.

CHEMIJA BUITYJE

1.1 Skalbimo ir skalavimo priemonės

Aktyvioji skalbiklių dalis – detergentas, kuris padeda nuo audinio atskirti nešvarumus. Detergentai gali būti natūralūs (pavyzdžiui muilas, pagamintas iš natūralių riebalinių rūgščių) arba sintetiniai. Ypatingą veikimą lemia jų molekulių sandara, kurioje galima išskirti hidrofilinę („vandenį mėgstančią“) ir hidrofobinę („vandens bijančią“) dalis.

 

pav., Taip pašalinami audinio nešvarumai

 

Detergentas skalbimo milteliuose sudaro 15–20 proc. Nuo jo kiekio priklauso, kiek skalbinių galėsime išskalbti. Visos kitos sudedamosios dalys yra pagalbinės medžiagos: vandens minkštinimo priemonės, balikliai, baltymus skaidantys ferrmentai, kvapiosios medžiagos. Ar visi jie palankūs aplinkai ir sveikatai? Vertinat skalbiklių poveikį aplinkai, reikia atsižvelgti į keletą aspektų: vandens temperatūrą skalbiant (ji lemia energijos suvartojimą), pakuotės savybes, skalbiklio sudedamąsias dalis, kurios po skalbimo lieka nuotekose. Skalbiklio cheminė sudėtis vertinama pagal fosforo (fosfatų ir kt. fosforo junginių) ir toksinių, kancerogeninių ir mutageninių medžiagų koncentraciją bei biologinio skaidymo savybes. Ekologiškų skalbiklių sudėtyje negali būti optinių baliklių ir dažiklių, chloro junginių, EDTA, fermentų. Pakuotei neleidžiama naudoti plastikų, kurių sudėtyje yra chloro, pavyzdžiui, polivinilchlorido (PV

VC).

Skalbimo miltelių sudėtyje gali būti fosfatų. Jie minkština vandenį ir padeda susidaryti putoms. Kai kurių rūšių milteliuose fosfatai sudaro net iki 30 proc. viso kiekio. Pakliuvę į vandens telkinius fosfatai, kaip ir kitos trąšos, skatina dumblių ir kitų augalų augimą. Iki 25% fosfatų kiekio vandenyje lemia skalbimo priemonės. Ypatingai tai pastebima vasarą, kai vandens telkiniuose ima sparčiai daugintis žalieji dumbliai, gausybė jų susikaupia vandens paviršiuje. Žuvusius dumblius skaidančios bakterijos suvartoja daug deguonies, todėl vandenyje jo ima trūkti, dūsta žuvys. Dugno nuosėdose skiriasi dujos: metanas, sieros vandenilis. Ekologiškuose skalbimo milteliuose fosfatai yra pakeisti kitomis vandenį minkštinančiomis medžiagomis. Atidžiai perskaitykite ant pakuotės išspausdintą informaciją apie skalbiklių sudėtį ir vartojimą. Beveik visos skalbimo ir skalavimo priemonės yra vienodos cheminės sudėties. Pagrindinės produktus sudarančios medžiagos būtų šios:

katijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos (dažniausiai- sulfatai);

anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos (dažniausiai- chloridai);

fosfatai, fosfatų junginiai;

balikliai, optiniai balikliai;

zeolitai, polikarboksilatai;

audinių minkštikliai;

fermentai, enzimai.

Be abejo priklausomai nuo gamintojo, skiriasi šių cheminių medžiagų santykis ir procentinė sudėtis įvairiose butinės chemijos produktuose. Be to įvairios “receptūros” skalbimo ir skalavimo priemonėse yra kvapiųjų medžiagų, spalvinių pigmentų, standintojų, konservuojančių medžiagų, sodos ir jos junginių. Turbūt visi esame pastebėję, kad skirtingi skalbimo milteliai skalbia nevienodai- čia ir pasireiškia jų cheminės sudėties skirtumai.

