Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………2
Polistireninis putplastis………………………………………………………………………………………………………3
Poliuretaninės putos………………………………………………………………………………………………………….5
Mineralinė vata…………………………………………………………………………………………………………………7
Akmens vata…………………………………………………………………………………………………………………….9
Stiklo vata………………………………………………………………………………………………………………………..11
Eko vata…………………………………………………………………………………………………………………………..13
Kitos izoliacinės medžiagos………………………………………………………………………………………………..15
Įvadas
Dėl šilumos energijos taupymo poreikio per 10 pastarųjų metų statomų ir renovuojamų pastatų išorės atitvaros mūsų šalyje labai pakito. Dabar jos yra sudėtingesnės, joms vartojama daugiau šilumos izoliuojamųjų medžiagų, sudėtingesnės ir brangesnės statybos technologijos. Projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratorijose, bei sertifikuotos. Nereti atvejai, kai pastatuose dėl didelio oro drėgnumo veisiasi pelėsiniai grybai, patalpose susidaro didelis anglies dvideginio kiekis. Tai turi įtakos žmonių sveikatai, darbingumui, mokymuisi, poilsiui ir pan. Siekiant patalpas pašiltinti pirmiausia stengiamasi jas užsandarinti. Sandariose patalpose tikrai tampa šilčiau, tačiau didėja oro santykinis drėgnumas, ima veistis pelėsis, didėja anglies dvideginio koncentracija. Tad pastatus būtina sandarinti saikingai. Šiltinant stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienas, būtina šiltinti ne tik išorines sienas, bet ir 50 cm lubų bei vidaus sienų kraštus, kurie liečiasi su išorine siena. Langų, durų angokraščius būtina apšiltinti ištisai. Prieš pradedant darbus visus pelėsinius grybus būtina kruopščiai išnaikinti. Šiltinimo medžiagas būtina klijuoti ištisai, nepaliekant jokių oro tarpų tarp šiltinimo plokščių, taip pat jokių skiedinių, klijų ar medinių tašų. Neišvengiamus plyšius reik užpildyti tik termoizoliacine medžiaga. Dėl šilumos energijos taupymo poreikio per 10 pastarųjų metų statomų ir renovuojamų pastatų išorės atitvaros mūsų šalyje labai pakito. Dabar jos esti sudėtingesnės, joms vartojama daugiau šilumos izoliuojamųjų medžiagų, sudėtingesnės ir brangesnės statybos technologijos. Projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratorijose, bei sertifikuotos.
Polistireninis putplastis
Polistirenas yra vandeniui laidžios termoplastinės putos kurios yra labai geros garso ir temperatūros palaikymo izoliacinės medžiagos. Jos būna dviejų rūšių, išsiplečiančios(EPS) ir išspaudimo(XEPS) taip pat žinomos kaip putplastis. Du tipai kurių kainos ir kokybės santykis skiriasi. Polistireninė izoliacija turi ypatingai glotnų paviršių kurio daugiau nei viena izoliacine medžiaga neturi.
Dažniausiai putos yra suformuojamos arba supjaustomos blokais, nes tada puikiai tinka sienų izoliacijai. Putos yra degios todėl turėtu būti padengiamos heksabromiciklododekanu (HBCD). HBCD neseniai buvo patikrintos dėl užsidegimų, sveikatos ir aplinkos rizikos, susijusios su jo naudojimu. Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido, termoizoliacinis poveikis išlieka pastovus.
Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,03-0,045 W/mK šilumos laidumas. Visoms medžiagoms būdingas tam tikras matmenų pokytis. Putplasčio matmenys kinta dėl temperatūros poveikio, vėlyvosios susitraukties ir mechaninės apkrovos. Putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05-0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Putplastis nėra higroskopinis. Įmirkis panardinus į vandenį nedidelis – 15-30 kg/m³. Ilgalaikis mirkymas difuzinės absorbcijos būdu neviršija 3 %. Polistireninio putplasčio taikymas neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. Į temperatūrų svyravimų sukeliamus matmenų pokyčius atsižvelgtina projektavimo stadijoje. Esant aukštoms temperatūroms priklauso nuo poveikio trukmės ir mechaninės apkrovos. Nesant apkrovos, polistireninis putplastis gali trumpai atlaikyti gerokai aukštesnės negu 100 º C temperatūros poveikį.
Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos sąjungos šalių, statyboje galima naudoti tiktai putplastį su nedegumo priedais. Toks putplastis žymimas indeksu F ir priklauso sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų klasei. Veikiamas liepsnos traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį putplastis F liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo.
Putplastis nepūva ir yra atsparus senėjimui, tačiau veikiamas ultravioletinių spindulių pagelsta ir darosi trapus, todėl šiltinant išorėje ar viduje kur gausu saules spindulių putplastį be apdailos saulėtu metų laiku laikyti ilgiau nei mėnesį nerekomenduojama dėl gresiančios erozijos.
Polistireninis putplastis neturi liestis su ardančiomis jį medžiagomis. Atsparus šioms medžiagoms :
Jūros vandeniui, druskingiems skiediniams, kalkėms, cementui, gipsui, anhidridui, natrio ir kalio šarmams, gesintoms kalkėms, muilui, drėkinamiems tirpalams, 35 %druskos rūgščiai, iki 50 % azoto rūgščiai, sieros rūgščiai iki 95 %, atskiestoms ir silpnoms muilo ir anglies rūgštims, pelkių vandeniui, druskoms ir trąšoms (statybinei salietrai), bitumui, pienui, silikono alyvai, amoniakui, sąlygiškai atsparus augaliniam aliejui, parafininei alyvai, vazelinui, dyzelinei alyvai, metilo ir etilo spiritui.
Neatsparus :
Šaltam bitumui ir bituminiam glaistui su skiedikliais, degutui, degutiniam tepalui, pikiui, organiniams skiedikliams,acetonui, acto esencijai, benzolui, ksilolui, trichloretilenui, lako skiedikliams, terpentinui, sotiesiems angliavandeniliams cikloheksanui, vaitspiritui, karbiuratoriniams ir dyzeliniams degalams.
Putplastis yra biologiškai neutralus, t. y. nekenkia nei aplinkai nei sveikatai. Jis nėra radioaktyvus nes nėra formaldehido. netinka gyvoms būtybėms kaip maistas todėl jis nėra maitinamoji pelėsių ar puvimo bakterijų terpė. Netirpsta vandenyje ir neišskiria jame tirpių medžiagų, kurios teršia gruntinį vandenį. Ši termoizoliacinė medžiaga neužteršia dirvožemio, kadangi ji nepūva ir neyra. Polistireninis putplastis neturi formaldehido ir neskleidžia radioaktyvaus spinduliavimo. Plėtiklio funkcijas atliekantis pentanas greitai suyra. Pentano irimo produktus sugeria vanduo ir dirva, kur jie suskaldomi į anglies dioksidą ir vandenį.
Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu. Galimas įvairiapusiškas polistireninio putplasčio kartoninis panaudojimas. Pavyzdžiui, sumaltas panaudotas polistireninis putplastis dedamas į betono masę, sumaišytas su dirvožemiu gali būti naudojamas dirvos ventiliavimui.
Kiekvienas gamintojas rekomenduoja savo gaminius kaip tinkamiausius polistirolo klijavimui ir armavimui, tačiau asociacija yra paskelbusi bendras polistirolo apdirbimo taisykles.
Žinomiausi apdirbimo ir apdailos gamintojai kaip ”Caparol“, „Dufa“, „Knauf“, „Atlas“, „Greinplast“ ir kiti.
