1. Įvadas Apie 50% visų namo šilumos nuostolių sudaro šiluma, kurios netenkama persienas, nes jų plotas lyginant su kitomis atitvaromis yra pats didžiausias. Mintis, kad daugelis šiuolaikinių statybinių konstrukcijų labiau kenkiažmogaus sveikatai, nei ją saugo, skatina mus prisiminti tradicinesnatūralias medžiagas. Tokios yra senai žinomas keramzitas, polistirenoputplastis, akytbetonis (dujų silikatas), termoputos, ekovata. 2. Keramzitas 2.1 Gamyba. Norint trumpai jį apibūdinti, užtektų pasakyti, kad tai gerastermoizoliacines savybes turintis bei išoriniams poveikiams atsparus birusužpildas, maždaug 4-5 kartus lengvesnis už gamtinius analogus, kuriosudėtyje nėra tirpiklių ar plaušinių dalelių. Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį sukamosiose krosnyse 1150°Ctemperatūroje. Prie tokio karščio žaliavos gabaliukai išsipučia ir tampalengvomis, porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis granulėmis. Omolis, kaip žinia, jau tūkstančius metų naudojamas statybose dėl savopatvarumo bei puikių mikroklimatinių savybių. Gauto produkto ypatumaipriklauso nuo naudotų priedų bei pačios gamybos technologijos. Esantnestabiliai krosnies temperatūrai ar nepakankamai kepimo trukmei, keramzitogranulės viduryje lieka neiškepusio molio, kuris, gavęs drėgmės, imaplautis. Tai smarkiai sumažina tiek termoizoliacines, tiek irkonstruktyvines keramzito savybes. Taip pat labai svarbu, kad kepimo metunebūtų utilizuojamos chemijos pramonės atliekos. Pastarosios dažniausiainaudojamos kaip išsipūtimą gerinantys priedai, tačiau turi didelę įtakąkeramzito higieninėms savybėms. Todėl, iš pažiūros panaši medžiaga, galismarkiai skirtis. 2.2 Atsparumas ir savybės. Keramzitas gaunamas didelėje temperatūroje –dėl to ir pats yra nedegus bei atsparus ugniai (atitinka A1 klasėspriešgaisrinius reikalavimus). Kepimo metu išpūstų granulių poros sudaroapie 75% vidinio tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitasyra mažai įgerianti , atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Ventiliuojamas
10-20mm frakcijos keramzito sluoksnis turi tik 0,5%masės drėgmės.Keramzitas – laidus garui , nekaupia savyje vandens, o kartu yra ircheminei aplinkai atspari medžiaga. „Iškeptas“ keramzitas yra suskirstomas į frakcijas pagal skersmenį, o tuopačiu ir pagal savybes. Frakcijų dydžiai apsprendžia keramzito tankį, taippat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkus 2-4mmfrakcijos keramzitas sveria 400-600 kg/m³,tačiau jo atsparumas gniuždantsiekia 3MPa – jis kietas, nors ir lengvas. Viena populiaresnių yra 10-20 mmfrakcija, jos piltinis tankis yra apie 250-300 kg/m³, o šiluminio laidumokoeficientas λ10 – apie 0.09 (W/mK), jei jį lygintume su mineralinės vatostermoizoliacinėmis savybėmis, tai keramzitas šiek tiek atsilieka,mineralinės vatos – λ10 = 0.035 – 0.04 W/mK. Tačiau keramzitas turi daugdidesnę šiluminę inerciją kuri yra proporcinga jo tankiui. Dėl šiosinercijos keramzitu apšiltinta patalpa ne taip greitai reaguoja įtemperatūrinius pokyčius viduje ar išorėje. Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas puikiai absorbuojagarsą, nepaversdamas patalpos hermetiška uždara erdve. Naudojant jį tarpvidaus medinių perdangų, yra sudaromas garso barjeras. Šio užpildo tai patnepuola grybelis, neveikia korozija, jis nesukrenta. 