Šeima

2843 0

ĮŽANGA

Tam tikrus oficialius mūsų gyvenimo įvykius reguliuoja tradicijos. Kai einame į audienciją pas popiežių, lankomės Baltuosiuose rūmuose arba atiduodame pagarbą vėliavai, laikomės senų papročių, nurodančių tam atvejui reikalingas elgesio normas. Šių papročių laikymasis padeda mums laisvai jaustis oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikimasi ir kaip elgtis.

Labiausiai mūsų gyvenime pakito visuomeniniai papročiai. Šiandien jau pasitaiko skirtinguose miestuose gyvenančių sutuoktinių, netekėjusių moterų, auginančių vaikus, atvejų, kai vaikus įsūnija gėjai, taip pat girdime pasakymų „užrakintas” vaikas. Nereikia net aiškinti, kad elgesį tokioms situacijoms nuusakė ne visuomenės vadovai, bet sukūrė žmonės, patekę į tokias aplinkybes ir pasijutę ribojami vienokių ar kitokių tradicijų. Tai juos paskatino plėsti visuomenės priimto elgesio ribas. Nors šiandienos socialiniai reiškiniai ne visiems priimtini, mes juos aptarsime todėl, kad jie nenyksta ir jų turime paisyti.

KAIP ELGTIS ŠEIMOJE

Šeima neturi visiškai specifinių etiketo taisyklių. Čia galioja visi pagrindiniai elgesio dėsniai: pagarba moteriai ir motinai, vyresniesiems, seneliams.

Gyvenime galima sutikti daugybę vyrų — tėvų ir jų sūnų, kurie labai mandagiai elgiasi su pašaliniais, bet nelaiko reikalinga paduoti paaltą žmonai, motinai, dukrai, praleisti jas į priekį, einant pro duris, pasiūlyti ir užleisti joms patogesnę vietą, atlikti bet kokį namų darbą, padaryti bent menkutę paslaugą motinai. Niekas kitas, o patys artimiausi šeimos nariai, mes, vaikai (sūnūs ir dukros), turime rūpintis, ka

ad motina arba tėvas nepavargtų, turėtų laiko pailsėti, paskaityti knygą, lankyti teatro spektaklį.

Aptardami matytą spektaklį, kino filmą, pasidalydami draugo gražiu poelgiu, klausydamiesi tėvų pasakojimų apie darbą, specialybę, jaunystės draugus, mes ne tik turtiname savo šeimos narių dvasinį pasaulį, bet ir ugdomės bendrus poreikius, interesus, kurie stiprina šeimą. Be to, toks mūsų bendravimas su tėvais neleis jiems tapti daiktų, santaupų, virtuvės vergais, nesidominčiais šiandieninio gyvenimo įvairovėmis. Apie juos mes negalėsime sakyti, kad jie senamadiški, nesupranta mūsų. Svarbiausia, kad toks mūsų elgesys -tai ir yra pagarba bei dėmesys tėvams. Visa tai ir sudaro gražaus elgesio šeimoje pagrindą.

Ar dažnai mes, vaikai, pastebime, kad nėra duonos, neliko cukraus, kruopų, sviesto, pasisiūlome atnešti ne tuomet, kai patiems tų produktų pritrūko valgant, bet norėdami pagelbėti motinai arr tėvui. O juk darnioje šeimoje namų rūpesčiai ir priedermės paskirstomos pagal amžių, pajėgumą, gebėjimus, kiekvieno jos nario laisvo laiko biudžetą, bet ne pagal „vyriškus ir moteriškus”, tėvų ir vaikų darbus. Šeimoje, kaip niekur kitur, turi būti branginamas laikas. Mes patys turime jį išmokti branginti, dar vaikystėje įprasdami gyventi pagal dienos režimą. Tada punktualumas, tikslumas, tvarkingumas visur taps mūsų antrąja prigimtimi.

Daug brangaus laiko praranda šeimos nariai, kai kiekvienas daro tai, ką staiga sugalvojo, nederindamas savo veiklos su kitais, nesilaikydamas dienos re
ežimo, šeimai įprasto ritmo, plano; kuriame nurodyta užduotis, įpareigojimas. Kiek sutaupytume laiko sau ir kitiems, jeigu nelauktume kitų šeimos narių patarnavimo, o patys dažniau išsiplautume lėkštes, pasiklotume lovas, susitvarkytume savo rūbus, darbo vietą. Tuo pagelbėtume jaunesniesiems broliams ir seserims.

