Referatas
Ekologijos samprata, pagrindinės problemos, užduotys
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………….. 3
Ekologijos samprata ………………………………………………………………………………………………….4
Ekologiniai veiksniai veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas…………………….. 5
2.2.Ekologijos tyrimai ……………………………………………………………………………………………… 6
Pagrindinės ekologinės problemos …………………………………………………………………………….. 7
Pagrindinės užduotys, tikslai …………………………………………………………………………………….. 9
Išvados …………………………………………………………………………………………………………………. 11
Informacijos šaltiniai ……………………………………………………………………………………………… 12
Įvadas
Ekologija – žodis dažnai girdimas mus supančioje visuomenėje. Tai mokslas apie tarpusavio santykius. Ekologijos mokslas labai platus, skirstomas į įvairias šakas.
Daugeliui ekologijos šakų būdingas polinkis ieškoti mus supančio sudėtingo pasaulio vientisumo ir jo reiškinių tarpusavio priklausomybės. Tą tarpusavio priklausomybę būtina gerai suprasti, norint išsaugoti nykstančias rūšis bei gamtines sistemas ir suvokti, kokį poveikį gamtai daro įvairūs teršalai.
Šių dienų didžiausios pasaulio problemos – ekologinės, kurias daugiausiai lemia žmogaus veikla. Su jomis stengiamasi kovoti įvairiomis priemonėmis.
Ekologijos samprata
Ekоlogija (graik. namas, būstas + mokslas, žodis) – tai mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika. Ekologijos mokslo pagrindas – ekosistema.
Ekologija susideda iš skyrių : bendroji (teorinė) ekologija, bioekologija, ekosferologija, geoekologija, žmogaus ekologija, socialinė ekologija, taikomoji ekologija.
Bendroji ekologija, bioekologija – tai teorinis ekologijos branduolys. Jis apima visas pagrindines ekologijos sampratas, žinias apie gyvosios gamtos, kaip iš daugybės organizmų sudarytos sistemos, veiklą. Žodis „bendroji” rodo, jog šioje dalyje nagrinėjami visiems be išimties gyviems organizmams būdingi dėsningumai.
Taikomojoje ekologijoje analizuojamas žmogus. Analizuojamas ne tik aplinkos poveikis žmogui ir žmogaus prisitaikymas prie aplinkos, bet ir žmogaus veiklos poveikis aplinkai.
Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje ir yra susiję vienas su kitu, be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių
Ekologiniai veiksniai veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas:
Abiotiniai veiksniai ( ne biologinės kilmės )
aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) temperatūra,
šviesa,
radioaktyvumas,
aplinkos (oro, vandens) slėgis,
oro drėgnis,
vandens druskingumas, vandens srovės (upių ir upelių sraunumas, jūrų srovės),
vėjas,
grunto, dirvožemio tvirtumas,
ir kt.
Biotiniai veiksniai (ryšiai) ( organizmų tarpusavio santykiai )
Vidurrūšiniai :
savigynos,
mitybos,
dauginimosi,
Tarprūšiniai :
erdviniai,
platinimo,
mitybos,
simbiozės (mutualizmas, komensalizmas, parazitizmas, plėšra ir kt.)
Antropogeniniai veiksniai ( suformuoti ar stipriai paveikti žmogaus veiklos )
medžioklė,
žvejyba,
žemės ūkis,
kalnakasyba,
transportas,
pramonė
ir kt.
Antropogeninius veiksnius irgi galima skirstyti į abiotinius ir biotinius :
Biotiniai antropogeniniai veiksniai – žmogaus poveikis ekosistemai per organizmus.
organizmų veisimas,
organizmų perkėlimas į naujas vietas,
kai kurių rūšių išmedžiojimas,
ir kt.
Abiotiniai antropogeniniai veiksniai
vandenų lygio pakilimas užtvenkus upę arba jų kritimas apie šachtą, iš kurios išsiurbiamas vanduo;
aplinkos tarša dūmuose esančiais sieros junginiais ir kt.
