Namu turto draudimas

TURINYS

TURINYS 1
ĮVADAS 2
1.NAMŲ TURTO DRAUDMAS 3
1.1. DRAUDIMO OBJEKTAI 3
1.2. DRAUDIMO VIETA 5
1.3. DRAUDIMINIAI IR NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI 7
1.4. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA 9
1.5. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR GALIOJIMO TERMINAI 13
1.6. DRAUDĖJO PAREIGOS DRAUDIMINIO ĮVYKIO ATVEJU 14
1.7. DRAUDIMO IŠMOKOS 15
1.7.1. Draudimo vertė 15
1.7.2. Draudimo išmokos už vertybes apribojimai UAB „Drauda” 16
1.7.3. Draudimo išmokos nemokėjimas 17
2. AB „LIETUVOS DARAUDIMAS” IR UAB „DRAUDA” BEI DRAUDIMO GRUPIŲ ANALIZĖ PAGAL PASIRAŠYTAS TIESIOGINIO DRAUDIMO ĮMOKAS 17
2.1. AB „LIETUVOS DRAUDIMAS” IR UAB „DRAUDA” VEIKLOS ANALIZĖ PAGAL DRAUDIMO ĮMOKAS 17
2.2. AB „LIETUVOS DRAUDIMAS” IR UAB „DRAUDA” TURTO DRAUDIMO DUOMENŲ ANALIZĖ PAGAL DRAUDIMO ĮMOKAS 19
IŠVADOS 20
LITERATŪRA 21ĮVADAS
Kas yra Jūsų namų turtas?

Tai yra viskas, ką Jūs turite namuose: namų įrangos, apstatymo, appyvokos ir vartojimo reikmenys. Tai gali būti, pvz., baldai, buitiniai prietaisai, rūbai, o taip pat grynieji pinigai ir papuošalai. Tai taip pat radijo ir televizijos antenos, jeigu jos nėra bendro naudojimo. Jeigu draudėjas yra būsto nuomininkas, tai draudimas galioja ir jo lėšomis įrengtiems daiktams, pvz. sanitarinei įrangai, medinėms grindims ar įmontuotiems sieniniams baldams.

Valstybinis gyventojų turto draudimas organizuojamas visuomenės interesais. Siekiama atlyginti gyventojams gaisrų, avarijų, stichinių ir kitokių nelaimių padarytus nuostolius. Iš draudėjų įmokų, sumokėtų apdraudžiant turtą, sudaromi Valstybinio draudimo foondai, iš kurių mokamas draudimo atlyginimas.

Mūsų šalyje Valstybinis draudimas įkurtas daugiau kaip prieš 60 metų. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pageidavimus, turto draudimo sąlygos buvo nuolat tobulinamos, gerinamas gyventojų aptarnavimas. Daug dėmesio skiriama masiniam aiškinamajam darbui, nuo kurio labai priklauso draudimo pa

aplitimas. Valstybinio draudimo darbuotojai ir jų visuomeniniai talkininkai gali dar daug nuveikti, kad kiekvienas respublikos gyventojas geriau žinotų draudimo rūšių sąlygas, privalumus ir plačiau naudotųsi draudimo paslaugomis. Valstybinio draudimo įstaigos rūpinasi gyventojų turtiniais interesais ir padeda likviduoti įvairių nelaimių padarytus nuostolius. Dalis gyventojams priklausančio turto apdraudžiama privaloma tvarka, tačiau nepilna jų verte, todėl kiekvienam yra suteikta teisė savo noru apdrausti savo turtą papildoma suma. Kiekvienos rūšies turtui drausti yra atskiros taisyklės, kuriose tiksliai nusakoma, koks turtas apdraudžiamas, kokiais atvejais išmokamas draudimo atlyginimas ir kitos draudimo sąlygos.

Realybė rodo, kad kartą atsitikusi nelaimė gali sąlygoti milžiniškus nuostolius. Atsiradę nuostoliai sukelia finansinius sunkumus. Norint jų išvengti – išeitis paprasta – investicijos į apsaugą, t.y. į draudimą.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti AB „LIETUVOS DRAUDIMAS” ir UAB „DDRAUDA” gyventojų namų turto draudimo taisykles.

Darbo objektas: AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda”.

Darbo dalykas: gyventojų turto draudimas.

Darbo metodika: mokslinės literatūros analizė, AB „Lietuvos draudimas” 1993 m. spalio 27 d. namų turto savanoriškojo draudimo taisyklės ir UAB „Drauda” 1997 m. liepos 31 d. namų turto draudimo taisyklės, ir statistinė medžiaga.1.NAMŲ TURTO DRAUDMAS

