Gamybinės praktikos ataskaita

ĮŽANGA

Nuo birželio17 iki rugpjūčio 19 dienos aš atlikinėjau praktiką AB “Šilutės baldai” medienos apdirbimo ceche. Praktikos metu dirbau cecho technologo, apskaitininkės bei laborantės darbus. Dirbant susipažinau su technologiniu procesu, vedžiau į cechą atvežamų lentų bei ruošinių apskaitą, taip pat į kitus cechus išvežamos produkcijos apskaitą, susipažinau su įmonėje naudojamais medienos pjovimo įrankiais ir įrengimais.
AB “Šilutės baldai”- viena didžiausių baldų įmonių šalyje, turinti senas baldų gamybos tradicijas. Fabriko įkūrimo data – 1890 m. Tuomet buvo atidaryta medžio apdirbimo įmonė – lentpjūvė. 1958 m. pastatytas pirmasis baldų gamybos cechas irr pradėti gaminti pirmieji nesudėtingi baldai – virtuvės baldai: spintelės ir taburetės. 1970 m. pagamintas pirmasis virtuvės baldų komplektas “Laumė”. Prieš keletą metų pradėtas naujas įmonės veiklos etapas. AB “Šilutės baldai” gamina per 300 įvairių pavadinimų gaminių tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms. Baldų gamybai naudojama beržo, alksnio bei pušies mediena, MDP, MPP ir MDF plokštės, kurios dengiamos natūraliu buko, ąžuolo, uosio, pušies, vyšnios, riešuto, klevo ir kt. lukštu. Faneruoti paviršiai dengiami įvairios paskirties laku bei emaliu.
1998 m. AB “Šilutės baldai” buvo suteiktas sėkmingiausiai dirbusios įmmonės garbės diplomas, gautas tarptautinis kokybės valdymo sertifikatas ISO 9001. 2001 m. įmonėje sertifikuota “Aplinkos apsaugos vadybos sistema” pagal ISO 14001 standarto reikalavimus.Investicijos į gamybos proceso pagerinimą visuomet buvo ir yra įmonės prioritetas. Daugiau gamindama bei siekdama aukštos gaminių kokybės, nuo 1997 m. iki 2001 m. be

endrovė įsigijo naujų gamybinių rengimų už 9,823 mln. Lt. Vien nuo šių metų pradžios į gamybą investuota 3,1 mln. Lt. Įrengimai pagaminti pagal įmonės užsakymą Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje. Šios investicijos leido žymiai padidinti gamybos ir pardavimo apimtis.
AB “Šilutės baldai” yra viena iš didžiausių stalų gamintojų Baltijos šalyse. Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su keturiais pagrindiniais partneriais. Tai UAB “Klaipėdos baldų prekyba” Lietuvoje, “SODIM” Belgijoje, “VIERHAUS” Vokietijoje bei “IKEA” Švedijoje. Šiems partneriams gaminamas skirtingas baldų asortimentas. Vidaus rinkoje prekiaujama per UAB “Klaipėdos baldų prekyba” firmines parduotuves didžiausiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu pagaminamos produkcijos vidaus rinkoje parduodama 7%. 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Pramonininkų Konfederacija virtuvės baldus “Delta” pripažino geriausiu metų gaminiu. 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Pramonininkų Konfederacija įmonę apdovanojo sėkmingai dirbančių įmonių nugalėtojo garbės diplomu.

1.MEDIENOS PJOVIMO ĮRRANKIŲ ŪKIO ANALIZĖ

1.1.Pjovimo įrankių ūkio organizavimas įmonėje

AB “Šilutės baldai” medienos apdirbimo ceche įrankiai medienos apdirbimui nėra gaminami. Ceche atliekamas tik jų galandimas. Įrankių apskaitą veda cecho viršininkas ir vyr. Meistras. Greitai sudylantys, lūžtantys, nebrangūs įrankiai nedideliais kiekiais sandėliuojami ceche, rečiau keičiami, brangūs įrankiai baigiantis jų patvarumo periodui yra užsakomi ir parvežami iš centrinio įmonės sandėlio.
Dauguma specifinių medienos apdirbimo įrankių (pvz.: frezos) parenkamos iš specialių katalogų. Vyr. meistras parašo paraišką tam įrankiui gauti, kuri perduodama į “Tiekimo skyrių”. Šiame skyriuje yra užsakomos vi

isos medienos apdirbimui būtinos priemonės. Po užsakymo gauti įrankiai sandėliuojami centriniame įmonės sandėlyje. Iš čia, surašius spec. aktus jie vežami į cecho sandėlį ir sandėliuojami kol neprireikia gamyboje.

1.2.Įrankių paruošimas darbui ir remontas

Ruošiant darbui galandimo įrankius svarbiausia įsitikinti ar įrankis neįtrūkęs, būtina apžiūrėti jų išorinį paviršių. Galandimo paviršiaus kokybei didelę įtaką turi galandimo įrankių subalansuotumas, abrazyvinių dalelių kiekis įrankio paviršiuje ir kt.. Būtina tinkamai parinkti darbo režimą. Parinkus netinkamą režimą, galandimo įrankis nepasigalanda.

Paruošiant darbui diskinius pjūklus yra įvertinama disko plokštumos ir įtempimo būklė. Diskas iškalamas arba valcuojamas, jeigu yra defektinių vietų – jos ištaisomos. Diskinio pjūklo plokštumos yra įvertinamos dviem rodikliais – disko tiesumu ir ašiniu mušimu. Disko tiesumas matuojamas kontroline liniuote ir tarpumačiu, o ašinis mušimas indikatoriumi, specialiame stende.
Galandant diskinius pjūklus laikomasi šių reikalavimų:
1. Po galandimo visų dantų profiliai išlieka nepakitę, t.y. išlaikomas pastovus žingsnis, dantų aukštis, kampai ir kiti parametrai.
2. Visų dantų viršūnės turi būti viename apskritime.
3. Dantų tarpdantės – tolygiai suapvalintos, neturi būti smailių kampų.
4. Po galandimo dantų viršūnės negali būti pamėlynavusios, jos turi būti be užvartų ir kitokių defektų.
Frezos prieš darbą yra balansuojamos. Galimi du balansavimo būdai: statinis ir dinaminis. Statinio balansavimo būdu yra išlyginamos jėgos, veikiančios besisukančią frezą. Dinaminis balansavimas yra žymiai tikslesnis už statinį. Dinaminio balansavimo metu galima išsverti ne tik jėgas, be