Patarimai

Naudokite skystus skalbiklius – nekils pavojaus įkv

vėpti smulkias jų daleles, kurios galėtų sudirginti kvėpavimo takus.

Naudokite paprastą ūkinį muilą. Juo skalbsite efektyviau, jeigu pridėsite vandens minkštiklių – borakso, skalbimo sodos ar geriamosios sodos.

1.2 Valymo priemonės

Paviršių valikliai gali būti skysti, miltelių, želė, aerozolių naudojimo formos. Pagrindinės sudedamosios dalys – paviršiui aktyvios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, aromatizatoriai ir t.t. Pagrindinė naudojimo taisyklė – saugokime savo rankas, odą, akis. Dirbdami su šiais preparatais, naudokite pirštines, nes jų poveikis identiškas skalbimo priemonių poveikiui (žiūr. į skalbimo priemonių skyrelį). Jei valikliai skirti stiklo paviršiaus – jų sudėtyje yra acto (šalinančio kalkes), amoniako (suteikiančio blizgesį). Tai taip pat gana aktyvios ir specifinį kvapą turinčios medžiagos. Dažniausiai tai langų valikliai – purkšdami paviršiuis, saugokime akis, nes tiek actas, tiek amoniakas gali stipriai sudirginti gleivines (perštėjimas, graužimas, ašarojimas ir t.t.). Jei taip jau atsitiko – plaukime akis dideliu kiekiu drungno vandens. Jei chemikalo pateko nedaug – padės. Jei dirginimo reiškiniai nepraeina – kreipkitės į gydytoją.

Reikia paminėti dar vieną valiklių rūšį – valikliai baldams. Į jų sudėtį įeina terpentinas, vaškai, alkoholiai, įvairūs eteriai ir esteriai. Tai dažnai stipraus kvapo medžiagos, galinčios dirginančiai veikti kvėpavimo takus, o neretai ir išprovokuojančios kosulį, bronchų spazmą. Po baldų valymo procedūros patartina gerai išvėdinti patalpas.

1.3 Patalpų valymo būdai

Gyvenamose patalpose žmogus praleidžia daugiau negu pusę gyvenimo, todėl patalpos turi būti kruopščiai prižiūrimos, šal

linami nepalankūs faktoriai: dulkės, mikroorganizmai bei virusai. Dulkės yra šalinamos šlapiu būdu, tai yra plaunant patalpas arba šluostant jas sudrėkintu audiniu. Parketą arba lakuotas grindis galima valyti vieną kartą savaitėje su drėgnu skuduru. Linoleumas, medinės dažytos grindys gali būti plaunamos kasdien, naudojant šiltą arba karštą vandenį. Dulkių šaltinių yra įvairių: gatvė, drabužiai, kilimai, užuolaidos, čiužiniai, patalynė. Dulkės turi būti šalinamos ne tik nuo grindų ir nuo baldų, bet ir valomos iš užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Ne rečiau kaip tris kartus per metus yra būtina daryti generalinį patalpų valymą, kurio metu nuvalomos dulkės ir nuo horizontalių, ir nuo vertikalių paviršių. Nuvalomi langai, šviestuvai, durys, išplaunamos staltiesės, dieninės ir naktinės užuolaidos. Kilimai ir kiliminės dangos valomi dulkių siurbliu, kas kelis mėnesius valant drėgnu skuduru arba plaunančiu dulkių siurbliu. Ypatingai kruopščiai turi būti prižiūrima patalynė, kadangi joje gali veistis mikroskopiniai padarėliai – erkutės. Tinkamiausios sąlygos joms daugintis yra +25o C temperatūra ir 70-80% drėgmė. Šios sąlygos yra namų aplinkoje, patalynėje. Erkutės skleidžia savo gyvybinės veiklos produktus, alergizuoja organizmą. Šie gyvūnėliai gali sukelti įvairias alergines reakcijas: slogą, odos pažeidimą, bronchinę astmą. Saugantis nuo erkučių yra labai svarbi patalynės higieninė priežiūra: patalynė turi būti keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalai vėdinami, laikomi atvirame ore, kad veiktų tiesioginiai saulės spinduliai.