1.1. Draudimo objektai
Mūsų buityje yra labai daug daiktų: baldų, drabužių, patalynės, indų, radijo aparatų, šaldytuvų, televizorių, skalbimo mašinų, dulkių siurblių, dviračių, bibliotekėlių, maisto produktų atsargų, kilimų ir kt. Tai įvairiausi stambūs ir smulkūs daiktai, pr
rie kurių esame pripratę, kad dažnai jų net nepastebime. Juos įsigijome po truputį, per ilgesnį laiką, todėl dabar, apskaičiavę jų vertę, ir patys nustebtume, kad susidaro tokia didelė suma. Pasitaiko, kad dėl gaisrų, audrų ar kitokių nelaimių turtas būna sugadinamas ar sunaikinamas. Kad nepatirtume nuostolių, namų turtą patariame apdrausti.
Akcinės Bendrovės „Lietuvos draudimas” taisyklių sąlygomis apdraudžiami draudėjui bei kartui su juo gyvenantiems ir bendrai ūkį tvarkantiems šeimos nariams priklausantys namų apstatymo, apyvokos ir vartojimo daiktai, skirti naudoti asmeniniame ūkyje šeimos buitiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti (išskyrus didelį vienarūšių daiktų kiekį, kurie skirti realizavimui, perdirbimui ir pan.).
Uždarosios Akcinės Bendrovės „Drauda” taisyklių sąlygos yra daug platesnės. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su namų turto, išvardinto sekančiai valdymu, naudojimu, disponavimu.
Draudimo objektas:
1. Visas namų turtas: namų apstatymo, apyvokos, vartojimo reikmenys, taip pat grynieji pinigai. AB „Lietuvos draudimas” grynieji pinigai yra nedraudžiami.
2. Radijo ir TV antenų įranga, jei šie daiktai nėra bendro naudojimo arba jeigu nenaudojami (komerciniams) verslo tikslams;
3. Jeigu draudėjas yra patalpų nuomininkas, tai apdraudžiami ir į pastatą įmontuoti daiktai ir įrengimai, kuriuos jis įsirengė arba įsigijo savo lėšomis ir už juos yra atsakingas, pvz. sanitarinė įranga, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai ir pan.; Jeigu draudėjas yra patalpų savininkas, tai šioje dalyje išvardinti draudimo objektai yr
ra pastato draudimo objektas.
4. Kartingai, motorizuoti invalidų vežimėliai, vejapjovė, žaislinių distancinio valdymo transporto priemonių modeliai;
5. Kanojos, irklinės ir pripučiamos valtys kartu su jų varikliais, burlentės, taip pat oro transporto priemonės;
6. Darbo įrankiai bei įrengimai, kuriuos naudoja draudėjas ar jo šeimos narys ir profesinėje ar verslo veikloje. Šiam atvejui taikomi paribojimai.
Visi šie išvardinti daiktai yra apdrausti nepriklausomai nuo to, kas yra jų savininkas.
AB „Lietuvos draudimas” taisyklėse tokių punktų kaip 2,3,4,5,6 nėra išskirta ir šie daiktai nėra draudžiami. UAB „Drauda” neapdraudžiamo turto sąrašas yra žymiai siauresnis nei AB „Lietuvos draudimas”.
UAB „Drauda” neapdraudžiama pagal šias taisykles:
a) pastato sudėtinės dalys, išskyrus išvardintas 2 ir 3 punktuose;
b) visų rūšių transporto priemonės ir priekabos, išskyrus išvardintas 4 punkte;
c) vandens transporto priemonės, išskyrus išvardintas 5 punkte;
d) nuomininkų turtas, išskyrus tą dalį, kurią jam perdavė naudotis draudėjas;
e) papuošalai ir kailiai.
AB „Lietuvos draudimas” namų turto draudimo sutartimi neapdraudžiami:
a) dokumentai, vertybiniai popieriai, piniginiai ženklai, rankraščiai;
b) skaidrės ir fotonuotraukos;
c) radioaktyvios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos, narkotikai, vaistai, neužregistruoti nustatyta tvarka šaunamieji ginklai;
d) kambariniai augalai, paukščiai, religinio kulto daiktai (išskyrus kolekcijas);
e) brangieji metalai, brangakmeniai ir spalvotųjų metalų dirbiniai;
f) namų turtas esantis avariniuose pastatuose, kuriuose uždrausta gyventi.
Iš šito išvardinto nedraudžiamų daiktų sąrašo abi kompanijos nedraudžia tik brangiųjų metalų ir papuošalų, o viso to, ko nedraudžia AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Drauda” draudžia, o tai, ką draudžia UAB „D
Drauda”, AB „Lietuvos draudimas” nedraudžia.
UAB „Drauda” savo draudėjui papildomai siūlo pasirinkti rizikos paketą, kuris padengia nuostolius už:
a) dviračio vagystę iki 1.500 Vokietijos markių;
b) viešbučio išlaidas, įskaitant pusryčius, iki 1.500 Vokietijos markių;
c) viršįtampių nuostolius dėl žaibo įtrenkimo iki 4..000 Vokietijos markių;
d) nuostolius elektros prietaisams iki 2.000 Vokietijos markų.
Papildomai draudėjas gali apsidrausti stiklą nuo dūžimo. Apdrausta tuomet yra :
a) pastato ir baldų įstiklinimai su/be stiklo paketų;
b) pastato įstiklinimai tik stiklo paketais;
c) stiklo keramikiniai viryklių paviršiai taip pat akvariumų stiklai.
Pastato įstiklinimai yra : langų, durų, balkonų, terasų, sienų, žiemos sodų, verandų, stogų, saulės kolektorių, turėklų, dušo kabinų stiklai, stiklų blokai, meniškai padoroti stiklai.
Baldų įstiklinimai yra: paveikslų, spintų, vitrinų, sienų, sieninių spintų stiklai ir veidrodžiai, stikliniai padėklai, krosnių, elektrinių ir dujinių viryklių stiklai.
Apdraustos taip pat išlaidos pastoliams, kranams, jei atsitikus draudiminiam įvykiui, jie reikalingi stiklo pakeitimui ar remontui.
Neapdrausta optiniai stiklai, žiūronų stiklai, šviestuvų stiklai, rankiniai veidrodžiai.1.2. Draudimo vieta
Draudiminė apsauga apdraustiems daiktams tiek AB „Lietuvos draudimas”, tiek ir UAB „Drauda” galioja tik draudimo vietoje. UAB „Drauda” taisyklėse nurodytas šios sąlygos apribojimas, kuris negalioja daiktams, kurie dėl įvykusio ar tuoj pat galinčio įvykti draudiminio įvykio išgabenami iš draudimo vietos ir šių veiksmų apgadinami, sunaikinami arba prarandami.
Draudimo vieta – tai draudimo sutartyje nurodyta draudėjo gyvenamoji vieta – būstas. Būstui priklauso ir patalpos pagalbiniuose pastatuose tame pačiame sklype. Prie būsto nepriskiriamos patalpos, kurios naudojamos tarnybiniams ar verslo reikalams.
Būsto pakeitimo sąlygos UAB „Drauda” taisyklėse:
1. Apie būsto keitimą draudikas turi būti informuojamas raštu iki persikraustymo pradžios. Draudėjas nurodo savo pranešime naujo būsto adresą ir jo naudingą plotą kvadratiniais metrais.
2. Būsto keitimo metu draudiminė apsauga galioja abiem būstams. Draudiminė apsauga buvusiam būstui baigiasi vėliausiai po 2 mėn. nuo persikraustymo pradžios.
3. Jeigu draudėjas pakeičia 2 punkte nurodytą būstą, tai draudiminė apsauga pereina naujam būstui. Jei draudėjas išlaiko 2 punkte nurodytą būstą, tai būsto pakeitimas yra tik tuomet, jei jis naują būstą naudoja taip pat, kaip ir ankstesnį. Šiuo atveju naujam būstui turi būti sudaryta nauja namų turto draudimo sutartis.
4. Jei naujas būstas yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai 2 punktas netaikomas. Draudimo sutartis netenka galios, kai baigiasi draudiminė apsauga pagal 2 punktą.
5. Jei naujame būste yra didesnė draudimo rizika arba keičiasi draudimo suma, tai draudimo įmoka nuo persikraustymo pradžios apskaičiuojama pagal naują būstą.
6. Draudėjas gali nutraukti sutartį, jei pagal 5 punktą padidėja draudimo įmoka. Sutartis gali būti nutraukta per vieną mėnesį gavus pranešimą apie padidėjusią draudimo įmoką. Sutartis įsigalioja po mėnesio nuo draudėjo pranešimo gavimo. Apie sutarties nutraukimą būtina pranešti raštu. Draudikui šiuo atveju priklauso draudimo įmoka, apskaičiuota pagal ankstesnį būstą, už laikotarpį iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo.
7. Jei po skyrybų draudėjas išsikrausto iš šeimos būsto, o kitas sutuoktinis lieka ankstesniame šeimos būste, tai draudimo vieta laikomas tiek naujasis būstas, tiek iki šiol buvęs šeimos būstas. Tai galioja iki draudimo sutarties pakeitimo, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius po einamosios draudimo premijos mokėjimo datos nuo išsikraustymo iš pagrindinio būsto. Po to draudiminė apsauga galioja tiktai naujame draudėjo būste.
AB „Lietuvos draudimas” šitokių konkrečių sąlygų taisyklėse neišskiria. Čia pabrėžiama tik tai, kad draudėjui pakeitus nuolatinę gyvenamąją vietą, pervežtas namų turtas laikomas apdraustu gyvenamojoje vietoje (neperforminant poliso) iki sutartimi nustatyto laikotarpio pabaigos. Turtas, paliktas draudėjo laikinai ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, laikomas apdraustu tik mėnesį laiko nuo dienos, kurią draudėjas persikėlė į naująją gyvenamąją vietą.
UAB „Drauda” atskirai aptaria ir draudimo už draudimo vietos ribų galiojimo tvarką.
1. Draudėjo ar jo šeimos nario nuosavybėje esančių ar naudojamų daiktų draudimas galioja ne tik draudimo vietoje, bet ir laikinai ne ilgiau kaip trims mėnesiams esant šiems daiktams bet kurioje kitoje vietoje.
2. Jei draudėjas ar jo šeimos narys yra išvykęs darbo, mokslo, karinės tarnybos reikalais, ir gyvena ne būste, draudimas galioja kol jis įsirengs savo būstą.
3. Draudiminė apsauga už draudimo vietos ribų audros ir krušos nuostoliams galioja tik tuomet, jei daiktai laikomi pastatuose. Pvz. komandiruotės metu, esant ne draudimo vietoje.
4. Draudiminė apsauga už draudimo vietos ribų vagystės su įsibrovimu nuostoliams galioja tik tuomet, jei įvykdomos kitos atskirai nurodytos sąlygos.
5. Draudiminė apsauga nuo apiplėšimo už draudimo vietos ribų galioja
a) ir tuo atveju, jei apiplėšiamas draudėjo šeimos narys arba teisėtai su juo gyvenantis asmuo;
b) nurodytais atvejais tik tada, jei grasinimai prievarta gali būt.i čia pat įvykdyti.
6. Patirti nuostoliai už vertybe yra atlyginami pagal nurodytas sąlygas (jas aptarsiu vėliau). Pagal draudimą už draudimo vietos ribų draudimo išmoka neviršija 10 % draudimo sumos, tačiau ne daugiau kaip 3.000 Vokietijos markių kiekvienam draudiminiam įvykiui.

