Monolitinės ir surenkamos perdangos lyginimas

1.ĮVADAS

Šiuo metu statybos Lietuvoje atgyja. Plečiasi miestų ribos. Vis dažniau projektuojami ištisi rajonai.Juose statomi panašios architektūrinės išvaizdos gyvenamieji kompleksai.Šis pastatas yra gana nedidelis, sąmatinė vertė yra maža. Panaudojamos visos medžiagos, gaminamos Lietuvoje.
Vis daugiau atsiranda žemės sklypų savininkų. Šis pastatas yra pigus ir prieinamas bet kuriam Lietuvos gyventojui.
Projekte iškelti šie uždaviniai:
1.Suprojektuoti pigiausią ir ilgalaikiškiausią, atitinkantį visas normas, pastatą.
2.Išsaugoti esamus architektūrinius paminklus ir saugotinus medžius.
3.Panaudoti Lietuvos Respublikoje gaminamas ir esamas vietines statybines medžiagas.
Šiam tikslui pasiekti, buvo naudojami taikomų tyrimų metodai: interpoliacinis, koompleksiškumo principai.
Reikiamos kompetencijos:
1.Mokėti analizuoti pastatų konstrukcinius sprendimus.
2.Gebėti analizuoti stogo konstrukcijų įrengimo technologijas.
3.Gebėti analizuoti pastato užbaigimo darbų technologijas.
4.Gebėti planuoti ir organizuoti statybos proceso eigą.
Projekte paskaičiuota g/b kiaurymėta plokštė, sudarytos sąmatos, palygintos surenkamų kiaurymėtų g/b plokščių ir monolitinės perdangos varijantai Parinktas optimaliausias varijantas

Esant mažai pastato sąmatinei vertei, gali būti didelė pastato paklausa.

2.PROJEKTO ANALITINĖ DALIS
2.1.Perdangų palyginimas remiantis sąmatine dokumentacija
Šiuo metu Lietuvoje statybos bei projektavimo firmos siūlo taikyti įvairias naujas statybos technologijas ir jų sistemas.Siekiant investuojamųjų lėšų efektyvumo, statybos trukmės mažinimo bei kokybės gerinimo, kuuriamos ir tobulinamos įvairių statybos procesų technologijos, panaudojant šiuolaikines technines bei informacines priemones.Projektavimo metu programuojami būsimi technologinių procesų sprendimai ir veiksniai, jų efektyvumas ir konkurentabilumas.
Siekiant statybos technologijų efektyvumo didinimo, tam tikslui naudojami fundamentaliųjų- taikomųjų mokslų pasiekimai įvairių statybos sprendimų modeliavimui ir

r optimizavimo uždaviniams spręsti.
Projektuojant statybos technologijas,atliekama technologinių procesų daugiakriterinė analizė, siekiant maksimaliai suderinti visų suinteresuotų grupių (užsakovo, projektuotojo, rangovo) tikslus.
Ieškant optimalaus varianto, buvo naudojama naujausia techninė literatūra.Šioje dalyje palyginau perdangų įrengimą. I- ame varijante analizavau surenkamos gelžbetoninės perdangos įrengimą. II-ame varijante analizavau monolitinės perdangos įrengimą.Suprojektavus ir apskaičiavus abiejų perdangų sąmatą, tuo vadovaujantis, buvo daromas palyginimas. Surenkamos perdangos įrengimo sąmata yra ATM diplominiame darbe. Monolitinės perdangos įrengimo sąmata Nr.4444.Apskaičiavus sąmatą, gavau tokius duomenis:
Sąmatos duomenys 1 lentelė
Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetai I-as varijantas II –as varijantas
Darbo sąnaudos žm. val. 35,97 128,94
Darbo užmokestis Lt. 799,68 1657,0
Medžiagų kaina Lt. 3964,4 7343,95
Sąmatinė kaina Lt. 12510,640 17077,0
1m2 perdangos įrengimo kaina Lt/m2 905,26 1308,6

2.1.Perdangų palyginimas grafiniu būdu:
Palyginimas imamas iš sąmatinio skaičiavimo[]

2.1.1.Darbo užmokestis Lt.

1.pav.Perdangų įrengimo darbo užmokestis

2.1.2.Perdangų įrengimo trukmė žm. val.

2 pav. Darbo sąnaudos žmogaus valandomis perdangų įrengimui

2.1.3.Sąmatinė medžiagų kaina Lt.

3 pav. Visos perdangos įrengimo kaina .

2.1.4.Perdangų įrengimo sąmatinė veertė Lt

4 pav. Sąmatinė perdangų įrengimo vertė

2.1.5. 1m2perdangų įrengimo kaina Lt.

5. pav. 1 m2 perdangų įrengimo kaina

Išvada: suprojektavus ir apskaičiavus sąmatą , teiktinas yra II varijantas. Gelžbetoninė surenkamoji perdanga yra pigesnė, įrengimo trukmė trumpesnė ir sąnaudos yra mažesnės.

2.2.1Perdangų įrengimo darbų kalendorinių grafikų analizė

Surenkamos ir monolitinės perdangos darbų kalendoriniai grafikai

Surenkamos g/b perdangos įrengimo įrengimo kalendorinis grafikas lentelė
Darbo pavadinimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos žm. dienomis Darbininkai Darbo trukmė dienomis Normų vykdymo
%

Matav vien. Kiekis Norminės Planuojamos Profesija Skaičius Darbo dienos
Plokščių montavimas vnt 6/14,2 1,95 1,6 mont 4 0,4 122

Monolitinių ruožų įrengimas m3 1,94 2,55 2,4 mont. 4 0,6 106

Viso: 4,50 4 1,0

Monolitinės perdangos įrengimo kalendorinis grafikas lentele
Darbo pavadinimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos žm. dienomis Darbininkai Darbo trukmė dienomis Normų vykdymo
%

Matav vien. Kiekis Norminės Planuojamos Profesija Skaičius Darbo di

ienos
1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Klojinių įrengimas m2 13,82 5,35 4,4 beton 4 1,1 122

Armavimas t 8,2 3,21 2,8 beton 4 0,7 115

Betonavimas m3 1,94 4,81 4,0 beton 4 1,0 120

Klojinių išardymas m2 13,82 2,67 2,0 beton 4 0,5 120

16,04 13,2 3,3

Išanalizavus kalendorinius darbų atlikimo grafikus, duomenys suvesti į lentelę 2 lentelę.
Kalendorinių grafikų analizė
2 lentelė

Rodiklio pavadinimas Matav. vien. I-o varijanto rodiklio dydis II-o varijanto rodiklio dydis

Norminis Planuojamas Norminis Planuojamas
Darbininko išdirbis m3/dien 3,15 3,55 0,86 1,05
Darbo trukmė dienomis 1,25 1 4,1 3,3
Laiko norma dien/m3 0,32 0,27 1,16 0,96
Darbininko darbo užmokestis Lt/dien. 159,8 199,75 101,04 125,53

2.2.1.Darbininkų išdirbio palyginimo grafikas

6. pav. Darbininkų darbo išdirbis m3 per darbo dieną.

2.2.2.Laiko normos palyginimo grafikas

7.pav. Laiko normos palyginimas

2.2.3.Darbo trukmės palyginimo grafikas

8. pav. Perdangų įrengimo trukmės dienomis palyginimas

2.2.4.Darbininko darbo užmokesčio grafikas

9.pav. Darbininko vienos dienos darbo užmokestis Lt.