et ir momentą.
Galandant uždedamą frezą pagal priekinį danties paviršių, jį įtvirtiname įtvare arba galandimo staklių centruose. Galandant kotinę frezą, jį tvirtiname dalijimo galvutės spyruokliuojančioje įvorėje. Prieš galandant galandimo įrankio paviršius profiliuojamas įvertinant frezos griovelio spindulio dydį. Galandimo įrankio darbinis paviršius nustatomas lygiagrečiai frezos ašiai.Jeigu frezos danties nugarėlė kreiva, tai galandamas priekinis danties paviršius. Jei danties nugarėlė tiesi, tai galima galąsti danties priekinį ir užpakalinį paviršius.
Obliavimo peiliai prieš montavimą staklėse yra patikrinami ar tinkami darbui. Jei reikia peiliai yra galandami. Obliavimo peiliai galandami išėmus iš veleno ar galvutės ir jų neišėmus. Praktikoje plačiau naudojamas galandimas išėmus peilius iš peilių veleno ar galvutės. Pagalandus peilius, ašmenis reikia pataisyti švelniu galąstuvu pašalinant šerpetas. Obliavimo peilius periodiškai reikia balansuoti.
Grąžtai prieš montuojant juos staklėse yra galandami. Prieš galandant grąžtai 3-4val mirkomi karštame sodos tirpale arba 10-15 min. 10.12% koncentracijos amoniako tirpale tam, kad nuvalyti ant jų susikaupusius visus nešvarumus. Galandimas yra sėkmingas jei po galandimo yra išlaikomas pastovus užpakalinis kampas, viršūnės kampas, pagrindinių briaunų simetriškumas.
Šlifavimo juostos yra klijuojamos. Pirmiausia atpjaunama reikiamo ilgio juosta. Viename juostos gale specialiose staklėse deimantiniais diskais nušlifuojami abrazyviniai grūdeliai. Juostos galai nušlifuojami kampu. Nušlifuoti juostos galai sutepami klijais ir suklijuojami. Šlifavimo kokybė ir našumas priklauso nuo to, ar tinkamai parinkta šl
lifavimo juosta ir šlifavimo režimas.
Juostiniai pjūklai prieš montuojant juos staklėse yra patikrinami ar nėra įtrūkimų ir ar nėra nepamėlynavę pjūklo dantys. Šie pjūklai remontuojami tada, kai jie darbo metu įtrūksta arba visai nutrūksta. Įtrūkti juosta gali dėlto, kad netaisyklingai sumontuoti pjūklo skriemuliai, pjūklo skriemuliai muša, pjūklas perdaug įtemptas, pjūklas per storas pagal esamą pjūklo skriemulio skersmenį, per didelė pjaustomos medžiagos pastūma ir t.t.
Jei pjūklo įtrūkis nedidesnis kaip 10-15 pjūklo pločio, tai įtrūkį galima lokalizuoti išgręžiant 1.5-2.0 mm skersmens skylutę įtrūkimo pabaigoje. Jei įtrūkis didesnis, pjūklą reikia nutraukti ir iš naujo sulituoti.
Tekinimo peiliai, turintys vieną nuožulą, galandami pagal užpakalinį paviršių, turintys dvi nuožulas – pagal priekinį ir užpakalinį paviršių universaliose galandimo staklėse.

1.3. Įrankių montavimas staklėse

Pjūklo sumontavimo tikslumas turi daug įtakos pjaustymo kokybei ir pjūklo ilgaamžiškumui.
Tvirtinant staklėse diskinius pjūklus būtina, kad pjūklas būtų gerai įtvirtintas ant veleno ir statmenas jo ašiai. Pjūklo sukimosi ašis turi sutapti su veleno sukimosi ašimi. Pjaustant išilgai pluošto, 10-15 mm atstumu turi būti prapjovos praplatinimo peilis. Jei naudojami D>400 mm pjūklai, yra montuojamos šoninės kreipiamosios, apribojančios pjūklo ašies nuokrypį. Pjūklo dantų išsikišimas virš pjaustomo ruošinio turi būti ne didesnis kaip 10-20 mm.
Frezos yra tvirtinamos paprastuoju būdu – freza užmaunama ant veleno ir tarp žiedų suveržiama veržle. Veržlės užsukimo kryptis turi būti priešinga veleno sukimosi krypčiai. Kotinės frezos yra tvirtinamos laikiklyje ekscentriškai. Ekscentriškai tvirtinant kotinę frezą užtikrinamas pastovus lizdo plotis, nors freza ir dyla. Norint tiksliai nustatyti frezą laikiklyje reikia naudotis jo gale įtaisyta skale su frezos ašmenų padėties atžyma.
Montuojant juostinį pjūklus staklėse jis turi būti įtemptas pakankama jėga, užtikrinančia stabilų pjūklo darbą. Montuojant pjūklas uždedamas ant skriemulių ir įtempiamas įtempimo mechanizmu. Siekiant sumažinti juostos šoninį išlinkimą ir slopinti rezonansinius švytavimus, montuojami pjūklo viršutinis ir apatinis nukreipimo mechanizmai.
Obliavimo peiliai turi būti tvirtai įtvirtinti ir gerai prigludę prie veleno ar galvutės žiaunų. Peilio ašmenys virš prispaudimo pleišto turi būti išsikišę ne daugiau nei 2 mm. Visų peilių ašmenys turi būti vienodai nutolę nuo veleno centro. Sumontavus peilius, montavimo tikslumas tikrinamas naudojant kontrolinį tašelį, indikatorių, šablonus.

1.4. Įrankių tarnavimo laikas

Įrankių tarnavimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, t.y. nuo apdirbamos medžiagos, darbo rėžimo, iš kokios medžiagos pagamintas įrankis, taisyklingo galandimo, įrankių darbo laiko tarp dviejų galandimų parinkimo ir k.t. Labai svarbus įrankių patvarumą lemiantis veiksnys yra veikiančios pjovimo paviršių jėgos. Mažinant šias jėgas, t.y. taisyklingai parinkus kampinius parametrus ir pjovimo rėžimą, galima labai prailginti įrankių tarnavimo laiką. Tai taip pat galima padaryti taisyklingai parenkant pjoviklio medžiagą, gerai galandant ir suvedant peilių ašmenis.
AB “Šilutės baldai” medienos apdirbimo ceche dažniausiai keičiami grąžtai (kas 0.5-1 mėn.). Juostinis pjūklas susidėvi apytiksliai per pusę mėnesio. Frezos peiliukai, dirbantys sunkesnėm sąlygom (pvz.: apdirbantys suklijuotas detales), keičiami kas 1-2 mėn., o šakų lopymo frezos tarnauja beveik ištisus metus. Obliavimo peiliai susidėvi per pusantro – šešis mėnesius. Diskinėms daugiapjūklėms staklėms naudojami diskiniai pjūklai keičiami kas 4 mėn., o skersinio lentų pjovimo diskiniai pjūklai – kas 3 mėn.

1.5. Galandimo patalpų planas ir galandimo staklių principinės schemos

1. ТУПА 7. Universalios staklės, skirtos skersiniam diskinių pjūklų be kietlydinio plokštelių galandimui. Gali būti skirtos ir išilginiam galandimui, bet tuomet reikia pakeisti galandimo įrankio padėtį.
1. GRIFO F25 (itališkos). Staklės, skirtos diskinių pjūklų, kurių skersmuo 250-500 mm, galandimui.
2. ТУПА 6. Galandimo staklės skirtos išilginiam diskinių pjūklų be kietlydinio plokštelių galandimui. Galimas ir galandimas skersiniu būdu, tačiau tai nepatogu, nes reikia perversti galvutę.
3. 3M642 ВИТЕБСК. Frezų, peilių galvučių galandimo staklės. Špindelio pasukimu reguliuojamas kampas.
4. ПШЛ2. Dantų karpymo staklės.
5. Staklės figūriniam peilių išpjovimui pagal šabloną.
6. ТУH6-5. Obliavimo peilių galandimo staklės.
7. Metalo kirpimo žirklės, naudojamos 45º kampams iškirpti, skylėm išmušti.
8. 3-ТУH6-5. Peilių galandimo staklės. Iškart galandami keturi peiliai, kad gautųsi vienodo pločio.
9. 3B642. Staklės, frezų bei peilių galvučių galandimui. Glanda iš vidaus ir iš išorės.

