Ekovata

EKOVATOS aprašymas

Ekovata – organinė termoizoliacinė medžiaga, gaminama iš celiuliozės pluošto, prisotinto netoksinėmis mineralinėmis druskomis. Ekovata yra pilka arba balta smulkiapluoštė vatos pavidalo medžiaga, susidedanti iš mechaniškai susmulkintos makulatūros (80 % ), boro rūgšties H3BO3 (12 %) ir borakso Na2B4O7x10H2O (8 %) mišinio. Balta ekovata gaminama iš makulatūros be spaudos dažų ir naudojama apdailos darbams.ji priklauso sunkiai užsiliepsnojančių degių medžiagų grupei pagal RSN 133-91 klasifikaciją ir bandymų rezultatus. Dėl įeinančių į sudėtį antipireninių priedų – boro junginių ekovata sunkiai užsiliepsnoja ir apsaugo nuo užsiliepsnojimo ja padengtas medines konstrukcijų detales. Išleidžiamos ir naudojamos vaatos drėgnumas neturi viršyti 12 % ir paprastai siekia 9-11%. Atitvarinėse konstrukcijose ekovatą būtina saugoti nuo atmosferinių kritulių ir kapiliarinės drėgmės. Normuojamas drėgmės prieaugis ekovatoje per drėgmės kaupimosi periodą pagal RSN 143 – 92 atitvarinėse konstrukcijose neturi viršyti 3 %.
Sieninėse atitvarinėse konstrukcijose naudojamos ekovatos skaičiuojamoji šiluminio laidumo koeficiento reikšmė priklauso nuo medžiagos apsaugos.

Skiriami trys apsaugos būdai:

 abi ekovatos sluoksnio atitvaroje pusės liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršių – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,048 W/mK.
 šilta ekovatos sluoksnio atitvaroje pusėes liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršiaus, o kitoje pusėje yra appsauga nuo vėjo (pvz, kieta medžio plaušo plokštė ar statybinis kartonas, sujungta siūlėmis glaudžiant, vinimis) – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,052 W/mK.
 šilta ekovatos sluoksnio pusė liečiasi prie blogai orą praleidžiančios medžiagos paviršiaus, o kitoje pusėje oro tarpas – skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas =0,056 W/mK.

Geras ek

kovatos termoizoliacines savybes lemia:

 Žaliava-celiuliozės pluoštas(todėl ekovatai būdingos medienos savybės);
 Jos struktūroje esantis nejudrus oras, kuris sudaro iki 85 % viso medžiagos tūrio;
 Mažas oro pralaidumas, kurį lemia medžiagos smulkiapluoštė struktūra.
Pagrindinė ir svarbiausia ekovatos savybė yra mažas laidumas šilumai, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas =0,048 W/mK. Nustatytas šilumos laidumo koeficiento =0,048 W/m2K didys taikomas be pataisų ekovatai atitvarinėse konstrukcijose, kuriuose tankis nuo 35 iki 70 kg/m3.

Kitos svarbios ekovatos savybės :

Atsparumas drėgmei
Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Mediena veikia kaip drėgmės “reguliatorius”. Tai yra didelis privalumas, nes konstrukcijose atsiradusią perteklinę drėgmę ekovata absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio, o tai tik nežymiai keičia jos termoizoliacines savybes ir neleidžia pastatų atitvarinėse konstrukcijose susidaryti kondensacinei drėgmei.
Ekovatą naudojant tinkamai suprojektuotose pastatuose, galima nenaudoti garo izzoliacinio sluoksnio. Gaunama “kvėpuojanti” siena, per kurią vyksta natūralus vėdinimas.

Atsparumas ugniai
Ekovata gaisro atveju apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato laikančių konstrukcijų. Šią savybę termoizoliacinei medžiagai suteikia į jos sudėtį įeinančios boro-borakso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalinę drėgmę ir deguonis sunkiau patenka į degimo vietą. Ekovata neužsidega ir nesilydo, o tiktai lėtai rusena.

