Statybos technologijos konspektas

1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-

linomis.

Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo būdus ir priemones.

Statybos darbų technologiją sudaro:

1.Praktinės,amatiškos statybos technologijos žinios.

2.Statybos procesų technologija.

3.Šiuolaikinė statybos technologija.

4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.

Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-

ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesį ir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbo operacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-

sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.

Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-

vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomis organizacijomis.

2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, ir procesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovo samprata.

Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai:

1.Projektavimas,

2.Statyba,

3.Eksplotavimas.

Būdai: 1.Samdant rangovus,

2. Ūkio būdu.

Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-

vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;

pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-

kai mechanizuoti,rankų;

pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;

Statybinis procesas-darbo operacijų visuma atlie-

kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinį nuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-

mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamas darbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darbo veiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).

Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti ir įrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaig ta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objekto stat.procesai vyksta:

1.Paruošiamieji darbai;

2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies, antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-

mų montavimas ir derinimas.

Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo, tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai

-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunama leidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas sude-

rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-

mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-

mas projektas ir galutinai patvirtintas perduoda-

mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-

ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovo atstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine priežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsako vo funkcijas.Rangovas-juridinis asmuo(įmonė ku rioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturinti įm.,ūkinė bendrija,individua li įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi patentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuri atlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinama genrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-

bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-

govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitų instit. technines ir pro-

jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-

veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvir tintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuo ti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-

ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūros sutartis.8.Užsakyti inžin.tin-

klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimą naudoti.10.Teisiškai organizuoti statinį

Rangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.

2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-

rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančias normas.4.Garantuoti saugų dar bą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-

dant pastatą naudoti.

3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.

Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumen tai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,at liktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Sura šomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai su darbininkais.2.Medžiagų ga-

vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai, kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-

dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai.

Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok

Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid

Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai

C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų ir kt.)

3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kon trole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskas atlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima pa liginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žur nalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.

4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkų parašais.Pagrindinai pavojaus šalti-

nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-

fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbas nepalankiose gamtinėse sąlygo-

se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-

nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turin čiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės sąlygos,nedrausmingumas.

4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-

mas.

Statybos darbininkai skirstomi pagal profesijas ir specialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Ka tegorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-

kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-

gados būna:specializuotos ir kompleksinės.Spece lizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybės darbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantys darbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-

gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą

2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-

kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišrių techn.procesų.Statyboje naudo jama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintą produkcijos kiekį;laiki-

nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.

Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovy bei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arba darbų vykdytojus atleisti iš pareigų .

Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jam pavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. ir montavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.

Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus, atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduo ti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybos meistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistras paval-

dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-

mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmų techninę būseną.

5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-

tai.

Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-

mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-

mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimo technologiją,techn.sąlygas,projek-

to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būti šių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-

mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėti patvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuose normatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-

tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymo normos ir taisyk-

lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimų normos ir taisyklės;

teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-

mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-

sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-

jaus šaltiniai).

6.Techno-ekonominiai rodikliai.

Techno-ekonominiai rodikliai yra:

1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamas darbo laiko sąnaudas padalijus iš pagamintos pro dukcijos kiekio.

2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko.

3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-

kamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu

4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertę padalinus iš savo jė-

gomis atliktos darbų apimties vertės.

5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-

mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-

kų skaičiaus.

6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinus iš bendros darbų apimties.

7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-

vaujančių mechanizuotame procese skaičius pada lintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.

8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektros variklių galingumas iš ben-

dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.

9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-

kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijos normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.

10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-

dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės produkcijos apimties.

11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-

mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-

naudos.

7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.

Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-

nizavimui.Pagrindiniai punktai:

1.Statybvietės planas.

2.Kalendorinis grafikas.

3.Technologinės schemos arba kortelės.

4.Aiškinamasis raštas.

Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būti skaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpų plotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybos stadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimo priemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodoma mechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime gra fikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.

Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-

mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-

logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčio kalkuliacija,darbų vykdy mo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-

nominai rodikliai.

8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.

Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galė-

tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna:

1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-

gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vyk dymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-

krečiom darbo sąlygom.Techn. kortelės susideda iš:1.Naudojimo srities;2.Stat.proceso technologi-

jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-

lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darbo procesas,pastato konstrukcinė dalis, kuriai bus atikoma techn. kortelė, nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.

Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižoma konstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užra šomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukci jų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nuro doma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai, pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbų kalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.

Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiai rodikliai : darbo sąnau-

dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos, statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriuje pateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.

9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.

Darbo sąnaudos skaičiujamos:

Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba

Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur

Qi – stat.proceso darbų apimtis;

qi – mašinos išdirbis per pamainą;

K- išdirbio viršijimo koeficientas;

T- pamainos trukmė;

ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.

procese skaičius;

Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-

chanizmams eksplotuoti.

Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-

mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-

lis skaičiujamas pagal formulę:

Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01

čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.

10.Srauto principai.

Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos norminės statybos trukmės,mi-

nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-

kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:

Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti pirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objek tai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu.

Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamas į srautus.Darbo pro-

cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-

rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtų vienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklo modulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-

tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, per kurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai ir neritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas į barus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienas srautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvieno dalinio srauto darbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.

11.Transporto reikšmė.

Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir montavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-

giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiai krovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių perve-

žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų svorį.Pervežant kons-

trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrauti ir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-

jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamą stiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkami elementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportui nustatytas gabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuoti taip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.

12.Statybinių krovinių klasifikavimas.

Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai, kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klasei priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-

mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-

iki 50% kėlimo galios.

13.Geležinkelio transportas.

Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-

tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai ir t.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi į plačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-

bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:

privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-

vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiami statybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-

ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudoja ma kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būti garvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-

tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių, gondolų,hoperių,cisternų ir kt.

14.Automibilinis transportas.

K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automo bilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkve žimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-

kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi į kategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam automibiliniam eismui tarp stambių centrų ir rajonų.Antrajai priklauso respublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.

Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklauso žinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-

jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos, kelio dangos ir kelio statinių.

15.Nepertraukiamo transporto organizavimas.

Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų nenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti maršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skai čius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo trukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamas krovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-

nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekono miškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti reikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijus iš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kad statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.

16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.

Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsa-

kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-

tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformose kraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laiko atrami-

niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jų sienelės būtu vertikalios, galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-

7 vnt. vertikalioje pa-

dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtu apačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transporto priemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuo transporto priemonių tada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniame sandėlyje k-jos kraunamos su 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai stei giami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-

vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunant konstrukcijos stropuo-

jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-

niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-

tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-

je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-

liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-

mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-

ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato aukštui.K-jos krauna-

mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniai tarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.

17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.

Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visi kroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-

kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turi dirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemą draudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpiklių ir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarsty tos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėti tarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūs elementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tik su projekte nurodytom stropavimo priemonėm.

18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS

Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių tinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.

Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos ir neramstomos.

Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą ir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti su vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:

supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki

1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienas ramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais.

Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymo elementais.

Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose, sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:

kasant gilesnes kaip 3m.

Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniais arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi įvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.

Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos gruntu.

19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS

20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS

Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriais ir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu ir paskleidžiamas įrenginio galuose.

21. GRUNTO TANKINIMAS

Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmės kiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomai drėkinami..

Rišlūs gruntai tankinami volais su pneumatiniais ratais arba plūkimo mechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arba vibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntas tankinamas srautiniu metodu.

Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus, kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais, vibrovolais.

Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršius išlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.

22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU

Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumo gruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šalia esančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatorių strėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.

Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arba šoniniu praėjimu.

Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transporto priemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę.

Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimo simetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atveju ekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločio praėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.

pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius, kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais.

Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimo lygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriaus stovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę, ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.

23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU

Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias teka gruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį.

Kasant gruntą šio tipo ekskavatoriumi, transporto priemonės dažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje.

Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu, šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šio ekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schema yra zigzaginė.

Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turi būti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.

24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI

Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntinio vandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygio pažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietoms padermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinai sustiprinti.

Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.

Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas, sukant gręžimo prietaisą.

2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą

3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais..

Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuoti metodai.

Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntų fizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atvira liepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgio koncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntas ardomas hidrauliniais smūgiais,.

25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI

Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamas pagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).

Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.

. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumu vienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2

W.

Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntas išpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatams sumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. .

Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntą išmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.

Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti siaurą tranšėją –ekraną.

Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama metalinė apsaugos uždanga.

26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ

Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntas drėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis.

Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotas nuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausia išpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po to kasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs.

Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenant gruntą sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labai prikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.

27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI

Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums, vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomos druskomis.

Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniais skydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniego sluoksnį.

Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimo galima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,.

Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdas yra arimas ir suarto paviršiaus akėjimas..

Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriama ant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.

Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.

28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS

Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlės ant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-

4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.

Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio

Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais, pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardyti iki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą ir vibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištų darbo našumą.

Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintu prie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntą galima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose.

Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami, atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbų kainą.

29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS

Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršių nukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formos šildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.

4. Termocheminiu būdu.

Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius, dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus, degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti į degiklį.

Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatine tvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiais sujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5

sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamas garas arba karštas vanduo.

Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiai elektrodai.

Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiant įšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.

30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS

Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.

Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybos vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas atsakančių organizacijų atstovas…

Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos, pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.

Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasas natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.

Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasos sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .

31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.)

Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus ant silpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis

–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujų konstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juos gaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statant polinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2

kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.

32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS

33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ

Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.

2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinio įspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotas vibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.

Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .

34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS

35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA

Vieni iš labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/B

darbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių, konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagaminti įvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,

Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:

1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines.

Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nes monolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas, įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus, rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinis gelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojoje statyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jo gamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.

Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.

36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.

Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijai projektinius matmenis.

Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo priemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-tose įmonėse arba statybvietės dirbtuvėse.

Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono mišinio masę ir išorinį slėgį, taip pat darbo metu atsirandančias apkrovas..

Šoniniai klojinių elementai apsk. betono mišinio

Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių yra apyvartumas. Įprastinių medinių inventorinių klojinių apyvartumas būna 8-10 kartų, o šiuolaikinių metalinių stambiaskydžių net iki 700-1000 kartų.

Konstrukciniu požiūriu klojiniai skirstomi į perstatinėjamuosius, paslankiuosius ir kevalinius (nenuimamuosius). Pagal naudojamas medž.

klojiniai gali būti: mediniai, metaliniai, gelžbetoniniai, armocementiniai, iš sintetinių arba gumuotų audinių ir iš mišrių medž. Rečiau klojiniai įrengiami betonavimo vietoje iš grunto arba grunte.

37.Klojinių parinkimo ir apivartumo samprata.

Klojiniai turi būti parenkami taip, kad betonuojamas elementas gautųsi stiprus, standus ir tikslių matmenų. Klojinių konstrukciniai elementai turi atlaikyti šviežiai sukloto betono masę ir šoninį slėgį ir darbo metu atsirandančias apkrovas. Klojiniai apskaičiuojami vetikalioms ir horizantalioms apkrovoms, kurias sudaro sudaro klojinių, šviežio betono, atmatūros masės ir kt. apkro vos.Šoniniai klojinių elementai apakaičiujami betono mišinio slėgiui. Laikoma, kad šoninis betono slėgis persiduoda ir didėja iki tam tikro gylio. Žemiau šio sluoksnio betono mišinio slėgis lieka pastovus.

Šviežiai sukloto betono slėgis randamas:

P=γb·ha ,kur γb- betono mišinio tūrinė masė, ha- aktyviojo sluoksnio storis .