Ekologijos tyrimai
Ekologija, tai labai platus mokslas, apimantis visą gyvybę, įvairūs pasaulio institutai tiria begalę ekologijos šakų : jūras, gėluosius vandenis, žinduolius, paukščius. Tai gamtos, gyvūnų, žmonių ir kitų organizmų gyvenimo aplinkos ir kokybės tyrimai.
Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
Demoekologija (populiacijų ekologija) – individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
Sinekologija – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).
Specialioji ekologija:
Specialioji ekologija tiria konkrečias ekosistemas, arba bendrijas, pvz.: agroekologija, fitocenologija, hidrobiologija, miško ekologija, genetinė, citologinė, medicininė, veterinarinė, žmogaus, socialinė, radiacinė, urbanistinė, bioklimatologinė ir kitų sričių ekologijos.
Taikymo sritys :
Gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.
Pagrindinės ekologinės problemos
Oro tarša ir klimato kaita
Pramonė, šiluminės ir atominės elektrinės, automobilių, lėktuvų į aplinką išmetami didžiuliai kiekiai nuodingųjų teršalų – visa tai vis labiau teršia orą. Didžiausią pavojų kelia kurui naudojami nafta ir anglys, į aplinką išskiriantys anglies monoksidą ir dioksidą. Anglies dioksido dujos žemėje sukelia „šiltnamio efektą“, dėl kurio oro temperatūra kyla, o klimatas šyla.
Per paskutiniuosius 100 metų vidutinė metinė oro temperatūra jau pakilo 0,5 laipsnio, o jei ateinančius dešimtmečius tendencija išliks, ji gali pakilti iki 4 laipsnių. Tai sukeltų itin intensyvų ledynų tirpimą, ženkliai padažnėtų įvairių stichinių nelaimių tikimybė, tokių kaip potvyniai, audros, cunamiai, tornadai ir t.t.
Dirvožemio tarša
Dirbamos žemės plotai mažėja plečiantis miestams, pramonei, kelių infrastruktūrai, todėl iš vis dar ūkiui naudojamų plotų stengiamasi išgauti kuo daugiau naudos. Moderniuose ūkiuose naudojami pesticidai ir trąšos vis daugiau teršia mūsų planetos dirvožemį. Jie naikina ne tik piktžoles ir kenkėjus, bet ir visą dirvožemio ekosistemą, organizmus, reikalingus derlingai žemei. Nuo užteršto dirvožemio kenčia ir gyvūnai, misdami pesticidų paveiktais augalais, ir žmonės, valgantys kenksmingus maisto produktus. Kenkėjai, parazitai ir piktžolės prisitaiko prie chemikalų, todėl jų pradedama naudoti daugiau ir dirvožemis vis labiau alinamas.
Vandens tarša
Pasaulio vandens telkiniai – jūros, upės, ežerai, vandenynai – yra teršiami nutekamųjų vandenų, iš gruntinių vandenų atitekančių ūkinių trąšų, kitų pramonės chemikalų, laivų išmetamų teršalų. Tokios medžiagos, kaip fosfatai ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenų dugne negali egzistuoti.
Didžiulę grėsmę kelia ir paskutiniu metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus. Nukenčia ne tik jūros flora ir fauna, bet ir daugybė kitų gyvūnų, nuostolių patiria ir žmonės, ekonomika.
Masinė žvejyba
Taip pat didelį nerimą vandenynų būklei kelia nežmoniški žvejybos mastai: tyrimai rodo, jog jei jie nepasikeis, per artimiausius kelis dešimtmečius komercinės žuvies tiesiog nebeliks. Žvejyba šiandien vykdoma negailestingai: jūros dugnu traukiami platūs tralai, išmetami kilometrų ilgio tinklai, naudojamos specialios technologijos, žuvų ieškančios net ir giliausiose vandenynų vietose, o čia gyvūnija auga labai lėtai. Žvejojant naikinamos ne tik žuvys, bet ir kiti gyvūnai, tokie kaip delfinai ar ruoniai, o žvejybiniai tralai, kuriais braukiamas vandenynų ir jūrų dugnas, naikina ir visus kitus gyvus organizmus, įskaitant tūkstančius metų augusius koralinius rifus.
