Žmonių saugos laboratorinių darbų ataskaitos

1 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas. 2. Susipažinti su sanitarinių normų reikalavimais, parenkant priemones meteorologinėms sąlygoms normalizuoti.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbovietoje.

1. Susipažinti su darbo ir prietaisų aprašymu.

2. Pasirengti oro drėgmės matavimui: a) Paruošti ataskaitos blanką matavimo rezultatams užrašyti. b) Destiliuotu vandeniu pipete užpildyti Augusto psichrometro maitinamąjį vamzdelį. Pastaba. Augusto psichrometro termometrų parodymai ataskaitoje, išlaikius psichrometrą 10 minučių toje aplinkoje, kurios drėgmė nustatoma. c) Likus 4 min. iki bandymo, sudrėkinti medžiagą ant Asmano psichrometro rezervuaro (dešinėje termometro pusėje). Paimamas vandens pripildytas guminis balionas su pipete ir, lengvai spaudžiant balioną, vanduo pipetėje spaudžiamas iki brūkšnio. Jei brūkšnio nėra, tai vanduo pakeliamas ne aukščiau kaip 1 cm iki pipetės viršaus. Vanduo tokioje padėtyje sulaikomas spaustuvu. Po to pipetė su vandeniu įtaisoma į termometro vidinį vamzdelį ir sudrėkinama medžiaga. Šiek tiek palaukus, neišimant pipetės iš vamzdelio, spaustuvas atleidžiamas ir, kai likęs vanduo subėga į balioną, pipetė išimama. d) Asmano psichrometrą įjungti į tinklą ir sudrėkinti šlapią termometrą. Pastaba. Asmano psichrometrų parodymai atskaitomi po 4 minučių nuo ventiliatoriaus paleidimo.

3. Oro santykinės drėgmės matavimas: a) Užrašyti į ataskaitos lentelę Augusto ir Asmano psichrometrų, sausų ir drėgnų termometrų parodymus. b) Psichrometrinėse lentelėse surasti santykinės drėgmės dydžius pagal Augusto ir Asmano psichrometrus ir užrašyti juos ataskaitos lentelėse. c) Užrašyti plaukinio higrometro parodymus ataskaitos lentelėje.

4. Oro judėjimo greičio nuo stalinio ventiliatoriaus išmatavimas (0,5 – 1,0 m atstumu): a) Užrašyti anemometro skaitiklio pradinius parodymus. b) Įjungti ventiliatorių.

c) Tuo pačiu metu įjungti anemometrą (nuspaudus šoninį anemometro mygtuką) ir sekundmatį. d) Praslinkus tam tikram laiko tarpui (paprastai 30 – 60 sekundžių), anemometro skaitiklio mechanizmą ir sekundmatį sustabdyti ir vėl užrašyti skaitiklio parodymus. e) Skaitiklio parodymų skirtumą padalyti iš šio gauto skirtumo laiko (sekundžių). Gautą skaičių atidėjus grafike gaunamas greitis (m/s).

5. Pagal turimus barometrus nustatyti oro slėgį ir užrašyti į ataskaitos lentelę.

6. Palyginti gautas meteorologines sąlygas su normaliomis (1.1 lentelė) ir pateikti rekomendacijas duotų patalpų meteorologinėmis sąlygoms gerinti.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliuipašalinti, apskaičiavimas. Pagal dėstytojo nurodytus davinius, naudojantis formulėmis (1.1 arba 1.3), apskaičiuoti reikalingą oro kiekį šilumos arba drėgmės pertekliui pašalinti.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbovietoje.

Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai

|Eil.|Prietaisų |Temperatūra|Santykin|Oro |Slėgis,|Pastaba ||Nr. |pavadinimas |, |ė oro |judėjimo|Pa | || | |ºC |drėgmė, |greitis,| | || | | |% |m/s | | || | |Ts |Td | | | | ||1. |Asmano |23,5 |20 |72 |- |- | || |psichrometras | | | | | | ||2. |Augusto |22,5 |18 |53 |- |- | || |psichrometras | | | | | | ||3. |Augusto |22 |17 |47 |1,16 |- |Judant orui || |psichrometras | | | | | |nuo || | | | | | | |ventiliatori|| | | | | | | |aus ||4. |Anemometras |- |- |- |1,16 |- | ||5. |Barometras |- |- |- |- |101300 | |

