Vitaminų reikšmė. Vitamynai – biologiškai aktyvios medžiagos. Trūkstant, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, smarkiai veikiama medžiagų apykaitą – avitaminozė. Vitaminai dalyvauja susidarant fermentams. Vitaminai patenka į organizmą su augaliniu ir gyvuliniu maistu. Kad būtų patogiau, jie žymimi lotynų abėcėlės raidėmis: A, B, C, D ir t. t. Vitamino C – yra erškėtuose, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, kopūstuose, pomidoruose, citrinose, apelsinuose, svogūnuose, česnakuose, bulvėse, daugelio vaisių ir augalų želmenyse, ypač ūgliuose. Kai organizmas ilgą laiką negauna vitamino C, prasideda skorbutas – susirgimas, nuo seno žinomas keliautojams ir jūreiviams. Susirgus skorbutu, krujuoja dantenos, atsiranda žaizdelių burnos gleivinėje, ima klibėti ir kristi dantys. Kaulai pasidaro trapus, pradeda skaudėti sąnarius, atsiranda mažakraujystė, ir labai sumažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Suaugęs žmogus per parą su maistu turi gauti 50- 78 mg vitamino C. Vitamino A – daugiausia yra gyvuliniame maiste, pavyzdžiui, žuvų taukuose, svieste, piene, kiaušinio trynyle, kepenyse, inkstuose, žuvų ikruose. Medžiagu, kurios organizme virsta vitaminu A, yra augaliniame maiste: morkose, špinatuose, abrikosuose, ankštpipiriuose, pomodoruose. Vitaminas A veikia organizmo augimą. Kai maiste jo trūksta, vaikai blogai auga, sutrinka jų dantų formavimasis, plaukų augimas, pažeidžiami plaučiai, žarnynas. Gali prasidėti tam tikra liga – vištakumas: prieblandoje tokių ligonių regėjimas silpnėja. Žmogus per parą turi gauti maždaug 1mg vitamino A. Vitamino D – yra žuvų taukuose, kepenyse, paukščių kiaušinio trynyje ir daugilyje kitų produktų. Kai maiste neužtenka vitamino D, vaikai suserga rachitu. Sergančiųjų rachitu kauluose sumažėja druskų, todėl vaikai lėčiau auga, jų griaučiai formuojasi netaisyklingai Rachitu sergančių vaikų kojos esti kreivos, galva ir pilvas padidėję, krūtinės ląsta pakitusi. Tokie vaikai labai greitai suserga įvairiomis ligomis. Veikiant saulės spinduliams, žmogaus odoje susidaro medžiaga, galinti virsti vitaminu D. Dėl to mažų vaikų oda saulės spindulių turi gauti ne per daug.
Vitaminai reikalingi normaliai gyvybinei veiklai, bet per didelis jų kiekis gali sukelti sunkius organizmo sutrikimus – hipervitaminozė.. Dėl to negalima piktnaudžiauti sintetiniais vitaninų preparatais Vitaminų išsaugojimas maiste. Mūsų maisto racione turi būti pakankamai vitaminų. Jų išsaugojimas maisto produktuose priklauso nuo kulinarinio apdorojimo, laikimo sąlygų ir trukmės. Neatspariausi yra A, B1 ir B2 grupės vitaminai. Nustatyta, kad vitaminas A, verdant maistą, greitai suyra. Virtose morkose jo dvigubai mažiau negu žaliose. Jis suyra ir džiovinant morkas. Vitaminas C lengvai suyra kaitinamas ir liesdamas su oru. Dėl to daržovės reikia valyti ir pjaustyti prieš pat virimą. Geriausia sudėti jas iš karto į vandenį ir neilgai virti uždarame inde. Liesdamasis su metalu, vitaminas C taip pat yra, todėl daržoves geriausia virti emaliuotame puode. Daržovių patiekelus reikia valgyti ką tik pagamintus. Kiekvienas žmogus turi kasdien gauti su maistu visų reikalingų vitaminų. Žiemą vitaminų šaltinis gali būti, pavyzdžiui, obuoliai, žalios morkos, kopūstai, sviestas, kiaušiniai. Be to, į maistą, gydytojams nurodžius, galima įdeti vitaminų preparatų.Energijos apykaita.Mitybos higiena.