GRIFO staklių principinė schema:

ТЧПА 7 staklių, skirtų skersiniam diskinių peilių galandimui be kietlydinio plokštelių ir ТЧПА 6 galandimo staklių, skirtų išilginiam diskinių pjūklų be kietlydinio plokštelių galandimui principinės schemos yra analogiškos.

3M642 ВИТЕБСК staklių principinė schema:

ТЧH6-5. Peilių galandimo staklės.

1.6. Pjovimo įrankių tvirtinimo staklėse principinės schemos

Diskiniai pjūklai, frezos bei peilių galvutės tvirtinant jas staklėse užmaunami ant veleno ir prisukami specialiomis veržlėmis. Jei ant veleno maunami keli diskiniai pjūklai tarp jų dedamos tarpinės, išlaikant reikiamą pjaustomo ruošinio plotį.

Principinė diskinio pjūklo tvirtinimo staklėse schema:

Principinė frezos ar peilių galvutės tvirtinimo staklėse schema:

Principinė grąžto tvirtinimo staklėse schema:

.

Medienos šlifavimo įrankių tvirtinimo staklėse principinės schemos:

Čia 1) varantysis velenas;
2) įtempimo velenas;
3) šlifavimo juosta;
4) prispaudimo mechanizmas;
5) šlifavimo diskas;
6) velenas, prie kurio nejudamai pritvirtintas šlifavimo diskas.

2. MEDIENOS APDIRBIMO STAKLĖS IR ĮRANKIAI

2.1. Skersinio pjaustymo staklės CPA-40

Bendras vaizdas:

Čia 1- pastūmos valdymo pedalas;
2- suporto pakėlimo ir nuleidimo rankenėlė;
3- suporto fiksavimo rankenėlė;
4- elektros variklio ir vietinės ventiliacijos paleidimo ir stabdymo mygtukai;
5- suporto reguliavimo sraigtas;
6- suporto greičio reguliavimo limbas;
7- manometro kranas:
8- suporto laisvosios eigos greičio ribotuvas;
9- elektromagnetas:
10- slėgio reguliavimo hidraulinėje sistemoje sraigtas;
11- suporto darbinės eigos ribotuvas;
12- automatinio išjungimo mygtukai.

Kinematinė schema:

Čia 1 ir 2- kūginiai krumpliaračiai;
3- sraigtas;
4- veržlė;
5 ir 7- rutuliniai guoliai;
6- elektros variklis.

Staklių veikimo principo aprašymas
Atraminis korpusas paslankiai tvirtinamas ant stovo, cilindrinės kolonėlės pagalba. Korpuse esančiuose specialiuose ekscentriniuose pirštuose sumontuota dvylika riedėjimo guolių ,kurie yra ir suporto kreipiamosios. Suportas savo antdėklu remiasi į guolius todėl gali judėti horizontaliai, o kartu su korpusu jis gali kilnotis ir suktis nustatytu dydžiu. Suporto priekyje įtvirtintas elektros variklis, ant kurio veleno užmaunamas diskinis pjūklas. Hidraulinė pavara suteikia suportui judėjimą “pirmyn-atgal”. Staklės valdomos distanciškai – pedalu.

Pagrindiniai CPA-40 staklių duomenys

Didžiausias apdirbamo ruošinio plotis 400 mm
Didžiausias prapjovos aukštis 100 mm
Pjūklo skersmuo 400 mm
Pjovimo veleno sukimosi dažnis 303,5 rad/s
Didžiausias suporto pakilimo aukštis 100 mm
Didžiausias suporto greitis 33 m/min.
Didžiausias suporto dvigubų žingsnių skaičius
(kai žingsnio ilgis 300 mm) 40 žin./min.
Skaičiuojamasis darbinis slėgis hidraulinėje sistemoje 15 kg*s/cm²
Pjūklo stabdymo laikas (nedaugiau ) 6 s
Staklių masė su elektros įrenginiu 550 kg
Staklių masė be elektros įrenginio 441 kg
Gabaritai : ilgis 2300 mm

plotis 790 mm

aukštis 1405 mm

Elektrinių įrenginių charakteristikos

Maitinančio tinklo srovės tipas trifazė kintama
Srovės dažnis 50 hz
Įtampa darbinė 380 V
Elektros variklių kiekis 2 vnt.
Pjūklo elektros variklis:
tipas MDMY-2
galingumas 3,2 kW
kampinis greitis 303,5 rad/s
Siurblio elektros variklis:
tipas AO2-32-6
galingumas 2,2 kW
įvykdymas Φ2
kampinis greitis 97,34 rad/s
Bendras nustatytas elektros variklių galingumas 5,4 kW

Hidraulinių įrenginių charakteristika

Siurblys: tipas Г12-23
Našumas esant didžiausiam slėgiui ir kai kampinis greiti
yra lygus 99,5 rad/s 35 l/min.
Didžiausias darbinis slėgis 65 kg*s/cm
Įsiurbimo aukštis (nedaugiau) 0,5 m
Veleno sukimosi kryptis pagal laikrodžio rodyklę
Masė 9 kg

2.2. Išilginės pjaustymo staklės CML

Tai daugiapjūklės diskinės staklės, naudojamos lentų išilginiam supjovimui į ruošinius. Staklių principinė schema:

Čia 1- diskiniai pjūklai;
2- pastūmos ir prispaudimo ritinėliai;
3- ruošinys;
4- grandininis transporteris.

Staklių veikimo principo aprašymas
Prie staklių dirba du darbininkai: vienas paduoda, o kitas nuima supjautus ruošinius. Įjungus stakles palaukiama, kol pjūklų velenas pasieks pjovimo greitį. Tuomet ant grandininio transporterio dedamas ruošinys, kuris prispaudžiamas ir paduodamas prieš pjovimo įrankius esančiu vienu ritinėliu. Po supjovimo ruošinius prispaudžia du, vienas po kito einantys ritinėliai.
Galimi lentų supjovimo variantai:

2.3. Skersinio pjaustymo staklės (savos gamybos)

Principinė schema:

Čia1) diskinis pjūklas;
2) darbo stalas;
3) ruošinys;
4) nukreipimo liniuotė.

Staklių veikimo principo aprašymas
Pjaustomas ruošinys bazuojamas ant darbo stalo. Prispaudimo mechanizmo nėra, tad ruošinys rankomis prispaudžiamas prie bazavimo liniuotės. Įjungus stakles ir palaukus, kol peilių velenas pasieks darbinį greitį, prispaustas ruošinys su stalu stumiamas peilio veleno link. Atliekamas pjovimas. Supjautas ruošinys su stalu gražinamas į pradinę padėtį.