IŠVADOSOro temperatūra viršija leistinas ir optimalias lengvo darbo sąlygų normas.Pagal Augusto ir Asmano psichrometrą santykinė oro drėgmė neviršija 75%,todėl atitinka leistinas meteorologines sąlygas (pagal Augusto psichrometrą– atitinka ir optimalią). O atsiradus vėdinimui oro temperatūra atitinkaoptimalias meteorologines sąlygas, tačiau tada oro judėjimo greitis viršijanormas.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliuipašalinti, apskaičiavimas. Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti: [pic] čia: [pic]- šilumos kiekis, J/h, kurį patalpoje išskiria karštipaviršiai, įrengimai ir žmonės, [pic] ; [pic] – šilumos nuostoliai dėl patalpos nesandarumo. Imame 15%

šilumos kiekio [pic]; [pic] – oro temperatūra patalpos viduje([pic]),[pic]; [pic] – oro temperatūra lauke([pic]),[pic]; c – oro specifinė šiluma, c[pic]948 J/kg [pic] – oro tankis atskiroms temperatūroms, kuris apskaičiuojamas:[pic] kg/[pic][pic]= 20 ºC, [pic]= 10 ºC,[pic], [pic], [pic], [pic], [pic]%,[pic] kg/[pic][pic]

Oro kiekis, reikalingas šilumos pertekliui pašalinti yra 20921,23 [pic]

2 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke, 2. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje 1, 2, 3, 4, 5, 6 metrų atstumu nuo lango. Tuo pačiu laiku išmatuoti apšvietą lauke atidarius langą.

2. Pagal 2.1 formulę apskaičiuoti kiekvieno taško natūralios apšvietos koeficientą (NAK), nubrėžti patalpos NAK keitimosi kreivę. Vadovaujantis normomis nustatyti, ar galima braižyti (linijų storis 0,3 mm) 3 metrus nuo lango ir naudotis matavimo instrumento (slankmačio padalos storis 0,2 mm) 5 metrų atstumu nuo lango.

3. Apskaičiuoti, kiek spindulių (n1) praeina pro lango angą pagal aukštį, ir apskaičiuoti skaičių (n2) spindulių, telpančių šviesos angoje pagal plotį.

4. Surasti esk pagal 2.3 formulę, apskaičiuoti taško M natūralios apšvietos koeficientą, taikant formules 2.2, 2.4, 2.5. Vadovaujantis normomis ir taisyklėmis, nustatyti, kokius darbus galima atlikti taške M.

e1 = [pic]% e2 = [pic]% e6 = [pic]% e = el + e0 + ep (lx) esk = 0,01n1 * n2 (%) el = esk t0 * q (lx) e0 = el * (r-1) (lx)

Darbo ataskaita

1 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas

1. Liuksmetro elektrinė schema

[pic]

2. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose

|Matavimo|El, lx|Ev, lx|NAK |Regos |Darbo |Objekto ||taškai | | |% |darbų |rūšis |matmenys || | | | |grupė | |mm ||1 |850 |200 |23,5 |A |l. |0.15-0.3 || | | | | |tikslūs | ||2 | |100 |11,76|A |l. |0.15-0.3 || | | | | |tikslūs | ||3 | |60 |7,06 |A |l. |0.15-0.3 || | | | | |tikslūs | ||4 | |40 |4,71 |A |l. |0.15-0.3 || | | | | |tikslūs | ||5 | |30 |3,53 |B |tikslūs |0.3-0.5 ||6 | |10 |1,18 |C |Vidutini|>0.5 || | | | | |škai | || | | | | |tikslūs | |

3. Patalpos NAK keitimosi kreivė e= f(l)

[pic]

IŠVADOSLiniją (0,3 mm) storio braižyti galima 3 metrų atstumu nuo lango, tačiauneleidžiama naudoti matavimo instrumento (slankmačio padalos vertė 0,2 mm)5 metrų atstumu nuo lango.

2 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo skaičiavimas.