1.3. Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai

Apdraudus namų turtą, Valstybinis draudimas įsipareigoja išmokėti draudimo atlyginimą, jeigu namų turtas būtų sunaikintas arba sugadintas gaisro, sprogimo, potvynio, audros, uragano, liūties, krušos, griūties, slinkties, podirvio vandens išsiveržimo, poplūdžio, šiai vietovei neįprasto ilgai trunkančio lietaus ir gausaus sniego, sąnašų, žaibo trenkimo, šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų avarijos, vandens pritekėjimo iš kaimyninių patalpų, taip pat turto pavogimo bei jo sunaikinimo arba sugadinimo, susijusio su vagyste ar bandymu pavogti, atvejais.
Aptarsiu AB „Lietuvos draudimas” draudiminius įvykius. Draudėjas, sudarydamas sutartį, gali pasirinkti nuo kurių draudiminių įvykių jis nori apdrausti savo turtą.
Turtą galima apdrausti nuo šių draudiminių įvykių:
1. Stichinių nelaimių ir nelaimingų atsitikimų (SN variantas): potvynio, audros, uragano, viesulo, poplūdžio, liūties, krušos, griūties, slinkties, podirvio vandens išsiveržimo, nuošliaužos, šiai vietovei neįprastai ilgai trunkančio lietaus ir gausaus prisnigimo, žaibo trenkimo, grunto įsmukimo, gaisro, transporto priemonių užvažiavimo, medžių ir pilotuojamų skraidančių aparatų kritimo, pastato, kuriame yra turtas, pagrindinių konstrukcijų suirimo, jeigu tai nesusiję su to pastato remontu ar rekonstrukcija, dujų, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemų avarijos.
2. Vagystės ir trečiųjų asmenų kitos veiklos (V variantas): turto pavogimo ar sunaikinimo, padaryto įsilaužus tretiesiems asmenims į saugomas ar užrakintas patalpas, tyčinio padegimo ar sprogimo.
3. Stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų, vagystės ir trečiųjų asmenų kitos veikos (SN + V variantas).
UAB „Drauda” draudiminiai įvykiai yra tie patys kaip ir AB „Lietuvos draudimas”, tik dar labiau detalizuoti ir sąlygos yra aptartos išsamiau, nors yra ir papildymų, kurių AB „Lietuvos draudimas” neturi. Keletą draudiminių įvykių sąlygų aptarsiu sekančiai:
Vagystei su įsibrovimu, apiplėšimui ar pasikėsinimui tai padaryti apiplėšimo už draudimo vietos ribų nuostoliai atlyginami iki 10 % draudimo sumos, tačiau ne daugiau kaip 3.000 Vokietijos markių. Draudimo išmoka apiplėšimo rizikai draudimo vietoje yra neribojama, tačiau ne daugiau nei draudimo suma.

