Statybines apsiltinimo medziagos

247 0

Turinys

Įvadas..............................2

Polistireninis putplastis..............................3

Poliuretaninės putos..............................5

Mineralinė vata..............................7

Akmens vata..............................9

Stiklo vata..............................11

Eko vata..............................13

Kitos izoliacinės medžiagos..............................15

Įvadas

Dėl šilumos energijos taupymo poreikio per 10 pastarųjų metų statomų ir renovuojamų pastatų išorės atitvaros mūsų šalyje labai pakito. Dabar jos yra sudėtingesnės, joms vartojama daugiau šilumos izoliuojamųjų medžiagų, sudėtingesnės ir brangesnės statybos technologijos. Projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratorijose, bei sertifikuotos. Nereti atvejai, kai pastatuose dėl didelio oro drėgnumo veisiasi pelėsiniai grybai, patalpose susidaro diidelis anglies dvideginio kiekis. Tai turi įtakos žmonių sveikatai, darbingumui, mokymuisi, poilsiui ir pan. Siekiant patalpas pašiltinti pirmiausia stengiamasi jas užsandarinti. Sandariose patalpose tikrai tampa šilčiau, tačiau didėja oro santykinis drėgnumas, ima veistis pelėsis, didėja anglies dvideginio koncentracija. Tad pastatus būtina sandarinti saikingai. Šiltinant stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienas, būtina šiltinti ne tik išorines sienas, bet ir 50 cm lubų bei vidaus sienų kraštus, kurie liečiasi su išorine siena. Langų, durų angokraščius būtina apšiltinti ištisai. Prieš pradedant darbus visus pelėsinius grybus būtina krruopščiai išnaikinti. Šiltinimo medžiagas būtina klijuoti ištisai, nepaliekant jokių oro tarpų tarp šiltinimo plokščių, taip pat jokių skiedinių, klijų ar medinių tašų. Neišvengiamus plyšius reik užpildyti tik termoizoliacine medžiaga. Dėl šilumos energijos taupymo poreikio per 10 pastarųjų metų statomų ir renovuojamų pa

astatų išorės atitvaros mūsų šalyje labai pakito. Dabar jos esti sudėtingesnės, joms vartojama daugiau šilumos izoliuojamųjų medžiagų, sudėtingesnės ir brangesnės statybos technologijos. Projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratorijose, bei sertifikuotos.

Polistireninis putplastis

Polistirenas yra vandeniui laidžios termoplastinės putos kurios yra labai geros garso ir temperatūros palaikymo izoliacinės medžiagos. Jos būna dviejų rūšių, išsiplečiančios(EPS) ir išspaudimo(XEPS) taip pat žinomos kaip putplastis. Du tipai kurių kainos ir kokybės santykis skiriasi. Polistireninė izoliacija turi ypatingai glotnų paviršių kurio daugiau nei viena izoliacine medžiaga neturi.

Dažniausiai putos yra suformuojamos arba supjaustomos blokais, nes tada puikiai tinka sienų izoliacijai. Putos yra degios todėl turėtu būti padengiamos heksabromiciklododekanu (HBCD). HBCD neseniai buuvo patikrintos dėl užsidegimų, sveikatos ir aplinkos rizikos, susijusios su jo naudojimu. Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido, termoizoliacinis poveikis išlieka pastovus.

Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,03-0,045 W/mK šilumos laidumas. Visoms medžiagoms būdingas tam tikras matmenų pokytis. Putplasčio matmenys kinta dėl temperatūros poveikio, vėlyvosios susitraukties ir mechaninės apkrovos. Putplasčio terminio plėtimosi koe

eficientas yra 0,05-0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Putplastis nėra higroskopinis. Įmirkis panardinus į vandenį nedidelis – 15-30 kg/m³. Ilgalaikis mirkymas difuzinės absorbcijos būdu neviršija 3 %. Polistireninio putplasčio taikymas neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. Į temperatūrų svyravimų sukeliamus matmenų pokyčius atsižvelgtina projektavimo stadijoje. Esant aukštoms temperatūroms priklauso nuo poveikio trukmės ir mechaninės apkrovos. Nesant apkrovos, polistireninis putplastis gali trumpai atlaikyti gerokai aukštesnės negu 100 º C temperatūros poveikį.

Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos sąjungos šalių, statyboje galima naudoti tiktai putplastį su nedegumo priedais. Toks putplastis žymimas indeksu F ir priklauso sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų klasei. Veikiamas liepsnos traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį putplastis F liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo.

Putplastis nepūva ir yra atsparus senėjimui, tačiau veikiamas ultravioletinių spindulių pagelsta ir darosi trapus, todėl šiltinant išorėje ar viduje kur gausu saules spindulių putplastį be apdailos saulėtu metų laiku laikyti ilgiau nei mėnesį nerekomenduojama dėl gresiančios erozijos.

Polistireninis putplastis neturi liestis su ardančiomis jį medžiagomis. Atsparus šioms medžiagoms :

Jūros vandeniui, druskingiems skiediniams, kalkėms, cementui, gipsui, anhidridui, natrio ir kalio šarmams, gesintoms kalkėms, muilui, drėkinamiems tirpalams, 35 %druskos rūgščiai, iki 50 % azoto rūgščiai, sieros rūgščiai iki 95 %, atskiestoms ir silpnoms muilo ir anglies rūgštims, pelkių vandeniui, druskoms ir trąšoms (statybinei salietrai), bitumui, pienui, sil

likono alyvai, amoniakui, sąlygiškai atsparus augaliniam aliejui, parafininei alyvai, vazelinui, dyzelinei alyvai, metilo ir etilo spiritui.

Neatsparus :

Šaltam bitumui ir bituminiam glaistui su skiedikliais, degutui, degutiniam tepalui, pikiui, organiniams skiedikliams,acetonui, acto esencijai, benzolui, ksilolui, trichloretilenui, lako skiedikliams, terpentinui, sotiesiems angliavandeniliams cikloheksanui, vaitspiritui, karbiuratoriniams ir dyzeliniams degalams.

Putplastis yra biologiškai neutralus, t. y. nekenkia nei aplinkai nei sveikatai. Jis nėra radioaktyvus nes nėra formaldehido. netinka gyvoms būtybėms kaip maistas todėl jis nėra maitinamoji pelėsių ar puvimo bakterijų terpė. Netirpsta vandenyje ir neišskiria jame tirpių medžiagų, kurios teršia gruntinį vandenį. Ši termoizoliacinė medžiaga neužteršia dirvožemio, kadangi ji nepūva ir neyra. Polistireninis putplastis neturi formaldehido ir neskleidžia radioaktyvaus spinduliavimo. Plėtiklio funkcijas atliekantis pentanas greitai suyra. Pentano irimo produktus sugeria vanduo ir dirva, kur jie suskaldomi į anglies dioksidą ir vandenį.

Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu. Galimas įvairiapusiškas polistireninio putplasčio kartoninis panaudojimas. Pavyzdžiui, sumaltas panaudotas polistireninis putplastis dedamas į betono masę, sumaišytas su dirvožemiu gali būti naudojamas dirvos ventiliavimui.

Kiekvienas gamintojas rekomenduoja savo gaminius kaip tinkamiausius polistirolo klijavimui ir armavimui, tačiau asociacija yra paskelbusi bendras polistirolo apdirbimo taisykles.

Žinomiausi apdirbimo ir apdailos gamintojai kaip ”Caparol“, „Dufa“, „Knauf“, „Atlas“, „Greinplast“ ir kiti.

