Darbuotojo dalykinės kvalifikacijos svarba

1009 0

DARBUOTOJO DALYKINĖS KVALIFIKACIJOS SVARBA

Referatas

Vilnius, 2016

Turinys 2

Įvadas 2

1 Darbo etika 3

1.1 Kasdienis elgesys įstaigoje 3

1.2 Apkalbos 4

1.3 Lyties ir vyresnybės prioritetai 4

2 Pavardės, titulai ir kreipiniai 4

3 Tarnybiniai susitikimai 5

4 Tarnybinė draugystė 6

4.1Tarnybinis romanas 6

4.2Mirtis kolegos šeimoje 7

5Darbo drabužiai 7

5.1 Svarbu žinoti, kas tinka 7

5.2 Tarnybinė kelionė į užsienį 8

5.3 Patarimai, kaip rengtis vyrams 8

5.4 Patarimai, kaip rengtis moterims 9

6 Bendravimas darbe 10

6.1 Žodynas 10

7 Pokalbis telefonu 11

7.1 Kaip atsiliepti į telefono skambučius 11

7.2 Asmeniniai skambučiai darbe 12

8 Komandiruotės 12

8.1 Kelionė lėktuvu 12

8.2 Tarnybinių reikalų tvarkymas skrydžio metu 12

9 Kaip dovanoti tanybinę dovaną 13

Išvados 13

Naudoti šaltiniai: 15

Įvadas

Daugeliui žmonių žodis “etiketas” reiškia baltas pirštines, duubenėlius pirštams plauti, vaikų reveransus ir kitas subtilias manieras, kadaise buvusias deramo elgesio požymiais. Tačiau nedaugelis žino, iš kur kilęs šis bauginantis žodis, reiškiantis įprastų taisyklių visumą, reguliuojančią viešąjį elgesį. Jau anglosaksų laikais etiketo dalis buvo dėmesys kitiems ir monarcho taisyklių laikymasis. Tai patvirtina poema „Beovulfas“, parašyta apie 700 metus, kurioje karalienė Wealtheow, „paisydama etiketo”, taurę pirmiausia pasiūlė karaliui, paskui dvariškiams ir tik paskui pasiėmė pati. Ir toks elgesys daugelį amžių niekam nekėlė abejonių.

Nors sudėtingi rūmų ritualai nunyko kartu su kitais seenoviniais papročiais, “etiketo paisymas” išliko. Kaip ir dera tikėtis, vienodai dėmesio skiriama tiek įprastiniams kasdieniniams mūsų gyvenimo etiketo aspektams, – dėmesys kitiems, vaikų elgesys prie stalo, laiškų rašymas, dovanų dovanojimas, dalyvavimas vestuvėse bei santykiai su bendradarbiais. Žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo normas, be

et kokioje situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Žinojimas tam tikrų elgesio taisyklių teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Kai kurios taisyklės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos perbandytos, tad šiandien nieko naujo nebereikia išradinėti – reikia tik įsiminti tarptautinio protokolo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir pagarbos kalba leis mums susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje šalyje.

Neišmokus gerų manierų neįmanoma padaryti karjeros. Šiandien, gyvenant itin judriame ir permainingame pasaulyje, karjerai daryti reikia kaip niekad daug žinių ir įgūdžių, mokėti neprarasti takto ir pasitikėjimo savimi. Protokolo žinovai teigia, jog nėra dviejų asmenų, kurie elgtųsi visiškai vienodai, net jeigu abu priklausytų tai pačiai kultūrai. Todėl visada pravers visos protokolo subtilybės, tarkim, – ką vilkėti darbo vietoje, kaip kalbėti su kolegomis, mokėti maandagiai paprašyti ir padėkoti, kalbėtis telefonu, paklausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti, pasveikinti iškilminga proga ir paguosti skaudžios nelaimės valandą.

