Kokią žinią neša liga?

Tikriausiai mums nesunku sutikti, kad bet kokia liga veikia mūsų nuotaiką, mintis, bendrą psichologinę savijautą. Ar egzistuoja atvirkštinis ryšys? Ar emociniai bei mentaliniai veiksniai gali nulemti įvairius fizinius sutrikimus? Psichosomatinė medicina, be abejonės, sako taip. Kitaip tariant, vidinio pasaulio ir kūno neišskirsi, jie veikia kartu. Tarkim, jums po darbo dienos nuolat skauda galvą? Galima numanyti, kad darbas jums neša įtampą, galbūt patiriate nuolatinį stresą ar tiesiog per daug dirbate ir nemokate pailsėti. Visa tai yra psichologiniai veiksniai, kurie pasireiškia fiziniu skaausmu.

Kas yra psichosomatika?

Graikiškas žodis psyche reiškia dvasią, o soma – kūną. Šis teorija akcentuoja psichikos ir kūno vienovę. Liga laikoma vientisa, nedaloma į fizinę bei psichogeninę. Kai kurie autoriai mano, kad psichosomatinės ligos sudaro apie 60 procentų visų ligų. Kiti teigia, kad teoriškai visos ligos yra psichosomatinės. Juk logiška, kad įvairūs psichologiniai veiksniai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles.

Tarkim, norint išravėti piktžoles, reikia išrauti jas su visomis šaknimis, kitaip jos vėl greitai atgis. Taip ir su liga. Reikia gydyti simptomus, tačiau nepamiršti iešškoti ir priežasties, kodėl jie atsirado. Simptomai tarsi jums adresuotas vokas, o priežastis tai, kas yra jo viduje. Jį išmetus nieko nepakeisi, kadangi tas laiškas skirtas jums, todėl jį turite perskaityti.

Ką gali iškrėsti stresas?

Visi mes patiriame stresą, tai yra normalu. Str

resas – tai organizmo reakcija į aplinkos pasikeitimą. Kiekvienas žmogus į tokį pasikeitimą reaguoja skirtingai. Mokslininkai turi įrodymų, kad nervų sistema yra susijusi su imunitetu. Jeigu tie pokyčiai vyksta labai greitai, žmogus nespėja prie jų prisitaikyti, įvyksta „perkrovimas“, stresas pradeda „valgyti imunitetą“, o tai sukelia pavojų susirgti. Bet koks psichologinis vidinis konfliktas, įtampa per nervų sistemą veikia imunitetą ir sukelia problemų visam organizmui.

Stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo sutrikimus, alergijas, raumenų įsitempimą, kuris pasireiškia galvos, sprando, nugaros skausmu. Kovoje su stresu dalyvauja skydliaukė ir antinksčiai, todėl, esant stresinėms situacijoms, gali sutrikti jų funkcionavimas, t. y. hormonų gamyba.

Kas dar gali sužeisti kūną?

Į mūsų emocinius išgyvenimus ypač stipriai reaguoja širdis. Jeigu kada nors skundėtės širdies skausmu, tikriausiai iš aplinkinių teko išgirsti esą viskas nuo nerrvų. Juk ne be reikalo prirašyta tiek daug eilių apie meilę ir išsiskyrimą, kuriose sakoma „tu sužeidei man širdį“. Širdį galima labai greitai sužaloti.

  • Tarkim, nerimastingas žmogus, kuriam pasaulis – tai iššūkis, nuolatinė kova, kuris nori kažkam įrodyti, kad viską gali, tai jam gali kainuoti širdies aritmiją.
  • Arba žmogus, kuris nemoka savęs realizuoti vienas, jis nuolat įsikibęs į kitą asmenį, be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kas atsitinka, kai jį palieka tas, į kurį jis buvo atsirėmęs? Širdis sureaguoja, ir tai parodo per ligą. Jeigu žmogus nep
    perskaito šios žinutės, neišmoksta pamokos, ir toliau kartoja klaidas, širdis ir toliau reaguos, tik kitą kartą galbūt dar stipriau.
  • Manoma, kad problemos, susijusios su kaulais, sąnariais, kyla dėl nemokėjimo, negalėjimo įsitvirtinti gyvenime.
  • Nugaros negalavimai gali būti susiję su kokia nors našta: galbūt finansinėmis skolomis ar paslapties laikymu.
  • Regėjimo sutrikimai gali kilti dėl nenoro kažką pamatyti.
  • Pastaruoju metu tyrinėjant vėžines ligas, bandoma įrodyti, kad jų išsivystymui turi įtakos neišreikšti jausmai, pyktis, liūdesys. Jeigu žmogus nuolat kaupia viską savyje, tai niekur nedingsta, kūnas kada nors pavargsta ir suserga.