Šeimoje būtinai reikia išmokti atjausti pavargusį, sergantį, Jei kuris šeimos narių miega, kiti vaikšto tyliai, kad neprižadintų miegančiojo.

Šeimoje nereikia pataikauti jaunesniesiems, kartu skriaudžiant vyresniuosius. Vyresnieji šeimos nariai jaunesniųjų atžvilgiu turi būti teisingi, reiklūs, taktiški. Šeimos narių santykiai ir jausmai nuoširdūs, darnūs, atviri tik tada, kai mokoma tinkamiausiai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį, geriausiai patarti nepažeidžiant niekieno žmogiškojo orumo. Negalima šeimoje įkyrėti vienas kitam savo nuolatiniais prašymais, pamokymais, reikalavimais, atsiprašinėjimais.

Šeimoje neįmanoma draugiškai bendrauti, nesant tarpusavio tolerancijos, supratimo, nuovokos ir nuojautos. Pakantumas kito nuomonei ir skoniui, savitarpio pasitikėjimas, mokėjimas nenuobodžiauti atneša j namus santarvę ir jaukumą. Kurdami šeimoje daiktų aplinką, teikiančią mums kasdienio džiaugsmo, siekiame ne tik praktinių tikslų, bet įprasminame joje ir savo grožio, estetinio skonio sampratą.

Buto grožį lemia ne tiek brangūs daiktai, kiek geras kambarių išplanavimas, bendras daiktų ansambliškumas, jų meninė vertė, spalvų derinys, apšvietimas, dekoratyvinės taikomosios dailės kūriniai ir kt. Daug jaukumo ir grožio butui teikia gėlės. Jauki aplinka namuose — tai visų šeimos narių darbas, jų kultūringumo ir skonio rodiklis. Norint turėti ja
aukius namus, to reikia reikalauti ne iš tėvų, brolių ar seserų, bet pirmiausia iš savęs pačių. Neteikia kambariui jaukumo sienos, kai jose mirga daugybė netvarkingai priklijuotų laikraščių ir žurnalų iškarpų. Blogai, kai mėgstamiausia knyga, nuotrauka, bokso pirštinės laikomos ant stalo ar lovos kartu su kitais daiktais.

Sakoma, kad žmogų veikia ir auklėja visa aplinka, taigi ir daiktai, kurie mus supa. Vadinasi, mūsų namai, butas, jo jaukumas taip pat formuoja mūsų asmenybę.

Kiekviena šeima turi savo artimuosius, giminaičius, draugus, kuriuos atitinkamomis progomis lankome ir kviečiame pas save. Svečių priėmimas namuose neabejotinai sudaro daug rūpesčių norint, kad jiems būtų malonu. Jaukų priėmimą galima surengti tik tada, jeigu noriai padeda visi šeimos nariai, kiekvienas sugalvodamas ką nors naujo ir įdomaus.

Kartu aptarę kviečiamų svečių skaičių, žinodami jų amžių, profesiją, vieną kitą ryškesnį jų interesą, galime pasiūlyti tėvams, kaip geriau priimti svečius ir juos užimti, papuošti vaišių stalą.

Pirmiausia padėkime tėvams supirkti produktus, pagaminti maistą, sugalvokime patiekalams gražius pavadinimus. Gerai mintimis peržvelkime, kaip pateiksime svečiams savo firminį gėrimą. Labai gerai apgalvokime, kaip laikinai pakeisti buto zonas. Įrenkime kampelį svečių vaikams, kur jie galėtų žaisti, piešti, minti mįsles, ruoštis „koncertui”. Nepamirškime bendraamžių, kitų svečių, kurie norėtų pasiklausyti muzikos, pasižiūrėti televizijos laidų.

Kati svečiai vienu metu galėtų šnekučiuotis, vaišintis, klausytis muzikos, re
eikia gerai apmąstyti visą vakaro programa, taktiškai nuteikiant tam ir vakaro svečius. Pamatę tvarkingai išdėstytą muzikos aparatūrą, specialiai bute įrengtą poilsio kampeli, šeimos narių darbų ar piešinėlių parodą, tik ką atėję svečiai puikiai suvoks, kad čia nesiruošiama juos visą vakarą ,,kankinti” užstalėje, o žada būti daug įdomaus.