1. Darbo etika

Tarnybiniai santykiai remias žmonių reputacija, padorumu ir sąžiningumu. 1970 m. Peteris Druckeris knygose apie vadovavimą, be kitų dalykų, teigia, kad būtina keisti vadovaujančio personalo ir darbuotojų santykius. Įvade autorius rašė: “Kitų pasitikėjimą gali pelnyti tik elgdamasis garbingai. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų pasramos jis negalės atlikti pareigų. Dirigentas gali diriguoti tik tuomet, jei orkestras jam paklūsta”. Vi

isų lygių kompanijos darbuotojai privalo būt padorūs. Sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės: ir darbdavys, ir darbuotojas. Nepriklausomai nuo užimamos padėties kompanijos hierarchijoje ir kitų padorumo, privalu elgtis garbingai ir vadovautis šiais patarimais:

Dirbti visą darbo dieną.

Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų sergama.

Kompanijos lėšas naudoti pagal paskirtį.

Nemeluoti bei įspėti bendradarbius, jog jų melas nebus slepiamas.

Firmos blankus naudoti tik tarnybiniams reikalams.

Firmos turtą naudoti tik pagal paskirtį.

Sąžiningai deklaruoti išlaidas.

Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais.

Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniams reikalams.

1.1 Kasdienis elegesys įstaigoje

Įstaigos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį. Net vienas asmuo gali pagerinti firmos įvaizdį. Kiekvienas darbuotojas bei darbdavys turi paisyti šių patarimų:

Būti punktualiam. Neversti kitų laukti. Vėlavimas į darbą, į susitikimus bei susirinkimus yra žingsnis link karjeros pabaigos.

Nusistatyti realius darbo atlikimo terminus

Pagirti tuos,kurie gerai atlieka užduotis arba stengiasi tobulėti.

Visus vertinti pagal nuopelnus bei nesisavinti svetimos šlovės.

Kritikuoti darbuotoją ne bendradarbių akivaizdoje.

Būti tvarkingam.

Nesidažyti ir nesilakuoti nagų darbe prie savo stalo.

Grąžinti bendradarbiui skolintus daiktus.

Gerbti kolegų privatumą.

Vengti įkyrumo.

Nerūkyti draudžiamose vietose.

Nekalbėti garsiai ir nešaukti.

1.2 Apkalbos

Kiekvienoje kompanijoje atsiras žmogus, mėgstantis paliežuvauti. Net jei žmogus neskleidžia paskalų, o tik jų klauso, gali būti priskirtas prie liežuvautojų. Siekiant išvengt nesusipratimų vertėtų diplomatiškai atsisakyti dalyvauti pokalbyje. Jei apkalbinėtojas labai įkyrus, reikia atvirai pasakyti, jog nemėgstat aptarinėt kitų žmonių arba kad patirtis iš

šmokė vengti apkalbų.

Taip darbuotojas turėtų apdairiai elgtis su konfidencialia informaciją, kurią gavo iš savo vadovo ar kolegos. Nederėtų jos perpasakoti ar dalintis su kitais asmenimis. Tarnybinės apkalbos nuolat sukasi apie „vadovybės planus“, ir jei tos apkalbos daro įtaką moralinei kolektyvo atmosferai, galėtumėt atkreipti į tai vadovybės dėmesį.

1.3 Lyties ir vyresnybės prioritetai

Prieš kelerius metus, kai moterys pelnė didesnį autoritetą verslo pasaulyje, tradicinis etiketas, reikalaujantis atidaryti duris moteriai ar išleisti ją pirmą iš lifto, daugeliui pradėjo rodytis atgyvenęs. Kai kurios moterys net įsižeidžia dėl joms rodomos pagarbos. Dabar nesutarimai šiuo klausimu yra aprimę ir vyrai bei moterys atidarinėja duris vieni kitiems. Jei kada nežinoma kaip pasielgti, derėtų vadovautis sveiku protu, nekreipiant dėmesio į lytį.

Mandagumas pagal vyresnybės požymį yra gajesnis oficialesnėje įstaigoje. Jauni tarnautojai ar tarnautojas atsitoja, kai įeina aukštesnis pareigūnas; jis praleidžiamas pirmas pro duris ir į liftą.