1. Skaičiavimo formulės. esk(0,01*n1*n2 ( n1 ( pirmo grafiko spindulių skaičius,praeinantis per šviesos angą skersiniame patalpos pjūvyje, n1(7 sk. n2 ( antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos angą patalpos plane, n2(64 sk.. esk( natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė nepaisant šviesos nuostolių. esk=0,01*7*64=4,48% e(el+e0+ep el( esk*t0*q,(lx) e0= el (r -1), (lx) t0 ( bendras šviesos pralaidumo koeficientas t0(0,35. q ( nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas, priklausantis nuo kampo, kurį sudaro horizontali linija ir vidinis spindulys, q(0,85. ep( imamas tada, kai priešais stovintys pastatai užstoja didelę dalį dangaus skliausto, matomo per langą, ep(0. r(koeficientas,įvertinantis atsirandantį patalpų vidinį atspindėjimą, r(1,5. el=4,48*0,35*0,85=1,3328% eo=1,5*1,3328=0,6664% e=1,3328+0,6664=1.99%

2. Darbų normavimas taške M.

|Regos darbų |Atliekamų darbų pobūdis taške|NAK esant ||grupė |M |šoniniam || | |apšvietimui || |Darbo rūšis |Objekto | || |pagal tikslumo |matmenys, mm| || |laipsnį | | ||C |Vidutiniškai |>0,5 |2,0 || |tikslūs | | |

IŠVADOSVadovaujantis normomis, taške M galima atlikti vidutinio tikslumo darbus,kai objekto matmenys (0,5mm.

3 laboratorinis darbas

GAMYBOS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI

Darbo tikslas

1. Susipažinti su gamybos triukšmu ir jo mažinimo būdais. 2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti garso lygį (dBA). 2. Išmatuoti garso slėgio lygį (dB) 8 oktavose be gaubto (L) ir uždengtu gaubtu (L‘) pagal anksčiau aprašytą metodiką. Filtrų diapazonas – nuo 63 Hz iki 8 kHz. Nustatyti garso slėgio lygio sumažėjimą ∆L=L-L‘. Nubrėžti grafiką ∆L=f(f). 3. Apskaičiuoti dėstytojo nurodyto garsą izoliuojančio gaubto efektyvumą:

1. sužinoti bendrą gaubto 1 m2 svorį Q kg/m2; (priimame putų polistirolo 8–12 kg/m2); 2. naudojant formulę R=20lgQ+20lgf-47,5, dB (čia: Q – konstrukcijos 1 m2 svoris, kg/m2; f – vidutinis dažnis, Hz), apskaičiuoti gaubto garso izoliaciją R vidutinio dažnio oktaninėse juostose (63, 125, 250, 500, 1000, 2000, 4000 ir 8000 Hz); 3. nustatyti papildomo triukšmo lygio sumažėjimą dėl garsą sugeriančios medžiagos pagal formulę: ∆L=10lgα (čia: α – medžiagos, kuria padengtas gaubto vidinis paviršius, garso sugertiems koeficientas. Jo reikšmės pateiktos 3.3 lentelėje);

Garso sugerties koeficientas| |63 |125 |250 |500 |1000|2000|4000||Patalpos be apdailos garso |26 |21 |21 |29 |37 |55 |65 ||lygis, dBA | | | | | | | ||Patalpos su apdaila garso |21 |10 |10 |12 |25 |42 |56 ||lygis, dBA | | | | | | | ||Garsą sugeriančios apdailos |5 |11 |11 |17 |12 |13 |9 ||efektyvumas ∆L, dB | | | | | | | |

Grafikas ∆L = ƒ (ƒ)

[pic]

1. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo skaičiavimas.

|Parametrai |Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose f,|| |Hz || |63 |125 |250 |500 |1000 |2000 |4000 ||Garso sugertis patalpoje be|13,2|17,6|22 |26,4 |35,2 |17,6 |26,4 ||apdailos A1, m2 | | | | | | | ||Garso sugertis patalpoje su|49,2|77,6|100 |203,4 |239,2 |221,6 |200,4 ||sugeriančia medžiaga A2, m2| | | | | | | ||Patalpos paviršių plotas be|440 |440 |440 |440 |440 |440 |440 ||apdailos S, m2 | | | | | | | ||Patalpos paviršių plotas su|300 |300 |300 |300 |300 |300 |300 ||apdaila Sp, m2 | | | | | | | ||Garsą sugeriančios apdailos|5,71|6,44|6,58|8,87 |8,32 |11 |8,8 ||efektyvumas ∆L, dB | | | | | | | |

