Ekonomikos pusiausvyra

268 0

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1.VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASLIŪLA 3

1.1 Visuminė paklausa 3

Visuminę paklausą lemiantys veiksniai: 4

1.3 Visuminė pasiūla 5

2.Pusiausvyra visiško užimtumo sąlygomis 5

4. Klasikinis požiūris 11

3.2 Makroekonominės pusiausvyros sąlyga..............................9

4. Klasikinis požiūris..............................11

5. Keinsistinis požiūris..............................12

6.Visuminių išlaidų funkcija ir ekonomikos pusiausvyra........................13

6.1 Vartojimo funkcija..............................14

7. Dauginamasis poveikis ir BVP dauginamasis koeficientas.......................20

8. Apibendrinimas..............................22

9. Literatūros sąrašas..............................23

ĮVADAS

Makroekonomikos apibrėžimas skamba maždaug taip: makroekonomika (macroeconomics) – ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti nacionalinę ekonominę sistemą kaip visumą, t. y. visą šalies ūkį ir pirmiausia – bendrąjį užimtumą, nedarbą, nacionalinį produktą ir infliaciją.

Makroekonomika – tai ekonominių tyrimų metodas visuomeninio ūkio socialiniams ekonominiams procesams apibendrinti; tai visuomeninis ūkis vi

isuminio visuomeninio proceso reprodukcijos (atgaminimo) ir ekonominio augimo požiūriu.

Referato tikslas – apibrėžti makroekonominę pusiausvyrą ir jos susiformavimo mechanizmą. Apibūdinti visuminė paklausa, jos sudėtinės dalys ir aptariami veiksniai, veikiantys visuminę paklausą, taip pat visuminė pasiūla, jos pobūdis ir visuminę pasiūlą veikiantys veiksniai. Apibrėžiamas pusiausvyros nacionalinis produktas, išaiškinamos situacijos, kai susiformuoja nuosmukio ar infliacijos tarpsnis. Suformuluojama formali makroekonominės pusiausvyros sąlyga. Analizuojami du požiūriai į makroekonominę pusiausvyrą: keinsistinis ir klasikinis. Aptariama visuminė išlaidų funkcija, kaip galimo makroekonominės pusiausvyros modelio pagrindas, kai neįvertinamas kainų lygio kitimas ir

r jos sudėtinės dalys. Analizuojami makroekonominės pusiausvyros pokyčiai kintant investicijoms bei vyriausybės išlaidoms, remiantis visuminių išlaidų funkcija. Išsiaiškinamas dauginamasis poveikis, jo kiekybinis įvertinimas ir poveikis makroekonominei pusiausvyrai.

1.VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASLIŪLA

1.1 Visuminė paklausa

Visuminė paklausa AD- visas prekių ir paslaugų paklausos kiekis ša

alyje esant tam tikram kainų lygiui. Uždaroje mišrioje ekonomikoje visuminė paklausa yra nuolatinių gyventojų paklausa, kurią sudaro vartojimo, investicijų ir vyriausybės pirkimų paklausa. Atviroje ekonomikoje visuminė paklausa yra visos vietos prekės ir paslaugos, kurias perka tiek rezidentai, tiek užsieniečiai.

Visuminės paklausos kreivė- atvirkštinis kainų lygio ir visuminės paklausos kiekio, kai yra prekių ir pinigų rinkos pusiausvyra, ryšys. Visuminės paklausos kreivė AD turi neigiamą nuolydį, kuris rodo, kad kuo didesnės kainos, tuo paklausa mažesnė.

Neigiamą visuminės paklausos kreivės nuolydį lemia keli veiksniai.

P i r m a, didėjančios kainos, kitoms sąlygoms nekintant, mažina vartotojų ir verslo įmonių perkamąją galią. Tai mažina visuminės paklausos kiekį.

A n t r a. Palūkanų normos efektas. Padidėjus kainoms padidėja ir palūkanų norma. Jos padidėjimas sumažina paskolų paklausą ir visuminę pa

aklausą.

T r e č i a. Užsienio prekių efektas. Padidėjus vietos prekių kainoms sumažės eksportas, nes kitų šalių vartotojai ir verslo įmonės teiks pirmenybę savo prekėms ir importuotoms iš kitų šalių.

Dėl visų šių priežasčių didėjant kainoms mažėja visuminė paklausa, ir visuminės paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį.(Skominas V., 2006, p. 35).

1.2 Visuminės paklausos apskaičiavimas ir lemiantys veiksniai

Visuminė paklausa susideda iš keturių makroekonominių subjektų:

Namų ūkių paklausa – C.

Įmonių paklausa – I.

Valstybės paklausa – G.

