Statybos technologijos konspektas

1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-linomis.Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimobūdus ir priemones.Statybos darbų technologiją sudaro: 1.Praktinės,amatiškos statybos technologijosžinios. 2.Statybos procesų technologija. 3.Šiuolaikinė statybos technologija. 4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesįir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbooperacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomisorganizacijomis.2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, irprocesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovosamprata.Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai: 1.Projektavimas, 2.Statyba, 3.Eksplotavimas.Būdai: 1.Samdant rangovus, 2. Ūkio būdu.Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-kai mechanizuoti,rankų;pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;Statybinis procesas-darbo operacijų visuma atlie-kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinįnuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamasdarbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darboveiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti irįrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaigta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objektostat.procesai vyksta: 1.Paruošiamieji darbai; 2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies,antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-mų montavimas ir derinimas.Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo,tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunamaleidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas sude-rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-mas projektas ir galutinai patvirtintas perduoda-mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovoatstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantinepriežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo,kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsakovo funkcijas.Rangovas-juridinis asmuo(įmonė kurioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturintiįm.,ūkinė bendrija,individuali įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi patentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuriatlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinamagenrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitųinstit. technines ir pro-jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvirtintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuoti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūrossutartis.8.Užsakyti inžin.tin-klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimąnaudoti.10.Teisiškai organizuoti statinįRangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančiasnormas.4.Garantuoti saugų darbą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-dant pastatą naudoti.3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumentai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,atliktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Surašomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai sudarbininkais.2.Medžiagų ga-vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai,kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai. Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų ir kt.)3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kontrole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskasatlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima paliginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žurnalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkųparašais.Pagrindinai pavojaus šalti-nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbasnepalankiose gamtinėse sąlygo-se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turinčiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės sąlygos,nedrausmingumas.4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-mas.Statybos darbininkai skirstomi pagal profesijas irspecialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Kategorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-gados būna:specializuotos ir kompleksinės.Specelizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybėsdarbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantysdarbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišriųtechn.procesų.Statyboje naudojama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintąprodukcijos kiekį;laiki-nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovybei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arbadarbų vykdytojus atleisti iš pareigų .Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jampavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. irmontavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus,atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduoti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybosmeistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistraspaval-dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmųtechninę būseną.5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-tai.Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimotechnologiją,techn.sąlygas,projek-to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būtišių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėtipatvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuosenormatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymonormos ir taisyk-lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimųnormos ir taisyklės;teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbosąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-jaus šaltiniai).6.Techno-ekonominiai rodikliai.Techno-ekonominiai rodikliai yra: 1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamasdarbo laiko sąnaudas padalijus iš pagamintos produkcijos kiekio. 2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko. 3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-kamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu 4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertępadalinus iš savo jė-gomis atliktos darbų apimties vertės. 5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-kų skaičiaus. 6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinusiš bendros darbų apimties. 7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-vaujančių mechanizuotame procese skaičius padalintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkųskaičius. 8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektrosvariklių galingumas iš ben-dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius. 9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijosnormatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti. 10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinėsprodukcijos apimties. 11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-naudos.7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-nizavimui.Pagrindiniai punktai: 1.Statybvietės planas. 2.Kalendorinis grafikas. 3.Technologinės schemos arba kortelės. 4.Aiškinamasis raštas.Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būtiskaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpųplotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybosstadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimopriemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodomamechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime grafikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčiokalkuliacija,darbų vykdymo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-nominai rodikliai.8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galė-tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna: 1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vykdymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-krečiom darbo sąlygom.Techn. kortelės susideda iš:1.Naudojimosrities;2.Stat.proceso technologi-jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darboprocesas,pastato konstrukcinė dalis, kuriai bus atikoma techn. kortelė,nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižomakonstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užrašomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukcijų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nurodoma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai,pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbųkalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiairodikliai : darbo sąnau-dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos,statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriujepateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.Darbo sąnaudos skaičiujamos: Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kurQi – stat.proceso darbų apimtis;qi – mašinos išdirbis per pamainą;K- išdirbio viršijimo koeficientas;T- pamainos trukmė;ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.procese skaičius;Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-chanizmams eksplotuoti.Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-lis skaičiujamas pagal formulę: Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.10.Srauto principai.Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamosnorminės statybos trukmės,mi-nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statytipirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objektai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu.Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamasį srautus.Darbo pro-cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtųvienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklomodulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-

tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, perkurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai irneritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas įbarus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienassrautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvienodalinio srauto darbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.11.Transporto reikšmė.Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų irmontavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiaikrovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, kroviniųperve-žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jųsvorį.Pervežant kons-trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrautiir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamąstiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkamielementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportuinustatytas gabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuotitaip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.12.Statybinių krovinių klasifikavimas.Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai,kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klaseipriklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-iki 50% kėlimo galios.13.Geležinkelio transportas.Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai irt.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi įplačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiamistatybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudojama kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būtigarvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių,gondolų,hoperių,cisternų ir kt.14.Automibilinis transportas.K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automobilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkvežimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi įkategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitamautomibiliniam eismui tarp stambių centrų ir rajonų.Antrajai priklausorespublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklausožinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-

jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos,kelio dangos ir kelio statinių.15.Nepertraukiamo transporto organizavimas.Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktųnenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuotimaršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skaičius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklotrukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamaskrovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekonomiškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuotireikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijusiš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kadstatant objektą būtų kuo mažiau prastovų.16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsa-kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformosekraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laikoatrami-niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jųsienelės būtu vertikalios,galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-7 vnt. vertikalioje pa-dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtuapačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transportopriemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuotransporto priemoniųtada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniamesandėlyje k-jos kraunamossu 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai steigiami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunantkonstrukcijos stropuo-jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastatoaukštui.K-jos krauna-mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniaitarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.

17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visikroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turidirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemądraudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpikliųir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarstytos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėtitarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūselementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tiksu projekte nurodytom stropavimo priemonėm.18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžineriniųtinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.

Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos irneramstomos.

Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntąir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti suvertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienasramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais. Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymoelementais.Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose,sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:kasant gilesnes kaip 3m. Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniaisarba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomiįvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.

Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamosgruntu.

19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS

Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriaisir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu irpaskleidžiamas įrenginio galuose.

21. GRUNTO TANKINIMAS Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmėskiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomaidrėkinami.. Rišlūs gruntai tankinami volais su pneumatiniais ratais arba plūkimomechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arbavibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntastankinamas srautiniu metodu. Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus,kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais,vibrovolais.

Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršiusišlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.

22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumogruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šaliaesančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatoriųstrėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arbašoniniu praėjimu. Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transportopriemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę. Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimosimetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atvejuekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločiopraėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiaiprivažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius,kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais. Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimolygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriausstovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę,ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias tekagruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį. Kasant gruntą šio tipo ekskavatoriumi, transporto priemonėsdažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje. Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu,šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šioekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schemayra zigzaginė.Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turibūti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntiniovandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygiopažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietomspadermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinaisustiprinti. Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas,sukant gręžimo prietaisą.2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais.. Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuotimetodai. Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntųfizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atviraliepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgiokoncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntasardomas hidrauliniais smūgiais,.25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamaspagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumuvienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2W. Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntasišpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatamssumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. . Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntąišmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškastisiaurą tranšėją –ekraną. Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama

metalinė apsaugos uždanga.26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntasdrėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis. Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotasnuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausiaišpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po tokasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs. Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenantgruntą sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labaiprikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums,vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumąizoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomosdruskomis. Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniaisskydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniegosluoksnį. Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimogalima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,. Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdasyra arimas ir suarto paviršiaus akėjimas.. Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriamaant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlėsant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais,pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardytiiki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą irvibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištųdarbo našumą. Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintuprie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntągalima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose. Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami,atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbųkainą.29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršiųnukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formosšildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.4. Termocheminiu būdu. Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius,dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus,degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti įdegiklį. Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatinetvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiaissujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamasgaras arba karštas vanduo.Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiaielektrodai.Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiantįšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tikgavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybosvykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių irdujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijasatsakančių organizacijų atstovas… Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos,pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasasnatūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasossienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.) Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus antsilpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujųkonstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juosgaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statantpolinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinioįspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotasvibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA Vieni iš labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/Bdarbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių,konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagamintiįvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines. Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nesmonolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas,įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus,rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinisgelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojojestatyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jogamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijaiprojektinius matmenis.Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimopriemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-toseįmonėse arba statybvietės dirbtuvėse.Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betonomišinio masę ir išorinį slėgį, taip pat darbo metu atsirandančiasapkrovas..Šoniniai klojinių elementai apsk. betono mišinioVienas iš pagrindinių klojinių rodiklių yra apyvartumas. Įprastinių mediniųinventorinių klojinių apyvartumas būna 8-10 kartų, o šiuolaikiniųmetalinių stambiaskydžių net iki 700-1000 kartų.Konstrukciniu požiūriu klojiniai skirstomi į perstatinėjamuosius,paslankiuosius ir kevalinius (nenuimamuosius). Pagal naudojamas medž.klojiniai gali būti: mediniai, metaliniai, gelžbetoniniai, armocementiniai,iš sintetinių arba gumuotų audinių ir iš mišrių medž. Rečiau klojiniaiįrengiami betonavimo vietoje iš grunto arba grunte.37.Klojinių parinkimo ir apivartumo samprata.Klojiniai turi būti parenkami taip, kad betonuojamas elementas gautųsistiprus, standus ir tikslių matmenų. Klojinių konstrukciniai elementai turiatlaikyti šviežiai sukloto betono masę ir šoninį slėgį ir darbo metuatsirandančias apkrovas. Klojiniai apskaičiuojami vetikalioms irhorizantaliomsapkrovoms, kurias sudaro sudaro klojinių, šviežio betono, atmatūros masėsir kt. apkro vos.Šoniniai klojinių elementai apakaičiujami betono mišinioslėgiui. Laikoma, kad šoninis betono slėgis persiduoda ir didėja iki tamtikro gylio. Žemiau šio sluoksnio betono mišinio slėgis lieka pastovus.Šviežiai sukloto betono slėgis randamas: P=γb·ha ,kur γb- betono mišinio tūrinė masė, ha- aktyviojo sluoksnio storis .Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių – apyvartumas. Kuo didesnisklojinių apyvar tumas tuo jų kaina mažesnė, tenkanti paga mintos betoninėsar g/b k-jos tūrio vienetui. Kad padidinti klojinių apyvartumą naudojamimišrių medžiagų klojiniai38. ARMATŪROS RŪŠYSArmavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminiųruošimo ir jų montavimo į betonuojamosios konstrukcijos klojinius.Dažniausiai armatūros gaminiai ruošiami centra-lizuotai, specialiose metalokonstrukcijų gamyk-lose arba gelžbetonio gamyklų armatūros ce-chuose. Juosepaprastai gaminami stambūs arma-tūros elementai (tinklai, plokšti irerdviniai stry-pynai, armatūriniai klojinių blokai), dažniausiai suvirinamielektra.Statyboje dažniausiai naudojama dviejų rūšių armatūra: strypinė karštaivalcuota ir vielinė šaltai tempta.Gb. konstrukcijose darbo armatūra gali būti neįtempta ir įtempta.Dažniausiai statyboje naudojama liaunoji arma-tūra, bet kartais irstandžioji, gaminama iš val-cuotų profilių (dvitėjinių, lovinių, kampuo-čių). Ja armuojami aukštuminių pastatų, specialių sta-tinių ir kt. gb.karkasai.Agresyviomis sąlygomis statyboje pradedama naudoti didelio stiprumoplastinė stiklo armatūra, pasižyminti antikorozinėmis, dielektrinėmis irantimagnetinėmis sav.Pagal dėjimo būdą armatūra skirstoma į strypinė armatūrą, armatūros tinklusir strypynus.Sijos, rygeliai, kolonos ir kitos konstrukcijos armuojamos plokščiais irerdviniais armatūros strypynais.Armatūros tinklais armuojamos plonasienės gb. konstrukcijos (perdangųplokštės, bunkerių sienelės, pamatų padai ir kt.39.Neįtemptų konstrukcijų armavimas.Armuojant k-jas reikia atidžiai patikrinti atstumus tarp armarūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio. Betono apsauginissluoksnis saugo armatūrą nuo ugnies ir korozijos. Kad arma tūra būtųvisiškai padengta betonu ir efekty viai sukibtų tarpusavyje reikia, kadatstumas tarp armatūros strypų būtų nemažesnis kaip stryposkersmuo.Karkasinio pastato kolonų pamatams, ant paruošiamojo sluoksniosumon tuojami suvirinti armatūros tinklai, o prie jų tvirtinama kolonųarmatūra. Didelių matmenų pamatai armuojami gamy kloje sumontuotaisatmatūriniais blokais. Kolonos paprastai ar muojamos iš anksto pagamintaisarmatūros strypais. Ilginiai ir sijos armuojami iš anksto pagamintaiserdviniais stypais. Jie montažiniu kranu įstatomi į klojinius. Armuojantsijas ploksčiais strypynais, atstumai tarp jų fiksuo jami monta žinearmatūra. Plokštės, sienelės ir kitos plona sienės k-jos armujamos suvirintais tinklais. Armatūros strypai, strypinai ir tinklai jų pastatymo vietosesuduriami, suvi rinami elektra ar surišami minkšta iškaitinta viela.40. Armatūros jungimo principai.Armatūra jungiama suvirinant. Armatūros strypų galai suvirinami elektrakontaktiniu sandūriniu suvirinimu. Toks būdas yra ekonomiškas nes nereikiapapildomo metalo andėklams, padėklams, elektrodams. Karštai valcuoti lygiosir rumbuotos armatūros strypai jungiami lankiniu elektros suvirinimu.Viena suvirinimo elektros lanku rūšių yra elektročlakinis suvirinimas. Juosuvirinami strypai stacionarinėmis sąlygomis. Montuo jant armatūrąstatybvietėje, poligonuose ar neturint kontaktinių suvirinimo mašinų,naudojama vonelinis suvirinimas. Stypų su kryžiavimo vietos dažniausiaisujungiamos taškiniu elektros suvirinimuvienataškėmis ar daugiataškėmissuvirinimo mašinomis. Len gvos armatūros tinklai ir stypynai sujungiamitaškinio suvirinimo automatais. Elektros lan ku galima suvirinti tikkarštai valcuotą nema žesnio kaip 8mm. skersmens armatūrą.41. Armatūros įtempimas. Įtemtų konstrukcijų armavimas. Gelžbet.konstrukcijose darbo armatūra gali b. įtemta ir neįtemta. Įtemtainaudojamas stiprusis plienas, stiprioji viela, armatūriniai lynai, karštaivalsuoti ir termiškai sustiprinti strypai. Armatūra gali b. tempiama įatramas arba į sukietėjusį betoną. Tempiant į atramas armatūros gale yrapastorėjimas, kad užsikirst. Kai betonas sukietėja armatūra yra įtempiama,pakišamos šaibos ir tie galai užvirinami. Įtempimas į betoną gali b.daromas ir statybviet. Kai betonuojama konstr., joje paliekamas tarpelis,kanalai ir pan.Sukietėjus betonui ten kišama lynas ir jie perkišami per tasskyles. Tada inkaruojami lynų galai-gilzėmis. Linai iš abiejų pusių yrasimetriškai įtempiami donkratais.Po įtempimo gilzės užbetonuojamos.Armavimo darbų procesai: armatūros ruošimas, jos transportavimas irmontavimas į klojinius. Armatūra yra darbo (skersinė ir išilginė),paskirstomoji, montavimo. Į klojinius gali b. dedama strypinė armatūra ,vielinė , iš jų suvirintu įv. tinklai, plokšti ir erdviniai strypinai.Betonuojant turi b. užtikrintas betono apsaug. sluoksnis.42. Betono mišinio gamyba.Betonas yra dirbtinas akmuo, gautas sukietėjus betono mišiniui. Jisgaminamas iš rišamosios medž.-cemento, vandens ,užpildų ir įv. priedų.Priklausomai nuo paskirties naudojami įv. užpildai: žvirgždas, smėlis,skalda, keramzitas, šlakas. Iš betono galima pagaminti įv. formų konstrukc.Betonas dažniausiai gaminamas centralizuotai-stacionariose ir statybviečiųbetono gamyklose, taip pat kilnojamose ir automobilinėse betono maišyklėse.Gamyklose mišinio komponentai dozuojami tiksliai ir kokybė gera. Gaminantrankiniu būdu, sunku išlaikyti tikslias komponentų normas, vienodą maišymotrukmę. Todėl betonas konstrukcijose gali b. nevienodo stiprumo. Medž.dozuojamo pagal masę. Svarbiausia – cemento ir vandens santykis. Po toužpildai ir kt. Į maišyklę pilama pirma 25 ( vandens, vienu metu užpildai,cementas ir vandens likutis. Maišymo trukmė turi b. tam tikra. Maišoma kolgaunamas vienalytis, vienos spalvos mišinys. Kad būtų gera betono mišiniokokyb. , ruošiant reikia tikrinti visų kompenent. Dozavimą, mašymo trukmę,mišinio slankumą.43. Betono mišinio transportav.Paruoštas betono mišinys transport. į statybvietę saviverčiais,autobetonvežiais , autobetonmaišiais . Daugiausia vežama savivarčiais, kaiatstumas iki 20km. Potogu, kai didelės darbų apimtys ir konstrukc.betonuojamos žemiau žemės pav. lygio, nes galima išpilti į klojinius.Tačiau taip vežamas taškosi, sluoksniuojasi, sunku išversti, todėlnaudojami betonvežiai, autobetonmaiš. Betonvež. kebulas yra uždaras, lašoar kaušo formos. Nepatenka atmosf. krituliai. Pilant galima dozuoti. Vežamaiki 40 km. Tolesniais atstumais vežamas autobetonmaišiais. Į jas pakraunamisausi mišinio komponent. Likus iki statybviet. 10- 20 min., pradedamamaišyti, supilamas vanduo. Gabenama iki 60 km. Transportuojant reikia, kad: transportav. ir sudėjimas į klojinius neužtruktų daugiau 1 val.,transporto priemonės turi b. švarios, sandarios, mišinys neturisusisluoksniuoti, turi išlikti slankus, stengti kuo mažiau kartų perkrauti.

44. BETONO MIŠINIO PADAVIMAS Į KLOJINIUSVIBRO LATAKS –tai 3-6 m ilgio metalinis lovys su pritvirtintu vibratoriumi.Vibrolatakai gali būti sujungti į grandinę. Į juos betonio mišinyspaduodamas vibromaitintuvu, kuris gali būti pripildomas betonio mišinio ištransporto priemonės. Iš didelio aukščio nuleidžiamo betono mišiniogreičiui sumažinti galima naudoti straublius ir vibro staublius. Straubliai– tai lankstus vamzdynas, susidedantis iš apvalaus ar kvadratinioskerspjūvio teleskopiškai sujungtų kūginių grandžių. Jais betono mišinįgalima paduoti iki 10 m. vibrostraubliai susideda iš cilindrinių 1,0-1,5milgio grandžių su piltuviniais sujungimais. Juose įtaisomi betono mišiniokritimo slopintuvai. Prie vibrostraublio yra vibratorius, kad geriauslinktu betonas. Juo mišinį galima leisti nuo10 iki 80 m.45. BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMASBetono mišinį galima tankinti plūkimu, smaigstymu, vibravimu, presavimu,štampavimu, centrifugavimu.Smaigstymas taikomas tankinant tankiai armuotas konstrukcijas. Tam tiksluinaudojami grųstuvai, gaminami iš armatūrinio plieno.Vibravimas tai pagrindinis 0 – 8 cm slankumo betono mišinių tankinimobūdas.Mišiniai vibruojami 1. gilaminiais, 2. paviršiniais ir 3. išoriniaisvibratoriais.1-ojo darbinė dalis panardinta į mišinį, 2-ojo uždėti ant tankinamojobetono, virpesius perduoda per darbinę plokštę, 3-ojo tvirtinami prieklojinių ir virpesius perduoda per klojinius.Betono mišinio vakuumavimas yra vienas iš efektyviausių tankinamo būdų.Betono mišinį vakuumuojant vandens perteklius pašalinamas priverstinai orasvakuumo ertmėje išretinamas siurbliu46. DARBO SIULIŲ ĮRENGIMASDarbo siūlės silpnina betonines konstrukcijas, todėl jas įrengiant reikialaikytis tam tikrū reikalavimų. Darbo siūlės (DS ) sutapdinamos su sėdimosiūlėmis, o jei jų nėra įrengiamos mažiausiai atsakingose konstrukcijųvietose. Vertikaliuose elementuose DS daromos horizontalios, statmenaielemento briaunos krypčiai. Sijose, ilginiuose, plokštėse jos būnavertikalios nesnuolaidi siūlė silpnina konstrukcijas. Vertikalių siūliųvietose į klojinius įstatomos lentos arba skydeliai prilaikantys tankinimometu šliaužiantį betoną. Kad geriau šviežias betonas sukibtu su esamusiulių paviršiai neužtrinmi ir neapdailinami. Sudėtingoms konstukcijomsdarbo siūlės turi būti nurodytos projekte. Betonuojant kolonas DS galimadaryti ties pamatų viršaus atžyma. Rėminės konstrukcijos betonuojamosnenutrūkstamai. Betonuojant plokštes DS doroma bet kurioje plokštės vietojetrumpojoje kraštinėje. 47.Duotos k-josbetonavimoypatumai.