Nedraudiminiai įvykiai yra tokie patys abiejų bendrovių taisyklėse.
1. Nedraudiminių įvykių nuostoliais, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi nuostoliai:
a) kuriuos tyčia ar dėl didelio neatsargumo sukėlė draudėjas ar su juo gyvenantys šeimos nariai. Tyčinis draudėjo padegimas laikomas įrodytu, kai šį faktą patvirtina teismo sprendimas ar nuosprendis;
b) atsirandantys dėl bet kokios rūšies karo veiksmų, vidaus neramumų ar žemės drebėjimo;
c) susiję su bet kokiu atominės energijos tyrimu, panaudojimu ar gaivaliniu pasireiškimu.
2. Draudiminė apsauga nuo gaisro, žaibo įtrenkimo ir sprogimo rizikos neapima:
a) kaitinimo nuostolių, jei jie atsirado ne dėl gaisro;
b) trumpo sujungimo ir viršįtampių nuostoliai, kurie atsirado elektros prietaisuose su ar be ugnies pasireiškimo, išskyrus atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl gaisro ar sprogimo.
3. Draudiminė apsauga nuo vagystės su įsibrovimu ir apiplėšimu neapima:
a) vagystės su įsibrovimu ir apiplėšimų nuostolių, kurie atsirado dėl tyčinių namo priežiūros tarnautojų ar asmenų, gyvenančių pas draudėja, veiksmų;
b) apiplėšimo dėl nuostolių daiktams, kurie į jų atėmimo vietą pristatomi nusikaltėlio reikalavimu.
4. Draudiminė apsauga nuo vandentiekio ar šiluminių tinklų avarijos neapima nuostolių dėl:
a) ištaškyto ar plovimo tikslams naudoto vandens;
b) gruntinio vandens, stovinčių ar tekančių vandenų, potvynių ar krit.ulių ar dėl vienos iš šių priežasčių sukelto užpylimo;
c) žemės įdubimų ar nuošliaužų, išskyrus atvejus, kai įdubimus ar nuošliaužas sukelia vandentiekio ar šiluminių tinklų vanduo.
5. Draudiminė apsauga nuo audros ir krušos neapima nuostolių dėl:
a) potvynių, kilusių dėl audros;
b) lavinų ar sniego spaudimų;
c) lietaus, krušos, sniego ar purvo įsiveržimų pro netvarkingai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas, nebent jos atsiranda dėl audros ir yra pastatų nuostoliai.

1.4. Draudimo suma ir draudimo įmoka

Sumą, kuria apdraudžiamas turtas, pasirenka pats draudėjas. Ji negali viršyti turimo turto vertės. Jeigu sutarties galiojimo metu draudėjas nori padidinti draudimo sumą, tai sudaroma papildoma sutartis laikotarpiui, likusiam iki pagrindinės sutarties galiojimo termino.
Valstybinis draudimas įsipareigoja atlyginti nuostolius tiek, kokia suma buvo sudaryta draudimo sutartis. Jeigu pagal draudimo sutartį draudėjui išmokėtas draudimo atlyginimas, tai po to draudimo suma yra laikomas skirtumas tarp sutartyje įrašytos draudimo sumos ir jau išmokėto draudimo atlyginimo sumos. Draudėjo pasirinktąja suma yra apdrausti visi jo turimi daiktai, taip pat ir tie daiktai, kuriuos jis įsigyja draudimo sutarties galiojimo metu. AB „Lietuvos draudimas” akcentuoja tokią sąlygą, kad: jeigu draudžiamo turto vertė sutarties sudarymo metu viršija 5000 litų, tai draudimo suma nustatoma kiekvienam konkrečiam draudžiamam daiktui ar daiktų grupei pagal rinkos kainas.
UAB „Drauda” klientas gali pasirinktinai vienu iš dviejų būdų apskaičiuoti namų turto draudimo sumą:
Draudėjas užpildo namų turto apyrašą, kuriame nurodo namų turto naują vertę, t.y. tų daiktų naują kainą sutarties sudarymo metu. Bendra namų turto vertė ir yra draudimo suma. Ją rekomenduojama padidinti 10 %, kad būtų išvengta draudimo sumažintomis sumomis. Taip paskaičiuota draudimo suma imama už pagrindą namų turto draudimui.
Draudimo suma apskaičiuojama pagal naudingą būsto plotą. Vienam kvadratiniam metrui naudingo būsto ploto skaičiuojama 1.000 Vokietijos markių draudimo suma. Jei draudimo suma paskaičiuojama šiuo būdu, tai nuostolių atveju netaikomas draudimas sumažintomis sumomis.

Draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas pagal draudėjo prašyme nurodytą draudimo sumą ir pasirinktą riziką. Draudimo įmokos tarifui gali būti taikoma nuolaida ar skaičiuojamas priedas, atsižvelgiant į draudimo vietos apsaugą. Draudimo įmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo draudimo rizikos. Draudimo rizika, sudarant draudimo sutartį yra nurodoma prašyme. Apie jam žinomą rizikos pasikeitimą draudėjas privalo raštu informuoti draudiką.
1. Sumažėjus draudimo rizikai, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką.
2. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas apie tai privalo raštu pranešti draudikui, kuris susitaręs su draudėju ir atsižvelgdamas į naujai susidariusias aplinkybes, nustato didesnę draudimo įmoką. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti, jeigu jis nebuvo informuotas apie draudimo rizikos padidėjimą.
Rizikos padidėjimas, po prašymo sudaryti namų turto draudimo sutartį pateikimo, yra ypač tuomet, kai:
a) dėl būsto keitimo ar kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, kurią nurodė prašyme draudėjas;
b) gyvenamasis būstas ilgiau nei 60 dienų arba, viršijant sutartą laikotarpį, yra negyvenamas ar neprižiūrimas; prižiūrimu būstas vadinamas tik tuomet, kai nakties metu jame yra pilnametis asmuo;
c) pašalinamos arba sumažinamos sutartos apsaugos priemonės. Ši sąlyga galioja ir keičiant būstą.
Draudimo įmokos mokėjimo tvarka AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” yra skirtinga.
AB „Lietuvos draudimas” metinė draudimo įmoka gali būti sumokėta iš karto arba, draudėjui pageidaujant, per du kartus: 50 % apskaičiuotosios metinės įmokos sumos – sudarant sutartį ir 50 % – ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. Nesumokėjus įmokos antrosios pusės, draudimo sutarties galiojimas nutrūksta. Tais atvejais, kada turtas sunaikinamas ar. sugadinamas po to, kai sutartis įsigalioja nesumokėjus visos įmokos, tačiau iki pasibaigs keturių mėnesių terminas įmokai sumokėti, iš apskaičiuotos draudimo atlyginimo sumos išlaikoma antrojo mokėjimo termino įmoka. Draudimo įmoka „Lietuvos draudime” gali būti sumokėta grynaisiais – įforminant draudimo sutartį, ir atsiskaitant negrynaisiais – pervedant į draudiko sąskaitą banke.
UAB „Drauda” draudėjas gali pasirinkti draudimo įmokos mokėjimo būdą:
a) mokėti iš karto už visus draudimo metus;
b) mokėti kas pusę metų su 3 % priedu;
c) mokėti kas ketvirtį su 5 % priedu.
Pirmąją draudimo įmoką arba jos dalį draudėjas sumoka pasirašydamas draudimo sutartį. Draudimo įmoka už kitus draudimo metus, atnaujinus namų turto draudimo sutartį, mokama iki kitų draudimo metų pirmos mėnesio dienos pagal draudiko pateiktą sąskaitą. Jei draudėjas per septynias dienas nesumoka draudimo įmokos ar draudimo įmokos dalies už atnaujintą draudimo sutartį, jam išsiunčiamas paraginimas. Jeigu draudėjas per septynias dienas po paraginimo gavimo nesumoka draudimo įmokos, draudimo sutartis netenka galios.
Jei sutartas draudimo įmokos mokėjimas dalimis, tai nesumokėtų įmokos dalių mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino. Tačiau visos metinės draudimo įmokos dalys turi būti sumokėtos nedelsiant – per tris dienas -, jeigu draudėjas uždelsia bent vienos draudimo įmokos dalies mokėjimą arba jei reikia mokėti draudimo išmoką, atsitikus draudiminiam įvykiui, nesumokėtos draudimo įmokos dalys išskaičiuojamos iš draudimo išmokos.
Draudimo įmoka draudimo polise yra nurodoma Vokietijos markėmis arba JAV doleriais, tačiau visi mokėjimai vykdomi litais pagal Lietuvos banko oficialų kursą.
Kiekvienoje draudimo kompanijoje draudimo sutartis gali būti sudaryta vieneriems metams arba laikotarpiui nuo 1 iki 11 mėnesių. Metinės įmokos apskaičiuojamos pagal taisyklėse nurodytus tarifus.

