Naujausi Vilniaus statiniai, jų architektura, konstrukcijos

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų katedra

NAUJAUSI VILNIAUS STATINIAI, JŲ ARCHITEKTŪRA, KONSTRUKCIJOS

REFERATAS

Studentas: Jomantė Jankeliūnaitė vv45

Dėstytojas:

Vilnius

2005

Įvadas

Architektūros neįmanoma ilgą laiką išvengti. Su ja susiduriame beveik kiekvieną gyvenimo akimirką – galime pasirinkti laiką, kada grožėtis paveikslais, kada skaityti literatūros kūrinius, kada žiūrėti filmus, bet architektūrinių statinių atžvilgiu tokios pasirinkimo laisvės neturime.

Tai vienintelė meno forma, kurianti tiek vidinę, tiek išorinę erdvę, taigi apribojanti begalinę erdvę trimačiais objektais. Eidami gatve žiūrime į namų fasadus. Dirbdami, pirkdami arba judėdami atsiduriame įvairiuose pastatuose arba greta jų. Net jei daugiau laiko praleidžiame gamtoje, anksčiau ar vėliau mums prireikia keturių sienų ir stogo.

Dailės, literatūros, kinematografijos kūriniai iš esmės yra marginaliniai reiškiniai, jie kasdienybėje nevaidina jokio praktinio vaidmens, nebent, jei galima taip pasakyti, teikia pramogas. Tuo tarpu statiniai yra visur ir visada, net jei to nesuvokiame.

Jie susiję su visomis žmogaus veiklos sritimis, stovi dešimtmečiais, jei ne šimtmečiais, ir taip paprastai jų nepašalinsi iš pasaulio, iš mūsų gyvenimo.

Netgi kai norime pasižiūrėti dailės, kinematografijos kūrinių, paskaityti knygas, tai yra patirti sąlytį su nearchitektūrinėmis meno formomis, noromis ar nenoromis susiduriame ir su architektūra – juk turime eiti į parodų sales, kino teatrus, bibliotekas ir pan.

Kadangi kiekviena valstybės sostinė reprezentuoja šalį, man buvo įdomu pasidomėti Mūsų Lietuvos sostinės – Vilniaus naujausiais statiniais, t.y gyvenamaisiais namais, sporto, pramogų ir verslo pastatais, su kuriais mes neišvengiamai susiduriame arba nuolat apie juos girdime. O tikslas buvo sužinoti, kokios medžiagos, konstrukcijos, naujovės panaudotos projektuojant tuos pastatus, kokios architektūrinės tendencijos vyrauja šiomis dienomis. Vis dėlto mūsų poreikiai auga, nuolat keičiasi, todėl man buvo įdomu sužinoti, kaip keičiasi pati architektūra, kokie dėsningumai turi įtakos pastatų projektavimui ir kas svarbu projektuojant šiuolaikinę architektūra, kad ji būtų kuo geriausiai įvertinta.

Sporto, pramogų ir verslo centrai

„Europa“

Vienas svarbiausių verslo centų –„Europos“, nes tai aukščiausias komercinės paskirties pastatas Baltijos šalyse, 126,1m. aukščio, 33 aukštų,

17 000 m2 bendrojo ploto. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o šio vaizdingo dangoraižio architektai yra A. Ambrasas ir V. Adomonytė.

Šis statinys minimas ne viename prestižiniame tarptautiniame konkurse, kaip vienas geriausių Europos architektūrinių objektų [pic]

Iš 38 garsiausių pasaulio architektų darbų naujasis Vilniaus dangoraižis pateko į geriausių 15-tuką. Darbai buvo vertinami pagal bendrą vizualinį pastato architektūros įspūdį, pastato darną urbanistinėje bei socialiniame kontekste, formos ir konstrukcijos logiškumą bei darną, taip pat statybos kainą.

Iš tiesų, dangoraižis “Europa” – vienas įspūdingiausių dešiniajame

Neries krante besiformuojančio naujojo Vilniaus akcentų, kuris formuoja savotišką urbanistinę kalvą, aplink kurią formuojasi naujasis Vilniaus centras.

Dangoraižio konstrukcija

Pastatas yra ryšinės konstrukcijos. Laikančios dalys – vertikalūs erdvinio karkaso elementai (kolonos, diafragmos) ir horizontalūs elementai (perdangų plokštės).

Pamatai įrengti gręžininiai, apie 4,5 m ilgio poliai subetonuoti tam tikru betonu. Po visu pastatu išlieta gelžbetoninė 800mm pamatų plokštė iš

B25 klasės betono. Dėl to garantuojamas viso pastato vienodas sėdimas.

Visos išorinės sienos pastatytos iš aliuminio profilių fasadinių detalių, įstiklintų refleksiniu stiklu. Laiptai-iš B25 klasės betono ir surenkamųjų dalių.

Daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą

“Europa” dengia stiklinis stogas, kuriam sukurti sunaudota virš 2000

kvadratinių metrų stiklo. Tai elegantiška aplinka ir europietišku paslaugų kokybės suvokimu išsiskiriančiantis centras. “Europoje” įsikūrusi beveik

700 kvadratinių metrų ploto kosmetikos ir parfumerijos parduotuvė “Sarma”

yra viena didžiausių Baltijos šalyse.