|A1(63) = 0,03 · 440 = 13,2; |A2(63) = 0,15 · 300 + 0,03 · (440 –||A1(125) = 0,04 · 440 = 17,6; |300) = 49,2; ||A1(250) = 0,05 · 440 = 22 |A2(125) = 0,24 · 300 + 0,04 · (440 ||A1(500) = 0,06 · 440 = 26,4 |– 300) = 77,6; ||A1(1000) = 0,08 · 440 = 35,2 |A2(250) = 0,31 · 300 + 0,05 · (440 ||A1(2000) = 0,04 · 440 = 17,6 |– 300) = 100; ||A1(4000) = 0,06 · 440 = 26,4 |A2(500) = 0,65 · 300 + 0,06 · (440 || |– 300) = 203,4; || |A2(1000) = 0,76 · 300 + 0,08 · (440|| |– 300) = 239,2; || |A2(2000) = 0,72 · 300 + 0,04 · (440|| |– 300) = 221,6; || |A2(4000) = 0,64 · 300 + 0,06 · (440|| |– 300) = 200,4; |

∆L(63) = 10lg · 49,2/13,2 = 5,71;∆L(125) = 10lg · 7,6/17,6 = 6,44;∆L(250) = 10lg · 100/22 = 6,58;∆L(500) = 10lg · 203,4/26,4 = 8,87;∆L(1000) = 10lg · 239,2/35,2 = 8,32;∆L(2000) = 10lg · 221,6/17,6 = 11;∆L(4000) = 10lg · 200,4/26,4 = 8,8.

IŠVADOSIšmatuoti garso slėgio lygiai įvairaus dažnio oktavose (63, 125, 250, 500,1000, 2000, 4000 Hz) patenka į Lietuvos higienos normos HN-33-2001leidžiamų garso slėgio lygių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje intervalą.Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas kai kurio dažnio oktavose yra netdidesnis už garso slėgio lygį su garsą sugeriančia medžiaga: 125 Hz ir 250Hz dažnių oktavose Lsu apdaila=10 dBA, o ΔL=11; 500 Hz dažnių oktavoje Lsuapdaila=12 dBA, o ΔL=17. Tai parodo, jog garsą sugerianti medžiaga yraefektyvi ir ji yra veiksmingas triukšmo mažinimo metodas – garsoabsorbacija (sugertis).

5 laboratorinis darbas

APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.

Pagal 5.5 lentelėje pateiktus duomenis, pasinaudojant formulėmis irlentelėse nurodytais koeficientais apskaičiuoti įžeminimo įrenginio varžą.Grunto savitąją varžą priimti (=100(m.

[pic]

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas.

Ommetrą M 416 sujungti su prietaisu – stendu, kurio permetamąjįjungiklį perjungti į padėtį “ĮŽ. VARŽA”. Jungiklį perjungti prie tokionumerio įžeminimo įrenginio varianto, kuriam buvo apskaičiuota įžeminimovarža. Kitas jungiklis “SAV.VARŽA” turi stovėti žemiau tiriamo varianto“1”. Tada šis jungiklis yra išjungtas. Atlikti prietaiso M 416 matavimo kontrolę. Skalės perjungimo rankenėlę“B1”pasukti į padėtį “Kontrolė 5 (”, po to nuspausti mygtuką ”M” irreostato rankenėle “R” nustatyti indikatoriaus rodyklę ties nuliu. Šiojepadėtyje prietaisas turi rodyti 5±0,2 (. Toliau matuojamas įžeminimo įrenginio varža. Prietaiso skalėsperjungimo rankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x1”, esant matavimo ribai nuo0,1 iki 10 (. Nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostato rankenėlę “R”pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Jeigu šiose ribosematuoti negalima reikia pereiti prie kitų matavimo ribų. Skalės perjungimorankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x5” arba “x20”. Matavimo rezultatasgaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalės perjungimo “PR”rankenėlės padėties daugiklio “1”, “5”, arba “20”.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas.

