Trumpalaikio turto valdymas X įmonėje

1638 0

ĮVADAS

Kursinio darbo objektas –išnagrinėti trumpalaikio turto valdymą UAB”Sanistal”.

Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu (kaip ir ilgalaikiu) laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek šio turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės. Taigi turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį pagal jo sunaudojimo per vieną pajamų uždirbimo laikotarpį požymį.

Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu visiškai neatsižvelgiant į šio turto kainą. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jeigu jie naaudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje , kuri pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos pastatus už didesnę kainą. Taigi įmonėje trumpalaikis turtas ( pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgą laiką – net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją .

Kiekvienai įmonei labai svarbu ilgalaikis turtas, kaip jos sttabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas. Pavyzdžiui, parduoti įmonės pastatą net ir labai norint būna nelengva. Pirmiausia visada atima nemažai laiko. Antra vertus, praradus patalpas vargu ar būtų įmanoma ateityje uždirbti bent kiek daugiau pelno, nes dėl nuomos są

ąnaudų įmonės finansinė būklė dar labiau pablogėtų. Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus. Todėl dėl šios priežasties trumpalaikis turtas ilgalaikio turto atžvilgiu ir laikomas likvidesniu. Taigi trumpalaikis turtas turi būti vertingas: sugedusių ar tiesiog niekam nereikalingų atsargų ir parduoti niekada nepavyktų. Dėl to šitoks nieko nevertas turtas kartais dar vadinamas nelikvidžiu.

Darbo tikslas-atskleisti ir išanalizuoti trumpalaikio turto valdymą UAB”Sanistal”.

Darbo uždaviniai :

*Susipažinti su pagrindiniais trumpalaikio turto valdymo principais.

*Išnagrinėti trumpalaikio turto valdymo ypatumus UAB„Sanistal“.

Šiems uždaviniams įgyvendinti bus pasitelkta visa informacija gauta iš UAB „Sanistal“.Taip pat bus panaudota teorinė literatūra, remiamasi internetinias šaltiniais.

1. TRUMPALAIKIS TURTAS

1.1. Turtas apskaitoje

Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Kiekvienos įmonės veiklai visuomet reikalingi taam tikri ištekliai.

Ekonominiai ištekliai yra viskas, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai ne tik žaliavos, įrengimai ir pastatai, bet ir žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, ir darbuotojai, sugebantys dirbti tą ar kitą darbą.

Daugelis tokių ekonominių išteklių turi savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Pavyzdžiui, įmonė gali nusipirkti pastatus, juose esančius įrengimus ir žaliavas, iš kurių gaminama produkcija. Visa tai bus jos nuosavybė, tačiau tiek pastatus, tiek įrengimus ji gali ir išnuomoti, tuomet jie bus nuomotojo nuosavybė, o įm

monė tik laikinai disponuos jais.

Finansinėje apskaitoje turtu gali laikomai tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką.

Kiekvienos verslo įmonės vienas iš pagrindinių tikslų – pelno siekimas.Turtas- ta gėrybių dalis, kuri padeda įmonei siekti pelno. Šiandieniniame versle privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto. Esant dabartiniam ekonominiam sunkmečiui,įmonių savininkai nesėkmės atveju rizikuoja prarasti ne tik įmonės turtą , bet ir atskirtąją turto dalį. Neatskyrus apskaitoje šių savininko turto dalių, neįmanoma išsiaiškinti, kokią naudą jis duoda.

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.

1.2. Turto klasifikavimas

Įmonės turtas , kaip ir pati įmonės veikla, yra labai įvairus: žemė, pastatai, įrengimai, žaliavos ir kt. Kiekviena tokia grupė skirtingai naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, žaliavos naudojamos iš karto, tuo tarpu pastatai ar įrengimai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus. Be abejo, įmonės vadovams svarbu žinoti, kokiu turtu jie disponuoja, ir kaip gali jį panaudoti įmonės veikloje.

Turtą galima grupuoti ir pagal daugelį kitų valdymui svarbių požymių:

1. Pagal paskirtį -pastatai, mašinos, rengimai, transporto priemonės, įrankiai ir pan.

2.Pagal naudojimą-naudojami veikloje, atsarginiai, nenaudojami.