Prekybos centras “Europa” jau pateko į Lietuvos rekordų knygą. Dvi ore kabančios kavinės “Ore” ir “ Piazzo D’Oro” 2004 metų Velykų proga pripažintos didžiausiais Lietuvoje butaforiniais margučiais. Jų ilgis su papuošimu – 8,25 metro, aukštis – 4,60 metro.

Šiuolaikiškas sporto, pramogų ir verslo centras-„FORUM PALACE“

[pic]

Keli faktai apie FORUM PALACE:

• centras pradėtas statyti 1999 m. rugpjūtį, baigtas – 2002 m. gruodį;

• daugiafunkcinio pastato projekto vadovas – Vladas Segalis, projekto autorius architektas Gintaras Čaikauskas

• į centrą investuota 68 mln. litų;

• visas penkių aukštų pastato plotas – 18 732 m2; tūris 82 596 m3

• trijose lauko ir dviejose požeminės automobilių laikymo aikštelėse telpa 500 automobilių;

• didžiausia pramogoms ir verslui skirta centro patalpa – trijų aukštų amfiteatrinė renginių salė. Joje vienu metu gali pramogauti iki 1 200

žmonių.

Pagrindinė FORUM PALACE architektūros idėja

FORUM PALACE pastatas žymi naujojo Vilniaus centro, kuriamo dešiniajame Neries krante, pradžią. Ypatinga pastato idėja lėmė unikalų architektūros sprendimą. Terasomis kylantis tūris betarpiškai išauga iš aplinkos, fasadų bangos kartoja upės vingį, pabrėžia natūralų reljefo charakterį. Sudėtingo transporto mazgo sūkurys, daugiaplanės ir gausios apžvalgos padiktavo monumentalią, lengvai įsimenamą, vienodai reikšmingą iš visų pusių, tačiau lakonišką ir paprastą ovalo formą. Stiklo gausa suteikia demokratiškumo, atvirumo aplinkai pojūtį. Vidaus pasaulis jaučiamas esant išorėje, būnant viduje – tiesiogiai suvokiamos ne tik vertingiausios miesto panoramos, naujieji pastatai, bet ir nepakartojami gamtos ypatumai.

Kompaktiška pastato išorė viduje atveria didelius veiklos plotus, kurie savo paskirtimi ir suskirstymu į zonas sukuria ištisą mikropasaulį, leidžiantį atskirti, o kartu ir suvienyti gana prieštaringas verslo, laisvalaikio pramogų ir poilsio funkcijas. Daugialypė pastato paskirtis prieštarauja kasdienybės rutinai. Tai pabrėžia išraiškingos vidaus erdvės, kurios savo praktiška tėkme sukuria savitą atmosferą, jaukų vidinį gyvenimą, hipnotizuojantį savo unikalumu, kur lankytojas pagal savo nuotaiką ir poreikius gali pasirinkti uždaras arba atviras erdves.

Svarbiausia „FORUM PALACE“ kūrėjų mintis-visos bendravimo formos vienoje vietoje. Projekto autoriai siekė jaukią namų aplinką perkelti į naujuosius rūmus, sudaryti visas sąlygas ramiai pasiruošti naujai darbo dienai ar pailsėti savaitgalį.

Statybos ypatumai

Iš Neries šlaite buvusios statybvietės išvežta 33 800 m3 grunto, atvežta daugiau kaip 5 700 m3 monolitinio betono ir gelžbetonio, sumontuota apie 300 tonų metalinių laikančiųjų stogo konstrukcijų.

Originalių formų pastatas įspūdingai atrodo į upės slėnį besileidžiančioje teritorijoje. Apleistas Vilniaus plotas tapo lankoma vilniečių vieta. Tačiau, kad būtų įgyvendinti architektų užmojai, statybininkai turėjo gerokai pasistengti. Su pirmaisiais sunkumais jie susidūrė atlikdami statybinius geodezinius matavimus. Išorinės ašys nebuvo tarpusavyje statmenos, dėl to iškilo nužymėtų ašių užtvirtinimo ir atstatymo svarba ir sudėtingumas. Techniniame rūsyje baseino atramoms nužymėti reikėjo kitos ašių sistemos. Šiame statinyje buvo suprojektuotas kreivalinijinės sienos , atkartojančios Nėries vingį.

Objektas suprojektuotas iš trijų dalių: dviaukštis autoparkingas, 6

aukštų pagrindinis „Forum Palace“ pastatas ir 1-2 aukštų sveikatingumo zona. Visų trijų pastato dalių statybinės konstrukcijos suprojektuotos atskiriant jas temperatūrinėmis – deformacinėmis siūlėmis.

Perdangos įrengtos monolitinės gelžbetoninės besijinės 240 mm storio.

Sveikatingumo komplekso zonoje virš 25 m ilgio baseino įrengta sijinė perdanga. Ji buvo betonuojama nepertraukiamu būdu supilant 700 m3 betono.

Kolonos ir perdangos sujungtos šarnyrais naudojant specialiai lenktus armatūros karkasus, o visi pastato laiptai yra monolitiniai gelžbetoniai.

Lanksčioji stogo konstrukcija – plieno ilginiai ir 14,6 m. ilgio plieno santvaros virš amfiteatro angos. Plieno konstrukcijos sudaro standžią konstrukciją. Tam panaudoti standūs ryšiai, ryšio santvaros bei įtemptos atotampos.

