Romanai ir apgaudinėjimas (I)
Kodėl būname neištikimi ir apgaudinėjame savo antrąsias puses?
Kodėl būname neištikimi ir apgaudinėjame savo antrąsias puses?
Nebūkime idealistai ir nemanykime, jog meilė yra kažkas nežemiško ir jokių problemų, susijusių su ja, nėra ir negali būti…
Kodėl žmonės, kurie prisiekia amžiną meilę Dievo akivaizdoje, vėliau nutaria, jog jiems nepakeliui? Kas nutinka tokio, dėl ko nepakanka vietos po vienu stogu?
Moteris, kuri myli vyrą ir labai brangina šeimą, gali pamėginti išgelbėti šeimą, išsaugoti vyrą…
Nenori mylėtis, bet laikai savo santykius laimingais?
Vyrai nuklydimams į šalį teikia per mažai reikšmės, visiškai ignoruodami jų potenciją sugriauti ilgai kurtus santykius, o moterys reikšmės romantiniams santykiams už šeimos ribų teikia per daug.
Žiūrint iš šalies, neištikimybė atrodo neprotinga: kaip kas nors gali paaukoti visą laimingą, gražų, ilgai kurtą šeimyninį gyvenimą vardan trumpo (o dažnai ir abejotino) malonumo? Kur čia šuo pakastas?
Žodis „neištikimybė“ dažnai reiškia neišvengiamą skausmingą santuokos ar draugystės pabaigą. Iš straipsnių komentarų ir diskusijų forumų liejasi įskaudintųjų pyktis ir apgaudinėjančių pasmerkimas. Tačiau aprimus aistroms, į neištikimybės problemą galima pažvelgti ir kitu kampu.
Šiuo atveju neverta tyrinėti draugo elgesio motyvų. Pravartu suprasti savo motyvus, norus ir tikslus.
Į neištikimybę net ir mūsų šiuolaikiškoje, kosmopolitiškoje visuomenėje reaguojama labai skirtingai. Vieniems tai pasipiktinimą ir kitas blogas asociacijas sukelianti sąvoka, kiti – saldžiai nusišypso, lyg mastytų apie uždraustą (o gal jau kažkada sėkmingai ragautą), todėl trokštamą, vaisių…