Statybos technologijos konspektas

3300 0

1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-

linomis.

Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo

būdus ir priemones.

Statybos darbų technologiją sudaro:

1.Praktinės,amatiškos statybos technologijos

žinios.

2.Statybos procesų technologija.

3.Šiuolaikinė statybos technologija.

4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.

Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-

ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesį

ir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbo

operacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-

sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.

Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-

vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomis

organizacijomis.

2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, ir

procesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovo

samprata.

Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai:

1.Projektavimas,

2.Statyba,

3.Eksplotavimas.

Būdai: 1.Samdant rangovus,

2. Ūkio būdu.

Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-

vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;

pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-

kai mechanizuoti,rankų;

pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;

Statybinis procesas-darbo opperacijų visuma atlie-

kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinį

nuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-

mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamas

darbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darbo

veiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).

Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti ir

įrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaig

ta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objekto

stat.procesai vyksta:

1.Paruošiamieji darbai;

2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies,

antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-

mų montavimas ir derinimas.

Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo,

tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai

-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunama

leidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas sude-

rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-

mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-

mas projektas ir gaalutinai patvirtintas perduoda-

mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-

ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovo

atstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine

priežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo,

kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsako

vo funkcijas.Rangovas-juridinis asmuo(įmonė ku

rioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturinti

įm.,ūkinė bendrija,individua

li įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi pa

atentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuri

atlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinama

genrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-

bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-

govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitų

instit. technines ir pro-

jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-

veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvir

tintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuo

ti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-

ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūros

sutartis.8.Užsakyti inžin.tin-

klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimą

naudoti.10.Teisiškai organizuoti statinį

Rangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.

2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-

rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančias

normas.4.Garantuoti saugų dar

bą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-

dant pastatą naudoti.

3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.

Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumen

tai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,at

liktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Sura

šomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai su

darbininkais.2.Medžiagų ga-

vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai,

kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-

dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai.

Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok

Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid

Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai

C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų irr kt.)

3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kon

trole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskas

atlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima pa

liginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žur

nalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.

4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkų

parašais.Pagrindinai pavojaus šalti-

nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-

fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbas

nepalankiose gamtinėse sąlygo-

se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-

nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turin

čiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės sąlygos,nedrausmingumas.

4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-

mas.

Statybos darbininkai skirstomi pagal profesijas ir

specialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Ka

tegorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-

kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-

gados būna:specializuotos ir
r kompleksinės.Spece

lizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybės

darbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantys

darbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-

gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą

2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-

kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišrių

techn.procesų.Statyboje naudo

jama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintą

produkcijos kiekį;laiki-

nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.

Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovy

bei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arba

darbų vykdytojus atleisti iš pareigų .

Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jam

pavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. ir

montavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.

Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus,

atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduo

ti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybos

meistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistras

paval-

dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-

mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmų

techninę būseną.

5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-

tai.

Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-

mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-

mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimo

technologiją,techn.sąlygas,projek-

to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būti

šių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-

mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėti

patvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuose

normatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-

tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymo

normos ir taisyk-

lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimų

normos ir taisyklės;

teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-

mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-

sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbo

sąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-

jaus šaltiniai).

6.Techno-ekonominiai rodikliai.

Techno-ekonominiai rodikliai yra:

1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamas

darbo laiko sąnaudas padalijus iš pagamintos pro

dukcijos kiekio.

2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko.

3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-

kamumo laipsniu ir surenkamumo ko
oeficientu

4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertę

padalinus iš savo jė-

gomis atliktos darbų apimties vertės.

5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-

mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-

kų skaičiaus.

6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinus

iš bendros darbų apimties.

7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-

vaujančių mechanizuotame procese skaičius pada

lintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkų

skaičius.

8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektros

variklių galingumas iš ben-

dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.

9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-

kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijos

normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.

10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-

dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės

produkcijos apimties.

11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-

mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-

naudos.

7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.

Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-

nizavimui.Pagrindiniai punktai:

1.Statybvietės planas.

2.Kalendorinis grafikas.

3.Technologinės schemos arba kortelės.

4.Aiškinamasis raštas.

Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būti

skaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpų

plotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybos

stadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimo

priemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodoma

mechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime gra

fikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.

Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-

mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-

logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčio

kalkuliacija,darbų vykdy

mo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-

nominai rodikliai.

8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.

Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galė-

tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna:

1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-

gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vyk

dymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-

krečiom darbo sąlygom.Techn. kortelės susideda iš:1.Naudojimo

srities;2.Stat.proceso technologi-

jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-

lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darbo

procesas,pastato konstrukcinė dalis, k
kuriai bus atikoma techn. kortelė,

nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.

Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižoma

konstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užra

šomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukci

jų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nuro

doma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai,

pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbų

kalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.

Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiai

rodikliai : darbo sąnau-

dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos,

statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriuje

pateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.

9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.

Darbo sąnaudos skaičiujamos:

Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba

Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur

Qi – stat.proceso darbų apimtis;

qi – mašinos išdirbis per pamainą;

K- išdirbio viršijimo koeficientas;

T- pamainos trukmė;

ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.

procese skaičius;

Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-

chanizmams eksplotuoti.

Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-

mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-

lis skaičiujamas pagal formulę:

Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01

čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.

10.Srauto principai.

Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos

norminės statybos trukmės,mi-

nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-

kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:

Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti

pirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objek

tai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu.

Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamas

į srautus.Darbo pro-

cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-

rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtų

vienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklo

modulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-

tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, per

kurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai ir

neritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas į

barus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienas

srautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvieno

dalinio srauto darbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.

