Darbuotojo dalykinės kvalifikacijos svarba

DARBUOTOJO DALYKINĖS KVALIFIKACIJOS SVARBA

Referatas

Vilnius, 2016

Turinys 2

Įvadas 2

1 Darbo etika 3

1.1 Kasdienis elgesys įstaigoje 3

1.2 Apkalbos 4

1.3 Lyties ir vyresnybės prioritetai 4

2 Pavardės, titulai ir kreipiniai 4

3 Tarnybiniai susitikimai 5

4 Tarnybinė draugystė 6

4.1Tarnybinis romanas 6

4.2Mirtis kolegos šeimoje 7

5Darbo drabužiai 7

5.1 Svarbu žinoti, kas tinka 7

5.2 Tarnybinė kelionė į užsienį 8

5.3 Patarimai, kaip rengtis vyrams 8

5.4 Patarimai, kaip rengtis moterims 9

6 Bendravimas darbe 10

6.1 Žodynas 10

7 Pokalbis telefonu 11

7.1 Kaip atsiliepti į telefono skambučius 11

7.2 Asmeniniai skambučiai darbe 12

8 Komandiruotės 12

8.1 Kelionė lėktuvu 12

8.2 Tarnybinių reikalų tvarkymas skrydžio metu 12

9 Kaip dovanoti tanybinę dovaną 13

Išvados 13

Naudoti šaltiniai: 15

Įvadas

Daugeliui žmonių žodis “etiketas” reiškia baltas pirštines, dubenėlius pirštams plauti, vaikų reveransus ir kitas subtilias manieras, kadaise buvusias deramo elgesio požymiais. Tačiau nedaugelis žino, iš kur kilęs šis bauginantis žodis, reiškiantis įprastų taisyklių visumą, reguliuojančią viešąjį elgesį. Jau anglosaksų laikais etiketo dalis buvo dėmesys kitiems ir monarcho taisyklių laikymasis. Tai patvirtina poema „Beovulfas“, parašyta apie 700 metus, kurioje karalienė Wealtheow, „paisydama etiketo”, taurę pirmiausia pasiūlė karaliui, paskui dvariškiams ir tik paskui pasiėmė pati. Ir toks elgesys daugelį amžių niekam nekėlė abejonių.

Nors sudėtingi rūmų ritualai nunyko kartu su kitais senoviniais papročiais, “etiketo paisymas” išliko. Kaip ir dera tikėtis, vienodai dėmesio skiriama tiek įprastiniams kasdieniniams mūsų gyvenimo etiketo aspektams, – dėmesys kitiems, vaikų elgesys prie stalo, laiškų rašymas, dovanų dovanojimas, dalyvavimas vestuvėse bei santykiai su bendradarbiais. Žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo normas, bet kokioje situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Žinojimas tam tikrų elgesio taisyklių teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Kai kurios taisyklės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos perbandytos, tad šiandien nieko naujo nebereikia išradinėti – reikia tik įsiminti tarptautinio protokolo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir pagarbos kalba leis mums susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje šalyje.

Neišmokus gerų manierų neįmanoma padaryti karjeros. Šiandien, gyvenant itin judriame ir permainingame pasaulyje, karjerai daryti reikia kaip niekad daug žinių ir įgūdžių, mokėti neprarasti takto ir pasitikėjimo savimi. Protokolo žinovai teigia, jog nėra dviejų asmenų, kurie elgtųsi visiškai vienodai, net jeigu abu priklausytų tai pačiai kultūrai. Todėl visada pravers visos protokolo subtilybės, tarkim, – ką vilkėti darbo vietoje, kaip kalbėti su kolegomis, mokėti mandagiai paprašyti ir padėkoti, kalbėtis telefonu, paklausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti, pasveikinti iškilminga proga ir paguosti skaudžios nelaimės valandą.