Iš palyginimo varijantų matome, monolitinė perdanga įrengiama ilgiau, ko pasekoje užtrunkame daugiau laiko. Jei įvertinsime ir monolitinės perdangos kietėjimo laiką, darbai žymiai ilgiau užsitęs.

2.7.Perdangų įrengimo palyginimas
2.7.1.Surenkamoji g/b perdanga

Pagrindiniai kriterijai: 3. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m3(Lt/m3) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a1 788,12 2,47 3,3 1

2.7.2.Monolitinė perdanga

Pagrindiniai kriterijai: 4. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m2(Lt/m2) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. Kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a2 1235,7 9,28 4,19 3,3

2.7.3.Perdangų alternatyvių projektinių sprendimų vertinimo kriterijų reikšmingumo nustatymas

Pradiniai alternatyvių projektinių sprendimų duomenys 5 lentelė
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m2(Lt/m2) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a1 788,12 2,47 3,3 1
a2 1235,7 9,28 4,19 3,3

Sprendimas:
Pradinių duomenų matrica:
Pj=
P11= =0,376
P21= =0,31
P31= =0,314
P12= =0,411
P22= =0,313
P32= =0,277
P13= =0,213
P23= =0,316
P33= =0,470
P14= =0,38
P24= =0,0,308
P34= =0,308
Subjektyvus reikšmingumas:
qj(t)= ;
q1(t)= =0,272
q2(t)= =0,311
q3(t)= =0,141
q4(t)= =0,275
q1(t)+ q2(t)+ q3(t)+ q4(t)+ q5(t)=1;
0,272+0,311+0,141+0,275=1.

10 pav.Alternatyvūs projektiniai perdangų konstrukcijų palyginimai %

Alternatyvų suvestinė 6. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1

K2

K3

K4

a1 0,389 0,211 0,441 0,233
a2 0,611 0,789 0,559 0,767

Visų kriterijų Entropijos lygis:
Ej= -K

K= = = =1,44279

E1= -1,44279[0,389 x ln0,389+0,611 x ln0,611]=0,76
E2= -1,44279(-0,515)=0,589
E3 =-1,44279(-0,654)=0,748
E4=-1,44279(-0,642)=0,715

Visų kriterijų lygis:
dj = 1-Ej

d1=1-0,76 =0,24
d2 =1-0,589= 0,411
d3==1-0,748= 0,252
d4=1-0,715 =0,285

III KONSTRUKCINĖ DA

ALIS
3.1.Surenkamos kiaurymėtos plokštės projektavimas
3.1.1. Gelžbetonio surenkamosios perdangos projektavimas

11pav.Kiaurymėtų plokščių išdėstymas

Perdangos apkrovos 1.lentelė
Apkrovos rūšis Apkrovos

Charakteristinė Skaičiuotinės

1 2 3 4 5
Medinės grindų lentos
0,1595 0,152 0,191 1,3
Gulekšnis
0,1375 0,131 0,165 1,3
Lentų padėklas
0,1595 0,152 0,191 1,3
G/b plokštė
5,5 5,23 6,05 1,3
Nuolatinė


Kintamoji trumpalaikė

1,5

ilgalaikė

1,5
Suminė

Ilgalaikė

3.1.2. Įtemptojo g/b kiaurymėtosios perdangos plokštės apskaičiavimas

Bendrieji duomenys:
Kiaurymėtoji plokštė projektuojama iš C 40/50 klasės betono.
Betono charakteristinis stipris .
Betono skaičiuotinis stipris .
Betono skaičiuotinis stipris tempiant:

; ;
Betono tamprumo modulis:

;
Įtemptoji armatūra

;

;

;
Išilginių briaunų išilginė neįtemptoji armatūra

Armatūros charakteristinis stipris
Armatūros skaičiuotinis stipris ;

;
Skersinė armatūra:

klasės
Skaičiuojamasis stipris

Lentyna armuojama vielos tinklas

.

3.1.3. Įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtosios plokštės skerspjūvis

12pav. Plokštės armavimas

Plokštės išilginės briaunos skaičiavimas.

Vienos kiaurymės plotas:
Vienos kiaurymės inercijos momentas
Ekvivalentiško kiaurymei stačiakampio aukštis:

Stačiakampio plotis:
Ekvivalentiško stačiakampio dvitėjo skerspjūvio sienelės storis:

Viršutinės ir apatinės lentynos aukštis:

3.1.4. Plokštės skaičiuojamoji schema

13.pav.Plokštės skaičiuojamasis ilgis

Ploktės tarpatramis skaičiuojamasis ilgis:

Apkrovos į 1m plokštės:

2lentelė.Apkrovos į 1m plokštės
Apkrovos rūšis Skaičiuojamosios apkrovos

,

Suminė

ilgalaikė

Max skaičiuojamosios įražos:
I grupės saugos ribinėms būklėms:

II grupės saugos reikšmės:

3.1.5. Preliminarus tempiamosios išilginės armatūros parinkimas

Esamos plokštės skerspjūvis redukuojamas į tėjinį:

; ; ;

;
nes
Išilginių briaunų normalinio pjūvio stiprumo skaičiuojamoji schema

14 pav. Briaunų skaičiuojamoji schema

Imu
Tikrinama sąlyga: elektroterminio armatūros įtempimo atveju:

sąlyga įvykdyta

sąlyga patenkinta
Išankstinio armatūros įtempimo tikslumas:

Esant nepalankiai išankstinio įtempimo įtakai:

Įvertinus išankstinio įtempimo tikslumą:

Apytikriai nustatomi nusistovėję įtempimai:

Ribinis gniuždomas betono zonos santykinis aukštis

Darbo sąlygų koeficientas įvertinantis įtemptosios armatūros stiprūmą aukščiau takumo ribos:

Tolesniam skaičiavimui priimu

, nes
Išilginės armatūros reikiamas skerspjūvis

Priimu kurių
Konstrukciškai priimu gniuždomoje su zonoje.

3.1.6. Redukuotojo skerspjūvio geometrijos rodikliai

Redukuotos plokštės skerspjūvis

15 pav. Redukuotos plokštės skerspjūvis

; ;
Skerspjūvio plotas

Skerspjūvio statinis momentas I-

-I krašto atžvilgiu:

Redukuotojo skerspjūvio svorio centro atstumas nuo I-I krašto

Redukuoto skerspjūvio inercijos momentas 0-0 ašies atžvilgiu:

Rekomenduotojo skerspjūvio atsparumo momentas apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu:

m3

m3
Atstumas nuo redukuoto skerspjūvio svorio centro iki jo branduolio taškų:
viršutinio m
apatinio m
Jei tempiamoji zona yra skerspjūvio apačioje 0-0 ašies padėties

;

.