Poliuretano putos

Poliuretano putos – naujausia sandaraus šiltinimo medžiaga, garantuojanti apšiltintų konstrukcijų sandarumą ir puikią šiluminę varžą. Pol

liuretano putos gali būti skirstomos į atvirų ir uždarų porų poliuretaną. Tiek atvirų, tiek uždarų porų poliuretanas yra sudarytas iš dviejų komponentų: izocianato ir poliolio.Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos tinka gyvenamųjų, ūkinių, pramoninių, administracinių ir komercinių pastatų šiltinimui. Tinka šiltinti lauko ir vidaus sienas, pertvaras, lubas, pastoges ir kt. Uždarų porų poliuretanas tinka šiltinti pamatus, plokščiuosius stogus ir kitas nestandartinio tipo konstrukcijas. Uždarų porų poliuretanas būdamas mažo pralaidumo garams, taip pat tinka baseinuose, pirtyse, specialios paskirties objektuose (pvz. : daržovių saugyklose, šaldymo kamerose). Poliuretano putos yra vienalytė medžiaga, neturinti jokių sujungimų. Tiek atvirų porų, tiek uždarų porų poliuretano putos užpildo net mažiausius plyšius nepalikdamos tarpo tarp šiltinamojo paviršiaus ir šiltinamosios medžiagos, todėl konstrukcija izoliuojama pilnai. Taip pat jos sukimba su bet kokiu paviršiumi, išskyrus polietileną. Iš šių šiltinimo medžiagų uždarų porų poliuretano putos yra stipresnės, geriau izoliuoja konstrukcijas, yra atsparios oro ir vandens garų skverbimuisi. Uždarų porų poliuretano putų tankis yra didesnis, tačiau tai reikalauja daugiau medžiagų nei atvirų porų poliuretano putos, ir todėl yra brangesnės. Atvirų porų poliuretano putos geriau izoliuoja garsą ir yra tikrai pranašesnė už stiklo vatą bei ekovatą. Puikios šilumos sulaikymo charakteristikos ir sandarumo užtikrinimas poliuretano putoms duoda geriausią kainos/efektyvumo santykį rinkoje. Specialios įrangos pagalba ant šiltinamo paviršiaus užpurškiama šiltinimo medžiaga, kuri greitai išsiplečia, sudarydama kietą ir sandarų sluoksnį. Putos prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro sandarų ir šiltą sluoksnį, saugantį pastatą nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas.

Šiltinti poliuretano putomis naudinga nes:

·Sutaupoma daug pinigų šildymui, nes dėl poliuretano sandarumo ypač efektyviai sulaikoma šiluma

·Poliuretano putos puikiai izoliuoja garsą

·Sutaupoma laiko, nes paviršių apdailos medžiagomis galima dengti iš karto po apšiltinimo

·Galima apšiltinti net ir sunkiai pasiekiamas vietas

·Šiltinimo darbai vyksta labai greitai.

·Sandarumas – dėl šios savybės sulaikoma didžioji dalis iš patalpų išeinančios šilumos. Poliuretano putos prilimpa prie šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro vientisą, sandarų sluoksnį, saugantį pastatą ne tik nuo šilumos išspinduliavimo, bet ir nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas.

·Efektyvumas – plonesnis sluoksnis taupo žymiai daugiau šilumos, negu dvigubai storesnis kitų šiltinimo medžiagų sluoksnis. Jau 2,5 cm poliuretano sluoksnis duoda sandarumo efektą.

·Paprasta šiltinti – šiltinant nereikia specialiai paruošti šiltinamų paviršių, dažniausiai nereikia izoliacinių ar apsauginių plėvelių.

·Ekologiškumas – poliuretano puta pripažinta viena ekologiškiausių šiltinimo medžiagų. Ji ne tik neturi jokių žalingų sudedamųjų komponentų ir neteršia aplinkos, bet ir nedulka, nepelija ir nepūva.

Nenaudinga nes:

·Gali būti purškiamas tik specifinėmis oro sąlygomis. Stogo dangos įrengimas negali būti atliekamas, kai stoge yra ledas, šaltis, paviršiaus drėgmė arba matomas drėgnumas.