Poliuretano putos
Poliuretano putos – naujausia sandaraus šiltinimo medžiaga, garantuojanti apšiltintų konstrukcijų sandarumą ir puikią šiluminę varžą. Poliuretano putos gali būti skirstomos į atvirų ir uždarų porų poliuretaną. Tiek atvirų, tiek uždarų porų poliuretanas yra sudarytas iš dviejų komponentų: izocianato ir poliolio.Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos tinka gyvenamųjų, ūkinių, pramoninių, administracinių ir komercinių pastatų šiltinimui. Tinka šiltinti lauko ir vidaus sienas, pertvaras, lubas, pastoges ir kt. Uždarų porų poliuretanas tinka šiltinti pamatus, plokščiuosius stogus ir kitas nestandartinio tipo konstrukcijas. Uždarų porų poliuretanas būdamas mažo pralaidumo garams, taip pat tinka baseinuose, pirtyse, specialios paskirties objektuose (pvz. : daržovių saugyklose, šaldymo kamerose). Poliuretano putos yra vienalytė medžiaga, neturinti jokių sujungimų. Tiek atvirų porų, tiek uždarų porų poliuretano putos užpildo net mažiausius plyšius nepalikdamos tarpo tarp šiltinamojo paviršiaus ir šiltinamosios medžiagos, todėl konstrukcija izoliuojama pilnai. Taip pat jos sukimba su bet kokiu paviršiumi, išskyrus polietileną. Iš šių šiltinimo medžiagų uždarų porų poliuretano putos yra stipresnės, geriau izoliuoja konstrukcijas, yra atsparios oro ir vandens garų skverbimuisi. Uždarų porų poliuretano putų tankis yra didesnis, tačiau tai reikalauja daugiau medžiagų nei atvirų porų poliuretano putos, ir todėl yra brangesnės. Atvirų porų poliuretano putos geriau izoliuoja garsą ir yra tikrai pranašesnė už stiklo vatą bei ekovatą. Puikios šilumos sulaikymo charakteristikos ir sandarumo užtikrinimas poliuretano putoms duoda geriausią kainos/efektyvumo santykį rinkoje. Specialios įrangos pagalba ant šiltinamo paviršiaus užpurškiama šiltinimo medžiaga, kuri greitai išsiplečia, sudarydama kietą ir sandarų sluoksnį. Putos prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro sandarų ir šiltą sluoksnį, saugantį pastatą nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas.
Šiltinti poliuretano putomis naudinga nes:
·Sutaupoma daug pinigų šildymui, nes dėl poliuretano sandarumo ypač efektyviai sulaikoma šiluma
·Poliuretano putos puikiai izoliuoja garsą
·Sutaupoma laiko, nes paviršių apdailos medžiagomis galima dengti iš karto po apšiltinimo
·Galima apšiltinti net ir sunkiai pasiekiamas vietas
·Šiltinimo darbai vyksta labai greitai.
·Sandarumas – dėl šios savybės sulaikoma didžioji dalis iš patalpų išeinančios šilumos. Poliuretano putos prilimpa prie šiltinamų paviršių, užpildo visus nesandarumus ir sudaro vientisą, sandarų sluoksnį, saugantį pastatą ne tik nuo šilumos išspinduliavimo, bet ir nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas.
·Efektyvumas – plonesnis sluoksnis taupo žymiai daugiau šilumos, negu dvigubai storesnis kitų šiltinimo medžiagų sluoksnis. Jau 2,5 cm poliuretano sluoksnis duoda sandarumo efektą.
·Paprasta šiltinti – šiltinant nereikia specialiai paruošti šiltinamų paviršių, dažniausiai nereikia izoliacinių ar apsauginių plėvelių.
·Ekologiškumas – poliuretano puta pripažinta viena ekologiškiausių šiltinimo medžiagų. Ji ne tik neturi jokių žalingų sudedamųjų komponentų ir neteršia aplinkos, bet ir nedulka, nepelija ir nepūva.
Nenaudinga nes:
·Gali būti purškiamas tik specifinėmis oro sąlygomis. Stogo dangos įrengimas negali būti atliekamas, kai stoge yra ledas, šaltis, paviršiaus drėgmė arba matomas drėgnumas.
·Purškiamojo putplasčio naudojimas yra procesas, kuris turi būti atliktas teisingai nuo pat pradžių. Rangovas turi tiksliai ir gerai suprasti chemines medžiagas, kurias jie naudoja.
·Šios cheminės medžiagos vienas didžiausių trūkumų yra tai, kad ji išskiria chemines medžiagas, kurios gali būti kenksmingos žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų. Tai dirgina kvėpavimą ir sumažina oro pasisavinimą.
·Kaina – nors ji yra patvari ir minkšta medžiaga, ji bus brangesnė nei daugelis kitų variantų. Poliuretano putos gali kainuoti daugiau nei kai kurios pigesnės alternatyvos rinkoje.
·Priežiūrai reikalinga stogo dangų sistemas tikrinti du kartus per metus, nepriklausomai nuo to ar jos yra pažeistos ar ne.