Ar įmanomas visapusiškas gydymas?

Taip gydant turėtų dalyvauti įvairūs specialistai: somatinės krypties gydytojas, psichoterapeutas, fizioterapeutas (atsakingas už įvairias fizioterapijos procedūras – masažus, vonias). Reiktų pabrėžti, kad psichoterapija bus naudinga tik tuo atveju, jeigu pacientas pats priims ir suvoks psichologinę ligos pusę, ir norės ieškoti priežasčių. Jeigu liga yra sukelta psichologinių veiksnių, juos pašalinus, ji pasitraukia, o žmogus turi mokytis nekartoti tų pačių klaidų, kad liga nesugrįžtų.

Būkite sveiki ir harmoningi

Jeigu mūsų kūną taip veikia neigiami išgyvenimai ir patyrimai, vadinasi, jį veikia ir pozityvi patirtis. Kūnas su pasitenkinimu reaguoja į mūsų teigiamas mintis, emocijas, nuotaikas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia vengti neigiamų jausmų, svarbiausia yra jų nenuslopinti, išreikšti. Būkite sąžiningas sau ir kitiems, nemeluokite. Pasistenkite daryti gyvenime tai, kas jums tikrai patinka.

Būtina išmokti kon

ntroliuoti stresą. Tai padaryti galima mokantis skirti svarbius dirgiklius nuo nesvarbių. Tai pat svarbu atskirti savo vertybes, nuo kitų žmonių primestų įsitikinimų. Turite suprasti, kad jūs patys renkatės, jūs nusprendžiate, ar tai, ką kiti žmonės galvoja, yra svarbu, ar visiškai neverta dėmesio.

Humoras yra vienas iš galingiausių ginklų kovai su ligomis. Jis padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir praskaidrina negatyvias mintis, o tai stiprina imuninę sistemą, padeda lengviau išgyventi stresą. Vienas žmogus sirgęs vėžiu ir pasveikęs pasakė: „jokiu būdu nebūčiau išgyvenęs, jeigu nemokėčiau iš visko pasijuokti”.

Tinkamas poilsis. Darboholizmas yra šiuolaikinės visuomenės rykštė. Tai yra priklausomybė, kuri kenkia jūsų sveikatai, tiek pat, kaip ir visos kitos priklausomybės. Darbas gali būti tik priedas prie gyvenimo, bet ne pats gyvenimas. Mokykitės ilsėtis, leiskite sau kartais „nieko neveikti”, mėgaukitės tuo. Pasaulis tikrai nesugrius be jūsų darbo. Pagalvokite ar galite išjungti darbo mobilų jūsų atostogų metu? Jeigu ne, laikas susimąstyti. O gal neprisimenate, kada atostogavote? Visų pirma, tai kvepia nemokėjimu organizuoti savo poilsio, antra, sveikatos sutrikimais. Pagalvokite ar verta?

Belieka palinkėti harmonijos!

Daugiau straipsnių rasite apsilankę svetainėje www.sveikaszmogus.lt

9 thoughts on “Kokią žinią neša liga?”