Vakaras svečiams bus dar malonesnis, jeigu seniems ir suaugusiems parodysime didelę pagarbą ir dėmesį, o mažiems būsime atlaidesni ir labiau juos užjausime. Nedera visą dėmesį skirti tik vienam svečiui. Negražu šnabždėtis, slaptai žvilgčioti arba gestikuliuoti, įdėmiai apžiūrinėti naują svečią. Negalima rodyti jiems paniekos arba nedraugiškumo, net turint tam rimtų motyvu. Išsiaiškinti tarpusavio santykius reikia tada, kai negadinsite nuotaikos kitiems artimiesiems ir bičiuliams. Negražu vaikinui pasidaryti seniu, nedera ir demonstratyviai rodyti abejingumą susirinkusiems.

Būkime atidūs ir pasibaigus vakaronei: palydėkime svečius iki autobuso ar troleibuso sustojimo. Tai visiems bus ypač malonu.

Šeimos šventėse reikia dalyvauti visiems jos nariams. Jeigu jums tenka kur nors būtinai išeiti, reikia apie tai pasakyti tėvams iš anksto, o svečius (priklausomai nuo situacijos) reikia atsiprašyti arba išeiti tyliai ir nepastebimai.

HARMONINGAS ŠEIMOS GYVENIMAS

Šeima — didelis džiaugsmas, meilės priebėga nuo slegiančio pasaulio. Bet ji gali būti ir didelio streso šaltinis. Namų atmosferą nulemia jiems vadovaujantys žmonės; pagal tradiciją tai tėvas ir motina. Šiandien gali gyventi kartu tik tėvas ar mama, kartais gėjų pora, arba bet kurios lyties du suaugę žmonės, norintys gyventi kartu. Laimė, mes užaugome tokioje visuomenėje, kurioje demokratiniai principai pasiekia ir asmeninį gyvenimą. Dauguma Amerikos šeimų galvų elgiasi ne kaip autokratiški diktatoriai, bet kaip vadovai, padedantys šeimai siekti tvarkos, stabilumo ir harmonijos. Jūs su sutuoktiniu galite sukurti namus, kuriuose malonu gyventi ir kuriuos malonu aplankyti draugams dėl trijų priežasčių: abipusės pagarbos, atviro bendravimo, niekada neprarandamo humoro jausmo.

KELETAS SUGYVENIMO TAISYKLIŲ

Jeigu mes gyventume apsauginiame stiklo rutulyje, niekada nesusiliečiančiame su kitų asmenų įgyvenamąja erdve ir nesąveikaujančiame su kita siela, tai ir elgesio normų nereikėtų. Paprasčiausiai galėtume daryti ką tinkami, tvarkyti savo reikalus, ir kitiems tai būtų visai nesvarbu. Bet Homo sapiens yra linkės bendrauti, gyventi bendruomenėse bei dar intymesnėje aplinkoje, — namuose ar butuose, — tad elgesio normos tampa privalomos. Visų taisyklių pamatas yra toks: elgiamės su kitais geranoriškai ir mandagiai, kaip pats norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi.

Vadinasi, būtina kontroliuoti savanaudiškus instinktus. Geriausia sekasi tai padaryti, — ypač jei šeimoje yra mokyklinio amžiaus vaikų, — nustatant tam tikras bendro gyvenimo taisykles. Kai šeima yra didelė ir kasdien reikia daug bendrauti, bus pravartus pokalbiai prie pietų stalo. Šeimos nariai gali susitarti, kaip palaikys švarą vonių kambariuose ir miegamuosiuose, naudosis telefonu, žiūrės televizorių, priiminės svečius, dalinsis bendru gyvenamuoju plotu. Taisykles galima keisti kas savaite ar kas mėnesį. Tokie pasitarimai neleis įsiplieksti kasdieniams kivirčams, nes šeimos nariai žinos, kada galės išlieti savo nuoskaudas. Planingi pasitarimai suteiks progą nuoskaudą patyrusiems dalykiškai spręsti problemas užuot nuolat skundusis ir nervinusis.

Namų harmonijos pagrindas yra tėvų vienybė. Tėvai, nesutariantys tokiais esminiais klausimais kaip reiklumas, religija, darbas, pinigai, išsilavinimas, sportas, užkrės konfliktiškumu ir vaikus. Kartais vaikai, jausdami nesantarve, gali net nuteikinėti tėvus vieną prieš kitą, iš didėjančios trinties siekdami naudos sau. Jeigu tik įmanoma, geriausia diskutuotinas temas aptarti vieniems. Vaikai turi jausti darnumą.