1. Darbo etika

Tarnybiniai santykiai remias žmonių reputacija, padorumu ir sąžiningumu. 1970 m. Peteris Druckeris knygose apie vadovavimą, be kitų dalykų, teigia, kad būtina keisti vadovaujančio personalo ir darbuotojų santykius. Įvade autorius rašė: “Kitų pasitikėjimą gali pelnyti tik elgdamasis garbingai. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų pasramos jis negalės atlikti pareigų. Dirigentas gali diriguoti tik tuomet, jei orkestras jam paklūsta”. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būt padorūs. Sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės: ir darbdavys, ir darbuotojas. Nepriklausomai nuo užimamos padėties kompanijos hierarchijoje ir kitų padorumo, privalu elgtis garbingai ir vadovautis šiais patarimais:

Dirbti visą darbo dieną.

Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų sergama.

Kompanijos lėšas naudoti pagal paskirtį.

Nemeluoti bei įspėti bendradarbius, jog jų melas nebus slepiamas.

Firmos blankus naudoti tik tarnybiniams reikalams.

Firmos turtą naudoti tik pagal paskirtį.

Sąžiningai deklaruoti išlaidas.

Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais.

Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniams reikalams.

1.1 Kasdienis elegesys įstaigoje

Įstaigos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį. Net vienas asmuo gali pagerinti firmos įvaizdį. Kiekvienas darbuotojas bei darbdavys turi paisyti šių patarimų:

Būti punktualiam. Neversti kitų laukti. Vėlavimas į darbą, į susitikimus bei susirinkimus yra žingsnis link karjeros pabaigos.

Nusistatyti realius darbo atlikimo terminus

Pagirti tuos,kurie gerai atlieka užduotis arba stengiasi tobulėti.

Visus vertinti pagal nuopelnus bei nesisavinti svetimos šlovės.

Kritikuoti darbuotoją ne bendradarbių akivaizdoje.

Būti tvarkingam.

Nesidažyti ir nesilakuoti nagų darbe prie savo stalo.

Grąžinti bendradarbiui skolintus daiktus.

Gerbti kolegų privatumą.

Vengti įkyrumo.

Nerūkyti draudžiamose vietose.

Nekalbėti garsiai ir nešaukti.

1.2 Apkalbos

Kiekvienoje kompanijoje atsiras žmogus, mėgstantis paliežuvauti. Net jei žmogus neskleidžia paskalų, o tik jų klauso, gali būti priskirtas prie liežuvautojų. Siekiant išvengt nesusipratimų vertėtų diplomatiškai atsisakyti dalyvauti pokalbyje. Jei apkalbinėtojas labai įkyrus, reikia atvirai pasakyti, jog nemėgstat aptarinėt kitų žmonių arba kad patirtis išmokė vengti apkalbų.

Taip darbuotojas turėtų apdairiai elgtis su konfidencialia informaciją, kurią gavo iš savo vadovo ar kolegos. Nederėtų jos perpasakoti ar dalintis su kitais asmenimis. Tarnybinės apkalbos nuolat sukasi apie „vadovybės planus“, ir jei tos apkalbos daro įtaką moralinei kolektyvo atmosferai, galėtumėt atkreipti į tai vadovybės dėmesį.

1.3 Lyties ir vyresnybės prioritetai

Prieš kelerius metus, kai moterys pelnė didesnį autoritetą verslo pasaulyje, tradicinis etiketas, reikalaujantis atidaryti duris moteriai ar išleisti ją pirmą iš lifto, daugeliui pradėjo rodytis atgyvenęs. Kai kurios moterys net įsižeidžia dėl joms rodomos pagarbos. Dabar nesutarimai šiuo klausimu yra aprimę ir vyrai bei moterys atidarinėja duris vieni kitiems. Jei kada nežinoma kaip pasielgti, derėtų vadovautis sveiku protu, nekreipiant dėmesio į lytį.

Mandagumas pagal vyresnybės požymį yra gajesnis oficialesnėje įstaigoje. Jauni tarnautojai ar tarnautojas atsitoja, kai įeina aukštesnis pareigūnas; jis praleidžiamas pirmas pro duris ir į liftą.