Pagrindinėse „Forum Palace“ pastato dalyse vidaus sienos ir pertvaros įrengtos iš lengvųjų konstrukcijų, t.y. gipskartonio plokštės ant metalinio karkaso. Dauguma sienų kreivalinijinės. Grindų dangos statinyje labai įvairios polivinichloridinės kiliminės, keraminių plitelių, parketo. Sporto klube sukurta ypatinga aplinka. Pirmojo aukšto holo grindų apdaila-

poliruotos plitelės, koridoriuose-kiliminė danga, kavinėse-raudonmedis.

[pic] [pic]

Pirmame aukšte esančių ypatingiems lankytojams skirtų patalpų interjeras išsiskiria savo originalumu ir tuo pačių atliekamų darbų sudėtingumu.

[pic]

(Egipto stiliaus svetainė)

Beje šis statinys buvo tinkamai įvertintas „Lietuvos metų gaminio medaliu“.

Kaip matome, kartu su kitoje gatvės pusėje esančiu „Forum

Palace”pastatu „Hanner” verslo centras netgi sudaro savotišką vertikalaus ir horizontalaus pastatų ansamblį.

Naujoji „Siemens” arena Vilniuje

Tai geriausias 2004 m. sporto statinys. Jis buvo atrinktas iš 7 naujų sporto objektų, kurie buvo pastatyti praėjusiais metais. „Siemens arena” –

universaliausia ir moderniausia iš jų. Manoma, kad ši arena puošia ne tik

Vilnių, bet visą Lietuvą. Rinkdami geriausią metų sporto statinį, sporto specialistai vadovavosi tokiais kriterijais kaip sporto objekto statinio universalumas, teikiamų paslaugų įvairovė, paslaugų socialinį prieinamumas, kainos ir jų lankstumas įvairioms socialinėms žmonių grupėms, objekto užimtumo laikas, apkrovimas ir kt.

Tai pirmas Lietuvoje tokios koncepcijos statinys, savo galimybėmis prilygstantis garsiausioms Europos arenoms. 29 m aukščio arenos plotas siekia 20 000 m2, o tūris – 200 000 m3.

[pic]

Moderniausia Baltijos šalyse „Siemens arena” stebina ne tik savo talpumu ar čia galėsiančių apsilankyti žmonių skaičiumi. Specialistų vertinimu, jos techninės galimybės beveik neribotos o naudojamos medžiagos įrengimai aparatūra bei programinė įranga leidžia erdves transformuoti pagal pačių įvairiausių renginių paskirtį. Todėl su „Siemens arena” jau dabar bendradarbiauja stambios renginių organizavimo kompanijos randančios čia tinkamą erdvę įvairiausiems projektams.

Teigiama, kad čia krepšinio halė galės lengvai tapti jaukia teatro sale arba hipodromas – ledo arena, arba, jei prireiks – 20 m aukščio erdve lazerių ir fejerverkų šou.

[pic]

Panaudotos technologijos naujovės

Kaip rodo universalių arenų Šiaurės Amerikoje ar Europoje patirtis minėtoms transformacijoms įgyvendinti nereikia stebuklo – tam užteka specialios įrangos, taip pat informacinės sistemos, kuri valdo pastato šildymo, vėdinimo, vandens šaldymo, apšvietimo, durų atidarymo, vaizdo, garso ir apsaugos sistemas. Transformacijoms ir renginiams „Siemens arenoje” reikalinga ir apie 3,5 megavatų galingumo speciali elektros pastotė. Daugiausia energijos prireikia per didžiuosius renginius ant ledo, nes vienu metu energija naudojama daugumai reikmių: virtuvėms, ložėms, visai erdvei apšviesti, renginiams įgarsinti, specialiai ledo dangai būtiniems šaldymo bei kondicionavimo įrenginiams.

Vilniaus arenos grindys išlaiko apie 50 tonų svorį, taigi ir apie 2000

kub. metrų vandens. Todėl „Siemens arenoje” galima rengti net ir burlenčių varžybas. Vandens ir ledo dangoms vanduo tiekiamas specialiais grindyse įmontuotais vamzdynais, iki kurių jis atkeliauja statinio sklype nutiesta atskira aukšto slėgio vamzdyno atšaka.

Arenos grindys yra itin atsparios gniuždymui ir kitoms deformacijoms.

Jų daugiasluoksnės technologijos pagrindą sudaro žvyro sluoksnis, dengiamas vandeniui atsparia plėvele; ant jo užlietas trečiasis – 180 mm storio betono – sluoksnis, kuris yra padengtas 100 mm storio apšiltinamuoju sluoksniu. Penktąjį arenos grindų sluoksnį sudaro 175 mm storio betono danga, kurioje ir įmontuoti minėti vamzdynai ledo bei vandens dangoms. Apie

500 kW galios kompresoriai užšaldo vandenį net 1800 kv. m ploto (60×30 m)

ledo dangai. Šiam darbui aptarnaujantis personalas tesugaišta vos parą – ir po neseniai pasibaigusio kitokio renginio arenos lankytojus galima pakviesti stebėti ledo ritulio rungtynių arba dailiojo čiuožimo pasirodymų.