Kai tempiama zona yra 0-0 ašies apačioje

Kai tempiama zona yra 0-0 ašies viršuje:

3.1.7.Armatūros išankstinių įtempių nuostoliai

Armatūros išankstinių įtempių dydis

Nuostoliai dėl įtempimų relaksacijos:

Įtempimai armatūroje prieš gniuždant betoną:

Apgniuždymo jėga:

Ekscentricitetas redukuoto skerspjūvio svorio centro ašies atžvilgiu:

Maksimalūs įtempimai betone gniuždant

Tikriname ar masė įtempimai betone neviršija ribinių įtempimų

neviršija ribinių įtempimų.
Įtempimai betone įtemptosios armatūros svorio centro lygyje nuo ir lenkimo momento nuo plokštės svorio:

Esant
Įtempimų nuostoliai dėl betono valkšnumo gniuždant:

Įtempimų nuostoliai dėl valkšnumo ir relaksacijos:

Apgniuždymo jėga:

Įtempimai betone nuo ir ties įtemptosios armatūros svorio centru:

Nuostoliai dėl betono valkšnumo:

Nuostoliai dėl betono susitraukimo:

Antrieji nuostoliai dėl betono susitraukimo ir valkšnumo

Suminiai nuostoliai:

Priimu suminius nuostolius

Apgniuždymo jėga įvertinus suminius įtempimų nuostolius

3.1.8. Vidutinio krašto pleišėtumas

16 pav. Plokštės schema transportuojant

Savojo plokštės svorio apkrova transportuojant

Lenkimo momentas gembėje imant jo ilgį

Tai I-I pjūvyje atsivers pradiniai plyšiai.
Gniuždomos zonos ribinį santykį aukštį priimam lygų

(pagal )
Gniuždomos zonos aukštis, neatsižvelgiant į darbo sąlygų koeficientą įvertinantį įtemptosios armatūros stiprumą, aukščiau takumo ribos

Tikrinu elemento stiprį normaliniame pjūvyje:

Plokštės stipris išilginių briaunų normaliniame pjūvyje pakankamas.

1.9. Stipris skersinei jėgai įstrižuose pjūviuose

Skaičiuojamoji skersinė jėga:

Stiprumas skersinei apkrovai elementams be skersinės armatūros, įvertinant išankstinio įtempimo įtaką:

Vidutiniai įtempimai nuo išilginės jėgos skerspjūvyje dėl išankstinio įtempimo:

;

Skersinė armatūra numatoma konstukciškai:
Išilginių briaunų galiniuose ruožuose imama klasės armatūra, kas , priimu .
Ribinė skaičiuojamoji jėga , kurią atlaiko menami betono spyriai, atsižvelgiant į betono stipris, gniuždant

Max sankabų dydis
Tikriname, ar skersinės armatūros armavimo koeficientas ne mažesnis už minimalų

3.1.9. Normalinio pjūvio pleišėtumas.

Tikriname ar reikia skaičiuoti plyšių atsivėrimo plotį.
Apgniuždymo jėga, įvertinus suminius įtempimus nuostolius

Lenkimo momentas, kuriam veikiant atsiranda normaliniai plyšiai elemente:

Normaliniai plyšiai atsivers.
Skaičiuojame plyčio plotį:

Įstrižųjų pjūvių atsparumas plyšių atsiradimui:

Tikriname plokštės išilginių briaunų išilginių pjūvių, esančių įtempimo perdavimo zonos ilgyje:

;
I-I pjūvyje:

;
II-III pjūvyje

Normaliniai įtempimai skerspjūvio centre:

Skerspjūvio ploto dalies, esančio virš 0-0 ašies statinis momentas tos pačios ašies atžvilgiu:

3.1.10.Įlinkio skaičiavimas

Ribinis plokštės įlinkis:

Skerspjūvio tikrasis tamprumo modulis

Valkšnumo koeficientas kai konstrukcija naudojama 50% drėgmėje:
Nesupleišėjusio skerspjūvio kreivis:

Įlinkis

koef. atsižvelgiant į įlinkių diagramos forma.
3.1.11 Stiprumas transportuojant

Dinamiškumo koeficientas:

Plokštės savojo svorio apkrova ją transportuojant:

Lenkimo momentai gembėje

Gniuždymo jėga veikiant plokštę kaip išorinio irimo stadijoje iki naudojimo:

Skaičiuojamasis stiprumas betono gniuždant įvertinus

;
Labiau gniuždomoje zonoje yra tokia armatūra:

klasės ( ir su )
Tempiamoje zonoje yra ( ) ir išilginė tinklų klasės viela
Gniuždomos zonos aukštis, kai

Santykinis gniuždomos zonos aukštis:

3.1.12.Plokštės stiprumas naudojimo stadijoje

Stiprumas normaliniame pjūvyje Plokštės normalinio pjūvio įražos skaičiuojant naudojimo stadijoje

17 pav. Stiprumo normaliniame pjūvyje schema

Tangentiniai įtempimai:

Kai nėra iš aukšto įtempta armatūra:

I-I pjūvyje
Vietinio gniuždymo įtempimo veikiant atraminė reakcijai:

II-III pjūviui

I-I pjūvyje

II-III pjūviui

Tikrinu įstrižųjų pjūvių atsparumą plyšių atsiradimui:
I-I pjūvis

priimu

Įstrižųjų plyšių nebus.
II-III pjūviui

Įstrižųjų plyšių nebus.

18. pav. Kiaurymėtosios plokštės armavimas
Apskaičiavus g/b kiaurymėtą plokštę, parinkta armatūra:

Iš anksto įtemptai armatūrai Ǿ18 AVI ; Ǿ14AI; Ǿ 6AIII; Ǿ5BpI ; Ǿ3BpI

4.TECHNOLOGINĖ DALIS
4.1.Perdangų montavimas
Perdangos montuojamos, baigus mūro darbus iki projektinio perdangų aukščio. Sienos aukščiai niveliuojami ir išlyginami cementinio skiedinio sluoksniu. Horizontalumas nustatomas gulsčiuku.
Leistinos nuokrypos 10 lentelė
Eil.Nr. Leistinos nuokrypos Matavimo vienetai mm
1. Sienų mūras nuo vertikalės:

aukšto ribose

visame pastate
10
30
2. Perdangos plokščių plokštumos apačios nesutapimas 5
3. Horizontalumas

Perdangos pirmoji plokštė montuojama nuo pastolių. Toliau montavimo darbus galima tęsti nuo jau sumontuotos plokštės arba perstūmus pastolius.
Montavimo darbus reikia atlikti pagal technologinės kortelės nurodymus ir eiliškumą.
Sumontavus perdangas, reikia suvirinti horizontaliuosius ryšius, įleidžiant ryšius į sieną, pagal projektą.
Monolitiniams ruožams įrengti, įrengti klojinius. Suarmavus, pagal konstrukcinius brėžinius, galima betonuoti. Prieš monolitinimą, surašomas slėptų darbų žurnalas.

4.2.Nurodymai saugai darbe

Prieš keliant, nuo montuojamų gaminių nuvalomas purvas ir sniegas.
Draudžiama kelti g/b gaminius, kurie neturi montavimo kilpų ir ženklų. Esant tokiems gaminiams sudaromos specialios kėlimo, montavimo kortelės ar taisyklės.
Kranininkui signalus perduoda tik vienas darbininkas. Paprastai brigadininkas. Pastebėjus pavojų, „STOP“ ženklą gali duoti bet kuris darbininkas.
Pakeliamos konstrukcijos iki anksčiau sumontuotų, horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau 1.0m, vertikalis ne aukščiau 0,5m.
Pastatytų konstrukcijų stabilumas turi būti garantuotas.
Darbo pertraukų metu, palikti kabančius elementus ar konstrukcijas draudžiama.
Montavimo metu neleidžiama stovėti po montuojamais ar keliamais elementais.
Plokštės ar kiti elementai į projektinę padėtį reguliuojamos lynais, kabliais laužtuvais.