3. Pagal užbaigtumo laipsnį-nebaigta gamyba, gatavi gaminiai ir t.t.

Už skirtingo turto naudojimą atsako konkretūs darbuotojai. Pavyzdžiui, už savalaikį atsargų atvežimą bei jų likučius įmonėje atsako vieni specialistai, o už įrengimų naudojimą ir

r jų techninę būklę – kiti. Kiekvienam iš šių specialistų apskaita turi pateikti informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti racionalius sprendimus. Todėl apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, kitaip tariant, jį suklasifikuoti.

Turtas taip pat skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas yra būtinas, nes, dažniausiai, tik už pinigus įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalingų gėrybių, pinigais apmoka darbuotojams už darbą, bankui – palūkanas už paskolas ir pan.

Be to, turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu. Tokie dalykai, kaip antai firmos prestižas, patentai, licenzijos tekia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja ir tam tikras lėšas. Todėl toks turtas turi būti apskaitomas, o todėl ir neišskiriamas iš turto visumos. Pagaliau ir pačiai įmonei svarbu turėti visapusišką informaciją apie turto, kuriuo ji disponuoja, naudojimą.

Reikšmingiausią turto klasifikavimo būdas – turto skirstymas pagal naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje. Šiuo požiūriu visas turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

1.3. Trumpalaikio turto samprata

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, Vyriausybės nustatyta ilgalaikiam materialiajam turtui.

Trumpalaikis turtas gali būti grupuojamas pagal saugojimo vietą:

1.Daiktai esantys sandėlyje;

2. Naudojami daiktai.

Sandėlyje esantis ar kitur naudojamas trumpalaikis materialus turtas apskaitomas vienodai. Materialiai at

tsakingi asmenys turtą apskaitos pagal pavadinimus, vertę ir kiekį sandėlio apskaitos knygoje arba kortelėse. Gautas turtas į apskaitos į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais.Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Materialiai atsakingų asmenų tvarkomus analitinius įrašus tikrina materialinių vertybių apskaitos darbuotojai ir inventorizacijos komisijos.

Trumpalaikį turtą buhalterinėje apskaitoje sudaro:

  1. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Į šią sąvoką įeina įmonės atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, pirktos prekės kurios yra skirtos perparduoti, išankstiniai apmokėjimai bei nebaigtos vykdyti sutartys.

2. Per vienerius įmonės finansinius metus gautinos sumos-tai įmonės pirkėjų įsiskolinimai, dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos bei kitos gautinos sumos.

3. Kitas trumpalaikis turtas. Jį gali sudaryti trumpalaikės investicijos, trumpalaikiai indėliai bei kitas trumpalaikis turtas.

4.Pinigai ir jų ekvivalentai.

Įmonės trumpalaikio turto poreikis yra nustatomas pagal atskirus trumpalaikio turto straipsnius. Kiekviena įmonė, norėdama dirbti normaliai, turi turėti gamybinių atsargų. Į jas investuoti pinigai, todėl svarbu gamybinės atsargas naudoti efektyviai. Dėl netolygaus aprūpinimo jomis vienose įmonėse susidaro gamybinių atsargų trūkumas, kitose – perteklius.

Nepatenkinama gamybinių atsargų kontrolė įmonėje rodo galimas problemas įmonėje:

*gamybinis procesas nėra pakankamai veiksmingas;

*nepakankamai išnaudojami įrengimai;

*gamybos atsargų apimtis nuolat svyruoja ir kt. problemos.

To pasekoje labai dažnai blogėja finansinė padėtis.

1.4. Atsargos

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos įmonės veiklai.

Atsargos yra trumpalaikis turtas, kuris yra:

*skirtas prekybai, esant normalioms veiklos sąlygoms;

*skirtas gamybos procesui, kurio metu bus pagaminama ir vėliau parduodama produkcija;

*gamybos procese;

*nebaigtų atlikti darbų ir paslaugų išlaidos.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai paverčiamą priemonę. Taigi veiklos ciklo trukmės nustatymas tampa ne tik įmonės valdymo, bet ir apskaitos politikos dalimi.