Vienas iš pagrindinių klojinių rodiklių – apyvartumas. Kuo didesnis klojinių apyvar tumas tuo jų kaina mažesnė, tenkanti paga mintos betoninės ar g/b k-jos tūrio vienetui. Kad padidinti klojinių apyvartumą naudojami mišrių medžiagų klojiniai

38. ARMATŪROS RŪŠYS

Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių ruošimo ir jų montavimo į betonuojamosios konstrukcijos klojinius.

Dažniausiai armatūros gaminiai ruošiami centra-lizuotai, specialiose metalo konstrukcijų gamyk-lose arba gelžbetonio gamyklų armatūros ce-chuose. Juose paprastai gaminami stambūs arma-tūros elementai (tinklai, plokšti ir erdviniai stry-pynai, armatūriniai klojinių blokai), dažniausiai suvirinami elektra.

Statyboje dažniausiai naudojama dviejų rūšių armatūra: strypinė karštai valcuota ir vielinė šaltai tempta.

Gb. konstrukcijose darbo armatūra gali būti neįtempta ir įtempta.

Dažniausiai statyboje naudojama liaunoji arma-tūra, bet kartais ir standžioji, gaminama iš val-cuotų profilių (dvitėjinių, lovinių, kampuo-

čių). Ja armuojami aukštuminių pastatų, specialių sta-tinių ir kt. gb.

karkasai.

Agresyviomis sąlygomis statyboje pradedama naudoti didelio stiprumo plastinė stiklo armatūra, pasižyminti antikorozinėmis, dielektrinėmis ir antimagnetinėmis sav.

Pagal dėjimo būdą armatūra skirstoma į strypinė armatūrą, armatūros tinklus ir strypynus.

Sijos, rygeliai, kolonos ir kitos konstrukcijos armuojamos plokščiais ir erdviniais armatūros strypynais.

Armatūros tinklais armuojamos plonasienės gb. konstrukcijos (perdangų plokštės, bunkerių sienelės, pamatų padai ir kt.

39.Neįtemptų konstrukcijų armavimas.

Armuojant k-jas reikia atidžiai patikrinti atstu mus tarp armarūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio. Betono apsauginis sluoksnis saugo armatūrą nuo ugnies ir korozijos.

Kad arma tūra būtų visiškai padengta betonu ir efekty viai sukibtų tarpusavyje reikia, kad atstumas tarp armatūros strypų būtų nemažesnis kaip strypo skersmuo.Karkasinio pastato kolonų pamatams, ant paruošiamojo sluoksnio sumon tuojami suvirinti armatūros tinklai, o prie jų tvirtinama kolonų armatūra. Didelių matmenų pamatai armuojami gamy kloje sumontuotais atmatūriniais blokais.

Kolonos paprastai ar muojamos iš anksto pagamintais armatūros strypais. Ilginiai ir sijos armuojami iš anksto pagamintais erdviniais stypais. Jie montažiniu kranu įstatomi į klojinius. Armuojant sijas ploksčiais strypynais, atstumai tarp jų fiksuo jami monta žine armatūra. Plokštės, sienelės ir kitos plona sienės k-jos armujamos suvirin tais tinklais. Armatūros strypai, strypinai ir tinklai jų pastatymo vietose suduriami, suvi rinami elektra ar surišami minkšta iškaitinta viela.

40. Armatūros jungimo principai.

Armatūra jungiama suvirinant. Armatūros strypų galai suvirinami elektra kontaktiniu sandūriniu suvirinimu. Toks būdas yra ekonomiškas nes nereikia papildomo metalo andėklams, padėklams, elektrodams. Karštai valcuoti lygios ir rumbuotos armatūros strypai jungiami lankiniu elektros suvirinimu.

Viena suvirinimo elektros lanku rūšių yra elektročlakinis suvirinimas. Juo suvirinami strypai stacionarinėmis sąlygomis. Montuo jant armatūrą statybvietėje, poligonuose ar neturint kontaktinių suvirinimo mašinų, naudojama vonelinis suvirinimas. Stypų su kryžiavimo vietos dažniausiai sujungiamos taškiniu elektros suvirinimuvienataškėmis ar daugiataškėmis suvirinimo mašinomis. Len gvos armatūros tinklai ir stypynai sujungiami taškinio suvirinimo automatais. Elektros lan ku galima suvirinti tik karštai valcuotą nema žesnio kaip 8mm. skersmens armatūrą.

41. Armatūros įtempimas. Įtemtų konstrukcijų armavimas. Gelžbet.

konstrukcijose darbo armatūra gali b. įtemta ir neįtemta. Įtemtai naudojamas stiprusis plienas, stiprioji viela, armatūriniai lynai, karštai valsuoti ir termiškai sustiprinti strypai. Armatūra gali b. tempiama į atramas arba į sukietėjusį betoną. Tempiant į atramas armatūros gale yra pastorėjimas, kad užsikirst. Kai betonas sukietėja armatūra yra įtempiama, pakišamos šaibos ir tie galai užvirinami. Įtempimas į betoną gali b.

daromas ir statybviet. Kai betonuojama konstr., joje paliekamas tarpelis, kanalai ir pan.Sukietėjus betonui ten kišama lynas ir jie perkišami per tas skyles. Tada inkaruojami lynų galai-gilzėmis. Linai iš abiejų pusių yra simetriškai įtempiami donkratais.Po įtempimo gilzės užbetonuojamos.

Armavimo darbų procesai: armatūros ruošimas, jos transportavimas ir montavimas į klojinius. Armatūra yra darbo (skersinė ir išilginė), paskirstomoji, montavimo. Į klojinius gali b. dedama strypinė armatūra , vielinė , iš jų suvirintu įv. tinklai, plokšti ir erdviniai strypinai.

Betonuojant turi b. užtikrintas betono apsaug. sluoksnis.

42. Betono mišinio gamyba.

Betonas yra dirbtinas akmuo, gautas sukietėjus betono mišiniui. Jis gaminamas iš rišamosios medž.-cemento, vandens ,užpildų ir įv. priedų.

Priklausomai nuo paskirties naudojami įv. užpildai: žvirgždas, smėlis, skalda, keramzitas, šlakas. Iš betono galima pagaminti įv. formų konstrukc.

Betonas dažniausiai gaminamas centralizuotai-stacionariose ir statybviečių betono gamyklose, taip pat kilnojamose ir automobilinėse betono maišyklėse.

Gamyklose mišinio komponentai dozuojami tiksliai ir kokybė gera. Gaminant rankiniu būdu, sunku išlaikyti tikslias komponentų normas, vienodą maišymo trukmę. Todėl betonas konstrukcijose gali b. nevienodo stiprumo. Medž.

dozuojamo pagal masę. Svarbiausia – cemento ir vandens santykis. Po to užpildai ir kt. Į maišyklę pilama pirma 25 ( vandens, vienu metu užpildai, cementas ir vandens likutis. Maišymo trukmė turi b. tam tikra. Maišoma kol gaunamas vienalytis, vienos spalvos mišinys. Kad būtų gera betono mišinio kokyb. , ruošiant reikia tikrinti visų kompenent. Dozavimą, mašymo trukmę, mišinio slankumą.

43. Betono mišinio transportav.

Paruoštas betono mišinys transport. į statybvietę saviverčiais, autobetonvežiais , autobetonmaišiais . Daugiausia vežama savivarčiais, kai atstumas iki 20km. Potogu, kai didelės darbų apimtys ir konstrukc.

betonuojamos žemiau žemės pav. lygio, nes galima išpilti į klojinius.

Tačiau taip vežamas taškosi, sluoksniuojasi, sunku išversti, todėl naudojami betonvežiai, autobetonmaiš. Betonvež. kebulas yra uždaras, lašo ar kaušo formos. Nepatenka atmosf. krituliai. Pilant galima dozuoti. Vežama iki 40 km. Tolesniais atstumais vežamas autobetonmaišiais. Į jas pakraunami sausi mišinio komponent. Likus iki statybviet. 10- 20 min., pradedama maišyti, supilamas vanduo. Gabenama iki 60 km. Transportuojant reikia, kad

: transportav. ir sudėjimas į klojinius neužtruktų daugiau 1 val., transporto priemonės turi b. švarios, sandarios, mišinys neturi susisluoksniuoti, turi išlikti slankus, stengti kuo mažiau kartų perkrauti.

44. BETONO MIŠINIO PADAVIMAS Į KLOJINIUS

VIBRO LATAKS –tai 3-6 m ilgio metalinis lovys su pritvirtintu vibratoriumi.

Vibrolatakai gali būti sujungti į grandinę. Į juos betonio mišinys paduodamas vibromaitintuvu, kuris gali būti pripildomas betonio mišinio iš transporto priemonės. Iš didelio aukščio nuleidžiamo betono mišinio greičiui sumažinti galima naudoti straublius ir vibro staublius. Straubliai

– tai lankstus vamzdynas, susidedantis iš apvalaus ar kvadratinio skerspjūvio teleskopiškai sujungtų kūginių grandžių. Jais betono mišinį galima paduoti iki 10 m. vibrostraubliai susideda iš cilindrinių 1,0-1,5

milgio grandžių su piltuviniais sujungimais. Juose įtaisomi betono mišinio kritimo slopintuvai. Prie vibrostraublio yra vibratorius, kad geriau slinktu betonas. Juo mišinį galima leisti nuo10 iki 80 m.

45. BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMAS

Betono mišinį galima tankinti plūkimu, smaigstymu, vibravimu, presavimu, štampavimu, centrifugavimu.

Smaigstymas taikomas tankinant tankiai armuotas konstrukcijas. Tam tikslui naudojami grųstuvai, gaminami iš armatūrinio plieno.

Vibravimas tai pagrindinis 0 – 8 cm slankumo betono mišinių tankinimo būdas.

Mišiniai vibruojami 1. gilaminiais, 2. paviršiniais ir 3. išoriniais vibratoriais.

1-ojo darbinė dalis panardinta į mišinį, 2-ojo uždėti ant tankinamojo betono, virpesius perduoda per darbinę plokštę, 3-ojo tvirtinami prie klojinių ir virpesius perduoda per klojinius.

Betono mišinio vakuumavimas yra vienas iš efektyviausių tankinamo būdų.

Betono mišinį vakuumuojant vandens perteklius pašalinamas priverstinai oras vakuumo ertmėje išretinamas siurbliu

46. DARBO SIULIŲ ĮRENGIMAS

Darbo siūlės silpnina betonines konstrukcijas, todėl jas įrengiant reikia laikytis tam tikrū reikalavimų. Darbo siūlės (DS ) sutapdinamos su sėdimo siūlėmis, o jei jų nėra įrengiamos mažiausiai atsakingose konstrukcijų vietose. Vertikaliuose elementuose DS daromos horizontalios, statmenai elemento briaunos krypčiai. Sijose, ilginiuose, plokštėse jos būna vertikalios nesnuolaidi siūlė silpnina konstrukcijas.

Vertikalių siūlių vietose į klojinius įstatomos lentos arba skydeliai prilaikantys tankinimo metu šliaužiantį betoną. Kad geriau šviežias betonas sukibtu su esamu siulių paviršiai neužtrinmi ir neapdailinami. Sudėtingoms konstukcijoms darbo siūlės turi būti nurodytos projekte. Betonuojant kolonas DS galima daryti ties pamatų viršaus atžyma. Rėminės konstrukcijos betonuojamos nenutrūkstamai. Betonuojant plokštes DS doroma bet kurioje plokštės vietoje trumpojoje kraštinėje.

47.Duoto s k-jos betonavim o ypatumai.

Betonavim as-

atsagingi ausias bet.ir gb.k-jų gamy-

bos etapas.Mi šinys turi gerai užpildyti klojiniu s ir tarpus tarp armatūros strypų,s udaryti reikaling o storio apsauginį sl.,turi gerai tankėti.