4.3.Stogo įrengimo darbai ir darbo sauga
Stogo darbams atlikti parenkame stogdengių brigadą, kuri sudaryta iš šešių darbininkų: 2 darbininkai dailidės VI kategorijos, 2 darbininkai dailidės IV kategorijos ir 2 darbininkai III kategorijos skardininkai.
Gegnių įrengimo darbus reikia atlikti tokia tvarka:
1.Surinktos gegnės užkeliamos ant pastato perdangos.
2.Užkeliama kita gegnė ir pastatoma pagal projektinę padėtį .
3. Abi gegnės sutvirtinamos apačioje grebėstu
4.Toliau statomos kitame pastato gale esančios 2 gegnės.
5. Tarp šių gegnių ištiesiama tiesyklė ir baigiamos montuoti visos likusios gegnės.
6. Toliau montuojamos valminės gegnės arba kreipiamosios.
7.Įrengus gegninę konstrukciją, tvirtinami grebėstai. Grebėstai pradedami kalti iš apačios į viršų.
8.Įrengus grebėstus ar kitą ištisinį paklotą, aptaisomos iš stogo išsikišusios konstrukcijos (parapetai, kaminai, ventiliacijos angos).
9. Paklojama stogo danga. Stogo dangos klojamos iš apačios į viršų, nuo vieno stogo krašto į kitą .
10.Baigus įrengti stogo dangą, aptaisomas kraigas, vėjalentės, lietvamzdžiai ir kita.
Atliekant stogo darbus, reikia tiksliai sumontuoti visas konstrukcijas. Matavimus, tikrinimus galima atlikti nivelyro, gulsčiuko bei teodolito pagalba. Darbo metu yra užpildomi slėptų darbų žurnalai.
Montuojant statramsčius ir ilginius, reikia naudoti pastolius, kurie turi būti stabilūs.
Grebėstų kalimui ir stogo dangos įrengimui, naudojamos lipynės, kurios turi būti pritvirtintos reikiamoje darbo vietoje. Darbininkai turi būti prisitvirtinę saugos diržais. Taip pat darbininkai turi būti aprūpinti specialia apranga (avėti turi neslystančius batus, mūvėti šalmus, aprangta turi būti su specialiomis kišenėmis, kad darbo bei matavimo įrankiai nekristų).
Stogo darbų neleidžiama atlikti pučiant stipriam vėjui, lyjant, žaibuojant. Taip pat neleistina atlikti stogo darbų esant šerkšnui ar apledėjus stogo konstrukcijoms.

