Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas – svarbiau­sia teisminės valdžios funkcija, kurios niekas kitas negali vykdyti. Lietuvos teisminę valdžią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymas ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymu.

Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII ir IX skirsnių nuostatas, galima daryti išvadą, kad teisminę valdžią Lietuvoje sudaro:

1. Konstitucinis Teismas; Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Kon­stitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijoje reglamentuojama teismo sudarymo tvarka ir kas turi teisę į jį kreiptis; įtvirtinamas teisėjų statusas bei Teismo aktų veikimo teisinės pasekmės. Toks konstitucinis regulia­vimas suponuoja išvadą, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos konstitucinėje sistemoje užima ypatingą vietą.
2. Bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai). Konstitucija numato, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo ir sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

Taipogi aukščiausios galios šalies įstatyme nustatyta teisėjų išrinkimo ir atleidimo iš pareigų tvarka, jų nepriklausomumo, ekonominės, socialinės ir kitos garantijos, apribojimai. Pabrėžiama yra teismų sistemos nepriklausomumas. Valstybinėms valdžios ir valdymo institucijoms, piliečiams draudžiama kištis į  teismo veiklą ir užtraukia atsakomybę.

3. Specializuoti administraciniai teismai (juos sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai).

Taip pat Konstitucija numato, kad tam tikroms bylų kategorijoms gali būti steigiami specializuoti teismai. Šiuo metu veikia tik administracinių bylų kategorijas nagrinėjantis administracinis teismas. Darbo ir šeimos bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvos Respublikoje draudžiama steigti teismus su ypatingais įgaliojimais taikos metu. Tai reiškia, kad ne karo padėties metu negali būti įsteigti tokie teismai, kuriems nebūtų taikomi Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatytos taisyklės, reikalavimai. Taikos metu visa teismų sistema turi griežtai ir tiksliai laikytis galiojančių įstatymų.

Lietuvos Respublikos teismų sistemos įtvirtinimas įstatymuose

Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinime yra įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija. Šio straipsnio tekste yra nurodoma, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklauso­mas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais apibrėžimais įstatymų leidėjas išreiškė nedvip­rasmišką poziciją − Konstitucinis Teismas yra teisminės valdžios dalis, tačiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teismų sistemos.

Teismo savarankiškumas ir nepriklausomumas artina jį prie teisminės valdžios sampratos, nes nė vienai kitai valstybės institucijai, išskyrus teismus, toks apibrėžimas tiesiogine prasme netaikomas. Nepriklauso­mumo ir savarankiškumo turinį sudaro: 1) Konstitucinio Teismo ir tei­sėjų nepriklausomumas nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar orga­nizacijos; 2) norma, kad Konstitucinis Teismas klauso tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų; 3) draudimas valstybės valdžios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms bei piliečiams kištis į teisėjo ar Teismo veiklą; 4) Kon­stitucinio Teismo darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomišku­mas (Teismas tvirtina reglamentą);

Konstitucinių teismų, taip pat bendrosios jurisdikcijos aukščiausiųjų teismų, kurie įgyvendina konstitucinę kontrolę, teisėjų skaičius yra nedi­delis. Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal Konstitucinio teismo įstatymo 63 straipsnį Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:

1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

Į Konstitucinį Teismą tam tikrais atvejais gali kreiptis Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis  Seimo narių, teismai ir Prezidentas. Šis teismas išsiskiria iš visos teismų sistemos, nes neduoda teisės kreiptis į jį fiziniams ir juridiniams asmenims. Dėlto iki šiol vyksta įnirtingi ginčai ir neatmetama galimybė, kad tokia norma bus įtvirtinta ateityje. Neabejojama, kad įtvirtinus tokią teisę fiziniams ir juridiniams asmenims, konstitucinių skundų labai padaugės, kas lemtų skundų ir prašymų nagrinėjimo terminą padidėjimą.

Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvoje šiuo metu veikia 4 pa­kopų bendrosios kompetencijos teismai:  Lietuvos Aukščiau­siasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teis­mai. Jų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas ir Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo statutas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais, teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.

Apylinkės teismas – tai pirmoji i kartu žemiausia bendrosios kompetencijos teismų grandis. Pagal teismų įstatymo 15 straipsnio 1  dalį apylinkes teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms; 4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymą Lietuvoje veikia 54 apylinkės teismai.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, įstatymo priskirtas jo kompetencijai, bei apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams ir nutartims. Apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Remiantis 1994 metų birželio 15 dienos įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“, Lietuvoje veikia penki apygardos teismai − Vilniaus apygardos teismas, Kauno apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismas, Šiaulių apygardos teismas, Panevėžio apygardos teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnį ir Teismų įstatymą, Lietuvoje gali būti tik vienas Apeliacinis teismas. Pagal Teismų įstatymą Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Tai apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Jis taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su tei­singumo vykdymu susijusias funkcijas. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsi­teisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutari­mams. Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso ko­deksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pa­čius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuoja teismų prak­tiką įstatymų taikymo klausimais, susipažindamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais, konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra sudaromas Teisėjų senatas. Tai kolegiali teisėjų institucija, turinti savarankišką įstatymo nustatytą kom­petenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatą sudaro Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir didesnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus. Kiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti senato posėdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisė­jai.