·Purškiamojo putplasčio naudojimas yra procesas, kuris turi būti atliktas teisingai nuo pat pradžių. Rangovas turi tiksliai ir gerai suprasti chemines medžiagas, kurias jie naudoja.

·Šios cheminės medžiagos vienas didžiausių trūkumų yra tai, kad ji išskiria chemines medžiagas, kurios gali būti kenksmingos žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų. Tai dirgina kvėpavimą ir sumažina oro pasisavinimą.

·Kaina – nors ji yra patvari ir minkšta medžiaga, ji bus brangesnė nei daugelis kitų variantų. Poliuretano putos gali kainuoti daugiau nei kai kurios pigesnės alternatyvos rinkoje.

·Priežiūrai reikalinga stogo dangų sistemas tikrinti du kartus per metus, nepriklausomai nuo to ar jos yra pažeistos ar ne.

Mineralinė vata

Tai yra nemetalinis neorganinis produktas, pagamintas iš kruopščiai kontroliuojamų žaliavų mišinių, daugiausia sudarytų iš akmens arba silicio dioksido, kurie išlydomi aukštoje temperatūroje iki išsilydimo. Mineralinė vata iš tiesų gali reikšti kelias skirtingas izoliacijos rūšis. Pirma, tai gali būti stiklo vata, kuri yra iš stiklo pluošto, pagaminta iš perdirbto stiklo. Antra, tai gali būti akmens vata, kuri yra pagaminta iš bazalto izoliacija. Galiausiai ji gali būti šlako vata, pagaminta iš šlako kuris gaunamas plieno gamyklose. Mineralinę vatą galima įsigyti jau suformuota arba kaip laisvą medžiagą. Dauguma mineralinių vatų neturi priedų, kad būtų atsparūs ugniai, dėl to ji gali būti nelabai naudojama esant labai karštoms sąlygoms. Tačiau jos nėra degios. Naudojant kartu su kitomis, daugiau ugniai atspariomis izoliacinėmis medžiagomis, mineralinė vata gali būti veiksmingas būdas izoliuoti didelius plotus. Išskirtinės mineralinės vatos šiluminės, ugnies ir akustinės savybės yra kilusios iš pluoštų kilimėlio, apsaugančio nuo oro ir mineralinės vatos inertinės cheminės sudėties. Tai labai universali medžiaga ir gali būti pagaminta įvairiais tankiais, kad būtų sudarytos skirtingos savybės, suformuotos įvairiomis formomis ir susidedančios iš įvairių medžiagų.

Ši vata suteikia puikią šilumos izoliaciją, kuri padeda apriboti šilumos perdavimą per pastato plyšius, taip sumažinant erdvės šildymo ir vėsinimo energiją. Tai savo ruožtu mažina daugybę neigiamų padarinių aplinkai, susijusiems su dujų ir elektros energijos gamyba, įskaitant anglies dvideginio ir kitų teršalų, pvz., Sieros dioksido (SO2) ir azoto oksidų (NOx), emisijas, susijusias su visuotiniu atšilimu ir rūgščiuoju lietumi. Šilumos izoliacija, be šių aplinkosaugos pranašumų, taip pat suteikia daugiau patogumo (šilčiau žiemą, aušinama vasarą) ir užtikrina didelį sąnaudų taupymą. Taip pat sumažinamas šilumos perdavimas, nes medžiaga veikia kaip fizinis barjeras radiaciniams procesams.

Akustinė izoliacija akytosios medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, padeda valdyti ir sumažinti triukšmą, leidžiant orui judėti į medžiagos audinį. Oro molekulių, sudarančių garso bangas, svyravimai perkeliami į mineralinę vatą kūną , kur trintis tarp oro dalelių ir siauros kvėpavimo takų medžiagos sukuria skleidžiamą garso energiją kaip šilumą.