2.4. Karšto klijavimo presas KM

Preso ir klijų tepimo velenėlių principinės schemos:

Čia 1) atraminė liniuotė;
2) ruošiniai;
3) viršutinė preso plokštė;
4) apatinė preso plokštė;
5) atraminė liniuotė;
6) užpakalinis preso darbo stalas (su ritinėliais);
7) preso plokščių kreipiamosios;
8) priekinis preso darbo stalas;
9) užpakalinis darbo stalas;
10) klijų tepimo velenėliai:
11) indas su klijais;
12) priekinis darbo stalas;
13) klijų tepimo velenėlių kreipiamosios.

Veikimo principo aprašymas
Sutepti klijais ruošiniai dedami ant priekinio darbo stalo 8 ir bazuojami prie atraminės liniuotės 1. sudėjus reikiamą ruošinių kiekį pradedamas presavimas. Įjungus presą priekinis darbo stalas 8 pakyla iki apatinės preso plokštės 4. Tuomet atraminė liniuotė 1 nustumia ruošinius ant apatinės preso plokštės 4. Vėliau ši plokštė su ruošiniais kreipiamosiomis 7 pakyla iki viršutinės preso plokštės3, bet presavimas dar nevyksta. Atraminė liniuotė 5 pradeda presavimą horizontalia kryptimi, o po to ir apatinė preso plokštė 4. Tokioje padėtyje presas būna reikiamą ruošinių suklijavimui laiko tarpą. Baigus presavimą apatinės preso plokštė 4 sugrįžta į pradinę padėtį, o atraminė liniuotė 1 nustumia ruošinius ant užpakalinio preso darbo stalo 6. Nuo čia suklijuoti ruošiniai nuimami ir padedami parai iki visiško susiklijavimo.

Klijų tepimo velenėlių pagrindiniai duomenys
Tepantys ritinėliai yra padengti rūgštims atsparia guma, kurios storis leidžia šlifuoti ritinėlius 6-7 kartus. Ritinėliai yra lengvai ir greitai išardomi. Klijai tepami tiksliai ir vienodai tiek ant dviejų, tiek ant vienos skydo pusės. Specialūs amortizatoriai ant ritinėlių laikiklių kompensuoja storio nukrypimus iki 5 mm. Jie taip pat kompensuoja galimas skydo lygiagretumo nuokrypas.
Klijų bakelis pagamintas iš cinkuoto plieno lakšto užtikrina lygų klijų užtepimą. Bakelis lengvai ir greitai nuimamas valymui.
Apsauginiai įtaisai užtikrina maksimalų operatoriaus saugumą.
Elektrinė dalis sumontuota vandens nepraleidžiančioje dėžėje su distanciniu valdymu bei terminiu jungikliu variklio apsaugai.
Valdymo panelė: “start/stop” mygtukai ir signalinė lemputė; įtampa 24V.

Techniniai duomenys:
Svoris neto 100kg
Gabaritiniai matmenys 700x1500x850
Didžiausias apdirbamo ruošinio plotis 230mm
Ritinėlių skersmuo 150mm
Klijų tepimo greitis 7-45m/min.
Tinklo įtampa 380V
Dažnis 50Hz
Srovės stipris 0.8A
Fazių skaičius 3
Galia 0.18kW

2.5.Keturpusės obliavimo staklės Weining

Staklių principinė schema

Čia 1) ruošinys;
2) darbo stalas;
3) apačios obliavimo freza;
4) antroji dešinio šono obliavimo freza;
5) galiniai pastūmos ir prispaudimo ritinėliai (lygūs);
6) prispaudimo liniuotė;
7) priekiniai prispaudimo ir pastūmos ritinėliai;
8) kairiojo šono obliavimo freza;
9) viršaus obliavimo freza;
10) pirmoji dešinio šono obliavimo freza;
11) prispaudimo ir nukreipimo ritinėlis.

Staklių veikimo principo aprašymas
Staklės skirtos ruošinių 1 obliavimui iš keturių pusių. Ruošinys bazuojamas ant darbo stalo 2 ir prispaudimo liniuotės 6. Rifliuoti ritinėliai 7 stumia ruošinį link apačios obliavimo frezos 3. Ritinėlis 11 spaudžia ruošinį prie prispaudimo liniuotės ir šoninės obliavimo frezos 10. Toliau judant ruošiniui nuobliuojamas kitas jo šonas freza 8. Atliekamas pakartotinas šono frezavimas freza 4. Obliavimas baigiamas viršaus frezavimu freza 9. Ruošinys iš pjovimo zonos pašalinamas lygių ritinėlių 5 pagalba.

2.6. Šlifavimo kalibravimo staklės SbF

Staklių principinė schema:

Staklių veikimo principo aprašymas
Šiose staklėse vietoj pjovimo įrankio naudojamos trys begalinės šlifavimo juostos. Didžiausias leistinas apdirbamo ruošinio plotis 1100 mm. Didžiausias galimas apdirbamo ruošinio aukštis 160 mm, o mažiausias – 3 mm. Ruošinio padavimo greitis 5/10m/s.
Ruošinys į šlifavimo zoną paduodamas grandininiu transporteriu. Jo pastūmą palengvina bei prispaudimo funkcijas atliekantys priekinis ir užpakalinis ritinėliai.
Reikiamas juostų įtempimas gaunamas pakeliant ar nuleidžiant viršutinius skriemulius.

2.7. Šakų lopymo automatas Alomat

Staklių principinė schema

Čia 1) šakos išgręžimo freza;
2) klijų įpilimo vamzdelis;
3) lopo išgręžimo grąžtas ir presavimo vamzdelis;
4) nukreipimo liniuotė;
5) lopomi ruošiniai;
6) darbo stalas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Ant stalo 6 bazuojamas ruošinys, iš kurio daromi lopai, Jis padedamas po vamzdelio pavidalo grąžtu 3 ir iš gręžiamas lopas, kuris pasilieka grąžto viduje. Lopomas ruošinys 5 ant darbo stalo dedamas 6 taip, kad šaka būtų po grąžtu 1. Šis grąžtas išgręžia šaka tokiu pačiu skersmeniu, kaip grąžtas 3 – lopą. Tuomet ruošinys 5 perstumiamas žingsniu taip, kad išgręžta šaka atsidurtų po grąžtu 3. Į išgrąžą pro vamzdelį 2 įpilama klijų ir įpresuojamas lopas. Šakos lopymo operacija baigta.