2 Pavardės, titulai ir kreipiniai

Pradėjus dirbti naujoje vietoje reikia nuspręsti, kaip kreiptis į kolegas. Visos įstaigos turi savo tradicijas, bet dažniausiai vienodo rango tarnautojai vadina vienas kitą vardais. Tačiau į viršininką ar aukštesnį pareigūną dera kreiptis pavarde, nebent jis pats paprašytų vadinti jį vardu. Jei dvejojama, geriau pasirinkti formalųjį variantą. Pokalbyje minint kompanijos pareigūną, derėtų vadinti jį visu vardu ir pavarde.

Moterims, kurios išteka jau padariusios karjerą, tapo įprasta profesinėje veikloje pasilikti mergautinę pavardę. Norint, jog vadintų vyro pavarde, reikia pasakyti savo bendradarbiams ar verslo partneriams – išdalinti raštelius su naująją savo pavarde visiems darbuotojams, net ir tiems, kurie atsiliepia į telefono skambučius, bei visiems savo klientams. Darbe neretai tenka susipažinti su verslo partneriais ir supažindinti savo bendradarbius. Pristatant žmogų derėtų nurodyti ne tik jo vardą, bet ir pareigas. Tai padės žmonėms užmegzti pokalbį.

Kai kuriems žmonėms sunku įsiminti vardus net tų, su kuriais ką tik susipažino. Kiti užsikerta susipažindami. Taip atsitinka nuo nervinės įtampos ar pervargimo. Tačiau jei pamiršte vardą asmens, kurį buvote sutikę vos kartą ar du, nesijauskite nepatogiai – tuomet derėtų prisistatyti dar kartą. Pasisveikinus žmogui, kurio vardą pamiršote, tačiau jį reikia pristatyti trečiajam asmeniui, reiktų nepasimesti, mandagiai atsiprašyti ir dar kartą pasiteirauti vardo.

3. Tarnybiniai susitikimai

Atvykus į susitikimą kitoje įmonėje privalu prisistatyti telefonistei ar sekretorei ir pasakyti darbuotojo, pas kurį atvykstama, pavardę. Kai pas jus į įstaigą atvyksta lankytojas, jūs ar padėjėjas turėtumėt pasitikti jį priimamajame ir pakviesti užeiti į kabinetą. Jei lankytoja atėjo per anksti, per sekretorę derėtų pranešti kiek laiko teks palaukti, pasiūlyti pasivaišinti kava ir paskaityti. Lankytojui įėjus į kabinetą privalu pasitikti jį atsistojant bei paspausti ranką,nepriklausomai nuo jo ar jūsų lyties. Jei kabinete yra sofa ar kėdė pasiūlyti atsisėsti. Susitikimo metu neatsiliepinėti į telefono skambučius, išskyrus tuos atvejus kai skambutis iš tiesų labai svarbus. Tačiau prieš atsiliepiant privalu mandagiai atsiprašyti ir pranešti kiek laiko užtruksite. Pasibaigus susitikimui svečią palydėti į priimamąjį.

http://www.visasverslas.lt/f/image/filename/0/0/1109/CB101132.jpg

4.Tarnybinė draugystė

Įprasta,kad kartu dirbdami žmonės susidraugauja. Tačiau reiktų vengti draugystės su aukštesniais pareigūnais, nes per daug artima viršininko ir pavaldinio draugystė gali sukelti kitų priešiškumą, pavydą ar nepasitenkinimą. Nedidelėse firmose skirtingo amžiaus ir pareigų žmonės gerai pažįsta vienas kitą. Jei dirbama mažoje kompanijoje ir keli bendradarbiai ketina po darbo kur nors užsukti, derėtų pasikviesti draugėn ir kitus. Galbūt jie atsisakys, tačiau nesijaus atstumti.