Betonavimas-atsagingiausiasbet.irgb.k-jųgamy-bosetapas.Mišinysturigeraiužpildyti klojiniusirtarpustarparmatūros strypų,sudarytireikalingostorioapsauginį sl.,turi geraitankėti.K-jospriešbet.reikiapatikrinti iratliktikitus pa-

ruoš.darbus.Taippattikrinami sudėtosįklojinius

armatūros elem.:sumont.armatūrossuvirntųsan-dūrųmazgų irsiūliųkokybę,įdėtiniųdet.išdėsti-motikslumas irįtvirtinimopatikimumas.Kadbet.geriausukibtųsuarmatūranuo josnuvalomas

purvas,rūdys,prilipęsskied.K-josbet.pagal tech.kortelėsear darbųvykdymoprojektenustatytą technologiją,atsisvelgiant į statomųobjektųkonstrukciniusypatumusir k-jųpobūdį.48.Betonojamų k-jųpriežiūrą irkloj.nuėmim.Prižiūrintsuklotąįklojinius bet.reikia:1.palaiky-titemp.irdrėgmėsrežimąreikalingąbet.miš.kiet.2.žiūreti kadneatsirastųbet.temperatūrinių slugi-modeformacijų irplyšių.3.saugotikietėjanti bet.nuosmūgių,sukrėtimųirkitokiųneigiamųpoveik.Sviežiaisuklotobet.drėgmėpalaik.periodiškai jįlaistant,saugantnuosaulės,ožiemąnuošalčioapsauginiaisdangalais.Klojiniųnuėmimoterminaspriklauso nuobet.kiet.greičio,kiekvienoklojinioelem.irgb.k-los

paskirsties.Reikia siektikiekgalimadidesnioklojiniųapivartumo.Pirmiausiainuimamišoniniai

kloj.elem.,kaibet.pasidaro minstiprumo,kad nui-mantkloj.nesugadintik-jų.Nuo gb.k-jų kloj.turibūtinuimamiatsargiai,pir-miausiaiišlaisvinantpleištusarsraigtus.Mažųskydųkloj.nuimamilaužtuvėliais,stambių-kranaisKlojiniai pakartotinampanaudojimuisutvarkomi.Nuėmuskloj.kolbet.darsviežiasištaisomi atsira-dę jopaviršiujedefektai.

49.SPECIALŪS BETONAVIMO BUDAItai yra: atskirinis betonavimas, betonavimas po vandeniu ir torkretavimas.Ats bet:naud įrengiant požemin statinių monolitinį apdarą, rezervuarų irnuleidžiam šulinių sienas, ypat sunkius betonus su metal užpildais,taip patbetonuojant po vandeniu. Cem-smėlio skiedinys įšvirkščiamas į klojiniuosesudėto stambaus užpildo tuštumas. Skir 2 būdai: gravitacinis ir injekcinis.Grav –į užpildą prasiskverbia, veikiamas savo masės, inj –įšvirkščiamas suslėgiu(efektyvesnis, taik plonasien ko-joms). Masyvios ko-jos prieš betpadalijamos į blokus, apribotus metal tinklų pertvarom. Plonasien ko-joseskiedinys įšvirkščiam iš apačios į viršų. Vieno klodo betonav trukmė ne diduž cem stingimo trūkmę. Neleidž daryt ilgesnių 20min pertraukų, nes užsikiškiaurymės. Kartais taikomas vibroinjekcinis būdas. Esmė: įšvirkščiant įtarpgrūdinę erdvę skiedinį, gil vibratorius vienu metu vibruojamas stambusužpildas,skiedinys ir bet mišinys.Bet vandeny: metodai: vertikaliai judančio vamzdžio; kilančio skiedinio;bet mišinio įplukimo; bet sudėjimo maišuose. Vert jud v metodas: taik iki50m; bet teka vamzdžiais, nuleistas iki pagrindo, pasklinda formoj, vamzdžpo trup keliami. Plukimo met: gilis iki 1,5m ir bet išsikišus ko-jas. Betmiš dėjimo maišuose met: betonas supilamas į reto, bet tvirto audiniomaišus, pripildant 2/3 jų tūrio. Maišai užrišami, gramzdinami į bet ko-jųdugną.Torkret: bet metodas, kai ant ko-jos paviršiaus suslėgt oru purškiamas 1 arkeli (skiedinio ar smulkiagrūdžio betono) sluoksniai. Tork-to sudėtis: cemir smėlis(8mm žvyro), ne žem 400 portlandcemenčio. Torkr užmetamas antpavirš agrigatais.50. BETONAVIMAS NEIGIAMOJE TEMPERATŪROJE YPATUMAIšių reikal reik laikytis kai vid paros tem-ra žem +5, o min paros tem-ražem 0. žem tem-rai, betono kietėjimas lėtėja, neigiamoje tem-roje betnekietėja. Be to vanduo, virsdamas ledu 9% didina savo tūrį – ko-jospažeidžiamos. Užšąlant bet, pasiekusiam kritinį stiprumą, šie procesainedaro neig poveikio. Kr stiprumo dydis priklauso nuo markės, rūšies ir ko-jos eksploat sąlygų. Bet kurio atv kr st turi b ne maž 5,0MPa, o ypatingaiatsakingoms ko-joms – ne maž 70%proj stiprumo.Bet žiemą, reik sudaryti tem-ros ir drėgmės sąlygas, kad bet greičiaukietėtų ir t.t. yra 3 metodų grupės:1.kai betonuojant nešildomas betonomišinys; tai termoso, prieššaltinių cheminių priedų vartojomo metodai.2.kaisuklotas į ko-ją bet dirbtinai šildomas el energija, garu ir šiltuoru.3.mišrus, kai derinami pirm du betonavimo metodai. Metod parenkamas,atsižv į ko-jos rūšį, masyvumą, bet rūšį, sudėtį ir kt.Iškraunamo iš betonmaiš mišinio tem-ra turi b tok, kad atgabenus ir padavusį ko-ją, būtų ne žem už skaičiuojamą, būtiną nustatytam betono kietinimorežimui. Kad betono mišiniai geriau išsimaišytų, mašymo trukmė prailginama25-50%.bet mišinį į kl vietą reik atvežti kiek gal greičiau ir mažiausiaijį pakraunant ir iškraunant(ne ilgiau už cemento stingimo pradžią).Pervežamusmišimius gal šildyt įvairiai: savivarčio kėbulas šildomas išvariklio į vamzdžius paduodamomis šiltomis dujomis, betono miš vežamasapšiltintais bunkeriais, konteineriais ir pan.51. DIRBTINIAI BETONO ŠILDIMO BŪDAI.Esmė –temper palaikoma maksimaliai leidžiama, kol pasiekiamas kritinis arnusistatytas stiprumas. Vien efektyv –šildymas elektra (beton greičiaukietėja). Tai šildymas elektrodais, el šild prietaisais irelektromagnetiniam lauke. Elektrodais: mišinyje tekėdama el srovė virstašil energija.pastviai tem-rai palaikyt reik leist pastovaus stiprumo srovę.Skiriami paviršiniai (plokšteliniai, juostiniai, panardinamieji irtvirtinamieji) ir vidiniai elektrodai (strypiniai, styginiai). Išor geriau,nes susidaro geras šiluminis laukas, be to, jie daugkartiniai. Geriau el-dus išdėstyt prieš betonuojant. Plokštel el-dai – iš stogo skardos, tvirtprie klojinių vid paviršiaus; jais šild kolonos, sienos, sijos ir pan.