Ledui ir vandeniui naudoti „Siemens arenoje” pritaikytas visas pastatas su jo vėdinimo garso bei saugumo sistemomis. Kadangi įrengta speciali oro cirkuliacijos sistema šalia ledo žmonės nejaučia šalčio o 5 cm nuo ledo atstumu kaip reikalaujama ledo arenose palaikoma reguliari temperatūra.

Sceną teatro spektakliui, rimtosios muzikos koncertui ar baleto pasirodymui galima įrengti arenos centre arti tribūnų, o vietų jose skaičių taip pat galima reguliuoti pagal organizatorių norus. Tam naudojama „užuolaidų sistema” specialios kilnojamos uždangos leidžiančios mažinti ir didinti žiūrovų salę bei atskirti nuo jos užkulisius. Arenos erdvę galima sumažinti net dviem trečdaliais, todėl mažesniam žiūrovų ratui skirtuose renginiuose čia jaukiai jausis vos pusantro tūkst. lankytojų. Be to, tokiu būdu sutaupomos energijos sąnaudos nenaudojamoje arenos dalyje.

Kitos „Siemens arena” techninės charakteristikos

Renginių organizatorių atsivežamą įrangą Vilniaus arenoje paprasta greitai sumontuoti ir išmontuoti su specialiai tam skirtomis „kapsulėmis”.

Tai angos grindyse, išdėstytos tam tikrais atstumais. Jose be jokių papildomų konstrukcinių pakeitimų lengvai įtvirtinami lauko teniso ar tinklinio stovai.

Pastato stoge, iki 20 m aukštyje, jau įrengta daugybė aparatūros pakabinimo taškų. Jais bus galima originaliai apšviesti ir kitaip modeliuoti erdvę skirtingiems renginiams. 78 m. ilgio stogo santvaros išlaiko beveik 100 t sveriančią koncertinę įrangą.

Įgyvendinant šį projektą jau pasiekta ir kitų Lietuvos rekordų bei įdiegtos šalyje iki šiol nenaudotos technologijos: videokubo sistema sveria apie 5 tonas. Vilniaus „Siemens arenoje” įrengtas videokubas su 4 LED

ekranais, kurių įstrižainės sieks net 5 metrus. Šis įrenginys naudojamas įvairiems informaciniams, reklamos, totalizatoriaus pranešimams, taip pat vaizdui perduoti, ir, žinoma, atlieka švieslentės funkcijas. Arenos vidaus pranešimai įgarsinti iš viso daugiau kaip 250 garsiakalbių, išdėstytų kas 6

metrai vienas nuo kito.

Didžiausia naujovė Lietuvoje, kuri įgyvendinta tik „Siemens arenoje”, per koncertus, sporto ir kitus renginius leidžia stebėti triukšmo salėje lygį decibelais ir fiksuoti rekordus. O taip pat žiūrovai gali išvysti savo veidus stambiu planu videokube. Veiksmą arenoje galima stebėti ir pastato koridoriuose – per vidaus TV sistemą. Vilniaus arenos statytojai atsižvelgia ir į čia vyksiančių renginių transliavimo televizijos kanalais poreikį. „Siemens arenoje” įdiegta integruota telekomunikacijų sistema –

daugybė taškų su visomis kameromis reikalingomis komunikacijomis.

Visos viešos arenos erdvės stebimos vaizdo kameromis. Tarptautinius arenų standartus atitinka ir vėdinimo sistema, oro kiekius reguliuojanti pagal momentinę žmonių koncentraciją pastato erdvėje. Dėl šios sistemos „oras keliauja paskui žmones” o jo srautams valdyti pasitelkiami visose patalpose įrengti davikliai.

Konstrukcijų sprendimai:

• Stogo santvaros ilgis: apie 80 m (ilgiausia tokia santvara Lietuvoje)

• Metalo konstrukcijų kiekis: apie 400 tonų

Galimybės:

• 500 tūkst. lankytojų ir 111 renginių per metus

• Koncertams: 12 000 vietų

• Krepšinio varžyboms: 11 000 vietų

• Ledo ritulio varžyboms: 8 750 vietų

• Teatro spektakliams: 3 500 vietų

Gyvenamieji pastatai

Kiekvienas miestas savaip evoliucionuoja. Europos miestų statybos tendencija, mados krypsta daugiaaukščių pastatų, vertikalių link. Todėl

Lietuvoje šalia stovinčių dangoraižių, verslo, sporto ir prekybos centrų kyla nauji aukšti gyvenamieji pastatai.

Daugiaaukščiai

Vilniuje ryškėja nauja gyvenamųjų namų tipologija. Tai daugiaaukščiai pastatai prestižinėse vietose. Žmonės „stengiasi“ būti viršūnėje. Tokių pavyzdžių galima rasti ne vieną. Jau pradėtas statyti daugiaaukštis gyvenamasis pastatas kartu su komercijos bei pramogų centru Konstitucijos prospekte, Vilniuje, architektai R. Bimba ir S. Šliažas.

[pic]

Tų pačių arhitektų projektuojami du 16 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai Baltupių mikrorajone, numatomos 2-jų aukštų komercinės paskirties patalpos, požeminės automobilių stovėjimo vietos ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabučiuose namuose bus 210 tipinių vieno ir dviejų kambarių butų.

Tipiniuose butuose – galimas pertvarų išdėstymas pagal užsakovo pageidavimą. Numatoma galimybė jungti tipinius butus į 3-jų ir 4-ių kambarių butus.