K-jos prieš bet.reiki a patikrint i ir atlikti kitus pa-

ruoš.darb us.Taip pat tikrinami sudėtos į klojinius

armatūros elem.:su mont.arma tūros suvirntų san-

dūrų mazgų ir siūlių kokybę,įd ėtinių det.išdės ti-

mo tikslumas ir įtvirtini mo patikimum as.Kad bet.

geriau sukibtų su armatūra nuo jos nuvalomas

purvas,rū dys,prili pęs skied.

K-jos bet.pagal tech.kor telėse ar darbų vykdymo projekte nustatytą technolo giją,atsi svelgiant į sta tomų objektų konstrukc inius ypatumus ir k-jų po būdį.

48.Betono jamų k-

jų priežiūrą ir kloj.nuėm im.

Prižiūrin t suklotą į klojinius bet.reik ia:1.pala iky-

ti temp.ir drėgmės režimą reikaling ą bet.miš.k iet.

2.žiūreti kad neatsiras tų bet.tempe ratūrinių slugi-

mo deformaci jų ir plyšių.3.

saugoti kietėjant i bet.

nuo smūgių,su krėtimų ir kitokių neigiamų poveik.

Sviežiai sukloto bet.drėgm ė palaik.pe riodiškai jį laistant, saugant nuo saulės,o žiemą nuo šalčio ap sauginiai s dangalais

Klojinių nuėmimo terminas priklauso nuo bet.

kiet.grei čio,kiekv ieno klojinio elem.ir gb.k-los

paskirsti es.Reikia siekti kiek galima didesnio klo jinių apivartum o.Pirmiau siai nuimami šoniniai

kloj.elem

.,kai bet.pasid aro min stiprumo, kad nui-

mant kloj.nesu gadinti k-jų.

Nuo gb.k-

jų kloj.

turi būti nuimami atsargiai

,pir-

miausiai išlaisvin ant pleištus ar sraigtus.

Mažų skydų kloj.nuim ami laužtuvėl iais,stam bių-

kranais

Klojiniai pakartot inam panaudoji mui sutvarkom i.

Nuėmus kloj.kol bet.dar sviežias ištaisomi atsira-

dę jo paviršiuj e defektai.

49.SPECIALŪS BETONAVIMO BUDAI

tai yra: atskirinis betonavimas, betonavimas po vandeniu ir torkretavimas.

Ats bet:naud įrengiant požemin statinių monolitinį apdarą, rezervuarų ir nuleidžiam šulinių sienas, ypat sunkius betonus su metal užpildais,taip pat betonuojant po vandeniu. Cem-smėlio skiedinys įšvirkščiamas į klojiniuose sudėto stambaus užpildo tuštumas. Skir 2 būdai: gravitacinis ir injekcinis.

Grav –į užpildą prasiskverbia, veikiamas savo masės, inj –įšvirkščiamas su slėgiu(efektyvesnis, taik plonasien ko-joms). Masyvios ko-jos prieš bet padalijamos į blokus, apribotus metal tinklų pertvarom. Plonasien ko-jose skiedinys įšvirkščiam iš apačios į viršų. Vieno klodo betonav trukmė ne did už cem stingimo trūkmę. Neleidž daryt ilgesnių 20min pertraukų, nes užsikiš kiaurymės. Kartais taikomas vibroinjekcinis būdas. Esmė: įšvirkščiant į tarpgrūdinę erdvę skiedinį, gil vibratorius vienu metu vibruojamas stambus užpildas,skiedinys ir bet mišinys.

Bet vandeny: metodai: vertikaliai judančio vamzdžio; kilančio skiedinio;

bet mišinio įplukimo; bet sudėjimo maišuose. Vert jud v metodas: taik iki

50m; bet teka vamzdžiais, nuleistas iki pagrindo, pasklinda formoj, vamzdž po trup keliami. Plukimo met: gilis iki 1,5m ir bet išsikišus ko-jas. Bet miš dėjimo maišuose met: betonas supilamas į reto, bet tvirto audinio maišus, pripildant 2/3 jų tūrio. Maišai užrišami, gramzdinami į bet ko-jų dugną.

Torkret: bet metodas, kai ant ko-jos paviršiaus suslėgt oru purškiamas 1 ar keli (skiedinio ar smulkiagrūdžio betono) sluoksniai. Tork-to sudėtis: cem ir smėlis(8mm žvyro), ne žem 400 portlandcemenčio. Torkr užmetamas ant pavirš agrigatais.

50. BETONAVIMAS NEIGIAMOJE TEMPERATŪROJE YPATUMAI

šių reikal reik laikytis kai vid paros tem-ra žem +5, o min paros tem-ra žem 0. žem tem-rai, betono kietėjimas lėtėja, neigiamoje tem-roje bet nekietėja. Be to vanduo, virsdamas ledu 9% didina savo tūrį – ko-jos pažeidžiamos. Užšąlant bet, pasiekusiam kritinį stiprumą, šie procesai nedaro neig poveikio. Kr stiprumo dydis priklauso nuo markės, rūšies ir ko-

jos eksploat sąlygų. Bet kurio atv kr st turi b ne maž 5,0MPa, o ypatingai atsakingoms ko-joms – ne maž 70%proj stiprumo.

Bet žiemą, reik sudaryti tem-ros ir drėgmės sąlygas, kad bet greičiau kietėtų ir t.t. yra 3 metodų grupės:1.kai betonuojant nešildomas betono mišinys; tai termoso, prieššaltinių cheminių priedų vartojomo metodai.2.kai suklotas į ko-ją bet dirbtinai šildomas el energija, garu ir šiltu oru.3.mišrus, kai derinami pirm du betonavimo metodai. Metod parenkamas, atsižv į ko-jos rūšį, masyvumą, bet rūšį, sudėtį ir kt.

Iškraunamo iš betonmaiš mišinio tem-ra turi b tok, kad atgabenus ir padavus į ko-ją, būtų ne žem už skaičiuojamą, būtiną nustatytam betono kietinimo režimui. Kad betono mišiniai geriau išsimaišytų, mašymo trukmė prailginama

25-50%.bet mišinį į kl vietą reik atvežti kiek gal greičiau ir mažiausiai jį pakraunant ir iškraunant(ne ilgiau už cemento stingimo pradžią).

Pervežamusmišimius gal šildyt įvairiai: savivarčio kėbulas šildomas iš variklio į vamzdžius paduodamomis šiltomis dujomis, betono miš vežamas apšiltintais bunkeriais, konteineriais ir pan.

51. DIRBTINIAI BETONO ŠILDIMO BŪDAI.

Esmė –temper palaikoma maksimaliai leidžiama, kol pasiekiamas kritinis ar nusistatytas stiprumas. Vien efektyv –šildymas elektra (beton greičiau kietėja). Tai šildymas elektrodais, el šild prietaisais ir elektromagnetiniam lauke. Elektrodais: mišinyje tekėdama el srovė virsta šil energija.pastviai tem-rai palaikyt reik leist pastovaus stiprumo srovę.

Skiriami paviršiniai (plokšteliniai, juostiniai, panardinamieji ir tvirtinamieji) ir vidiniai elektrodai (strypiniai, styginiai). Išor geriau, nes susidaro geras šiluminis laukas, be to, jie daugkartiniai. Geriau el-

dus išdėstyt prieš betonuojant. Plokštel el-dai – iš stogo skardos, tvirt prie klojinių vid paviršiaus; jais šild kolonos, sienos, sijos ir pan.

Juostin el-dai – iš 20-50mm skardos juostelių, tvirt prie kloj vid pav iš1

ar 2 pusių; naud sienoms, grindims, plokštes ar kt ne storesn 20cm ko-jas.

Panardinam el-dai – iš 6-12mm skersmens armatūrinio plieną; įspaudžiami 3-

4cm į sukloto bet paviršių. Elektrodiniai skydeliai naud plokštėms, grindų paruočiamajam sluoksniuiir kt horiz ko-joms. Kai ko-ja sudėtinga, naud strypiniai ir styginiai el-dai.

Šildymas išor šil šaltiniais (spinduliavimo krosnys, šildytuvai) ir infraraudonais spinduliais taikomas: gausiai armuotoms ko-joms, uždarų tūrių statiniams(tuneliams, bunkeriams, kolonoms), ko-jų sanduroms, plonasienėms ko-joms (kai šil el-dais netinka). Infraraud spinduliai įsigeria į atspinduliuojamą kūno paviršių ir virsta jame šil energija. Jais gal šild bet, padengtą metal ar g/b klojiniais. Infr sp met taikomas, kai reik: įšalusius pagrindus ir bet paviršius atšyldyt; klojamą betono mišinį šildyti, ko-jų betono kietėjimą pagreitint tiek klojiniuose, tiek juos nuėmus.

Kontaktiniam šildymui elektra vart džaulio šiluma, išsiskirianti, tekant laidininku el srovei. Čia naud šildantieji klojiniai (metal plokštė, kurio užpakal dalyje yra šildantieji elementai, apvynioti ant dielektrinio pagrindo; metaliniai tinklai; šildantieji kabeliai) ir lankstūs elementai (susid iš laikančiojo pagrindo, kurio viduj yra metal tinklas).

Indukcinio šildymo esmė: aplink šildomą ko-ją apvyniojami izoliuoti var ar alium laidai, kuriais leidž kintamoji el srovė. Arm-ra ir metal klojiniai yra indukcin ritės šerdis, kuria tekėdama indukc srovė įkaitina armatūrą bei klojinius ir šildo betoną. Šiuo būdu šild g/b ko-jos esant bet kok oro tem-rai.

Bet kietinamas 3pakopom: palaipsnis tem-ros didinimas nuo tpr iki tsk(skaičiuoj); izoterminis šildymas, palaikant pastovią skiedinys tem-rą tsk=const; bet atvėsimas nuo nuo tsk iki 0 laip.

Garu šildyt galima dvigubuose bei kapiliarin klojoniuose, ar leidžiant garą betone įdėtais vamzdžiais.

Oru ko-jos apšild (kai sunku pritaikyti kt metodus) šiltainiuose – iš vandeniui atsparios faneros, brezento ar polimerinės plėvelės pagamintas laikinas dangtis. Jame past tem-ra palaikoma kaloriferiais.

52.DARBŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

Vykdant bet ir g/b darbus, turi b nuolat laboratorinė bet kok kontrolė.

Vykdytojas ar meistras įrašo į bet darbų žurnalą: atliktos betono darbų apimtys, bet klojimo datos, kiekvienos dalies bet darbų pradžia ir pabaiga, bet mišinio proj ir fakt markės, bet mišinio ir armat-os pasų duomenys, oro temperbet mišinio klojimo ir kietėjimo metu, kontrolinių bet pvz-ių gamybos datos ir bandymo rezult, klojinių nuėmimo data. Žiema žur-le fiksuojama:bet mišinio tem-ra, išpylus jį iš betonmaišės, klojant į kloj ir tam tikr periodais kietėjančio bet tem-ra. 2kart per pamainą tikr bet mišinio medž dozavimas gamykloj ir mišinio slankumas ruoš ir kloj vietose.

Bet stiprumas tikrinamas kontrolinių bandinių gniuždymu (spec ko-jos tikr vandens ir šalčio atsparumui, kai su įtempta armatūra –papild injektuoj skiedinio ir bet kokybė, stiprumas). Bandiniai –20x20x20cm laikomi ko-jai artimom sąlygom. Jei bandinių vid stipr ne mažesnis 85% projektinio, reišk tinka.