Įsivyravus draugiškiems santykiams tarp kolegų, dažnai pamirštamas etiketas, darbuotojai pradeda elgtis bei kalbėti laisvai. Kartais žmonės iš tiesų pamiršta ar tiesiog nesuprantu, kad vartoja darbe netinkamus posakius. Oficialioje erdvėje nemandagu vadinti moterų „meilutėms” , „brangutėmis“, „pupytėmis“ ar kitais panašiais žodžiais. Net jei pašnekovė neįsižeidžia – nevalia pamiršti, jog esama darbo vietoje.

4.1 Tarnybinis romanas

Pastarąjį dešimtmetį pasikeitė požiūris į tarnybinį romaną. Anksčiau tau buvo didžiausias akibrokštas, o dabar daugelis kompanijų tai toleruoja. Nežinia, ar tai susiję su kitokiu šio reiškinio vertinimu, ar suvokimu, kad darbdavys vis tiek nieko negali pakeisti. Drauge dirbančius žmones sieja bendri įsipareigojimai ir interesai, todėl kai kurie neišvengia romantiškų ryšių. Nepaisant laisvesnių normų tarnybinis romanas gali sukelti darbuotojui rūpesčių, o bendradarbiai suabejos jo padorumu. Skirtingo rango tarnautojų romanas sukelia problemų – kitiems kyla įtarimų dėl partnerių motyvų. Jei tarp viršininko ir darbuotojo išsivysto romantiški jausmai, pastarajam verčiau pasiieškoti kito darbo. Tuo tarpu reikia stengtis, jog apie šį romaną žinotų kuo mažiau žmonių. Net viršininkų romanas gali sukelti sunkumų. Santykiams nutrūkus abiems bus nepaprastai sunku kasdien dirbti.

4.2 Mirtis kolegos šeimoje

Kolegos šeimai patyrus netektį, derėtų būti dėmesingam ir užjausti. Išreikšti užuojautą galima nusiunčiant šiltą laišką, gėlių arba padovanojant kokią nors knygą, pavyzdžiui, poezijos rinktinę. Nors ir labai sunku atspėti, kaip tinkamai pasielgti ir kokius parinkti žodžius, tačiau apsimesti, kad nieko neįvyko, būtų negražu ir beširdiška. Per laidotuves reikia paremti kolegą. Taip pat derėtų nepamiršti, jog sunkiausias metas ateina po kelių savaičių ar mėnesių, todėl gražus poelgis būtų pakviesti gedintį bendradarbį papietauti, į teatrą ar iškylon drauge su savo šeima ir draugais.

5. Darbo drabužiai

Kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti, ką galima vilkėti darbe, o ko ne. Gerai atrodydamas pavaldinys ne tik labiau pasitikės savimi, bet ir padės kurti gerą savo darbovietės įvaizdį. Beje, jei darbuotojas apsirengęs neskoningai ir netinkamai, būti paaukštintam tarnyboje šansai sumažėja. Tai ypač aktualu tam tikros srities specialistams ir vadovaujantiems darbuotojams. Netvarkingai apsirengęs bankininkas ar advokatas sudaro įspūdį, kad ir jo požiūris į darbą panašus. Įvairiuose Jungtinių Valstijų regionuose, skirtingose pramonės ir verslo srityse skiriasi aprangos oficialumas ir stilius. Pavyzdžiui, Niujorke, Bostone, Vašingtone ir Čikagoje rengiamasi oficialiau nei San Antonijuje, San diege ar Orlande. Virveliniai kaklaraiščiai ir kaubojiški batai dera Broize, bet ne Volstryte, kur tamsus kostiumas ir kaklaraištis yra beveik privaloma uniforma.