2 Pavardės, titulai ir kreipiniai

Pradėjus dirbti naujoje vietoje reikia nuspręsti, kaip kreiptis į kolegas. Visos įstaigos turi savo tradicijas, bet dažniausiai vienodo rango tarnautojai vadina vienas kitą vardais. Tačiau į viršininką ar aukštesnį pareigūną dera kreiptis pavarde, nebent jis pats paprašytų vadinti jį vardu. Jei dvejojama, geriau pasirinkti formalųjį variantą. Pokalbyje minint kompanijos pareigūną, derėtų vadinti jį visu vardu ir pavarde.

Moterims, kurios išteka jau padariusios karjerą, tapo įprasta profesinėje veikloje pasilikti mergautinę pa

avardę. Norint, jog vadintų vyro pavarde, reikia pasakyti savo bendradarbiams ar verslo partneriams – išdalinti raštelius su naująją savo pavarde visiems darbuotojams, net ir tiems, kurie atsiliepia į telefono skambučius, bei visiems savo klientams. Darbe neretai tenka susipažinti su verslo partneriais ir supažindinti savo bendradarbius. Pristatant žmogų derėtų nurodyti ne tik jo vardą, bet ir pareigas. Tai padės žmonėms užmegzti pokalbį.

Kai kuriems žmonėms sunku įsiminti vardus net tų, su kuriais ką tik susipažino. Kiti užsikerta susipažindami. Taip atsitinka nuo nervinės įtampos ar pervargimo. Tačiau jei pamiršte vardą asmens, kurį buvote sutikę vos kartą ar du, nesijauskite nepatogiai – tuomet derėtų prisistatyti dar kartą. Pasisveikinus žmogui, kurio vardą pamiršote, tačiau jį reikia pristatyti trečiajam asmeniui, reiktų nepasimesti, mandagiai atsiprašyti ir dar kartą pasiteirauti vardo.

3. Tarnybiniai susitikimai

Atvykus į susitikimą kitoje įmonėje privalu prisistatyti telefonistei ar sekretorei ir pasakyti darbuotojo, pas kurį atvykstama, pavardę. Kai pas jus į įstaigą atvyksta lankytojas, jūs ar padėjėjas turėtumėt pasitikti jį priimamajame ir pakviesti užeiti į kabinetą. Jei lankytoja atėjo per anksti, per sekretorę derėtų pranešti kiek laiko teks palaukti, pasiūlyti pasivaišinti kava ir paskaityti. Lankytojui įėjus į kabinetą privalu pasitikti jį atsistojant bei paspausti ranką,nepriklausomai nuo jo ar jūsų lyties. Jei kabinete yra sofa ar kėdė pasiūlyti atsisėsti. Susitikimo metu neatsiliepinėti į telefono skambučius, išskyrus tuos atvejus kai skambutis iš tiesų labai svarbus. Tačiau prieš atsiliepiant privalu mandagiai atsiprašyti ir pranešti kiek laiko užtruksite. Pasibaigus susitikimui svečią palydėti į priimamąjį.

http://www.visasverslas.lt/f/image/filename/0/0/1109/CB101132.jpg

4.Tarnybinė draugystė

Įprasta,kad kartu dirbdami žmonės susidraugauja. Tačiau reiktų vengti draugystės su aukštesniais pareigūnais, nes per daug artima viršininko ir pavaldinio draugystė gali sukelti kitų priešiškumą, pavydą ar nepasitenkinimą. Nedidelėse firmose skirtingo amžiaus ir pareigų žmonės gerai pažįsta vienas kitą. Jei dirbama mažoje kompanijoje ir keli bendradarbiai ketina po darbo kur nors užsukti, derėtų pasikviesti draugėn ir kitus. Galbūt jie atsisakys, tačiau nesijaus atstumti.