Jų konstrukciniai-inžineriniai sprendimai:

1. Pastato konstruktyvas – monolitinio gelžbetonio .

2. Fasadų apdaila- akmens masės keramika ir struktūrinis tinkas.

3. Butų vidaus pertvaros- 8 cm storio gipso blokeliai.

4. Sienos tarp butų ir laiptinių- 8 cm storio gipso blokeliai su akmens vatos intarpais.

5. Langai- plastikiniai su selektyviniu stiklo paketu.

6. Langų rėmuose- ventiliacijos grotelės- oro patekimui į patalpas.

7. Laiptinės pilnai įrengtos. Grindų danga- akmens masės plytelės.

8. Balkonų apsauginės tvorelės –cinkuotos plieno vamzdžių konstrukcijos su cinkuotų-perforuotų lakštų užpildu.

9. Stogas-plokščias,sutapdintas,dengtas rulonine danga.

10. Butų apdaila- dalinė arba visiška (pagal užsakovo pageidavimą).

[pic]

Gyvenamųjų namų architektūra išskirtinė- projekto autoriams pavyko sukurti modernų gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų kompleksą. Autoriams pavyko suformuoti elegantišką pastatų stilių, fasadų apdailai naudojant ilgaamžę akmens masės keramiką.

Akivaizdžiai matoma, kad šiems projektams yra būdingas gausus stiklo naudojimas fasaduose. Čia gyvendamas žmogus nori išreikšti save, parodyti savo išskirtinumą. Privatumo ir viešumo sąvokų reikšmės keičiasi labai greitai. Pastaruoju metu vertinamas komfortas ir estetika. Tačiau jų suvokimas taip pat kinta. Ankščiau komfortas buvo miegoti už uždarų durų, dabar jaučiamasi gerai, kai kas nors yra šalia tavęs ir stebi. Tik tokiu būdu jaučiama egzistencija, asmuo nesijaučia „pradingęs pilkoje minioje“.

Namo, kaip tvirtovės, sąvoka liko praeityje. Tampa madingos stiklinės dėžės-

„akvariumai“. Daug tipologinių panašumų su Vilniaus daugiaaukščiais pastatais galime rasti Berlyne, Potsdamo aikštės, Sony centro projekte, architektas Helmutas Jahnas.

Forma praranda prasmę, vis didesnę svarbą įgauna fasado paviršius, medžiaga. Visas pastato dėmesys koncentruojamas į paviršių. Ši tendencija vis labiau plinta. Tai gali būti mados industrijos įtaka.

Šalia išvardintų daugiaaukščių galima dar paminėti 9 aukštų, 57 butų gyvenamąjį namą S. Konarskio gatvėje, Vilniuje. Projekto vadovas Vladas

Lučinskas.

Šio gyvenamojo pastato konstrukcinės ypatybės būtų tokios:

Pamatai yra gręžtiniai. Sienos mūrinės iš akyto betono blokelių 25 cm.

Kolonos, perdangos pagamintos iš monolitinės konstrukcijos. Langai –

klijuotos medienos rėmai su stiklo paketu. Stogas šlaitinis, o konstrukcija medinė. Dedama garo izoliacija, akmens vatos apšiltinimo sluoksnis, vėjo izoliacinis sluoksnis, antikondensacinė plėvelė, stoginė čerpių skarda.

Vidaus sienos tinkuotos. Pertvaros iš akyto betono blokelių 80 mm, siūlės užglaistytos. Lubos pagamintos iš monolitinės gelžbetoninės perdangos.

Grindyse panaudotas garso izoliacinis sluoksnis, betoninis sluoksnis.

Vienas iš naujesnių projektų yra 10-ties aukštų naujai statomas namas

Žirmūnuose. Jo konstruktyvumas toks:

Išorės sienos yra iš 200 mm akyto betono,iš išorės 100 mm akmens vata su metalinių dažytų lakštų apdaila, ant metalinio karkaso. Išorės sienos patalpų viduje tinkuojamos arba aptaisomos gipso kartono plokštėmis.

Pertvaros tarp butų – dvigubo gipso blokeliai, tarpe akmens vata. Buto viduje – gipso blokeliai. Pertvarų išdėstymas pagal pirkėjo pageidavimą gali būti pakeistas neviršijant pradinio suplanavimo pertvarų ilginių metrų. Sanmazguose – drėgmei atsparūs gipso blokeliai. Perdangos pagamintos iš monolitinio gelžbetonio 22 cm storio. Stogas – plokščias sutapdintas.

Lubos iš monolitinio gelžbetonio plokštės. Sienos ir pertvaros taip pat monolitinės, o laiptai iš surenkamų gelžbetoninių pakopų.

Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų raida

Egzistuoja ir antroji gyvenimo būdo tipologija – kotedžai. (4pav.),

Individualizuota specifika – individualios, intymios, jaukios, uždaros erdvės, nuosavi kiemai, žemės plotas.

Architektūros mastelis šiuo atveju yra arčiau žmogiškojo. Tačiau visos individualių su nuosava žeme pastatų teikiamos vertybės yra susijusios su gera vieta mieste. Panašūs sprendimai ypač vertinami Vakarų Europos miestuose.

Kiekvienas pastatas su nuosavu kiemu yra pritaikytas pagal gyventojų poreikius.