2.8. Reismusinės staklės CP6-7

Bendras vaizdas

Čia 40) apatinių pastūmos ritinėlių reguliavimo rankenėlė;
41) stalo fiksavimo rankenėlė;
42) rankinio stalo perstūmimo rankenėle;
44) rankenėlė vertikaliam galandimo suporto reguliavimui;
45) sraigtas galandimo suportui reguliuoti;
46) apsaugų reguliavimo rankenėlė;
47) peilių veleno įjungimo mygtukas;
48) bendras mygtukas “stop”;
49 ir 50 pastūmos reguliavimo mygtukai “ paleidimas” ir “stop”;
51 ir 52 automatinio stalo reguliavimo mygtukai “aukštyn” ir “žemyn”;
53) apšvietimo jungiklis;
54) tinklo jungiklis;
55) jungiklis “pjovimas”-“galandimas”;
56 ir 57 galandimo suporto valdymo mygtukai “pirmyn” ir “atgal”;
58) pastūmos greičio reguliavimo rankenėlė;
59) variatoriaus valdymo rankenėlė;
60) jungiklis “stalas įjungtas/išjungtas”

Kinematinė schema

Staklių principinė schema

Čia 1) apdirbamas ruošinys;
2) užpakalinis pastūmos ir prispaudimo ritinėlis;
3) peilių galvutė;
4) priekinis pastūmos ir prispaudimo ritinėlis;
5) priekinis darbo stalas;
6) užpakalinis darbo stalas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Apdirbamas ruošinys 1 dedamas ant darbo stalo 5. Ritinėlis 4 (dažniausiai būna rifliuotas) atlieka ruošinio prispaudimo ir pastūmos funkcijas. Jie stumia ruošinį link peilių galvutės, kuri nuobliuoja ruošinį. Toliau judėdamas ruošinys patenka po pastūmos ritinėliu 2 (lygus paviršius) ant darbo stalo 6. Operacija baigta.

Pastūmos palengvinimui, ypač drėgnų ruošinių, darbo stale įmontuoti du pastūmos ritinėliai. Jie gali virš darbo stalo pakilti iki 5 mm. Taip sumažinama trintis tarp ruošinio ir darbo stalo ir sumažėja energijos sąnaudos pastūmai.

Tam, kad ruošiniai nusiobliuotų kuo lygesnio paviršiaus, būtina, kad ant užpakalinio pastūmos ritinėlio 2 nebūtų dulkių, nuobliuotų drožlių. Siekiant šito išvengti virš peilių galvutės sumontuota ventiliacinė nutraukimo sistema.

Pagrindiniai staklių duomenys

Gabaritiniai matmenys 1100x1400x1500 mm
Staklių masė 1700 kg
Didžiausias apdirbamo ruošinio plotis 630 mm
Didžiausias apdirbamo ruošinio storis 200 mm
Mažiausias apdirbamo ruošinio storis 5 mm
Mažiausias apdirbamo ruošinio ilgis 380 mm
Didžiausias nupjaunamo sluoksnio storis 5 mm
Peilių veleno sukimosi dažnis 5000 min.ˉ¹
Pjovimo skersmuo 130 mm
Pjovimo greitis 33.5 m/s
Peilių skaičius peilių galvutėje 4
Pastūmos greitis (nepakopinis reguliavimas) 8÷24 m/min.
Mechaninio stalo perstūmimo greitis 0.125÷0.375 m/min.
Peilių veleno elektros variklio:

Galia 7.5 kW

Sukimosi dažnis 2910 min.ˉ¹
Pastūmos mechanizmo elektros variklio:

Galia 1,1 kW

Sukimosi dažnis 1400 min.ˉ¹

2.9. Lyginimo staklės CФ-6

Staklių principinė schema

Čia 1) nukreipimo liniuotė;
2) apdirbamas ruošinys;
3) priekinis stalas;
4) peilių galvutė su dviem peiliais;
5) užpakalinis stalas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Apdirbamas ruošinys 2 bazuojamas ant priekinio darbo stalo 3 prie bazavimo liniuotės 1 ir stumiamas link peilių galvutės 4. Pastūma ir prispaudimas atliekami rankomis, todėl obliuojant siaurus, plonus trumpus ruošinius, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, naudojama pastūmos liniuotė. Priekinį darbo stalą 3 galima judinti aukštyn-žemyn, priklausomai nuo to, kokio storio sluoksnį reikia nuobliuoti.

2.10. Kojaryšių griovelių pjovimo staklės (savos gamybos)

Staklių principinė schema

Čia 1) apdirbamas ruošinys;
2) bazavimo liniuotė;
3)darbo stalas;
4) diskinis pjūklas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Apdirbamas kojaryšis 1 bazuojamas ant darbo stalo 3 prie bazavimo liniuotės 2. Pastūma ir prispaudimas atliekami rankomis. Ruošinys, kartu su stalu, stumiamas link diskinio pjūklo 4. Išpjovus griovelį stalas kartu su ruošiniu grąžinamas į pradinę padėtį.
Šiose staklėse diskinis pjūklas pritvirtintas žemiau darbo stalo ir iškilęs virš jo tiek. Kokio gylio turėtų būti kojaryšio griovelis. Diskinis pjūklas ir atitinkamai jo daroma prapjova parenkamas pagal tai, koks turi būti kojaryšio griovelio plotis.

2.11. Gręžimo staklės Vitap

Staklių principinė schema:

Čia 1 ir 4 horizontalios (kraštų) gręžimo galvutės;
2) prispaudimo mechanizmas;
3) apdirbamas ruošinys;
5) ruošinio bazavimo kreipiamosios;
6) vertikalios gręžimo galvutės.

Staklių veikimo principo aprašymas
Dešinioji ruošinio bazavimo kreipiančioji 5 kartu su horizontalia gręžimo galvute 4 bei prispaudimo mechanizmu 2 nustatomi atstumu, lygiu ruošinio ilgiui ( arba pločiui). Tuomet tarp kreipiamųjų 5 dedamas ruošinys 3. Gręžimo procesas pradedamas kojinio pedalo paspaudimu ir ruošinys prispaudžiamas mechanizmu 2. Pirmiausia gręžia horizontalios galvutės 1 ir 4, judėdamos link ruošinio 3. Joms sugrįžus į pradinę padėtį gręžia vertikalios gręžimo galvutės 6. Pastarosioms sugrįžus į pradinę padėtį atsileidžia ruošinio prispaudimo mechanizmas ir ruošinį galima išimti iš staklių. Į gręžimo galvutes įstatomi reikiamu žingsniu bei reikiamas skaičius grąžtų.

Pagrindiniai staklių duomenys
Atstumas tarp špindelių 32 mm
Atstumas tarp vertikalių gręžimo galvučių

Mažiausias 96 mm

Didžiausias 2500 mm
Elektros variklių galia 2,5 ir 1,8+1,8 kW
Špindelių sukimosi greitis 2800 min.ˉ¹
Įgręžimo gylis 70 mm
Gabaritiniai staklių matmenys 3800x1400x1600 mm

2.12. Gręžimo staklės Star 54

Staklių principinė schema

Čia 1) darbo stalas;
2) apdirbamas ruošinys;
3) prispaudimo mechanizmas;
4) horizontali gręžimo galvutė;
5) vertikali gręžimo galvutė.

