Net ir šiuolaikinėje visuomenėje subrendęs nevedęs vyras vadinamas laisvu, tuo tarpu apie to paties amžiaus dailiosios lyties atstoves kalbama kaip apie pagrindinių moteriškųjų tikslų nepasiekusias. Visuotinė nuomonė vis dar pakankamai lojali senberniams, tuo tarpu į senmerges linkusi žiūrėti pro nepasitikėjimo akinius. Trisdešimtmetė, negimdžiusi vaikų ir neturinti ar nenorinti turėti nuolatinio partnerio, vis dar laikoma nevykėle.
Tie vyrai ir moterys, kurie pritaria šiai nuomonei, deja, naiviai save apgaudinėja. Taip jau susiklostė, kad vesdamas vyras įgyja daug mažiau įsipareigojimų nei moteris. Priešingai, vedusio vyro gyvenimas tampa stabilesnis, patogesnis. Nieko nuostabaus, kad jų ir sveikata yra geresnė. Pripažinkite, atidžiau pažiūrėjus į moterišku rūpesčiu neapgaubtą vyriškį, jo gaila kaip sulyto kačiuko.
Tuo tarpu, jeigu vieniša moteris ir jaučiasi nejaukiai, tai tik todėl, kad ją spaudžia visuotinė nuomonė. Jai pačiai jos dalia atrodo nepalyginamai lengvesnė nei šeimyninis gyvenimas.
Kai sakoma, kad šeimyninis gyvenimas – sveikatos, laimės ir gerovės šaltinis, omenyje pirmiausia turimi vyrai. Moterų gi dalia, panašu, klostosi kiek kitaip. Pastaruoju metu JAV ir Europoje atliekami masiniai visuomenės fizinės ir psichinės sveikatos, gyvenimo trukmės tyrimai. Jų rezultatai įvairiose šalyse stebėtinai vienodi vienu aspektu: ištekėjusių moterų sveikata yra blogesnė nei niekada santuokoje negyvenusių dailiosios lyties atstovių.
Šiandien daugelyje šalių moterys už vyrus gyvena 7-8, o kai kur ir visais 11 metų ilgiau. Bet kai mokslininkai suskaičiavo, kiek metų ilgiau už vyrus gyvena ištekėjusios moterys, buvo priblokšti. Pasirodo – vos dvejais metais ilgiau. Tuo tarpu vadinamosios senmergės gyvenimu už vyrus džiaugiasi vidutiniškai 13 metų ilgiau.
Tai dar ne viskas. Maždaug 10-15 proc. pažangios ekonomikos šalių gyventojų skundžiasi tokiais psichikos sutrikimais, kada būtina psichoterapeuto pagalba. Moteris tokie sutrikimai kamuoja du kartus dažniau nei vyrus: 70 proc. psichoterapeutų pacientų yra moterys. Ir spėkite kokios? Statistika skelbia iš 100 ištekėjusių moterų psichoterapeuto pagalbos prireikia 17 moterų, tuo tarpu iš 100 netekėjusių moterų – tik 3-4.
Neseniai prancūzų psichologai M.Lerojus ir D.Pju lygino 150 ištekėjusių ir 150 vienišų moterų lytinį gyvenimą. Rezultatai – ištekėjusiųjų nenaudai: šeimos moterys seksui skiria per savaitę 5 minutes, vienišės – dvigubai daugiau. Be to, trečdalis apklaustų žmonų teigė turinčios problemų dėl orgazmo, senmergių grupėje tokių tik 10 proc.
Tas pats tyrimas nagrinėjo dvi grupes ištekėjusių moterų. Vieną grupę sudarė dirbančios dailiosios lyties atstovės, kitą – namų šeimininkės. Paaiškėjo, kad antrosios grupės moterys keturis kartus dažniau nei pirmosios skundžiasi psichikos sutrikimais: šias moteris dažnai kamuoja įvairios fobijos, nemiga, depresija. Sociologai šiuolaikines viengunges skirsto į dvi kategorijas.
Pirmoji – “super užsiėmusios”. Tai visų sričių karjeristės. Joms namai – viso labo adresas. Antrajai kategorijai priklauso tos moterys, kurioms namai tarsi ramybės oazė, priklausanti tik jai vienai. Abiejų kategorijų moteris vienija vienas dalykas – jų partneriai yra tokie pat vienišiai. Aišku, yra ir tokių, kurioms paprasčiausiai nepasisekė. Tokių, kurios viešai giriasi savo laisve, tačiau su pavydu, o gal net ir skausmu širdyje žiūri į laimingai ištekėjusias drauges.
Pasakojama, kad kartą pas Sokratą atėjo vienas jo mokinių, niekaip negalėjęs apsispręsti, vesti jam ar ne. Mokytojas jam atsakė: “Elkis kaip nori – vis tiek po to gailėsies. Tą patį turbūt būtų galima pasakyti ir apie moteris. Taigi belieka rinktis…