2.3 Technologija. Keramzitą reikalui esant, galima panaudoti net keliskartus, taip pat įmanoma transportuoti pneumatine pompa net į 22-24maukštį, arba paskleisti 40m spinduliu horizontalia kryptimi. Kaipapšiltinimo medžiaga, nenaudojant jokių rišiklių, keramzitas yra tiesiogpilamas į tarpą tarp vidinės ir išorinės sienos, pasklisdamas jis užpildovisas ertmes, todėl jo nereikia spausti mechaniškai. Tai dar labiaupagreitina statybos procesą. Neretai pastato rekonstrukcijos metu paaiškėja, kad pamato laikomojigalia nedidelė. Tada stengiamasi kaip galima mažiau apkrauti esamąkonstrukciją – naudoti lengvas medžiagas. Net ir čia, ypač atliekantbetonavimo darbus, keramzitas yra nuostabus pagalbininkas. Naudojant jįkaip užpildą, galima gauti betoną, kurio tankis nuo 400 iki 2300kg/m³.Taigi, pasirinkus norimą betono stiprumą ,apkrova bus sumažinta, o tuopačiu pagerės ir sienos termoizoliacinės savybės. 3. Akytbetonis 3.1 Gamyba. Jau 19 a. pabaigoje buvo žinoma, kaip gaminti akytbetonį.Amžių sandūroje akytbetonio gamybos technologija buvo patobulinta:kietinimui imta naudoti suslėgtus garus. Taip buvo pradėta gaminti porėtamedžiaga – akytbetonis. Anksčiau ši medžiaga buvo vadinama dujų silikatu,tačiau dabar šis pavadinimas būtų netikslus, nes porų išpūtimui naudojamaaliuminio pudra, išsisklaido dar iki medžiagos kietinimo proceso. Gaminantakytbetonį, labai smulkiai sumaltą kvarco smėlį rišiklis paverčia tirštaželę primenančia mase. Smiltelės stipriai sukimba. Vėliau iš šios masėsautoklave gaminamas porėtas kalcio silikatas. 3.2 Atsparumas ir savybės. Porose uždarytas oras suteikia išskirtiniųšilumos izoliacinių savybių. Atitvarinių konstrukcijų iš akytbetoniopasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminiųplytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Labai svarbu yra tai, kadakytbetonį galima naudoti ne tik išorinių ar vidinių sienų statybai, bet irperdangoms, ir denginiams. Taip šilumos nuostoliai sumažinami visame name.Nors iš akytbetonio lengvai pasišalina perteklinė drėgmė, tačiau, statantpastatus, akytbetonio konstrukcijas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemąsumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista, be to, išvengiamastaigių temperatūros svyravimų. Akytbetonis sugeba sugerti drėgmę, o vėliaują grąžinti: taip reguliuojamas oro drėgnumas patalpose ir sukuriamaspalankus mikroklimatas. Akytbetonis pasižymi dar viena puikia savybe – taiekologiška medžiaga, neišskiriant! į aplinkų jokių toksiškų junginių.Gaminant akytbetonį, kuro sudeginama daug mažiau, nei gaminat tokį patįtūrį keraminiu plytų, be to, akytbetonio radioaktyvumas yra kelis kartusmažesnis nei tų pačių keraminių plytų. Pagal ekologiškumų akytbetonis užimaantrų vietų po medienos. 3.3 Technologija. Keli lemtingi gamybos proceso patobulinimai suteikėakytbetoniui visiškai naujų savybių. Iš akytbetonio gaminami sienųblokeliai, armuotos perdangos ir denginio plokštės, laikančios sąramos, Uformos blokai nelaikančioms sąramoms, laiptų pakopos, t.y. beveik visasstatybiniu medžiagų komplektas namui iš akytbetonio statyti. Dėl porėtosstruktūros jis yra masyvus, bet lengvas. Akytbetonis tvirtas it akmuo,tačiau jį lengva ir paprasta apdirbti, be to, jis yra visiškai nedegus, juoneplinta ugnis. Dėl ypatingos struktūros akytbetonį lengva pjaustyti,gręžti ir frezuoti, todėl dirbant su šia medžiaga galima kurti įvairesnesarchitektūrines formas. Geras gaminių tūrio ir svorio santykis leidžiaefektyviai išnaudoti transporto priemonių pajėgumų.Tai bene vienintelė medžiaga, iš kurios galima statyti išorines sienas irpapildomai jų nešiltinti. Tinkamai parinkus sienos storį bei blokeliutankį, tokią sieną pakanka nutinkuoti ir nudažyti (1 pav.). Nenaudojantapšiltinimo medžiagų, žymiai atpinga ir sutrumpėja statybos laikas. Reikiažinoti, kad išorinis tinkas turi būti laidus iš patalpų besiskverbiantiemsgarams, bet nelaidus krituliams.