Staklių veikimo principo aprašymas
Tai pusiau automatinės gręžimo staklės, skirtos mažų ir vidutinių ruošinių gręžimui vertikalia ir horizontalia krytimis. Galimi gręžimo ciklai: tik vertikalus gręžimas; tik horizontalus gręžimas; vertikalus ir horizontalus gręžimas kartu.
Atliekant ir vertikalų, ir horizontalų gręžimą valdymo pulte įjungiami atitinkami mygtukai. Tuomet ant darbo stalo 1 bazuojamas ruošinys 2. Paspaudus kojinį pedalą hidraulinėje sistemoje kyla slėgis ir nusileidžia ruošinio prispaudiklis 3. Užfiksavus ruošinį įsijungia vertikalaus gręžimo variklis ir galvutė 5 ima judėti į viršų, tuo pačiu gręždama ruošinį. Pasiekus atramėles baigiamas vertikalus gręžimas ir galvutė grįžta į pradinę padėtį, vertikalaus gręžimo variklis išsijungia. Toliau seka horizontalus gręžimas: įsijungia horizontalios galvutės variklis ir ji pradeda judėti link ruošinio. Išgręžus skyles galvutė grįžta į pradinę padėtį ir jos variklis išsijungia. Operacija baigta.
Būtina viso gręžimo metu laikyti nuspaustą pedalą. Jį atleidus ruošinio prispaudimo hidraulinėje sistemoje krenta slėgis ir ruošinys paleidžiamas. Tuomet automatiškai stabdomas gręžimo procesas.

Pagrindiniai staklių duomenys
Špindelių skaičius 27+27
Atstumas tarp špindelių 32 mm
Atstumas tarp pirmo ir paskutinio špindelio 832mm
Įgręžimo gylis 70 mm
Stalo matmenys 1062x865mm
Apdirbamo ruošinio matmenys
Didžiausi 3000x900x70mm
Mažiausi 200x60x10 mm
Špindelių sukimosi greitis 2800 min.ˉ¹
Elektros variklių galia 2,5 ir 2,5kW
Slėgis 6-8 ATM
Svoris 450kg
Gabaritiniai staklių matmenys 1112x895x1300 mm

2.13. Gręžimo staklės Diubė

Staklių principinė schema;

Čia 1) gręžimo galvutė;
2) prispaudimo mechanizmas;
3) apdirbamas ruošinys;
4)darbo stalas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Šios staklės yra skirtos ruošinių sugręžimui iš dviejų pusių horizontalioje plokštumoje. Ruošinys 3 bazuojamas ant darbo stalo 4. Prieš prasidedant gręžimui nusileidžia ruošinio prispaudimo mechanizmas 2, kuris stabiliai užfiksuoja ruošinį ant darbo stalo. Gręžimo operacija atliekama grąžtų galvutei, su besisukančiais grąžtais, judant link ruošinio. Išgręžus reikiamo gylio skylutes galvutė grįžta į pradinę padėtį. Tuomet ją galima pasukti 45º kampu ir gręžti kitą ruošinio plokštumą.

2.14. Juostinės pjovimo staklės

Staklių principinė schema:

Čia 1) apdirbamas ruošinys;
2) juostos kreiptuvas;
3) viršutinis skriemulys;
4) juostinis pjūklas;
5) darbo stalas;
6) apatinis skriemulys.

Staklių veikimo principo aprašymas
Prieš pradedant darbą su staklėmis būtina įsitikinti, ar pakankamai įtemptas pjūklas 4. Pjūklo tempimas atliekamas keičiant skriemulio 3 padėtį. Staklėse įmontuotas dinamometras, tad juosta tempiama, kol dinamometras rodo reikšmę, atitinkančią uždėto pjūklo juostos pločio reikšmę. Atliekant pjūklo įtempimą taip pat sureguliuojama, kad pjūklo dantys būtų išsikišę nuo gumuoto skriemulio krašto.
Prieš pjovimą taip pat būtina nustatyti juostos kreiptuvą 2 maksimaliu atstumu (5-6mm) nuo medžiagos, kuri bus pjaunama.
Apdirbamas ruošinys 1 bazuojamas ant darbo stalo 5. Ruošinio pastūma bei prispaudimas atliekamas rankomis. Pjaustant plonus ar apvalius ruošinius, kai rankos atsiduria arti pjūklo, patartina naudoti specialius šablonus ar nukreipimo liniuotes, kad nekiltų pavojus dirbančiojo sveikatai. Baigus pjovimą būtina atlaisvinti pjūklo įtempimą, kad nesideformuotų pjūklas bei gumuotos skriemulių dalys.
Eksploatuojant juostines stakles būtina stebėti pjūklo aštrumą, ar neatsirado įtrūkimų. Atšipusį pjūklą būtina tuoj pat galąsti. Trūkimo atveju yra patartina nugaląsti pjūklą trūkimo vietoje , suspausti ir suvirinti suvirinimo automatu. Blogai suvirinus pjūklą gali atsirasti vibracijos.
Juostiniai pjūklai nutrūksta dėl šių priežasčių: blogo suvirinimo; neteisingo pjūklo lyginimo, dėl ko atsiranda maži įtrukimai juostos danties bazėje; per didelio juostos įtempimo; nešvaraus skriemulių išorinio paviršiaus; nepakankamo juostos aštrumo ar netaisyklingo dantų praskėtimo; netaisyklingo viršutinio skriemulio nustatymo pjūklo atžvilgiu; blogos kokybės juostos medžiagos.

Pagrindiniai techniniai duomenys
Skriemulių skersmuo 600 mm
Darbo stalo dydis 580×680 mm
Pjovimo matmenys (aukšti x plotis) 345×585 mm
Skriemulio paviršiaus plotis 35 mm
Skriemulio sukimosi dažnis 715 min.ˉ¹
Didžiausias/mažiausias juostinio pjūklo ilgis 4460/4390 mm
Didžiausias/mažiausias juostinio pjūklo plotis 30/10 mm
Juostinio pjūklo storis 0.6 mm
Elektros variklio galia 2.2 kW
Gabaritiniai staklių matmenys 1060x630x2060 mm
Masė NETTO 310 kg

2.15. Frezavimo staklės Paolini

Staklių principinė schema:

Čia 1) darbo stalas;
2) kopijavimo pirštas;
3) freza;
4) prispaudimo ir pastūmos mechanizmas;
5) ruošinys;
6) šablonas.

Staklių veikimo principo aprašymas
Šiomis staklėmis atliekamas ruošinių kreivalinijinis frezavimas pagal šabloną. Ruošinys 5 įtvirtinamas ant šablono 6 ir bazuojamas ant darbo stalo 1 taip, kad šablonas remtųsi į kopijavimo pirštą 2. Iš viršaus ruošinys su šablonu prispaudžiamas mechanizmu 4, kuris padeda atlikinėti pastūmą. Spaudžiant šabloną prie kopijavimo piršto freza apijauna ruošinį forma, kuri atitinka šablono formą.

2.16. Kaltavimo staklės

Staklių principinė schema:

Čia 1) apdirbamas ruošinys;
2) freza;
3) darbo stalas;
4) atraminė liniuotė.