11.Transporto reikšmė.

Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir

montavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-

giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiai

krovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių

perve-

žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų

svorį.Pervežant kons-

trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrauti

ir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-

jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamą

stiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkami

elementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportui

nustatytas gabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuoti

taip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.

12.Statybinių krovinių klasifikavimas.

Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai,

kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klasei

priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-

mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-

iki 50% kėlimo galios.

13.Geležinkelio transportas.

Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-

tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai ir

t.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi į

plačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-

bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:

privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-

vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiami

statybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-

ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudoja

ma kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būti

garvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-

tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių,

gondolų,hoperių,cisternų ir kt.

14.Automibilinis transportas.

K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automo

bilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkve

žimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-

kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi į

kategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam

automibiliniam eismui tarp stambių centrų ir rajonų.Antrajai priklauso

respublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.

Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklauso

žinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-

jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos,

kelio dangos ir kelio statinių.

15.Nepertraukiamo transporto organizavimas.

Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų

nenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti

maršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skai

čius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo

trukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamas

krovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-

nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekono

miškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti

reikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijus

iš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kad

statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.

16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.

Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsa-

kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-

tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformose

kraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laiko

atrami-

niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jų

sienelės būtu vertikalios,

galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-

7 vnt. vertikalioje pa-

dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtu

apačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transporto

priemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuo

transporto priemonių

tada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniame

sandėlyje k-jos kraunamos

su 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai stei

giami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-

vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunant

konstrukcijos stropuo-

jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-

niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-

tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-

je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-

liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-

mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-

ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato

aukštui.K-jos krauna-

mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniai

tarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.

17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.

Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visi

kroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-

kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turi

dirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemą

draudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpiklių

ir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarsty

tos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėti

tarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūs

elementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tik

su projekte nurodytom stropavimo priemonėm.

18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS

Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių

tinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.

Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos ir

neramstomos.

Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą

ir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti su

vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:

supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki

1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienas

ramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais.

Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymo

elementais.

Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose,

sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:

kasant gilesnes kaip 3m.

Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniais

arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi

įvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.

Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos

gruntu.

19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS

20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS

Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriais

ir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu ir

paskleidžiamas įrenginio galuose.

21. GRUNTO TANKINIMAS

Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmės

kiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomai

drėkinami..

Rišlūs gruntai tankinami volais su pneumatiniais ratais arba plūkimo

mechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arba

vibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntas

tankinamas srautiniu metodu.

Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus,

kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais,

vibrovolais.

Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršius

išlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.

22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU

Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumo

gruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šalia

esančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatorių

strėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.

Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arba

šoniniu praėjimu.

Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transporto

priemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę.

Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimo

simetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atveju

ekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločio

praėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai

privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.

pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius,

kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais.

Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimo

lygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriaus

stovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę,

ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.

23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU

Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias teka

gruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį.

Kasant gruntą šio tipo ekskavatoriumi, transporto priemonės

dažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje.

Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu,

šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šio

ekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schema

yra zigzaginė.

Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turi

būti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.

24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI

Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntinio

vandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygio

pažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietoms

padermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinai

sustiprinti.

Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.

Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas,

sukant gręžimo prietaisą.

2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą

3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais..

Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuoti

metodai.

Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntų

fizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atvira

liepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgio

koncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntas

ardomas hidrauliniais smūgiais,.

25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI

Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamas

pagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).

Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.

. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumu

vienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2

W.

Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntas

išpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatams

sumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. .

Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntą

išmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.

Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti

siaurą tranšėją –ekraną.

Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama

metalinė apsaugos uždanga.

26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ

Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntas

drėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis.

Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotas

nuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausia

išpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po to

kasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs.

Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenant

gruntą sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labai

prikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.

27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI

Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums,

vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumą

izoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomos

druskomis.

Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniais

skydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniego

sluoksnį.

Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimo

galima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,.

Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdas

yra arimas ir suarto paviršiaus akėjimas..

Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriama

ant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.

Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.

28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS

Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlės

ant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-

4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.

Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio

Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais,

pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardyti

iki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą ir

vibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištų

darbo našumą.

Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintu

prie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntą

galima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose.

Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami,

atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbų

kainą.

29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS

Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršių

nukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formos

šildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.

4. Termocheminiu būdu.

Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius,

dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus,

degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti į

degiklį.

Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatine

tvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiais

sujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5

sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamas

garas arba karštas vanduo.

Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiai

elektrodai.

Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiant

įšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.

30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS

Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik

gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.

Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybos

vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir

dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas

atsakančių organizacijų atstovas.

Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos,

pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.

Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasas

natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.

Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasos

sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .

31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.)

Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus ant

silpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis

–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujų

konstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juos

gaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statant

polinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2

kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.

32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS

33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ

Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.

2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinio

įspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotas

vibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.

Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .

34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS

35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA

Vieni iš labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/B

darbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių,

konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagaminti

įvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,

Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:

1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines.

Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nes

monolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas,

įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus,

rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinis

gelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojoje

statyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jo

gamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.

Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.

36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.

Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijai

projektinius matmenis.

Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo

priemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-tose

įmonėse arba statybvietės dirbtuvėse.

Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono

mišinio masę ir išorinį slėgį, taip pat darbo metu atsirandančias

apkrovas..

Šoniniai klojinių elementai apsk. betono mišinio

Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių yra apyvartumas. Įprastinių medinių

inventorinių klojinių apyvartumas būna 8-10 kartų, o šiuolaikinių

metalinių stambiaskydžių net iki 700-1000 kartų.