Įmonės atsargų apskaitos politikoje turėtų būti nurodyta:

Pripažinimo kriterijai, kurie gali būti skirtingi įvairioms prekių grupėms;

Grupavimas, nurodant veiklos ciklo trukmę;

Įvertinimo būdai;

Savikainos perkėlimo į sąnaudas būdai;

Apskaitos procedūros:

Dokumentų formatai ir judėjimo schemos;

kontrolės procedūros (materialiai atsakingų asmenų sąrašai, jų parašų pavyzdžių kortelės, spaudų išdavimo ir naudojimo tvarka ir pan.);

valdymo ataskaitos;

inventorizacijos;

grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo procedūros;

tipinių operacijų dvejybiniai įrašai.

Šiandieninėje apskaitos praktikoje atsargas sudaro šie komponentai:

1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;

2.Nebaigta gamyba;

3. Pagaminta produkcija;

4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas ( žaliavos, medžiagos, kuras, atsarginės detalės, tara, ir kt.), skirtas ne perparduoti, o suvartoti įmonės veikloje per įprastinį įmonės veiklos ciklą.

Nebaigta gamyba – įmonės gaminamos produkcijos, kuri pagal technologiją dar nėra visiškai užbaigta, bei nebaigtų teikti paslaugų vertė. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ir kt.

Pagaminta produkcija – produkcija, skirta parduoti arba sunaudoti įmonės viduje. Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti – įmonės įsigytos prekės, numatytos perparduoti. Joms priskiriamas ir ilgalaikis turtas, kurį įmonė ketina parduoti.

Buhalterinėje apskaitoje atsargos perkainojamos šiais atvejais:

* saugomos paseno;

* pablogėjo jų kokybė;

* krito kainos dėl sumažėjusios paklausos ir pan.

Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę.

Teisingiausia informacija gaunama nukainuojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieno atsargų vieneto, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis. Tada būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti tam tikroje geografinėje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargas būtina skirstyti į smulkesnes grupes. Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema. Atsargas perkant skirtingomis kainomis, tai būtina įvertinti.

Sudarant finansinę atskaitomybę, taikomi 4 atsargų įkainojimo metodai:

1.Konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina, t.y. kai konkretiems parduotų prekių vienetams laikotarpio pabaigoje galima priskirti būtent tų vienetų pirkimo kainas.

2.FIFO metodas–pagal šį metodą daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos anksčiausiai pirktos atsargos. Laikotarpio pabaigoje lieka vėliausiomis, paskutinėmis kainomis įvertintos atsargos.

3.LIFO metodas)- čia daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiariamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos ( sunaudojamos) vėliausiai pirktos atsargos. Laikotarpio pabaigoje lieka anksčiausiomis (pirmutinėmis) kainomis įvertintos atsargos. Diskusijoje ekonomistai atkreipia dėmesį, jog atsargų įvertinimui turi reikšmės ne tik fizinis judėjimas, bet ir atsargų vertės palyginimas. Tiksliausiai įmonės veiklos rezultatus galima nustatyti, palyginus atsargų pardavimo kainą su jų pirkimo kaina. Tai įmanoma padaryti tik taikant šį metodą.

4.Vidutinės kainos metodas. Pasirinkus šį metodą, laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina. Ji nustatoma, visų laikotarpio pirkimų ir pradinio likučio kainų sumą padalijus iš pirktų ir buvusių laikotarpio pradžioje atsargų vienetų skaičiaus.

Dažniausiai, svertinio vidurkio metodas taikomas tik tuo atveju, kai atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau.

Užsiimančios prekyba įmonės perka prekes, ketindamos jas perparduoti. Šią veiklą sąlygiškai galima išskaidyti į du apskaitai reikšmingus etapus: pirkimo ir pardavimo.

Prekybos įmonės sėkmingai veiklai neužtenka vien nupirkti prekių, tikintis jas sėkmingai perparduoti. Prekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas. Siekiant sėkmingai prekiauti tenka taikyti nuolaidas ir pan.

Prekių įsigijimo savikainą sudaro šie komponentai:

*Pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas;

*Importo muitai, akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai;

*Pristatymo išlaidos;

*Atsargų paruošimo naudoti išlaidos.