Trečias tipas – pastatas kaip „konteineris“, kur kiekvienas gyventojas turi savo atskirą išskirtinį buto tipą. Ryškėja tendencija, kad projektuodami tokius pastatus architektai pasuka dviem kryptim: pirmoji kryptis – stengiamasi būtų individualumą pabrėžti per netipinę formą. Kaip pavyzdį galima nagrinėti daugiabutį gyvenamąjį namą, Rinktinės gatvėje,

Vilniuje, architektai V. Kormilcevas, G. Štelbys, A.Žalneravičius (6pav.)

[pic]

Tai šiuolaikiško projekto 51 buto gyvenamasis namas. Šis pastatas trijų tūrių: šešių aukštų su mansarda, keturių aukštų su mansarda.

Kiekviena namo pusė turi savitą architektūrą bei vaizdą iš buto.

Architektai sukūrė tradiciškai nepatrauklaus pirmojo aukšto įvaizdį. Visi pirmojo aukšto butai turi kiemelius, į kuriuos patenkama iš svetainės.

Kitas patraukus sprendimas – dauguma butų viršutiniuose aukštuose turi išėjimą ant namo stogo, kur įrengta 20 – 30 m2 poilsio kambariai su 25 –

119 m2 lauko terasomis. Kituose aukštuose įrengti butai su balkonais arba įstiklintomis terasomis. Butai suprojektuoti taip, kad virtuvė gali tiek bendroje erdvėje su svetaine, tiek atskirai.

Šį pastatą projektuotojai stengėsi padaryti išskirtinį, fasadą dalija spalvos ir faktūra. Šalia galime sugretinti olandų architektų grupės MVRD

realizuotą „Silodam“ projektą Amsterdame. Teigiama, kad šis pastatas jungia įvairias architektūrines programas ir autonominius elementus, kurie generuoja įvairialypius erdvinius ir techninius modelius. Pastato planas sukurtas kaitaliojant sukurtas užimtas – laisvas erdves, uždaras – atviras, visuomenines su privačiomis, okupuotas ir okupuotąsias. Šios erdvės kuriamos pasitelkiant daugialypius urbanistinius sluoksnius.

Naujienos

Moderni ligoninė vienai dienai

|[pic] |

Greta esamo privataus medicininio centro pastato V. Grybo gatvėje

Vilniuje jau baigtas statyti naujas, modernus šešių aukštų 3000 m² ploto priestatas. Naujos patalpos leis ne tik praplėsti jau teikiamų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų įvairovę. Pastate įsikurs ir nedidelė moderni ligoninė, teikianti dienos chirurgijos paslaugas, veiks vaistinė, konferencijų salė. Modernų, bet drauge šiltą bei jaukų priestato eksterjerą ir interjerą kūrė architektas Rimas Anusevičius.

Kuriant naująjį pastatą buvo aktyviai konsultuojamasi su Centro darbuotojais, atsižvelgiama į JAV, Europos šalių medicininių pastatų statybos ir įrengimo tradicijas ir ateities perspektyvas. Pasak architekto, pastatui solidumo suteikia aiškios formos, langų ritmas, ryškių mėlynų, geltonų ir oranžinių spalvų kontrastas.

Ypač išraiškinga poliruoto stiklo trapecinė briauna, kylanti per keturis aukštus, apvalūs langai plieno kasetėse, ryškus kolonų ritmas pirmame aukšte. Šie akcentai sukuria modernų ir jaukų Medicinos diagnostikos centro įvaizdį, kuris šiltų spalvų ir šviesų efektais papildomas interjero sprendiniuose. Priestatas puikiai įsikomponavo į

Antakalnio gyvenamąjį rajoną ir jį pagyvino savo formomis, architektūriniais sprendimais ir ryškiomis spalvomis. Naujasis priestatas su esamu pastatu sujungtas dviaukšte jungtimi. Jame, be bendrosios paskirties patalpų, – erdvaus holo, konferencijos salės, laukiamųjų, vaistinės, registratūros, – įrengti gydytojų konsultantų kabinetai, jaukios vienvietės ligonių palatos, dvi modernios operacinės, reanimacija, specializuotos medicininės įrangos kabinetai. Priestato statybos generaliniu rangovu pasirinkta viena pirmaujančių Lietuvos statybos bendrovių „Ranga IV“, turinti patirtį statant sudėtingas medicinos ir farmacijos reikmėms pritaikytus pastatus.

Naujas prekybos centras Fabijoniškėse

|[pic] |

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, priklausanti didžiausio Baltijos šalyse statybos koncerno „Merko“ grupei, pradėjo modernaus prekybos centro statybų darbus Vilniuje, ties Ateities ir

Fabijoniškių gatvių sankryža.

Šiuo metu tankiai apgyvendintame Fabijoniškių mikrorajone yra nepakankamai išvystyta gyventojų komercinė aptarnavimo infrastruktūra.

Tikimasi, jog naujasis prekybos centras pagerins aplinkinių teritorijų gyvenamosios aplinkos kokybę, suteiks galimybę gyventojams gauti platų kasdieninių paslaugų spektrą ir darniai papildys formuojamą šio rajono architektūrinį vaizdą, taip pat didžiulį dėmesį ketinama skirti nepriekaištingam aplinkos sutvarkymui ir apželdinimo darbams. Automobilių stovėjimo aikštelėje bus pasodinta apie 70 naujų medžių.