Konstrukciniu požiūriu klojiniai skirstomi į perstatinėjamuosius,

paslankiuosius ir kevalinius (nenuimamuosius). Pagal naudojamas medž.

klojiniai gali būti: mediniai, metaliniai, gelžbetoniniai, armocementiniai,

iš sintetinių arba gumuotų audinių ir iš mišrių medž. Rečiau klojiniai

įrengiami betonavimo vietoje iš grunto arba grunte.

37.Klojinių parinkimo ir apivartumo samprata.

Klojiniai turi būti parenkami taip, kad betonuojamas elementas gautųsi

stiprus, standus ir tikslių matmenų. Klojinių konstrukciniai elementai turi

atlaikyti šviežiai sukloto betono masę ir šoninį slėgį ir darbo metu

atsirandančias apkrovas. Klojiniai apskaičiuojami vetikalioms ir

horizantalioms

apkrovoms, kurias sudaro sudaro klojinių, šviežio betono, atmatūros masės

ir kt. apkro vos.Šoniniai klojinių elementai apakaičiujami betono mišinio

slėgiui. Laikoma, kad šoninis betono slėgis persiduoda ir didėja iki tam

tikro gylio. Žemiau šio sluoksnio betono mišinio slėgis lieka pastovus.

Šviežiai sukloto betono slėgis randamas:

P=γb·ha ,kur

γb- betono mišinio tūrinė masė,

ha- aktyviojo sluoksnio storis .

Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių – apyvartumas. Kuo didesnis

klojinių apyvar tumas tuo jų kaina mažesnė, tenkanti paga mintos betoninės

ar g/b k-jos tūrio vienetui. Kad padidinti klojinių apyvartumą naudojami

mišrių medžiagų klojiniai

38. ARMATŪROS RŪŠYS

Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių

ruošimo ir jų montavimo į betonuojamosios konstrukcijos klojinius.

Dažniausiai armatūros gaminiai ruošiami centra-lizuotai, specialiose metalo

konstrukcijų gamyk-lose arba gelžbetonio gamyklų armatūros ce-chuose. Juose

paprastai gaminami stambūs arma-tūros elementai (tinklai, plokšti ir

erdviniai stry-pynai, armatūriniai klojinių blokai), dažniausiai suvirinami

elektra.

Statyboje dažniausiai naudojama dviejų rūšių armatūra: strypinė karštai

valcuota ir vielinė šaltai tempta.

Gb. konstrukcijose darbo armatūra gali būti neįtempta ir įtempta.

Dažniausiai statyboje naudojama liaunoji arma-tūra, bet kartais ir

standžioji, gaminama iš val-cuotų profilių (dvitėjinių, lovinių, kampuo-

čių). Ja armuojami aukštuminių pastatų, specialių sta-tinių ir kt. gb.

karkasai.

Agresyviomis sąlygomis statyboje pradedama naudoti didelio stiprumo

plastinė stiklo armatūra, pasižyminti antikorozinėmis, dielektrinėmis ir

antimagnetinėmis sav.

Pagal dėjimo būdą armatūra skirstoma į strypinė armatūrą, armatūros tinklus

ir strypynus.

Sijos, rygeliai, kolonos ir kitos konstrukcijos armuojamos plokščiais ir

erdviniais armatūros strypynais.

Armatūros tinklais armuojamos plonasienės gb. konstrukcijos (perdangų

plokštės, bunkerių sienelės, pamatų padai ir kt.

39.Neįtemptų konstrukcijų armavimas.

Armuojant k-jas reikia atidžiai patikrinti atstu

mus tarp armarūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio. Betono apsauginis

sluoksnis saugo armatūrą nuo ugnies ir korozijos. Kad arma tūra būtų

visiškai padengta betonu ir efekty viai sukibtų tarpusavyje reikia, kad

atstumas tarp armatūros strypų būtų nemažesnis kaip strypo

skersmuo.Karkasinio pastato kolonų pamatams, ant paruošiamojo sluoksnio

sumon tuojami suvirinti armatūros tinklai, o prie jų tvirtinama kolonų

armatūra. Didelių matmenų pamatai armuojami gamy kloje sumontuotais

atmatūriniais blokais. Kolonos paprastai ar muojamos iš anksto pagamintais

armatūros strypais. Ilginiai ir sijos armuojami iš anksto pagamintais

erdviniais stypais. Jie montažiniu kranu įstatomi į klojinius. Armuojant

sijas ploksčiais strypynais, atstumai tarp jų fiksuo jami monta žine

armatūra. Plokštės, sienelės ir kitos plona sienės k-jos armujamos suvirin

tais tinklais. Armatūros strypai, strypinai ir tinklai jų pastatymo vietose

suduriami, suvi rinami elektra ar surišami minkšta iškaitinta viela.

40. Armatūros jungimo principai.

Armatūra jungiama suvirinant. Armatūros strypų galai suvirinami elektra

kontaktiniu sandūriniu suvirinimu. Toks būdas yra ekonomiškas nes nereikia

papildomo metalo andėklams, padėklams, elektrodams. Karštai valcuoti lygios

ir rumbuotos armatūros strypai jungiami lankiniu elektros suvirinimu.

Viena suvirinimo elektros lanku rūšių yra elektročlakinis suvirinimas. Juo

suvirinami strypai stacionarinėmis sąlygomis. Montuo jant armatūrą

statybvietėje, poligonuose ar neturint kontaktinių suvirinimo mašinų,

naudojama vonelinis suvirinimas. Stypų su kryžiavimo vietos dažniausiai

sujungiamos taškiniu elektros suvirinimuvienataškėmis ar daugiataškėmis

suvirinimo mašinomis. Len gvos armatūros tinklai ir stypynai sujungiami

taškinio suvirinimo automatais. Elektros lan ku galima suvirinti tik

karštai valcuotą nema žesnio kaip 8mm. skersmens armatūrą.