Likusio pasaulio paklausa. Lygus skirtumui tarp eksporto ir importo – švarus eksportas (NX).

Tokiu būdu mes apskaičiuosime su

umą aukščiau paminėtų rodiklių: AD = C + I + G + NX

Didžiausią paklausos dalį sudaro namų ūkių sektorius, apie 40–50 %.

Neoklasikai ir keinsistai nesutaria kaip formuojasi visuminė paklausa. Pagal neoklasikų teoriją namų ūkių paklausa priklauso nuo bankų palūkanų normų. Keinsistais tvirtina, kad namų ūkių paklausa priklauso nuo suminių pajamų. Ginčai daugiausia kyla dėl supratimo, kaip funkcionuoja rinkos mechanizmas.

Visuminę paklausą lemiantys veiksniai:

Visuomenės turtingumas,

Realios palūkanos,

Ekonomikos pokyčių laukimas,

Infliacija,

Valiutos kurso pokyčiai,

Valstybės pajamos importuojant kitų valstybių prekes.

Visuminę paklausą J. Keynes‘as padalijo į keturias dalis:

Paklausos dalis, atitinkanti asmeninio vartojimo išlaidas.

Paklausos dalis, atitinkanti investicijas, t.y. paklausa gamykloms, įrangai, namų statybai ir papildomoms atsargoms.

Paklausos dalis, atitinkanti vyriausybinius prekių bei paslaugų pirkimus.

Paklausos dalis, atitinkanti grynąjį eksportą.

Nors asmeninis vartojimas yra svariausias visuminės paklausos komponentas, tačiau paklausai investicijoms, o taip pat vyriausybės išlaidoms keinsistinėje ekonomikoje skiriamas pagrindinis vaidmuo.

Paklausa investicijoms yra svarbi todėl, kad ji yra pagrindinė ekonomikos nestabilumo priežastis. J. Keynes‘as pabrėžia, jog verslininkai trokšta investuoti tik tada, kai jie nori, kad nauja gamykla ar įranga atneštų papildomą pelną.

Būtent vyriausybė turėjo užtikrinti krizinės situacijos įveikimą, kontroliuodama visuminės paklausos struktūrinių dalių didėjimą. Tai reiškė, kad vyriausybė turėjo didinti savo išlaidas, norėdama kompensuoti investicijų paklausos nuosmukį, ir tokiu būdu atstatyti visišką užimtumą. Net esant ir nežymiems ūkiniams pablogėjimams vyriausybė turėtų elgtis panašiai, t.y. didinti išlaidas ir tokiu būdu iš

šlaikyti bendrą išlaidų lygį ekonomikoje. Mažėjant paklausai investicijoms, galima didinti vyriausybės išlaidas.

Paklausa rinkos ekonomikos sąlygomis yra vienintelis teisėtas pajamų gavimo šaltinis, kaip pirkėjų pasiryžimo mokėti rinkos kainą už siūlomą prekę išraiška. Paklausa paprastai nusakoma nupirktu (galimu nupirkti) prekių kiekiu prie tam tikros šios prekės rinkos kainos, paklausą apsprendžia vartotojų poreikiai ir jų nuostatos įvairių prekių atžvilgiu.

1.3 Visuminė pasiūla

Visuminė pasiūla AS yra tikroji prekių ir paslaugų vertė, kurią gamintojai pasiruošę pateikti rinkai esant tam tikram kainų lygiui. Visuminės pasiūlos apimtį lemia gamybos veiksnių kiekis ir jų produktyvumas.

Visuminės pasiūlos kreivė- tai kreivė, kuri rodo realaus prekių ir paslaugų kiekio, kurį gamintojai ketina pateikti rinkai, ir kainų lygio ryšį. Teorijoje skiriasi požiūris į visuminės pasiūlos kreivės formą.

Visuminės pasiūlos kreivės poslinkio veiksniai.

Visuminės pasiūlos didėjimas yra AS kreivės poslinkis į dešinę. Šį poslinkį lemia daug veiksnių. Pirma, visuminės pasiūlos didėjimą lemia gamybos veiksnių kiekis.

Gamybos veiksniai:

Žemė;

Darbo ištekliai;

Kapitalas;

Gamybos veiksnių kainos;

Produktyvumas;

Teisių normų keitimas.

