TiCl4 yra bespalvis skystis (lydosi -24 °C, verda 136 °C temperatūroje). Oksidacijos būsenoje +4 visi valentiniai Ti elektronai dalyvauja ryšių sudaryme. Šio oksidacijos laipsnio titanas turi daug panašumų į 4A grupės elementus (pvz., CCl4, SiCl4 ir TiCl4 molekulės yra tetraedro formos).
TiCl3 violetinės spalvos skystis. Verda 960 °C, lydosi 425 °C.
Titano oksidai
Gryną TiO2 gamina, leisdami TiCl4 ir O2 dujų mišinį per įkaitintą iki 700 °C SiO2 vamzdį: TiCl4(d) + O2(d) → TiO2(k) + 2Cl2(d)
Oksidų fizikinės savybės
TiO2 ryškiai balta, neskaidri, inertiška ir netoksiška medžiaga. Turi didelį lūžio rodiklį (n = 2.7). Lydymosi temperatūra – 1843 °C. Nedegus.
TiO (Titano(II) oksidas) auksinės geltonos spalvos. Lydymosi temperatūra – 1750 °C
Ti2O3 (Titano(III) oksidas) violetinės spalvos
Oksidų cheminės savybės
Šildant oksidą su anglimi gaunamas halogenidas: TiO2 + 2C + 2Cl2 TiCl4 + 2 CO
Titano dioksidui reaguojant su vandenilio fluoridu susidaro kompleksinis junginys: TiO2 + 6HF H2[TiF6] + 2H2O
Titanas naudojamas lėktuvų konstravime, iš titano gaminami kaulus pakeičiantys implantai, įvairiausia chemijos pramonės įmonių įranga, skirta naudoti agresyvioje aplinkoje (vamzdžiai, reaktoriai, siurbliai ir kt.).
Titanas taip pat plačiai naudojamas juodoje ir spalvotoje metalurgijoje, o titano oksidas naudojamas gaminant aukštos kokybės baltus pigmentus, keramiką ir gumą.
Žmogaus kaulai titaną priima geriau nei kitus metalus ar lydinius, gerai prie jo priauga. Todėl iš titano gaminami (ar juo dengiami) į kaulą tvirtinami dantų implantų varžtai. Tokie sraigtai gerai laikosi kaule net iki 30 metų.
Biologinė reikšmė
Normaliomis sąlygomis žmogaus organuose yra 1 mg titano šimtui gramų žmogaus audinių pelenų. Toks didelis ir gana pastovus elemento kiekis žmogaus organizme rodo, kad titanas yra gyvybiškai svarbus. Deja, eksperimentiškai nenustatyta kokiuose metaboliniuose procesuose jis dalyvauja. Yra žinoma, kad titano sieros rūgšties druskų įvedimas į kraujo donorų maisto racioną pagreitina baltymų regeneraciją ir padidina eritrocitų skaičių. Taip pat eksperimentiškai nustatyta, kad ilgalaikis titano dioksido įvedimas į gyvūnų maistą yra visiškai nekenksmingas.
Literatūros sąrašas
V. Janickis; E. Rinkevičienė; J. Šukytė; A. Žarnauskas, Bendrosios ir neorganinės chemijos pagrindai. Kaunas, 2003. 249p.
Titanas [Interaktyvus], [Žiūrėta 2014-12-02] Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Titanas
Titano dioksidas [Interaktyvus], [Žiūrėta 2014-12-02] Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Titano_dioksidas
Titanas [Interaktyvus], [Žiūrėta 2014-12-03] Prieiga per internetą: https://mokslai.lt/referatai/referatas/15295.html
Titano mineralai [Interaktyvus], [Žiūrėta 2014-12-03] Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Category:Titanium_minerals
Paplitimas
Devintasis pagal paplitimą cheminis elementas Žemėje.
Titanas sudaro 0,6% Žemės plutos masės.
Molyje yra apie 0,8% titano (IV) oksido, dirvoje iki 0,5% .
Pagrindiniai mineralai
Titano gavimo būdai
Rūdos, iš kurių gaunamas titanas, pirmiausia koncentruojamos kompleksiniais metodais. Išskirtas TiO2 paverčiamas Titano(IV) chloridu:
TiO2 + 2C + 2Cl2 TiCl4 + 2CO
TiCl4 redukuojamas magniu, aliuminiu arba el. srove:
Kambario temperatūroje nekoroduoja, nes paviršių dengia oksido plėvelė.
Grynas Titanas yra gana kalus (ypač aplinkoje be deguonies).
Titanas yra toks pat tvirtas kaip plienas, bet 45 % lengvesnis.
Sunkialydis (lydymosi temperatūra 1667 oC)
Titano cheminės savybės
Didėjant temperatūrai, šio metalo cheminis aktyvumas didėja ir įkaitintas iki raudonumo jis dega oro atmosferoje Absorbuojant dujas pirmiausia susidaro kietieji tirpalai, o poto metališkieji junginiai.