Juostin el-dai – iš 20-50mm skardos juostelių, tvirt prie kloj vid pav iš1ar 2 pusių; naud sienoms, grindims, plokštes ar kt ne storesn 20cm ko-jas.Panardinam el-dai – iš 6-12mm skersmens armatūrinio plieną; įspaudžiami 3-4cm į sukloto bet paviršių. Elektrodiniai skydeliai naud plokštėms, grindųparuočiamajam sluoksniuiir kt horiz ko-joms. Kai ko-ja sudėtinga, naudstrypiniai ir styginiai el-dai.Šildymas išor šil šaltiniais (spinduliavimo krosnys, šildytuvai) irinfraraudonais spinduliais taikomas: gausiai armuotoms ko-joms, uždarųtūrių statiniams(tuneliams, bunkeriams, kolonoms), ko-jų sanduroms,plonasienėms ko-joms (kai šil el-dais netinka). Infraraud spinduliaiįsigeria į atspinduliuojamą kūno paviršių ir virsta jame šil energija. Jaisgal šild bet, padengtą metal ar g/b klojiniais. Infr sp met taikomas, kaireik: įšalusius pagrindus ir bet paviršius atšyldyt; klojamą betono mišinįšildyti, ko-jų betono kietėjimą pagreitint tiek klojiniuose, tiek juosnuėmus.Kontaktiniam šildymui elektra vart džaulio šiluma, išsiskirianti, tekantlaidininku el srovei. Čia naud šildantieji klojiniai (metal plokštė, kurioužpakal dalyje yra šildantieji elementai, apvynioti ant dielektriniopagrindo; metaliniai tinklai; šildantieji kabeliai) ir lankstūs elementai(susid iš laikančiojo pagrindo, kurio viduj yra metal tinklas).Indukcinio šildymo esmė: aplink šildomą ko-ją apvyniojami izoliuoti var aralium laidai, kuriais leidž kintamoji el srovė. Arm-ra ir metal klojiniaiyra indukcin ritės šerdis, kuria tekėdama indukc srovė įkaitina armatūrąbei klojinius ir šildo betoną. Šiuo būdu šild g/b ko-jos esant bet kok orotem-rai.Bet kietinamas 3pakopom: palaipsnis tem-ros didinimas nuo tpr ikitsk(skaičiuoj); izoterminis šildymas, palaikant pastovią skiedinys tem-rątsk=const; bet atvėsimas nuo nuo tsk iki 0 laip.Garu šildyt galima dvigubuose bei kapiliarin klojoniuose, ar leidžiant garąbetone įdėtais vamzdžiais.Oru ko-jos apšild (kai sunku pritaikyti kt metodus) šiltainiuose – išvandeniui atsparios faneros, brezento ar polimerinės plėvelės pagamintaslaikinas dangtis. Jame past tem-ra palaikoma kaloriferiais.52.DARBŲ KOKYBĖS KONTROLĖVykdant bet ir g/b darbus, turi b nuolat laboratorinė bet kok kontrolė.Vykdytojas ar meistras įrašo į bet darbų žurnalą: atliktos betono darbųapimtys, bet klojimo datos, kiekvienos dalies bet darbų pradžia ir pabaiga,bet mišinio proj ir fakt markės, bet mišinio ir armat-os pasų duomenys, orotemperbet mišinio klojimo ir kietėjimo metu, kontrolinių bet pvz-ių gamybosdatos ir bandymo rezult, klojinių nuėmimo data. Žiema žur-le fiksuojama:betmišinio tem-ra, išpylus jį iš betonmaišės, klojant į kloj ir tam tikrperiodais kietėjančio bet tem-ra. 2kart per pamainą tikr bet mišinio medždozavimas gamykloj ir mišinio slankumas ruoš ir kloj vietose.Bet stiprumas tikrinamas kontrolinių bandinių gniuždymu (spec ko-jos tikrvandens ir šalčio atsparumui, kai su įtempta armatūra –papild injektuojskiedinio ir bet kokybė, stiprumas). Bandiniai –20x20x20cm laikomi ko-jaiartimom sąlygom. Jei bandinių vid stipr ne mažesnis 85% projektinio, reišktinka.Past metu taikomi neardantieji bandymų metodai, naud mechaninius irfizinius(pagrįst impulsiniais, radiometriniais ir labai aukšto dažnioenergijos sugerimo principais) prietaisus. Impulsiniais ultragarsiniaisbandimais nustat ultragarso bangų greitis betone ir pagal iš anksto sudartaravimo lenteles- jo stiprumas (tikslumas ±8-10%). Radiometriniais metnust bet mišinio sutankinimo laipsnis, gaminių storį, gruntų tankį,drėgnumą, ko-jų kokybę ir t.t. metodo esmė: praeinantys pro medž gamaspinduliai sugeriami, išsklaidomi ir dėl to mažėja spindulivimointensyvumas- didėjant tankiui, didėja sugeriamumas. Lab aukšto dažnioenergijos sugerimo met pagrįstas en-jos, praeinančios pro medž, silpnėjomoprincipu. Tiriamos šio met pritaikymo galimyb (gal kontrol bet ir biriųmedž drėgnumą).53.BETONAVIMO DARBŲ SAUGASkir klojinių įrengimo, armatūros montavimo ir betonavimo darbų taisyklės.Klojiniai: gam ir įreng pagal darbų vykd projektą-turi b patvarūs.Aukštesnį klodą gal statyt tik sutvirtinus apatinį. Montuot aukščiau 5mgali tik darbininkai aukštybininkai su saugos diržais. Perdangų k reikiaaptverti. Įrengiant k iki 8m, naud klotiniai su 1,1m a turėklais ir 15cmapsaug pakraščio lenta. Kai aukščiau 8m- ant spec laikančių pastolių 0,7maptvertus paklotus. Nekraut ant klotinių to, kas nenumatyta darbų vykdprojekte. Nuimant k, reikia laboratorijoj patikrint betono stipr-ą,įsitikint, kad nėra defektų(apžiūrint ir stuk plaktuku). Sudėtingų g/b kon-jų k nuimami darbų proj-e nurodyta tvarka. Išardytų k elementus nuleist antžem, ištraukt vinis ir pan, surušiuot ir sudėt į rietuves.Armatūra: paruošiama spec įrengtose aikštelėse. Montuojant reikia paisytelektrosaugos- suvirinimo transformatoriai turi b įžeminti, laidaiizoliuoti. Būtina naudotis pirštinėm, spec brezentiniais rūbais,apsauginiais skydeliais ir kt. Kai aukštos kolonos, apie jas kas 2mįrengiami paklotai su aptvarais.Betonas: klojant mišinį aukščiau kaip 1,5m, įreng darbo paklotai suaptvarais. Būtina tikrint vibratorių, laidų būseną,korpusų įžeminimą.Betonmaišės valyti, remontuoti leidž tik atjungus el srovę. Naudojant betsiurblius, operatorius turi turėt signal ryšį su klojančiais darbinink. Betsiurblio vamzdynas valomas suslėgtu oru, neprileidžiant darb-kų arčiau 10m.prieš darbą sistema išbandoma 1,5 karto didesniu slėgiu. Prieš krečiant betį klojinius, patikrinti taros, klojinių ir pastolių būklė. Bet šildant elsrove, teritorija aptverta, pakab įspėjamieji ženklai. El įrankius ir ktprižiūri tik specialistai.54.MŪRO DARBŲ REIKŠMĖmūrinys -st konst, kurioj natur ar dirbt akmenys sudelioti nustatyta tv irsurišti skiediniu. Mūr ko-jos yra patvarios, pakank atspatūs drėgmei,šalčiui, ir kt., did šilum laidumas( nuo medžiagų). Jos yra sunkios, tenka įdėt daug rank darbo. Mūrijimas-rank ststybos procesas. Mechaniz gal tik transporsporto, paruošiam irpagalb darbus.55.MŪRINIO ELEMENTAI, TAISYKLĖSplytų eilė klojama išilgai sienos išor paviršiuje vadinama išor vedamajaeile, o vidinė- vid vedam eile. Tarp šių eilių- užpildas. Plytos klojamosišilgai sienos vadin ilginiais, o skersai- trumpainiais. Plokštumųsankirtos vad briaunos. Tarp plytų paliek tarpai, kurie pripildomiskiediniu- siūlės: horizont ir vertikalios: išilginės ir skers.I taisyklė: mūrinys turi buti murijamas statmenamis jegos veikimokryptimis.II taisyklė: mūrinio plytų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšiųstatmenos arba lygegrečios pl paklotui.III taisyklė: kieiviena pl eilė turi perdengti vertikalias siules žemiauesančios plytų eiles.56.MEDŽIAGOS MŪRO DARBAMSmūrijimui reikalingi akmenys ir skiedinys. Akm imami naturl ir dirbt–plytos(molio,silikato, blokeliai)pl –250/120mm, 65 ir 88mm aukščioblokeliai 140mm. Plytų markė atitinka jų stiprumą-75, 100, 125, 150, 200,300, vid tankis 1700-1800 kg/m3.Naud paprasti (cem, kalk, molio) skiediniai, sudetiniai skiediniai. Pagrrodykliai: markė, patogumas kloti ir greitas kietėjimas. Plastiškumą didinakalkės, spec plastifikatoriai. Skiediniai naud tokių markių:4,10,25,50,75,100,150,200. parenkant markę atsižv į mūro stiprumą, eksplsąlygas ir patvarumą.57.MŪRINIŲ RIŠIMO SISTEMOS, MŪRIJIMO NUOSEKLUMASVientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiaimūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimosist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikaliosskers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeilpl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytosdedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tikkas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiaukaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pagdvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiaurekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jųpirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip patkarnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.

58.MŪRIJIMO OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖSmūrijant atl šios operacijos: ištiesiama ir perstatoma tiesiklė,išdeliojamos ant sienos plytos, paskleidžiamas skiedinys, sudedamos antskiedinio plytos, užpildomos ir rievėjamos siūlės, patikrinama mūro kokybė.

Darbo įrankiai: kaušinis kastuvas, mentė, rieviklis, plaktukas-kirstukas,eiliažymė. Kontrolin įrankiai: svambalas, ruletė, sulankstomas metras,gulščiukas, teisiklis, kampainis, valas. Eiliaž tvirt mūrinio kampuose irsienų sandurose ne rečiau 12m.59.VIENTISAS MŪRASVientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiaimūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimosist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikaliosskers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos. Mūrijant pag daugiaeilpl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytosdedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tikkas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiaukaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pagdvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio. Be to, mažiaurekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jųpirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip patkarnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.60.PALENGVINTO TIPO SIENŲ MŪRIJIMASToks mūrinys susideda iš 2 greta mūrijamų 0,5plytos storio sienelų, tarpkuriu dedamas šil izoliacijos sluoksnis(akmens vata,mineralinė, ekovata).Darant palengvinto mūrinio sienas su min vatos plokštėmis, skiedinio markėturi b ne žem 25. plytų sienelės tarp savęs surišamos plastikiniaisryšiais. Jos išdėstomos ne did kaip 60cm atst. Pal mūrinio sienos gali būtidaromos mūrijant su skers pertvarėlėmis, t.y. įrengiant šulinėlius, kurieužpildomi įv mezžiagom. Užpildant siūles biriomis medž, įrengiamos kas 0,5mhoriz armuotos diafragmos. Paleng plytų mūrui sunaudojama 40% mažiau plytų,nei vientis pl mūr sienoms. Jos žymiai lengvesnės, tačiau darbo imlumasdidesnis.61.PASTOLIŲ IR KLOTINIŲ ĮRENGIMASIšmūrijus pirmą klodą, sek klodams mūryti statomi spec įrenginiai:klotiniai ar pastoliai. Pirmą klodą mūrija stovėdami ant žemės arperdangos. Antrą- nuo klotinių, trečiam jie paaukštinami. Pastatuose, kurnėra tarpaukšt perdangų, statomi pastoliai. Klotiniai ir pastoliai turi btvirti, nesunkiai įrengiami, paaukštinami ir išardomi atitikti saugausdarbo reikalavimus. Turi b juos gaminusios įmonės pasas. Mūrijimui naud

statramstiniai, inventoriniai-blokiniai ir šarniriniai-blokiniai klotiniai.Bloko remas ir atramos daromi iš atraminių valcuotų profilių, o paklotas iš40mm storio lentų skydų. Klotiniai užlenktom atramom stat kranu antramklodui mūryti, aukštis apie 1m. trečiam klodui klotiniai pakeliami iratramos atlenkiamos, aukštis 2m. naudojami metal vamzdiniai pastoliai,sudaryti iš statramsčių ir rygelių, sujungiamų kabliais ir antvamzdžiais.Paklotas skydinis iš 50mm storio lentų. Nuo pastolių galima mūryt iki 40maukščio sienas. Klojiniai ir pastoliai statomi taip, kad tarp pakloto irsienos liktų 5cm tarpas kokybei kontrol.62.DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMASmūrininkų d vietos skirst į 3 zonas: darbo, medžiagų, transporto. Darbo z,kurioje mūr-ai juda, klodami plytas(0,6-0,65m)juosta išilgai sienos.Medžiagų z plotis 0,6-1,0m. joje išdėst plytų paketai 2-4val ir skiediniodėžės. Atstumai tarp plytų pak ir skiedinio dėžių 0,3-0,4m. jei sienoj yraangų, plytų pak dedami prieš tarpuangį, o skiedinio dėžės prieš angas.Darbo ir medž zonos turi b kraunami veikimo zonoje. 0,8m pločio transportozona, skirta darbinink vaikščiot ir medžiagoms transportuoti. Bendras darbovietos plotis 2-2,5m. mūrininkų darbo našumas priklauso nuo to, kokiamaukštyje mūrininkas nuo stovėjimo vietos kloja plytas. Našumas didžiausias,kai klojama 0,6-0,5m aukštyje. Išmūrijus sieną iki 1,2m toliau mūrijamapastačius pastolius ar klotinius. Mūrinio aukštis, kuri mūr išmūrija ikipastatant klojinius vad klodu. Mūrijant sienas iki 2,5 plytos storio klodoaukštis 1,2m, siena storesnė – aukštis 0,9m.63.GRANDŽIŲ IR BRIGADŲ SUDĖTISMūr brigados būna kompleksinės, nes be mūrinimo jiems tenka atlikti irkitus darbus. Be mūrininkų brigadoj turi b takelažininkai, montuotojai,dailidės, betonuotijai. Mūrininkų brig sudaromos iš 2-6 darb grandžių,priklausomai nuo mūr sienų storio, angų sienoje sk, sienų sudėtindumo.2darb grandis(IV-V-1, II-1) skiriama sudėting arch-ros , su daug angųišorinėms, 1ar 1,5 plytos storio vid sienoms bei 0,5 plytos stpertvaromsmūryti. Aukštesnės kat darb mūrija, o jam padeda ir paduod medž kitas darb.