Naujo prekybos centro projektą rengia UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ architektai T. Paulauskas ir D. Čepurna

„Kurdami pastato architektūrą stengėmės išnaudoti reljefą ir praturtinti gamtinę urbanistinę aplinką“, – sakė T. Paulauskas. Jo teigimu, pastato viduje bus kuriama jauki ir demokratiška aplinka, kad apsilankymas prekybos centre taptų ne tik kasdienės pirkimo rutinos dalimi, bet ir būdu praleisti laisvalaikį.

Aukščiausias pastatas kairiajame Neries krante

Aukščiausias kairiajame Neries krante statomas pastatas „Helios city”, į kurį bendrovė „Via sportas” numačiusi investuoti 70 mln. litų, turėtų iškilti ir būti įrengtas dar šių metų pabaigoje. Netradicinių formų komercinį, administracinį ir apartamentų centrą „Helios city” Vilniaus

Naujamiesčio rajone sudarys dviejų aukštų komercinis pastatas ir 23-jų aukštų administracinis-gyvenamasis dangoraižis, pranešė bendrovė.

Vilniuje centras „Helios city” bus unikalus tuo, kad jame kompleksiškai išspręsti gyvenamosios aplinkos, laisvalaikio, aktyvaus poilsio bei įvairių paslaugų poreikiai. Prekybos pasažas bus skirtas klientui, ieškančiam kokybės, stiliaus, jame teikiamos paslaugos užtikrins lankytojų ir apartamentų gyventojų komfortą.

Pirmame ir antrame „Helios city” aukštuose apie 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos pasaže įsikurs restoranai, kavinės, banko filialas, parduotuvės, grožio salonai, fotolaboratorija, cheminio valymo bei įvairias kitas paslaugas teikiančios firmos. „Helios city” 3-6 aukštuose, 1,2 tūkst.

kvadratinių metrų plote, numatyta įrengti biurus, o nuo 7 iki 23 aukšto –

erdvius apartamentus. Bendras aukštutinio pastato plotas sudarys apie 8,9

tūkst. kvadratinių metrų

Šeškinės vizija – europietiškas komercinis centras

Po penkerių-dešimties metų Vilniaus mikrorajonas Šeškinė turėtų tapti vienu moderniausių sostinėje –ryškūs oranžinės spalvos verslo ir gyvenamieji pastatai, sujungti į bendrą architektūrinį kompleksą, pėsčiųjų takai dengti stiklu ir žaliuojantys parkai bus tarsi atskiras verslo miestas, įsikūręs Ukmergės ir Šeškinės gatvės kilpoje, sakoma ryšių su visuomene bendrovės „Publicum” pranešime.

[pic]

Šeškinės atgimimo iniciatoriumi tapo investicinė bendrovė „Sostinės vystymo grupė“, Šeškinės raidos programos architektūrinius sprendimus ruošė

„Vilniaus architektų studija“.

Pagal šią raidos programą per 5-10 metų prekybos, biurų ir gyvenamųjų pastatų plotas Šeškinėje išaugs kelis kartus, suplanuotos naujos daugiaaukštės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės talpins keliskart daugiau automobilių.

Landšaftui būdingos kalvos prisidėjo prie jo kūrimo.

„Vilniaus architektų studijos“ architektai iš dviejų atskirų dalių sudarytą pastatų kompleksą suprojektavo taip, kad į šlaitą lipantis trijų, keturių ir šešių aukštų statinys sudarytų darnią visumą su aplinka. Todėl forma jis primena laiptuotą majų piramidę.

Pasak verslo centro ir Šeškinės raidos programos sumanytojų investicinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ direktoriaus Rimanto

Daugėlos, šis šiuolaikiškas pastatų kompleksas simbolizuoja Šeškinės atgimimą, priartina šį rajoną prie miesto centro.

Į naująjį pastatą, įsiliejantį į verslo centro kompleksą, investuota apie 10 mln. litų. Po pastatu įrengta požeminė dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė talpina per 80 automobilių. Prekybinių ir administracinių patalpų bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kv. m.

Šiuo metu Ukmergės gatvė Šeškinės komercinį centrą dalina į dvi dalis

– į kairiąją ir dešiniąją. Kairėje pusėje yra: „EKO“ maisto prekybinis centras, paštas, banko skyrius, Šeškinės seniūnija, gėlių, daržovių-vaisių turgus, vaistinė, buitinių paslaugų aptarnavimo centras ir kitos komercinės-

prekybinės patalpos.

Pagal Šeškinės raidos programą, kairiosios pusės komercinius pastatus siūloma sujungti į vieną pastatą ir rekonstruoti, paliekant senuosius pėsčiųjų takų srautus. Pėsčiųjų takai bus dengti stiklu. Šeškinės turgus bus patalpintas prekybinio pastato viduje, po stogu įrengiant specializuotus, dengtus pasažus prekiautojams.

Originaliu ir moderniu naujojo apjungto pastato akcentu turėtų tapti dabar jau neveikiantis Šeškinės fontanas – iš stiklo ir metalo konstrukcijų sukurtas naujasis fontanas su kavinėmis, restoranais bus tarsi centrinė naujojo pastatų komplekso ašis, puošianti modernizuotą Šeškinės centrą.