Mineralinės vatos izoliacija yra viena iš nedaugelio statybinių medžiagų, kurios taupo naudojamą energiją ir mažina iškasto kuro deginimo poreikį tiekti energiją pastatų šildymui ar aušinimui. Naudojant kaip terminį izoliacinį elementą jos naudojimo etape mineralinė vata sutaupys daugybę dešimčių kartų daugiau CO2 ir pirminės energijos nei bus investuota į žaliavų tiekimą, gamybą, paskirstymą, montavimą ir šalinimą iki gyvavimo pabaigos. Atsiperkamumas tampa teigiamas per pirmuosius kelerius metus po montavimo. Perdirbtas turinys ir medžiagos perdirbimas sumažina atliekų šalinimo poreikius ir taupo vertingus išteklius tiek dabar, tiek ateityje.

Galutiniai mineralinės vatos gaminiai sutaupo daug daugiau energijos, nei jų gaminama. Sumažėjęs sunaudojamas anglies dioksido dujos, kurios yra pagrindinės sukeliančios šiltnamio efektą, gamybos lygis yra vienodas. Kitas labai sumažintas teršalų išmetimas į atmosferą yra SO2, įvairūs azoto oksidai (NOX) ir smulkios kietosios dalelės. Kai mineralinė vata yra vertinama taikant griežtą gyvavimo ciklo analizę, nustatyta, kad jos energija yra mažesnė nei dauguma mineralinių vilnos produktų, ypač kai naudojamos mažo tankio mineralinės vatos gaminiai. Perdirbimas ir gamybos procesas mineralinės vatos gaminių gamyboje naudojamos perdirbtos medžiagos. Mineralinės vatos izoliacijos sektoriuje pastaraisiais metais pagrindinis energijos taupymo veiksnys buvo perdirbtų medžiagų naudojimas gamybos procese. Atsižvelgiant į vietos tiekimo kokybę ir prieinamumą, perdirbto turinio dalis šiuo metu sudaro 30-60% žaliavos, gautos iš mineralinės vatos gamybai, kaip apibrėžta WRAP taisyklėse. Kai kuriuose įrenginiuose perdirbamas turinys yra net 80%. Dėl to, kad technologijos tobulėja, didžioji dalis atliekų perdirbama į gamybos procesą, taip pat vis dažniau naudojamos atliekos iš statybviečių ar griovimo darbų, siekiant pakeisti žaliavas. Vandens tarša ir gamybos procesas Vanduo, naudojamas gamybos procese, paprastai yra uždarosios grandinės sistema. Tai turi dvigubą pranašumą – mažinti gėlo vandens vartojimą ir išvengti nešvaraus ar užteršto vandens išleidimo. Mineralinės vilnos produktų pervežimas, šiuolaikinė pakavimo technologija ir šiuolaikinis mineralinis vatos elastingumas reiškia, kad gaminius dažnai galima pakuoti viena devintąja jų pradinio tūrio, neigiamai nepaveikiant įdiegto storio. Transportavime reikalinga mažiau sunkvežimių, taigi sumažėja transporto poveikis aplinkai. Išpakuojant, produktas greitai išplečiamas iki pradinio storio, paruošto montavimui.

Produktų asortimentas apima laisvų granulių medžiagą, naudojamą pūstoms izoliuotoms ertmių sienoms, sienų plokštėms, rutuliams, skirtiems bokštų izoliacijoms, ir iš anksto suformuotus vamzdžių skyriams , luboms ir akustinėms plokštėms.

Akmens vata

Akmens vata puikiai izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą. Tai vulkaninės kilmės akmens masės produktas, kuriame organiniai rišikliai sudaro vos kelis procentus. Sudėtis savaime nusako, kad šiai izoliacinei medžiagai būdingos ir kitos būsto „kailinėliams“ labai patrauklios savybės: ji yra nedegi, neįgeria vandens, o sudrėkusi greitai išdžiūsta. Neatsitiktinai ji naudojama objektuose, kuriems keliami aukščiausi izoliacijos reikalavimai, net branduolinės energetikos įmonėse.