41. Armatūros įtempimas. Įtemtų konstrukcijų armavimas. Gelžbet.

konstrukcijose darbo armatūra gali b. įtemta ir neįtemta. Įtemtai

naudojamas stiprusis plienas, stiprioji viela, armatūriniai lynai, karštai

valsuoti ir termiškai sustiprinti strypai. Armatūra gali b. tempiama į

atramas arba į sukietėjusį betoną. Tempiant į atramas armatūros gale yra

pastorėjimas, kad užsikirst. Kai betonas sukietėja armatūra yra įtempiama,

pakišamos šaibos ir tie galai užvirinami. Įtempimas į betoną gali b.

daromas ir statybviet. Kai betonuojama konstr., joje paliekamas tarpelis,

kanalai ir pan.Sukietėjus betonui ten kišama lynas ir jie perkišami per tas

skyles. Tada inkaruojami lynų galai-gilzėmis. Linai iš abiejų pusių yra

simetriškai įtempiami donkratais.Po įtempimo gilzės užbetonuojamos.

Armavimo darbų procesai: armatūros ruošimas, jos transportavimas ir

montavimas į klojinius. Armatūra yra darbo (skersinė ir išilginė),

paskirstomoji, montavimo. Į klojinius gali b. dedama strypinė armatūra ,

vielinė , iš jų suvirintu įv. tinklai, plokšti ir erdviniai strypinai.

Betonuojant turi b. užtikrintas betono apsaug. sluoksnis.

42. Betono mišinio gamyba.

Betonas yra dirbtinas akmuo, gautas sukietėjus betono mišiniui. Jis

gaminamas iš rišamosios medž.-cemento, vandens ,užpildų ir įv. priedų.

Priklausomai nuo paskirties naudojami įv. užpildai: žvirgždas, smėlis,

skalda, keramzitas, šlakas. Iš betono galima pagaminti įv. formų konstrukc.

Betonas dažniausiai gaminamas centralizuotai-stacionariose ir statybviečių

betono gamyklose, taip pat kilnojamose ir automobilinėse betono maišyklėse.

Gamyklose mišinio komponentai dozuojami tiksliai ir kokybė gera. Gaminant

rankiniu būdu, sunku išlaikyti tikslias komponentų normas, vienodą maišymo

trukmę. Todėl betonas konstrukcijose gali b. nevienodo stiprumo. Medž.

dozuojamo pagal masę. Svarbiausia – cemento ir vandens santykis. Po to

užpildai ir kt. Į maišyklę pilama pirma 25 ( vandens, vienu metu užpildai,

cementas ir vandens likutis. Maišymo trukmė turi b. tam tikra. Maišoma kol

gaunamas vienalytis, vienos spalvos mišinys. Kad būtų gera betono mišinio

kokyb. , ruošiant reikia tikrinti visų kompenent. Dozavimą, mašymo trukmę,

mišinio slankumą.

43. Betono mišinio transportav.

Paruoštas betono mišinys transport. į statybvietę saviverčiais,

autobetonvežiais , autobetonmaišiais . Daugiausia vežama savivarčiais, kai

atstumas iki 20km. Potogu, kai didelės darbų apimtys ir konstrukc.

betonuojamos žemiau žemės pav. lygio, nes galima išpilti į klojinius.

Tačiau taip vežamas taškosi, sluoksniuojasi, sunku išversti, todėl

naudojami betonvežiai, autobetonmaiš. Betonvež. kebulas yra uždaras, lašo

ar kaušo formos. Nepatenka atmosf. krituliai. Pilant galima dozuoti. Vežama

iki 40 km. Tolesniais atstumais vežamas autobetonmaišiais. Į jas pakraunami

sausi mišinio komponent. Likus iki statybviet. 10- 20 min., pradedama

maišyti, supilamas vanduo. Gabenama iki 60 km. Transportuojant reikia, kad

: transportav. ir sudėjimas į klojinius neužtruktų daugiau 1 val.,

transporto priemonės turi b. švarios, sandarios, mišinys neturi

susisluoksniuoti, turi išlikti slankus, stengti kuo mažiau kartų perkrauti.

44. BETONO MIŠINIO PADAVIMAS Į KLOJINIUS

VIBRO LATAKS –tai 3-6 m ilgio metalinis lovys su pritvirtintu vibratoriumi.

Vibrolatakai gali būti sujungti į grandinę. Į juos betonio mišinys

paduodamas vibromaitintuvu, kuris gali būti pripildomas betonio mišinio iš

transporto priemonės. Iš didelio aukščio nuleidžiamo betono mišinio

greičiui sumažinti galima naudoti straublius ir vibro staublius. Straubliai

– tai lankstus vamzdynas, susidedantis iš apvalaus ar kvadratinio

skerspjūvio teleskopiškai sujungtų kūginių grandžių. Jais betono mišinį

galima paduoti iki 10 m. vibrostraubliai susideda iš cilindrinių 1,0-1,5

milgio grandžių su piltuviniais sujungimais. Juose įtaisomi betono mišinio

kritimo slopintuvai. Prie vibrostraublio yra vibratorius, kad geriau

slinktu betonas. Juo mišinį galima leisti nuo10 iki 80 m.

45. BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMAS

Betono mišinį galima tankinti plūkimu, smaigstymu, vibravimu, presavimu,

štampavimu, centrifugavimu.