2.Pusiausvyra visiško užimtumo sąlygomis

Klasikinės krypties ekonomistai manė, kad ekonomika bus pusiausvyroje tik esant visiškam užimtumui, o rinkos jėgos savaime ves ekonomiką į visišką užimtumą. Aiškinant šį požiūrį, daroma prielaida, kad ekonomikoje iš pradžių vyrauja didelio masto nedarbas. Aukštą nedarbo lygį lemia tai, kad, esant pradiniam kainų lygiui, norimas pirkti prekių ir paslaugų kiekis yra kur kas mažesnis už tą produkcijos kiekį, kuris si

iūlomas, esant visiškam užimtumui. Kas vyksta? Norėdami parduoti daugiau prekių, gamintojai sumažina jų kainas. Tuo pačiu bus sumažintas darbo užmokestis, nes bedarbiai, kurie norės gauti darbą, sutiks dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Taigi kainos ir nominalusis darbo užmokestis sumažės. Kainoms nukritus, žmonės galės nusipirkti daugiau prekių, kadangi padidės pinigų perkamoji galia. Šis procesas tęsis tol, kol ekonomika pasieks pusiausvyrą, esant visiškam užimtumui. Pasiekus pusiausvyrą šiame taške, kainos ir darbo užmokestis daugiau nebekris.

3. Makroekonominės pusiausvyros susidarymas

3.1 Pusiausvyros nacionalinis produktas

Pusiausvyros nacionalinis produktas – tai toks realusis nacionalinis produktas, kurio vertė lygi numatomoms visuminėms išlaidoms. Šis nacionalinis produktas atitinka ekonomi-kos pusiausvyrą, kai visas pagamintas produktas nuperkamas, todėl visuminės vartotojų išlaidos yra lygios gamintojų visuminėms pajamoms, gautoms pardavus nacionalinį produktą. Taigi esant ekonomikos pusiausvyrai paga-mintas nacionalinis produktas lygus nupirktam. Grafiškai ekonomikos pusiausvyrą vaizduoja visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreivių susikirtimo taškas E (12.3 pav.), nustatantis pusiausvyros kainų lygį PE ir pusiausvyros nacionalinį produktą YE.

Jei kainų lygis bus aukštesnis už pusiausvyros lygį, tai visuminė pasiūla viršys paklausą ir kainos turės polinkį mažėti. Kartu mažės ir gamyba. Ir atvirkščiai, jei kainų lygis bus mažesnis už pusiausvyros, tai visuminė pasiūla bus per maža, palyginti su visumine paklausa, ir kainos ims kilti skatindamos nacionalinio pr. . .

Taigi apibendrinant: Dielektrinis ir tokios absoliučios ekonominės pusiausvyros gyvenime mes sunkiai aptiksime, todėl kad pati visuomeninė sistema yra labai sudėtinga, apima daug žmogaus veiklos rūšių, todėl laukti ir tikėtis, kad visos visuomenės mastu nusistovės pusiausvyra vienu metu ir visur galima sunkiai tikėtis ir įsivaizduoti. Teoriškai makroekonominė pusiausvyrą galima apibūdinti kaip dalinių pusiausvyrų įvairiuose sferose visumą. Realiau ekonominiame pasaulyje vyksta nuolatinis ekonominio objektyvumo ir tuo pačiu ekonominio augimo svyravimas. Pačią pusiausvyrą galima traktuoti kaip visišką pirkėjų ir pardavėjų norų ir interesų atitikimą, kuriuos nenusistovėjimo požiūriu ir tuo pačiu galima teigti, kad pusiausvyros metu nei pirkėja, nei pardavėjas neturi stimulo keisti savo elgseną. Ekonominės pusiausvyros pagrindiniai veiksniai būtų tokie: 1. Visuminė paklausos struktūra ir visuminė pasiūla kartu nusako vieną iš pagrindinių ekonominės pusiausvyros užtikrinimo sąlygų: Dvis. = C + I; C – visuomenės poreikis; I – investavimas. Tačiau tai dar nėra visiškas pusiausvyros veiksnių išpildymas. Antram veiksnių formavimui ekonominė pusiausvyra: 2. Nacionalinės pajamos ir tuo pačiu santykis, kuriuo visuomenė paskirsto nacionalines pajamas į nacionalinį vartojimą ir santaupas. Šias dvi sąlygas suderinti ar paneigti visuomenine pusiausvyra yra sunku. C + I = C + S, sąlyga, kad investicijos būtų lygios santaupoms yra sunkiai užtikrinama, kadangi praktiškai yra labai sunku numatyti firmų investavimo planus. Tačiau valstybė turi specialius ekonominius administracinius svertus, kurių pagalba gali paveikti investavimo ir taupymo procesus ir tuo pačiu pasiekti tam tikru laipsnių ekonominę pusiausvyrą.

9.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. mokslai.lt

2. Vikipedija.lt

3. ekonomika.lt

4. V. Skominas; Makroekonomika, 2006.

5. Gediminas Davulis; Ekonomikos teorija, 2009.

Join the Conversation