Kita trinties priežastis yra plati giminė. Beveik kiekvienas sutuoktinis turi šeimyninių ryšių, todėl būtų protinga dar prieš vedybas aptarti santykius su giminaičiais. Beje, skirtingos kultūros giminaičiai tikisi ir skirtingų dalykų. Jei, tarkime, moteris išteka už vyriškio, gimusio tolimame Europos mieste, jo tėvai ir tolimesni giminaičiai gali laikyti visai normaliu dalyku retus apsilankymus vienai ar kitai savaitei. Antra vertus, net patys maloniausi giminaičiai, gyvenantys netoli, turėtų vengti nepagrįstų apsilankymų. Kai atsiranda vaikaičių arba vienas uošvių tampa našliu, gali prireikti keisti visą nusistovėjusią šeimos struktūrą, ypač jeigu nusprendėte, kad vienas ar keli giminaičiai taps nuolatiniais jūsų namų gyventojais.

DALIJIMASIS NAMŲ PAREIGOMIS

Norint, kad funkcionuotų bet kokia grupė — darbinė ar bendruomenės — turi būti griežtas darbo pasidalijimas. Uždaroje gyvenamojoje erdvėje tai pasiekti padės organizuotumas. Švara ir tvarka bus tada, kai daiktus padėsime ten, kur kiekvienas šeimos narys juos galės rasti ir kai pakaks abipusės pagarbos. Šeima privalėtų nusistatyti švaros standartą, priimtiną visiems jos nariams. Tai nereiškia perdėto įkyrumo: juk nėra nieko baisiau kaip gyventi su priekabiautoju, rodančiu šiukšlele ir klausiančiu: „Ji tavo?” arba draudžiančiu imtis namie smagių, bet ne itin švarių darbų, kad ir piešimo pirštais. Ypač vaikai neturi jaustis gyveną tarsi muziejuje, kur negali laisvai žaisti.

Bet nereikėtų gyventi namuose, kuriuose tarsi neseniai būtų praūžės ciklonas. Kai vaikui sueina aštuoniolika mėnesių, reikėtų nustatyti švaros palaikymo taisykles. Daugumą tokio amžiaus vaiku galima išmokyti pasiimti vienu metu du ar tris žaislus ir, tik padėjus juos į vietą, imti kitus. Visi žaislai — jeigu nėra vaikų žaidimams skirto kambario — turi būti sudedami į dėžę prieš einant valgyti pietų. Vyresni vaikai ir suaugusieji privalėtų išplauti per dieną naudotus indus ir sudėti juos į džiovyklą arba indaują. Vonia paliekama tvarkinga, rankšluosčiai pakabinami į jiems skirtas vietas džiūti. Švarūs drabužiai padedami į vietą, nešvarūs metami į pintine.

Jeigu nėra tarnaitės, būtina pasiskirstyti šiuos namų ruošos darbus:

• šiukšlių išnešimas,

• lovų klojimas ir patalynės keitimas,

• skalbimas,

• dulkių siurbimas,

• dulkių šluostymas,

• šlavimas,

• grindų plovimas,

• virtuvės ir vonios kambario tvarkymas,

• maisto produktų pirkimas,

• maisto ruošimas ir tvarkymasis,

• kiemo darbai.

Daugelis moterų aštuonias valandas dirba įstaigose, todėl namų ruošos darbai nelaikytini vien moteriškais. Net namie būnanti motina, — kuri, beje, dirba dvidešimt keturias valandas per parą be atostogų ar ligų, — turėtų kai kuriuos ruošos darbus išdalinti kitiems. Sudarykite kiekvieno šeimos nario darbų lentele, už gerą atlikimą apdovanokite lipdukais arba žvaigždutėmis ir kas mėnesį tais darbais keiskitės. Tai padės išvengti konfliktų ir darbai nenusibos. Tiek berniukai, tiek mergaitės turi suvokti, kad skalbinių sulankstymas arba šiukšlių išnešimas nėra genetiškai suprogramuoti darbai.

Net namuose, turinčiuose samdomų pagalbininkų, vaikai privalo laikytis tvarkos. Savarankiškumas ugdo vaikų atsakingumą, savigarbą, dėmesį kartu gyvenantiems. Ar jiems reikia atlyginti už ruošos darbus? Dauguma psichologų mano, kad mokėti vaikams už pagrindinius namų ruošos darbus, — net kelis centus, — nėra gerai, nes tarsi parodoma, jog šie darbai jiems neprivalūs. Galite tik pakenkti savo vaikui ir visuomenei apskritai, kai jis ima manyti, jog aplinkiniai turį aptarnauti.