Pastatų fasadų apdailai bus naudojamos aukštos kokybės medžiagos ant kurių bus projektuojamos šviečiančios reklamos bei įrengtos specialios klombos apželdinimui. Šalia fasadų esančius ruožus rekomenduojama apželdinti medžiais, kurie paslėptų automobilių stovėjimo aikštelių tūrį.

Šiuo metu dešinėje mikrorajono pusėje yra Šeškinės poliklinika, restoranas su baru, „Norfos“ maisto prekybinis centras, „Šilėjos“ pastatas,

LNK televizijos studija. Šalia LNK pradėta dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Dešinėje Ukmergės g. pusėje esančius prekybinius pastatus taip pat siūloma sujungti į vieną komercinį pastatą su pėsčiųjų pasažu lygiagrečiai

Ukmergės gatvei. Virš 2-3 aukštų pastato–platformos, kurioje įrengiamos komercinės patalpos, suprojektuoti trys 12-16 aukštų pastatai. Šių pastatų funkcija – administracinė arba gyvenamoji.

Sostinės Naujamiestyje iškils daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos klasės viešbutis

Vilniaus Naujamiesčio mikrorajono Šaltinių gatvėje artimiausiu metu bus pradėti statyti nauji daugiabučiai namai, kotedžai bei aukštos klasės viešbutis. Planuojama, kad visi pastatai iškils iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio. Investicijos į projektą sieks beveik 100 mln. litų.

Iškils senamiesčio architektūros stiliaus ir šiuolaikiškai suplanuoti bei kokybiškai įrengti gyvenamieji namai ir kotedžai, viešbučio apartamentai.

Iš viso septyniuose korpusuose planuojama įrengti 114 butų ir 11 kotedžų.

Gyvenamųjų patalpų plotas sudarys apie 22 tūkst. kvadratinių metrų.

Tai bus didžiausias gyvenamosios paskirties statybos projektas sostinės centre.

Pasak „Pro Kapital” generalinio direktoriaus Andruso Lauričio,

Šaltinių gatvės rajone įgyvendintas nekilnojamojo turto projektas padarys didelę įtaką rajono plėtrai.

Manoma, kad tokio dydžio ir svarbos projektas, kokį ketinama įgyvendinti, Šaltinių gatvės apylinkėms padarys panašią įtaką, kaip pirmieji projektai dešiniajame Neries krante.

Išvados

Paprastai estetiškas atrodo tas architektūros statinys, kurio vidinė erdvė žmogų vilioja, žavi, pakylėja dvasiškai, netgi pavergia. O nevykęs, bjaurus pastatas atrodo tas statinys, kurio vidinė erdvė vargina žmogų ir tarsi atstumia nuo savęs.

Taigi, kiek supratau, architekto kūryba yra susijusi su uždaviniu kurti formas, numatyti labai įvairius ir skirtingus jų „efektus“, tarp jų ir juslinius, emocinius, dėl kurių statinys patraukia žmogaus dėmesį ir daro įtaką jo savijautai. Visi architektai ir stengiasi tai daryt.

Jie stengiasi kurti nauja, kurti statinius atkovojančius sau erdvę, stipriai įaugusią į žemę, pratęsiančius gamtą ir kultūros tradicijas, teikiančius malonumą ir džiaugsmą žmogui. Visai tai architektai pasiekia tik gerai išnaudodami technines galimybes.

Supratau, kad architektūroje ypatingą reikšmę turi trijų formų dermė:

utilitariosios formos, kaip praktinių poreikių rezultato, techniškosios formos, atsirandančios konstrukcijų pagrindu, ir meninės formos, kurios tikslas – tenkinti dvasines reikmes ir grožio reikalavimus. Tobulose architektūros statiniuose tie trijų formų pavidalai būna taip suderinti, kad regis, paklūsta vienintelei architektonikos programai. Ta statinio architektonika iškyla jautriai suderinus labai skirtingus elementus:

peizažą, kultūrinę aplinką, šviesos ir šešėlių žaismą, gerai panaudojus medžiagas (medį, akmenį, plytas, gelžbetonį) ir , aišku, atsižvelgus į šių dienų meno patyrimą bei individualių užsakovų skonį.

Taigi, mano pastebėjimu, šiomis dienomis populiariausios medžiagos naudojamos pastatų statybose yra šios: monolitinės gelžbetoninės, plienas, kuris sudaro standžią konstrukciją, betonas, gipso blokeliai, akytbetonis, kuris ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista.

Labiausiai šiomis dienomis paplitęs stiklo naudojimas fasaduose, jis pagyvinamas įvairiausiomis spalvomis, taip pastatas įsikomponuoja į gyvenamą rajoną ir paįvairina jį ne tik spalvomis, bet ir formomis. Taip pastatas tarsi išauga iš aplinkos. Pastaruoju metu tai yra bene svarbiausias architektų siekimas.

Literatūra

1. www.namasiras.lt

2. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalas „Urbanistika ir architektūra“, 2004, XXVIII

tomas, Nr. 3 priedas

3. www.forumpalace.lt

4. www.masyvas.lt

5. www.asa.lt

6. www.alsva.lt

7. www.arch.lt

8. www.naujastatyba.lt

9. Statyba ir architektūra 2004, Nr.1-2

10. Statyba ir architektūra 2005, Nr.4-5