Jeigu aplinkoje yra alergiškų žmonių, namuose reikia atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų, minkštų žaislų. Patalpos turi būti valomos naudojant kuo mažiau buitinės chemijos preparatų, kadangi cheminės medžiagos gali sukelti alergines reakcijas.

1.4 Aerozoliai buityje

Šiuo metu daug asmens higienos priemonių yra gaminamos aerozolių pakuotėmis – tai ir dezodorantai, ir kvepalai, ir plaukų lakai ar standikliai, oro gaivikliai. Pagrindinės sudedamosios medžiagos aerozolių flakonuose maždaug vienodos – alkoholiai (dažniausiai denatūruoto etilo alkoholis).

Priklausomai nuo aerozolių paskirties, alkoholyje yra ištirpdytos kvapiosios fiksuojančios ir kitos medžiagos. Pagrindinė saugumo taisyklė – nepurkškite arti ugnies, į akis, o jei jūsų oda jautri, pasaugokite ir ją. Bet kokiu atveju, aerozolių turinys greitai garuoja ir pasklinda po patalpą.

Jei esate alergiški, sergate lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, bronchine astma), nenaudokite aerozolinių buitinės chemijos ir higienos priemonių formų – gali išprovokuoti nepageidaujamas reakcijas – kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį. Būtina šias priemones saugoti nuo vaikų, kadangi juos ypač vilioja spalvingos pakuotės.

Jei aerozolių turinio pateko į akis – paskubėkite jas išplauti tekančiu drungnu vandeniu, o esant reikalui kreipkitės į medikus. Plaukų lako aerozoliai savo sudėtyje turi augalinės gumos, celiuliozės, sintetinių dervų – tai stambiamolekuliniai junginiai, padedantys plaukams suteikti norimą formą. Neretai išvardintos medžiagos gali sukelti alergines reakcijas – kosulį, dusulį, ašarojimą, slogą ir t.t. Tokiu atveju, turite rinktis kitą priemonę. Venkite naudotis aerozoliniais preparatais, jei šeimoje yra mažų vaikų, sergančių bronchine astma asmenų – taip patausosite jų sveikatą.

2. ELEKTROMAGNETINĖ TARŠA BUITYJE

Elektromagnetiniai spinduliai – tai elektromagnetinio lauko virpesiai (tarpusavyje susiję sūkuriniai ir magnetiniai laukai) sklindantys erdvėje. Elektromagnetiniai laukai atsiranda kintant elektros krūviams. Pagal bangos ilgį ir dažnį elektromagnetinė radiacija skirstoma į:

Jonizuojančią:

Rentgeno spinduliai

Gama spinduliai

Nejonizuojančią:

Radijo bangos

TV bangos

Optinė radiacija ir t.t.

Buityje žmogaus organizmą nuolat veikia nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia mikrobangų krosnelė, elektrinė viryklė, televizorius, kompiuteris, mobilusis telefonas ir kiti elektros įrenginiai

2.1 Elektromagnetinių bangų įtaka sveikatai

Elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo elektromagnetinio lauko įtampos, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio, spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje bei individualių žmogaus ypatybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija. Elektromagnetinių bangų poveikis žmogui yra dvejopas:

Šiluminis

Nešiluminis

Šiluminis poveikis pasireiškia tuo, kad kyla kūno temperatūra, dėl ko gali pasikeisti baltyminių medžiagų struktūra. Kadangi žmogaus organizme veikia termoreguliaciniai mechanizmai, šalinantys šilumos perteklių, susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik ribotą jos kiekį. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė. Skirtingo ilgio elektromagnetinių bangų poveikis organizmui yra nevienodas. Kepenims pavojingiausios yra 79 cm ilgio bangos, kraujui – 99 cm, raumenims – 322 cm, odai – 548 cm. Esant tam pačiam bangos ilgiui, poveikis gali būti skirtingas, priklausomai nuo magnetinio lauko stiprumo. Žiūr. lentelę.