VALGIS

Mūsų gyvenimas kupinas darbo, veiklos, pramogų. Kiekvienas šeimos narys turi daugybe įvairių reikalų – poreikio būti su draugais, sportuoti, paruošti namų darbus. Daugeliui šeimų vienintelis laikas, kada jie gali tikrai pabendrauti, yra vakarienė. Todėl šeimos, turinčios vyresnių kaip ketveri metai vaikų, stengiasi kuo dažniau kartu vakarieniauti. Bendras valgymas yra malonumas, žinoma, jeigu laikomasi gero elgesio normų ir stengiamasi bendrauti. Nustatykite pageidautinas elgesio taisykles prie stalo, ir vakarienė taps pačiu maloniausiu šeimos laiku.

Kai kurios šeimos prie stalo pateikia peticijas, rašomas ratu, kad nežinotų, kuris pasirašė pirmas. Kiekvienas šeimos narys, nuo mažiausio iki didžiausio, turi kelias minutes papasakoti apie praleistą dieną arba ką nori. Tai ypač padeda droviems, jauniems arba neiškalbiems: jie turi progą būti išklausyti, ko kitu atveju gal ir nesulauktų.

Nereikėtų pamiršti, kad kaip tik per šeimos pietus vaikai išmoksta (arba neišmoksta!) elgesio prie stalo, kuris išliks visam gyvenimui. Net per kasdienius šeimos pietus turėtų būti paisoma pagrindinių elgesio taisyklių. Vaikai, anksti išmokė elgtis prie stalo, bus instinktyviai mandagūs ir natūralūs net pačiose oficialiausiose situacijose. Vaikas privalėtų:

• Prieš sėsdamas valgyti plautis rankas.

• Ateiti prie stalo susišukavęs ir švariai apsirengęs.

• Palikti savo žaislus, knygas ir gyvulėlius.

• Atsisėdės pasitiesti ant kelių servetėle.

• Sėdėti nesusikūprinęs.

• Mandagiai paprašyti norimų patiekalų, nesiekti jų per stalą.

• Pradėti valgyti tik tada, kai visi susėdo ir įsidėjo maisto.

• Jei kalbama malda, palaukti, kol ji bus baigta. (Kol ji kalbama,

vaikams nedera kikenti, verčiau kartu melstis.)

• Įrankius naujiems patiekalams imti nuo krašto.

• Nelaikyti ant stalo alkūnių. (Išskyrus europietiškos kilmės šeimas,

pavyzdžiui, dauguma prancūzų mano, jog taip valgyti smagiau.)

• Niekada nekramtyti prasižiojus.

• Nekalbėti su kąsniu burnoje.

• Įrankiais naudotis tyliai, netrinksėti jais į stalą ar į lėkšte.

• Nereikalingą peilį tyliai padėti ant lėkštės krašto.

• Sviesto iš sviestinės įsidėti į savo lėkštele. Padėti peilį atgal prie

sviestinės.

• Nemosuoti įrankiais ir jų nemėtyti.

• Nesidėti maisto į burną peiliu.

• Nežaisti maistu.

• Neimti maisto iš svetimos lėkštės.

• Jeigu nori, mandagiai paprašyti įdėti dar. Į

• Paprašyti leidimo pakilti nuo stalo.

• Savo lėkštę nuo stalo nunešti į virtuve. (Mažamečiai vaikai, be

abejo, yra išimtis.)

Jeigu prie stalo patarnauja svetimi, išmokti padėkoti.

Dabar leistina naudotis peiliu ir šakute tiek amerikietiškuoju, tiek europietiškuoju būdu. Amerikietiškasis būdas laikyti šakutę kairėje rankoje pjaustant ir perimti ją į dešine valgant gali būti per sunkus vaikams. Europietiškasis būdas — visą laiką laikyti šakute kairėje rankoje — daugeliu požiūriu yra praktiškesnis. Tų patį galima pasakyti ir apie įrankių palikimą ant lėkštės pavalgius. Amerikietiškasis būdas reikalauja padėti šakute ir peilį ant dešiniojo lėkštės krašto (jie gali nukristi); pagal europietiškąjį būdą peilis ir šakutė (dantukai į apačią) lieka sukryžiuoti lėkštės viduryje.

Vaikai nuo mažumės turėtų būti mokomi gerbti pietų valandą. Kai esama svečių, kūdikiai ir mažamečiai vaikai gali būti vaišinami prie stalo užkandžiais, bet prieš tai juos reikia normaliai pamaitinti. Jeigu vaikai pradeda išdykauti, reikia guldyti miegoti.