4.4.Aplinkotvarkos darbai

Darbų tikslas ir bendri nuostatai
Šios dalies reikalavimu reikia laikytis vykdant ir priimant teritorijos sutvarkymo darbus. apimančius teritorijos paruošimą užstatymui, darbus su augaliniu gruntu, gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takelių, aikštelių, atitvarų, sporto kompleksų įrengimą, poilsio vietų ir žalumos sutvarkymą.
Taisyklės taikomos gyvenamųjų, kultūros ir pramonės objektų teritorijų sutvarkymui.
Teritorijos sutvarkymo darbus reikia vykdyti pagal darbo brėžinius, prisilaikant šios dalies reikalavimų ir statybos darbų technologijos projekto.
Teritorijos paruošimą reikia pradėti įrengiant augalinio grunto surinkimo ir pylimo vietas, taip pat augalų, kurie vėliau sutvarkant teritoriją bus panaudoti, persodinimo vietas.
Įvairiu tipų dangas, rajono gatvių, šaligatvių ir aikštelių leidžiama įrengti ant gruntu, kurių:
laikančioji galia, kintant įvairiems faktoriams, kinta ne daugiau kaip 20%.
Pagrindų gruntais gali būti įvairios sudėties smėlingi, priesmėlio ir molingi gruntai, o taip pat šlakas ir neorganinės statybos atliekos. Galimybė gruntą panaudoti pagrindu turi būti nurodyta projekte ir patvirtinta laboratorijos.
Augalinį gruntą, kuris turi būti nuimamas užstatomoje vietovėje, reikia nupjauti ir sandėliuoti specialiai tam skirtoje vietoje. Dirbant su augaliniu gruntu, reikia ji apsaugoti nuo susimaišymo su neaugaliniu gruntu, nuo užteršimo, išplovimo ir išpustymo.
Augalinis gruntas, kuris bus panaudojamas teritorijos apželdinimui, turi būti paruošiamas nuimant viršutinį 7-20 cm storio žemės sluoksnį.
Mechaninės augalinio sluoksnio sudėties pagerinimui reikia įvesti smėlio, durpių ar kalkių priedus. Klojant augalinį grunto sluoksnį su priedais reikia du. tris kartus jį permaišyti.
Augalinio sluoksnio derlingumas gerinamas sudedant į grunto paviršinį sluoksnį mineralines ir augalines trąšas.
Nuėmus augalinį grunto sluoksnį, turi būti nuvedamas gruntinis vanduo nuo visos statybos
aikštelės.
Dirbant su gruntais reikia įvertinti jų supurenimo dydį: augalinio grunto smėlio, kurio stambumo modulis iki 2, ir rišantis gruntą – 1.35; dirvožemio mišinys, smėlis, kurio stambumo modulis didesnis nei 2: žvyras, akmenų ir plytų skalda, šlakas – 1.15.
Grunto naudojamo sutvarkant teritoriją drėgnumas turi būti apie 15 % pilno vandens įgeriamumo. Kai grunto drėgnumas nepakankamas, jis turi būti dirbtinai drėkinamas. Maksimalus grunto drėgnumas neturi viršyti optimalaus: dulkingiems smėliams ir lengvam stambiam priesmėliui – 60 %; lengvam ir dulkingam priesmėliui – 35 %: sunkiam dulkingam priesmėliui, lengvam priemoliui ir lengvam dulkingam priemoliui – 20 %.
Nepatobulinto tipo dangas ir pagrindus, o taip pat pagrindus ir dangas sporto įrenginiams reikia įrengti iš tokiu medžiagų: žvyro, skaldos, plytų skaldos ir šlako. 5-120 mm frakcijos, akmens, plytų ir šlako trupiniu 2-5 mm stambumo frakcijos, atsijotu statybinių atliekų be organinių priemaišų, o taip pat iš smėlio, kurio filtracijos koeficientas ne mažiau kaip 2.5 m/para.
Teritorijos paruošimas užstatymui turi būti vykdomas tokiu eiliškumu:
Teritorijose be statinių ir apželdinimo – augalinio grunto nuėmimas laikino gruntinio vandens nuvedimo vietose, o taip pat žemės darbų vykdymo vietose ir šio grunto išvežimas arba supylimas į pylimus; laikinų vandens nuvedimo įrenginių statyba, pastatant nedidelius statinius vandens nuvedimui sankirtose su automobiliniais keliais.
Teritorijose su apželdinimo elementais, apželdinimo elementų, kurie turi būti apsaugoti išskyrimas; krūmų ir medžių, skirtų kitoms teritorijoms, iškasimas ir pervežimas; augalinio sluoksnio nuvalymas nuo šaknų; toliau kaip nurodyta aukščiau.
Teritorijose, kur yra statinių – inžinerinių tinklų, užtikrinančių normalų esamų statinių eksploatavimą, paklojimas, elektros energijos, ryšių, dujų, vandens, šilumos ir kanalizacijos tinklų atjungimas darbų vykdymo teritorijoje, augalinio grunto nuėmimas, išvežimas arba supylimas į pylimus statybos darbų vykdymo vietoje; statinių antžeminės ir požeminės dalies nugriovimas; toliau kaip nurodyta aukščiau.
Pabaigus statybos ir montavimo darbus, vykdomas pravažiavimo kelių, šaligatviu, takelių ir aikštelių su patobulinta danga įrengimas ir atitvarų, augalinio grunto sluoksnio, pravažiavimų, šaligatvių, takelių ir aikštelių su nepatobulinta danga įrengimas, apželdinimo elementų sodinimas, žolytės pasėjimas ir gėlių sodinimas, apželdinimo elementu priežiūra.
Statybos aikštelės teritorijos paruošimas ir sutvarkymas pabaigus statybos darbus vykdomas pagal leistinus dydžius:
Laikino vandens nuvedimas turi būti 3 %,
Skaldos, žvyro ir smėlio pagalvių po gerbūvio elementų pamatais, storis turi būti ne mažiau l0 cm.
Smėlio pamatų po surenkamais elementais storis turi būti ne mažiau 3 cm, gretutinių gerbūvio elementu aukščių perkritimas turi būti ne daugiau 5 mm, dangų siūlių storis tarp surenkamų elementų turi būti ne daugiau 25 mm. pylimų grunto tankio koeficientas turi būti ne mažiau 0.98 po dangomis ir ne mažiau 0.95 kitose vietose.
Tvarkant teritoriją, leidžiami tokie nukrypimai nuo projektinių:
Augalinio grunto aukščių nukrypimai + 5 cm, įrengiant pagrindus po dangomis ir visų tipų dangom +5 cm;
Šalčiui atspariu izoliacinių, drenuojančių sluoksnių, o taip pat pagrindų ir visų tipų dangų stonu +10 %, bet ne daugiau 20 mm; augalinio grunto +20 %;
Trijų metrų liniuotės ribose, leidžiami tarpai pagrindams ir dangoms: iš skaldos, žvyro ir šlako gruntų – 15 mm; iš asfaltbetonio, bitumo mineraliniu mišiniu ir iš cementbetonio – 5 mm;
Pagrindų ir dangų sluoksnio plotis, visų tipų dangoms, išskyrus cmentbetonio – 10 cm. iš cementbetonio – 5 cm.
Teritorijos valymas ir jos paruošimas užstatymui
Teritorijos valymą ir jos paruošimą užstatymui reikia pradėti nužemint augalinio grunto surinkimo ir supylimo vietas, bei jo pašalinimo vietas, apsaugant augalus, kurie vėliau bus naudojami apželdinimui, nuo pažeidimų, o taip pat įrengiant laikinus statinius vandens nuvedimui nuo statybom aikštelės paviršiaus.
Pastovūs vandens nuvedimo statiniai, sutampantys su laikinais, turi būti įrengiami paruošiant teritoriją užstatymui. Galimi tokie vandens nuvedimo statiniai: grioviai, kanalai, vandens nuvedimo vamzdžiai po keliais, pravažiavimais, vandens tekėjimo greičio mažinimo įrenginiai.
Laikini vandens nuvedimo statiniai susikertantys su laikinais keliais turi užtikrinti vandens pratekėjimą visame vandens surinkimo ruože bei turėti įrengtą šlaitu sutvirtinimą susikirtimo vietose ir už jų .
Kelio ašis turi išlaikyti 5 cm nuolydį. Pagrindo po dangomis paviršius turi būti su nuolydžiu vandens nutekėjimo kryptimi ir būti sutankintas tiek, kad neliktų tankinančios priemonės
pėdsako tankinamame grunte. Žvirgždą ir skaldą reikia tankinti iki jo stabilios padėties.
Dirbtinių statinių iš g/b elementų monolitinimas vykdomas su cementiniu nežemesnės kaip S20 markės skiediniu, paruošto iš portlandcemento ne žemesnio kaip M 42,5 markės (mišinio santykis 1:3, slankumas 6-8 cm standartinio kūgio įsmigimo). G/b vamzdžių sujungimai turi būti izoliuojami klijuojant du sluoksnius ruberoido ant karšto bitumo mastikos. Izoliacija įrengiama ant nugruntuotos siūlės paviršiaus. Movinius sujungimus reikia apsukti smaluota kanapių virve ir užsandarinti cementiniu skiediniu.
Surenkamas nutekėjimo kanalų dalis montuoti reikia ant smėlio pagrindo. Dalys turi remtis į pagrindą visu atramos plotu, tai pasiekiama sudėtas dalis apkraunant judančia apkrova. Surenkant kanalus, atskiras dalis reikia padėti sandariai sujungiant.
Augalus, kurie nebus persodinami, reikia atitverti uždara užtvara. Medžiu, esančių darbo zonoje, kamienus reikia apsaugoti nuo pažeidimų apdengiant polimedžiagų likučiais. Pavienius krūmus reikia persodinti.
Nukasamo arba supilamo grunto sluoksnio storis liekančiu augalu zonose turi būti ne mažiau 0,5 kamieno skersmens ir ne daugiau 30 cm nuo esamo žemės paviršiaus.
Krūmai ir medžiai tinkami apželdinimui turi būti iškasami ir persodinami specialioje apsauginėje zonoje.
Medžius valant teritoriją galima apdirbti vietoje ir išvežti rąstus arba apdirbti nupjautus medžius šalia teritorijos.
Kelmus rauti reikia mašinomis. Atskirus kelmus, kurių negalima išrauti, reikia sprogdinti. Išrautus kelmus iš teritorijos pašalinti galima perstumiant juos buldozeriu grupėmis iki l 5 km atstumu (nemažiau 4 mašinų grupėmis).
Išvalant teritoriją užsodintą medžiais, medžius reikia versti kartu su šaknimis buldozerių ar rovimo mašinų pagalba, pradedant nuo medžiais apaugusio ploto vidurio. Verčiant medžius jie sudedami viršūnėmis į ploto vidurį. Baigus medžių vertimą, medžius su šaknimis reikia transportuoti į jų apdirbimo vietą.
Likusias augaliniame grunte šaknis reikia surinkti iš karto, išvežus rąstus ir kelmus iš teritorijos
Šaknų liekanos iš augalinio sluoksnio išrenkamos kelmų rovimo mašinomis su praplatintais peiliais.
Paruošiant užstatymui teritoriją su esančiom komunikacijom ir statiniais, pirmiausiai reikia nužymėti komunikacijas, kurios bus naudojamos statybos procese, atjungti dujų tiekimą įvade į teritoriją, bei prapūsti atjungtus tinklus suspaustu oru. Taip pat atjungiamos vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, elektros ir ryšių tiekimo linijos jų įvaduose į nugriaunamus statinius. Atjungus komunikacijas turi būti užtikrinama, kad jos nebus pajungiamos vėl be eksploatuojančios organizacijos leidimo ir sanitarinės priežiūros.