Kad nustatyti grunto savitąją varžą, pirmiausiai išmatuojama įžemikliovarža R’. Grunto savitosios varžos nustatymui naudosime trijų elektrodųmetodą.

Ommetras su prietaisu – stendu sujungiamas taip: permetamasis jungiklis į padėtį“SAV.VARŽA”. Išmatuojama įžemiklio varža R’. (prietaiso skalės perjungimo rankenėlė“PR” pasukama į padėtį “x5”, nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostatorankenėlę “R” pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Matavimorezultatas gaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalėsperjungimo “PR” rankenėlės padėties daugiklio “x5”).

Grunto savitoji varža priklauso ir nuo grunto drėgmės. Kad išvengtumėme paklaidos, kuri būna kintant grunto savitajai varžaidėl drėgmės įtakos, matuojant ją atsižvelgiama į klimatinį padidėjimokoeficientą K.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.Grunto savitąją varžą priimti ρ = 100 Ω ⋅m .Duota: l = 200 cm; hv = 180 cm; h = 80 cm; a = 600 cm; d = 4,0 cm; b = 5,0 cm; n = 4; ρ = 100 Ω ⋅m = 10 000 Ω⋅ cm; ηx = 0,89; ηn = 0,92.Skaičiavimas: rv – strypinio arba vamzdinio įžemiklio varža, Ω; ( – savitoji grunto varža, (m. l – įžemiklio ilgis, cm; d – įžeminimo skersmuo, cm; hv – įgilinimas, cm.

rv = 0,366*10000/200*(lg2*200/4,0+0,5lg(4*180+200)/4*180-200)) = 38,89 Ω[pic] dekv – įžemiklio iš kampainio plieno varža, Ω; b – kampainio juostos plotis, cm.

dekv = 0,95*4,0 = 4,75 cm L – juostos ilgis, cm; a – atstumas tarp įžemiklių, cm; n – įžemiklių skaičius.

L = 1,05*600*4 = 2520 cm rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža; ( – savitoji grunto varža, (m; L – juostos ilgis, cm; b – juostos plotis, cm; h – juostos įkasimo lygis, cm; (n – juostos panaudojimo koeficientas priklauso nuo įžemiklių skaičiaus.

rj = 0,366*(10000/2520)*lg( 2*25202/5,0*80*0,92) = 6,59 Ω Rj – jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža, Ω; (n – jungiamosios horizontalios juostos panaudojimo arba ekranavimo koeficientas. rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža, Ω

Rj = 6,59/0,92 = 7,16 Ω[pic] Rv – įžemiklių grupės įžeminimo varžos tikslinimas, Ω; ηx – įžemiklio naudojimo arba ekranavimo koeficientas; n – įžemiklių skaičius .

Rv =38,89/0,89*4 = 10,92 Ω[pic]R = 7,16*10,92/(7,16+10,92) = 4,3 Ω

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas. 2.1. Nubraižyti įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą (5.8 pav.).

2.2. Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R= 4,3 Ω. 2.3.Įžeminimo įrenginio apskaičiuotos ir išmatuotos varžos palyginimas: 4,3 Ω = 4,3 Ω 2.4. Išmatuotos įžeminimo įrenginio varžos reikšmės palyginimas su normine didžiausia leistina įžeminimo įrenginio varža (4Ω). Nustatymas ar šis įžeminimo įrenginys tenkina elektros saugos sąlygas.Įžeminimo įrenginio varžos matavimo schema

Šis įrenginys netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω > 4 Ω.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas. 3.1. Nubraižyti įžemiklių išdėstymo schemą.

3.2. Išmatuota įžemiklio varža R′= 72 Ω. Įžemiklių išdėstymo schema grunto savitajai varžai nustatyti

3.3. Apskaičiuota grunto savitoji varža .Duota: d = 3,5 cm; l′ = 80 cm; K = ; R′= 72 Ω.Skaičiavimas: R’ – išmatuota įžemiklio varža; l’ – įžemiklio įkasimo gylis; d – įžemiklio skersmuo; K – klimatinis padidėjimo koeficientas. ρsk = 2,73*72*80/lg(4*80/3,5)*2=160,37 Ω ⋅m.