1.5. Pirkėjų įsiskolinimai ir abejotinos pirkėjų skolos

Pirkėjų įsiskolinimas – tai su įmonės prekybine veikla ( prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu ) susijusios pirkėjų skolos. Trumpalaikiam turtui šios skolos priskiriamos tuomet, kai jų grąžinimo terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių.

Bendrieji pardavimai gali būti koreguojami nuolaidų, grąžinimų, nukainojimų sumomis. Tada pardavėjas privalo išrašyti pirkėjui kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami aplinkybių pasikeitimai. Jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas, gali būti išrašomas debetinis dokumentas.

Tvarkant pirkėjų įsiskolinimų analitinę apskaitą, svarbu užfiksuoti kiekvieno pirkėjo skolą. Metų pabaigoje (iškilus neaiškumams ir dažniau) laikotarpio pabaigos skolos suderinamos su pirkėjais, pasirašant suderinimo aktus. Tai leidžia įsitikinti, kad nepadaryta klaidų apskaitant pirkėjų skolas ir pirkėjai pripažįsta skolas.

Didžiausią debitorinių įsiskolinimų dalį įmonėje dažniausiai sudaro pirkėjų skolos. Todėl jų nemokumas, t.y. neatsiskaitymas už pateiktą produkciją ar suteiktas paslaugas gali sąlygoti ir pačios įmonės nemokumą (nesugebėjimą atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu, tiekėjais). Apyvartinių lėšų trūkumas dėl pirkėjų skolų augimo yra grėsmingas veiksnys, galintis netgi sukelti įmonės finansinį nestabilumą.Šiandien,Lietuvoje esant finansiniam sunkmečiui, toks reiškinys yra dažnas mažose ar vidutinėse įmonėse.

Įmonė abejotinas skolas gali laikyti beviltiškomis.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, abejotinos skolos gali būti pripažintos beviltiškomis tokiais atvejais:

*įmonė negali jų sugrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas;

*skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;

* skolininkas yra likviduotas. Jeigu skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis, remiantis tik tuo faktu, kad skolininkas buvo likviduotas. Tokiu atveju ir skolininko teisių perėmėjas turi neturėti pakankamai turto skoloms sugrąžinti;

* skolininkas bankrutavęs.

Tačiau skolas pripažinti beviltiškomis nepakanka vien tik minėtųjų faktų. Visais atvejais įmonė, norėdama skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas skoloms susigrąžinti.

Atvejai kada skolos nėra pripažįstamos beviltiškomis:

* jeigu mokesčio mokėtojas kokiu nors būdu iš skolininko įsigyja kokio nors turto ir skolininko skolos taip pat atitinka beviltiškomis laikomų skolų kurį nors kriterijų, tai tokiais atvejais ir vienos ir kitos skolos negali būti laikomos beviltiškomis. Tokie skolos įskaitymai turi būti patvirtinti mokesčio mokėtojo ir skolininko surašytais dokumentais;

*jeigu mokesčio mokėtojas skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui;

*kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba tapo susijusiais asmenimis mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus;

*jeigu skolininkas yra nenustatytas;

* jei mokesčio mokėtojas praleidžia teisės aktų nustatytus senaties terminus ir pan.

Pripažinti abejotinas pirkėjų skolas beviltiškomis yra gana sudėtinga. Todėl naudojamasi finansiniais skolų išieškojimo būdais.

1.6. Pinigų apskaita

Pinigai ir pinigų ekvivalentai – visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Grynų pinigų operacijos kasoje griežtai reglamentuojamos. Pinigai į kasą priimami ir išmokami pagal nustatytas taisykles ir naudojant nustatytos formos dokumentus. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo buhalteris ir kasininkas.

Pinigai iš kasos išmokami pagal išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir buhalteris. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma ( po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“ Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio.

Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai:

*data,

* pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje,

*kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai,

*iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį,

*bendra gautų ir bendra išmokėtų per diena pinigų suma,

* pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje,

* kasininko ir finansininko parašai.

Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Norint apskaityti grynų pinigų judėjimą, pildomi EKA žurnalai. Jie turi būti sunumeruoti, susiūti, užantspauduoti mokesčių administratoriaus antspaudu ir pasirašyti mokesčių inspekcijos pareigūno.

Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Jei pinigų naudojimo laikas apribojamas ilgiau nei vieneriems metams, pavyzdžiui, pinigai laikomi indėlių sąskaitoje, jie turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje.

Pinigai yra pats likvidžiausias turtas ir reikalauja ypatingų apskaitos, apsaugos ir vidaus kontrolės priemonių.

Įmonės vadovaujasi tvarkomaisiais vidaus veiklos dokumentais.

Pagal galiojančią tvarką juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę vidaus atsiskaitymams ir mokėjimams negrynaisiais naudoti užsienio valiutą.

Grynų pinigų apskaitos u. . .

Įmonėje buhalterinę apskaitą vykdo finansininkė.

Finansininkės atsakomybė:

1.Sudaro metinį biudžetą ir sąmatas, metines ketvirtines biudžeto ir specialių lėšų įvykdymo apyskaitas ir balansus.

2.Kiekvieną mėnesį pateikia žinias apie debitorinį, kreditorinį įstaigos įsiskolinimą reikalingoms institucijoms.

3.Sudaro PVM deklaraciją, deklaraciją apie išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išskaitytą pajamų mokestį ir laiku atsiskaito su Mokesčių Inspekcija.

4.Veda statistikai reikalingų davinių apskaitą ir laiku pateikia statistikai.

5.Pildo žurnalą, didžiąją knygą, asignavimų, kasinių ir faktinių išlaidų apskaitos knygas.

6. Esant reikalui veda viešųjų darbų apskaitą ir laiku atsiskaito su darbo birža.

7.Tvarko apskaitą apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas.

8.Veda darbo užmokesčio apskaitą, sudarinėja priskaitymo išmokėjimo žiniaraščius, pildo asmenines sąskaitas.

9. Sudaro biudžeto ir specialiųjų lėšų orderius.

10.Veda faktinių išlaidų pagalbinį žiniaraštį bei sąskaitos pagalbinį žiniaraštį

11. Sudaro su materialiai atsakingais asmenimis visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 12.Išduoda darbuotojams pažymas apie darbo užmokestį.

13. Išrašo ir pateikia bankui mokamuosius pavedimus.

14.Atlieka trumpalaikio ir ilgalaikio turto valdymą.

2.3. Trumpalaikio turto apskaita UAB UAB”Sanistal”

UAB”Sanistal” trumpalaikio turto apskaitai yra skirta 07 sąskaita „Trumpalaikis turtas“. Trumpalaikio, kaip ir ilgalaikio turto apskaitos ypatumus, skirtingai nuo atsargų apskaitos, sudaro tai, kad įsigyjant trumpalaikį turtą, jo vertė yra įrašoma į įmonės išlaikymo išlaidas, kartu sudarant trumpalaikio turto fondą.

Taip, įsigyjant trumpalaikį turtą, remiantis pateisinamaisiais dokumentais yra daromi dvigubi įrašai:

1) pajamuojamas įsigytas trumpalaikis turtas;

2) parodomos įstaigos išlaikymo išlaidos ;

Nusidėvėjęs, nereikalingas ir netinkamas naudoti trumpalaikis turtas įmonėje nurašomas remiantis Apskaitą reglamentuojančiais lietuvos įstatymais..

Nurašomo trumpalaikio turto vertė antrą kartą nebepatenka į įstaigos išlaikymo ar kitas išlaidas, bet yra mažinamas trumpalaikio turto fondas.

Įmonės veiklos finansiniame balanse sąskaitos „Trumpalaikis turtas“ suma turi būti lygi balanso pasyve esančios sąskaitos „Trumpikio turto fondas“ sumai.

Nors turtas ir buvo įsigytas iš kitų šaltinių, liekamos medžiagos pajamuojamos kaip iš biudžeto lėšų dėl tos priežasties, kad tolimesnis jų panaudojimas, kaip kitų šaltinių, dažnai būtų komplikuotos, pvz., pavedimų lėšos panaudotos, pavedimas įvykdytas ir kt.