Pilnai ar dalinai nugriauti statinius galima tik išardžius konstrukcinius elementus, kuriuos tikslinga pakartotinai panaudoti konkretaus objekto statyboje. Elementai, kuriuos išimti galima tik dalinai išardžius statinį turi būti apsaugomi nuo galimų pažeidimų ardymo metu.
Pradėti ardyti statinį reikia išardant šildymo prietaisus ir ventiliaciją, sanitarinius – techninius prietaisus, elektros prietaisus ryšio ir radijo prietaisus, dujų tiekimo įrangą. Numatyti išardymui laidai ir kabeliai, kurie gali papildomais ryšiais ardant statinį turi būti supjaustomi dalimis neleidžiant susidaryti ryšiams. Tuo pačiu turi būti nuimami tinkami vėlesniam panaudojimui sukabinimo gaminiai,” metaliniai atitvarų elementai, grindų dalys ir kt. dalys, kurias galima išardyti.
Neišardomus medinius, mūrinius ir betoninius statinius reikia nugriauti po to išvežant laužą arba sudeginant medinius statinius.
Prieš griaunant vertikalias statinio dalis, reikia išardyti stogo elementus, kurie gali trukdyti statinio griovimo darbams. Vertikalias statinio dalis reikia griauti į vidų. Statinio griovimui naudojant autokraną arba kraną ekskavatorių, smūgiavimui naudojamas metalinis rutulys, kurio svoris neturi viršyti pusės maksimalios mechanizmo su didžiausiu strėlės ilgiu keliamosios galios Atskirais atvejais statiniu pirminiam susilpninimui reikia panaudoti sprogmenis.
Ardant medinius surenkamus statinius reikia įvertinti surenkamų elementu tolimesnio panaudojimo galimybę.
Mūrinių statiniu laužą reikia išsklaidyti, kad būtų galima atskirti.nuo plytų medines ar metalines dalis ir plytas būtų galima panaudoti vėliau.
Monolitinius, g/b ir metalinius statinius ardyti reikia pagal specialią schemą, užtikrinančią bendrą statinio pastovumą. Didžiausias g/b arba metalinio elemento svoris negali viršyti pusės krano su ilgiausia strėle keliamosios galios. Dalinimas į atskirus elementus pradedamas atidengiant armatūrą. Po to, pritvirtinus elementą, jis pjaunamas ar laužiamas. Metalinius elementus prieš pjaunant reikia pritvirtinti.
Surenkami g/b statiniai ardomi pagal schemą atvirkščią montavimo schemai. Prieš išardant elementą reikia atpalaiduoti jo ryšius. Surenkamos g/b konstrukcijos, kurių negalima išardyti į
Požeminės statinio dalys esant reikalui turi būti tiriamos atskiruose būdinguose ruožuose. Pagal tyrimo duomenis patikslinamas jų išardymo būdas.
Nugriaunant pamatus reikia atkasti pirminę iškasą. Ardant pamatus iš akmenų reikia panaudoti smūgines prietaisus arba ekskavatorių. Akmenbetonio arba betono pamatai ardomi panaudojant smūginius prietaisus arba sprogmenis. Ardant g/b pamatus reikia atidengti ir nupjauti armatūra. po to sudalinti pamatus į atskirus elementus.
Kelių, šaligatvių, aikštelių ir.požeminių komunikacijų ardymą reikia pradėti nuimant augalinį gruntą, esantį šalia ardomų statinių ir sandėliuojant jį specialiai tam skirtose vietose.
Kelių, aikštelių šaligatviu asfaltbetonio dangas ardyti reikia išpjaunant arba iškertant asfaltbetonį ir išvežant perdirbimui.
Cementbetonio dangas ir pagrindus po dangomis reikia ardyti betono laužymo mašinomis po to susmulkinant ir išvežant betono laužą.
Skaldos ir žvyro dangas ardyti reikia saugant medžiagą nuo užteršimo po ja esančiu gruntu. Skaldos ir žvyro dangas ar pagrindus po dangomis ardyti reikia pirmiausia išpurenant dangą ar pagrindą, sandėliuojant žvyrą ar smėlį į pylimą ir išardant bortus, bei išvežant medžiagas tolimesniam jų panaudojimui.
Ardant smėlio pagrindus, kuriu storis daugiau kaip 5 cm, reikia įvertinti jų pakartotinio panaudojimo galimybę.
Požemines komunikacijas ardyti reikia dalimis, apsaugant tranšėjas nuo gruntinio ir paviršinio vandens. Atidengiama ekskavatoriumi. Komunikacijų išpjovimo ar išardymo vietas reikia papildomai išvalyti.
Bekanalio klojimo vamzdynų tinklus ardyti reikia supjaustant juos dujomis arba išardant movinio tipą sujungimus. Bekanalio klojimo kabelius atidengti reikia ekskavatoriumi, atidengus
patikrinti kabelius ir jei galima pakartotinai panaudoti išmontuoti užtaisant galus, nuvalyti ir
susukti ant būgno.
Vamzdynus, sumontuotus nepraeinamuose kanaluose, ardyti reikia tokia tvarka: atidengti kanalą, nuimti plokštes, dengiančias vamzdyną iš viršaus, nuimti jų izoliaciją išardymo vietoje. nupjauti vamzdį ir iškelti jį iš kanalo, išardyti ir išimti likusius vamzdyno surenkamus elementus, sulaužyti ir pašalinti iš tranšėjos likusius kanalo elementus. Apžiūrėti iškeltus vamzdžius ir kanalo elementus įvertinant jų tolimesnio panaudojimo galimybę. Pašalinti kanalo elementus iš jų iškėlimo vietos. Užpilti kanalo tranšėją sutankinant užpilamą gruntą sluoksniais.
Kabelius, nutiestus kabelių kolektoriuose, reikia patikrinti, išardyti užtaisant galus ir išimti iš kanalo susukant ant būgno. Po to išardomas kanalas kaip nurodyta 2.27 punkte.
Požeminių komunikacijų tranšėjos ir duobės, kurių plotis daugiau kaip 3 m, turi būti užpilamos pasluoksniui sutankinant pilamą gruntą.
Priimama išvalyta ir paruošta sutvarkymui teritorija turi tenkinti tokius reikalavimus:
antžeminiai ir požeminiai statiniai skirti nugriovimui turi būti nugriauti; požeminių statinių nugriovimo vietos turi būti užpiltos gruntu ir sutankintos;
Laikini vandens nuvedimo statiniai, užkertantys užstatomos teritorijos ar jos dalies užpilimą
gruntiniu vandeniu ar per didelį sudrėkimą, turi būti įrengti:
Želdiniai kurie liks po statybos darbų teritorijoje, turi būti papildomai apsaugomi nuo pažeidimo statybos metu. Kelmai, medžių kamienai, šaknys turi būti išvežti iš statybos aikštelės į specialiai paruoštas vietas;
Augalinis gruntas turi būti surenkamas ir sandėliuojamas specialiai numatytose vietose; žemės ir paviršiaus planiravimo darbai turi būti atlikti pilnai:
Iškasos ir pylimai turi būti sutankinami iki projektinio sutankinimo koef. ir suplaniruoti iki projektiniu atžymų.
Priegrinda turi standžiai susijungti su statiniu. Priegrindos nuolydis turi būti nemažiau l % ir nedaugiau 10 %.
Vietose, kur negalima naudoti mechanizmų, pagrindus po priegrindom galima lyginti rankiniu būdu, kol išnyks plūktuvo smūgiu pėdsakai.
Išorinė priegrindos briauna negali išsikraipyti daugiau kaip 10 mm vertikalioje ir horizontalioje plokštumose. Priegrindų betono šalčio atsparumas turi būti toks pat, kaip ir kelių betono.
Pastovias ir laikinas atitvaras reikia įrengti prisilaikant tokių technologinių reikalavimų:
atitvarų ašių linijas reikia užtvirtinti sukalant nužymimuosius ženklus, kurie statomi atsižvelgiant į statybos sąlygas:
Tranšėja po atitvaros cokoliu turi būti įrengiama mechanizuotai, su 10 cm pločio atsarga iš abiejų “ašies pusių ir 10 cm giliau cokolio apačios altitudės (drenuojančiam sluoksniui
įrengti);
duobes po atramomis reikia gręžti l cm giliau nei nurodyta projekte, tam, kad būtų galima atramas išlyginti horizontalioje plokštumoje, kad būtu galima įrengti drenuojantį sluoksnį po atramom ir nereikėtų papildomai kasti rankiniu būdu. Moliuose ir priemoliuose duobės turi būti nemažiau 80 cm. o smėliuose ir priesmėliuose – nemažiau l m gylio. Drenuojantis sluoksnis duobėse turi bud sutankinamas: smėlis – palaistant, žvyras ir skalda – plūkimu. kol skalda ar ž^ras po plūkiamuoju mechanizmu nustoja judėti. Smėlio ir priesmėlio gruntuose drenuojančios pagalvės po cokolinėm atitvaru atramom neįrengiamos.
Augalinio tipo atitvaros turi būti įrengiamos pasodinant vieną eilę krūmų į iš anksto įrengtas tranšėjas, kurių plotis ir ilgis nemažiau 50 cm. Kiekvienai papildomai krūmų eilei tranšėjos plotis turi būti didinamas 20 cm. Daugiaeilę augalinę atitvarą gali sūdanti medžiai, o taip pat užpildant viela tarp stulpelių.
Atitvaras ant atramų, įrengiamas be požeminės dalies betonavimo, reikia įrengti iš karto pastačius atramas. Gelžbetoniniu ar metalinių atramų atitvaras, įrengiamas ant išbetonuotos požeminės dalies, reikia įrengti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po požeminės atramų dalies įrengimo.
Medinės atitvarų atramos turi būti ne mažesnio kaip 14 cm skersmens ir ne mažesnio kaip 2.3 m ilgio, įgilinama į žemę medinės atramos dalis ne mažiau kaip l m turi būti aptepama įkaitintu bitumu arba apdeginant įgilinamą dalį iki anglingo sluoksnio susidarymo. Viršutinė dalis turi būti nusmailinama 120 ° kampu.
Atramas be pado reikia statyti į 30 cm skersmens duobes ir užpilti grunto ir skaldos arba žvyro mišiniu. Užpilant sluoksniais, reikia tankinti. Žemės paviršiaus lygyje atrama apipilama gruntu iki 5 cm aukščio. Atramos, kurios sutvirtinamos grunte betonuojant požeminę dalį, reikia betonuoti tik patikrinus jų padėtį vertikalėje ir plane. Atramų vertikalus nukrypimas ir nukrypimas plane negali viršyti 10 mm.
Užstatomų vietovių apželdinimas
Teritorijos apželdinimui naudojamos medžiagos turi būti perkamos iš specializuotu veislynų arba jiems tarpininkaujant.
Apželdinimo darbai vykdomi po augalinio grunto paskleidimo, įrengus pravažiavimus, šaligatvius, takelius, aikšteles ir išvežus statybines šiukšles.
Augalinio grunto paskleidimą reikia vykdyti, pagal galimybes, kuo didesnėje teritorijoje, išskiriant tik pravažiavimus, takelius, aikšteles su patobulinta danga.
Augalinį gruntą reikia paskleisti ant suplaniruoto pagrindo, suarto nemažiau 10 cm gylio.
Nusėdusio augalinio sluoksnio paviršius turi būti ne daugiau 2 cm žemiau borto viršaus.
Medžių ir krūmu sodinimo vietos turi būti paruošiamos iš anksto, tam. kad apželdinimo vietos kaip galima ilgiau būtų veikiamos atmosferos ir saulės spindulių. Leidžiamą sodminimo vietą paruošti betarpiškai prieš pasodinimą.