4. Nustatyta grunto rūšis – priesmėlis.

IŠVADOSApskaičiuota įžeminimo varža netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω >4 Ω. Norint sumažinti varžą, reikia padidinti įžemiklių kiekį.Apskaičiuotas ir išmatuotos varžos dydis yra vienodas, todėl galima darytiišvadą, kad norint sužinoti varžos dydį galima pasirinkti vieną iš dviejųbūdų (apskaičiuoti arba išmatuoti). Svarbu nustatyti grunto rūšį, josudėtį, būklę ir kitas savybes, kurios turi įtakos įžemikliui. Tai yravienas iš veiksnių lemiančių srovės nutekėjimo į žemę varžą.

8 laboratorinis darbas

ŽMONIŲ EVAKUACIJOS IŠ PASTATŲ TRUKMĖS SKAIČIAVIMAS

Darbo užduotis

Apskaičiuoti evakuacijos laiką ir palyginti su būtinuoju evakuacijos laiku.

Darbo atlikimo tvarka

1. Naudojantis 8.3 formule, apskaičiuoti žmonių srauto tankį pirmame ruože (auditorijoje) D1, kai žmogaus horizontalios projekcijos plotas f = 0,1 m2, o N1 = 85. Po to 8.1 lentelėje surasti V1 reikšmę, kai jau žinomas D1, horizontalaus kelio stulpelyje.

2. Apskaičiuoti pirmojo ruožo intensyvumą q1 pagal 8.4 formulę, po to, pagal 8.6 formulę apskaičiuoti likusių ruožų intensyvumus q2, q3, …, q7. Naudojantis 8.2 formule surandame kiekvieno ruožo evakuacijos laiką.

3. Surasti skaičiuojamąjį žmonių evakuacijos laiką pagal 8.1 formulę.

8.1 lentelė. Žmonių srauto judėjimo greičio ir intensyvumo priklausomybėnuo tankio|Srauto|Horizontalus |Durų anga |Laiptai žemyn |Laiptai į viršų ||tankis|kelias | | | ||D, | | | | ||m2/m2 | | | | || |Greitis|Intensyvu-|Intensyvumas |Greitis |Intensyvu|Greiti|Intensyvu-m|| |V, |mas q, |q, m/min |V, m/min|-mas q, |s V, |as q, m/min|| |m/min |m/min | | |m/min |m/min | |

|0,01 |100 |1 |1 |100 |1 |60 |0,6 ||0,05 |100 |5 |5 |100 |5 |60 |3 ||0,1 |80 |8 |8,7 |95 |9,5 |53 |5,3 ||0,2 |60 |12 |13,4 |68 |13,6 |40 |8 ||0,3 |47 |14,1 |16,5 |52 |15,6 |32 |9,6 ||0,4 |40 |16 |18,4 |40 |16 |26 |10,4 ||0,5 |33 |16,5 |19,6 |31 |15,5 |22 |11 ||0,6 |27 |16,2 |19 |24 |14,4 |18 |10,8 ||0,7 |23 |16,1 |18,5 |18 |12,6 |15 |10,5 ||0,8 |19 |15,2 |17,3 |13 |10,4 |13 |10,4 ||0,9 ir|15 |13,5 |8,5 |8 |7,2 |11 |9,9 ||daugia| | | | | | | ||u | | | | | | | |

8.2 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I ir II laipsnioatsparumo ugniai pastatų|Patalpos |Evakuacijos būtinasis laikas, min., kai || |patalpų tūris tūkst. m2 || |Iki 5 |10 |20 |40 |60 ||Teatrų, klubų, poilsio namų ir |1,5 |2 |2,5 |2,5 |- ||kitos žiūrovų salės su scena, | | | | | ||universalinių parduotuvių | | | | | ||prekybos salės | | | | | ||Žiūrovų, koncertų, paskaitų salės|2 |3 |3,5 |4 |4,5 ||ir susirinkimų, parodų ir kitos | | | | | ||salės be scenos (kino teatrai, | | | | | ||dengti sportiniai statiniai, | | | | | ||cirkai, valgyklos) | | | | | |

8.3 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I, II ir IIIatsparumo ugniai laipsnio gamybinių pastatų|Gamybos kategorija|Pastatų tūris, tūkst. m2 || |Iki 15 |30 |40 |50 |60 ir daugiau ||А, Б, Е |0,5 |0,75 |1 |1,5 |1,75 ||B |1,25 |2 |2 |2,5 |3 ||Г, Д |Neribojama |