Svarbiausia — nesodinkite savo vaikų prie tokio stalo, kur jie dar netinka. Nereikėtų tikėtis, kad penkiametis išsėdės per visą vakariene, prasidedančią aštuntą vakaro. Jeigu planuojama vėlyva vakarienė, geriausias būdas parodyti savo mandagumą — pasisamdyti aukle.

POTERIAI

Daugelis šeimų kalba poterius. Religingi žydai kalba poterius prieš valgydami ir pavalgę, ypač penktadienio vakarą. Krikščioniškose šeimose poteriai kalbami prieš valgį, visi atsistoja už kėdžių arba sėdi prie stalo truputį palenkė galvas, rankas pasidėję ant kelių. Kai kuriose šeimose poteriai kalbami tik tam tikromis progomis. Padėkos dieną, per šv.Kalėdas ir šv.Velykas, dažnai, pabrėždami brolybe, visi susiima už rankų.

Kai šeimoje poteriai kalbami kasdien, svečiams apie tai turėtų pasakyti šeimininkė arba šeimininkas dar prieš eidami į valgomąjį. Šitaip išvengsime keblumų, kai jūsų tradicijų nežinantis svečias prieš maldą gali pasiimti servetėlę arba pradėti pokalbį. Jeigu yra dvasininkas, tai maldą sukalbėti paprašomas jis, dažniausiai, kai visi jau susėda. Bet jeigu prašote tai padaryti draugą, pasakykite iš anksto, kad jis galėtų atsisakyti, jeigu nenorėtų.

JUS IR JŪSŲ KAIMYNAI

Kaimynai panašūs į giminaičius: su jais arba labai smagu, arba jie erzina. Štai keletas patarimų, kaip būti maloniam ir pageidautinam kaimynui.

• Stenkitės nekelti didelio triukšmo, ypač naktį. Klausydamiesi muzikos, siurbdami dulkes, remontuodami, darydami mankštą, signalizuodami mašina arba garsiai ginčydamiesi pasistenkite pagalvoti apie kaimynus.

• Stenkitės, kad jūsų šuo nelotų.

• Pobūvius užbaikite normaliu laiku. Ir neerzinkite kaimynų, kalbėdami apie pobūvį, į kurį jų nekviečiate.

• Net daugiabučiame name nesibraukite į asmeninį kaimyno gyvenimą. Nevaikščiokite pas juos netikėtai ir nesiteiraukite apie kiekvieną žingsnį.

• Jei pasiskolinote knygą, įrankį, keptuvę ar net puoduką cukraus,nedelsdami gražinkite ir padėkokite.

• Jeigu jūs, jūsų vaikas arba jūsų šuo ką nors sugadino, tuojau pat sutvarkykite.

• Negailėkite paskolinti savo vejapjovės, laidų mašinai užvesti ar dar ko nors, ko reikia kaimynui.

• Savo kiemą arba bendrą žemę laikykite kuo gražiau ir švariau.

• Mokykite savo vaikus elgtis su kaimynais kuo mandagiau.

• Atėję į kaimyno namus, valykitės kojas, to paties mokykite ir savo

vaikus.

• Nekelkite kojų ant baldų.

• Svetimuose namuose be leidimo neužsidekite cigaro ar cigaretės.

• Kai kaimynai išvažiuoja atostogų, pasisiūlykite prižiūrėti jų namus

(palaistyti gėles ar pamaitinti gyvūnėlius).

• Parduotuvėje pasiūlykite eiti prie kasos pirma tam, kuris turi ma

žiau pirkinių.

• Pasveikinkite naujus kaimynus, įmesdami jiems laiškelį, kuriame

prisistatote ir pasisiūlote padėti.

Jeigu jums nepasisekė ir gyvenate šalia žmonių, nepaisančių kitų, tai galite turėti problemų. Su kaimynais, nepaisančiais mandagaus pasibeldimo į duris trečią valandą nakties ir prašymo pritildyti muziką, reikėtų derėtis per tarpininkus: namo tarybą, šeimininką arba net policiją. Didesniuose miestuose yra specialios vyriausybinės agentūros, padedančios oficialiai arba neoficialiai spręsti konfliktus dėl triukšmo. Tačiau, žinoma, bet koks įsikišimas jūsų kaimynams nepatiks. Todėl kartais verčiau kęsti naktį lojantį šunį, negu pradėti kivirčus.