Mineralinė vata
Tai yra nemetalinis neorganinis produktas, pagamintas iš kruopščiai kontroliuojamų žaliavų mišinių, daugiausia sudarytų iš akmens arba silicio dioksido, kurie išlydomi aukštoje temperatūroje iki išsilydimo. Mineralinė vata iš tiesų gali reikšti kelias skirtingas izoliacijos rūšis. Pirma, tai gali būti stiklo vata, kuri yra iš stiklo pluošto, pagaminta iš perdirbto stiklo. Antra, tai gali būti akmens vata, kuri yra pagaminta iš bazalto izoliacija. Galiausiai ji gali būti šlako vata, pagaminta iš šlako kuris gaunamas plieno gamyklose. Mineralinę vatą galima įsigyti jau suformuota arba kaip laisvą medžiagą. Dauguma mineralinių vatų neturi priedų, kad būtų atsparūs ugniai, dėl to ji gali būti nelabai naudojama esant labai karštoms sąlygoms. Tačiau jos nėra degios. Naudojant kartu su kitomis, daugiau ugniai atspariomis izoliacinėmis medžiagomis, mineralinė vata gali būti veiksmingas būdas izoliuoti didelius plotus. Išskirtinės mineralinės vatos šiluminės, ugnies ir akustinės savybės yra kilusios iš pluoštų kilimėlio, apsaugančio nuo oro ir mineralinės vatos inertinės cheminės sudėties. Tai labai universali medžiaga ir gali būti pagaminta įvairiais tankiais, kad būtų sudarytos skirtingos savybės, suformuotos įvairiomis formomis ir susidedančios iš įvairių medžiagų.
Ši vata suteikia puikią šilumos izoliaciją, kuri padeda apriboti šilumos perdavimą per pastato plyšius, taip sumažinant erdvės šildymo ir vėsinimo energiją. Tai savo ruožtu mažina daugybę neigiamų padarinių aplinkai, susijusiems su dujų ir elektros energijos gamyba, įskaitant anglies dvideginio ir kitų teršalų, pvz., Sieros dioksido (SO2) ir azoto oksidų (NOx), emisijas, susijusias su visuotiniu atšilimu ir rūgščiuoju lietumi. Šilumos izoliacija, be šių aplinkosaugos pranašumų, taip pat suteikia daugiau patogumo (šilčiau žiemą, aušinama vasarą) ir užtikrina didelį sąnaudų taupymą. Taip pat sumažinamas šilumos perdavimas, nes medžiaga veikia kaip fizinis barjeras radiaciniams procesams.
Akustinė izoliacija akytosios medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, padeda valdyti ir sumažinti triukšmą, leidžiant orui judėti į medžiagos audinį. Oro molekulių, sudarančių garso bangas, svyravimai perkeliami į mineralinę vatą kūną , kur trintis tarp oro dalelių ir siauros kvėpavimo takų medžiagos sukuria skleidžiamą garso energiją kaip šilumą.
Mineralinės vatos izoliacija yra viena iš nedaugelio statybinių medžiagų, kurios taupo naudojamą energiją ir mažina iškasto kuro deginimo poreikį tiekti energiją pastatų šildymui ar aušinimui. Naudojant kaip terminį izoliacinį elementą jos naudojimo etape mineralinė vata sutaupys daugybę dešimčių kartų daugiau CO2 ir pirminės energijos nei bus investuota į žaliavų tiekimą, gamybą, paskirstymą, montavimą ir šalinimą iki gyvavimo pabaigos. Atsiperkamumas tampa teigiamas per pirmuosius kelerius metus po montavimo. Perdirbtas turinys ir medžiagos perdirbimas sumažina atliekų šalinimo poreikius ir taupo vertingus išteklius tiek dabar, tiek ateityje.