[pic] 1 pav. Siena iš akytbetonio blokelių
Gaminant akytbetonio elementus, naudojama tiksli pjaustymo technologija.Kadangi gaminiu matmenys yra labai tikslūs, mūrijant vietoj skiediniogalima naudoti klijus. Toks mūras daug geresnis šilumos laidumo atžvilgiu,nes sienos savybės bet kurioje vietoje yra vienodos. 4. Ekovata 4.1 Gamyba. Ekovata – gaminama iš makulatūros pridedant nelakių organiniųmedžiagų – borokso bei boro rūgšties, kurios nekelia jokio pavojaus žmogaussveikatai. Pasaulyje statybose ji naudojama nuo 1893m. 4.2 Atsparumas ir savybės. Apšiltinant šia termoizoliacine medžiagamedines konstrukcijas, nebūtini antiseptikai, mediena apsaugoma nuo puvimo,grybelinių lygų bei graužikų, o pastatą nuo pelėjimo bei drėkimo. Gaisroatveju ekovata apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų,
turi geras garsą izoliuojančias savybes. Boro junginiai apsaugo ekovatą irsu ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelinių ligų,ekovatoje nesiveisia vabzdžiai ir graužikai. Ekovatos drėgmė priklauso nuoją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos (2 pav.).Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatossluoksnio, jos plaušeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę,kuri užkerta kelią orui patekti į ekovatos vidų, todėl namų apšiltinimuinaudojant ekovatą nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles. Savosudėtyje neturi lakių sveikatai pavojingų medžiagų. Nustatyta, kad bororūgšties druskos visiškai negaruoja, o boro rūgštis garuoja (pernešama)kartu su karštais vandens garais esant 100 laipsnių temperatūrai.Eksploatacijos metu temperatūra taip aukštai nepakyla, todėl ir bororūgštis praktiškai negaruoja. Ji priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei,todėl ji saugo medines ir metalines konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų irtiesioginio ugnies poveikio. Šią savybę suteikia į ekovatos sudėtįįterpiamos boro-borokso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalizacinędrėgmę ir pristabdo deguonies patekimą ir gaisro vietą, tuo stabdydamosugnies plitimą ir vėsindamos izoliacijos sluoksnį. Dėka boro junginiųekovata nedega ir nesilydo, o tiktai lėtai rusena. Gaisro metu ekovataneišskiria jokių nuodingų dujų.[pic] 2 pav. Drėgmės pasiskirstymo EKOVATOJE (300 mm sluoksnyje)
priklausomybė nuo sluoksnio storio ir metų laiko
Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra λ10 = 0.039 W/mK, prie +10°C.Šis termoizoliacinis rodiklis labai nedaug kuo skiriasi nuo pačio mažiausiomineralinės vatos rodiklio. 4.3 Technologija. Remiantis laboratorijų išvadomis ir patirtimi, ekovatanuo kitų termoizoliacinių medžiagų skiriasi tuo, kad ją naudojant daugeliuatveju nereikalinga brangi pastatams neleidžianti kvėpuoti garo izoliacija.Tai ne tik sumažina statybines išlaidas, bet pagerina ir pastatų