Energijos virsmas organizme. Įvairiems organizmo gyvybinės veiklos procesas (medžiagoms susidaryti, raumenų darbui, kūno temperatūrai palaikyti) reikia energijos – apie 10 500 kJ. (2500 kcal) per parą. Jos šaltinis – su maistu gaunamų organinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) molekulių cheminėsę jungtyse slypinti energija. Organizme be paliavos vyksta sudėtingi energijos virsmai. Vykstant vieniems virsmams, organizmas įgyja energijos, vykstant kitiems – jos netenka. Įvairų darbą dirbančių žmonių energijos eikvojimas. Išeikvotą energiją organizmas papildo maitindamasis. Žinant, kiek energijos per parą išeikvoja vienos ar kitos profesijos žmonės, galima nustatyti jų maitinimosi normas. Nustatyta, kad energijos išeikvojama tuo daugiau, kuo labiau žmogaus veikla susijusi su fiziniu darbu. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į lentelę.
Profesijos Maisto raciono
Baendroji energetinė Vertė (kJ)Profesijos, nesusijusios su fiziniu darbuProfesijos, susijusios su mechanizuotu darbuProfesijos, susijusios su nemechanizuotu darbu iš daliesMechanizuotu darbuProfesijos, susijusios su sunkiu nemechanizuotu darbu 13 474 15 086 17 27019 942
Kiekvienas mokinys žino, kad po dvi valandas trukusio matematikos kontrilinio darbo jis nuvargsta labiau negu po tiek pat trukusio darbo mokyklos dirbtuvėse. Taigi dirbant eikvojamos energijos kiekis negali būti vienintelis darbo įtemptumo, jo varginamumo matas. Štai kodėl svarbu nustatyti, kiek energijos per parą išeikvoja įvairių profesijų žmonės ir kokios maitinimosi normos jiems reikalingos.
Maitinimosi normų nustatymas. Žmogaus sveikatai ir darbingumui palaikyti svarbu, kad jo maistas kasdien papildytų tą energijos kiekį, kuri jis išeikvoja per parą. Dėl to ir sudaromos įvairių profesijų žmonių maitinimosi normos. Norint nustatyti tokias normas, reikia žinoti, kokia energijos atsarga yra maisto medžiagose, kokia jų energetinė vertė. Šiuolaikiniai tyrimų metodai padeda teisingai nustatyti kiekvieno žmogaus maitinimosi normas. Sudarant maisto racioną, atsižvelgiamaį tai, kad organizmui reikia visų maisto medžiagų – baltymų, riebalų ir angliavandenių,vitamynų, mineralinių druskų. Per parą suaugusiam žmogui būtinai reikia apie 85 g. Baltymų (iš jų 48 g. Gyvulinės kilmės), 100 – 104 g. Riebalų (iš jų 30 g. Augalinių) ir apie 380 g. Angliavandenių. Maitinimosi normos atitinka energetinius organizmo poreikius, padeda susidaryti naujoms ląstelėms vietoj žuvusiųjų, sąlygoja gerą žmogaus darbingumą bei atsparumą infekcinėms ligoms. Tinkama mityba – sveikos laidas. Nė vienas produktas negali visiškai atstoti visų organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, nors mėsa turi visų reikalingų aminorūgščių, joje mažai mineralinių madžiagų ir vitaminų. Duonoje daug angliavandenių, bet nėra kitų organizmui būtinų madžiagų. Dėl to žmogaus maiste turi būti baltymu, gyvulinių ir augaliniųriebalų, daržovių, kuriose gausu vitaminų bei mineralinių druskų. Augaliniame maiste daug lastelienos, stimuliuojančios skrandžio ir žarnyno sienelių susitraukimą. Netima mityba – daugelio ligų priežastis. Dažnai žmonės turintys per didelę kūno masę, kenčia dėl nutukimo.