1 lentelė
Namų turto savanoriškojo draudimo metinių premijų tarifai
Kai draudimo suma 2000 Lt arba mažesnė

Turto buvimo vieta Draudiminių įvykių variantai

SN V SN+V
1. Draudėjo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 20 Lt 40 Lt 50 Lt
2. Vasarnamyje, sodo namelyje, garaže, ūkiniame pastate 20 Lt 60 Lt 70 Lt

Kai draudimo suma yra didesnė už 2000 Lt, tai įmoka kiekvienam 1000 Lt didinama sekančiai:
1 lentelės tęsinys

Turto buvimo vieta Draudiminių įvykių variantai

SN V SN+V
1. Draudėjo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 5 Lt 10 Lt 12.5 Lt
2. Vasarnamyje, sodo namelyje, garaže, ūkiniame pastate 5 Lt 15 Lt 17.5 Lt

1 pav. Namų turto savanoriškojo draudimo metinių premijų tarifai

Pastabos:
1. Atsižvelgus į draudiminę riziką, Valstybinės draudimo įstaigos filialas gali taikyti pagrindinės įmokos mažinimo (nuo 0.5 iki 0.9) arba didinimo (nuo 1.1 iki 3.0) koeficientus. Taikant pataisos koeficientą, pagrindinės įmokos tarifas dauginamas iš atitinkamo pataisos koeficiento.
2. Įmokų tarifuose akcizas jau įskaičiuotas.
Pagal sutartis, sudarytas trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, taip pat pagal papildomas sutartis, sudarytas didinant draudimo sumas, įmokos AB „Lietuvos draudimas” mokamos tokiais procentais nuo metinės įmokos:

apdraudžiant 1 mėnesio laikotarpiui – 20 %

apdraudžiant 2 mėnesių laikotarpiui – 30 %
apdraudžiant 3 mėnesių laikotarpiui – 40 %
apdraudžiant 4 mėnesių laikotarpiui – 50 %
apdraudžiant 5 mėnesių laikotarpiui – 60 %
apdraudžiant 6 mėnesių laikotarpiui – 70 %
apdraudžiant 7 mėnesių laikotarpiui – 75 %
apdraudžiant 8 mėnesių laikotarpiui – 80 %
apdraudžiant 9 mėnesių laikotarpiui – 85 %
apdraudžiant 10 mėnesių laikotarpiui – 90 %
apdraudžiant 11 mėnesių laikotarpiui – 95 %
Sudarant papildomą sutartį, įmokos nustatymui ne visas mėnuo laikomas visu.

Panaši situacija yra ir UAB „Drauda”. Jeigu draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, tai draudimo įmoka už draudimo laikotarpį apskaičiuojama nuo metinės draudimo įmokos sekančiai.:
1. Kai draudimo sutartis sudaroma laikotarpiui iki 2 mėnesių – 25 % metinės draudimo įmokos;
2. Kai draudimo sutartis sudaroma laikotarpiui iki 5 mėnesių – 50 % metinės draudimo įmokos;
3. Kai draudimo sutartis sudaroma laikotarpiui iki 8 mėnesių – 75 % metinės draudimo įmokos.
Matome, kad UAB „Drauda” metinės draudimo įmokos procentai yra mažesni nei AB „Lietuvos draudimas”.1.5. Draudimo sutarties sudarymas ir galiojimo terminai
Draudimo sutartis sudaro draudimo agentai ir inspektoriai. Draudimo agentą galima iškviesti į namus arba į darbovietę telefonu iš valstybinio draudimo inspekcijos. Sutartis sudaroma tik po turto apžiūrėjimo. Draudiko atstovas, dalyvaujant draudėjui, apžiūri pageidaujamą apdrausti turtą, esamas turto apsaugos priemones, nustato draudiminės rizikos laipsnį ir turto vertę rinkos kainomis.
Sudarius sutartį, draudėjui duodamas nustatytos formos draudimo liudijimas (polisas), kai draudėjas sumoka priklausančią draudimo įmoką. Jeigu draudėjas draudimo liudijimą pameta arba šis liudijimas sudega per gaisrą, draudimo kompanija vis tiek išmoka draudimo atlyginimą (išmoką), nes draudėjui duoto liudijimo nuorašas yra saugomas draudimo inspekcijoje.
Sutartis abiejose nagrinėjamose kompanijose pradeda galioti ne tuo pačiu metu.
AB „Lietuvos draudimas” namų turto sutartis įsigalioja:
1. Įmoką sumokėjus grynaisiais – po 10 dienų (vienuoliktąją dieną) po įmokos sumokėjimo.
2. Įmoką sumokėjus negrynaisiais – nuo dienos, kuri darbovietei nustatyta mokėti darbo užmokestį, iš kurio įmoka pervesta į draudiko sąskaitą banke, o kai draudėjo darbovietei nėra banko nustatytos dienos – kitą dieną po įmokos įrašymo į draudiko sąskaitą banke.
3. Sudarant sutartį naujam laikotarpiui ir sumokėjus premiją grynaisiais ar negrynaisiais dar galiojant anksčiau sudarytajai sutarčiai – nuo anksčiau sudarytosios sutarties galiojimo pabaigos momento;
4. Sudarant papildomą sutartį – ta pačia tvarka, kaip ir nauja sutartis.
UAB „Drauda” draudiminė apsauga prasideda draudimo polise nurodytu laiku, jeigu draudėjas –nedelsiant per tris dienas – sumoka draudimo įmoką pagal pateiktą sąskaitą. Draudikas neatsako už tuos nuostolius, apie kuriuos draudėjas žinojo pildydamas prašymą.