Gyvūnijos nykimas
Tarptautinės organizacijos Gamtos išsaugojimo sąjunga raudonajame sąraše yra daugiau nei 40 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių. Prie išnykimo ribos yra viena iš keturių žinduolių rūšių, viena iš aštuonių paukščių rūšių ir viena iš trijų rūšių varliagyvių rūšių.
Plečiant žemės ūkį, kertant miškus, tiesiant kelius, statant miestus, naikinamos natūralios gyvūnų buveinės, teršiamas vanduo, naikinami jų mitybos šaltiniai.
Atogrąžų miškų kirtimas
Atogrąžų miškų kirtimas yra rimta aplinkosauginė problema. Pirmiausia – taip skatinamas „šiltnamio efektas“, taip pat naikinama biologinė įvairovė, įvairūs augalai, gyvūnai netenka savo buveinių, o nykstant augalams, – ir mitybos šaltinių. Kertant miškus, išbalansuojami gamtiniai ciklai, kyla pavojus lietums išplauti miškuose susiformavusį derlingą žemės sluoksnį. Išnaikinti atogrąžų miškai su tokia pat augalų įvairove nebegali ataugti, kadangi, išnykus įvairiems augalams, dirvožemis nebetręšiamas.
Ledynų tirpimas
Dėl klimato atšilimo ledynai visame pasaulyje tirpsta itin greitu tempu. Štai Grenlandijoje kasmet fiksuojamas didelių upių susidarymas, o mokslininkai spėja, kad po dešimtmečio ar kiek daugiau amžino įšalo žemė gali būti pradėta vadinti tiesiog žeme.
Arktyje ledynai tirpsta taip pat labai greitai, o štai Meksikos ugnikalnio viršuje esantys ledynai gali išnykti per ateinančius kelerius metus.
Rūgštieji lietūs
Lietūs, susidarantys sieros ir azoto oksidams, išskiriamiems jėgainių ir transporto priemonių, sureagavus su ore esančia drėgme, yra nuodingi ir kenksmingi visiems gyviems organizmams ir ekosistemoms. Jie nuodija ir naikina mikroorganizmus dirvožemyje, augalus, gyvūnus, taip pat teršia ežerus, upes, naikina juose gyvenančias žuvų rūšis. Žiemą sieros junginiams susikaupus ant sniego ir jam tirpstant, padidėja vandens telkinių rūgštingumas.
Pagrindinės užduotys, tikslai
Svarbiausias šiuolaikinės ekologijos tikslas – sukurti tokius modelius, kurie padėtų suprasti esamą organizmų pasiskirstymą bei gausumą ir leistų numatyti kitimus ateityje.
Pabrėžtina, kad ekologai tiria ne tik kurias nors konkrečias vietas, bet ir populiacijų pasiskirstymą bei jų gausumą visoje biosferoje. Kokie veiksniai lemia, kad vienose platumose, kur auga drėgnieji atogrąžų miškai, bendrijas sudaro vienokios augalų ir gyvūnų rūsys, o kitose platumose, kur yra dykumos – visai kitokios.
Ekologijos mokslo rezultatų taikymo galimybės yra beveik beribės. Ji taikoma tokiose srityse kaip laukinės gamtos apsauga nuo visiško išnykimo ir išnaikinimo, kaip maisto problemų sprendimas, kaip galimybė numatyti ligų plitimą.
Ekologijos mokslo specialistai ieško, kaip gerinti gyvųjų organizmų gyvenimo kokybę, kaip išsaugoti nykstančias rūšis, sumažinti oro, vandens, dirvožemio užterštumą, sustabdyti ledynų tirpimą ir kt.