Unikali akmens vatos sudėtis sukuria itin efektyvią izoliaciją, turinčia šias savybes:

Pagaminta iš natūralios, tvarios medžiagos, paprastai gaminama iš iki 75 procentų perdirbtų medžiagų. Išsaugo šilumą ir nepraleidžia oro, kuris sulėtina šilumos perdavimą. Nedegus ir atsparus ugniai iki maždaug 1400 laipsnių. Labai atsparus vandeniui. Aukštesnė izoliacinė vertė nei stiklo pluošto. Ilgaamžiškumas – akmens vata nepaveikiama laiko, leidžia išeiti drėgmei (kuri stabdo pelėsių kaupimasi). Tankūs, tvirtas pluoštas yra geros trinties , todėl jų nereikia suklijuoti.

Gamybos būdas kai žaliavos ir koksas automatiškai pilami į lydkrosnę iš viršaus. Iš lydkrosnės apačios ištekantis lydalas nukreipiamas ant išplaušinimo įrenginių kur ir susiformuoja plaušeliai. Papildomai pridėjus nedidelius kiekius rišiklių ir tepalų plaušeliai surenkami nusodinimo kameroje ant juost

. . .

Eko vata

Ekovata – ekologiška izoliacinė medžiaga, gaminama iš natūralios organinės medžiagos – celiuliozės, kuri prisotinama netoksiškomis mineralinėmis (boro borakso) druskomis. Sukurta ir užpatentuota dar XIX a. pabaigoje Anglijoje, medžiaga greitai išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių, ypač Skandinavijoje. Kadangi ekovatos pagrindą sudaro medžio plaušas (organinė medžiaga), ekovata vertinama kaip „kvėpuojanti” ir ypatingai tinkama medinių namų bei medinių konstrukcijų apšiltinimui medžiaga. Lietuvoje ekovatą gamina vienintelė UAB „Ekorema”. Prieš porą metų, naudojantis ES parama, atnaujinus gamybinius įrengimus, UAB „Ekorema” gamykla tapo viena moderniausių ekovatos gamyklų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Toliau pateikiamos ekovatos savybės, dėl kurių ji pelnytai pripažįstama viena iš geriausių šiltinamųjų medžiagų.

Šilta. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas – λ = 0,038. Nuo šio koeficiento priklauso termoizoliacinės medžiagos šiluminė varža: 5 cm storio ekovatos sluoksnio varža yra R = 1,32. Geras ekovatos termoizoliacines savybes lemia jos smulkiaplaušėje struktūroje esantis nejudrus oras, kuris sudaro iki 85 % viso medžiagos tūrio. Tyrimais įrodyta, kad net tinkamai sumontavus bet kokios rūšies termoizoliacines medžiagas, šiltinamajame sluoksnyje lieka apie 4 % siūlinių tuštumų, o tai lemia didelius šilumos nuostolius. Jei apšiltinant konstrukcijas ekovata naudojami technologiniai įrengimai, užpildomos net mažiausios ertmės ir sunkiai pasiekiamos vietos.

Nedegi. Ekovata priskiriama sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų grupei pagal RSN 133-91 klasifikaciją.

Ilgaamžė. Teisingai eksploatuojant pastatą, ekovata termoizoliacinių savybių nepraranda daugiau kaip 50 metų. Dėl savo plaušinės struktūros (ekovatos plaušas tarpusavyje susivelia ir sudaro vientisą „veltini”) ekovata net po ilgo laiko nesukrenta ir nenusėda.

Gerai izoliuoja garsą. Ekovata turi geras akustines savybes todėl naudojama ne tik gyvenamuose pastatuose, bet ir sporto salių bei garso įrašų studijų garso izoliacijai.