Jei įvyksta draudiminis įvykis, sutartis lieka galioti iki nurodyto termino ta suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus draudimo išmoką pagal atskiras daiktų grupes.

1.6. Draudėjo pareigos draudiminio įvykio atveju

Namų turto savanoriško draudimo taisyklėse yra numatytos draudėjų pareigos. Kokios tos pareigos yra AB „Lietuvos draudimas” ir kokios UAB „Drauda”?
Kai įvyksta gaisras ar kita stichinė nelaimė, tai draudėjas privalo imtis visų priemonių turtui gelbėti ir apsaugoti jį nuo tolesnio sugadinimo – gesinti gaisrą, saugoti išneštą turtą nuo lietaus, jį džiovinti, apie pavogimą ar bandymą pavogti nedelsiant pranešti policijai ir kt.
Kuo greičiau pranešta policijai, tuo efektyvesni policijos veiksmai ieškant pavogto turto ir tuo lengviau policijai patvirtinti, kad iš draudėjo turtas tikrai pavogtas. Draudimo išmoka už pavogtą turtą išmokama tik policijai patvirtinus pavogimo faktą.
Draudėjas turi sudaryti sąlygas draudimo kompanijai apskaičiuoti padarytą nuostolį. Todėl AB „Lietuvos draudimas” draudėjas per vieną parą laiko nuo bet kurio įvykio privalo raštu pranešti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, su kuriuo sudaryta draudimo sutartis.
UAB „Drauda” draudėjas apie padarytą žalą turi pranešti draudikui raštu per tris dienas; pagal galimybę informuoti draudiką apie žalą telefonu tuoj pat, kai tik draudėjui tapo žinoma, kad įvyko draudiminis įvykis.
Įvykus nelaimei, draudėjas privalo sudaryti ir pateikti draudimo kompanijai sugadintų, sunaikintų ar pavogtų daiktų sąrašą. UAB „Drauda” draudikui tokį sąrašą reikia pateikti per 7 dienas. Sąraše nurodomi daiktų pavadinimai, kiekis, skiriamieji požymiai, įsigijimo metai, daikto vertė rinkos kainomis ir aprašomi sugadinimai. Draudimo kompanijos atstovui reikia parodyti visą sugadintą turtą, taip pat sunaikinto turto liekanas. Draudimo darbuotojas surašo nustatytos formos aktą po draudėjo pranešimo ne vėliau kaip per 3 paras, dalyvaujant draudėjui. Aktas yra labai svarbus dokumentas, todėl jo surašymui skiriamas didelis dėmesys. Vadovaujantis aktu, draudimo inspekcija apskaičiuoja nuostolį ir draudimo atlyginimą, todėl iki akto surašymo reikia išsaugoti visas turto liekanas ir palikti nepakeis.tą įvykio vietą.

1.7. Draudimo išmokos1.7.1. Draudimo vertė
Stichinės nelaimės padarytas nuostolis visiškai atlyginamas, jeigu jis nėra didesnis už draudimo sumą. Atlyginami nuostoliai už:
1. Draudiminio įvykio metu sunaikintus arba dingusius daiktus, išmokant jų naują vertę.
2. Sugadintų daiktų būtinąjį remontą, įskaitant vertės sumažėjimą, tačiau neviršijant draudimo sumos.
Apskaičiuojant draudimo išmoką, išskaičiuojama išlikusi apdraustojo turto vertė. Draudimo verte yra vadinama tokių pačių daiktų įsigijimo kaina (nauja vertė). Jeigu draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų daiktų draudimo vertė atsitikus draudiminiam įvykiui, nuostoliai atlyginami tokia dalimi, koks yra draudimo sumos ir draudimo vertės santykis. AB „Lietuvos draudimas” draudimo atlyginimą turi išmokėti per 7 dienas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. UAB „Drauda” draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per dvi savaites nuo draudimo išmokos pagrindo ir išmokos dydžio nustatymo dienos. Jeigu draudėjas pageidauja, draudikas privalo išmokėti avansu draudimo išmoką, neviršijančią 30% draudimo sumos, kai draudiminio įvykio tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudimo išmokos sumai, pradedant nuo pranešimo apie žalą dienos, skaičiuojamos palūkanos, 1% mažesnės už Lietuvos banko palūkanų normą, tačiau ne mažesnės kaip 4 % ir ne didesnės 6 % per metus, jeigu dėl kitų priežasčių nereikia mokėti didesnių palūkanų. Palūkanos neskaičiuojamos, jeigu draudimo išmoka sumokama mėnesio bėgyje po pranešimo apie nuostolius. Palūkanų mokėjimo terminas toks pat, kaip ir draudimo išmokos mokėjimo.
Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą kol jam yra abejonių, ar draudėjas turi teisę jį gauti, arba jei nesibaigia administracinis ar teisminis procesas dėl draudiminio įvykio, iškeltas draudėjui ar jo šeimos nariui, gyvenančiam kartu. Ši sąlyga būdinga abiem draudimo kompanijoms.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, šios išmokos ribose pereina reikalavimo teisė, kurią draudėjas turi asmeniui, atsakingam už padarytą žalą.