5.1. Svarbu žinoti, kas tinka

Darbo drabužiai priklauso nuo darbovietės. Dirbant solidžioje advokatų kontoroje, nedera rengtis pagal paskutinį mados šauksmą – rūbai turėtų būti neiššaukiantys, oficialūs, solidarūs. Tačiau visos kompanijos skirtingos. Kai kuriose, pavyzdžiui – pramogų, reklamos ir madų firmose, – toleruojamos naujovės. Jų darbuotojai seka to meto mada: augina ilgus plaukus arba visai juos nusiskuta, rūbus ilgina ir trumpina, kaklaraiščius išmeta ir vėl juos atranda. Kitur, pavyzdžiui – teisinėse arba finansinėse įstaigose, – visi rengiasi konservatyviai ir nepritaria mados naujovėms. Skiriasi ne tik pačių kompanijų darbuotojų apranga. Vienaip rengiasi viršininkai, kitaip kūrybiniai darbuotojai, o dar kitaip – prekybos agentai. Kai kuriose kompanijose niekam nekrinta į akis džinsuotas meno skyriaus viršininkas, tačiau buhalterijos darbuotojui pridera švarkas ir kaklaraištis. Su klientais nuolat bendraujantis vadybininkas privalo derintis prie jų skonio, nors ir kaip laisvai rengtųsi savo kabinete. Nepaisant firmose viešpataujančių stilių įvairovės, yra dvi universalios taisyklės: pirma – rūbus reikia rūpestingai prižiūrėti, o antra – drabužiai turi būti kuklūs ir nerėksmingi. Nublizginti batai ir tvarkingi drabužiai privalomi ne tik firmos prezidentui, bet ir pasiuntinukui.

Kiekvienas žmogus, nepaisant jo užimamų pareigų, privalo paisyti šių taisyklių:

Švarūs ir tvarkingi plaukai

Tvarkingi ūsai ir barzda

Švarūs dantys ir gaivus burnos kvapas

Švarios panagės (moterų lakas neaptrupėjęs)

Rūbai švarūs, išlyginti, be dėmių, įplėšimų ir su visom sagom

Batai nublizginti.

5.2. Tarnybinė kelionė į užsienį

Keliaudami į užsienį tarnybiniais reikalais žmonės paprastai atrodo oficialiau nei kiti. Standartinė apranga vyrams yra švarkai ir kaklaraiščiai, o moterims – suknelės ir kostiumėliai. Tačiau būna ir išimčių. Pavyzdžiui, Izraelyje vyrai nemėgsta kaklaraiščių ir švarkų. Vykdami su reikalais į šalį, kurioje niekuomet nebuvot, išsiaiškinkit, kaip ir kokie rūbai ten dėvimi. Štai arabų šalyse moterys nenešioja kelnių, trumpų sijonų ir drabužių be rankovių. Kinijoje balta spalva reiškia gedulą. Asmuo, kuris užima aukštas pareigas, turi pasiruošti dalyvauti oficialiuose pietuose, kuriuose privalomas tamsus kostiumas ir kaklaraištis ir kurie Europoje ruošiami dažniau nei Amerikoje.

5.3. Patarimai, kaip rengtis vyrams

Oficialiausias dieninis kostiumas yra tamsiai mėlynas siaurais dryžiais

Rudas kostiumas tarnautojui nepritinka, tačiau rusvą vasarinį galima dėvėti drąsiai

Marškinių rankogaliai turi būti išlindę iš švarko rankovių maždaug pusantro centimetro

Peteliškės netinka tik konservatyviausiose įstaigose

Spalvoti marškiniai baltomis apykaklėmis ir su sąsagomis dabar jau vilkimi visur, išskyrus konservatyviausias įstaigas

Viršininkui kabinete nedera nusivilkti švarko, jei po juo marškiniai trumpomis rankovėmis. Geriau atsiraityti ilgas rankoves

Petnešos nesegamos, jei prie kelnių yra prisiūtos kilpos diržui

Baltos kojinės nemūvimos prie batų

http://plussizesundresses.org/wp-content/uploads/2014/04/modern-mens-fashion.jpeg

 

5.4. Patarimai, kaip rengtis moterims

Pirkti tik gerai pasiūtus klasikinio stiliaus drabužius ir derinti juos prie mados įvairiais priedais – šalikėliais, diržais ir kt.