Past metu taikomi neardantieji bandymų metodai, naud mechaninius ir fizinius(pagrįst impulsiniais, radiometriniais ir labai aukšto dažnio energijos sugerimo principais) prietaisus.

Impulsiniais ultragarsiniais bandimais nustat ultragarso bangų greitis betone ir pagal iš anksto sudar taravimo lenteles- jo stiprumas (tikslumas ±8-10%). Radiometriniais met nust bet mišinio sutankinimo laipsnis, gaminių storį, gruntų tankį, drėgnumą, ko-jų kokybę ir t.t. metodo esmė: praeinantys pro medž gama spinduliai sugeriami, išsklaidomi ir dėl to mažėja spindulivimo intensyvumas- didėjant tankiui, didėja sugeriamumas. Lab aukšto dažnio energijos sugerimo met pagrįstas en-jos, praeinančios pro medž, silpnėjomo principu. Tiriamos šio met pritaikymo galimyb (gal kontrol bet ir birių medž drėgnumą).

53.BETONAVIMO DARBŲ SAUGA

Skir klojinių įrengimo, armatūros montavimo ir betonavimo darbų taisyklės.

Klojiniai: gam ir įreng pagal darbų vykd projektą-turi b patvarūs.

Aukštesnį klodą gal statyt tik sutvirtinus apatinį. Montuot aukščiau 5m gali tik darbininkai aukštybininkai su saugos diržais. Perdangų k reikia aptverti. Įrengiant k iki 8m, naud klotiniai su 1,1m a turėklais ir 15cm apsaug pakraščio lenta. Kai aukščiau 8m- ant spec laikančių pastolių 0,7m aptvertus paklotus. Nekraut ant klotinių to, kas nenumatyta darbų vykd projekte. Nuimant k, reikia laboratorijoj patikrint betono stipr-ą, įsitikint, kad nėra defektų(apžiūrint ir stuk plaktuku). Sudėtingų g/b kon-

jų k nuimami darbų proj-e nurodyta tvarka. Išardytų k elementus nuleist ant žem, ištraukt vinis ir pan, surušiuot ir sudėt į rietuves.

Armatūra: paruošiama spec įrengtose aikštelėse. Montuojant reikia paisyt elektrosaugos- suvirinimo transformatoriai turi b įžeminti, laidai izoliuoti. Būtina naudotis pirštinėm, spec brezentiniais rūbais, apsauginiais skydeliais ir kt. Kai aukštos kolonos, apie jas kas 2m įrengiami paklotai su aptvarais.

Betonas: klojant mišinį aukščiau kaip 1,5m, įreng darbo paklotai su aptvarais. Būtina tikrint vibratorių, laidų būseną,korpusų įžeminimą.

Betonmaišės valyti, remontuoti leidž tik atjungus el srovę. Naudojant bet siurblius, operatorius turi turėt signal ryšį su klojančiais darbinink. Bet siurblio vamzdynas valomas suslėgtu oru, neprileidžiant darb-kų arčiau 10m.

prieš darbą sistema išbandoma 1,5 karto didesniu slėgiu. Prieš krečiant bet į klojinius, patikrinti taros, klojinių ir pastolių būklė. Bet šildant el srove, teritorija aptverta, pakab įspėjamieji ženklai. El įrankius ir kt prižiūri tik specialistai.

54.MŪRO DARBŲ REIKŠMĖ

mūrinys -st konst, kurioj natur ar dirbt akmenys sudelioti nustatyta tv ir surišti skiediniu. Mūr ko-jos yra patvarios, pakank atspatūs drėgmei, šalčiui, ir kt., did šilum laidumas

( nuo medžiagų). Jos yra sunkios, tenka įdėt daug rank darbo. Mūrijimas-

rank ststybos procesas. Mechaniz gal tik transporsporto, paruošiam ir pagalb darbus.

55.MŪRINIO ELEMENTAI, TAISYKLĖS

plytų eilė klojama išilgai sienos išor paviršiuje vadinama išor vedamaja eile, o vidinė- vid vedam eile. Tarp šių eilių- užpildas. Plytos klojamos išilgai sienos vadin ilginiais, o skersai- trumpainiais. Plokštumų sankirtos vad briaunos. Tarp plytų paliek tarpai, kurie pripildomi skiediniu- siūlės: horizont ir vertikalios: išilginės ir skers.

I taisyklė: mūrinys turi buti murijamas statmenamis jegos veikimo kryptimis.

II taisyklė: mūrinio plytų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšių statmenos arba lygegrečios pl paklotui.

III taisyklė: kieiviena pl eilė turi perdengti vertikalias siules žemiau esančios plytų eiles.

56.MEDŽIAGOS MŪRO DARBAMS

mūrijimui reikalingi akmenys ir skiedinys. Akm imami naturl ir dirbt

–plytos(molio,silikato, blokeliai)pl –250/120mm, 65 ir 88mm aukščio blokeliai 140mm. Plytų markė atitinka jų stiprumą-75, 100, 125, 150, 200,

300, vid tankis 1700-1800 kg/m3.

Naud paprasti (cem, kalk, molio) skiediniai, sudetiniai skiediniai. Pagr rodykliai: markė, patogumas kloti ir greitas kietėjimas. Plastiškumą didina kalkės, spec plastifikatoriai. Skiediniai naud tokių markių:

4,10,25,50,75,100,150,200. parenkant markę atsižv į mūro stiprumą, ekspl sąlygas ir patvarumą.

57.MŪRINIŲ RIŠIMO SISTEMOS, MŪRIJIMO NUOSEKLUMAS

Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:

dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos.

Mūrijant pag daugiaeil pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio.

Be to, mažiau rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat karnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.

58.MŪRIJIMO OPERACIJOS, ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS

mūrijant atl šios operacijos: ištiesiama ir perstatoma tiesiklė, išdeliojamos ant sienos plytos, paskleidžiamas skiedinys, sudedamos ant skiedinio plytos, užpildomos ir rievėjamos siūlės, patikrinama mūro kokybė.

Darbo įrankiai: kaušinis kastuvas, mentė, rieviklis, plaktukas-kirstukas, eiliažymė. Kontrolin įrankiai: svambalas, ruletė, sulankstomas metras, gulščiukas, teisiklis, kampainis, valas. Eiliaž tvirt mūrinio kampuose ir sienų sandurose ne rečiau 12m.

59.VIENTISAS MŪRAS

Vientis mūro sienos mūrijamos pagal 2 plytų rišimo sistemas:

dvieilę(grandininę) ir daugaieilę. Stulpai ir siauri(1m) tarpangiai mūrijami pagal trieilę rišimo sistemą. Mūrijant pagal dvieilę plytų rišimo sist, viena trumpainių eilė kaitaliojama su ilgainių eile. Kad vertikalios skers siūlės mūrinyje nesutaptų, dedamos ¾ plytos.

Mūrijant pag daugiaeil pl riš sist, ant trumpainių eilės dedamos 5 ilgainių eilės. Čia ¾ plytos dedamos tik trumpainių eilėje, todėl vert išilginės siūlės perrišamos tik kas 6 eile. Naudojant 88mm storio plytas, trumpainių eilė klojama ne rečiau kaip 4 eilė. Mūrijant pag daugiaeil pl ris sist, darbo imlumas maž, nei pag dvieil, nes užpildymui sunaudojama daugiau mūrinio tūrio.

Be to, mažiau rekia sutrumpintų pl. Nepriklausomai nuo pl rišimo sist, mūrijimo ko-jų pirmoje ir paskut eilėj klojama trumpainių eilės. Jos klojamos taip pat karnizuose, sijų, perdangos pl ir kitų ko-jų atremimo vieose.

60.PALENGVINTO TIPO SIENŲ MŪRIJIMAS

Toks mūrinys susideda iš 2 greta mūrijamų 0,5plytos storio sienelų, tarp kuriu dedamas šil izoliacijos sluoksnis(akmens vata,mineralinė, ekovata).

Darant palengvinto mūrinio sienas su min vatos plokštėmis, skiedinio markė turi b ne žem 25. plytų sienelės tarp savęs surišamos plastikiniais ryšiais. Jos išdėstomos ne did kaip 60cm atst. Pal mūrinio sienos gali būti daromos mūrijant su skers pertvarėlėmis, t.y. įrengiant šulinėlius, kurie užpildomi įv mezžiagom. Užpildant siūles biriomis medž, įrengiamos kas 0,5m horiz armuotos diafragmos. Paleng plytų mūrui sunaudojama 40% mažiau plytų, nei vientis pl mūr sienoms. Jos žymiai lengvesnės, tačiau darbo imlumas didesnis.

61.PASTOLIŲ IR KLOTINIŲ ĮRENGIMAS

Išmūrijus pirmą klodą, sek klodams mūryti statomi spec įrenginiai:

klotiniai ar pastoliai. Pirmą klodą mūrija stovėdami ant žemės ar perdangos. Antrą- nuo klotinių, trečiam jie paaukštinami. Pastatuose, kur nėra tarpaukšt perdangų, statomi pastoliai. Klotiniai ir pastoliai turi b tvirti, nesunkiai įrengiami, paaukštinami ir išardomi atitikti saugaus darbo reikalavimus. Turi b juos gaminusios įmonės pasas. Mūrijimui naud statramstiniai, inventoriniai-blokiniai ir šarniriniai-blokiniai klotiniai.

Bloko remas ir atramos daromi iš atraminių valcuotų profilių, o paklotas iš

40mm storio lentų skydų. Klotiniai užlenktom atramom stat kranu antram klodui mūryti, aukštis apie 1m. trečiam klodui klotiniai pakeliami ir atramos atlenkiamos, aukštis 2m. naudojami metal vamzdiniai pastoliai, sudaryti iš statramsčių ir rygelių, sujungiamų kabliais ir antvamzdžiais.

Paklotas skydinis iš 50mm storio lentų. Nuo pastolių galima mūryt iki 40m aukščio sienas. Klojiniai ir pastoliai statomi taip, kad tarp pakloto ir sienos liktų 5cm tarpas kokybei kontrol.

62.DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS

mūrininkų d vietos skirst į 3 zonas: darbo, medžiagų, transporto. Darbo z, kurioje mūr-ai juda, klodami plytas(0,6-0,65m)juosta išilgai sienos.

Medžiagų z plotis 0,6-1,0m. joje išdėst plytų paketai 2-4val ir skiedinio dėžės. Atstumai tarp plytų pak ir skiedinio dėžių 0,3-0,4m. jei sienoj yra angų, plytų pak dedami prieš tarpuangį, o skiedinio dėžės prieš angas.

Darbo ir medž zonos turi b kraunami veikimo zonoje. 0,8m pločio transporto zona, skirta darbinink vaikščiot ir medžiagoms transportuoti. Bendras darbo vietos plotis 2-2,5m. mūrininkų darbo našumas priklauso nuo to, kokiam aukštyje mūrininkas nuo stovėjimo vietos kloja plytas. Našumas didžiausias, kai klojama 0,6-0,5m aukštyje. Išmūrijus sieną iki 1,2m toliau mūrijama pastačius pastolius ar klotinius. Mūrinio aukštis, kuri mūr išmūrija iki pastatant klojinius vad klodu. Mūrijant sienas iki 2,5 plytos storio klodo aukštis 1,2m, siena storesnė – aukštis 0,9m.

63.GRANDŽIŲ IR BRIGADŲ SUDĖTIS

Mūr brigados būna kompleksinės, nes be mūrinimo jiems tenka atlikti ir kitus darbus. Be mūrininkų brigadoj turi b takelažininkai, montuotojai, dailidės, betonuotijai. Mūrininkų brig sudaromos iš 2-6 darb grandžių, priklausomai nuo mūr sienų storio, angų sienoje sk, sienų sudėtindumo.