3darb grandis (IV-V-1, II-2) skir mažiau sudėt ar-ros, ir 2 plytų storiosienoms mūryti. Vienas žem kat darb paduoda plytas ir kloja skiedinį krašteilėms mūryt. Aukš kat darb mūr krašt eiles. Antras žem kat darb mūrijaužpildą ir padeda pirm darb-ui.4 darb grandis (III-V-2, II-2) mūrija ne plon 2pl storio sieną , kartu jasapdailina plokštėm. Antros kat darb paduoda plytas ir kloja ant mūrskiedinį. Aukštesnės kat darb mūrija išorinę krašt eilę.likę darb tokiu patbūdu mūrija krašt eilę. Paskui žem kat darb mūrija užpildą ,o aukšt katdarb rievėja siūles, tikrina kokybę.5 darb grandis (III-V-2, II-3) mūr ne plonesn 2pl storio paprastos ar-rossienas, kur nedaug angų. Vienas aukšt ir vienas žem kat darb mūr išorineilę, netoliese antras dvejetas mūr vid eilę, dar toliau vienas žem katdarb mūr užpildą.6 darb grandis (III-V-2, II-III-4) 3pl storio sienoms mūryti. Mūr brigadosgali dirbti sraut skaidomuoju ar sraut konvejeriniu metodu sr skaid metoduskiriamas darbo ruožas( darbo baro dalis). Sr konv metodu darbo ruožaigrandims neskiriami.64.MŪRIJIMAS ŽIEMA1.užšaldymas: mūr technologija kaip vasarą. Naudoj cementiniai arsudėtiniai ne žemesn kaip 10 markės skiediniai. Jie turi b šilti, nes tenkaklot ant šaltų pl, ir suformuot normalaus storio siūles. Ruošiantskiedinius vanduo šildomas iki80 laip, smėlis iki 60. prieš mūr, nuo plytųnuval sniegą ir ledą. Neleidžiama naud šaltą skiedinį. Skiedinys vežamasapšiltintu transp, jei reik vietoje pašildomas. Užšaldyto skiediniogalutinis stiprumas būna mažesnis. Kai –4 – -20laip – markė per vienadidesnė, kai –20 – dviem pakopom didesnė. Kad ko-jos būtų stipresnės,kampus, sienų sanduras, stulpus ir tarpuangius reik armuoti tinkleliais.Išmūrytas mūrinys atšilimo metu turi b kruopščiai stebimas ir imamasipriemonių ko-jų stiprumui ir stabilumui palaikyti. Draudžiama mūryti:ekscentriškai gniuždomas ko-jas ir kt.2.mūrijimas skiedinys su cheminiais priedais. Pridėjus į skiedinį cheminiųpr( natrio nitrato, potašo, natrio chlorido, kalcio chlorido), pažeminamajo užšalimo temper, ir sudaromos sąlygos kietėti minusinėj tem-roj.Skiediniams ruošti imamas ne žem 300 markės cementas. Piedai ištirpinamikarštam vandeny, ir įmaišomi į skiedinį jį ruošiant. Vežamo ir klojamoskiedinio temper turi b iki +15 laip., pųytos ir blokeliai ne snieguoti irneapledėję. Skiedinys su potašu greičiau stingsta, todėl į juos patariamadėti stingimą lėtinančių priedų.3.mūrijimas šildant mūrinį ir mūr šiltnamiuose. Keletas šildymo būdų:kaloriferiais, infraraud spinduliais ir elektra. Kaloriferiais orasšildomas šildomas iki +30- +35laip dvi –keturias paras, vėliau patalposšildomos centr šildymu. Jei užšald būdu mūrytų ko-jų stiprumasnepakankamas, jas galima šildyti elektra. Į kas 3 eilės siūles dedamielektrodai – kas25-40cm. El srovė įkaitina siūles iki 30-35 laip. Šildytireik tol, kol skiedinys įgyja 20% projekt stiprumo. Šiltnamyjekaloriferiais palaikoma ne žem +5laip temp 5-7paras. Plytas šildyt netrumpiau kaip parą, skiedinys ne žem kaip 10 markės ir ne žem kaip +5laiptemp.65.MŪRO DARBŲ KOKYBĖMūro darbų kok turi atitikt SNirTreikalav. Ją kontrol reikia mūrij metu, lyginant faktines nuokrypas suleistinomis. Tikrinamas mūrinio storio , aukšto atžymų, angų pločių, kon-jųašių nuokrypos nuo proj matmenų. Nustatytos nuokrypos mūrijimo eigoje turib ištaisytos. Reikia laiku patikrint ir priimti dengiamuosius darbus. Jiemssurašom dengiamųjų darbų aktai, kuriuos pasirašo meistras, užsakovas,autorius. Meistras privalo kasdien pildyti darbų vykd žurnalą, medžiagų irpusfabrikačių kokybės pasus. Mūrinių plokštumų ir kampų vertikalumastikrinamas svambalu arba gulščiuku su teisikle. Kerčių statumas mediniukampainiu, eilių horiz-as gulščiuku ar tiesykle. Tikrint reikia 2 kartusviename mūro klode. Mūrinio siūlių storis tikrinamas išmūrijus 5-6 eiles.Išmatuojamas mūrinio aukštis ir apskaičiuojamas vid siūlės storis. Horizontsiūlės turi b ne storesnės 15mm ir nepl 10mm. Vertik siūlės storis turi b 8-12mm(vid 10mm). Užbaigus mūryti eilinio aukšto sienas, nivelyru reikpatikrint tikrąjį aukštį.66.MŪRO DARBŲ SAUGAmūro darbuose daugiausia pavojų yra perkialiant medž, ekspl pastolius,dirbant pavojingoje zonoje arba nesilaikant taisyklių. Medžiagas į mūrvietą reik kilnoti standart įranga. Pastoliai turi b tvirti ir stabilūs.Tvirtint prie sienoje įmūrytų inkarų. Pastolių negalima perkrautmedžiagomis, nei numatyta. Pastolių darbinis paklotas turi b aptvertas 1,1maukš turėklais su 15cm kraštine lenta. Darbo paklotai turi b švarūs, žiemapabarst smėliu. Mūrijant sienas, nuo vid klotinių viso pastato perimetruviršum pakloto reik įrengt 1,5m pločio vientisus apsaug stogelius antgembių. Pirmas stogelis daromas 6-7m virš žemės ir laikomas iki mūrijimopab. 2 daromas 6-7m virš pirmo, gali būt keliamas aukšyn kas 6-7m.stogeliai turi atlaikyt tolygiai paskirstytą sniego apkrovą ir 1600Nkoncentruotą jėgą ties ties tarpuangio viduriu. Stogelių kronšteinaiužkabinami už įmūrytų į sieną metal kablių. Virš įėjimo į laiptinesįrengiamos 2x2m stogines. Prieš pradedant mūryt sekantį aukštą turi bsumontuoti g/b elementai. Visas angas, esančias ties pakloto lygiu ir iki0,6m virš jo reikia aptverti.67.Montavimoįranga.Montuojamosios k-jos antkr.kabliokabinamos

įvair.stropais,griebtuvais,traversais.K-joskabintinaud:ūniversalūs,žiediniai,pusiau-automatinaistropai.Dažniausiainaud.univer.stro-pai su2,4,6šakomis.Dažnainaud.irpusiauautomat.arfrikciniai grieb-tuvai.Juosnaud.mont.kol.Įvairiostraver.naud.ilgoms k-joms,kevakalms ir

kol.kelti.Josbūnapapr. irsubalansyriniaisskird.68.K-cijųstatymometodai.K-jųmont.metodaiparenkami,atsižvelgiant į:1.Elementųstatymoįprojektinę padėtįbūdą.2.M-jamųelementųdydį.3.K-jųstatymonuosek-lumą.K-jųmont.metodai:1.Laisvasismont.2.Montavi-mas,priverstinaifiksuojantelementus atramose.statantk-jaslaisvuoju metodu,montuojamų ele-mentųpadėtįnustatomontuotojai.Priverstinaifiksuojantelementus atramose,naudojamos sp.k-nėsarbatechnologinėspriemonės.Abumetodaituriirtrukūmų.Laisvaimontuojant k-jassusidarodi-delėsnuokrypos.Naudojantpriverstinioelementųfiksavimo atramose metodą,šiųtrūkumųpavyk-staišvengti,tačiaureikiadaugįvairiųįreng.ku-

riemssunaudojama daigmetalo.Montuojant sustambintus iškeliųelementųk-jųblokus,kr.parenkamaspagalblokomasę. Atsivelgiant į k-jųstatymobūdą irnuoseklumą,galimitrysmontavimo metodai:nuoseklus,kom-pleksinis irmišrus. Mont.nuosekliumetodu,visi vienotiposurenka-miejielementai statominuosekliai visamedarbobare.Mont.kompleksiniumetodu,kranodarbovietojepastatomas visask-jųelementųkomplek-tas.Mont.mišriuojumetodu,daliselementųsta-tominuosekliai,kiti-kompleksiškai.69.K-jųlaikinastvirtinimas. Montuojamuselem.pastatome,patikrinamejų pa-dėtį,perstumiamiįreikalingąpadėtį,naudojantmontažiniuslaužtuvus,pleištus,inkarus,spyrius,įvairiųk-jųkonduktorius irpan. Pleištai naudojamilengvomskolonomslaikinai

įtvirtintipamate.Jie galibūtigelžbetoniniai,me-

taliniaiarbamediniai. Patogiausiainaud.gelžbet.pleištus,nes jųnereikiaišimti,užmonolitinus pa-mato irkolonossandūras.

Geriausiaikolonaslaikinaiįtvirtintisp.konduktoriais.Įrengimai,kuriaissurenkamiejielementai

nukreipiami įpastatymo vietą,vad.konduktoriais. Konduk.gali būtiplokštuminiamarbaerdviniam

tvirt.Jie būnapavieniai,grupiniai,standūs,pusiaustandūs.Jie galibūtiskirtitikelem.nukreipti įpastatymo vietąarbanukreipti,pritvirtinti irsure-guliuotiprojektinępadėtį.Stambiems surenk.elem.laikinaitvirtinti naud.Irlynųatotampos.70.Kranųparinkimas.Montavimo kr.parenkami tokia tvarka:1.pastato darbo brežiniuose surandami atitinkami kranoparametrai.2.remiantis kr.techniniais duomenimis arba kėlimo galiosgraf.parenkami keli įvairių tipų kr.tinkami duotosioms k-joms montuoti,irnustatomas jų sk.3.remiantis tech. Ir ekonominiais sk.galutinai parenkamasraciona- liausiasmont.kr.ir darbų mech.variantas.