Panagrinėsiu vieną pavyzdį, kuris tinka abiem draudimo kompanijom. Pavyzdžiui, turtas apdraustas 6000 Lt, o potvynio padarytas nuostolis yra 4360 Lt. Draudėjui išmokama 4360 Lt. Jeigu turtas būtų buvęs apdraustas tik 3000 Lt. Tai draudėjui būtų išmokėti tik 3000 Lt draudimo atlyginimo. Kita nuostolio suma, viršijanti draudimo sumą, liktų draudėjui neatlyginta. Iš to matyti, kad turtą naudinga apdrausti pilna jo verte.
Kartais pasitaiko, kad nesąžiningi draudėjai, siekdami neteisėtai gauti didesnį, negu priklauso, draudimo atlyginimą, sąmoningai teigia, kad sunaikinti, sugadinti arba pavogti tokie daiktai, kurių nebuvo arba kurie liko nesunaikinti, nesugadinti, nepavogti. Žinoma, tokie atvejai yra labai reti. Išaiškinus apgaulę, nesąžiningi draudėjai baudžiami – AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” tokiu atveju turi teisę sumažinti draudimo atlyginimo sumą arba jo nemokėti.
Draudimo atlyginimas už pavogtus daiktus išmokamas tik po to, kai teismo ar tardymo įstaigos patvirtina pavogimo faktą. Dauguma nusikaltimų yra atskleidžiami, kaltininkai pelnytai nubaudžiami, o apvogtiems asmenims grąžinamas surastas turtas. Kartais šis turtas būna sudaužytas, subraižytas ar kitaip apgadintas. Jeigu surasti daiktai nėra apgadinti – draudėjas turi grąžinti draudimo kompanijai už tuos daiktus gautą draudimo atlyginimą. Jeigu atgauti daiktai yra apgadinti, tai draudėjas turi grąžinti tik skirtumą tarp gauto draudimo atlyginimo ir sumos, kuri reikalinga šitiems daiktams suremontuoti bei sutvarkyti.1.7.2. Draudimo išmokos už vertybes apribojimai UAB „Drauda”
Kaip jau anksčiau minėjau, UAB „Drauda” draudimo objektu yra laikomi ir grynieji pinigai bei kitos vertybės. Vertybėmis pagal šias draudimo taisykles vadinama: grynieji pinigai, finansiniai dokumentai, įskaitant taupomąsias knygeles ir kt. vertybinius popierius, papuošalai, brangakmeniai, perlai, pašto ženklai, monetos ir medaliai bei visi daiktai iš aukso ir platinos, kailiai, rankų darbo kilimai ir gobelenai, meno dirbiniai (paveikslai, piešiniai, grafikos darbai ir skulptūros), kiti daiktai, kurie yra senesni nei 100 metų (antikvariniai dirbiniai), išskyrus baldus.
Draudimo išmoka už vertybes kiekvieno draudiminio įvykio atveju yra ribojama 20 % draudimo sumos, jei nesutarta kitaip.
Už vertybes, kurios laikomos ne užrakinamame daugiasienyje seife, sveriančiame mažiausiai 200 kg, ir ne sienoje įmūrytame seife su keliomis durimis ar ne kitose sutartose uždarose talpose su papildomomis apsaugos priemonėmis, kiekvieno draudiminio įvykio atveju mokama tokia draudimo išmoka:
a) 1.000 Vokietijos markių gryniesiems pinigams, išskyrus monetas, kurių draudimo vertė viršija nominalią jų vertę;
b) bendrai 1.000 Vokietijos markių už vertybes: finansiniai dokumentai, įskaitant taupomąsias knygeles ir kt. vertybinius popierius;
c) bendrai 2.000 Vokietijos markių už vertybes: papuošalai, brangakmeniai, perlai, pašto ženklai, monetos ir medaliai bei visi daiktai iš aukso ir platinos.1.7.3. Draudimo išmokos nemokėjimas
Draudimo išmoka nemokama tik šiais atvejais:
a) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo tyčios ar didelio neatsargumo;
b) jeigu apie draudiminį įvykį nustatytu laiku be pateisinamos priežasties nepranešama draudimo kompanijai ir atitinkamoms tarnyboms;
c) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl karo veiksmų, karo ar ypatingosios padėties įvedimo, masinių neramumų, branduolinės energijos poveikio;
d) jeigu draudikui neparodomi sugadinti daiktai ar jų liekanos, išskyrus atvejus, kai tie daiktai galėjo būti sunaikinti be liekanų.2. AB „LIETUVOS DARAUDIMAS” IR UAB „DRAUDA” BEI DRAUDIMO GRUPIŲ ANALIZĖ PAGAL PASIRAŠYTAS TIESIOGINIO DRAUDIMO ĮMOKAS
2.1. AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” veiklos analizė pagal draudimo įmokas

1998 m. AB „Lietuvos draudimas” buvo sudaryta iš viso 607555 sutartys, o UAB „Drauda” – 58205 sutartys. Iš viso Lietuvoje yra 30 draudimo kompanijų. Per visas 30 draudimo kompanijų per 1998 m. buvo sudaryta 1546296 įvairių draudimo rūšių sutarčių, o iki metų pabaigos galiojančių buvo tik 809188. Iš tokių statistinių duomenų matome, kad per 1998 m. AB „Lietuvos draudimas” sutartys sudarė apie 39% visų per tuos metus sudarytų sutarčių, o UAB „Drauda” – apie 4 %. Metų pabaigoje iš 607555 sudarytų sutarčių AB „Lietuvos draudimas” galiojo tik 562772, o UAB „Drauda” iš 58205 sudarytų sutarčių, metų pabaigoje galiojo tik 23273 sutartys.

Detaliau panagrinėsiu 1998 m. IV ketvirtį. Per IV ketvirtį AB „Lietuvos draudimas” sudarė 156569 sutartis, o UAB „Drauda” – tik 16734 sutarčių, t.y. 139835 sutartimis mažiau nei AB „Lietuvos draudimas”. Per 1998 m. IV ketvirtį iš visų sudarytų sutarčių 2399 sutartys buvo dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutrauktos ( per visas 30 draudimo kompanijų), o konkrečiai AB „Lietuvos draudimas” buvo nutrauktos 335 sutartys, o UAB„Drauda” – 97 sutartys. Užregistruoti iš viso per šį laikotarpį 17301 draudiminiai įvykiai. AB „Lietuvos draudimas” užregistruoti 8791 draudiminiai įvykiai, o tai sudaro apie 51 % visose draudimo kompanijose atsitikusių draudiminių įvykių. UAB „Drauda” užregistruota 730 draudiminių įvykių, o tai sudaro apie 4.2 % visų draudiminių įvykių. Koks buvo išmokų skaičius vnt.?

AB„Lietuvos draudimas” išmokų skaičius sudarė 7996 vnt., o UAB „Drauda” – 621 vnt. Per visas draudimo kompanijas šis skaičius buvo 14393 vnt. Visus susistemintus duomenis pateiksiu 2 lentelėje.

