Krašto apsaugos valdymo samprata

1100 0

Krašto apsaugos valdymo samprata.

Krašto apsaugos funkcija yra viena pagrindinių valstybės funkcijų. Ji priklauso daugelio valstybės institucijų kompetencijai ir yra vykdoma organizacinėmis valstybės veiklos formomis. Viena iš tokių formų yra speciali valdymo šaka – krašto apsaugos valdymas.

Krašto apsaugos valdymas – tai valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos vientisumą ir neliečiamybę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, veikla.

Trumpai tariant, krašto apsaugos valdymas – tai Vyyriausybės politikos krašto apsaugos srity įgyvendinimas.

Krašto apsaugos institucijos. Jų uždaviniai, funkcijos.

Krašto apsaugos sistemą sudaro:krašto apsaugos ministerija;kariuomenė (karo metu ir kitos ginkluotos pajėgos);LR karo akademija, kitos karo mokyklos;kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra krašto apsaugos ministerija arba Vyriausybė;įmonės, kurių steigėja yra krašto apsaugos ministerija.

Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jis yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Už valstybės giinkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atskaitingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Centrinė krašto apsaugos valdymo institucija yra krašto apsaugos ministerija. Krašto apsaugos ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Taikos metu tik jis savo dekretais pe

er krašto apsaugos ministrą (neatidėliotinais atvejais – tiesiogiai kariuomenės vadui) gali duoti įsakymus dėl ginkluotųjų pajėgų dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą. Respublikos Prezidentas ginkluoto valstybės užpuolimo atveju gali nedelsdamas priimti sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įvesti karo padėtį ar skelbti mobilizaciją. Tačiau vėliau šiuos Prezidento sprendimus Seimas turi patvirtinti arba panaikinti.

Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo ginkluotųjų pajėgų ir kitų nacionalinio saugumo institucijų parlamentinę kontrolę. Jis nustato Ginkluotųjų pajėgų organizaciją, plėtrą, apginklavimo poreikius ir asignavimus. Seimas skelbia nepaprastąją padėtį, įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

Vyriausybė, veikdama per krašto apsaugos ministrą ir kariuomenės vadą, atsakinga Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms. Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo irr krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija

Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai yra:

plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą;

užtikrinti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

organizuoti kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, kitomis visuomenės organizacijomis ir kt.

Krašto apsaugos ministerijai vadovauja krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministras atsakingas už krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą. Jis nustato viceministrų bei ministerijos se

ekretoriaus kompetenciją, kurie yra jam tiesiogiai atsakingi.

Krašto apsaugos ministras:

1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai;

2) nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą;

3) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir kt.

Karinės tarnybos organizavimas.

Tikroji karo tarnyba apima LR piliečių nuolatinę privalomąją karo tarnybą, profesinę karo tarnybą, taip pat nenuolatinę karių savanorių ar atsargos karių tarnybą mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu.

Privalomoji karo tarnyba – LR Konstitucijos nustatyta LR piliečio privaloma karo tarnyba. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės pradinė karo tarnyba aktyviajame reserve bei tarnyba mobilizacijos atveju.

Profesinė karo tarnyba – LR piliečio savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinėse struktūrose.

Savanorių karo tarnyba – LR piliečių savanoriškai įsiparegota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Tarnyba aktyviajame reserve – privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos karių atliekama karo tarnyba.

Į privalomąją pradinę karo tarnybą piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais priimami atlikę privalomąją karo ar baigę pagrindinį kario parengimo kursą, taip pat kitu būdu įgiję pagrindinį kario parengimo kursą atitinkantį karinį išsilavinimą (aukštoji karo mo

okykla – Karo akademija, pavaldi krašto apsaugos ministrui) LR piliečiai, pagal išsimokslinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai.

Lietuvos kariuomenė, jos sudėtis.

Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal LR tarptautinius įsipareigojimus.

Lietuvos kariuomenę sudaro:reguliariosios pajėgos;savanorių pajėgos;aktyvusis rezervas.Sudedamoji kariuomenės dalis yra karo policija.

Reguliariosios pajėgos savo ruožtu susideda iš:sausumos pajėgų;karinių oro pajėgų;karinių jūrų pajėgų.

Detalią kariuomenės struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės pareigūnas ir aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės atstovas kariniais klausimais. Jis pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką.