Jei norite, kad jūsų santykiai su kaimynu būtų geri, pravartu pagalvoti apie kasmetinius bendrus pobūvius, galbūt sekmadienį ar per atostogas. Visi mielai ateis ir atsineš vieną kitą užkandį.

Kasdien atsiranda vis naujų, įstatymų dėl rūkymo, Įspėkite vaiką, kad jų reikia laikytis. Tai reiškia nerūkyti teatruose, daugelyje lėktuvų, kai kuriuose viešbučių kambariuose, darbe, kai kuriuose pastatuose, kai kuriuose restoranuose.

Saikingas alkoholio vartojimas

Galite paruošti savo paauglį saikingai vartoti alkoholį, pamokydamas jį šių dalykų.

• Nemanyk, kad bendraamžiai priims tave tiktai tada, kai vakarėlyje gersi.

• Venk stiprių gėrimų. Geriau alus ir vynas. Jie turi mažiau alkoholio. Tačiau saugotis reikia, nes galima pasigerti ir nuo kiekio.

• Gėrimas ir vairavimas nesuderinami. Niekada nesėsk į mašiną su išgėrusiu.

• Niekada negerk nevalgęs. Maistas padeda absorbuoti dalį alkoholio.

• Jei per iškilmes vaišina šampanu, pakanka vienos taurės. Per daug išgėrus šampano, bus tokios pat pagirios, arba galima pavojingai pamesti kontrole kaip ir nuo kitų alkoholinių gėrimų.

Kaip ir rūkymo atveju, tinkamiausias būdas mokyti vaiką — tai geras pavyzdys. Jeigu jūs kas vakarą „išmesite” po keletą taurių atsipalaidavimui, tai galite būti tikras, kad vaikas vėliau paseks jūsų pavyzdžiu. Jeigu jūs geriate slopindamas depresiją, slėpdamasis nuo problemų ir realybės, tai vaikas darys taip pat. Jeigu prieš pietus mėgstate išgerti vyno ar kokteilį, būkite nuosaikus. Vyresni vaikai, pavyzdžiui, Prancūzijoje, gali pradėti nuo trupučio vyno, atskiesto vandeniu. Svarbiausia, kad alkoholis netaptų skandalingu, pavojingų daiktu, skatinančiu smalsumą ir eksperimentus.

IŠSISKYRIMAS SU PAAUGLIU

Paskutiniai jūsų paauglio metai gali būti saldžiai kartūs. Nors smagu suvokti, jog atvedėte savo vaiką iki brandos slenksčio, sunku įsivaizduoti, kad jis tuoj paliks jus. Kartais tėvai laukia, kada turės namus vien sau. O kai taip atsitinka, dažnai nežino, kuo užpildyti tuštumą. Išleidęs vaiką, — kai jis pats sprendžia, atsako už savo klaidas, turi savų interesų ir santykiu, — galite pasijusti ir svajingai, ir baimingai. Staiga — ar bent jau atrodo, kad staiga — žmogus, kurį jus ugdėte nuo pat lopšio, padėjote įveikti daugelį vaikystės nesėkmių ir neramumų, kuris kreipdavosi dvasinės pagalbos į jus, paliks jūsų namus. Vieni tėvai į tai žiūri kilniai, protingai, norėdami siekti naujų tikslų. Kiti stengiasi nuslopinti jausmą, jog yra apleidžiami.

Geriausias būdas pasiruošti lizdo ištuštėjimui — tai susirasti naujų interesų, naujų draugų, keliauti, ar net iš naujo pakurstyti santuokos židinį. Laikydamiesi optimistiško požiūrio, jūs netrukus iš paauglio tėvo tapsite svarbiu, patikimu draugu. Kaip tik šie nauji santykiai ir bus jūsų sunkių darbo metų vaisiai.

GRĮŽTANTYS VAIKAI

Dauguma vaikų jau nepriklauso nuo tėvų finansiškai arba gyvenamuoju plotų, kai baigia mokslą arba sukuria šeimą. Tačiau šiandien ne taip jau neįprasta, kad paauglys grįžta į tėvų namus su nešvariais skalbiniais, knygomis, grotuvu, kompiuteriu ir senu kledaru, pastatomu pievelėje. Kai kurie vaikai parvažiuoja namo laikinai, ieškodami darbo ar buto. Kiti neturi aiškių planų. Darbo netekimo ar apsisprendimo metu vaikai dažnai grįžta namo dėl finansinių priežasčių — kol viskas susitvarkys.