eksploatacines sąvybes. Naudojant ją nėra atliekų ir pertekliaus (tikreikalingais kiekiais reikiamu metu), sandėliavimo išlaidų, pakrovimo-iškrovimo išlaidų. Ji prailgina pastatų tarnavimo laiką, sumažina išlaidasjų remontui, saugo pastatus nuo šalčio/karščio ir nuo gausios drėgmės. 4.4 Šiltinimo būdai: 4.4.1 Pastatų sienų šiltinimas ekovata “sausu” būdu • Ekovata lengva, biri, suspausto oro pagalba lengvai paskirstoma medžiaga, todėl ja patogu apšiltinti oro tarpus sienose, sunkiai prieinamas konstrukcijų tuštumas ir vietas, kurioms netinka plokščių ar demblių pavidalo termoizoliacinės medžiagos. • Ekovatos izoliacinis sluoksnis būna tankus ir vientisas – nėra siūlų šilumai nutekėti. • Ekovatą į pastato atitvaras galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai specialiais išpūtimų įrengimais (3 pav.). • Ekovatą instaliuojant mechanizuotai gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, išpurenti ekovata plaušeliai tarpusavyje lengviau sukimba, sumažėja medžiagos išeiga. įpučiant į atitvarų ertmes ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos nusėdimo. [pic]3 pav. Išpurkšti ekovatą yra labai paprasta ir lengva
4.4.2 Pastatų sienų šiltinimas ekovata “drėgnu” būdu • Ekovata “drėgnu” būdu naudojama, kai nėra uždarų ertmių. • Ekovata užpūsta “drėgnu” būdu išlaiko savo formą, apšiltinant sausu metų laiku išdžiūsta per keletą dienų, apdailą atlikti galima neskubant. • Ekovata apšiltinant “drėgnu” būdu galima pasiekti norimą šiluminę varžą, nes ekovatą galima užpūsti 5-15 cm storio sluoksniu.
Instaliuojant ekovatą mechanizuotu būdu, į sienų ertmes, tankiu daugiaukaip 45 kg/m3 ji nesuslūgsta (4 pav.). Teisingai eksploatuojant pastatąvata išlieka pilnavertė daugiau kaip 50 metų.
4 pav. Ekovatos išpurškimas. 4.4.3 Pastatų šiltinimas ekovata “klijiniu” būdu • Ekovatą naudojant klijiniu būdu, nereikia įrengti karkaso. • Ekovata klijiniu būdu galima apšiltinti horizontalius arba pasvirusius paviršius (pučiant iš apačios)
• Ekovata klijiniu būdu gali būti naudojama kaip antikondensacinė danga metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų pastatams. • Ekovata apšiltinus paviršius klijiniu būdu nebūtina atlikti apdailą. 5. Termoizoliacinės putos 5.1 Gamyba. Sienų oro tarpui užpildyti naudojamos termoputos darvadinamos aminoplasto putomis. 5.2 Atsparumas ir savybės. Termoputos mažai praleidžia šilumą, jų šilumoslaidumo koeficientas tik 0,033 W/mK, tai vienas iš pačių mažiausių rodikliųtarp mūsų tiriamų medžiagų. Termoizoliacinės putos yra atsparios degimui,jos nepalaiko degimo proceso, joms yra suteiktas A2 kategorijospriešgaisrinis sertifikatas. Putose nesiveisia nei graužikai, neivabzdžiai, nei grybeliai. Medžiaga yra ištirta laboratorijose ir turivisuomenės sveikatos centro leidimą naudoti gyvenamų namų šiltinimui. Taiekologiškai švari medžiaga, į aplinka neišskiria jokių nuodingų cheminiųmedžiagų. 5.3 Technologija. Efektyvus namų šiltinimo būdas – sienoje esančio orotarpo užpildymas porėta medžiaga. Termoputomis užpildžius oro tarpus,pasiekiamas dvigubas efektas: sustabdoma ventiliacija tarp sienų irpadidėja sienos šiluminė varža. Sienų šiltinimas, užpildant oro tarpus,Europoje naudojamas daugiau kaip 40 metų ir yra pakankamai ištobulintas.Termoputos yra specialiai skirtos sienų oro tarpams užpildyti ir atitinkaEuropos bendrijos standartus ir ekologinius reikalavimus. Medžiaganepraleidžianti drėgmės ir atspari šalčiui, yra priskirta nepalaikančiųdegimo medžiagų klasei. Įpurkštos termoputos leidžia sienoms kvėpuoti, yrailgaamžės ir praktiškai tarnaus nekeisdamas savo formos tol, kol stovėsnamas. Apšiltinus sienų ertmes, bendrus namo šilumos nuostolius galimasumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus (5pav.). Vadinasi sienų šiltinimui išleistos lėšos visiškai atsipirks per 4metus. [pic] 5 pav. Šilumos bei kuro nuostolių mažinimas naudojant termoputos5.4 Šiltinimo eiga: • Išorinėse namo sienose kas 1 m vertikalia ir horizontalia