Įsivyravus draugiškiems santykiams tarp kolegų, dažnai pamirštamas etiketas, darbuotojai pradeda elgtis bei kalbėti laisvai. Kartais žmonės iš tiesų pamiršta ar tiesiog nesuprantu, kad vartoja darbe netinkamus posakius. Oficialioje erdvėje nemandagu vadinti moterų „meilutėms” , „brangutėmis“, „pupytėmis“ ar kitais panašiais žodžiais. Net jei pašnekovė neįsižeidžia – nevalia pamiršti, jog esama darbo vietoje.

4.1 Tarnybinis romanas

Pastarąjį dešimtmetį pasikeitė požiūris į tarnybinį romaną. Anksčiau tau buvo didžiausias akibrokštas, o dabar daugelis kompanijų tai toleruoja. Nežinia, ar tai susiję su kitokiu šio reiškinio vertinimu, ar suvokimu, kad darbdavys vis tiek nieko negali pakeisti. Drauge dirbančius žmones sieja bendri įsipareigojimai ir interesai, todėl kai kurie neišvengia romantiškų ryšių. Nepaisant laisvesnių normų tarnybinis romanas gali sukelti darbuotojui rūpesčių, o bendradarbiai suabejos jo padorumu. Skirtingo rango tarnautojų romanas sukelia problemų – kitiems kyla įtarimų dėl partnerių motyvų. Jei tarp viršininko ir darbuotojo išsivysto romantiški jausmai, pastarajam verčiau pasiieškoti kito darbo. Tuo tarpu reikia stengtis, jog apie šį romaną žinotų kuo mažiau žmonių. Net viršininkų romanas gali sukelti sunkumų. Santykiams nutrūkus abiems bus nepaprastai sunku kasdien dirbti.

4.2 Mirtis kolegos šeimoje

Kolegos šeimai patyrus netektį, derėtų būti dėmesingam ir užjausti. Išreikšti užuojautą galima nusiunčiant šiltą laišką, gėlių arba padovanojant kokią nors knygą, pavyzdžiui, poezijos rinktinę. Nors ir labai sunku atspėti, kaip tinkamai pasielgti ir kokius parinkti žodžius, tačiau apsimesti, kad nieko neįvyko, būtų negražu ir beširdiška. Per laidotuves reikia paremti kolegą. Taip pat derėtų nepamiršti, jog sunkiausias metas ateina po kelių savaičių ar mėnesių, todėl gražus poelgis būtų pakviesti gedintį bendradarbį papietauti, į teatrą ar iškylon drauge su savo šeima ir draugais.

5. Darbo drabužiai

Kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti, ką galima vilkėti darbe, o ko ne. Gerai atrodydamas pavaldinys ne tik labiau pasitikės savimi, bet ir padės kurti gerą savo darbovietės įvaizdį. Beje, jei darbuotojas apsirengęs neskoningai ir netinkamai, būti paaukštintam tarnyboje šansai sumažėja. Tai ypač aktualu tam tikros srities specialistams ir vadovaujantiems darbuotojams. Netvarkingai apsirengęs bankininkas ar advokatas sudaro įspūdį, kad ir jo požiūris į darbą panašus. Įvairiuose Jungtinių Valstijų regionuose, skirtingose pramonės ir verslo srityse skiriasi aprangos oficialumas ir stilius. Pavyzdžiui, Niujorke, Bostone, Vašingtone ir Čikagoje rengiamasi oficialiau nei San Antonijuje, San diege ar Orlande. Virveliniai kaklaraiščiai ir kaubojiški batai dera Broize, bet ne Volstryte, kur tamsus kostiumas ir kaklaraištis yra beveik privaloma uniforma.