5.EKONOMINĖ DALIS
5.1.Aiškinamasis raštas

Statinių statybos kainos sąmatinis apskaičiavimas – tai statinio kainą pagrindžiantys dokumentai.Šiam projektui parengiau šiuos dokumentus ir apskaičiavau :
a) lokalinę sąmatą;
b) medžiagų poreikio žiniaraštį;
c) darbų sąnaudų poreikio žiniaraštį;
d) įrengimo poreikio žiniaraštį.
Apskaičiavau mūro sąmatinę vertę:papildomų medžiagų vertę,papildomų mechanizmų vertę,linijinio personalo uždarbį,pridėtines išlaidas,socialinio draudimo procentą,tiesiogines išlaidas,papildomas išlaidas, pelno mokestį ir kiek išlaidų iš viso.
Kompiuterinę sąmatų programa paskaičiavau viso gyvenamojo namo bendrą statybinių darbų vertę.Kompiuterine programa apskaičiavau : lokalinę sąmatą, darbo užmokesčio žiniaraštį, medžiagų poreikio žiniaraštį, mechanizmų poreikio žiniaraštį ir suvestines statybos kainas.Į suvestinį statybos kainos apskaičiavimą įrašiau visų darbų apskaičiuotas išlaidas bei bendras viso statinio išlaidas.Lokalinę sąmatą sudariau detaliųjų išteklių poreikio žiniaraščių, darbų kiekių sarašų, medžiagų poreikio žiniaraščių, mechanizmų poreikių žiniaraščių ir darbo sąnaudų poreikio žiniaraščių pagrindu.Lokalinėje sąmatoje išvardijaudarbus, jų kiekius, kainas bei bendrą darbų vertę.
Medžiagų poreikių žiniaraštį sudariau kaip priedas lokalinei sąmatai, kuriame išvardinau visas medžiagas, reikalingas statiniui statyti, nurodžiau jų kiekius, kainas ir apskaičiavau vertę
Mechanizmų poreikio žiniaraštį sudariau, kaip priedą prie lokalinės sąmatos, jame išvardijau mechanizmus, nurodžiau jų naudojimo laiką, mašinų darbo valandos kainą ir apskaičiavau bendrą vertę.
Įrenginių poreikio žiniaraštyje numačiau įrenginių poreikį bei technines specifikacijas.Atlikdamas paskaičiavimus, sudarydamas minėtus žiniaraščius vadovavausi Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka ir rekomenduojamais normatyvais ir 2004-01-01 kainomis.

5.2.Sąmatinės dokumentacijos sudarymo tvarka ir formos

Į sąmatinę dokumentaciją įeina ne tik įvairių rūšių sąmatos, bet ir darbų kiekio skaičiavimo žiniaračiai, specifikacijos, įkainiai ir kiti dokumentai.
Dokumentas, kuriuo vadovaujantis nustatoma objekto ar atskirų statybos darbų sąmatinė vertė, naudojantis konstrukcinių elementų darbų kiekiais ir vienetiniais įkainias vadinama sąmata.
Projektuojamo namo sąmatinei vertei apskaičiuoti sudaroma ši sąmatinė dokumentacija: išlaidų suvestinė, suvestinė sąmata, objektų sąmatos, atskirų statybos darbų sąmatos, įrengimų įsigyjimo bei montavimo darbų sąmatos, darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų poreikių žiniaraščiai, darbų kiekiai.
Į suvestinę sąmatą įtraukiamos išlaidos, susijusios su sklypo išskyrimu, objektų sąmatos, nusakančios statomų objektų sąmatines vertes.
Pridėtinėmis išlaidomis vadinamos tokios išlaidos, kurios skiriamos statybai vadovauti ir aptarnauti.Jos tiesiogiai nesusijusios su statybos technologijų procesų ir konstrukcinių elementų atitikimu, priklauso nuo statybos organizacijos struktūros, vykdomų darbų pobudžio, todėl sąmatose jos priskaičiuojamos procentais nuo tiesioginių išlaidų.Tai sudaro 70 proc. nuo tiesioginių išlaidų.
Pridėtinės išlaidos statyboje skirstomos:statybos valdymui (administraciniam ūkio ir techninio statybos personalo išlaikymui), darbininkams aptarnauti.