2 lentelė
1998 m. ir 1998 m. IV ketvirčio ne gyvybės draudimo rezultatai

1998 m. 1998 m. IV ketvirtis

Draudimo kompanija
Sudaryta sutarčių (vnt.)
Galioja metų pabaigoje (vnt.) Suda-ryta sutarčių (vnt.) Galioja metų pabaigo-je (vnt.) Nutrau-kta sutar-čių (vnt.) Pranešti draudi-miniai įvykiai (vnt.) Išmokų skai-čius (vnt.)
AB „Lietuvos ddraudimas” 607555 562772 156569 562772 335 8791 7996
UAB „Drauda” 58205 23273 16734 23273 97 730 621
2 pav. AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” ne gyvybės draudimo rezultatai 1998 m. ir 1998 m. IV ketvirtyje

2.2. AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” turto draudimo duomenų analizė pagal draudimo įmokas

Toliau paanalizuosiu kiek konkrečiai kiekvienoje draudimo kompanijoje per 1998 m. buvo sudaryta turto draudimo sutarčių, kiek užregistruota draudiminių įvykių ir pan. Kadangi dėl informacijos ir statistinių duomenų stokos negaliu atlikti namų turto analizės, atliksiu bendrą viso turto analizę AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda”. Duomenis pateiksiu 3 lentelėje.
3 lentelė
1998 m. ir 1998 m. IV ketvirčio ne turto draudimo rezultatai

1998 m. 1998 m. IV ketvirtis

Draudimo grupės
Sudaryta sutarčių (vnt.)
Galioja metų pabaigoje (vnt.) Suda-ryta sutarčių (vnt.) Galioja metų pabaigo-je (vnt.) Nutrau-kta sutar-čių (vnt.) Pranešti drau-diminiai įvykiai (vnt.) Išmokų skaičius (vnt.)
Turto draudimas 352446 356458 81266 356458 138 2172 2055
Viso : 1546296 809188 394119 809188 2399 17301 14393
3 pav. AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” turto draudimo rezultatai 1998 m. ir 1998 m. IV ketvirtyje

Iš 3 lentelės duomenų matome, kad per visus 1998m. buvo sudaryta 352446 turto draudimo sutarčių, o per tų pačių metų paskutinįjį ketvirtį net – 81266 sutarčių. Iš viso per 1998m. buvo sudaryta 1546296 visų draudimo rūšių sutarčių, o tai sudaro apie 23 % vien tik turto draudimas. Šis procentas nėra žemas, o tai reiškia, kad gyventojai linkę draustis savo turtą. Atskirai per 1998 m. IV laikotarpį buvo sudaryta net 81266 sutarčių, o tai sudaro net 5.2 %. Per 1998 m. paskutinįjį laikotarpį buvo užregistruoti 2172 turto draudiminiai įvykiai, o iš viso per šį laikotarpį užregistruoti 17301 skirtingų draudimo rūšių draudiminiai įvykiai. Turto draudiminiai įvykiai sudar.ė 12.5 % visų įvykusių draudiminių įvykių per šį laikotarpį. Koks buvo išmokų skaičius? Per 1998 m. IV laikotarpį turto išmokų skaičius buvo 2055 vnt., o visų draudimo rūšių šis skaičius buvo 14393 vnt., o tai sudarė 14.3 % turto draudiminių įvykių.

Iš analizės duomenų matyti, kad tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų (apie 23%) yra linkę apsidrausti savo turtą. Kodėl šis procentas yra palyginti mažas? Vienintelė ir svarbiausia priežastis – tai yra brangi paslauga. Žmogui yra svarbus ne tik turtas, bet dar svarbesnė gyvybė, sveikata, o jei nusprendus apsidrausti viską, kas šiame gyvenime yra svarbiausia ir brangiausia nuo visokių nelaimių, susidaro tikrai nemaža suma lyginant su gaunamomis gyventojų pajamomis.IŠVADOS
Atlikus AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda” turto draudimo palyginamąją analizę, pastebėjau, kad UAB “Drauda” taiko daug daugiau sąlygų turto draudime nei AB „Lietuvos draudimas”. Pagrindiniai pastebėti taisyklių skirtumai yra šie:
1. UAB “Drauda” draudimo objektu laiko tai, ko AB “Lietuvos draudimas” draudimo objektu nelaiko. Įdomiausias ir svarbiausias skirtumas yra tas, kad UAB „Drauda” draudžia vertybes (grynuosius pinigus, taupomąsias knygeles ir pan.), ko AB „Lietuvos draudimas” nedraudžia.
2. Kitas pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų kompanijų yra skirtingas dienų skaičius pranešant apie draudiminį įvykį, mokant įmokas, išmokant draudimo atlyginimą ir pan.
3. Labai įdomus ir svarbus dalykas yra taikomas UAB „Drauda”: pageidaujant draudėjui draudikas privalo išmokėti draudimo atlyginimo avansą iki 30 % draudimo sumos, kai draudiminio įvykio tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip vieną mėnesį. AB „Lietuvos draudimas” tokių sąlygų klientams netaiko. Taip pat UAB „Drauda” skaičiuoja 1 % palūkanas draudimo išmokos sumai, pradedant nuo pranešimo apie žalą dienos. Šiuo atveju UAB „Drauda” turi daugiau privalumų nei AB „Lietuvos draudimas”. Tokie būtų pagrindiniai skirtumai tarp AB „Lietuvos draudimas” ir UAB „Drauda”.
Tačiau įmokų dydžiu AB „Lietuvos draudimas” yra pranašesnė už UAB „Drauda”. UAB „Drauda” įmokos yra didesnės už AB „Lietuvos draudimas” įmokas beveik 2 %.
Iš analizės duomenų matyti, kad tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų (apie 23%) yra linkę apsidrausti savo turtą. Kodėl šis procentas yra palyginti mažas? Vienintelė ir svarbiausia priežastis – turto draudimas yra brangi paslauga. Žmogui yra svarbus ne tik turtas, bet dar svarbesnė gyvybė, sveikata, o jei nusprendus apsidrausti viską, kas šiame gyvenime yra svarbiausia ir brangiausia nuo visokių nelaimių, susidaro tikrai nemaža suma lyginant su gaunamomis gyventojų pajamomis.LITERATŪRA
1. Lietuvos draudimas. – AB „Lietuvos draudimas” laikraštis, 19996.- Nr.12
2. Namų turto savanoriškojo draudimo taisyklės: Lietuvos Respublikos draudimo įstaiga, 1993m. spalio 27 d. Nr.43
3. Namų turto draudimo taisyklės: UAB„Drauda” , Nr. 001, 1997
4. Malakauskienė M. Gyventojų turto draudimas.-V.: Mokslas, 1984.-40p.
5. Valstybinis draudimas: LR Valstybinės draudimo įstaigos laikraštis.

Leave a Comment