1 lentelė

Elektromagnetinio lauko poveikis ir jo priklausomybė lauko stiprumo

Elektromagnetinio lauko stiprumas Poveikio laikas Rezultatas
20-30 V/m daugiau kaip 2 val. Jokių negalavimų nejaučiama
100-150 V/m daugiau kaip 2 val. Gali skaudėti galvą, greičiau pavargstama, jaučiamas silpnumas ir pan.
200-300 V/m daugiau kaip 1 val. Tas pats
Iki 4000 V/m 10-12 min. Pažeidžiama nervų sistema, pakyla temperatūra, sutrinka kraujotaka

Nešiluminis elektromagnetinių bangų poveikis pasireiškia ne iš karto ir gali būti įvairus. Pastarųjų metų daugelio šalių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad žemo dažnio ir didelės energijos elektromagnetinė radiacija veikia kancerogeniškai, t.y. sukelia vėžį. Yra pateikiama epidemiologinių tyrimų duomenys apie statistinį ryšį tarp elektromagnetinių laukų ir tam tikrų vėžio formų: vaikų-paauglių leukozių, suaugusiųjų leukozių, limfoleukozių, krūties bei smegenų auglių. Taip pat tris kartus padidėja rizika susirgti Alcheimerio liga. Ypač pavojinga elektromagnetinė radiacija vaikams, gyvenantiems šalia elektros perdavimo linijų (arčiau kaip 50 metrų). Dažnas yra lėtinio pažeidimo sindromas, kuriam būdinga vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, asteninis sindromas. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais. Būdinga bradikardija, skausmai širdies plote, hipotonija, raumenų silpnumas. Nukenčia ir lytinė funkcija – vystosi impotencija, menstruacinio ciklo sutrikimai. Taip pat intensyvi elektromagnetinė radiacija gali padidinti palikuonių apsigimimo riziką.

2.2 Kompiuterio ir televizoriaus poveikis

Milijonai žmonių visame pasaulyje savo kasdieninėje veikloje pastoviai dirba su kompiuteriais. Apytiksliais paskaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 000 personalinių kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, nes didelė kompiuterių dalis yra naudojama kolektyviai darbo, mokymosi, studijų ar namų aplinkoje. Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.

Sumažinti žemo dažnio elektromagnetinę spinduliuotę iki saugaus lygio kompiuterizuotose darbo vietose galima tokiomis priemonėmis:

1. Teisingai parinkta patalpa ir teisingai suprojektuotu darbo vietų išdėstymu joje.

2. Efektyvia įžeminimo sistema.

3. Tikslingai suprojektuota ir tvarkingai techniškai realizuota elektros maitinimo sistema.

Daugybė žmonių valandų valandas praleidžia prie televizoriaus. Ši moderni technikos priemonė atima begalę laiko, žaloja akis, mažina fizinį aktyvumą. Norint sumažinti neigiamą televizoriaus poveikį sveikatai, reikalinga laikytis kelių labai paprastų taisyklių, parenkant televizoriui tinkamą vietą patalpoje bei šviesos režimą.

Televizoriaus atstumas nuo grindų iki ekrano apatinio krašto turi būti ne mažiau kaip 1 metras. Atstumas nuo žiūrovo akių iki ekrano priklauso nuo ekrano dydžio: kuo didesnė ekrano įstrižainė, tuo didesnis atstumas. Paprastai šis nuotolis sv. . .

vyresni nei 65 metų asmenys.