Reikalinga didž.kr.kėlimo galia nustat.atsižvel- giant į sunkiausioelem.svorį,į kr.strėles siekį, reikalingą tam elem.mont.Kr.kėlimo galia Q,esant reikalingam strėlės siekiui,turi būti Q≥P+P1,čia P-sunkiausio mont. elem.svoris,P1-stropų svoris.Reikalingas kr.strėlės siekis priklauso nuo pastat. Aukščio,mont.elem.vietos pastate ir nuo būtino maž.kr.atstumo iki past.Reikalingas kr.kablio pakėlimo aukštis priklauso nuo past.aukščio,keliamojoelem.aukš.stropavim.aukš.ir laisvo tarpo tarp elem.ir atramos.Kr.kablio pakėlimo aukš.Hk apskaič.pagal šią f: Hk= Ha+a+ he+ hstr.,čia: Ha-atramų,į kurias remiasi mont.elem.aukš.nuokr.stovėjimo plokš. a-laisvas tarpas virš atramos, he-mont.elem.aukš. hstr.- stropavimo aukš.Nustačius didž.reikalingą kr.kėlimo galią,kr.strėl. siekį ir kabliopakėlimo aukš,parenkami keli tinkami kr.atsižvelgiant įstat.kr.tech.rodiklius arba kėlimo galios graf. Kr.sk.nustat.atsižvelgian įdarbų apimtį ir stat.tempus.71.Surenkamų k-jų jungimas ir sandūrų įrengSurenkamieji elem.turi būti sujungiami taip,kad jų sandūros būtųstiprios.hermetiškos,atsparios t0 bei korozijai.Įražos per jas turipasiskirs.į visus konstrukcinius elem.Surenkamieji elem.jung.glaudžiai,iš dalies arba per sujingimo ertmę.Jungiant elem.glaudžiai,jie apspaudžiami,suvirinami arba klijuojami. Medin.ir met.elem.apspaudžiami varž.o beton.ir gelžb. įtempiant armatūrą.Polimeriniais klijais klijuoj. Met.gelžb.ir plasmasiniai elem. Met.irplasmas. Elem.dažnai suvirinami.Dažniausiai sandūros monolitin.įvairiais skied. Polimeriniais miš.arba bet.Įvairių įdėtinių det.bei sandūrų pavirš.daengiami atmosferos poveikiamsatsparioms medž.Darant surenk.elem.sujungimus,met.skied.ir polimerai miš.apdorojamiįvairiomis tech.priem.Projektuojant elem.sandūrą,būtina įvertinti oro t0 keičiantisatsirandančias deformacijas.Kad nesusidarytų žalingų t0 past.sienų,tiltų k-jų, kelių dangos irkt.defor.statinyje daromas tempe- ratūrinės siūlės.72.Pamatų montavimas.Pamatus galima prad.mont.tada,kai atlikti šie darbai:1.nuteistos ikipast.požeminės komunikac. 2.nutiesti keliai ir privaž.3.suvežtos visossurenk.pam.det.4.užbaigti žemės darbai.5. nužim. pam.ašys.Pamatų mont.pagr.darbo operacijos:pagrindo paruošimas,pamtžatų blokų dėjimovietų žymėjimas ant pagdrindo,past.sekc.ar darbo bare,ašių žym.antbloko,bl.stropavimas ir statym. Į projektinę padėtį,pastatytopam.bl.padėties tikrinimas,reguliavimas projektinėje padėtyje ir stropųatkabinimas,montavimo kilpų užlankstym. Ar nupjaustymas ir tarpų tarpbl.užbetonavimas.Bl.užkabina stropuotojas,o pam.duobėje k-jas priima du montuotojai.Muontuoti pradedamanuo past.kampo,tiksliai pastatant kampinius,o po to kas 20m-gairinius bl.Horizon.bl.siūles būtina daryti atidžiai,nes nuo priklausopam.stiprumas irpast.sienų projektinė padėtis.Mont.pam.kr.gali stovėti šalia pam.duobės arba joje. Mont.galimanuosekliuoju arba kompleksi- niu metodu. Mont.nuosek.met.visame darbo barepirmiausia mont.pam.padiniai bl.o po to aukštes- niosiosbl.eilės.Dirbantkomp.met.kr.kiekvienoje darbo viet.montuoja bl.keliomis eil.iki pam.projektinės altitudės.73.Vienaaukščių ir daugiaaukščių past.kolon. moantavimas.Vienaukš.pram.past.kolonos dažniausiai stat.į lizdinio tipo pam.Priešstat.kol.reikia paruošti pam.Kol.ruošiant mont.pažymimos abiejose jos galuose ašys. Mont.kol.ne nuotransporto priemonių,jos turi būti išdėstytos prie pam.Stat.kol.montuotojai ant kr.kablio užkabina mont reikalingą įrangą,kuriakol.leidus montuotijų grandininkui iš lėto keliama į pastatymo vietą.Kėlimo metu vienas mont.kol.prilaiko atotampa,o antrasis kol.patikslintistato du teodo- litus statmenoje kol.eilių ašyse. Atrėmus kol.įpam.dugną,du mont.pritvirtina numatytomis priemonėmis. Kol.laikinaipritvirtinus,atpalai- duojamas kr.kablys ir nuimama kol.strop.įranga.projektynėje padėtyje esančios kol.ir pam. sandūra užmonolitinama.Kol.geriau įtvirtinti sp.konduktoriais.Daugiaaukš.past.kol.stat.per vienąar duaukštus.Montuotikol.ruoš.kaip irvien.pastat.Aptinės kol.stat.įpam.kaipirvien.past.kol.Kitų aukštųkol.stat.antžemiauesančiųkol.sutapdinus jųašis.Kol.galibūtistat.naudojantgrupinius kondukto–riusarbarėminius-šarnyriniusindikatorius.74.Sijų,santvarųirplokščiųmontavimas.Sijosstrop.traverso sudistanciniu vald.Jospadet.erdvejereguliuoja dumont.atotampomis.Sijai pa-siekusprojektinįaukš.stato ją įprojek.padėtį.Pa-dėtasijatvirtinama sukol.Posantvarinėssant.mont.tikpritvirtinuspokran.s.

Sp.traver.stropuotaposant.sant.pakeliama įpro-jektinępad.irnuleidžiama irtvirtinama antkol.Sant.galimamont.tikpritvirtinusposant.sant.arkol.Mont.taip patkaip irposant.sant.Deng.pl.mont.tikpritvirtinussant.arperdangos si-Jas. Jasprad.mont.nuovienotarpatramiokraštoį kitą.Tarpaukštiniųperdangųpl.mont.tikįtvirtinus tarpaukštines sijas.Sienųpl.mont.tikpastačius pastkarkasa.Jos monišapačiosį viršųper visąpast.aukš.Baigusparuošiamuosius darbusdedama įprjek.padetį irtvirti-namapriekol.75.Montdarbųsauga.Kad būtųsaugustatybvietėjeturibūtipažym.po-

vojingosdarbozonos,aptvertipraėjimai,turibūtigerasnaktinisapšvietimas.Vienapagr.sąlygų-ke-limomech.ekslotavimas:mech.turi būtistabilūsostropavimopriem.patikimos.K-ja turibūtikelia-ma irnuleidžiamavertikaliai.Pertrauku metune-galimakroviniopakabinto antkr.kablio.Elekt.su–virinimodarb.turi būtisaugūs.Dirbataukštairei-kiapraeitispec.med.komisija,turėtinemažesnivieneriumetųdarbostažą.Jie privaloprisirištiprie k-jųspec.diržais.Privalomadėvėtiryškiųspalvųapsauginiusšalmus.76.Mont.leitinosnuokrypos.Visiatvežtiįstatybvietęelem.turi atitikti valstyb.

standarto reikalavimus,projektomatmenis,o nuo-kryposneturibūtidid.užnormines.

77.Grindų įrengimo bendriejireikalavimai.Grin.skirstomos:1.pagalnaud.medž.-med.bet.,ke-ramikinės.2.pagalįrengimotech.-monolitines,ru-loninės,plytelių,plokščių.3.pagalkonstruk.-viena-sluoksnės,daugiasl.,kombinuotos.Josįreng.baigusvisusstatybinius,santechniniusirelektrotech.darbus.Grindųk-josturibūtinetik pa-

togiosekspluotuoti,higieniškos,estetiškos,bet irturiatitiktistat.gamybosreikal.ir turibūtilengvaiįreng.78.Pagrindųruošimoprincipai.Gr.pagr.gali butimed.,bet.,skaldos,asfaltoir pan.Josgalimadarytiantgruntoantperdangos.Darantpagrindąantgruntojis turibūtisutankin.

Darantbetonopagrindągruntassustiprinamasskaldosar žvyrosl.Įrengiant gr.antperdangos nuvalomosšiukšlėsirbetonoirskied.likučiai.Potoklojamosbet.,asfalt.arkt.sluoksniai.79.Mozaikiniųgr.įrengimas.Josdaromosišdviejųsl.Apatinis išcement.skied.viršutinis išcem.skied.sumarmuro,granitoar kt.grudeliųmiš.Josprad.kloti nuopatalposkampo.Mozaik.grind.ruoš.etapai:1.ruoš.mozaik.skied.2.nuvalopaviršių3.klojaapatinius sl.4.sudedameskiriamasias juos-

teles.5.kloja,lygina,tankina irglaistovirš.sl.6.poliruojapaviršių.

80.Plyteliųgr.įrengimas.Priešklojantplyt.gr.pagrindasnuvalomas,o betonpaviršiai sudrekinamivandeniu.

Poto antsienų irkol.pažymimasgr.lygisirpadar.plyt.žyminiai.Pirmiausiakloj.plyt.pagalsienų pe-

rimetrą.Potosuded.plyt.eiliųžyminiai.Vietojjųgalimadėtižyminiaslentasarištemptivielą.Plyt.prad.klotinuotolimiausio durųatžvilgio

kampo.Ant slied.plyt.reikia suklotiikiskied.stin-gimopradžios.Padengtąplyt.paviršiųrekomen-duotinaužbertidregnomis pjuvenomis.Po 1-2 pa-rųsiūlėstarpplyt.užliejamoscemento-smėlioskiediniu.81.Lentinių irparketiniųgr.įrangimas.Lentiniųgr.elem.:gulekšniai,lentos,gridjuostės irkt.Gr.galimaklotiantplytų,bet. irkt.stulpelių arantperdangos.Klojantantstulpelių naud.gulekš.Klojantguliakš.pirmiausia sudedami žyminiai pototarpiniai gulekš.Lentospriegul.prikal.vinimis.Lentinėsgr.galibūtidaromosirmed.įvairausdydžioskydo.Jie būnavien.dvi.tri-sluoksniai irsuklijuoti išlentų.Parketogr.kloj.išparketlenčių,jomspagrindas

įrengiamas,kaipirlentinėms gr.Parketo gr.ištrin-keliųgalimadėstytiantpagrindoeglute,kvad.,tie-siomiseil.Jasgalimaklijuotimastikomis ar pri-

kaltipriemed.gr.,pagrindo.Klojantparketąantbet.pagrindoreikiajųpaviršiųnuvalyti,patikrintilygumą.Antparuoštopagrindoišliejama mastikairklijuojamasparketlentės.82.Šiluminėsizol.svarba irrūšys.Pastatųpatalpose ir jųdalysereikiapalaikyti tamtikrątemper.režimą.Lsvarbuperatitvarinesk-jasprarastikuomažiaušilumos.Tuotikslu į–rengiamašilumosizoliacija.Šil.izol.susidedaiš šių pagr.

e l e m . – t e r m o i z o l i a c i n i o

s l . , t v i r t i n i m o

detal.,apsaug.dengiamosl.Pagalįrengimobūdąšil.izol.skirstoma įsurenkamą,beriamą,liejamą,

tepamą.Surenkamaįrengiama išgamyklose paga-mintųblokų,plokščių,kevalų.Beriamaizol.šilti-namihorizontalūs irvertikal. paviršiai.Tamtinkakeramzitas,perlitas.Liejamoji daromaišlengvųbetonų.Izoliujantįv.skirtingų formų k-jas,tepamaspec.mastika.83. Antikoroziniai darbai. Mažinant žalingų veiksnių įtaką, pastato konstr.daroma apsauga, įrengiant hidroizoliac. dangas . Pagal paskirtį yraantikorozinės ir kt. Antikoroz. hidroizoliac. dangos saugo konstrukcijasnuo cheminio vandens poveikio, atmosf. kritulių, įv. dujų mišinių poveikio.Agresyvios aplinkos poveikį medžiagoms galima sumažinti, įrengiantventiliaciją bei įv. būdais nuleidžiant agresyvius vandenis. Antikor.hidroiz. dangas galima įrengti paprastesnių konstrukcijų, taip sumažinantdangų įrengimo darbus.