Galutiniai mineralinės vatos gaminiai sutaupo daug daugiau energijos, nei jų gaminama. Sumažėjęs sunaudojamas anglies dioksido dujos, kurios yra pagrindinės sukeliančios šiltnamio efektą, gamybos lygis yra vienodas. Kitas labai sumažintas teršalų išmetimas į atmosferą yra SO2, įvairūs azoto oksidai (NOX) ir smulkios kietosios dalelės. Kai mineralinė vata yra vertinama taikant griežtą gyvavimo ciklo analizę, nustatyta, kad jos energija yra mažesnė nei dauguma mineralinių vilnos produktų, ypač kai naudojamos mažo tankio mineralinės vatos gaminiai. Perdirbimas ir gamybos procesas mineralinės vatos gaminių gamyboje naudojamos perdirbtos medžiagos. Mineralinės vatos izoliacijos sektoriuje pastaraisiais metais pagrindinis energijos taupymo veiksnys buvo perdirbtų medžiagų naudojimas gamybos procese. Atsižvelgiant į vietos tiekimo kokybę ir prieinamumą, perdirbto turinio dalis šiuo metu sudaro 30-60% žaliavos, gautos iš mineralinės vatos gamybai, kaip apibrėžta WRAP taisyklėse. Kai kuriuose įrenginiuose perdirbamas turinys yra net 80%. Dėl to, kad technologijos tobulėja, didžioji dalis atliekų perdirbama į gamybos procesą, taip pat vis dažniau naudojamos atliekos iš statybviečių ar griovimo darbų, siekiant pakeisti žaliavas. Vandens tarša ir gamybos procesas Vanduo, naudojamas gamybos procese, paprastai yra uždarosios grandinės sistema. Tai turi dvigubą pranašumą – mažinti gėlo vandens vartojimą ir išvengti nešvaraus ar užteršto vandens išleidimo. Mineralinės vilnos produktų pervežimas, šiuolaikinė pakavimo technologija ir šiuolaikinis mineralinis vatos elastingumas reiškia, kad gaminius dažnai galima pakuoti viena devintąja jų pradinio tūrio, neigiamai nepaveikiant įdiegto storio. Transportavime reikalinga mažiau sunkvežimių, taigi sumažėja transporto poveikis aplinkai. Išpakuojant, produktas greitai išplečiamas iki pradinio storio, paruošto montavimui.
Produktų asortimentas apima laisvų granulių medžiagą, naudojamą pūstoms izoliuotoms ertmių sienoms, sienų plokštėms, rutuliams, skirtiems bokštų izoliacijoms, ir iš anksto suformuotus vamzdžių skyriams , luboms ir akustinėms plokštėms.
Akmens vata
Akmens vata puikiai izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą. Tai vulkaninės kilmės akmens masės produktas, kuriame organiniai rišikliai sudaro vos kelis procentus. Sudėtis savaime nusako, kad šiai izoliacinei medžiagai būdingos ir kitos būsto „kailinėliams“ labai patrauklios savybės: ji yra nedegi, neįgeria vandens, o sudrėkusi greitai išdžiūsta. Neatsitiktinai ji naudojama objektuose, kuriems keliami aukščiausi izoliacijos reikalavimai, net branduolinės energetikos įmonėse.
Unikali akmens vatos sudėtis sukuria itin efektyvią izoliaciją, turinčia šias savybes:
Pagaminta iš natūralios, tvarios medžiagos, paprastai gaminama iš iki 75 procentų perdirbtų medžiagų. Išsaugo šilumą ir nepraleidžia oro, kuris sulėtina šilumos perdavimą. Nedegus ir atsparus ugniai iki maždaug 1400 laipsnių. Labai atsparus vandeniui. Aukštesnė izoliacinė vertė nei stiklo pluošto. Ilgaamžiškumas – akmens vata nepaveikiama laiko, leidžia išeiti drėgmei (kuri stabdo pelėsių kaupimasi). Tankūs, tvirtas pluoštas yra geros trinties , todėl jų nereikia suklijuoti.
Gamybos būdas kai žaliavos ir koksas automatiškai pilami į lydkrosnę iš viršaus. Iš lydkrosnės apačios ištekantis lydalas nukreipiamas ant išplaušinimo įrenginių kur ir susiformuoja plaušeliai. Papildomai pridėjus nedidelius kiekius rišiklių ir tepalų plaušeliai surenkami nusodinimo kameroje ant juostinių konvejerių. Vatos gaminio struktūra ir tankis yra reguliuojami, kol ji patenka į kietinimo kamerą. Šios savybės išlieka rišikliui sukietėjus. Tuomet sukietėjusi vata pjaustoma pjūklais ir pakuojama arba nukreipiama į kitą įrangą papildomam apdirbimui.Dūmai ir dujos iš gamybos įrenginių: krosnies, išplaušinimo ir kietinimo kamerų yra išvalomi filtrais prieš joms patenkant į dūmtraukį. Gamybos metu neišvengiamai susidariusios atliekos yra perdirbamos gamyklose.
