Kas gali tapti geresniu rudens simboliu nei geltoni lapai ir didžiuliai oranžiniai moliūgai, žalios cukinijos, violetiniai baklažanai. Šios daržovės vis dažniau išsikovoja vietą mūsų meniu. Ir ne veltui – jose gausu vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Moliūgas
Ryškiaspalvis kvepiantis moliūgas, o ypač – gardžiai kvepiantis jo minkštimas, gausus vitaminų. Yra jame ir askorbino, ir B grupės vitaminų, vitaminų A bei E, taip pat vitamino K.
Dėl reto vitamino T gausos moliūgą galima laikyti puikiu garnyru prie kiaulienos, jautienos ir kitų riebių patiekalų, nes būtent vitaminas T gerina “sunkaus” maisto pasisavinimą ir neleidžia kauptis riebalams. Be to, moliūguose geležies yra daugiausiai iš visų daržovių. Manoma, kad moliūgų sultys padeda vyrams palaikyti seksualinį tonusą. Tokiu pačiu poveikiu pasižymi ir moliūgų sėklos.
Liaudies medicina pataria: Sergant kepenų ar šlapimo pūslės ligomis galima iš moliūgo ir kanapės sėklų pasigaminti “pieną”: po stiklinę abiejų augalų sėklų sutrinti, po truputį užpilant verdančiu vandeniu (3 stiklinės), po to perkošti, gautą masę dar kartą gerai išspausti. “Pieną”, pasaldžius medumi arba cukrumi, reikia išgerti per dieną.
Patisonas
Ši į skraidančiąją lėkštę panaši daržovė iš organizmo šalina blogąjį cholesterolį ir teigiamai veikia regėjimą. Ypač šia prasme naudingi ne balti, o oranžiniai patisonai. Šių daržovių sėklose yra medžiagų, kurios teigiamai veikia kepenų darbą, taip pat gerina medžiagų apykaitą, padeda iš organizmo pašalinti druskos perteklių, gydo podagrą.
Vitaminų patisone šiek tiek daugiau nei aguročiuose, tačiau mažiau nei moliūguose. Patisonai ne tik naudinga, bet ir išties skani daržovė. Pasak gurmanų, jų skonis labai primena artišokus. Jaunų keptuvėje patroškintų patisonų skonis primena šparagus, marinuotų – šampinjonus, o mažai parauginti puikiai atstoja agurkus.
Liaudies medicina pataria: Jeigu jus dėl širdies ar kepenų ligų kamuoja tinimai, paimkite vieną vidutinio dydžio patisoną, nulupkite jį, sutarkuokite, išspauskite sultis, į jas įdėkite šaukštelį medaus, išmaišykite ir gerkite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Cukinija (agurotis)
Baltuose aguročiuose ir dryžuotose cukinijose yra vitamino C. Šios daržovės pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, todėl jų rekomenduojame valgyti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ir tinimo kamuojamiems žmonėms. Cukinija naudinga ir tiems, kurie serga ateroskleroze, diabetu, kepenų ligomis. Turtingos kalio ir vario šios daržovės rekomenduojamos vartoti sergant mažakraujyste. Be to, jie gerina žarnyno peristaltiką. Puikiai tinka tiems, kuriuos kamuoja meteorizmas.
Liaudies medicina pataria: Sudiržusią pėdų odą suminkštinti padės šviežių cukinijų kaukė. Daržovę smulkiai supjaustykite, išdėliokite ant marlės ir uždėkite ant padų. Palaikykite 30 minučių, po to nuplaukite šiltu vandeniu, pėdas patepkite riebiu maitinamuoju kremu.
Baklažanai
Baklažanuose yra vitamino C, gausu B grupės vitaminų, kurie gerina nervų sistemos veiklą, padeda įveikti depresiją ir nemigą. Šiose daržovėse yra medžiagų, gerinančių žaizdų gijimą. Baklažanuose gausu ir mangano, geležies, cinko, todėl jų rekomenduojama valgyti sergant mažakraujyste. Ši daržovė mažina cholesterolio kiekį kraujyje, jose esančios kalio druskos gerina širdies darbą, padeda iš organizmo šalinti skysčius.
Pasak dietologų, baklažanai – bene tinkamiausia daržovė norint atsikratyti papildomų kilogramų. 100 g šios vertingos daržovės yra tik 28 kilokalorijos.
Liaudies medicina pataria: Dantų ir dantenų stiprinimui paimkite šaukštą baklažanų odelių, padžiovinkite orkaitėje, sumalkite kavos malimo mašinėle, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite nusistovėti. Po to įdėkite šaukštelį druskos. Gautu tirpalu skalaukite burną.