5.1. Svarbu žinoti, kas tinka

Darbo drabužiai priklauso nuo darbovietės. Dirbant solidžioje advokatų kontoroje, nedera rengtis pagal paskutinį mados šauksmą – rūbai turėtų būti neiššaukiantys, oficialūs, solidarūs. Tačiau visos kompanijos skirtingos. Kai kuriose, pavyzdžiui – pramogų, reklamos ir madų firmose, – toleruojamos naujovės. Jų darbuotojai seka to meto mada: augina ilgus plaukus arba visai juos nusiskuta, rūbus ilgina ir trumpina, kaklaraiščius išmeta ir vėl juos atranda. Kitur, pavyzdžiui – teisinėse arba finansinėse įstaigose, – visi rengiasi konservatyviai ir nepritaria mados naujovėms. Skiriasi ne tik pačių kompanijų darbuotojų apranga. Vienaip rengiasi viršininkai, kitaip kūrybiniai darbuotojai, o dar kitaip – prekybos agentai. Kai kuriose kompanijose niekam nekrinta į akis džinsuotas meno skyriaus viršininkas, tačiau buhalterijos darbuotojui pridera švarkas ir kaklaraištis. Su klientais nuolat bendraujantis vadybininkas privalo derintis prie jų skonio, nors ir kaip laisvai rengtųsi savo kabinete. Nepaisant firmose viešpataujančių stilių įvairovės, yra dvi universalios taisyklės: pirma – rūbus reikia rūpestingai prižiūrėti, o antra – drabužiai turi būti kuklūs ir nerėksmingi. Nublizginti batai ir tvarkingi drabužiai privalomi ne tik firmos prezidentui, bet ir pasiuntinukui.

Kiekvienas žmogus, nepaisant jo užimamų pareigų, privalo paisyti šių taisyklių:

Švarūs ir tvarkingi plaukai

Tvarkingi ūsai ir barzda

Švarūs dantys ir gaivus burnos kvapas

Švarios panagės (moterų lakas neaptrupėjęs)

Rūbai švarūs, išlyginti, be dėmių, įplėšimų ir su visom sagom

Batai nublizginti.

5.2. Tarnybinė kelionė į užsienį

Keliaudami į užsienį tarnybiniais reikalais žmonės paprastai atrodo oficialiau nei kiti. Standartinė apranga vyrams yra švarkai ir kaklaraiščiai, o moterims – suknelės ir kostiumėliai. Tačiau būna ir išimčių. Pavyzdžiui, Izraelyje vyrai nemėgsta kaklaraiščių ir švarkų. Vykdami su reikalais į šalį, kurioje niekuomet nebuvot, išsiaiškinkit, kaip ir kokie rūbai ten dėvimi. Štai arabų šalyse moterys nenešioja kelnių, trumpų sijonų ir drabužių be rankovių. Kinijoje balta spalva reiškia gedulą. Asmuo, kuris užima aukštas pareigas, turi pasiruošti dalyvauti oficialiuose pietuose, kuriuose privalomas tamsus kostiumas ir kaklaraištis ir kurie Europoje ruošiami dažniau nei Amerikoje.

5.3. Patarimai, kaip rengtis vyrams

Oficialiausias dieninis kostiumas yra tamsiai mėlynas siaurais dryžiais

Rudas kostiumas tarnautojui nepritinka, tačiau rusvą vasarinį galima dėvėti drąsiai

Marškinių rankogaliai turi būti išlindę iš švarko rankovių maždaug pusantro centimetro

Peteliškės netinka tik konservatyviausiose įstaigose

Spalvoti marškiniai baltomis apykaklėmis ir su sąsagomis dabar jau vilkimi visur, išskyrus konservatyviausias įstaigas

Viršininkui kabinete nedera nusivilkti švarko, jei po juo marškiniai trumpomis rankovėmis. Geriau atsiraityti ilgas rankoves

Petnešos nesegamos, jei prie kelnių yra prisiūtos kilpos diržui

Baltos kojinės nemūvimos prie batų

http://plussizesundresses.org/wp-content/uploads/2014/04/modern-mens-fashion.jpeg

 

5.4. Patarimai, kaip rengtis moterims

Pirkti tik gerai pasiūtus klasikinio stiliaus drabužius ir derinti juos prie mados įva. . .

Join the Conversation

×
×