Mineralinio pluošto fizikinės ir cheminės savybės: Akmens vatą sudaro dirbtinis mineralinis pluoštas, kuriame yra nuo 95,5 % iki 99,5 % amorfinių silikatų ir nuo 0,5 % iki 4,5% organinio rišiklio mišinio (vandeninio fenolio-formaldehido dervos emulsija).
Rock-wool izoliacija gali būti montuojama visur, kur norite įdėti stiklo vata ar bet kokio kito tipo izoliaciją, įskaitant sienas, grindis, lubas, palėpes ir nuskaitymo vietas. Tačiau tai ypač gerai tinka kambariuose šalia šiaurinės šiaurės pusės ir interjero kambariams, kuriuose reikia garso slopinimo, pavyzdžiui, žiniasklaidos kambariuose ar muzikos studijose. Kadangi akmens vata yra labai atspari ugniai, tai idealiai tinka naudoti namo grindų šilumai. (Atliekant atnaujinimą ar naują statybą, paprašykite vietinio statybos inspektoriaus nustatyti konkrečias sritis, kuriose reikia akmens vatos.) Su akmens vata taip pat lengva dirbti, ją galima formuoti dantyto peilio arba pjūklo pagalba, kad įsprausti i jai skirtas vietas . Jei jis tampa drėgnas, drėgme nugrimzta žemyn nesusikaupdami vatoje. Akmens vatos pluoštai yra taip glaudžiai suspausti, kad nebūtų galimybės, kad izoliacija pasislinks iš pozicijos ar susmuks žemyn, o tai ženkliai galėtu sumažinti izoliacinę vertę. Atkreipkite dėmesį į tai, kad akmens vatos izoliacija būna nesuvyniota, tai reiškia, kad nėra popieriaus ar folijos intarpu . Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti įdiegti nepriklausomą pralaidžia medžiaga, kuri veiktų kaip garų barjeras. Šiuo metu jums gali būti įdomu, kodėl akmens vata nėra vienintelis izoliacijos tipas kurį naudojame tai yra dėl dideles kainos ypač ji jaučiama kai norima ja izoliuoti visą namą arba didele jo dalį. Padidėjęs izoliacijos pajėgumas leidžia ilgiau išlaikyti jūsų namus patogioje temperatūroje, taigi per porą metų bus sumokėta pradinė kaina. Be to, ilgiau trunkantis akmens vatos izoliacijos ilgaamžiškumas, jūsų namai bus gerai izoliuoti, nes priežiūros reikės tik po daugelio metų.
Stiklo vata
Stiklo vata – tai izoliacinė medžiaga, pagaminta iš stiklo pluoštų, naudojant rišiklį į faktūrą, panašią į vilną. Procesas sukuria nedidelių oro lizdų tarp stiklo pluošto, o šios mažos oro kišenės pasižymi didelėmis šilumos izoliavimo savybėmis. Ji gaminama ritiniuose arba plokštėse, turinčioms skirtingas termines ir mechanines savybes. Jis taip pat gali būti pagamintas kaip medžiaga, kuri gali būti purškiama arba dengiama izoliuotame paviršiuje. Tai viena populiariausių šiltinimo medžiagų, išgaunama kvarcinio smėlio ir stiklo sulydimo procese. Stiklo vata yra nedegi medžiaga, tačiau lydymosi temperatūra nėra aukšta ir siekia tik apie 700 laipsnių celsijaus. Stiklo vata sugeria drėgmę ir vandens garus labiau už akmens vatą, todėl gali greičiau prarasti šilumos izoliavimo ypatumus . Visgi reikia paminėti ir tai, kad stiklo vatos plaušai yra ilgesni, mažiau trapūs nei akmens vatos bei orientuoti horizontaliai, todėl stiklo vatos elastingumas ir atsparumas vibracijai yra didesnis nei akmens vatos.
Norint turėti efektyvią šilumos izoliaciją, izoliacinę medžiagą konstrukcijoje būtina apsaugoti nuo oro ir drėgmės srautų. Nuo išorinių veiksnių vatą būtina apsaugoti difuziškai laidžiomis medžiagomis, pvz., difuzinėmis membranomis (jos nepraleis vėjo ir vandens). Vidinėje izoliacijoje būtina vatą apsaugoti nuo drėgmės naudojant garui nelaidžias medžiagas, pvz., garo izoliacines membranas.