Biologinis atsparumas
Boro junginiai (antiseptikai), įeinantys į ekovatos sudėtį, medines konstrukcijas apsaugo nuo puvimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia graužikai, todėl išvengiama įvairių pažeidimų, kuriuose jie padaro termoizoliacijoje ir besiliečiančiose su ja

a konstrukcijose.

Patalpų apsauga nuo triukšmo

Ekovata puikiai izoliuoja garsą, todėl yra naudojama patalpų apsaugai nuo triukšmo. Ji gerai užpildo visus tarpus ir plyšius, sudarydama ištisinį sluoksnį, o tai ypač svarbu įrengiant garso izoliaciją tarp patalpų.

Ekovatas panaudojimo ypatumai
Į pastato atitvaras ekovatą iš maišų galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai. Rekomenduojamas pastarasis atitvarų šiltinimo būdas. Gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, ekovatos plaušeliai tarpusavyje labiau sukimba, sumažėja išeiga. Įučiant ekovatą į atitvaros ertmes, ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos susėdimo. Ekovata galima šiltinti visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus. Ekovata, pučiama su vandeniu ir klijais, labai plačiai naudojama ir kaip antikondensacinė danga (nešildomų metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų pastatams).
Ekovatos panaudojimo atitvarų apšiltinimui efektyvumas priklauso nuo jos įvedimo į atitvarą technologijos. Naudojami ir skiriami šie mechanizuoto ekovatos įvedimo į atitvaras technologijos būdai:
 Sausas
 Šlapias
 Šlapias klijinis
Jų panaudojimo tikslingumas priklauso nuo atitvaros konstrukcijos. Visiems būdams naudojamas tokios pačios įrangos komplektas. Ekovatos padavimo atstumas iki 40 m, padavimo aukštis iki 25 m.

 Sausas ekovatos įvedimo būdas naudojamas horizontalių bei šlaitinių atitvarų ir mūro sienų apšiltinimui. Ekovatos sąnaudos sudaro apie 35 kg/m3 mūro atitvarų apšiltinimui. Ekovatos ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, sudaro apie 20 – 30%. Ekovata per žarną oro srovės pagalba užpilama ant horizontalių perdangų paviršiaus, įpučiama į uždaras šlaitines atitvaras, mūro oro tarpus, ertmes tarp grindų ir perdangos. Sausu būdu už

žpūstas ant horizontalios perdangos ekovatos sluoksnis suslūgsta, todėl sluoksnio storis turi viršyti reikiamą 15 – 20%.

 Šlapias ekovatos įvedimo būdas naudojamas vertikalių atitvarų apšiltinimui. Ekovatos tankis (sąnaudos) šlapiu būdu užpildytose atitvarose sudaro apie 65-70 kg/m3; medžiagos sąnaudų ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, 10-20 %. Šlapiu būdu suformuotas ekovatos apšiltinimo sluoksnis nesuslūgsta. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba paduodama į atidengtą iš vienos pusės atitvarinę konstrukciją. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandeniu paduodamu atskiru vamzdeliu. Sudrėkinta ekovata užpurškiama per antgalį ant ašiltinimo paviršiaus. Ekovatos sluoksnio perteklius nulyginamas elektriniu 640 mm ilgio voleliu pagal karkaso vertikalių tašų paviršių. Ekovatos perteklius, nubrauktas nuo paviršiaus, surenkamas ir panaudojamas antrą kartą. Sufuormuotam ekovatos apšiltinimo sluoksniui pradžiūvus, įrengiamas vėjo ekranas ar garso izoliacijos sluoksnis. Ekovata išpurškiama 0,7 – 0,9 atm slėgiu, nepatartinu ekovatą užpurkšti ant lygaus slidaus paviršiaus.