kryptimi yra gręžiamos 16-18 mm skylutės. • Specialioje įrangoje yra sumaišomi termoputų komponentai. • Kompresoriaus suspausto oro pagalba komponentų mišinys yra išpučiamas ir termoputos per žarną su antgaliu pro skylutes yra įpurškiamos į tarpusienius. • Užpildžius oro tarpus, darbuotojai užtaiso skylutes cemento skiediniu taip, kad nelieka jokių žymių. 6. Polistireninis putplastis 6.1 Gamyba. Polistireninis putplastis (Expanded Polystyrene – EPS),gaminamas iš plėtriojo polistireno kurį šeštajame dešimtmetyje pirmąkartsusintetino Vokietijos bendrovė BASF. Jis susideda iš tarpusavyjesusijungusių tuščiavidurių granulių. Jame yra 98 % oro ir 2 % polistireno.Polistirenas gaminamas iš naftos perdirbimo produktų – stirolo (C8H8) irpentano (C5H12). Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena sukita į grandines, polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunamaspolistirenas. Stirolas yra bespalvis skystis, 1831 pirmą kart išskirtas išmedžio žievės, o šiandien gaminamas iš naftos. Pentanas, EPS medžiagojenaudojamas kaip plėtiklis, yra sotusis angliavandenis, kurio sudėtyje yrametano ir propano. Plėtrusis polistirenas aprūpinamas degumą slopinančiupriedu. Dažniausia tai – heksabromciklododekanas (HBCD). Lietuvojedraudžiama naudoti polistireninį putplastį be degumą slopinančių priedų.[pic] 6 pav. EPS polimerizacijos procesas
6.2 Atsparumas ir savybės. Polistireninis putplastis yra labai lengvamedžiaga, turinti geras šilumos izoliavimo savybes, nedidelį vandensįgertį. Lyginant su kitomis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, EPS turilabai gerą mechaninį stiprį. Jis nesudaro pelėsiniams grybams palankiosterpės, degdamas išskiria mažai nuodingų medžiagų (kelis kartus mažiau negudegant spygliuočiams), netirpus vandenyje. Polistireninis putplastis yrapakankamai atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui. Polistireninįputplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras0,2–0, 5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0, 001 mm. Orasyra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias polistireninioputplasčio termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido,termozioliacinis poveikis išlieka pastovus. Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumas. Juo šilumos
laidumas mažesnis, juo geresnė termoizoliacija. Polistireninio putplasčiogaminiams paprastai būdingas 0,030 – 0,045 W/(m·K) šilumos laidumas.[pic] 7 pav. polistireninio puplasčio šilumos laidumas