Nutukimas – ne tik pilnumas, tai liga, kurios požymiai yra medžiagų apykaitos, širdies, kraujagyslių, judėjimo organų veiklos sutrikimai. Nutukimas mažina žmogaus darbingumą. Statistikos duomenys rodo, kad nutukę žmonės du kartus dažniau miršta nuo 40 iki 50 metų negu normalios kūno masės žmonės. Pagrindinė nutukimo priežastis – persivalgimas ir sumažėjęs raumenų aktyvumas. Tada sutrinka organizmo įgyjamos ir eikvojamos energijos pusiausvyra. Nutunkama per gausiai vartojant riebalus, angliavandenius (konditerijos gaminius). Tokiu atveju žmogausparos raciono energetinė vertė yra didesnė už išeikvotą energiją. Dėl to jo kūno masė laipsniškai didėja, nutukti padeda ir netinkamasmitybos režimas: valgymas tik vieną du kartus per dieną ir privalgymas prieš miegą. Norint išvengti nutukimo, reikia didinti fizinį krūvį: vaikščioti, sportuoti, fiziškai dirbti. Fizinis darbas ne tik padeda organizmui eikvoti energiją, bet ir teigiamai veikia širdies, kraujagislių, kvėpavimo, raumenų bei nervų sistemą. Tinkamas mitybos režimas – tai valgymas 3 – 4 kartus per dieną, tiksliai nustatytu metu, ir vakarienė ne vėliau 19 valandos. Mokinio mitybos režimas. Prieš pamokas mokinys turi suvalgyti mėsos, žuvies, varškės ar kitą pienišką patiekalą. Šie produktai turi baltymų, reikalingų augančiam organizmui. Pilnaverčiai pusryčiai didina protinį ir fizinį darbingumą. Antrieji pusryčiai (po 3-ios pamokos, maždaug 11 valandą) – tai arbata ar kava su sumuštiniu arba bandele. Pietauti reikia 15 – 16 valandą namuose arba mokyklos valgykloje. Pietūs turi būti karšti: sriuba, mėsos arba žuvies patiekalas su garnyru ir kompotas, vaisiai, sultys. Vakarienei mokinys turi gauti pienišką arba daržovių patiekalą likus 2 valandom iki miego. Mokiniams netinkamai maitinantis, valgant per daug gyvulinių riebalų, lengvai įsisavinamų angliavandenių (duonos, pyrago, saldumynų) ir per mažai augalinių riebalų, pieno produktų, vaisių, daržovių, sutrinka riebalų apykaita, anksti prasideda kraujagislių ir širdies ligos. Didelę žalą augančiam organizmui daro ir nuolatinis alkis – bado dietos. Negalima leisti vaikams rytą valgyti mažai ir paskubomis arba išeiti į mokyklą nepavalgius pusryčių. Nevalia valgyti sausai, einant, skaitant knygą arba sėdint prie televizoriaus. Mokinio režimo ir mitybos ypatumai poilsio metu arba dirbant lauko darbus turi atitikti nustatymus higienos normas. Maistas, paruoštas turistinime žygyje arba lauko stovykloje, turi būti geros kokybės, skanus ir įvairus. Pagal sanitarijos taisykles maistą reikia suvartoti per 2 valandas nuo jo pagaminimo. Būtina racionalios mitybos sąlyga poilsio arba praktikos metu – maisto kaloringumas – turi tiksliai atitikti paauglio energijos sąnaudas. Į tai reikia atsižvelgti dirbant visus žemės ūkio ir kitus darbus, reikalaujančius didelių fizinių pastangų. Be to, turi nesutrikti pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų) santykis, vitaminų ir mineralinių druskų kiekis.