Smaigstymas taikomas tankinant tankiai armuotas konstrukcijas. Tam tikslui

naudojami grųstuvai, gaminami iš armatūrinio plieno.

Vibravimas tai pagrindinis 0 – 8 cm slankumo betono mišinių tankinimo

būdas.

Mišiniai vibruojami 1. gilaminiais, 2. paviršiniais ir 3. išoriniais

vibratoriais.

1-ojo darbinė dalis panardinta į mišinį, 2-ojo uždėti ant tankinamojo

betono, virpesius perduoda per darbinę plokštę, 3-ojo tvirtinami prie

klojinių ir virpesius perduoda per klojinius.

Betono mišinio vakuumavimas yra vienas iš efektyviausių tankinamo būdų.

Betono mišinį vakuumuojant vandens perteklius pašalinamas priverstinai oras

vakuumo ertmėje išretinamas siurbliu

46. DARBO SIULIŲ ĮRENGIMAS

Darbo siūlės silpnina betonines konstrukcijas, todėl jas įrengiant reikia

laikytis tam tikrū reikalavimų. Darbo siūlės (DS ) sutapdinamos su sėdimo

siūlėmis, o jei jų nėra įrengiamos mažiausiai atsakingose konstrukcijų

vietose. Vertikaliuose elementuose DS daromos horizontalios, statmenai

elemento briaunos krypčiai. Sijose, ilginiuose, plokštėse jos būna

vertikalios nesnuolaidi siūlė silpnina konstrukcijas. Vertikalių siūlių

vietose į klojinius įstatomos lentos arba skydeliai prilaikantys tankinimo

metu šliaužiantį betoną. Kad geriau šviežias betonas sukibtu su esamu

siulių paviršiai neužtrinmi ir neapdailinami. Sudėtingoms konstukcijoms

darbo siūlės turi būti nurodytos projekte. Betonuojant kolonas DS galima

daryti ties pamatų viršaus atžyma. Rėminės konstrukcijos betonuojamos

nenutrūkstamai. Betonuojant plokštes DS doroma bet kurioje plokštės vietoje

trumpojoje kraštinėje.

47.Duoto

s k-jos

betonavim

o

ypatumai.

Betonavim

as-

atsagingi

ausias

bet.ir

gb.k-jų

gamy-

bos

etapas.Mi

šinys

turi

gerai

užpildyti

klojiniu

s

ir

tarpus

tarp

armatūros

strypų,s

udaryti

reikaling

o

storio

apsauginį

sl.,turi

gerai

tankėti.

K-jos

prieš

bet.reiki

a

patikrint

i ir

atlikti

kitus pa-

ruoš.darb

us.Taip

pat

tikrinami

sudėtos

į

klojinius

armatūros

elem.:su

mont.arma

tūros

suvirntų

san-

dūrų

mazgų ir

siūlių

kokybę,įd

ėtinių

det.išdės

ti-

mo

tikslumas

ir

įtvirtini

mo

patikimum

as.Kad

bet.

geriau

sukibtų

su

armatūra

nuo jos

nuvalomas

purvas,rū

dys,prili

pęs

skied.

K-jos

bet.pagal

tech.kor

telėse

ar darbų

vykdymo

projekte

nustatytą

technolo

giją,atsi

svelgiant

į sta

tomų

objektų

konstrukc

inius

ypatumus

ir k-jų

po

būdį.

48.Betono

jamų k-



priežiūrą

ir

kloj.nuėm

im.

Prižiūrin

t

suklotą

į

klojinius

bet.reik

ia:1.pala

iky-

ti

temp.ir

drėgmės

režimą

reikaling

ą

bet.miš.k

iet.

2.žiūreti

kad

neatsiras



bet.tempe

ratūrinių

slugi-

mo

deformaci

jų ir

plyšių.3.

saugoti

kietėjant

i bet.

nuo

smūgių,su

krėtimų

ir

kitokių

neigiamų

poveik.

Sviežiai

sukloto

bet.drėgm

ė

palaik.pe

riodiškai



laistant,

saugant

nuo

saulės,o

žiemą

nuo

šalčio

ap

sauginiai

s

dangalais

.

Klojinių

nuėmimo

terminas

priklauso

nuo

bet.

kiet.grei

čio,kiekv

ieno

klojinio

elem.ir

gb.k-los

paskirsti

es.Reikia

siekti

kiek

galima

didesnio

klo

jinių

apivartum

o.Pirmiau

siai

nuimami

šoniniai

kloj.elem

.,kai

bet.pasid

aro min

stiprumo,

kad nui-

mant

kloj.nesu

gadinti

k-jų.

Nuo gb.k-

jų kloj.

turi

būti

nuimami

atsargiai

,pir-

miausiai

išlaisvin

ant

pleištus

ar

sraigtus.

Mažų

skydų

kloj.nuim

ami

laužtuvėl

iais,stam

bių-

kranais

Klojiniai

pakartot

inam

panaudoji

mui

sutvarkom

i.

Nuėmus

kloj.kol

bet.dar

sviežias

ištaisomi

atsira-

dę jo

paviršiuj

e

defektai.

49.SPECIALŪS BETONAVIMO BUDAI

tai yra: atskirinis betonavimas, betonavimas po vandeniu ir torkretavimas.

Ats bet:naud įrengiant požemin statinių monolitinį apdarą, rezervuarų ir

nuleidžiam šulinių sienas, ypat sunkius betonus su metal užpildais,taip pat

betonuojant po vandeniu. Cem-smėlio skiedinys įšvirkščiamas į klojiniuose

sudėto stambaus užpildo tuštumas. Skir 2 būdai: gravitacinis ir injekcinis.