Staklių veikimo principo aprašymas
Šiomis staklėmis atliekamas elipsinių kiaurymių išfrezavimas. Ruošinys 1 bazuojamas ant darbo stalo 3 prie atraminės liniuotės 4. Freza 2, besisukdama apie savo ašį, juda link ruošinio. Judėdamas frezos suportas taip pat slankioja kairėn-dešinėn, užduotu žingsniu, kuris atitinka kiaurymės plotį. Išfrezavus reikiamo gylio skylę freza grįžta į pradinę padėtį.
Atliekant frezavimą ruošinys prie darbo stalo laikomas rankomis. Jokių prispaudimo mechanizmų nėra.

2.17. Šlifavimo staklės KEDAS

Staklių principinė schema

Staklių veikimo principo aprašymas
Šiomis staklėmis atliekamas ruošinių šlifavimas iš dviejų pusių, t.y. iš viršaus ir apačios. Šlifavimo juosta užmaunama ant varančiųjų ir varomųjų skriemulių. Ruošinio pastūmą bei prispaudimą atlieka ritinėliai apjuosti begaline šlifavimo juosta. Juostos įtempimas reguliuojamas slankiojant aukštyn-žemyn viršutinius (viršutinėje daly) arba apatinius (apatinėje daly) ritinėlius.

3. TECHNOLOGINIS PROCESAS

3.1.Gaminio technologinis procesas

AB “Šilutės baldai” gaminama įvairi produkcija. Lietuvos rinkai gaminami daugiausiai virtuviniai baldai. Šie baldai taip pat gaminami pagal individualius užsakymus. Bendrovėje dar gaminama gausybė įvairių aukščių bei dydžių stalų, komodų, indaujų. Taip pat gaminamos keleto tipų lovos.
Toliau pateiksiu naujo gaminio – stalo SMALL FALDING TABLE technologinį procesą. Šiuo metu jis dar tik pradedamas gaminti, bet gana dideliais mastais.
STALO SMALL FALDING TABLE MEDINIŲ DALIŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA
Kojų karkasas yra gaminamas iš beržo veislės medienos. Jis susideda iš šių konstrukcinių elementų:
1. tašelių prie stalviršio – 4 vnt.
2. rankenos – 1 vnt.
3. kojų – 4 vnt.
4. vidinio kojaryšio – 1 vnt.
5. išorinio kojaryšio – 1 vnt.
Konstrukcinių elementų gamybos technologija
AB “Šilutės baldai” Medienos apdirbimo ceche rąstų supjovimas į lentas neatliekamas. Visą pjautinę medieną – neapipjautas lentas ir ruošinius –bendrovė perka iš įmonių, užsiimančių lentpjūvyste. Neapipjautos šlapios lentos atvežamos į Medienos Apdirbimo Cecho teritoriją mašinomis. Čia jos iškraunamos autokrano pagalba, panaudojant stropus.Pjautinė mediena atvežama su tarpinėmis, siekiant, kad lentos nesupelytų ir kad būtų kuo mažesnis transportinis drėgnumas. Po to lentos yra kraunamos į rietuves. Krovimas atliekamas lentų rūšiavimo aikštelėje, kartu yra nustatomas lentų kiekis taškavimo metodu, įvertinama medienos kokybės rūšis. Kraunant lentas į rietuves, tarp jų dedamos tarpinės, kurių storis yra 26 mm. Rietuvės būna 1,2 m ir1,7 m pločio, priklausomai į kokio tipo džiovinimo kameras yra kraunamos. Rietuvių gabaritiniai matmenys yra šie: 6000(3000)x1200(1700)x x1200 mm.
Pjautinė mediena ir ruošiniai yra džiovinami “EISENMANN” ir “CAM – 2K” tipo džiovyklose. “EISENMANN” tipo džiovyklose telpa 4050 m neapipjautos medienos, o “CAM – 2K” iki 20 m pjautinės medienos. Pjautinės medienos storis būna 28, 30, 35, 50 mm storio. Džiovinimo ciklo trukmė būna nuo 8 iki 12 parų.
Kojų karkasas gaminamas iš 32 mm storio lentų. Neapipjautos 32 mm storio lentos džiovinamos iki W82 drėgnumo. Džiovinimo trukmė: 8-10 parų, priklausomai nuo pradinio medienos drėgnumo bei džiovinimo režimo. Pradinis medienos drėgnumas būna apie 40 – vasaros laikotarpiu ir apie 55 – rudens ir pavasario periodais. Išdžiovintos lentos autokrautuvais iškraunamos iš džiovyklos ir laikomos apie 24 val. Iki visiško ataušimo.
Išdžiovintos ir ataušusios 32 mm storio lentos, skirtos kojų karkaso gamybai, transportuojamos į Medienos Apdirbimo Cecho 3 barą, kur yra atliekamos tolesnės technologinės operacijos.
Specialiais vežimėliais, kurie juda bėgiais,lentos atvežamos prie skersavimo staklių CPA-40. Čia jos Lentos supjaunamos skersai pagal ilgį. Naudojamas skersinio pjovimo pjūklas 500 mm skersmens. Supjauti lentų ruošiniai transportuojami rolgangais (ritininiais transporteriais) prie daugiapjūklių staklių CML (italų gamybos). Čia atliekamas lentų ruošinių išilginis supjovimas į tašelius. Supjauti tašeliai kraunami ant traversinio vežimėlio ir bėginiu keliu transportuojami prie keturpusių obliavimo staklių “Unimat 23” arba Weining (vokiečių gamybos). Šiomis staklėmis tašeliai nuobliuojami iš keturių pusių, paliekant po 1 mm užlaidą šlifavimui. Šlifavimo operacija atliekama šlifavimo kalibravimo staklėmis “Stefani”. Šlifavimo popierius nr. 180. Staklės yra vienpusės, trijų būgnų.
Nušlifuotos detalės apipjaunamos tiksliai ilgio atžvilgiu savos gamybos skersavimo staklėse. Naudojami “FABA” gamybos skersiniai pjūklai, kurių skersmuo 300350 mm su kietlydinio plokštelėmis. Apipjautos detalės dedamos ant padėklų ir rankiniu hidrauliniu vežimėliu transportuojami prie medienos frezavimo staklių “Paolonia” (italų gamybos). Šiose staklėse detalės tvirtinamos ant šablonų ir apvalinami detalių galai su freza, kurios skersmuo 180 mm (firma “Frezita”). Frezavimo peiliukai yra keičiami, gaminami iš greitapjūvio plieno.
Atlikus frezavimo operaciją, detalės transportuojamos prie firmos “VITAP” gręžimo staklių “STAR-54”. Jose yra po vieną vertikalią ir horizontalią gręžimo galvutes. Atstumas tarp grąžtų – 32 mm.Šiomis staklėmis, vadovaujantis kojų karkaso brėžiniu, išgręžiami lizdai ir skylės. Grąžtai yra su kietlydinio plokštelėmis, parinkti pagal CMT katalogą (italų gamybos).
Sugręžtos detalės yra komplektuojamos, markiruojamos ir išvežamos į Cechą Nr.2. Čia atliekamas galutinis šlifavimas ir apdaila. Plokštumų šlifavimas atliekamas ŠlPS-2m tipo šlifavimo staklėmis, o kraštų šlifavimas atliekamas kraštų šlifavimo staklėmis “KED” (italų gamybos).
Nušlifuotos detalės yra lakuojamos lako purškimo kameroje, panaudojant specialią lako purškimo aparatūrą ir purškimo pistoletą. Lakavimas atliekamas du kartus. Po pirmo lakavimo atliekamas tarpinis šlifavimas Šlifavimo popieriumi nr.280. Nulakuotos detalės džiovinamos 24 valandas. Po to komplektuojamos, markiruojamos ir pakuojamos, pridedant surinkimo furnitūrą.