8.4 lentelė. Ruožai|Eil. |Pavadinimas |l, m |b, m ||Nr. | | | ||1. |Auditorija |l1 = 10 |b1 = 0,5 ||2. |Durų anga | l2 = 1,5 |b2 = 1,0 ||3. |Koridorius |l3 = 20 |b3 = 2,0 ||4. |Laiptai žemyn |l4 = 10 |b4 = 1,5 ||5. |Koridorius |l5 = 15 |b5 = 1,5 ||6. |Laiptai žemyn | | b6|| | |l6 = 5 |=2 ||7. |Holas |l7 = 10 |b7 = 15 |

8.5 lentelė. Variantai Variantai |I |II |III |IV |V |VI |VII |VIII |IX |X | |Žmoniųskaičius |40 |45 |50 |55 |60 |65 |70 |75 |80 |85 | |N=85; f=0,1 m2

D1=N1*f/l1*b1=81*0,1/10*0,5=1,62 m2/m2V1=15 m/min (iš lentelės)q1=V1*D1=15*1,62=24,3 m/mint1=l1/V1=10/15=0,67 minq2=q1*b1/b2=24,3*0,5/1,0=12,15 m/min < qmax=19,6 m/minV2=60 m/mint2=l2/V2=1,5/60=0,025 minq3=q2*b2/b3=12,15*1,0/2,0=6,075 m/min < qmax=16,5 m/minV3=100 m/mint3=l3/V3=20/100=0,2 minq4=q3*b3/b4=6,075*2,0/1,5=8,1 m/min < qmax=16,0 m/minV4=95 m/mint4=l4/V4=10/95=0,11 minq5=q4*b4/b5=8,1*1,5/1,5=8,1 m/min < qmax=16,5 m/minV5=80 m/mint5=l5/V5=15/80=0,1875 minq6=q5*b5/b6=8,1*1,5/2=6,075 m/min < qmax=16,0 m/minV6=100 m/mint6=l6/V6=5/100=0,05 minq7=q6*b6/b7=6,075*2/15=0,81 m/min < qmax=16,5 m/minV7=100 m/mint7=l7/V7=10/100=0,1 min

ts=t1+t2+t3+t4+t5+t6+t7ts=0,67+0,025+0,2+0,11+0,1875+0,05+0,1=1,3425

IŠVADOS • Žmonės iš teatrų, klubų, poilsio namų ir kitų žiūrovų salių su scena,

universalinių parduotuvių prekybos salių spės evakuotis tuo atveju, kai patalpų tūris bus iki 5, 10, 20, 40 tūkst. m3. • Žmonės iš žiūrovų, koncertų, paskaitų salių ir susirinkimų, parodų ir kitų salių be scenos (kino teatrų, dengtų sportinių statinių, cirkų, valgyklų) spės evakuotis tuo atveju, kai patalpų tūris bus iki 5, 10, 20, 40, 60 tūkst. m3. • Žmonės iš А, Б, Е gamybos kategorijų pastatų nespės evakuotis tuo atveju, kai pastatų tūris bus iki 15, 30, 40 tūkst. m3. spės tada, kai pastatų tūris bus 50, 60 tūkst. m3. • Žmonės iš B gamybos kategorijos pastatų nespės evakuotis tada, kai pastatų tūris bus iki 15 tūkst. m3. Spės tada, kai pastatų tūris bus 30, 40, 50, 60 ir daugiau tūkst.. m3. • Žmonės iš Г, Д gamybos kategorijų pastatų spės evakuotis esant bet kokiam pastatų tūriui, nes evakuacijos būtinasis laikas šių gamybos kategorijų pastatuose yra beribojamas.———————–0

4000

2000

1000

500

250

125

63

18

16

14

12

10

8

6

4

2

f, Hz

∆L, bB

32

28

24

20

8000

0

4000

2000

1000

500

250

125

63

16

12

8

4

f, Hz

∆L, dB

24

22

20

0

6

5

4

3

2

1

18

16

14

12

10

8

6

4

2

l, m

e (%)