2darb grandis(IV-V-1, II-1) skiriama sudėting arch-ros , su daug angų išorinėms, 1ar 1,5 plytos storio vid sienoms bei 0,5 plytos stpertvaroms mūryti. Aukštesnės kat darb mūrija, o jam padeda ir paduod medž kitas darb.

3darb grandis (IV-V-1, II-2) skir mažiau sudėt ar-ros, ir 2 plytų storio sienoms mūryti. Vienas žem kat darb paduoda plytas ir kloja skiedinį krašt eilėms mūryt. Aukš kat darb mūr krašt eiles. Antras žem kat darb mūrija užpildą ir padeda pirm darb-ui.

4 darb grandis (III-V-2, II-2) mūrija ne plon 2pl storio sieną , kartu jas apdailina plokštėm. Antros kat darb paduoda plytas ir kloja ant mūr skiedinį. Aukštesnės kat darb mūrija išorinę krašt eilę.likę darb tokiu pat būdu mūrija krašt eilę. Paskui žem kat darb mūrija užpildą ,o aukšt kat darb rievėja siūles, tikrina kokybę.

5 darb grandis (III-V-2, II-3) mūr ne plonesn 2pl storio paprastos ar-ros sienas, kur nedaug angų. Vienas aukšt ir vienas žem kat darb mūr išorin eilę, netoliese antras dvejetas mūr vid eilę, dar toliau vienas žem kat darb mūr užpildą.

6 darb grandis (III-V-2, II-III-4) 3pl storio sienoms mūryti. Mūr brigados gali dirbti sraut skaidomuoju ar sraut konvejeriniu metodu sr skaid metodu skiriamas darbo ruožas( darbo baro dalis). Sr konv metodu darbo ruožai grandims neskiriami.

64.MŪRIJIMAS ŽIEMA

1.užšaldymas: mūr technologija kaip vasarą. Naudoj cementiniai ar sudėtiniai ne žemesn kaip 10 markės skiediniai. Jie turi b šilti, nes tenka klot ant šaltų pl, ir suformuot normalaus storio siūles. Ruošiant skiedinius vanduo šildomas iki80 laip, smėlis iki 60. prieš mūr, nuo plytų nuval sniegą ir ledą. Neleidžiama naud šaltą skiedinį. Skiedinys vežamas apšiltintu transp, jei reik vietoje pašildomas. Užšaldyto skiedinio galutinis stiprumas būna mažesnis. Kai –4 – -20laip – markė per viena didesnė, kai –20 – dviem pakopom didesnė. Kad ko-jos būtų stipresnės, kampus, sienų sanduras, stulpus ir tarpuangius reik armuoti tinkleliais.

Išmūrytas mūrinys atšilimo metu turi b kruopščiai stebimas ir imamasi priemonių ko-jų stiprumui ir stabilumui palaikyti. Draudžiama mūryti:

ekscentriškai gniuždomas ko-jas ir kt.

2.mūrijimas skiedinys su cheminiais priedais. Pridėjus į skiedinį cheminių pr( natrio nitrato, potašo, natrio chlorido, kalcio chlorido), pažeminama jo užšalimo temper, ir sudaromos sąlygos kietėti minusinėj tem-roj.

Skiediniams ruošti imamas ne žem 300 markės cementas. Piedai ištirpinami karštam vandeny, ir įmaišomi į skiedinį jį ruošiant. Vežamo ir klojamo skiedinio temper turi b iki +15 laip., pųytos ir blokeliai ne snieguoti ir neapledėję. Skiedinys su potašu greičiau stingsta, todėl į juos patariama dėti stingimą lėtinančių priedų.

3.mūrijimas šildant mūrinį ir mūr šiltnamiuose. Keletas šildymo būdų:

kaloriferiais, infraraud spinduliais ir elektra. Kaloriferiais oras šildomas šildomas iki +30- +35laip dvi –keturias paras, vėliau patalpos šildomos centr šildymu. Jei užšald būdu mūrytų ko-jų stiprumas nepakankamas, jas galima šildyti elektra. Į kas 3 eilės siūles dedami elektrodai – kas25-40cm. El srovė įkaitina siūles iki 30-35 laip. Šildyti reik tol, kol skiedinys įgyja 20% projekt stiprumo. Šiltnamyje kaloriferiais palaikoma ne žem +5laip temp 5-7paras. Plytas šildyt ne trumpiau kaip parą, skiedinys ne žem kaip 10 markės ir ne žem kaip +5laip temp.

65.MŪRO DARBŲ KOKYBĖ

Mūro darbų kok turi atitikt SNirT

reikalav. Ją kontrol reikia mūrij metu, lyginant faktines nuokrypas su leistinomis. Tikrinamas mūrinio storio , aukšto atžymų, angų pločių, kon-jų ašių nuokrypos nuo proj matmenų. Nustatytos nuokrypos mūrijimo eigoje turi b ištaisytos. Reikia laiku patikrint ir priimti dengiamuosius darbus. Jiems surašom dengiamųjų darbų aktai, kuriuos pasirašo meistras, užsakovas, autorius. Meistras privalo kasdien pildyti darbų vykd žurnalą, medžiagų ir pusfabrikačių kokybės pasus. Mūrinių plokštumų ir kampų vertikalumas tikrinamas svambalu arba gulščiuku su teisikle. Kerčių statumas mediniu kampainiu, eilių horiz-as gulščiuku ar tiesykle. Tikrint reikia 2 kartus viename mūro klode. Mūrinio siūlių storis tikrinamas išmūrijus 5-6 eiles.

Išmatuojamas mūrinio aukštis ir apskaičiuojamas vid siūlės storis. Horizont siūlės turi b ne storesnės 15mm ir nepl 10mm. Vertik siūlės storis turi b 8-

12mm(vid 10mm). Užbaigus mūryti eilinio aukšto sienas, nivelyru reik patikrint tikrąjį aukštį.

66.MŪRO DARBŲ SAUGA

mūro darbuose daugiausia pavojų yra perkialiant medž, ekspl pastolius, dirbant pavojingoje zonoje arba nesilaikant taisyklių. Medžiagas į mūr vietą reik kilnoti standart įranga. Pastoliai turi b tvirti ir stabilūs.

Tvirtint prie sienoje įmūrytų inkarų. Pastolių negalima perkraut medžiagomis, nei numatyta. Pastolių darbinis paklotas turi b aptvertas 1,1m aukš turėklais su 15cm kraštine lenta. Darbo paklotai turi b švarūs, žiema pabarst smėliu. Mūrijant sienas, nuo vid klotinių viso pastato perimetru viršum pakloto reik įrengt 1,5m pločio vientisus apsaug stogelius ant gembių. Pirmas stogelis daromas 6-7m virš žemės ir laikomas iki mūrijimo pab. 2 daromas 6-7m virš pirmo, gali būt keliamas aukšyn kas 6-7m.

stogeliai turi atlaikyt tolygiai paskirstytą sniego apkrovą ir 1600N

koncentruotą jėgą ties ties tarpuangio viduriu. Stogelių kronšteinai užkabinami už įmūrytų į sieną metal kablių. Virš įėjimo į laiptines įrengiamos 2x2m stogines. Prieš pradedant mūryt sekantį aukštą turi b sumontuoti g/b elementai. Visas angas, esančias ties pakloto lygiu ir iki

0,6m virš jo reikia aptverti.

67.Montav imo įranga.

Montuojam osios k-

jos ant kr.kabli o kabinamos

įvair.str opais,gri ebtuvais, traversai s.

K-jos kabinti naud:ūniv ersalūs,ž iediniai, pusiau-

automatin ai stropai.D

ažniausia i naud.univ er.stro-

pai su

2,4,6

šakomis.

Dažnai naud.ir pusiau automat.a r frikcinia i grieb-

tuvai.Juo s naud.mont

.kol.

Įvairios traver.na ud.ilgoms k-

joms,keva kalms ir

kol.kelti

.Jos būna papr. ir su balansyri niais skird.

68.K-

cijų statymo metodai.

K-jų mont.meto dai parenkami

,atsižvel giant į:

1.Element ų statymoį projektin ę padėtį būdą.

2.M-jamų elementų dydį.3.K-

jų statymo nuosek-

lumą.

K-jų mont.meto dai:1.Lai svasis mont.2.Mo ntavi-

mas,prive rstinai fiksuojan t elementus atramose

statant k-jas laisvuoju metodu,m ontuojamų ele-

mentų padėtį nustato montuotoj ai.Priver stinai fik suojant elementus atramose

,naudojam os sp.k-

nės arba technolog inės priemonės

.Abu metodai turi ir trukūmų.L

aisvai montuojan t k-jas susidaro di-

delės nuokrypos

.Naudojan t priversti nio elementų fiksavimo atramose metodą,š ių trūkumų pavyk-

sta išvengti, tačiau reikia daug įvairių įreng.ku-

riems sunaudoja ma daig metalo.

Montuojan t sus tambintus iš kelių elementų k-jų blokus,kr

.paren kamas pagal bloko masę.

Atsivelg iant į k-

jų statymo būdą ir nuoseklum ą, galimi trys montavimo metodai:

nuoseklus

,kom-

pleksinis ir mišrus.

Mont.nuo sekliu metodu,vi si vieno tipo surenka-

mieji elementai statomi nuoseklia i visame darbo bare.

Mont.komp leksiniu metodu,kr ano darbo vietoje pastatoma s visas k-jų elementų komplek-

tas.

Mont.mišr iuoju metodu,da lis elementų sta-

tomi nuoseklia i,kiti-

kompleksi škai.

69.K-jų laikinas tvirtinim as.

Montuoja mus elem.past atome,pat ikriname jų pa-

dėtį,pers tumiami į reikaling ą padėtį,na udojant montažini us laužtuvus

,pleištus

,inkarus, spyrius, įvairių k-jų konduktor ius ir pan.

Pleištai naudojam i lengvoms kolonoms laikinai

įtvirtint i pamate.

Jie gali būti gelžbeton iniai,me-

taliniai arba mediniai.

Patogiau siai naud.gelž bet.

pleištus, nes jų nereikia išimti,už monolitin us pa-

mato ir kolonos sandūras.

Geriausi ai kolonas laikinai įtvirtint i sp.konduk to riais.

Įrengimai

,kuriais surenkami eji elementai

nukreipia mi į pastatymo vietą,va d.kondukt oriais.

Konduk.g ali būti plokštumi niam arba erdviniam

tvirt.

Jie būna pavieniai

,grupinia i,standūs

,pusiau standūs.

Jie gali būti skirti tik elem.nukr eipti į pastatymo vietą arba nukreipti

,pritvirt inti ir sure-

guliuoti projektin ę padėtį.

Stambiems surenk.e lem.laiki nai tvirtinti naud.

Ir lynų atotampos

70.Kranų parinkima s.

Montavimo kr.parenkami tokia tvarka:

1.pastato darbo brežiniuose surandami atitinkami krano parametrai.2.remiantis kr.techniniais duomenimis arba kėlimo galios graf.parenkami keli įvairių tipų kr.tinkami duotosioms k-joms montuoti,ir nustatomas jų sk.3.remiantis tech. Ir ekonominiais sk.galutinai parenkamas raciona- liausiasmont.kr.ir darbų mech.variantas.

Reikalinga didž.kr.kėlimo galia nustat.atsižvel- giant į sunkiausio elem.svorį,į kr.strėles siekį, reikalingą tam elem.mont.

Kr.kėlimo galia Q,esant reikalingam strėlės siekiui,turi būti Q≥P+P1,čia P-

sunkiausio mont. elem.svoris,P1-stropų svoris.