Stiklo vatos izoliacija turi savo privalumų ir trukumu, kuriuos turėtumėte apsvarstyti prieš įsigydami medžiagą savo namui. Ji gali būti palyginus nebrangi. Tinka standartiniams tarpams tarp sijų, dėlto yra gana labai patogus. Tačiau vata liesdamasis su oda gali patekti į poras, sukelti niežėjimą, bėrimus ir dirginimą. Taip pat ji pralaidi orui , kuris yra pagrindinis energijos sąskaitų ir nepatogumų namuose šaltinis. Įkvėpus, dalelės gali sukelti kosulį, kraujavimą iš nosies ir pakenkti kvėpavimo takams. Kai ji sujudinama izoliacija išsiskiria kietąsias daleles į orą, kurios gali būti įkvėptos juos sumontuojant ar pašalinant. Jei asmuo turi dirbti su stiklo pluošto izoliaciją, jis turi dėvėti pirštines, marškinius su ilgomis rankovėmis, kelnes ir akinius. Stiklo vata gali kaupti alergenus, dulkes ir drėgmę, dėl kurių gali susidaryti pelėsių augimas.
Gali būti sumontuotas mansardoje, grindų ar stogo ertmėse, kampinėje sijoje ar atviroje sienoje. Paprastai ji gaminama stačiakampio formos, bet taip pat galima įsigyti maišeliuose, kuriuose yra standartinių iš anksto supjaustytų ilgių ir pločių.. Dauguma lakštų yra pagamintos su popieriaus arba folijos pagrindu, i kurį atsižvelgiama pagal šilumos krypti. Maišai su stiklo paketais, kurie yra laisvi užpildai, gali būti prapūsti į palėpes, sienas ir grindų ertmes. Tinkamai sumontuota stiklo vata gali sukurti barjerą, kuris lėtina drėgmės perėjimą ir sumažina tikimybę, kad pluoštinės dalelės pateks į namus. Stiklo pluoštas ir kitos tradicinės izoliacinės medžiagos linkusios blogai apsaugoti nuo oro srauto, sukelia diskomfortą namuose, taip pat energijos nuostolius.
Eko vata
Ekovata – ekologiška izoliacinė medžiaga, gaminama iš natūralios organinės medžiagos – celiuliozės, kuri prisotinama netoksiškomis mineralinėmis (boro borakso) druskomis. Sukurta ir užpatentuota dar XIX a. pabaigoje Anglijoje, medžiaga greitai išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių, ypač Skandinavijoje. Kadangi ekovatos pagrindą sudaro medžio plaušas (organinė medžiaga), ekovata vertinama kaip „kvėpuojanti” ir ypatingai tinkama medinių namų bei medinių konstrukcijų apšiltinimui medžiaga. Lietuvoje ekovatą gamina vienintelė UAB „Ekorema”. Prieš porą metų, naudojantis ES parama, atnaujinus gamybinius įrengimus, UAB „Ekorema” gamykla tapo viena moderniausių ekovatos gamyklų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Toliau pateikiamos ekovatos savybės, dėl kurių ji pelnytai pripažįstama viena iš geriausių šiltinamųjų medžiagų.
• Šilta. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas – λ = 0,038. Nuo šio koeficiento priklauso termoizoliacinės medžiagos šiluminė varža: 5 cm storio ekovatos sluoksnio varža yra R = 1,32. Geras ekovatos termoizoliacines savybes lemia jos smulkiaplaušėje struktūroje esantis nejudrus oras, kuris sudaro iki 85 % viso medžiagos tūrio. Tyrimais įrodyta, kad net tinkamai sumontavus bet kokios rūšies termoizoliacines medžiagas, šiltinamajame sluoksnyje lieka apie 4 % siūlinių tuštumų, o tai lemia didelius šilumos nuostolius. Jei apšiltinant konstrukcijas ekovata naudojami technologiniai įrengimai, užpildomos net mažiausios ertmės ir sunkiai pasiekiamos vietos.
• Nedegi. Ekovata priskiriama sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų grupei pagal RSN 133-91 klasifikaciją.
• Ilgaamžė. Teisingai eksploatuojant pastatą, ekovata termoizoliacinių savybių nepraranda daugiau kaip 50 metų. Dėl savo plaušinės struktūros (ekovatos plaušas tarpusavyje susivelia ir sudaro vientisą „veltini”) ekovata net po ilgo laiko nesukrenta ir nenusėda.
