Ekologijos samprata, pagrindinės problemos, užduotys

1853 0

Referatas

Ekologijos samprata, pagrindinės problemos, užduotys

Turinys

Įvadas .............................. 3

Ekologijos samprata ..............................4

Ekologiniai veiksniai veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas.......... 5

2.2.Ekologijos tyrimai .............................. 6

Pagrindinės ekologinės problemos .............................. 7

Pagrindinės užduotys, tikslai .............................. 9

Išvados .............................. 11

Informacijos šaltiniai .............................. 12

Įvadas

Ekologija – žodis dažnai girdimas mus supančioje visuomenėje. Tai mokslas apie tarpusavio santykius. Ekologijos mokslas labai platus, skirstomas į įvairias šakas.

Daugeliui ekologijos šakų būdingas polinkis ieškoti mus supančio sudėtingo pasaulio vientisumo ir jo reiškinių tarpusavio priklausomybės. Tą tarpusavio priklausomybę būtina gerai suprasti, norint išsaugoti nykstančias rūšis bei gamtines sistemas ir suvokti, kokį poveikį gamtai daro įvairūs teršalai.

Šių diienų didžiausios pasaulio problemos – ekologinės, kurias daugiausiai lemia žmogaus veikla. Su jomis stengiamasi kovoti įvairiomis priemonėmis.

Ekologijos samprata

Ekоlogija (graik. namas, būstas + mokslas, žodis) – tai mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika. Ekologijos mokslo pagrindas – ekosistema.

Ekologija susideda iš skyrių : bendroji (teorinė) ekologija, bioekologija, ekosferologija, geoekologija, žmogaus ekologija, socialinė ekologija, taikomoji ekologija.

Bendroji ekologija, bioekologija – tai teorinis ekologijos branduolys. Jis apima visas pagrindines ekologijos sampratas, žinias apie gyvosios gamtos, kaip išš daugybės organizmų sudarytos sistemos, veiklą. Žodis „bendroji” rodo, jog šioje dalyje nagrinėjami visiems be išimties gyviems organizmams būdingi dėsningumai.

Taikomojoje ekologijoje analizuojamas žmogus. Analizuojamas ne tik aplinkos poveikis žmogui ir žmogaus prisitaikymas prie aplinkos, bet ir žmogaus veiklos poveikis aplinkai.

Pasaulyje yr

ra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje ir yra susiję vienas su kitu, be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių

Ekologiniai veiksniai veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas:

Abiotiniai veiksniai ( ne biologinės kilmės )

aplinkos (oro, vandens, dirvožemio) temperatūra,

šviesa,

radioaktyvumas,

aplinkos (oro, vandens) slėgis,

oro drėgnis,

vandens druskingumas, vandens srovės (upių ir upelių sraunumas, jūrų srovės),

vėjas,

grunto, dirvožemio tvirtumas,

ir kt.

Biotiniai veiksniai (ryšiai) ( organizmų tarpusavio santykiai )

Vidurrūšiniai :

savigynos,

mitybos,

dauginimosi,

Tarprūšiniai :

erdviniai,

platinimo,

mitybos,

simbiozės (mutualizmas, komensalizmas, parazitizmas, plėšra ir kt.)

Antropogeniniai veiksniai ( suformuoti ar stipriai paveikti žmogaus veiklos )

medžioklė,

žvejyba,

žemės ūkis,

kalnakasyba,

transportas,

pramonė

ir kt.

Antropogeninius veiksnius irgi galima skirstyti į abiotinius ir biotinius :

Biotiniai antropogeniniai veiksniai – žmogaus poveikis ekosistemai per organizmus.

organizmų veisimas,

organizmų perkėlimas į naujas vietas,

kai kurių rūšių išmedžiojimas,

ir kt.

Abiotiniai antropogeniniai veiksniai

vandenų lygio pakilimas užtvenkus upę arrba jų kritimas apie šachtą, iš kurios išsiurbiamas vanduo;

aplinkos tarša dūmuose esančiais sieros junginiais ir kt.

Ekologijos tyrimai

Ekologija, tai labai platus mokslas, apimantis visą gyvybę, įvairūs pasaulio institutai tiria begalę ekologijos šakų : jūras, gėluosius vandenis, žinduolius, paukščius. Tai gamtos, gyvūnų, žmonių ir kitų organizmų gyvenimo aplinkos ir kokybės tyrimai.

Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.

Demoekologija (populiacijų ekologija) – individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat po

opuliacijos santykiai su ją supančia aplinka.

Sinekologija – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).

Specialioji ekologija:

Specialioji ekologija tiria konkrečias ekosistemas, arba bendrijas, pvz.: agroekologija, fitocenologija, hidrobiologija, miško ekologija, genetinė, citologinė, medicininė, veterinarinė, žmogaus, socialinė, radiacinė, urbanistinė, bioklimatologinė ir kitų sričių ekologijos.