Pinigų apskaitai sąskaitų plane įmonėje yra skirtos šios sąskaitos:

1.Biudžetinių lėšų sąskaitos banke;

2.Kitų lėšų sąskaitos banke;

3. Kasos sąskaitos;

4.Kitos piniginės lėšos.

Įmonė sąskaitų plane pinigų apskaitai kasoje skiria sąskaitą, kurią vadina „Kasa“.

Ji skirstomaį 2 subsąskaitas:

1.Uždirbtos lėšos kasoje;

2. Kitos lėšos kasoje.

Per 120 „Uždirbtos lėšos kasoje“ sąskaitą yra mokami atlyginimai, taip pat iš šios sąskaitos perkamos įvairios medžiagos ir kt.

Kasos operacijas įmonėje registruoti apskaitoje yra sudėtinga. Pagrindinis dalykas – teisingas piniginių dokumentų įforminimas. Be kasos knygų, kaso operacijų apskaitai yra naudojami apskaitos registrai, kuriuose yra grupuojamos pajamos ir išlaidos, nurodant sąskaitų korespondencijas.

Subsąskaitoje „Piniginiai dokumentai apskaitomi piniginiai dokumentai. Tokių dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų. Šios piniginių dokumentų operacijos susietos ir su pinigų apskaita kasoje.

Nors tos piniginių dokumentų apskaitos operacijos priklauso ne sąskaitai „Kasa“, bet subsąskaitai „Kitos piniginės lėšos“, tačiau jų įsigijimas dažnai bus siejamas su grynųjų pinigų išmokėjimu. Įsigyjant piniginius dokumentus, tų dokumentų platintojas, be išduotų piniginių dokumentų ženklų, turi išduoti ir atitinkamą dokumentą, pagal kurį jie ir gali būti užpajamuoti atskirai nuo grynųjų pinigų.

Įmonės finansininkė patvirtina kasos darbo organizavimo tvarką bei kasos operacijų atlikimo taisykles, nustatant trumpesnį nei 5 dienų atlyginimų išmokėjimo terminą, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis terminus ir tvarką, pinigų laikymo ir gabenimo tvarką, kasos inventorizavimo tvarką ir t.t.

Kitų piniginių lėšų apskaitai sąskaitų plane yra skirta sąskaita „Kitos piniginės lėšos“. Ši sąskaita yra suskirstyta į subsąskaitas:

1.Mokėjimo kortelės;

2. Piniginiai dokumentai.

Įmonė naudoja mokėjimo kortelės. Į šias korteles yra pervedami atlyginimai arba pašalpos. Viskas vyksta pagal pageidavimus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nori, kad jam atlyginimą išmokėtų grynais, tai kasininkė jam išmoka, o jeigu darbuotojas nori, kad pinigai būtų pervesti į kortelę, tai taip ir padaro.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Šiame darbe išnagrinėtas finansinės trumpalaikio turto valdymas UAB”Sanistal”.

Išnagrinėti pagrindiniai trumalaikio turto valdymo principai, esmė, tikslai, uždaviniai.

Susipažinta su apskaitos elementais.

Išnagrinėjus šiuos įpatumus UAB”Sanistal” , galima teigti, kad trumpalaikio turto valdymas šioje įmonėje spręndžia šiuos uždavinius:

• Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina įmonės turimą trumpalaikį turtą.

• Kontroliuoja įmonės trumpalaikio turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir garantuoja jo gausinimą;

• Tinkamai apskaičiuoja UAB “Aldaresta“ veiklą apibūdinančius ekonominius rodiklius;

• Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti.

• Teikia informaciją apie įmonės trumpalaikį turtą visiems tuo suinteresuotiems asmenims.

UAB”Sanistal” reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti trumpalaikio turto valdymą , domėtis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjį bendrovės veidą.

informacijos šaltiniai

1. G. Kalčinskas Buhalterinės apskaitos pagrindai, Penktoji laida – Vilnius: UAB „Pačiolis“, 2003

2. Stačiokas R., Jefimovas B. Turto apskaita įmonėje. Mokomoji knyga.- Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2005.

3. Buckiūnienė O. Įmonių finansai. Mokomoji knyga. – Vilnius.

4. www.apskaitosinstitutas.lt

5. www.sanistal.lt

Join the Conversation