• Gerai izoliuoja garsą. Ekovata turi geras akustines savybes todėl naudojama ne tik gyvenamuose pastatuose, bet ir sporto salių bei garso įrašų studijų garso izoliacijai.
• Atspari drėgmei ir kenkėjams. Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t. y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Tai yra didelis privalumas, nes konstrukcijose atsiradusią perteklinę drėgmę ekovata absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio, o tai tik nežymiai keičia jos termoizoliacines savybes ir neleidžia pastatų atitvarinėse konstrukcijose susidaryti kondensacinei drėgmei. Medžiagoje esantys boro junginiai apsaugo konstrukcijas ir pačią vatą nuo puvimo, grybelinių ligų, o pastatą – nuo pelijimo ir drėkimo. Be to, dėl boro junginių ekovatoje nesiveisia graužikai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai.
Pagrindinis celiuliozės pagrindo medžiagų trūkumas yra tas, kad jos negali ilgą laiką liestis su drėgmės šaltiniu, todėl netinka šiltinti pamatams, kur apšiltinimo medžiaga liečiasi su žeme.
Kitos izoliacinės medžiagos
Nors pirmiau išvardyti elementai yra labiausiai paplitusios izoliacinės medžiagos, jos nėra vienintelės. Pastaruoju metu tapo prieinamomis medžiagomis, pvz., Airgeliai (naudojami NASA šilumai atsparios plytelės, galinčios atlaikyti šilumos kiekį iki maždaug 1100 laipsnių Celsijaus, su šiek tiek arba beveik jokio šilumos perdavimo). Viena iš jų yra “Pyrogel XT”. Pyrogel yra viena iš efektyviausių pramoninių izoliacijų pasaulyje. Jo reikalaujamas storis yra 50% – 80% mažesnis nei kitų izoliacinių medžiagų. Nors šiek tiek brangesnis nei kai kurios kitos izoliacinės medžiagos, “Pyrogel” vis dažniau naudojamas specifinėms reikmėms. Kitos nepaminėtos izoliacinės medžiagos yra natūralūs pluoštai, tokie kaip kanapės, avių vilnos, medvilnė ir šiaudai. Polioziocianuratas, panašus į poliuretaną, yra uždarų ląstelių termoreaktyvus plastikas, todėl taip pat yra populiarus pasirinkimas kaip izoliatorius. Kai kurios pavojingos sveikatai medžiagos, kurios praeityje buvo naudojamos kaip izoliacija ir kurios dabar yra neteisėtos, nepasiekiamos ar nedažnai naudojamos, yra vermikulitas, perlis ir karbamido formaldehidas. Šios medžiagos turi reputaciją dėl formaldehido arba asbesto, iš esmės jos pašalintos iš dažniausiai naudojamų izoliacinių medžiagų sąrašo. Yra daugybė izoliacijos formų, kurių kiekviena turi savo savybių rinkinį. Kruopščiai ištyrus kiekvieną rūšį, galite sužinoti, kas bus tinkama jūsų konkretiems poreikiams tenkinti.
Greitai apžvelgus:
Airgelis yra brangesnis, bet tikrai geriausias izoliacijos tipas.
Stiklo vata yra pigus, tačiau reikalingas kruopšti priežiūra ir tvarkymas.
Mineralinė vata yra veiksminga, bet ne atspari ugniai.
Poliuretanas viska apėmus yra gera izoliacinė medžiaga, nors jis nėra itin ekologiškas.
Polistirenas yra prisitaikanti izoliacinė medžiaga, tačiau jo saugumas yra ginčijamas.
Akmens vata geras pasirinkimas, bet brangesnė izoliacinė medžiaga
Eko vata yra ugniai atspari, ekologiška ir efektyvi, tačiau ją sunku instaliuoti.
Literatūra.
http://www.silputa.lt/polistireninis-putplastis
https://www.thermaxxjackets.com/5-most-common-thermal-insulation-materials/
http://www.rockwool.lt/apie-mus/kodel-rockwool/neprilygstamas-tvirtumas/gamybos-procesas/
http://mima.info/about-mineral-wool/
http://www.termas.lt/lt/pastatu-siltinimas/poliuretano-puta.html
https://www.ekspertai.lt/ekovata/straipsniai/siltinimas_ekovata
17