Reikalingas kr.strėlės siekis priklauso nuo pastat.

Aukščio,mont.elem.vietos pastate ir nuo būtino maž.kr.atstumo iki past.

Reikalingas kr.kablio pakėlimo aukštis priklauso nuo past.aukščio,keliamojo elem.aukš.stropavim.

aukš.ir laisvo tarpo tarp elem.ir atramos.

Kr.kablio pakėlimo aukš.Hk apskaič.pagal šią f:

Hk= Ha+a+ he+ hstr.,čia: Ha-atramų,į kurias remiasi mont.elem.aukš.nuo kr.stovėjimo plokš. a-laisvas tarpas virš atramos, he-mont.elem.aukš. hstr.-

stropavimo aukš.

Nustačius didž.reikalingą kr.kėlimo galią,kr.strėl. siekį ir kablio pakėlimo aukš,parenkami keli tinkami kr.atsižvelgiant į stat.kr.tech.rodiklius arba kėlimo galios graf. Kr.sk.nustat.atsižvelgian į darbų apimtį ir stat.tempus.

71.Surenkamų k-jų jungimas ir sandūrų įreng

Surenkamieji elem.turi būti sujungiami taip,kad jų sandūros būtų stiprios.hermetiškos,atsparios t0 bei korozijai.Įražos per jas turi pasiskirs.į visus konstrukcinius elem.

Surenkamieji elem.jung.glaudžiai,iš dalies arba per sujingimo ertmę.

Jungiant elem.glaudžiai,jie apspaudžiami,suvirinami arba klijuojami. Medin.

ir met.elem.apspaudžiami varž.o beton.ir gelžb. įtempiant armatūrą.

Polimeriniais klijais klijuoj. Met.gelžb.ir plasmasiniai elem. Met.ir plasmas. Elem.dažnai suvirinami.

Dažniausiai sandūros monolitin.įvairiais skied. Polimeriniais miš.arba bet.

Įvairių įdėtinių det.bei sandūrų pavirš.daengiami atmosferos poveikiams atsparioms medž.

Darant surenk.elem.sujungimus,met.skied.ir polimerai miš.apdorojami įvairiomis tech.priem.

Projektuojant elem.sandūrą,būtina įvertinti oro t0 keičiantis atsirandančias deformacijas.

Kad nesusidarytų žalingų t0 past.sienų,tiltų k-jų, kelių dangos ir kt.defor.statinyje daromas tempe- ratūrinės siūlės.

72.Pamatų montavimas.

Pamatus galima prad.mont.tada,kai atlikti šie darbai:1.nuteistos iki past.požeminės komunikac. 2.nutiesti keliai ir privaž.3.suvežtos visos surenk.pam.det.4.užbaigti žemės darbai.5. nužim. pam.ašys.

Pamatų mont.pagr.darbo operacijos:pagrindo paruošimas,pamtžatų blokų dėjimo vietų žymėjimas ant pagdrindo,past.sekc.ar darbo bare,ašių žym.ant bloko,bl.stropavimas ir statym. Į projektinę padėtį,pastatyto pam.bl.padėties tikrinimas,reguliavimas projektinėje padėtyje ir stropų atkabinimas,montavimo kilpų užlankstym. Ar nupjaustymas ir tarpų tarp bl.užbetonavimas.

Bl.užkabina stropuotojas,o pam.duobėje k-jas priima du montuotojai.

Muontuoti pradedama nuo past.kampo,tiksliai pastatant kampinius,o po to kas 20m-gairinius bl.

Horizon.bl.siūles būtina daryti atidžiai,nes nuo priklausopam.stiprumas ir past.sienų projektinė padėtis.

Mont.pam.kr.gali stovėti šalia pam.duobės arba joje. Mont.galima nuosekliuoju arba kompleksi- niu metodu. Mont.nuosek.met.visame darbo bare pirmiausia mont.pam.padiniai bl.o po to aukštes- niosiosbl.eilės.Dirbant komp.met.kr.kiekvienoje darbo viet.montuoja bl.keliomis eil.iki pam.

projektinės altitudės.

73.Vienaaukščių ir daugiaaukščių past.kolon. moantavimas.

Vienaukš.pram.past.kolonos dažniausiai stat.į lizdinio tipo pam.Prieš stat.kol.reikia paruošti pam.

Kol.ruošiant mont.pažymimos abiejose jos galuose ašys. Mont.kol.ne nuo transporto priemonių,jos turi būti išdėstytos prie pam.

Stat.kol.montuotojai ant kr.kablio užkabina mont reikalingą įrangą,kuria kol.leidus montuotijų grandininkui iš lėto keliama į pastatymo vietą.

Kėlimo metu vienas mont.kol.prilaiko atotampa,o antrasis kol.patikslinti stato du teodo- litus statmenoje kol.eilių ašyse. Atrėmus kol.į pam.dugną,du mont.pritvirtina numatytomis priemonėmis. Kol.laikinai pritvirtinus,atpalai- duojamas kr.kablys ir nuimama kol.strop.įranga.

projektynėje padėtyje esančios kol.ir pam. sandūra užmonolitinama.

Kol.geriau įtvirtinti sp.konduktoriais.

Daugiaauk š.past.ko l.stat.pe r vieną ar du aukštus.

Montuoti kol.ruoš.

kaip ir vien.past at.Aptinė s kol.

stat.į pam.kaip ir vien.past

.kol.Kitų aukštų kol.

stat.ant žemiau esančių kol.sutap dinus jų ašis.

Kol.gali būti stat.naud ojant grupinius kondukto

rius arba rėminius-

šarnyrini us indikator ius.

74.Sijų,s antvarų ir plokščių montavima s.

Sijos strop.tra verso su distancin iu vald.

Jos padet.

erdveje reguliuoj a du mont.atot ampomis.S

ijai pa-

siekus projektin į aukš.stat o ją į projek.pa dėtį.Pa-

dėta sija tvirtinam a su kol.

Posantvar inės sant.mont

.tik pritvirti nus pokran.s.

Sp.traver

.stropuot a posant.sa nt.pakeli ama į pro-

jektinę pad.ir nuleidžia ma ir tvirtinam a ant kol.

Sant.gali ma mont.tik pritvirti nus posant.sa nt.ar kol.

Mont.taip pat kaip ir posant.sa nt.

Deng.pl.m ont.tik pritvirti nus sant.ar perdangos si-

Jas. Jas prad.mont

.nuo vieno tarpatram io krašto į kitą.

Tarpaukšt inių perdangų pl.mont.t ik įtvirtinu s tarp aukštines sijas.

Sienų pl.mont.t ik pastačius past karkasa.

Jos mon iš apačios į viršų per visą past.aukš

.Baigus paruo šiamuosiu s darbus dedama į prjek.pad etį ir tvirti-

nama prie kol.

75.Mont darbų sauga.

Kad būtų saugu statybvie tėje turi būti pažym.po-

vojingos darbo zonos,apt verti praėjimai

,turi būti geras naktinis apšvietim as.Viena pagr.sąly gų-ke-

limo mech.eksl otavimas:

mech.turi būti stabilūs o stropavim o priem.pat ikimos.K-

ja turi būti kelia-

ma ir nuleidžia ma vertikali ai.Pertra uku metu ne-

galima krovinio pakabinto ant kr.kablio

.Elekt.su

virinimo darb.turi būti saugūs.Di rbat aukštai rei-

kia praeiti spec.med.

komisija, turėti ne mažesni vieneriu metų darbo stažą.Jie privalo prisirišt i prie k-

jų spec.dirž ais.Priva loma dėvėti ryškių spalvųaps auginius šalmus.

76.Mont.l eitinos nuokrypos

Visi atvežti į statybvie tę elem.turi atitikti valstyb.

standarto reikalav imus,proj ekto matmenis, o nuo-

krypos neturi būti did.už normines.

77.Grindų įrengimo bendriej i reikalavi mai.

Grin.skir stomos:1.

pagal naud.medž

med.bet., ke-

ramikinės

.2.pagal įrengimo tech.-

monolitin es,ru-

loninės,p lytelių,p lokščių.3

.pagal konstruk.

-viena-

sluoksnės

,daugiasl

.,kombinu otos.

Jos įreng.bai gus visus statybini us,santec hninius ir elektrote ch.darbus

.Grindų k-jos turi būti netik pa-

togios ekspluotu oti,higie niškos,es tetiškos, bet ir turi atitikti stat.gamy bos reikal.ir turi būti lengvai įreng.

78.Pagrin dų ruošimo principai

Gr.pagr.g ali buti med.,bet.

,skaldos, asfalto ir pan.

Jos galima daryti ant grunto ant perdangos

Darant pagrindą ant grunto jis turi būti sutankin.

Darant betono pagrindą gruntas sustiprin amas skaldos ar žvyro sl.

Įrengiant gr.ant perdangos nuvalomo s šiukšlės ir betono ir skied.lik učiai.Pot o klojamos bet.,asfa lt.

ar kt.sluoks niai.

79.Mozaik inių gr.įrengi mas.

Jos daromos iš dviejų sl.Apatin is iš cement.sk ied.

viršutini s iš cem.skied

.su marmuro,g ranito ar kt.

grudelių miš.

Jos prad.klot i nuo patalpos kampo.Moz aik.grind

ruoš.etap ai:1.ruoš

.mozaik.s kied.2.nu valo paviršių

3.kloja apatinius sl.4.sud edame skiriamas ias juos-

teles.5.k loja,lygi na,tankin a ir glaisto virš.sl.6

.poli ruoja paviršių.

80.Plytel ių gr.įrengi mas.

Prieš klojant plyt.gr.p agrindas nuvalomas

,o beton paviršiai sudrekin ami vandeniu.

Poto ant sienų ir kol.pažym imas gr.lygis ir padar.

plyt.žymi niai.Pirm iausia kloj.plyt

.pagal sienų pe-

rimetrą.P

oto suded.ply t.eilių žyminiai.

Vietoj jų galima dėti žyminias lentas ar ištempti vielą.

Plyt.prad

.kloti nuo tolimiaus io durų atžvilgio

kampo.Ant slied.pl yt.reikia sukloti iki skied.sti n-

gimo pradžios.

Padengtą plyt.pavi ršių rekomen-

duotina užberti dregnomis pjuvenom is.Po 1-

2 pa-

rų siūlės tarp plyt.užli ejamos cemento-

smėlio skiediniu

81.Lentin ių ir parketini ų gr.įrangi mas.

Lentinių gr.elem.:

gulekšnia i,lentos, gridjuost ės ir kt.Gr.gal ima kloti ant plytų,bet

. ir kt.stulpe lių ar ant perdangos

.Klojant ant stulpelių naud.gul ekš.

Klojant guliakš.p irmiausia sudedami žyminiai po to tarpiniai gulekš.L

entos prie gul.prika l.vinimis

Lentinės gr.gali būti daromos ir med.įvair aus dydžio skydo.Jie būna vien.dvi.

tri-

sluoksnia i ir suklijuot i iš lentų.

Parketo gr.kloj.i š parketlen čių,joms pagrindas

įrengiama s,kaip ir lentinėms gr.Parke to gr.iš trin-

kelių galima dėstyti ant pagrindo eglute,kv ad.,tie-

siomis eil.Jas galima klijuoti mastikomi s ar pri-

kalti prie med.gr.,p agrindo.K

lojant parketą ant bet.pagri ndo reikia jų paviršių nuvalyti, patikrint i lygumą.An t paruošto pagrindo išliejama mastika ir klijuojam as parketlen tės.

82.Šilumi nės izol.svar ba ir rūšys.