Specializuoti administraciniai teismai. Steigiant administracinius teismus Lietuvoje buvo siekiama dviejų pagrindinių tikslų: užtikrinti administracinių subjektinių asmens teisių gynimą (žmogaus teisių gynimą nuo viešojo administravimo  subjektų neteisėtų veiksmų, valstybės tarnautojų teisių gynimą nuo administracijos savivalės bei savivaldos institucijų teisių gynimą nuo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų); užtikrinti viešosios valdžios veiklos teisėtumą. 1998 metų birželio 25 dieną Seimas priėmė naują Teisinės sistemos reformos metmenų redakciją, kurioje buvo nustatyta, kad bendrųjų teismų sistemos pagrindu Lietuvoje įsteigiami dviejų instancijų administraciniai teismai, kurių kompetencijai perduodamos bylos dėl valdymo institucijų ir valdininkų priimtų sprendimų teisėtumo bei kitos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių. Šis metmenyse įtvirtintas planas buvo įgyvendintas priimant Administracinių teismų įsteigimo įstatymą. 1999 ir 2000 metais Lietuvos administracinių teismų sistemą sudarė apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius. Šių teismų kompetenciją nustatė Administracinių bylų teisenos įstatymas.

2000 metų rugsėjo 19 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu ši sistema buvo reorganizuo­ta. Vadovaujantis šiuo įstatymu, buvo įsteigti:

• Administraciniai teismai:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas;
2. Kauno apygardos administracinis teismas;
3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas;
4. Panevėžio apygardos administracinis teismas;
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas;

• Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taigi šiuo metu Administracinių teismų sistemą sudaro: penki apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinka­mo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietu­vos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybėje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį  administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų (savivaldybių administravimo subjektų) priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų; tarnybinių ginčų; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų; Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo; rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo ir kitų kategorijų bylų.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos teismų sistemos aiškinimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

Konstitucinis Teismas yra suformavęs gana plačią ir išsamia iš Konstitucijos kylančios teisminės valdžios sistemos, jos funkcionavimo ir formavimo doktrina.

Kalbėdamas apie teisminės valdžios sistemą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, kurie pagal Konstituciją vykdo teisminę valdžią Lietuvoje, yra priskirtini ne vienai, bet dviem arba daugiau teismų sistemų. Jis konstatavo, kad šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) specializuoti teismai − šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai.

Vienoje iš konstitucinės justicijos bylų pareiškėjas ginčijo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, pagal kurias Konstitucinis Teismas yra pavadintas teismu. Tokia pareiškėjo nuomonė buvo grindžiama tuo, kad Konstitucinio Teismo ir teismų statusas, jų įgaliojimai yra apibrėžti atskiruose Konstitucijos skirsniuose. Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad Konstitucijoje yra atskiri skirsniai „Teismas“ ir „Konstitucinis Teismas“, nėra ir negali būti pagrindu aiškinti, esą, kaip atrodo pareiškėjui, Konstitucinis Teismas nėra teismas – teisminės valdžios dalis, kad jis yra už teisminės sistemos ribų. Tokia pareiškėjo daroma prielaida iš esmės yra klaidinga, konstituciškai visiškai nepagrįsta. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, priešingai, tai, kad Konstitucijoje yra du atskiri skirsniai – VIII skirsnis „Konstitucinis Teismas“ ir IX skirsnis „Teismas“, nepaneigia Konstitucinio Teismo, kuris pagal Konstitucija vykdo konstitucinę teisminę kontrolę, buvimą teismų sistemos dalimi, bet pabrėžia ypatingą jo statusą teisminės valdžios sistemoje, kartu ir visų valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų sistemoje, taip pačioje Konstitucijoje yra išryškinami ir pabrėžiami Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties ir kompetencijos ypatumai.

Aiškindamas iš Konstitucijos kylančius teisminės sistemos funkcionavimo principus Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimu – precedentu tų kategorijų bylose. Tačiau Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tu teismu teisėjai) gali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto  ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pastebėta, kad Teismai yra viena iš valstybės valdžią vykdančių institucijų. Konstitucijoje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija. Teismų – jurisdikcinių institucijų – vykdoma teisminė valdžia, kaip ir  įstatymų leidžiamoji bei vykdomoji valdžios, yra visavertė valstybės  valdžia, viena iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžių.

Išvados

Lietuvos teismų sistema – tai visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai. Galutinai Lietuvos teisminė sistema buvo suformuota, kai po teismų reformos 2000 metais buvo reorganizuoti specialieji teismai. Dabartinę Lietuvos teismų sistemą sudaro: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir specializuoti administraciniai teismai.

Teismų sistemos pagrindai, teismų funkcijos, paskirtis ir vieta valstybės valdžioje yra nustatyti Konstitucijoje, atitinkamuose įstatymuose. Taip pat teismų sistemos doktriną nuolat plėtoja Konstitucinis teismas aiškindamas ginčijamas normas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcijos – užtikrinti Konstitucijos viršenybę, išaiškinti, ar konkretūs įstatymai jai neprieštarauja. Pats teismas išaiškino, kad jis priklauso Lietuvos teisminei sistemai, nors jo funkcijos ir neapibrėžtos tame pačiame Konstitucijos skirsnyje kaip ir kitų teismų.

Bendrosios kompetencijos teismams yra priskiriami apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas, Aukščiausiasis Teismas. Juose nagrinėjamos civilines ir baudžiamosios bylos, o specializuotuose administraciniuose teismuose yra nagrinėjami ginčai kylantys iš administracinių teisinių santykių.

Nors teismai ir sudaro sistemą, tai negali būti suprantama, kaip pavaldumas vienas kitam. Aukštesnės instancijos negali paveikti žemesnės instancijos teismų veiklos, negali nurodinėti kaip išspręsti konkrečią bylą.