Drabužiai turi tikti – jie negali būti nei per maži, nei per laisvi. Tinkamo dydžio rūbai atrodo ne tik brangesni, bet ir verti komplimento.

Kojines nešioti ir vasarą, nebent kojos labai gražios ir įdegusios.

Darbe turėti atsargines kojines.

Bateliai ir rankinė turi būti švarūs ir nesuplyšę.

Mėlyna spalva tinka kiekvienai moteriai. Šios spalvos drabužiai gražiai atrodo darbe bet kuriuo metų laiku.

Kelnės tinka tik dailiai figūrai.

Kabantys ir blizgantys auskarai darbe nedera.

Ilgi plaukai solidžiau atrodo susukti į kuodelį.

Darbe netinka dėvėti drabužių iš atlaso, aksomo, brokato bei blizgančių audinių.

Permatomos palaidinukės nenešioti darbe net po liemene.

Saugotis, kad neišlįstu apatinukas.

Sušvelninti makiažą.

 

http://natalijastun.com/wp-content/uploads/2014/02/dalykinis_stilius-600x438.jpg

6. Bendravimas darbe

Daugiau nei tris ketvirčius darbo dienos prašnekame, bendraudami tiesiai arba telefonu. Taigi darbe ypač svarbu sumaniai panaudoti kalbos etiketo įgūdžius. Net jei darbuotojas bus puikus ir sumanus, bet kalbėdamas darys kalbos klaidų, „nukąs“ žodžių galūnes, netaisyklingai tars garsus, bus sunku įtikinti, jog jo idėjos geros, arba įsiūlyti pirkėjui prekę. Netikęs balsas ir prastas kalbos mokėjimas gali trukdyti kilti karjeros laiptais.

Kalbos maniera yra svarbi visais atžvilgiais. Pavaldiniai perima vadovo bendravimo stilių. Jei su darbuotojais darbdavys kalba linksmai ir pagarbiai, jie stengsis dar stropiau. Tačiau jei su jais bendraujama šiurkščiai ir jaučiamas nepasitenkinimas, pavaldinių nuotaika dar labiau sugenda. Patogiausia kalbėti “akis į akį”, nes veido išraiška, gestai ir poza padeda išreikšti žodžių prasmę.

6.1. Žodynas

Turtingas žodynas ir rūpestingai parinkti žodžiai padeda geriau susikalbėti. Vartodamas žodžius, kurių pats asmuo nesupranta, gaus visai priešingą rezultatą nei tikėjos, nors galbūt niekada to nesužinos. Jeigu abejojama žodžio reikšme arba jo tarimu, geriau jo nesakyti. Verčiau pasirinkti žinomą žodį. Derėtų nepersistenkti su retoriškais tuščiais posakiais – „įdomu“ , „gražu“ , „fantastiška“, „puiku“ , „tai bent“ ir pan. Šiais žodžiais kalba tik skurdinama.

Šių patarimų turėtų paisyti kiekvienas darbuotojas:

Neištesėti pažadai yra nedovanotina klaida. Kompanijos vardu kalbėti galima tik įsitikinus, jog ji parems žodžius.

Geriau pasakyti per mažai nei per daug. Tuščiakalbis darbuotojas negali pritraukti pašnekovo dėmesio ir neleidžia jam pasakyti savo nuomonės. Pokalbyje turi dalyvauti abi pusės.

Tylėjimas gali būti toks pat nemalonus, kaip ir nenutilstantis plepėjimas. Nedera susičiaupus tylėti, jei kitą žmogų tai verčia jaustis nejaukiai. Niekas nenori dirbti su nemaloniais žmonėmis.

Nesupratus užduoties, nereikia bijoti prisipažinti. Verčiau pasisakyti iš karto, nei apsijuokti vaizduojant protingą.

Vengti prognozių. Jos gali neišsipildyti ir atsigręžti prieš patį asmenį.