  1. 🙂 liuks straipsniukas 🙂

    Šiaip dėl paskutinės strofos… Vadyboje para skirstoma į tris aštuonetus: 8 – darbo valandos, 8 – miego valandos, 8 – įvairios veiklos valandos (sportas, tv, internetas, šventės ir t.t.);

    Pats turiu 3 veiklas (apie 8 val. per parą)…

    Tačiau esu turėjęs ir 5 veiklas (13-15 val. per parą). Kai dirbi, kaip jautis nesupranti nei gyvenimo prasmės, užsimiršta tikslai, sunku galvoti blaivia galva… Galų gale ir darbai ne tokie įdomūs.. Grįždavau namo apie 3 ryto iš po darbų…

    Po tokios nesąmonės (5 veiklos) perėjus prie 3 veiklų – gyvenimas pražysta įvairiausiomis spalvomis…
    Pasirodo buvau užmiršęs tokį malonumą, kaip pasivažinėjimas dviračiu, namų ruoša (pakalinėti, susitvarkyti ir pan.), pasijuokti su kaimynais, draugais, pasivaikščioti po miškkelį, pažaisti monopolį ar pokerį geroje kompanijoje…

    Na, keliais žodeliais – straipsnio paskutiniai trys paragrafai – JĖGA! 🙂

    Reply
  2. Dar vienas vinis į mano sąžinę 🙂 Žinau, kad sergu, nes nemoku ilsėtis, nemoku atsipalaiduoti, elgiuosi ir mąstau klaidingomis kryptimis. Eilinį kartą išsigydžiusi jau gal šeštą peršalimą šiemet, klausiu savęs, kodėl aš taip dažnai sergu? Valgau sveikai, geriu visokius vitaminus, būnu gryname ore, pakankamai judu… Bet vis tiek sveikata šluba. Ką aš bandau apgauti? Juk akivaizdu, kad dvaselę reikia gydyti, o ne peršalimus…

    Reply
  3. Tiesa, užmiršau paminėti..
    Kažkas labai protingas yra pasakęs:

    “Žmogus gyvena atvirkščią gyvenimą: aukoja sveikatą tam, kad uždirbtų pinigus, o po to leidžia pinigus tam, kad susigrąžintų sveikatą…”

    🙂

    Reply
  4. Remigijau, ne visada taip paprastai 😉 Dažnai ne pinigams sveikatą aukojam… Nervai, pyktis ir blogos mintys ją suvalgo.

    Reply
  5. Kaip sunku kartais juokauti,ar iš savęs pasijuokti,kai bendr auji su žmonėmis,kurie to nesupranta ir tiesiog ariasi,kabinasi prie kiekvieno žodžio, o bendraut tenka neišvengiamai,pvz. darbe.Dar yra tokia viršininkė,gera moteris,bet gera tik vyrams,o kiekvienoje moteryje mato varžovę,stengiasi aprėkt,pažemint,ypač jei šalia koks nieko vyriokas girdi,tada labai demonstruoja savo galią.Kaip nuo tokių gelbėtis.Kartais,jei negauna kokio vyro dėmesio,ji išsilieja ant mūsų.Bandėm ir gražiai , ir tolyn jau kartais pasiunčiam,ale kaip vampyrė.Po dienos kartais jautiesi išsunkta žmogus visai.

    Reply
  6. Stase, mes visada renkamės gyvenimo būdą ir darbą. Dažnai žmonės sako, kad dėl kokių nors aplinkybių, pavyzdžiui, pinigų negali mesti darbo ir daryti tai, ko iš tikro norėtų. Bet aš manau daugelyje situacijų tai tik išsisukinėjimai ir permainų baimė. Viršininkės neperauklėsit, bet galite pasirinkti nebūti jos pavaldinė.
    Aš pati ilgai blaškiausi, ieškojau, klydau ir brangiai už klaidas sumokėjau, bandydama būti tuo, kuo nesu. Galiausiai vis tiek aplinkybės susiklostė taip, kad užsiimu tuo, kas man patinka ir kam esu gabi. Matyt jei Dievulis davė kažkokia dovaną, kol jos neišnaudosi, gyvenimo nebus.

    Reply
  7. Dažniausiai stresą patiriame iš mums primetamų vertybių ir situacijų… Klausimas “ar mano siekiamybė, tikslas atneš man laimę?” gali mintis nukreipti visai į kitus dalykus. Svarbu laimę jausti kas dieną, o ne po daugelio metų, kai turėsim tą ar aną….

    Reply

Leave a Comment