84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai. Atitvarinių konstrukcijų šiluminėsizoliacijos paskirtis-palaikyti užduotus pastatų bei inžiner. statiniųtemperatūrinius rėžimus. Šiluminės izoliac. dangos susideda iš tokiųelement.:antikorozinio sluoksn., termoizoliacinio sluoksn., tvirtinimodetalių , apsauginio dengiamojo sluoksn. , apklijavimo, apsiuvimo irnudažymo. Pagal įrengimo būdą šilumin. izoliac. skirstoma į:pilamąją,surenkamąją, blokinę, apvelkamąją, liejamąją, tepamąją. Įrengimo būdaipriklauso nuo izoliac. tipo, rūšies, naudojamų medž. ir įrengimo vietos.86. Bendros žinios apie apsaugines dangas ir stogus. Pagrindinė stogopaskirtis-saugoti pastatą bei statinį nuo atmosferinių kritulių,temperatūrinių poveikių, saulės radiacijos ir kt. Ji t.b. atspari ugniai,ilgaamžiška ir ekonomiška, nepraleisti vandens. Pagrind. stogo elementai :laikančiosios konstrukc.(santvaros, sijos, gegnės, ir kt. ), garo-šiluminėizoliac., išlyginamasis sluoksnis, viršutinė hidroizoliac. danga, vad.stogo danga. Stogo dangai gali b. naudojamos tokios medž.:ruloninės(ruberoidas, tolis ir kt.), vienetinės (banguoti asbestcemenčio lakštai beiplokšt. , čerpės), metalinės(stogo skarda), medinės(gontai, skiedros).Stogo dangos rūšis, kartu ir dangos medž., stogo konstrukcija, nuolydis irkt. parenkami, atsižvelgiant į klimat. sąlygas, architektūr. reikalavimus,pastato kapitališkumą ir kt. stogo dangos kokybė priklauso nuo pagrindo,ant kurio ji įrengta.

85. Šilum. izoliac. Įrengimo kokyb. kontrolė ir darbų sauga. Vykdant izol.darbus, atliekama naudojamų medžiagų, izoliuojamų paviršių, klojamųsluoksn., sandūrų, siūlių kokyb.analizė. Klijuojamosios hidroiz. paviršiųnelygumai tikrinami 2 m. ilgio tašeliu. Surenkamojoje izoliacijojetikrinamas suvirintų siūlių stiprum., elementų tvirtinimo kokybė.Dažomosiosizol. paviršius t.b. lygus., neišsisluoksniavęs. Tinkuojamosios irliejamosios izol. dangos t.b. be itrūkimų ir išsisluoksniavimų.Antikorozinės dangos t.b. tankios ir nelaidžios. Priimant termoizoliacinesdangas, tikrinama ar jos prigludusios ir pritvirtintos prie izoliuojamojopaviršiaus. Tikrinama, ar atlikti darbai atitinka techninių sąlygų beiprojekto reikalavimus.D.apsauga. Ruošdami paviršius izoliavimui, darbininkai turi dėvėtiapsauginius akinius, respiratorius, akinius. Katilai bitumin. mastikomsvirti išdėstomi 50 m nuo medž. sandėlių. Jie t.b. techniškai tvarkingi, okarštos mastikos t.b. paduodamos mechanizuotai arba hermetiniuose induose.Polimerinės medž. saugomos uždaruose induose, o ruošiamos specialiosepatalpose. Dirbant su l. nuoding. medž., būtina dėvėti dujokaukę, rankų odąištepti specialiais tepalais. Dirbant su bitum. irpolimer.medž.-ecdrabužius:brezent. striukes, pirštines, batus,o didesniame aukštyje-apsaug.diržus.87. Ruloninių stogų dangų įrengimas. Susideda iš:1.klijuojamų mastika (a-karšta, iš ruberoidų,b-šalta, iš polimerinių,bituminių medž.),2.prilydomieji (a-iš ruberoidų,b-iš polimerinių,bituminių medž.),3.tvirtinamieji mechaniškai – iš poli merinių , bituminių medž. Rulon. stogų dengimas susideda iš paruošiamųjų(mastikų bei gruntogaminimas, rulon. medž. ruošimas) ir pagrind.(pagrindo valymas irgruntavimas, rulon. medž. klijavimas, apsaug. sluoksn. įrengimas )_darbų.Tokios dangos yra ruberoidas, tolis, tolis-oda, hidroizolas, bitumin.-polimer. medž. Ruloninių medž. stogų dangos dažnai naudojamos laikiniemspastatams.Paprastai dengiami vienasluoksn. tolio danga ant 1 sluoksn. neobliuotųdangų pakloto. Tolio juosta sausai klojami lygiegreč.kraigui, pradedant nuoapsčios, užklojant viršut. juostą ant apatinės 60 mmRuberoidas už tolįstipresnis, atsparesnis atmosf. poveikiams. Ruloninė ruber. danga gali b.klojama stogais su pastoge. Ji gali b. 2-4 sluoksn. Nuo didesnio kaip 30laipsn. stogo nuolydž., veikiant saulės spind. bitumas gali išsilydyti irdanga nuslinkti. Rul. rub. danga gali b. ant medinio ar gelžb. pakloto. Kaistogo nuolyd. iki 22laipsn. rulonai vyniojami lygiagrečiai kraigui, kitaip-išilgai. Rulon. medž. g.b. klijuojamos karštosiomis ir šaltosiomismastikomis.Sutapdintų stogų rulon. dangos yra sluoksniuot. Sluoksnių sk.priklauso nuo stogo nuolydžio.88. Stogų dengimas prilydomomis medž. Išlydomasis yra toks ruberoidas,kuris jau gamykloje yra padengtas mastikos sluoksniu. Tokį rub. klijuojantmastikos sluoksn. reikia išlydit. Jis kaitinamas liepsna arba užtepamasskiedikliu. Toks rub. gali b. klijuojamas spec. agregatu. Juostos galaskaitinamas rankiniu degikliu ir klijuojamas prie pagrindo. Pats rulonastvirtinamas agregate, kuriame esantys degikliai kaitina ruberoidą iršilumos srautas tolygiai pasiskirsto išlydydamas mastiką. Tirpstant jai,juosta prie pagrindo prispaudžiama volu, o rulonas ir degikliai pamažustumiami klijavimo kryptimi. Stumiant per lėtai- mastika deginama, pergreit- neištirpinama. Mastika tirpinant skiedikliu ant klijuojamos vietosliejamas skiediklis. Juosta tepama skiedik. ir prispaudžiama prie pagrindo,voluojama 100 kg. volu.89. Plėvelinių stogo dangų įrengimas. Su plėveline danga stogai skirstomi:1. tvirtinami mechaniškai,2. prikraunami balastu, 3. tarpusavy klijuojamikarštu oru, 4. tarpusavy klijuojami klijais.90. Izoliuojamų pavirš. paruošimas. Izoliuojami paviršiai t.b. geraiparuošti, nes nuo pavirš. kokyb. priklauso izoliacinių medž. sukibimas sujuo ir izoliacinės dangos vienalytiškumas. Paviršiai lyginamimechanizuotais rankiniais įrankiais.. Paviršiai džiovinami natūral.sąlygomis arba spec. prietaisais bei priemonėm. T.b. padarytoskonstrukcijų sandūros ir siūlės, atsižvelgiant į reikalavimus. Jeiizoliuojami paviršiai gruntuojami (klijuojamoji, dažomoji, tinkuojamojiizoliac.), medž. gruntavimui pasirenkamos priklausomai nuo numatomų naudotipagrind. hidroizoliac. dangos medžiagų ir t.b. joms artimos. Gruntuojama,siekiant padidinti izoliuoj. paviršiaus sukibimą su izoliacine medž.91. Stogų dengimas banguot. lakšt. Pramonė gamina 3 tipų banguotuslakštus:įprastinio, sustiprinto ir unifikuoto profilio. Įprast. prof.lakštų danga įrengiama ant medinių grėbėstų.. Gretimi lakštai eilėjeklojami, užleidžiant juos per vieną bangą.Lakštus kloti galima 2 būdais:perstumiant lakštą išilgai ir užleidžiant ant gretimų lakšto eilių per 1bangą ir ne perstumiant, bet nupjaunant lakštų kampus. Prie grebėstųlakštai tvirtinami nerūdijanč. spec. vinimis arba sraigteliais su minkštapoveržle.Sustipr. ir unif. profilio asbestcem. banguotais lakštais dengiami (25(nuolydžio pramon. pastatų stogai. Klojama ant gelžbeton. arba metalin.ilginių. Karnizinės eilės ir kraštiniai lakštai tvirtinami 2 kabliais, okiti-1-u kabliu.92.Stogų dengimas čerpėmis. Čerpėmis dengiami mažaaukšč. pastatų stogai,kai jų nuolydis (50(. Naudojamos 3-jų tipų čerpės: falcinės eilinės, falc.štampuotos ir plokščiosios eilinės.Čerpės klojamos ant medinių grebėstų.Falc. eilinėmis ir falc. štampuotomis čerpėmis dengiama 1-u sluoksniu, oplokšč. eilinėmis-2-iem sluoksniais paprastu arba žvynuotu būdu. Priegrebėstų tvirtinamos viela arba kabėmis.. Plokšč. eilines čerpes galimakloti ir nuo dešiniojo, ir nuo kairiojo stogo krašto, užleidžiant vieną antkitos.Prie grebėstų tvirtinamos kabėmis. Stogvagės dengiamos cinkuotaskarda arba spec. čerpėmis, kraigas-kraiginėmis. Nesandarumai tarp čerpiųiš pastogės pusės užtepami cement.-kalkių skiediniu.93.Stogų ir jų elementų dengimas skarda. Statyb. normos ir taisyklės stogoskardą leidžia naudoti tik aptaisant karnizinę nuosvyrą, stogo susikirtimųvietas su vertikaliais paviršiais, įrengiant lietvamzdžius ir jų detales,dengiant išsikišusias pastato dalis, remontuojant skardinius stogus, taippat naujiems objektams, turint spec. leidimą. Klojami ant. mediniųgrebėstų ir lentų,Prieš pradedant dengti 2 arba 3 skardos lakštų galaisujungiami į juostą horizontaliu vienlinkiu falcu. Juostos prie grebėstųtvirtinamos skardos juostelėmis. Nuosvyrose skardos lakštai tvirtinami Tpavidalo metalin. laikikliais, prikalamais prie lentų pakloto. Pirmiausia,skardos lakštų juostos tvirtinamos karnizinėje nuosvyroje.skardos lakštaitarp savęs jungiami falcais.Jie pagal formą skirstomi į vertikalius irhorizontalius, pagal patikimumą-į vienlinkus ir dvilinkus.94. Atmosferinio vandens nuo stogo nuvedimo sistemos.Jų įreng.taisyklės. Pagrindinis vandens pašalinimas nuo lėkšto stogo paviršiaus-vidinė vandensnutekėjimo sistema. Įrengiama naudojant spec. vandens surinkimo įlajas,kurios sujungtos su vamzdžių stovais, esančiais pastato viduje. Yra Tokianutekėjimo sistema leidžiama bet kokio aukšting. pastatams. Išorinė vand.nutekėjimo sist. įrengiama ,kai pvz:negalima įrengti vidinės sist.neorganizuotoji vand. nutek. sist, kai vanduo teka ant žemės per visąnuosvyros ilgį.Tokia sist. negalima įrengt, kai pastatas ribojasi suužstatymo raudonąja linija ir negalima nuleisti vand. į gatvės pusę antšaligatv.Tokia sist. leidžiama neaukštes. kaip 2 aukštų pastatams.Organizuot. vand. nut. sist. taikoma iki 5 aukšt. Latakai yra:pakabinamieji – jie paprasti, pigūs, bet juose vand. gali užšalt.,karniziniai-įmūrijami į sieną spec. gelžb. elementai,jie gali užšalti.,nuosvyriniai-įrengiami atlenkiant stogo skardą, dengiančią karnizinędalį.Latakas tvirtinamas kabliais prie grebėstų. Lietvamzdž. daromi išcinkuotos skardos. 95. Stogų įrengimo žiemai ypatumai.Darbų sauga. Ruloninių medžiagų dangąreikia įrengti , esant lauko temp. ne žemesnei kaip –200C. Naudojantkarštas mastikas, priklijuojamas 1 rulon. dangos sluoksnis, atšilus orui-kiti.Negalima klijuoti sningant, esant dideliam rūkui ir kt. sąlygoms,kuriomis pagrindas l. drėgsta. Žiemą rulon. medž. galima klijuoti antšviežiai pakloto asfaltbetonio, iš anksto paruoštų išlyginamųjų cemen.-smėlio sluoksnių ir ant surenkamojo pagrindo. Prieš klijuojant, reikia nuopagrindo nuvalyti sniegą, ledą, atšildyti iki teigiamos temperatūros irišdžiovinti.. D.Sauga Darbininkai, ruošiantys mastikas ir rulonines medž.,privalo turėti spec. aprangą, apsauginius akinius ir respiratorius ... Dirbdami ant stogo, darbinink. privalo dėvėti darbo rūbus, avalynę irapsijuosti apsaug. diržus. Esant blogam orui ant stogo dirbti draudžiama.96. Stogų dengimo kokyb. darbų priėmimo reikalav. Įrengiant stogų dangas išruloninių ir mastikinių medž., tarpinis tikrinimas ir priėmimas atliekamasatskiriems užbaigtiems elementams ir visai stogo dangai priimti.Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą naudotosmedž., nuolydis, vandens surinkimo šulinėliai ir pan.. Vienetinių medž.stogo danga turi glaudžiai priglusti prie grebėstų.. Vandens nelaidumastikrinamas po lietaus. Įrengiant rulonines dangas, atliekamas visų denginioelementų tarpinis tikrinimas bei jų priėmimas. Stogo dangos priėmimasįforminamas aktu, išduodant užsakovui garantinį pasą.98. Dažymo darbų pagr. principai. Priklausomai nuo pastato paskirties irapdailai keliamų reikalav. dažymas skirstomas į 3 kategorijas:1)Paprastasis dažymas-dažomos sandėlių, kai kurių pramoninių, laikinų irpagalb. pastatų patalpos.2)Pagerintas daž.-taikomas, dažant gyven.,visuomen., pramonin. pastatų ir įrenginių patalpas.3) Aukštos kokyb. daž.-dažomos unikalių (teatrų, klubų ir kt), pramonin. pastatų patalpos,kuriost.b. labai švarios. Daž. darbai susideda iš šių pagrind. procesų:dažųgaminimo, paviršių paruošimo ir dengimo dažais.Dažų medž. skirstomos į pigmentus, rišikliu, užpildus ir pagalb.medž.(skiediklius, užpildus). Dažai skirstomi į vandeninius , nevandenin.emulsiniusDažom. paviršius t.b. pakankamai išdžiūvęs.Ruošiant dažyti paviršius,atliekamos šios operacijos: nulyginamas paviršius, praraižomi plyšiai,išpjaunamos šakos ir smalingos vietos, po to paviršiai nuvalomi,gruntuojami, glaistomi. Paruoštų paviršių dažymo technologija, mechanizmaiir įrankiai parenkami, atsižvelgiant į tai, kokie paviršiai dažomi ir kokiedažai naudojami. Dažymo darbams naud. pastoliai, paklotai, staliukai,