Grav –į užpildą prasiskverbia, veikiamas savo masės, inj –įšvirkščiamas su

slėgiu(efektyvesnis, taik plonasien ko-joms). Masyvios ko-jos prieš bet

padalijamos į blokus, apribotus metal tinklų pertvarom. Plonasien ko-jose

skiedinys įšvirkščiam iš apačios į viršų. Vieno klodo betonav trukmė ne did

už cem stingimo trūkmę. Neleidž daryt ilgesnių 20min pertraukų, nes užsikiš

kiaurymės. Kartais taikomas vibroinjekcinis būdas. Esmė: įšvirkščiant į

tarpgrūdinę erdvę skiedinį, gil vibratorius vienu metu vibruojamas stambus

užpildas,skiedinys ir bet mišinys.

Bet vandeny: metodai: vertikaliai judančio vamzdžio; kilančio skiedinio;

bet mišinio įplukimo; bet sudėjimo maišuose. Vert jud v metodas: taik iki

50m; bet teka vamzdžiais, nuleistas iki pagrindo, pasklinda formoj, vamzdž

po trup keliami. Plukimo met: gilis iki 1,5m ir bet išsikišus ko-jas. Bet

miš dėjimo maišuose met: betonas supilamas į reto, bet tvirto audinio

maišus, pripildant 2/3 jų tūrio. Maišai užrišami, gramzdinami į bet ko-jų

dugną.

Torkret: bet metodas, kai ant ko-jos paviršiaus suslėgt oru purškiamas 1 ar

keli (skiedinio ar smulkiagrūdžio betono) sluoksniai. Tork-to sudėtis: cem

ir smėlis(8mm žvyro), ne žem 400 portlandcemenčio. Torkr užmetamas ant

pavirš agrigatais.

50. BETONAVIMAS NEIGIAMOJE TEMPERATŪROJE YPATUMAI

šių reikal reik laikytis kai vid paros tem-ra žem +5, o min paros tem-ra

žem 0. žem tem-rai, betono kietėjimas lėtėja, neigiamoje tem-roje bet

nekietėja. Be to vanduo, virsdamas ledu 9% didina savo tūrį – ko-jos

pažeidžiamos. Užšąlant bet, pasiekusiam kritinį stiprumą, šie procesai

nedaro neig poveikio. Kr stiprumo dydis priklauso nuo markės, rūšies ir ko-

jos eksploat sąlygų. Bet kurio atv kr st turi b ne maž 5,0MPa, o ypatingai

atsakingoms ko-joms – ne maž 70%proj stiprumo.

Bet žiemą, reik sudaryti tem-ros ir drėgmės sąlygas, kad bet greičiau

kietėtų ir t.t. yra 3 metodų grupės:1.kai betonuojant nešildomas betono

mišinys; tai termoso, prieššaltinių cheminių priedų vartojomo metodai.2.kai

suklotas į ko-ją bet dirbtinai šildomas el energija, garu ir šiltu

oru.3.mišrus, kai derinami pirm du betonavimo metodai. Metod parenkamas,

atsižv į ko-jos rūšį, masyvumą, bet rūšį, sudėtį ir kt.

Iškraunamo iš betonmaiš mišinio tem-ra turi b tok, kad atgabenus ir padavus

į ko-ją, būtų ne žem už skaičiuojamą, būtiną nustatytam betono kietinimo

režimui. Kad betono mišiniai geriau išsimaišytų, mašymo trukmė prailginama

25-50%.bet mišinį į kl vietą reik atvežti kiek gal greičiau ir mažiausiai

jį pakraunant ir iškraunant(ne ilgiau už cemento stingimo pradžią).

Pervežamusmišimius gal šildyt įvairiai: savivarčio kėbulas šildomas iš

variklio į vamzdžius paduodamomis šiltomis dujomis, betono miš vežamas

apšiltintais bunkeriais, konteineriais ir pan.

51. DIRBTINIAI BETONO ŠILDIMO BŪDAI.

Esmė –temper palaikoma maksimaliai leidžiama, kol pasiekiamas kritinis ar

nusistatytas stiprumas. Vien efektyv –šildymas elektra (beton greičiau

kietėja). Tai šildymas elektrodais, el šild prietaisais ir

elektromagnetiniam lauke. Elektrodais: mišinyje tekėdama el srovė virsta

šil energija.pastviai tem-rai palaikyt reik leist pastovaus stiprumo srovę.

Skiriami paviršiniai (plokšteliniai, juostiniai, panardinamieji ir

tvirtinamieji) ir vidiniai elektrodai (strypiniai, styginiai). Išor geriau,

nes susidaro geras šiluminis laukas, be to, jie daugkartiniai. Geriau el-

dus išdėstyt prieš betonuojant. Plokštel el-dai – iš stogo skardos, tvirt

prie klojinių vid paviršiaus; jais šild kolonos, sienos, sijos ir pan.

Juostin el-dai – iš 20-50mm skardos juostelių, tvirt prie kloj vid pav iš1

ar 2 pusių; naud sienoms, grindims, plokštes ar kt ne storesn 20cm ko-jas.

Panardinam el-dai – iš 6-12mm skersmens armatūrinio plieną; įspaudžiami 3-

4cm į sukloto bet paviršių. Elektrodiniai skydeliai naud plokštėms, grindų

paruočiamajam sluoksniuiir kt horiz ko-joms. Kai ko-ja sudėtinga, naud

strypiniai ir styginiai el-dai.