Kariuomenės vadui vykdyti jo pareigas ir funkcijas, o krašto apsaugos ministrui rengti kariuomenės plėtros planus ir karinės gynybos strategiją padeda Gynybos štabas – tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldus bendras valstybės karinės gynybos štabas. Tai integrali krašto apsaugos sistemos dalis. Gynybos štabas kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų struktūromis bei valstybės institucijomis rengia valstybės ginkluotos gynybos bei ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus. Pagal kariuomenės vado užduotis ir rotacijos principą reguliariųjų pajėgų rūšių vadai skiria savo pajėgų karininkus dalyvauti Gy

ynybos štabo veikloje.

Vadovavimas valstybės gynybai yra trijų lygmenų:-strateginio;-operacinio;-taktinio.

Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas ir Gynybos štabas priima strateginius valstybės apsaugos ir gynybos sprendimus bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius veiksmus.

Operaciniu lygmeniu lauko pajėgų vadas (lauko pajėgos sudaromos karinėms operacijoms vykdyti iš sausumos ir kitų pajėgų karinių ir kitokių vienetų), kitų reguliariųjų pajėgų rūšių ir Savanorių pajėgų vadai planuoja karines operacijas, joms vadovauja ir jas remia.

Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos karinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra sudedamoji kariuomenės dalis. Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės tarnybos karių. Savanorių pajėgų vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliariųjų pajėgų vienetais.

Taikos metu savanorių pajėgų funkcijos yra:

karių savanorių rengimas;

Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir

bendriems gynybos uždaviniams vykdyti;

gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga;

pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais.

Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis.

Civilinė kariuomenės kontrolė.

Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.

Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.

Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir d. . .

Europos teisės departamentas – užtikrina teisės aktų atitikimą Europos Sąjungos teisei, teikdamas išvadas, metodinę pagalbą, siūlymus.

Teisinės informacijos centras – kaupia, sistemina teisės aktus, leidžia jų rinkinius, kitą teisinę literatūrą, teikia teisinę informaciją įv. subjektams, kuria teisines informacines sistemas.

Teisės institutas – vykdo mokslinius tyrimus viešosios teisės ir kriminologijos srityse, leidžia mokslinius darbus, teikia informaciją įvairiems subjektams.

Centrinė hipotekos įstaiga – tvarko centrinį hipotekos registrą, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Turto arešto aktų registrus.

Valstybinis patentų biuras – išduoda patentus ir liudijimus, tvarko patentinę dokumentaciją, realizuoja Paryžiaus konvencijos ir kitų sutarčių nuostatas

Kalėjimų departamentas

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba

Lietuvos teismo ekspertizių centras – atlieka ekspertizes/tyrimus pagal teismų ir IT institucijų užduotis bei vykdo mokslinį tiriamąjį darbą

Lietuvos metrologijos inspekcija – kontroliuoja matavimo priemonių būklę ir naudojimą

Valstybės įmonė registrų centras – tvarko žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų, Įmonių registrus ir rejestrus

Įkalinimo ir pataisos darbų įstaigos

Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos yra LR teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą. Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro vieningą organizacinę sistemą – bausmių vykdymo sistemą.

Bausmių vykdymo sistema perduota iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities Teisingumo ministerijai 2000 m.

Šiuo metu veikia tokios įstaigos (Bausmių vykdymo kodeksas), iš viso 15:

Pataisos namai

Kalėjimai

Nepilnamečių pataisos namai

Atviros kolonijos

Gydymo-pataisos namai

48 pataisos inspekcijos, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų priežiūrą.

Mokymo centras naujai priimtiems darbuotojams

Įsteigtos 5 valstybės gamybinės įmonės

Teisingumo ministerijos funkcijos, organizuojant advokatūros, notariato ir hipotekos įstaigų veiklą

įstatymo nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti; apibendrina ir analizuoja teismų, antstolių, notarų veiklos statistiką; organizuoja teisėjų, hipotekos skyrių prie apylinkių teismų, antstolių, civilinės metrikacijos įstaigų, ministerijos ir jos reguliavimo srityje esančių institucijų tarnautojų mokymą, koordinuoja notarų ir advokatų kvalifikacijos kėlimą, rengia mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, įgytų žinių patikrinimo taisykles, kitus su mokymu ir kvalifikacijos kėlimu susijusius metodinius dokumentus.

 

Join the Conversation