bokštai, lopšiai ir kt. priemonės.f99. Tinko darbų pagr. principai. Plytų mūro, betoninių, metalinių, mediniųar kitokių konstrukcijų paviršių dengimas vienu ar keliais skiediniosluoksniais vad. tinkavimu.Tinkai būna:Paprastu Specialus, Dekoratyviniu.Prastas tinkas daromas iš dviejų skiedinio sluoksnių:paruošiamojo irišlyginamojo. Pagerintu tinku tinkuojamos gyven. ir visuomen. masinėsstatybos pastatų patalpos. Labai geras tinkas naudojamas unikaliuosepastatuose.Kartais tikslinga naudoti sausus mišinius-cementiniai ir kalkiniai, kaitinkuojama su pertraukomis. Tinkavimui naudojami rankiniai tinkav.įrankiai, kontroliuojama rankiniu būdu-svambalu, gulščiuku, kampainiu irkt. Tinko darbams naudojami pastoliai, staliukai, lopščiai, bokštai ir kt.Paviršiai t.b. atidžiai paruošti, nes nuo to priklauso tinko sluoksniosukibimas su jais. Tinkuoti galima ne žemesnėje kaip +5oC.Tinkuojamarankiniu arba mechanizuotu būdu.Tinko darbams atliekama kokyb. kontrolė , ją kontroliuoja meistras, darbųvykdyt. Kiekvienas tinko sluoksnis turi būtų daromas tik po to,kaisustingsta ankstesnysis. Tinke neturi būti plyšių, įdubimų ar iškilimų.Turinys1. Sp technoligijos ryšys su kitais dalykais2. Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai ir proc.užsakovo , gen rangovo,sub. rangovo sąmprata3. Dokumentac. pildoma statybvietėje4. Stat. darbininkai ir jų darbo organizavimas5. Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai6. Techno- ekonominiai rodikliai7. Stat. Technologijos proj. reikšmė, sudėtis8. Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis9. Darbo sąnaudų skaičiavimas10. Srauto principai11. Transporto reikšmė12. Stat. krovinių klasifikavimas13. Geležinkelio transportas14. Automobilinis transport.15.Nepertraukiamo transp. organizavimas16.Pakrovimo – iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas17. Pakrovimo-iškrov. darbų sauga18. Iškasų ir tranšėjų šlaitų įrengimas19. Gruntų kasimas buldozeriais20. Grunto kasimas skreperiais21. Grunto tankinimas22. Kasimas ekskovat. tiesioginiu kaušu23. Grunto kasimas atvirkš. kaušu ekskovat.24. Grunto gręžimo būdai25. Grunto sprogdinimo procesai26. Žemės darbų vykdymas žiemą27. Grunto apsaugos nuo įšalimo būdai28. Sušalusių gruntų purenimas29. Sušalusio grunto atšildymas30. Darbo sauga vykdant žemės darbus31. Poliai32. Poliakalės darbo vietos organizav.33. Polių kalimas ir kokyb. kontrolė34. Grunte betonuojamų darbų įrengimo technologijos35. Monolitinio betono ir GB darbų svarba36. Klojinių paskirtis, klasifikacija37. Klojinių parinkimo ir apyvartumo sąmprata38. Armatūros rūšys39. Neįtemtų kostruk. armavimas40. Armatūros rinkimo principai41. Armatūros įtempimas, įtemp. konstr. armavimas42. Betono mišinio gamyba43. Betono mišinio transportav.44. Betono mišinio padavimas į klojinius45. Betono mišinio klojimas ir tankinimas46. Darbo siūlių įrengimas47. Duotos konstr. betonavimo ypatumai48. Betonuojamų konstr. priežiūra ir klojinių nuėmimas49. Spec. betonavimo būdai50. Betonavimo neigiam. temp. būdai51. Dirbtiniai betono šildymo būdai52. Darbų kokyb. kontrolė53. Betonavimo darbų sauga54. Mūro darbų reikšmė, mūro rūšys55. Mūrinio elementai, taisyklės56. Medž. mūro darbams57. Mūrinių rišimo sistemos mūrijimo nuoseklumas58. Mūrijimo operac. įrankiai, priemonės59. Vientisas mūras60. Palengvinto tipo sienų mūrijimas61. Pastolių ir klotinių įrengimas62. Darbo vietų organizavimas63. Grandžių ir brigadų sudėtis64. Mūrijimas žiemą65. Mūro darbų kokyb.66. Mūro darbų sauga67. Matavimų įranga(Stropavimas)68. Konstrukc. statymo metodai69. Konstrukc. laikinimas tvirtinimas70. Kranų parinkimas71. Surenkamų konstr. jungimas ir sandūrų irengimas72. Pamatų montavimas73. 1-aukščių ir daugiaaukšč. Pastatų kolonų montavimas74. Sijų, santvarų ir plokščių montavimas75. Montavimo darbų sauga76. Montavimo leistinos nuokrypos77. Grindų įrengimo bendrieji reikalavimai78. Pagrindų ruošimo principai79. Mozaikinių grindų įrengimas80. Plytelinių grindų įrengimas81. Lentinių ir parketinių grindų įrengimas82. Šilum. izoliac. svarba ir rūšys83. Antikoroziniai darbai84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai85. Šilum. izol. įrengimo kokyb. kontrolė, darbų sauga86. Bendros žinios apie apsaug. dangas ir stogus87. Rulon. stogų dangų įrengimas88. Stogų dengimas prilyd. medž.89. Plėvel. stogo dangų įrengimas90. Izol. paviršių įrengimas91. Stogų dengimas banguotais lakštais92. Stogų dengimas čerpėmis93. Stogų dengimas skarda94. Atmosf. vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, jų įrengimas95. Stogų įrengimo žiemą ypatumai. D. Sauga įrengiant stogus96. Stogų dengimo kokyb. ir darbų priėmimo reikalavimai97. Stalių darbai98. Dažymo darbų pagrind. principai99. Tinko darbų pagrind. principai