Pastatų patalpose ir jų dalyse reikia palaikyti tam tikrą temper.

režimą.L

svarbu per atitvarin es k-jas prarasti kuo mažiau šilumos.

Tuo tikslu į

rengiama šilumos izoliacij a.Šil.

izol.

susideda iš šių pagr.

e l e m

t e r m o i z o l i a c i n i o

s l

, t v i r t i n i m o

detal.,ap saug.

dengiamo sl.

Pagal įrengimo būdą šil.

izol.

skirstoma į surenkamą

,beriamą, liejamą,

tepamą.Su renkama įrengiama iš gamyklose paga-

mintų blokų,plo kščių, kevalų.Be riama izol.

šilti-

nami horizonta lūs ir vertikal.

paviršia i.Tam tinka keramzita s, perlitas.

Liejamoji daroma iš lengvų betonų.Iz oliujant įv.

skirtingų formų k-

jas,tepam a spec.

mastika.

83. Antikoroziniai darbai. Mažinant žalingų veiksnių įtaką, pastato konstr.

daroma apsauga, įrengiant hidroizoliac. dangas . Pagal paskirtį yra antikorozinės ir kt. Antikoroz. hidroizoliac. dangos saugo konstrukcijas nuo cheminio vandens poveikio, atmosf. kritulių, įv. dujų mišinių poveikio.

Agresyvios aplinkos poveikį medžiagoms galima sumažinti, įrengiant ventiliaciją bei įv. būdais nuleidžiant agresyvius vandenis. Antikor.

hidroiz. dangas galima įrengti paprastesnių konstrukcijų, taip sumažinant dangų įrengimo darbus.

84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai. Atitvarinių konstrukcijų šiluminės izoliacijos paskirtis-palaikyti užduotus pastatų bei inžiner. statinių temperatūrinius rėžimus. Šiluminės izoliac. dangos susideda iš tokių element.:antikorozinio sluoksn., termoizoliacinio sluoksn., tvirtinimo detalių , apsauginio dengiamojo sluoksn. , apklijavimo, apsiuvimo ir nudažymo. Pagal įrengimo būdą šilumin. izoliac. skirstoma į:pilamąją, surenkamąją, blokinę, apvelkamąją, liejamąją, tepamąją. Įrengimo būdai priklauso nuo izoliac. tipo, rūšies, naudojamų medž. ir įrengimo vietos.

86. Bendros žinios apie apsaugines dangas ir stogus. Pagrindinė stogo paskirtis-saugoti pastatą bei statinį nuo atmosferinių kritulių, temperatūrinių poveikių, saulės radiacijos ir kt. Ji t.b. atspari ugniai, ilgaamžiška ir ekonomiška, nepraleisti vandens. Pagrind. stogo elementai :

laikančiosios konstrukc.(santvaros, sijos, gegnės, ir kt. ), garo-šiluminė izoliac., išlyginamasis sluoksnis, viršutinė hidroizoliac. danga, vad.

stogo danga. Stogo dangai gali b. naudojamos tokios medž.:ruloninės (ruberoidas, tolis ir kt.), vienetinės (banguoti asbestcemenčio lakštai bei plokšt. , čerpės), metalinės(stogo skarda), medinės(gontai, skiedros).

Stogo dangos rūšis, kartu ir dangos medž., stogo konstrukcija, nuolydis ir kt. parenkami, atsižvelgiant į klimat. sąlygas, architektūr. reikalavimus, pastato kapitališkumą ir kt. stogo dangos kokybė priklauso nuo pagrindo, ant kurio ji įrengta.

85. Šilum. izoliac. Įrengimo kokyb. kontrolė ir darbų sauga. Vykdant izol.

darbus, atliekama naudojamų medžiagų, izoliuojamų paviršių, klojamų sluoksn., sandūrų, siūlių kokyb.analizė. Klijuojamosios hidroiz. paviršių nelygumai tikrinami 2 m. ilgio tašeliu. Surenkamojoje izoliacijoje tikrinamas suvirintų siūlių stiprum., elementų tvirtinimo kokybė.Dažomosios izol. paviršius t.b. lygus., neišsisluoksniavęs. Tinkuojamosios ir liejamosios izol. dangos t.b. be itrūkimų ir išsisluoksniavimų.

Antikorozinės dangos t.b. tankios ir nelaidžios. Priimant termoizoliacines dangas, tikrinama ar jos prigludusios ir pritvirtintos prie izoliuojamojo paviršiaus. Tikrinama, ar atlikti darbai atitinka techninių sąlygų bei projekto reikalavimus.

D.apsauga. Ruošdami paviršius izoliavimui, darbininkai turi dėvėti apsauginius akinius, respiratorius, akinius. Katilai bitumin. mastikoms virti išdėstomi 50 m nuo medž. sandėlių. Jie t.b. techniškai tvarkingi, o karštos mastikos t.b. paduodamos mechanizuotai arba hermetiniuose induose.

Polimerinės medž. saugomos uždaruose induose, o ruošiamos specialiose patalpose. Dirbant su l. nuoding. medž., būtina dėvėti dujokaukę, rankų odą ištepti specialiais tepalais. Dirbant su bitum. irpolimer.medž.-ec drabužius:brezent. striukes, pirštines, batus,o didesniame aukštyje-apsaug.

diržus.

87. Ruloninių stogų dangų įrengimas. Susideda iš:1.klijuojamų mastika (a-

karšta, iš ruberoidų,b-šalta, iš polimerinių,bituminių medž.)

,2.prilydomieji (a-iš ruberoidų,b-iš polimerinių,bituminių medž.),3.

tvirtinamieji mechaniškai – iš poli merinių , bituminių medž.

Rulon. stogų dengimas susideda iš paruošiamųjų(mastikų bei grunto gaminimas, rulon. medž. ruošimas) ir pagrind.(pagrindo valymas ir gruntavimas, rulon. medž. klijavimas, apsaug. sluoksn. įrengimas )_darbų.

Tokios dangos yra ruberoidas, tolis, tolis-oda, hidroizolas, bitumin.-

polimer. medž. Ruloninių medž. stogų dangos dažnai naudojamos laikiniems pastatams.

Paprastai dengiami vienasluoksn. tolio danga ant 1 sluoksn. neobliuotų dangų pakloto. Tolio juosta sausai klojami lygiegreč.kraigui, pradedant nuo apsčios, užklojant viršut. juostą ant apatinės 60 mmRuberoidas už tolį stipresnis, atsparesnis atmosf. poveikiams. Ruloninė ruber. danga gali b.

klojama stogais su pastoge. Ji gali b. 2-4 sluoksn. Nuo didesnio kaip 30

laipsn. stogo nuolydž., veikiant saulės spind. bitumas gali išsilydyti ir danga nuslinkti. Rul. rub. danga gali b. ant medinio ar gelžb. pakloto. Kai stogo nuolyd. iki 22laipsn. rulonai vyniojami lygiagrečiai kraigui, kitaip-

išilgai. Rulon. medž. g.b. klijuojamos karštosiomis ir šaltosiomis mastikomis.Sutapdintų stogų rulon. dangos yra sluoksniuot. Sluoksnių sk.

priklauso nuo stogo nuolydžio.

88. Stogų dengimas prilydomomis medž. Išlydomasis yra toks ruberoidas, kuris jau gamykloje yra padengtas mastikos sluoksniu. Tokį rub. klijuojant mastikos sluoksn. reikia išlydit. Jis kaitinamas liepsna arba užtepamas skiedikliu. Toks rub. gali b. klijuojamas spec. agregatu. Juostos galas kaitinamas rankiniu degikliu ir klijuojamas prie pagrindo.

Pats rulonas tvirtinamas agregate, kuriame esantys degikliai kaitina ruberoidą ir šilumos srautas tolygiai pasiskirsto išlydydamas mastiką. Tirpstant jai, juosta prie pagrindo prispaudžiama volu, o rulonas ir degikliai pamažu stumiami klijavimo kryptimi. Stumiant per lėtai- mastika deginama, per greit- neištirpinama. Mastika tirpinant skiedikliu ant klijuojamos vietos liejamas skiediklis. Juosta tepama skiedik. ir prispaudžiama prie pagrindo, voluojama 100 kg. volu.

89. Plėvelinių stogo dangų įrengimas. Su plėveline danga stogai skirstomi:

1. tvirtinami mechaniškai,2. prikraunami balastu, 3. tarpusavy klijuojami karštu oru, 4. tarpusavy klijuojami klijais.

90. Izoliuojamų pavirš. paruošimas. Izoliuojami paviršiai t.b. gerai paruošti, nes nuo pavirš. kokyb. priklauso izoliacinių medž. sukibimas su juo ir izoliacinės dangos vienalytiškumas. Paviršiai lyginami mechanizuotais rankiniais įrankiais.. Paviršiai džiovinami natūral.

sąlygomis arba spec. prietaisais bei priemonėm. T.b. padarytos konstrukcijų sandūros ir siūlės, atsižvelgiant į reikalavimus. Jei izoliuojami paviršiai gruntuojami (klijuojamoji, dažomoji, tinkuojamoji izoliac.), medž. gruntavimui pasirenkamos priklausomai nuo numatomų naudoti pagrind. hidroizoliac. dangos medžiagų ir t.b. joms artimos. Gruntuojama, siekiant padidinti izoliuoj. paviršiaus sukibimą su izoliacine medž.

91. Stogų dengimas banguot. lakšt. Pramonė gamina 3 tipų banguotus lakštus:įprastinio, sustiprinto ir unifikuoto profilio. Įprast. prof.

lakštų danga įrengiama ant medinių grėbėstų.. Gretimi lakštai eilėje klojami, užleidžiant juos per vieną bangą.Lakštus kloti galima 2 būdais:

perstumiant lakštą išilgai ir užleidžiant ant gretimų lakšto eilių per 1

bangą ir ne perstumiant, bet nupjaunant lakštų kampus. Prie grebėstų lakštai tvirtinami nerūdijanč. spec. vinimis arba sraigteliais su minkšta poveržle.

Sustipr. ir unif. profilio asbestcem. banguotais lakštais dengiami (25(

nuolydžio pramon. pastatų stogai. Klojama ant gelžbeton. arba metalin.

ilginių. Karnizinės eilės ir kraštiniai lakštai tvirtinami 2 kabliais, o kiti-1-u kabliu.

92.Stogų dengimas čerpėmis. Čerpėmis dengiami mažaaukšč. pastatų stogai, kai jų nuolydis (50(. Naudojamos 3-jų tipų čerpės: falcinės eilinės, falc.

štampuotos ir plokščiosios eilinės.Čerpės klojamos ant medinių grebėstų.

Falc. eilinėmis ir falc. štampuotomis čerpėmis dengiama 1-u sluoksniu, o plokšč. eilinėmis-2-iem sluoksniais paprastu arba žvynuotu būdu. Prie grebėstų tvirtinamos viela arba kabėmis.. Plokšč. eilines čerpes galima kloti ir nuo dešiniojo, ir nuo kairiojo stogo krašto, užleidžiant vieną ant kitos.Prie grebėstų tvirtinamos kabėmis. Stogvagės dengiamos cinkuota skarda arba spec. čerpėmis, kraigas-kraiginėmis. Nesandarumai tarp čerpių iš pastogės pusės užtepami cement.-kalkių skiediniu.