Svarbi polistireninio putplasčio savybė yra mechaninis stipris veikiantapkrovai. Skiriamas gniuždomasis įtempis (jis gali siekti, kai gaminysdeformuojamas 10%, net 450 kPa), lenkiamasis stipris (jis maksimaliai 750kPa), statmenas paviršiui stipris tempiant (iki 400 kPa). Polistireninioputplasčio atveju svarbesnis gniuždomasis įtempis, nes taikantpolistireninį putplastį dažniau tenka susidurti su gniuždomąja apkrova.Gaminių kontrolės tikslais pasirinktas gniuždomasis įtempis esant 10%deformacijai, nors praktikoje polistireninio putplasčio deformacijaapkrovos sąlygomis būna daug mažesnė. Gniuždomasis įtempis priklauso nuotankio, taip pat bandymo temperatūros. Didelis polistirenio putplasčio privalumas statmenas paviršiui stipristempiant. Kintant garinei drėgmei bei temperatūrai, ši polistireninioputplasčio savybė nekinta. Geros polistireninio putplasčio stiprio savybėssąlygoja tai, kad pastatų išorinės sienos, apšiltintos polistireniniuputplasčiu ir nutinkuotos plonasluoksniu tinku, gerai atlaiko fasadųįrengimo kokybės tikrinimo bandymus. Polistireninis putplastis yra degus(priskiriama E degumo klasė, tai ta pati kategorija, kuriai priskiriamoskompozicinės sistemos su akmens vata). Veikiamas didesnės negu 100°Ctemperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis irgaliausiai lydytis. Polistireninio putplasčio su degumą slopinančiaispriedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degiosdujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimoproduktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis,kurių temperatūra yra 450–500°C. Polistireninis putplastis savaimeneužsidega esant žemesnei negu 450°C temperatūrai. Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, todėl neskleidžiavandenyje jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti požeminius vandenis. Polistireninis putplastis nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomismedžiagomis neužteršia dirvožemio. Polistireninis putplastis nėra
radioaktyvus: neskleidžia jokio alfa, beta ar gama spinduliavimo. 6.3 Technologija. Polistireninis putplastis turi labai dideli panaudojimospektrą (8 pav.), jis nepūva, nedūla ir yra atsparus senėjimui. Pastatųsienų šiltinimo kaina, naudojant polistireninį putplastį gali būti mažesnėnuo 12 iki 33%, priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos ir medžiagos.Polistireninis putplastis yra vertinga medžiaga, gamybos atliekas beinepanaudotą EPS galima pakartotinai naudoti gamybos cikle, o sumalus – kaiplengvą priedą betono ir statybinių skiedinių mišiniams. Plokštės gaminamospageidaujamų matmenų. Jas labai lengva supjaustyti pagal pageidaujamą dydįir matmenis. [pic] 8 pav. EPS panaudojimo spektras7. Išvados Palyginus keramzitą, polistireno putplastį, akytbetonį (dujų silikatas),termoputas ir ekovatą, buvo prieita prie tokios išvados, jog daugelis šiųtermoizoliacinių medžiagų ne tik, kad neatsilieka nuo jau tradicinėmistapusių „Paroc“ bei „Isover“ gaminių, bet juos kai kur net lenkia. Visosšios termoizoliacinės medžiagos yra ekologiškai švarios, neteršia aplinkos.Parvarios laiko atžvilgiu, bei aplinkos poveikiui. Kai kurios, reikaluiesant gali būti „prikeltos“ antrai jaunystei, panaudojamos iš naujo(keramzitas, polistirolo putplastis). Tai laiko ir daugelio statybosspecialistų patikrintos ir pripažintos šilumos izoliavimo priemonės, tadmanau ateityje jos užims aukštą vieta gyvenamųjų pastatų šiltinime.
8. Literatūra 1. Statybinių medžiagų laboratorinės užduotys 2. Internetas: http://www.agine.lt; http://www.kaunosilas.lt; http://www.baltijospolistirenas.lt; http://www.ekorema.lt. 3. Žurnalas „statyk“ 2001m.