Pagrindinės šio pažeidžiamumo priežastys yra kelios: daug laiko praleidžiama namuose, imuninės sistemos būklė, medikamentų vartojimas, lėtinės ligos. Mažiems vaikams yra nustatytas ryšys tarp vaiko svorio bei teršalo koncentracijos. Todėl vaikų organizmas yra ypatingai greitai pažeidžiamas.

IŠVADOS

Buityje naudojame chemines medžiagas, kurios padeda išlaikyti švarą namuose, tačiau neretai susergame odos ir kvėpavimo organų sistemos ligomis, jomis galima ir apsinuodyti.

Besaikis buitinės chemijos produktų vartojimas namų ruošoje, noras savo namuose sukurti sterilią aplinką, sudaro prielaidas mūsų organizmui liautis kovojus su natūraliais aplinkos veiksniais – mikroorganizmais.

Buityje žmogaus organizmą nuolat veikia nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia mikrobangų krosnelė, elektrinė viryklė, televizorius, kompiuteris, mobilusis telefonas ir kiti elektros įrenginiai.

Elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo elektromagnetinio lauko įtampos, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio, spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje bei individualių žmogaus ypatybių.

Kai spinduliavimas būna vidutinio stiprumo ir veikia ilgą laiką, vystosi odos vėžys, lėtinė katarakta, būna lėtinių pažeidimų sindromas. Jam būdin­gi centrinės nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos pakenkimai. Atsiranda psichoemocinis nepastovumas, bendras silpnumas, susilpnėja at­mintis, jaučiamas mieguistumas, galvos skausmai.

Infekcinės, lėtinės ir aplinkos faktorių sukeltos ligos yra žymiai dažnesnės tiems individams, kurie gyvena perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiuose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiose sąlygose žmogaus organizmą veikia eilė kenksmingų faktorių: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, bei daugybė orą teršiančių medžiagų.

Kiekvieno žmogaus sveikata priklauso nuo jo paties susikurtų gyvenimo sąlygų bei noro sveikai gyventi.

ALTERNATYVINĖS VALYMO PRIEMONĖS

Dažniausiai kaip alternatyva sintetinei buitinei chemijai yra naudojamos šios nebrangios ir paprastos priemonės:

Soda– valiklis, šveitiklis, vandens minkštiklis.

Citrinos rūgštis– viena iš efektyviausių maistinių rūgščių prieš daugumą namų bakterijų. – efektyvus įvairių paviršių valiklis. Įpilkite citrinos sulčių į indą su karštu vandeniu ir viską išpilkite i kriauklę – tai padės panaikinti blogą kvapą iš nutekamųjų vamzdžių. Taip pat jį puikiai naikina arbatmedžių aliejus.

Actas– naudojamas riebalų šalinimui, pelėsio ir nemalonių kvapų naikinimui.

Kukurūzų krakmolas– tinkamas langų valymui, baldų poliravimui, dėmių valymui.

Druska– efektyvus šveitiklis ir dėmių valiklis Kriauklė ir vonia. Bet kokias kalkių nuosėdas, net įsisenėjusias, lengvai nuvalys actas. Apipilkite kalkėtą vietą (čiaupą, dušo galvutę, kriauklę) ir palikite pusvalandžiui. Po to nuskalaukite šiltu vandeniu. Vonios šveitiklis: 1½ puodelio vandens sumaišoma su ¼ puodelio miltų, tiek pat sodos ir 2 šaukštais acto. Kanalizacija, blogi kvapai. Dūmų prisigėrusiame kambaryje kvapus pašalins pastatytas nedidelis dubenėlis su actu.

Soda,taip pat labai geras kvapo absorbentas. Tiesiog užtenka padėti dėžutę su soda spintoje, šaldytuve ar kt.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

http://distance.ktu.lt/kursai/buitis/etb_2.htm

http://www.distance.ktu.lt/kursai/buitis/cmb_1.htm

http://www.ekologija.lt/ekorasciai/svarus_namai_naturaliomis_priemonemis_lazybos_su_skeptiku_i_dalis

Join the Conversation

×
×