93.Stogų ir jų elementų dengimas skarda. Statyb. normos ir taisyklės stogo skardą leidžia naudoti tik aptaisant karnizinę nuosvyrą, stogo susikirtimų vietas su vertikaliais paviršiais, įrengiant lietvamzdžius ir jų detales, dengiant išsikišusias pastato dalis, remontuojant skardinius stogus, taip pat naujiems objektams, turint spec. leidimą. Klojami ant. medinių grebėstų ir lentų,Prieš pradedant dengti 2 arba 3 skardos lakštų galai sujungiami į juostą horizontaliu vienlinkiu falcu. Juostos prie grebėstų tvirtinamos skardos juostelėmis. Nuosvyrose skardos lakštai tvirtinami T

pavidalo metalin. laikikliais, prikalamais prie lentų pakloto. Pirmiausia, skardos lakštų juostos tvirtinamos karnizinėje nuosvyroje.skardos lakštai tarp savęs jungiami falcais.Jie pagal formą skirstomi į vertikalius ir horizontalius, pagal patikimumą-į vienlinkus ir dvilinkus.

94. Atmosferinio vandens nuo stogo nuvedimo sistemos.Jų įreng.taisyklės.

Pagrindinis vandens pašalinimas nuo lėkšto stogo paviršiaus-vidinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiama naudojant spec. vandens surinkimo įlajas, kurios sujungtos su vamzdžių stovais, esančiais pastato viduje. Yra Tokia nutekėjimo sistema leidžiama bet kokio aukšting. pastatams. Išorinė vand.

nutekėjimo sist. įrengiama ,kai pvz:negalima įrengti vidinės sist.

neorganizuotoji vand. nutek. sist, kai vanduo teka ant žemės per visą nuosvyros ilgį.Tokia sist. negalima įrengt, kai pastatas ribojasi su užstatymo raudonąja linija ir negalima nuleisti vand. į gatvės pusę ant šaligatv.Tokia sist. leidžiama neaukštes. kaip 2 aukštų pastatams.

Organizuot. vand. nut. sist. taikoma iki 5 aukšt. Latakai yra:

pakabinamieji – jie paprasti, pigūs, bet juose vand. gali užšalt., karniziniai-įmūrijami į sieną spec. gelžb. elementai,jie gali užšalti., nuosvyriniai-įrengiami atlenkiant stogo skardą, dengiančią karnizinę dalį.Latakas tvirtinamas kabliais prie grebėstų. Lietvamzdž. daromi iš cinkuotos skardos.

95. Stogų įrengimo žiemai ypatumai.Darbų sauga. Ruloninių medžiagų dangą reikia įrengti , esant lauko temp. ne žemesnei kaip –200C. Naudojant karštas mastikas, priklijuojamas 1 rulon. dangos sluoksnis, atšilus orui-

kiti.Negalima klijuoti sningant, esant dideliam rūkui ir kt. sąlygoms, kuriomis pagrindas l. drėgsta. Žiemą rulon. medž. galima klijuoti ant šviežiai pakloto asfaltbetonio, iš anksto paruoštų išlyginamųjų cemen.-

smėlio sluoksnių ir ant surenkamojo pagrindo. Prieš klijuojant, reikia nuo pagrindo nuvalyti sniegą, ledą, atšildyti iki teigiamos temperatūros ir išdžiovinti.. D.Sauga Darbininkai, ruošiantys mastikas ir rulonines medž., privalo turėti spec. aprangą, apsauginius akinius ir respiratorius ..

. Dirbdami ant stogo, darbinink. privalo dėvėti darbo rūbus, avalynę ir apsijuosti apsaug. diržus. Esant blogam orui ant stogo dirbti draudžiama.

96. Stogų dengimo kokyb. darbų priėmimo reikalav. Įrengiant stogų dangas iš ruloninių ir mastikinių medž., tarpinis tikrinimas ir priėmimas atliekamas atskiriems užbaigtiems elementams ir visai stogo dangai priimti.

Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą naudotos medž., nuolydis, vandens surinkimo šulinėliai ir pan.. Vienetinių medž.

stogo danga turi glaudžiai priglusti prie grebėstų.. Vandens nelaidumas tikrinamas po lietaus. Įrengiant rulonines dangas, atliekamas visų denginio elementų tarpinis tikrinimas bei jų priėmimas. Stogo dangos priėmimas įforminamas aktu, išduodant užsakovui garantinį pasą.

98. Dažymo darbų pagr. principai. Priklausomai nuo pastato paskirties ir apdailai keliamų reikalav. dažymas skirstomas į 3 kategorijas:

1)Paprastasis dažymas-dažomos sandėlių, kai kurių pramoninių, laikinų ir pagalb. pastatų patalpos.2)Pagerintas daž.-taikomas, dažant gyven., visuomen., pramonin. pastatų ir įrenginių patalpas.3) Aukštos kokyb. daž.-

dažomos unikalių (teatrų, klubų ir kt), pramonin. pastatų patalpos,kurios t.b. labai švarios. Daž. darbai susideda iš šių pagrind. procesų:dažų gaminimo, paviršių paruošimo ir dengimo dažais.

Dažų medž. skirstomos į pigmentus, rišikliu, užpildus ir pagalb.

medž.(skiediklius, užpildus). Dažai skirstomi į vandeninius , nevandenin.

emulsinius

Dažom. paviršius t.b. pakankamai išdžiūvęs.Ruošiant dažyti paviršius, atliekamos šios operacijos: nulyginamas paviršius, praraižomi plyšiai, išpjaunamos šakos ir smalingos vietos, po to paviršiai nuvalomi, gruntuojami, glaistomi. Paruoštų paviršių dažymo technologija, mechanizmai ir įrankiai parenkami, atsižvelgiant į tai, kokie paviršiai dažomi ir kokie dažai naudojami. Dažymo darbams naud. pastoliai, paklotai, staliukai, bokštai, lopšiai ir kt. priemonės.f

99. Tinko darbų pagr. principai. Plytų mūro, betoninių, metalinių, medinių ar kitokių konstrukcijų paviršių dengimas vienu ar keliais skiedinio sluoksniais vad. tinkavimu.Tinkai būna:Paprastu Specialus, Dekoratyviniu.

Prastas tinkas daromas iš dviejų skiedinio sluoksnių:paruošiamojo ir išlyginamojo. Pagerintu tinku tinkuojamos gyven. ir visuomen. masinės statybos pastatų patalpos. Labai geras tinkas naudojamas unikaliuose pastatuose.

Kartais tikslinga naudoti sausus mišinius-cementiniai ir kalkiniai, kai tinkuojama su pertraukomis. Tinkavimui naudojami rankiniai tinkav.

įrankiai, kontroliuojama rankiniu būdu-svambalu, gulščiuku, kampainiu ir kt. Tinko darbams naudojami pastoliai, staliukai, lopščiai, bokštai ir kt.

Paviršiai t.b. atidžiai paruošti, nes nuo to priklauso tinko sluoksnio sukibimas su jais. Tinkuoti galima ne žemesnėje kaip +5oC.Tinkuojama rankiniu arba mechanizuotu būdu.

Tinko darbams atliekama kokyb. kontrolė , ją kontroliuoja meistras, darbų vykdyt. Kiekvienas tinko sluoksnis turi būtų daromas tik po to,kai sustingsta ankstesnysis. Tinke neturi būti plyšių, įdubimų ar iškilimų.

Turinys

1. Sp technoligijos ryšys su kitais dalykais

2. Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai ir proc.užsakovo , gen rangovo, sub. rangovo sąmprata

3. Dokumentac. pildoma statybvietėje

4. Stat. darbininkai ir jų darbo organizavimas

5. Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai

6. Techno- ekonominiai rodikliai

7. Stat. Technologijos proj. reikšmė, sudėtis

8. Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis

9. Darbo sąnaudų skaičiavimas

10. Srauto principai

11. Transporto reikšmė

12. Stat. krovinių klasifikavimas

13. Geležinkelio transportas

14. Automobilinis transport.

15.Nepertraukiamo transp. organizavimas

16.Pakrovimo – iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas

17. Pakrovimo-iškrov. darbų sauga

18. Iškasų ir tranšėjų šlaitų įrengimas

19. Gruntų kasimas buldozeriais

20. Grunto kasimas skreperiais

21. Grunto tankinimas

22. Kasimas ekskovat. tiesioginiu kaušu

23. Grunto kasimas atvirkš. kaušu ekskovat.

24. Grunto gręžimo būdai

25. Grunto sprogdinimo procesai

26. Žemės darbų vykdymas žiemą

27. Grunto apsaugos nuo įšalimo būdai

28. Sušalusių gruntų purenimas

29. Sušalusio grunto atšildymas

30. Darbo sauga vykdant žemės darbus

31. Poliai

32. Poliakalės darbo vietos organizav.

33. Polių kalimas ir kokyb. kontrolė

34. Grunte betonuojamų darbų įrengimo technologijos

35. Monolitinio betono ir GB darbų svarba

36. Klojinių paskirtis, klasifikacija

37. Klojinių parinkimo ir apyvartumo sąmprata

38. Armatūros rūšys

39. Neįtemtų kostruk. armavimas

40. Armatūros rinkimo principai

41. Armatūros įtempimas, įtemp. konstr. armavimas

42. Betono mišinio gamyba

43. Betono mišinio transportav.

44. Betono mišinio padavimas į klojinius

45. Betono mišinio klojimas ir tankinimas

46. Darbo siūlių įrengimas

47. Duotos konstr. betonavimo ypatumai

48. Betonuojamų konstr. priežiūra ir klojinių nuėmimas

49. Spec. betonavimo būdai

50. Betonavimo neigiam. temp. būdai

51. Dirbtiniai betono šildymo būdai

52. Darbų kokyb. kontrolė

53. Betonavimo darbų sauga

54. Mūro darbų reikšmė, mūro rūšys

55. Mūrinio elementai, taisyklės

56. Medž. mūro darbams

57. Mūrinių rišimo sistemos mūrijimo nuoseklumas

58. Mūrijimo operac. įrankiai, priemonės

59. Vientisas mūras

60. Palengvinto tipo sienų mūrijimas

61. Pastolių ir klotinių įrengimas

62. Darbo vietų organizavimas

63. Grandžių ir brigadų sudėtis

64. Mūrijimas žiemą

65. Mūro darbų kokyb.

66. Mūro darbų sauga

67. Matavimų įranga(Stropavimas)

68. Konstrukc. statymo metodai

69. Konstrukc. laikinimas tvirtinimas

70. Kranų parinkimas

71. Surenkamų konstr. jungimas ir sandūrų irengimas

72. Pamatų montavimas

73. 1-aukščių ir daugiaaukšč. Pastatų kolonų montavimas

74. Sijų, santvarų ir plokščių montavimas

75. Montavimo darbų sauga

76. Montavimo leistinos nuokrypos

77. Grindų įrengimo bendrieji reikalavimai

78. Pagrindų ruošimo principai

79. Mozaikinių grindų įrengimas

80. Plytelinių grindų įrengimas

81. Lentinių ir parketinių grindų įrengimas

82. Šilum. izoliac. svarba ir rūšys

83. Antikoroziniai darbai

84. Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai

85. Šilum. izol. įrengimo kokyb. kontrolė, darbų sauga

86. Bendros žinios apie apsaug. dangas ir stogus

87. Rulon. stogų dangų įrengimas

88. Stogų dengimas prilyd. medž.

89. Plėvel. stogo dangų įrengimas

90. Izol. paviršių įrengimas

91. Stogų dengimas banguotais lakštais

92. Stogų dengimas čerpėmis

93. Stogų dengimas skarda

94. Atmosf. vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, jų įrengimas

95. Stogų įrengimo žiemą ypatumai. D. Sauga įrengiant stogus

96. Stogų dengimo kokyb. ir darbų priėmimo reikalavimai

97. Stalių darbai

98. Dažymo darbų pagrind. principai

99. Tinko darbų pagrind. principai