Šildymas išor šil šaltiniais (spinduliavimo krosnys, šildytuvai) ir

infraraudonais spinduliais taikomas: gausiai armuotoms ko-joms, uždarų

tūrių statiniams(tuneliams, bunkeriams, kolonoms), ko-jų sanduroms,

plonasienėms ko-joms (kai šil el-dais netinka). Infraraud spinduliai

įsigeria į atspinduliuojamą kūno paviršių ir virsta jame šil energija. Jais

gal šild bet, padengtą metal ar g/b klojiniais. Infr sp met taikomas, kai

reik: įšalusius pagrindus ir bet paviršius atšyldyt; klojamą betono mišinį

šildyti, ko-jų betono kietėjimą pagreitint tiek klojiniuose, tiek juos

nuėmus.

Kontaktiniam šildymui elektra vart džaulio šiluma, išsiskirianti, tekant

laidininku el srovei. Čia naud šildantieji klojiniai (metal plokštė, kurio

užpakal dalyje yra šildantieji elementai, apvynioti ant dielektrinio

pagrindo; metaliniai tinklai; šildantieji kabeliai) ir lankstūs elementai

(susid iš laikančiojo pagrindo, kurio viduj yra metal tinklas).

Indukcinio šildymo esmė: aplink šildomą ko-ją apvyniojami izoliuoti var ar

alium laidai, kuriais leidž kintamoji el srovė. Arm-ra ir metal klojiniai

yra indukcin ritės šerdis, kuria tekėdama indukc srovė įkaitina armatūrą

bei klojinius ir šildo betoną. Šiuo būdu šild g/b ko-jos esant bet kok oro

tem-rai.

Bet kietinamas 3pakopom: palaipsnis tem-ros didinimas nuo tpr iki

tsk(skaičiuoj); izoterminis šildymas, palaikant pastovią skiedinys tem-rą

tsk=const; bet atvėsimas nuo nuo tsk iki 0 laip.

Garu šildyt galima dvigubuose bei kapiliarin klojoniuose, ar leidžiant garą

betone įdėtais vamzdžiais.

Oru ko-jos apšild (kai sunku pritaikyti kt metodus) šiltainiuose – iš

vandeniui atsparios faneros, brezento ar polimerinės plėvelės pagamintas

laikinas dangtis. Jame past tem-ra palaikoma kaloriferiais.

52.DARBŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

Vykdant bet ir g/b darbus, turi b nuolat laboratorinė bet kok kontrolė.

Vykdytojas ar meistras įrašo į bet darbų žurnalą: atliktos betono darbų

apimtys, bet klojimo datos, kiekvienos dalies bet darbų pradžia ir pabaiga,

bet mišinio proj ir fakt markės, bet mišinio ir armat-os pasų duomenys, oro

temperbet mišinio klojimo ir kietėjimo metu, kontrolinių bet pvz-ių gamybos

datos ir bandymo rezult, klojinių nuėmimo data. Žiema žur-le fiksuojama:bet

mišinio tem-ra, išpylus jį iš betonmaišės, klojant į kloj ir tam tikr

periodais kietėjančio bet tem-ra. 2kart per pamainą tikr bet mišinio medž

dozavimas gamykloj ir mišinio slankumas ruoš ir kloj vietose.

Bet stiprumas tikrinamas kontrolinių bandinių gniuždymu (spec ko-jos tikr

vandens ir šalčio atsparumui, kai su įtempta armatūra –papild injektuoj

skiedinio ir bet kokybė, stiprumas). Bandiniai –20x20x20cm laikomi ko-jai

artimom sąlygom. Jei bandinių vid stipr ne mažesnis 85% projektinio, reišk

tinka.

Past metu taikomi neardantieji bandymų metodai, naud mechaninius ir

fizinius(pagrįst impulsiniais, radiometriniais ir labai aukšto dažnio

energijos sugerimo principais) prietaisus. Impulsiniais ultragarsiniais

bandimais nustat ultragarso bangų greitis betone ir pagal iš anksto sudar

taravimo lenteles- jo stiprumas (tikslumas ±8-10%). Radiometriniais met

nust bet mišinio sutankinimo laipsnis, gaminių storį, gruntų tankį,

drėgnumą, ko-jų kokybę ir t.t. metodo esmė: praeinantys pro medž gama

spinduliai sugeriami, išsklaidomi ir dėl to mažėja spindulivimo

intensyvumas- didėjant tankiui, didėja sugeriamumas. Lab aukšto dažnio

energijos sugerimo met pagrįstas en-jos, praeinančios pro medž, silpnėjomo

principu. Tiriamos šio met pritaikymo galimyb (gal kontrol bet ir birių

medž drėgnumą).

53.BETONAVIMO DARBŲ SAUGA

Skir klojinių įrengimo, armatūros montavimo ir betonavimo darbų taisyklės.

Klojiniai: gam ir įreng pagal darbų vykd projektą-turi b patvarūs.

Aukštesnį klodą gal statyt tik sutvirtinus apatinį. Montuot aukščiau 5m

gali tik darbininkai aukštybininkai su saugos diržais. Perdangų k reikia

aptverti. Įrengiant k iki 8m, naud klotiniai su 1,1m a turėklais ir 15cm

apsaug pakraščio lenta. Kai aukščiau 8m- ant spec laikančių pastolių 0,7m

aptvertus paklotus. Nekraut ant klotinių to, kas nenumatyta darbų vykd

projekte. Nuimant k, reikia laboratorijoj patikrint betono stipr-ą,

įsitikint, kad nėra defektų(apžiūrint ir stuk plaktuku). Sudėtingų g/b kon-

jų k nuimami darbų proj-e nurodyta tvarka. Išardytų k elementus nuleist ant

žem, ištraukt vinis ir pan, surušiuot ir sudėt į rietuves.