 Šlapias klijinis ekovatos užpūtimo būdas naudojamas lubinių ir sieninių paviršių apšiltinimui ir apdailai. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba užpurškiama ant apšiltinamo ar apdailinamo paviršiaus. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandens klijų mišiniu, kuris paduodamas atskiru vamzdeliu. Apdirbamam paviršiui nereikia specialaus paruošimo, šiuo būdu galima užpurkšti iki 70 mm storio ekovatos sluoksnį. Lubų ir sienų apdailai gali būti naudojama balta pagal specialų užsakymą pagaminta ekovata. Apdailintas ir apšiltintas paviršius gaunamas purus, gerai absorbuoja garsą. Šis bū

ūdas gali būti naudojamas triukšmingų patalpų apdailai.

Ekovata kaip termoizoliacinė medžiaga naudojama gyvenamųjų, civilinių, pramoninių, žemės ūkio ir kitų pastatų, kuriuose temperatūra šaltuoju metų laiku palaikoma aukštesnė nei lauko, atitvarų apšiltinimui. Atitvarinėse konstrukcijose ekovata negali būti apkraunama, išskyrus nuosavą svorį, ji nenaudotina sutapdintų stogų apšiltinimui.

Sienų apšiltinimas ekovata

Apšiltinimo būdas gali būti naudojamas įvairaus aukštingumo pastaų išorės sienoms, turinčioms oro tarpą, apšiltinti. Ekovata mechanizuotai sausu būdu įpurškiama į oro tarpą pro 250 x 100 mm angas, kurios gaunamas išimant iš išorinio plytų sluoksnio vieną plytą. Vienam aukštui rekomenduojama paruošti dvi angų juostas: vieną ties sienos viduriu, 1,3 – 1,4 m aukštyje nuo grindų, kitą po perdangos apačia pirmoje ar antroje plytų eilėje. Patikimesniam oro tarpo užpildymui angos paruošiamos ir po langais. Angos išdėstomos 0,25 m atstumu nuo kampo ir horizontaliai kas 1,0 – 1,25 m, kai oro tarpo plotis iki 80 mm ir kas 1,5 m, kai oro tarpo plotis viršija 80 mm. Toks angų išdėstymas naudojamas, kai sienos sluoksniai perrišti horizontaliomis diafragmomis. Jei mūro siena perrišta vertikaliomis diafragmomis, tai angos išdėstomos taip, kad kiekvienam oro tarpo segmentui tektų ne mažiau viena anga.
Įpučiamos į oro tarpą ekovatos tūrio masė sudaro 50kg/m3. Po sienų užpildymo angos kruopščiai užtaisomos.
Ekovata gaminama pagal LR Statybos ir urbanistikos ministerijos suderintas technines sąlygas TS 5967247 – 01 – 93.
Naudojant mechanizuotą ekovatos įpurškimą į sienose esantį oro tarpą sausu būdu apšiltintas Fordo įmonės atstovybės prie Klaipėdos pastatas.
Ekovatos sąnaudos lm2 sienos paskaičiuojamos pagl faktinį jos sunaudojimą. Apytikriam ekovatos kiekio skaičiavimui pagal oro tarpo plotį jos kiekis turi būti padidintas apie 20 %, kadangi oro tarpas sienoje dažniausiai būna nevienodos pločio, o mūro siūlės vidinėje dalyje nepilnai užpildytos. Apšiltinimo sluoksnio šiluminė varža paskaičiuojama iš ekovatos sluoksnio varžos atėmus buvusio oro tarpo varžą.