7. Pokalbis telefonu

Apie įstaigą dažnai sprendžiama iš to, kaip jos darbuotojai kalba telefonu. Kartais vienintelis ryšys su kompanija yra telefonas. Kiekvienas, atsakantis į telefono skambučius arba pats skambindamas, formuoja kompanijos įvaizdį. Telefonas yra pranašesnis nei laiškas ar telefaksas. Kalbant girdime pašnekovą ir jaučiame jo nuotaiką. Pagal tai galima pritaikyti savo balso tembrą ir parinkti deramus žodžius. Pokalbio metu pašnekovas vertina darbuotojo tartį, gebėjimą reikšti mintis, tiria, ar išklausot jį, ar pagarbiai elgiamasi su kitais. Linksmas, aiškus ir šiltas balsas labiausiai tinka bendravimui telefonu.

7.1 Kaip atsiliepti į telefono skambučius

Įstaigos vidaus taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojams atsiliepti į skambučius kompanijai ir jos viršininkui. Darbuotojai privalo kalbėti neskubėdami ir aiškiai, draugiškai ir geranoriškai. Darbuotojui nevalia atsiliepti paprastu „alio”. Jei kompanijoje dirba daug žmonių, turėtų būti sudarytas taisyklių sąrašas, kaip kalbėti telefonu, kaip atsiliepti, paprašyti palaukti ir panašiai. Nuo telefonistės dažnai prasideda pirmoji pažintis su kompanija. Ji turėtų tiksliai žinoti, kaip atsiliepti.

Paskambinus per susirinkimą, reikia palikti padėjėjui pavardę asmens, su kuriuo turėtų vėliau sujungti. Nemandagu atsiliepinėti į telefono skambučius, jei kabinete sėdi lankytojas, kurio vizitas buvo iš anksto sutartas. Tuomet reikia paprašyti telefonistės ar sekretorės, kad užrašytų informaciją arba sujungtų su kuo nors kitu. Jei skambutis labai svarbus arba pokalbis asmeninis bei slaptas, paaiškinti lankytojui ir paprašyti palaukti už durų arba paprašyti telefonistę, kad perjungtų skambutį į kitą kabinetą.

7.2 Asmeniniai skambučiai darbe

Be tarnybos, visi turi ir asmeninį gyvenimą. Kai kada asmeninių skambučių darbe nepavyksta išvengti. Daugelis kompanijų griežtai reglamentuoja asmeninius pokalbius darbo metu. Kokia būtų tvarka įstaigoje, neprotinga praleisti daug laiko plepant su draugais ar šeimos nariais. Viršininkas gali pamanyti, jog darbuotojas turi permažai darbo arba asmeninius reikalus laiko svarbesniais nei tarnybinius. Asmeniniai pokalbiai turi trukti ne ilgiau kaip dvi minutes. Jei į kabinetą kas nors įeina, ypač aukštesnis viršininkas, asmeninį pokalbį privalu mandagiai nutraukti.

8. Komandiruotės

Kelionėje kiekvienam tenka naudotis taksi paslaugomis. Važiuojant taksi darbo reikalais geriausias vietas reikia užleisti aukštesnes pareigas einančiam darbuotojui ar klientui. Ji yra arčiausiai durų. Jei važiuoja trys keleiviai, prasčiausia vieta yra viduryje. Limuzine jaunesnysis darbuotojas sėdi ant atlenkiamos sėdynės. Už važiavimą moka aukštesnis pareigomis darbuotojas.

Svetimame automobilyje privalu elgtis kaip svečiuose. Tai reiškia, kad nevalia susikelti kojų ant panelio, drabstyti maistą ant sėdynių ir grindų, mėtyti popierius ir trankyti durelėmis.