Armatūra: paruošiama spec įrengtose aikštelėse. Montuojant reikia paisyt

elektrosaugos- suvirinimo transformatoriai turi b įžeminti, laidai

izoliuoti. Būtina naudotis pirštinėm, spec brezentiniais rūbais,

apsauginiais skydeliais ir kt. Kai aukštos kolonos, apie jas kas 2m

įrengiami paklotai su aptvarais.

Betonas: klojant mišinį aukščiau kaip 1,5m, įreng darbo paklotai su

aptvarais. Būtina tikrint vibratorių, laidų būseną,korpusų įžeminimą.

Betonmaišės valyti, remontuoti leidž tik atjungus el srovę. Naudojant bet

siurblius, operatorius turi turėt signal ryšį su klojančiais darbinink. Bet

siurblio vamzdynas valomas suslėgtu oru, neprileidžiant darb-kų arčiau 10m.

prieš darbą sistema išbandoma 1,5 karto didesniu slėgiu. Prieš krečiant bet

į klojinius, patikrinti taros, klojinių ir pastolių būklė. Bet šildant el

srove, teritorija aptverta, pakab įspėjamieji ženklai. El įrankius ir kt

prižiūri tik specialistai.

54.MŪRO DARBŲ REIKŠMĖ

mūrinys -st konst, kurioj natur ar dirbt akmenys sudelioti nustatyta tv ir

surišti skiediniu. Mūr ko-jos yra patvarios, pakank atspatūs drėgmei,

šalčiui, ir kt., did šilum laidumas

( nuo medžiagų). Jos yra sunkios, tenka įdėt daug rank darbo. Mūrijimas-

rank ststybos procesas. Mechaniz gal tik transporsporto, paruošiam ir

pagalb darbus.

55.MŪRINIO ELEMENTAI, TAISYKLĖS

plytų eilė klojama išilgai sienos išor paviršiuje vadinama išor vedamaja

eile, o vidinė- vid vedam eile. Tarp šių eilių- užpildas. Plytos klojamos

išilgai sienos vadin ilginiais, o skersai- trumpainiais. Plokštumų

sankirtos vad briaunos. Tarp plytų paliek tarpai, kurie pripildomi

skiediniu- siūlės: horizont ir vertikalios: išilginės ir skers.

I taisyklė: mūrinys turi buti murijamas statmenamis jegos veikimo

kryptimis.

II taisyklė: mūrinio plytų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšių

statmenos arba lygegrečios pl paklotui.

III taisyklė: kieiviena pl eilė turi perdengti vertikalias siules žemiau

esančios plytų eiles.

56.MEDŽIAGOS MŪRO DARBAMS

mūrijimui reikalingi akmenys ir skiedinys. Akm imami naturl ir dirbt

–plytos(molio,silikato, blokeliai)pl –250/120mm, 65 ir 88mm aukščio

blokeliai 140mm. Plytų markė atitinka jų stiprumą-75, 100, 125, 150, 200,

300, vid tankis 1700-1800 kg/m3.

Naud paprasti (cem, kalk, molio) skiediniai, sudetiniai skiediniai. Pagr

rodykliai: markė, patogumas kloti ir greitas kietėjimas. Plastiškumą didina

kalkės, spec plastifikatoriai. Skiediniai naud tokių markių:

4,10,25,50,75,100,150,200. parenkant markę atsižv į mūro stiprumą, ekspl

sąlygas ir patvarumą.

57.MŪRINIŲ RIŠIMO SISTEMOS, MŪRIJIMO NUOSEKLUMAS

Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:

dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai

mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo

sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios

skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeil

pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos

dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik

kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau

kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag

dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiau

rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų

pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat

karnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.

58.MŪRIJIMO OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS

mūrijant atl šios operacijos: ištiesiama ir perstatoma tiesiklė,

išdeliojamos ant sienos plytos, paskleidžiamas skiedinys, sudedamos ant

skiedinio plytos, užpildomos ir rievėjamos siūlės, patikrinama mūro kokybė.

Darbo įrankiai: kaušinis kastuvas, mentė, rieviklis, plaktukas-kirstukas,

eiliažymė. Kontrolin įrankiai: svambalas, ruletė, sulankstomas metras,

gulščiukas, teisiklis, kampainis, valas. Eiliaž tvirt mūrinio kampuose ir

sienų sandurose ne rečiau 12m.

59.VIENTISAS MŪRAS

Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:

dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai

mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo

sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios

skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeil

pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos

dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik

kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau

kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag

dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiau

rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų

pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat

karnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.

60.PALENGVINTO TIPO SIENŲ MŪRIJIMAS

Toks mūrinys susideda iš 2 greta mūrijamų 0,5plytos storio sienelų, tarp

kuriu dedamas šil izoliacijos sluoksnis(akmens vata,mineralinė, ekovata).

Darant palengvinto mūrinio sienas su min vatos plokštėmis, skiedinio markė

turi b ne žem 25. plytų sienelės tarp savęs surišamos plastikiniais

ryšiais. Jos išdėstomos ne did kaip 60cm atst. Pal mūrinio sienos gali būti

daromos mūrijant su skers pertvarėlėmis, t.y. įrengiant šulinėlius, kurie

užpildomi įv mezžiagom. Užpildant siūles biriomis medž, įrengiamos kas 0,5m

horiz armuotos diafragmos. Paleng plytų mūrui sunaudojama 40% mažiau plytų,

nei vientis pl mūr sienoms. Jos žymiai lengvesnės, tačiau darbo imlumas

didesnis.

61.PASTOLIŲ I

. . .

Join the Conversation

×
×