3.2. Konkrečios (pasirinktos) darbo vietos organizacija

Aš nubraižiau darbo vietos prie keturpusių obliavimo staklių organizavimą (brėžinys pateiktas prieduose).

Darbo vietos brėžinio paaiškinimas:
1) vežimėlis;
2) bėginis kelias;
3) padėklas su nuobliuotais ruošiniais;
4) darbo stalas staklių gale;
5) keturpusės obliavimo staklės;
6) apdirbami ruošiniai;
7) nuimantis ruošinius žmogus;
8) paduodantis į stakles ruošinius žmogus;
9) ritininis transporteris.

Bėginiu keliu prie staklių atvežami ant rolgango sukrauti supjauti ruošiniai. Šis ruošinių pakas užstumiamas ant prie staklių esančio ritininio transporterio. Prie keturpusių obliavimo staklių dirba du žmonės: vienas paduoda, o kitas nuima nuobliuotus ruošinius. Paduodantysis ruošinius žmogus ima ruošinius nuo ant ritininio transporterio esančio pako ir po vieną deda ant priekinio darbo stalo prie bazavimo liniuotės. Nuobliuotas ruošinys išeina kitame staklių gale, kur jį nuima kitas darbuotojas ir formuoja apdirbtų ruošinių paką ant padėklo. Sukrautas nuobliuotų ruošinių pakas transportuojamas prie kitų staklių tolesniam apdirbimui.

3.3. Pjautinės medienos apskaita ir sandėliavimas, rūšiavimas ir pjaustymo technologija

Prieš keletą metų AB “Šilutės baldai” Medienos Apdirbimo Ceche dar stovėjo gateriai, kuriais, iš čia atvežamų rąstų, buvo pjaustomos reikiamo storio lentos. Tačiau šiuo metu įmonė rąstų nebepjausto. Neapipjautas lentas ir ruošinius bendrovė perka iš įmonių, užsiimančių lentpjūvyste. Lentos perkamos iš įvairių įmonių, esančių Klaipėdos, Tauragės, Kauno ir kt. Rajonuose. Tai Abromonio įm., Grabausko įm., Gramausko įm., TŪB “Ausida”, MAĮ “Smalauja”, MAĮ “Klaimeda”, MAĮ “Fornestas”, Bernoto įm. Šiose įmonėse perkamos beržo, juodalksnio bei pušies lentos, o taip pat beržo, alksnio, ir ąžuolo ruošiniai. Vienetiniams užsakymams reikiama egzotiškų rūšių mediena (pvz.: vyšnios) iš perkama Vilniuje ar Šiauliuose esančių įmonių.
Neapipjautos lentos ir ruošiniai yra atvežamos mašinomis ir iškraunamos autokranu arba autopakėlėju Medienos Apdirbimo Cecho teritorijoje. Ant iškrautų lentų pakų yra užrašomas įmonės, iš kurios atvežta, pavadinimas ir data, kada atvežta. Šiuos pakus būtina sutaškuoti (surūšiuoti) per septynias darbo dienas. Ant ruošinių pakų užrašomas taip pat įmonės pavadinimas bei ruošinių matmenys. Jei ruošinių galai neužvaškuoti ar nenudažyti, jie privalo būti bent 5 cm ilgesni už duotą matmenį. Ruošinių kokybė turi būti patikrinta per penkias darbo dienas nuo atvežimo datos.
Atvežęs ruošinius ar lentas vairuotojas privalo paduoti apskaitininkei sąskaitas – faktūras arba krovinio važtaraščius. Pagal juos apskaitininkė surašo priėmimo aktus: užrašomas įmonės pavadinimas, dokumento numeris, užrašoma tiekėjo suskaičiuota atvežtos medienos kubatūra. Pažymima per kiek laiko ji turės būti surūšiuota.
Lentos atvežamos su tarpinėmis, siekiant, kad nesupelytų ir kad būtų kuo mažesnis transportinis drėgnumas. Neapipjautos lentos yra išmatuojamos (taškuojamos) ir sudedamos į rietuves su tarpinėmis 26 mm storio. Matuojamas lentos vidurys.

Nors teoriškai tūrėtų būti matuojami abu lentos galai. Rūšiuojant taškuotojas žymi į spec. taškavimo lenteles, kiek kokių lentų atvežta.

PVZ.:

TAŠKAVIMO LENTELĖ
Rūšis beržas Įmonės pavadinimas “Fornestas”
Storis 30 mm Dokumento nr. 123456

I II III I II III
10 
11 
12 X
.........
39  
40 

Taškavimo lentelės grąžinamos apskaitininkei. Čia suskaičiuojama kubatūra. Sutikrinami duomenys pagal sąskaitas – faktūras. Skirtumas gali būti iki 0,5 m . Jei skirtumas didesnis, sąskaita – faktūra perrašoma. Kai kurios įmonės nerašo atvežtos medienos kiekio. Jie sutinka su įmonės “Šilutės baldai” taškuotojo įvertinimu. Įmonė priima visą medieną, kurią gauna, išskyrus pušies III rūšį grąžina atgal.
Ruošinių visų pokų netikrina. Iš vienos mašinos tikrinama tik po poką kiekvieno matmens ruošinių.
Dažniausiai esančios lentų ydos – šakotumas, netikras branduolys; ruošinių – šakos, pelėsis, banguotumas, per ploni.
Iš lentų kraunamos rietuvės. Rietuvės būna 1,2 m ir1,7 m pločio, priklausomai į kokio tipo džiovinimo kameras yra kraunamos. Po to jos vežamos po stogine arba tiesiog paliekamos lauke, kol atsilaisvins kokia nors kamera.

3.4.Hidroterminio apdirbimo baras
AB “Šilutės baldai” MAC šiuo metu yra 10 džiovinimo kamerų: 6 iš jų senos – “CAM – 2K” tipo ir 4 naujos “EISENMANN”. “EISENMANN” tipo džiovyklose telpa 4050 m neapipjautos medienos, o “CAM – 2K” iki 20 m pjautinės medienos. Pradinis medienos drėgnumas siekia W4050 . Priklausomai nuo to, kokiu metų laiku buvo kertami rąstai. Pjautinės medienos storis būna 28, 30, 35, 50 mm storio. Džiovinimo ciklo trukmė būna nuo 8 iki 12 parų.
Tačiau šiuo metu MAC keliasi į naujas patalpas. Čia perkeliamos tik “Eisenmann” kameros ir statoma jų dar daugiau.

Leave a Comment