5.3.Statinių statybos kainos sąmatinis aprašas

Statinių statybos kainos sąmatinis apskaičiavimas – tai statinio kainą pagrindžiantys projekto dokumentai.Paprastai parengiami tokie dokumentai :
a) suvestinio statybos kainos apskaičiavimo forma;
b) lokalinė sąmata (darbų kiekių žiniaraštis);
c) medžiagų poreikio žiniaraštis;
d) mechanizmo poreikio žiniaraštis;
e) darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis.
Į suvestinį statybos kainos apskaičiavimą įrašomos visų darbų apskaičiuotos išlaidos bei bendros viso statinio išlaidos.

Kiekvieno statinio arba jo dalių lokalinės sąmatos sudaromos detaliųjų resursų poreikio žiniaraščių arba darbų kiekių sąrašu, medžiagų poreikio žiniaraščiu, mechanizmo poreikio žiniaraščių ir darbo sąnaudų poreikio žiniaraščio pagrindu.Lokalinėse sąmatose išvardinami darbai, jų kiekiai, kainos bei bendra darbų vertė.

Medžiagų poreikio žiniaraštis sudaromas kaip priedas lokalinei sąmatai, kuriame išvardijamos visos medžiagos, reikalingos statiniui statyti, nurodomi jų kiekiai, kainos ir apskaičiuojama vertė.
Medžiagų poreikio žiniaraštis sudaromas kaip priedas lokalinei sąmatai, kuriame išvardijami mechanizmai, nurodomas jų naudojamo laikas, mašinų darbo valandos kainos ir apskaičiuojama bendra vertė.
Darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis sudaromas kaip priedas prie lokalinės sąmatos, kuriame išvardijami darbai, nurodomos jiems atlikti reikalingos darbo sąnaudos, išreikštos žmogaus darbo valandomis, vidutinė darbų kategorija, darbo valandos kaina ir apskaičiuojama bendra vertė.
Medžiagų poreikio,mechanizmų poreikio bei darbo sąnaudų poreikio žiniaraščių detalumą nustato statytojas kartu su projektuotoju.Žiniaraščių sudarymo bei resursų kainos ir vertė apskaičiuojamos pagal statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarkos reglamente ir šiose rekomendacijose aprašytą kainų skaičiavimo tvarką, nerekomenduojamus normatyvus ir kainas, pateiktas prieduose:
Skaičiuojamų kainų bendrieji ekonominiai normatyvai;
Statybinių medžiagų ir gaminių skaičiuojamosios rinkos kainos;
susijusios su mechanizmų priežiūra ir naudojimu, perkėlimu, pervežimu, montavimu ir demontavimu, bei pelnas;
h) jeigu mechanizmų naudojimas apskaičiuota ne pagal detaliąją jų nomenklatūrą, smulkių mechanizmų ir kitos, į apskaičiavimus neįtrauktos, įrangos eksplotacijos išlaidos nustatomos procenatais nuo apskaičiuotos mechanizmų eksplotacijos vertės;
i) darbininkų darbo užmokestis apskaičiuojamas:reikalingų darbo sąnaudų vertę rinkos kainomis, dauginant ją iš darbų vienetų kiekio;
j) į darbininkų darbo užmokestį iskaičiuojamas statybvietės darbininkų (pagrindinių ir aptarnaujančių) ir statybvietės darbuotojų visų rušių darbo užmokestis, taip pat priedai už vadovavimą brigadoms, užmokestis už atostogų laikotarpį bei kiti darbo užmokesčio apskaičiavimai;
k) apskaičiuojant darbo užmokestį, atsižvelgiama į atliekamų darbų sudėtingumą, reikalingą darbininkų kvalifikaciją, darbų sezoniškumą, sunkumą, kenksmingumą, pavojingumą ir kitokią specifiką.Paprastai tai apskaičioujama įvertinant vienos darbo valandos užmokestį;
l) statybvietės darbuotojų darbo užmokestis apskaičiuojamas procentais nuo darbininkų darbo užmokesčio ir kartu su tiesioginėmis išlaidomis yra įskaičiuojamas į bendrą darbo užmokestį;
Prie apskaičiuotų tiesioginių išlaidų pridedamos netiesioginės išlaidos, kurios nesusietos su tiesioginėmis materialinėmis sąnaudomis darbui atlikti: pridėtinės, socialinio draudimo išlaidos, pelnas ir rizikos rezervo lėšos, pridėtinės vertės mokestis.Pagal užsakovo ar projektuotojo duomenis gali būti įvertintos ir kitos būtinai objektyvios išlaidos;
Kitos išlaidos apskaičiuojamos detaliai pagal konkrečias statybos sąlygas, arba procentais nuo tiesioginių išlaidų. Kitos išlaidos – tai kvalifikuotų darbininkų komandiruočių, darbininkų pervežimo, elektros energijos eksploatuojant mechanizmus, garo, kuro ir kt.išlaidos;
Socialinio draudimo išlaidos apskaičiuojamos pagal nustatytąjį procentą nuo tiesioginių išlaidų darbo užmokesčio sumos;
Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos procentais nuo darbininkų darbo užmokesčio sumos, neįskaitant statybvietės darbuotojų darbo užmokesčio.
Pridėtines išlaidas sudaro:
1. Administracijos ūkio išlaidos:
• administracijos darbuotojų atlyginimas;
• valstybinio socialinio draudimo priskaičiavimai nuo administracijos darbuotojų atlyginimo;
• ūkio išlaidos (pašto, ryšių, transporto, informacinės, kanceliarinės, apsaugos, apšvietimo, vandentekio, kanalizacijos, patalpų valymo, komandiruočių ir kt.);
• ilgalaikio turto amortizaciniai atskaitymai, inventoriaus įsigyjimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos, kai jos neįskaičiuojamos į tiesiogines bei kitas pridėtines išlaidas
2.Statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros išlaidos:
• sanitarinė ir higieninė priežiūra bei buitinės paslaugos;
• žmonių sauga darbe;
3.Darbų organizavimo statybos aikštelėse išlaidos:
• prietaisų ir įrangos amortizaciniai atskaitymai, nusidėvėjimo, remonto, priežiūros, pervežimo išlaidos, kai jos nėra įskaičiuotos į tiesiogines (mechanizmų darbo valandoskainą) bei kitas pridėtines išlaidas;
• priešgaisrinės apsaugos, normatyvų rengimo, geodezinių tyrimų, gamybinės labaratorijos darbų, statybvietės tvarkymo ir priežiūros, objektų perdavimų naudoti išlaidos;
• darbo įrankiai, drabužiai, avalynė bei apsauginės priemonės;
• laikinų statinių (buitinių ir statybos patalpų, kontorų, sandėlių privažiavimų, elektros, vandens, garo, dujų, oro tinklų, tvorų ir aptvėrimų, apsauginių stogelių ir pan.) statybos (įrengimo, pritaikymo), eksploatacijos, nugriovimo ir pašalinimo išlaidos, išskaičiavus jų liekamąją vertę;
4.Kitos pridėtinės išlaidos:
patalpų nuoma;
privalomas draudimas.
Apskaičiuojant statybos kainą pagal sustambintus apskaičiavimus, vadovaujamasi anksčiau suprojektuotų analogiškų statinių skaičiuojamosiomis kainomis bei pagal jas.

Leave a Comment