8.1 Kelionė lėktuvu

Derėtų skristi iškart apsirengus darbo susitikimams skirtais drabužiais ir pasistengti sutalpinti bagažą į nedidelį krepšį, kad būtų galima pasiimti jį į saloną. Vykstantiems į komandiruotes pamestas bagažas sukelia didelių problemų. Darbuotojas turėtų įsirašyti į aviakompanijos klubą, kad galėtų naudotis poilsio kambariais, kol lauks lėktuvo ar tarp persėdimų. Šie laukiamieji daug patogesni nei bendrieji ir turi daug įvairių patogumų: telefoną, telefaksą, kopijavimo mašiną, nemokamos kavos, gėrimų bei užkandžių. Kai kuriuose laukiamuosiuose yra net dušai.

8.2 Tarnybinių reikalų tvarkymas skrydžio metu

Nešiojami kompiuteriai ir telefonai lėktuve palengvino darbą skrydžio metu. Trumpai ar ilgai skrisdamas asmuo gali neatitrūkti nuo darbo ir pasiruošti kitam susitikimui. Tačiau nederėtų atidėlioti pasiruošimo ir pasikliauti dviem ar trimis skrydžio valandoms. Lėktuvas – tai ne darbo kabinetas. Jei skrendama su bendradarbiu, nedera kelionės metu liesti nemalonių temų, įžeidinėti ar kritikuoti kolegą. Lėktuve jis neturi kur pasitraukti ir atsigauti. Atsisėdus prie ypač svarbaus asmens, reikia gerbti jo privatumą.

9. Kaip dovanoti tanybinę dovaną

Įvairiomis progomis tenka ką nors dovanoti bendradarbiui – padėkoti už paslaugą, linkėti sėkmės naujose pareigose, pasveikinti su premija ar gimus kūdikiui, palinkėti sveikatos gulinčiam ligoninėje ar sveikstančiam po ligos. Dar niekas nenustatė griežto tvarkos, kaip dovanoti firmoje dovaną, tačiau derėtų gerai apsvarstyti ką dovanoti. Netinkama ar nelaiku įteikta dovana gali sukelti problemų. Dovaną geriau įteikti asmeniškai, negu siųsti, nebent tas žmogus sirgtų ir negalėtų priimti. Ji visuomet turi būti skoningai įvyniota. Ant kortelės ar lapelio turėtų būti užrašytas protingas užrašas. Ne visuomet dovana gali būti daiktas. Jei ką nors paaukštino pareigose arba kas nors sudarė sėkmingą sandorį, vadovas, įvertindamas darbuotojo sėkmę, gali pasikviesti jį priešpiečių, į beisbolo varžybas ar koncertą. Visgi, geriausia laikytis tokių nuostatų:

Dovaną įteikti tik su proga ir laiku.

Nedovanoti vienodų dovanų – atsižvelgti į bendradarbio skonį ir progą.

Humoristinė dovana tinka tik labai geram pažįstamam.

Venkti dovanoti drabužius, jei nežinomas tikslus dydis.

Pinigai kolegoms retai dovanojami.

Tinkamiausia dovana yra gėlės.

Išvados

Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Tarnyboje būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų.

Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems.

Dėl protokolo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, o tinkamu elgesiu ne tik galima pritraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių.

Protokolu reikia naudotis kaip sėkmės ir karjeros raktu.

Darbo vietoje visuomet reikia būti tinkamai apsirengus, laikytis bendrų švaros ir tvarkos taisyklių.

Klasikinis aprangos stilius tinka beveik visur ir visada.

Kalbant žiūrėti pašnekovui į veidą.

Nekritikuoti savo pavaldinių bendradarbių akivaizdoje.

Į viršininką ar aukštesnį pareigūną kreiptis pavarde.

Nebijoti pripažinti savo klaidų.

Susiginčijus su kolega, ginčą užbaigti diplomatiškai.

Naudoti šaltiniai:

Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam…

Wrede-Grischkat R. Manieros ir karjera: elgesio normos vadovams.

Amy Vanderbilt Viskas apie etiketą

Geros manieros – puse karjeros : kišeninis etiketas.