Vis labiau populiarėja ekologiški ūkiai. Kuriuose griežtai atsižvelgiama į gyvūnų laikymo sąlygas, į jų poreikius ir gerovę. Taip pat į gamtos teršimą, naudojamos natūralios medžiagos. Šių ūkių produkciją yra natūrali, sveika.
Pasaulyje plačiai veikia tūkstančiai įvairiausiu ekologinių organizacijų, ūkių, pardavėjų.
Vien Lietuvoje gausu aplinkosauginių sąjungų, sunku būtų išvardinti visas. Štai keli pavyzdžiai:
Lithuanian Wind Energy Association – Pagrindinis LWEA tikslas – sukurti ir išplėtoti pilno ciklo Lietuvos vėjo energetikos, kaip ekologiškai švarios ir pažangiomis technologijomis grįstos nergetikos srities, veiklas.
Lietuvos šilumos siurblių asociacija yra pelno nesiekianti organizacija, vienijanti juridinius asmenis, susijusius su šilumos siurblių gamyba, prekyba, montavimu, projektavimu, gręžinių įrengimu. Asociacijos tikslas – skatinti ekonominę ir techninę geoterminių, aeroterminių bei hidroterminių šilumos siurblių sektoriaus pažangą Lietuvoje.
„Eko laboratorija” – tai ekologinis meninis pilietinės iniciatyvos projektas, kurio tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos problemą, skatinti vartojimo mažinimą, antrinį panaudojimą bei atliekų rūšiavimą.
VŠĮ EKOVALSTYBĖ rūpinasi EKO sąmonės apreiškimu jaunajai kartai. Vykdo įvairias socialines bei ekologines akcijas, ugdo ir šviečia jaunimą, dalyvauja įvairiuose projektuose, organizuoja Eko konferencijas, mokymus, seminarus, mokyklas, stovyklas.
Kitos ekoorganizacijos:
Aplinkosaugos infocentras
Aplinkosaugos koalicija
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras”
Baltijos vilkas
Eko banga
Gyvūnų teisės
Mes Darom!
Lietuvos ekologinių ūkių sistema
Lietuvos dviratininkų bendrija
Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, Facebook’e
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija (tinklaraštis)
Žalieji turistai
Žvejonė
Atgaja – aplinkosaugos bendrija
Baltijos aplinkos forumas, upių tvarkyba
ECAT Lietuvoje – gamtosaugos talka
Gamtos fondas
Ornitologų draugija – Birdlife Lietuvoje
Vandens klubas
Tai tik maža dalis to, kur taikomas ekologijos mokslas Lietuvoje.
Jis gausiai paplitęs visame pasaulyje.
Išvados
Ekologija, tai be galo platus mokslas, apimantis viską, kas gyva. Ekologiją įtakoja dauguma įvairiausių veiksnių. Deja, neigiamą poveikį gyvajai gamtai daugiausiai kelia žmogus. Dėl nesaikingų ir neapgalvotų medžiagų naudojimo ar kitos veiklos. Žemėje kyla daug ekologinių problemų, su kuriomis stengiamasi kovoti.
Kad palaikytų tinkamą gyvenamąją aplinką, užduotims atlikti ekologai naudoja įvairiausius metodus, į gyvenimo kokybės gerinimo procesą stengiasi įtraukti kuo daugiau žmonių, nes kiekvieno mūsų veiksmai atsiliepia aplinkai.
Mūsų planeta, tai uždaras ratas, kuriame visi esame susiję, kuriame veiksmas turi atoveiksmį. Turime suprasti ir kreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplink mus.
Iformacijos šaltiniai
http://www.sveikaszmogus.lt/
http://lt.wikipedia.org/
http://en.wikipedia.org/
https://mokslai.lt/
http://gyventisamoningai.lt/category/ekologija-aplinkosauga/
http://www.scritube.com/
http://www.ekopasaulis.com/lt
http://www.on.lt/horgijos.htm
http://ekologija.blogas.lt/