Atspari drėgmei ir kenkėjams. Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t. y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Tai yra didelis privalumas, nes konstrukcijose atsiradusią perteklinę drėgmę ekovata absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio, o tai tik nežymiai keičia jos termoizoliacines savybes ir neleidžia pastatų atitvarinėse konstrukcijose susidaryti kondensacinei drėgmei. Medžiagoje esantys boro junginiai apsaugo konstrukcijas ir pačią vatą nuo puvimo, grybelinių ligų, o pastatą – nuo pelijimo ir drėkimo. Be to, dėl boro junginių ekovatoje nesiveisia graužikai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai.

Pagrindinis celiuliozės pagrindo medžiagų trūkumas yra tas, kad jos negali ilgą laiką liestis su drėgmės šaltiniu, todėl netinka šiltinti pamatams, kur apšiltinimo medžiaga liečiasi su žeme.

Kitos izoliacinės medžiagos

Nors pirmiau išvardyti elementai yra labiausiai paplitusios izoliacinės medžiagos, jos nėra vienintelės. Pastaruoju metu tapo prieinamomis medžiagomis, pvz., Airgeliai (naudojami NASA šilumai atsparios plytelės, galinčios atlaikyti šilumos kiekį iki maždaug 1100 laipsnių Celsijaus, su šiek tiek arba beveik jokio šilumos perdavimo). Viena iš jų yra “Pyrogel XT”. Pyrogel yra viena iš efektyviausių pramoninių izoliacijų pasaulyje. Jo reikalaujamas storis yra 50% – 80% mažesnis nei kitų izoliacinių medžiagų. Nors šiek tiek brangesnis nei kai kurios kitos izoliacinės medžiagos, “Pyrogel” vis dažniau naudojamas specifinėms reikmėms. Kitos nepaminėtos izoliacinės medžiagos yra natūralūs pluoštai, tokie kaip kanapės, avių vilnos, medvilnė ir šiaudai. Polioziocianuratas, panašus į poliuretaną, yra uždarų ląstelių termoreaktyvus plastikas, todėl taip pat yra populiarus pasirinkimas kaip izoliatorius. Kai kurios pavojingos sveikatai medžiagos, kurios praeityje buvo naudojamos kaip izoliacija ir kurios dabar yra neteisėtos, nepasiekiamos ar nedažnai naudojamos, yra vermikulitas, perlis ir karbamido formaldehidas. Šios medžiagos turi reputaciją dėl formaldehido arba asbesto, iš esmės jos pašalintos iš dažniausiai naudojamų izoliacinių medžiagų sąrašo. Yra daugybė izoliacijos formų, kurių kiekviena turi savo savybių rinkinį. Kruopščiai ištyrus kiekvieną rūšį, galite sužinoti, kas bus tinkama jūsų konkretiems poreikiams tenkinti.

Greitai apžvelgus:

Airgelis yra brangesnis, bet tikrai geriausias izoliacijos tipas.

Stiklo vata yra pigus, tačiau reikalingas kruopšti priežiūra ir tvarkymas.

Mineralinė vata yra veiksminga, bet ne atspari ugniai.

Poliuretanas viska apėmus yra gera izoliacinė medžiaga, nors jis nėra itin ekologiškas.

Polistirenas yra prisitaikanti izoliacinė medžiaga, tačiau jo saugumas yra ginčijamas.

Akmens vata geras pasirinkimas, bet brangesnė izoliacinė medžiaga

Eko vata yra ugniai atspari, ekologiška ir efektyvi, tačiau ją sunku instaliuoti.

Literatūra.

http://www.silputa.lt/polistireninis-putplastis

https://www.thermaxxjackets.com/5-most-common-thermal-insulation-materials/

http://www.rockwool.lt/apie-mus/kodel-rockwool/neprilygstamas-tvirtumas/gamybos-procesas/

http://mima.info/about-mineral-wool/

https://www.hometips.com/buying-guides/rock-wool-insulation-use.html

http://www.termas.lt/lt/pastatu-siltinimas/poliuretano-puta.html

https://www.ekspertai.lt/ekovata/straipsniai/siltinimas_ekovata

Join the Conversation