Taikymo sritys :

Gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Pagrindinės ekologinės problemos

Oro tarša ir klimato kaita

Pramonė, šiluminės ir atominės elektrinės, automobilių, lėktuvų į aplinką išmetami didžiuliai kiekiai nuodingųjų teršalų – visa tai vis labiau teršia orą. Didžiausią pavojų kelia kurui naudojami nafta ir anglys, į aplinką išskiriantys anglies monoksidą ir dioksidą. Anglies dioksido dujos žemėje sukelia „šiltnamio efektą“, dėl kurio oro temperatūra kyla, o klimatas šyla.

Per paskutiniuosius 100 metų vidutinė metinė oro temperatūra jau pakilo 0,5 laipsnio, o jei ateinančius dešimtmečius tendencija išliks, ji gali pakilti iki 4 laipsnių. Tai sukeltų itin intensyvų ledynų tirpimą, ženkliai padažnėtų įvairių stichinių nelaimių tikimybė, tokių kaip potvyniai, audros, cunamiai, tornadai ir t.t.

Dirvožemio tarša

Dirbamos žemės plotai mažėja plečiantis miestams, pramonei, kelių infrastruktūrai, todėl iš vis dar ūkiui naudojamų plotų stengiamasi išgauti kuo daugiau naudos. Moderniuose ūkiuose naudojami pesticidai ir trąšos vis daugiau teršia mūsų planetos dirvožemį. Jie naikina ne tik piktžoles ir kenkėjus, bet ir visą dirvožemio ekosistemą, organizmus, reikalingus derlingai žemei. Nuo užteršto dirvožemio kenčia ir gyvūnai, mi

isdami pesticidų paveiktais augalais, ir žmonės, valgantys kenksmingus maisto produktus. Kenkėjai, parazitai ir piktžolės prisitaiko prie chemikalų, todėl jų pradedama naudoti daugiau ir dirvožemis vis labiau alinamas.

Vandens tarša

Pasaulio vandens telkiniai – jūros, upės, ežerai, vandenynai – yra teršiami nutekamųjų vandenų, iš gruntinių vandenų atitekančių ūkinių trąšų, kitų pramonės chemikalų, laivų išmetamų teršalų. Tokios medžiagos, kaip fosfatai ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenų dugne negali egzistuoti.

Didžiulę grėsmę kelia ir paskutiniu metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus. Nukenčia ne tik jūros flora ir fauna, bet ir daugybė kitų gyvūnų, nuostolių patiria ir žmonės, ekonomika.

Masinė žvejyba

Taip pat didelį nerimą vandenynų būklei kelia nežmoniški žvejybos mastai: tyrimai rodo, jog jei jie nepasikeis, per artimiausius kelis dešimtmečius komercinės žuvies tiesiog nebeliks. Žvejyba šiandien vykdoma negailestingai: jūros dugnu traukiami platūs tralai, išmetami kilometrų ilgio tinklai, naudojamos specialios technologijos, žuvų ieškančios net ir giliausiose vandenynų vietose, o čia gyvūnija auga labai lėtai. Žvejojant naikinamos ne tik žuvys, bet ir kiti gyvūnai, tokie kaip delfinai ar ruoniai, o žvejybiniai tralai, kuriais braukiamas vandenynų ir jūrų dugnas, naikina ir visus kitus gyvus organizmus, įskaitant tūkstančius metų augusius koralinius rifus.

Gyvūnijos nykimas

Tarptautinės organizacijos Gamtos išsaugojimo sąjunga raudonajame sąraše yra daugiau nei 40 tūkst. gyvūnų ir augalų rū

ūšių. Prie išnykimo ribos yra viena iš keturių žinduolių rūšių, viena iš aštuonių paukščių rūšių ir viena iš trijų rūšių varliagyvių rūšių.

Plečiant žemės ūkį, kertant miškus, tiesiant kelius, statant miestus, naikinamos natūralios gyvūnų buveinės, teršiamas vanduo, naikinami jų mitybos šaltiniai.

Atogrąžų miškų kirtimas

Atogrąžų miškų kirtimas yra rimta aplinkosauginė problema. Pirmiausia – taip skatinamas „šiltnamio efektas“, taip pat naikinama biologinė įvairovė, įvairūs augalai, gyvūnai netenka savo buveinių, o nykstant augalams, – ir mitybos šaltinių. Kertant miškus, išbalansuojami gamtiniai ciklai, kyla pavojus lietums išplauti miškuose susiformavusį derlingą žemės sluoksnį. Išnaikinti atogrąžų miškai su tokia pat augalų įvairove n. . .

Join the Conversation

×
×