Toks grįžimas gali būti malonus — jeigu abu esate linkę į kompromisus. Tai gali būti proga jums ir jūsų vaikui užmegzti artimesnius, suaugusių santykius. Nors tėviškas poreikis auklėti yra įgimtas, svarbu elgtis su vaiku kaip su suaugusiu, o ne kaip su andainykščiu mažyliu.

Nors nėra kiekvienai šeimai tinkančio sprendimo, galėtų padėti šios gairės.

• Priminkite, kad grįžęs vaikas vėl gyvena jūsų namuose, todėl vėl galioja šių namų taisyklės. Jis privalo pats skalbtis, valyti savo kam barį, dalyvauti (ar bent prisidėti) perkant produktus ar gaminant valgį.

• Tegu namie gyvenantis suaugės vaikas moka už kambarį ir maistą. Jei jis neturi darbo, nuomą gali atstoti namų ruošos darbai. Nemanykite, kad tai yra šykštu. Jūs mokote pagrindinės gyvenimo taisyklės: kaip tvarkyti pinigus ir gyventi pagal pajamas. Jeigu jums pinigų nereikia, nieko jam nesakydami, atidėkite juos ir atiduokite jam vėl išvažiuojant.

• Nustatykite terminą. Priklausymas gali tęstis amžinai ir tęsis, jei jūs leisite.

• Sutarkite dėl jo išvykimo datos ir jos laikykitės. Tai gali būti iki vasaros pabaigos, metų galo arba, pavyzdžiui, dviem mėnesiams.

• Neduokite vaikui stambių sumų mainais už tai ko nors neprašydami.

• Į vaiko situaciją žiūrėkite jautriai ir geranoriškai, tačiau nepamirškite skatinti jo nepriklausomybės.

ŠEIMOS RYŠIŲ IŠSAUGOJIMAS

Kai jauna pora susituokia ir sukuria šeimą, jų atsakomybė buvusiai šeimai nesibaigia, ji tik pasikeičia. Tai ypač aktualu, jei po vedybų persikeliama į kitą miestą. Vietos pakeitimas reiškia, jog baigėsi iki šio! buvęs šeimyninis vienetas. Kai susituokia šeimos narys, tai jie pareigas perkelia naujam sutuoktiniui.

Bet vedybos gali suteikti jaudinančių gyvenimo pasikeitimų ir galimybių sukurti naujiems santykiams bei naujiems ryšiams. Pavyzdžiui, žentas gali rasti bendrų sportinių interesų su svainiu ar uošviu; marti gali suartinti šeimą, pasikviesdama jos narius pas save pietauti.

PUSBROLIAI IR PUSSESERĖS

Pusbrolių, santykiai, ypač kai kalbama apie pusbroliu vaikus, gali būti labai painūs. Brolių ar seserų vaikai yra pusbroliai, jie priklauso tai

pačiai kartai.

Pusbrolių vaikai yra antros eilės pusbroliai, nes priklauso kitai kartai. Antros eilės pusbrolių vaikai yra trečios eilės pusbroliai ir taip toliau.

Jūsų pusbrolio vaikas yra jūsų antros kartos pusbrolis. Tai reiškia, kad jis viena pakopa nutolęs nuo jūsų kartos. Jūsų antros eilės pusbrolio vaikas yra jūsų antros eilės antros kartos pusbrolis.

Atminkite, neprivalote jais žavėtis vien todėl, kad yra jūsų pusbroliai. Pusbroliai, kaip ir visi kiti žmonės, gali būti meilūs ir nuostabūs, bet taip pat ir erzinantys bei nemalonūs. Nors tikriausiai negalite išbraukti jų iš savo gyvenimo, nebūtina nuolat su jais bendrauti. Išsirinkite juos kaip ir bet kuriuos savo draugus ir stenkitės būti kuo draugiškesnis.

GIMINAIČIAI IŠ VYRO AR ŽMONOS PUSĖS

Nors vedybos yra asmeninis dviejų mylinčių žmonių reikalas, tai taip pat yra abiejų partnerių įsiliejimas į kitą šeimą. Paprastai tokius giminaičius labai suartina gimę vaikai. Savo sutuoktinio ir savo vaikų labui turite su abiem savo šeimų pusėmis palaikyti šiltus ir draugiškus santykius. Tai reiškia atsiminti gimtadienius, šventes ir jubiliejus, nusiųsti t

. . .

Join the Conversation

×
×