Stogų ir perdangų šiltinimas

Pastato stogas šiltinamas tais atvejais, kai pastogėje (mansardoje) numatoma įrengti nuolat gyvenamas patalpas. Šiltinant stogo konstrukciją tikslinga įrengti vėdinamą oro tarpą (oro tarpas nereikalingas tiktai tais atvejais, kai stogo dangai panaudotas šyferis, karamikinės arba betono čerpės t.y. dangos tarp kurių elementų susidaro tarpeliai, užtikrinantys stogo konstrukcijos vėdinimą). Oro tarpas vėdinamas įrengus oro įėjimo angas karnizo konstrukcijoje ir išėjimo angas viršutinėje stogo dalyje (panaudojant specialius kraiginius elementus arba išvedant orą į viršutinę stogo dalį, vėdinamą per angas iš frontonų pusės). Vėdinant oro tarpą, būtina apsaugoti termoizoliacinę medžiagą nuo judančio oro įrengiant priešvėjinę izoliaciją (t.y. pergaminą, “Eltete” bituminį popierių arba apsauginį sluoksnį iš atsparių cemento drožlių). Virš vėdinamo oro tarpo po stogo danga įrenginiams hidroizoliacinis sluoksnis, kuriam galima panaudoti “Eltete” firmos Panssari arba Extra armuotas plėveles, kurios pasižymi ir antikondensacinėmis savybėmis. Ekovatos sluoksnio storis šiltinant šlaitinį stogą arba pastogės perdangą 20 – 25 cm. Esamų pastatų pastogės perdangų šiltinimas užpučiant ekovatą – vienas iš pačių efektyviausių ir pigiausių šiltinimo būdų, pasižymintis didele darbų atlikimo Sparta ir maža jų kaina.

Eksplotuojamų pastatų perdangos apšiltinimas užpilant ant perdangos mechanizuotai sausu būdu arba rankiniu būdu ekovatos sluoksnį. Reikiamas perdangai apšiltinti ekovatos sluoksnio storis parenkamas pagal norimą gautii perdangos sumarinės šiluminės varžos Ra prieaugį. Šviežiai užpiltos ekovatos sluoksnio storis turi būti 20 % didesnis už reikiamą, dėl ekovatos suslūgimo.

Jeigu ant norimos apšiltinti perdangos įrengta gridų konstrukcija, ekovata gali būti mechanizuotai sausu būdu įpurškiama tarp grindų ir perdanga. Tam tikslui vietomis išardoma grindų danga, paruošiant angas į visas ertmes tarp gulekšnių. Jeigu atstumas tarp grindų ir perdangos 85 mm ir daugiau, vienam tarpui tarp gulekšnių pakanka vienos angos, per kurią užpildoma visa pogrindinė ertmė.

Apšildant pirmo aukšto grindis virš nešildomo rūsio, būtina garo izoliacija. Garo izoliacijos paskirtį drėgno ir normalaus drėgmės rėžimo patalpoms gali atlikti ant grindų patiestas linoleumas. Normalaus drėgmės rėžimo patalpų grindims garo izoliacija gali tarnauti ir grindų dažų arba lako danga (dažymas ar lakavimas du kartus su plyšių užglaistymu).

Gelžbetoninės pastatų perdangos gali būti apšiltinamos ant lubinio paviršiaus mechanizuotai šlapiu būdu su klijais užpurkštu ekovatos sluoksniu. Ekovatos sluoksnio storis iki 70 mm, jis atlieka ir apdailos funkciją. Toks apšiltinimo būdas rekomenduojamas rusių perdangoms.

Nurodymai vykdant darbus su ekovata

Vykdant statybos – montavimo darbus būtina laikytis reikalavimų. Ekovata į statybų aikšteles turi būti tiekiama įpakuota. Objekte ji sandeliuojama tik dengtose patalpose, apsaugant ją nuo atmosferinių kritulių.
Pastatų išorės apšiltinimo darbai turi būti vykdomi šiltuoju metų laikotarpiu. Perdangų ir grindų apšiltinimo darbai vygdomi uždengus pastato stogą ir užsandarinus durų ir langų angas. Išorės sienų apšiltinimo mechanizuoti ekovatos užpurškimo šlapiu būdu darbai gali būti vykdomi kai oro temperatūra aukštesnė kaip + 10 C ir santykinė oro drėgmė neviršyja 75 %. Mūrijant sienas su ekovatos sluoksniu, technologinių pertraukų metu, o taip pat nedarbo metu, nebaigtas mūras turi būti uždengiamas hidroizoliacine medžiaga, apsaugant apšiltimo sluoksnį nuo atmosferinių kritulių. Draudžiama mūro darbams naudoti apdailos plytas, kurių drėgmė viršija 6 %.

Darbininkai, vykdantys apšiltinimo darbus su ekovata, privalo naudotis individualiomis apsaugos priemonėmis – respiratoriais.

Leave a Comment