Žmonių saugos laboratorinių darbų ataskaitos

1 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti gamybinių patalpų meteorologines sąlygas.

2. Susipažinti su sanitarinių normų reikalavimais, parenkant priemones

meteorologinėms sąlygoms normalizuoti.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo
vietoje.

1. Susipažinti su darbo ir prietaisų aprašymu.

2. Pasirengti oro drėgmės matavimui:

a) Paruošti ataskaitos blanką matavimo rezultatams užrašyti.

b) Destiliuotu vandeniu pipete užpildyti Augusto psichrometro

maitinamąjį vamzdelį.

Pastaba. Augusto psichrometro termometrų parodymai ataskaitoje,

išlaikius psichrometrą 10 minučių toje aplinkoje, kurios drėgmė

nustatoma.

c) Likus 4 min. iki bandymo, sudrėkinti medžiagą ant Asmano

psichrometro rezervuaro (dešinėje termometro pusėje). Paimamas

vandens pripildytas guminis balionas su pipete ir, lengvai

spaudžiant balioną, vaanduo pipetėje spaudžiamas iki brūkšnio.

Jei brūkšnio nėra, tai vanduo pakeliamas ne aukščiau kaip 1 cm

iki pipetės viršaus. Vanduo tokioje padėtyje sulaikomas

spaustuvu. Po to pipetė su vandeniu įtaisoma į termometro vidinį

vamzdelį ir sudrėkinama medžiaga. Šiek tiek palaukus, neišimant

pipetės iš vamzdelio, spaustuvas atleidžiamas ir, kai likęs

vanduo subėga į balioną, pipetė išimama.

d) Asmano psichrometrą įjungti į tinklą ir sudrėkinti šlapią

termometrą.

Pastaba. Asmano psichrometrų parodymai atskaitomi po 4 minučių nuo

ventiliatoriaus paleidimo.

3. Oro santykinės drėgmės matavimas:

a) Užrašyti į ataskaitos lentelę Augusto ir Asmano psichrometrų,

sausų ir drėgnų termometrų parodymus.

b) Psichrometrinėse lentelėse surasti santykinės drėgmės ddydžius

pagal Augusto ir Asmano psichrometrus ir užrašyti juos

ataskaitos lentelėse.

c) Užrašyti plaukinio higrometro parodymus ataskaitos lentelėje.

4. Oro judėjimo greičio nuo stalinio ventiliatoriaus išmatavimas (0,5 –

1,0 m atstumu):

a) Užrašyti anemometro skaitiklio pradinius parodymus.

b) Įjungti ventiliatorių.

c) Tuo pačiu metu įjungti anemometrą (nuspaudus šoninį anemometro

mygtuką) ir sekundmatį.

d) P

Praslinkus tam tikram laiko tarpui (paprastai 30 – 60

sekundžių), anemometro skaitiklio mechanizmą ir sekundmatį

sustabdyti ir vėl užrašyti skaitiklio parodymus.

e) Skaitiklio parodymų skirtumą padalyti iš šio gauto skirtumo

laiko (sekundžių). Gautą skaičių atidėjus grafike gaunamas

greitis (m/s).

5. Pagal turimus barometrus nustatyti oro slėgį ir užrašyti į ataskaitos

lentelę.

6. Palyginti gautas meteorologines sąlygas su normaliomis (1.1 lentelė)

ir pateikti rekomendacijas duotų patalpų meteorologinėmis sąlygoms

gerinti.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui
pašalinti, apskaičiavimas.

Pagal dėstytojo nurodytus davinius, naudojantis formulėmis (1.1 arba

1.3), apskaičiuoti reikalingą oro kiekį šilumos arba drėgmės

pertekliui pašalinti.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Išmatuoti meteorologines sąlygas laboratorijos patalpos darbo
vietoje.

Patalpos meteorologinių sąlygų tyrimo rezultatai

|Eil.|Prietaisų |Temperatūra|Santykin|Oro |Slėgis,|Pastaba |
|Nr. |pavadinimas |, |ė oro |judėjimo|Pa | |
| | |ºC |drėgmė, |greitis,| | |
| | | |% |m/s | | |
| | |Ts |Td | | | | |
|1. |Asmano |23,5 |20 |72 |- |- | |
| |psichrometras | | | | | | |
|2. |Augusto |22,5 |18 |53 |- |- | |
| |psichrometras | | | | | | |
|3. |Augusto |22 |17 |47 |1,16 |- |Judant orui |
| |psichrometras | | | | | |nuo |
| | | | | | | |ventiliatori|
| | | | | | | |aus |
|4. |Anemometras |- |- |- |1,16 |- | |
|5. |Barometras |- |- |- |- |101300 | |

IŠVADOS
Oro temperatūra viršija leistinas ir optimalias lengvo darbo sąlygų normas.
Pagal Augusto ir Assmano psichrometrą santykinė oro drėgmė neviršija 75%,
todėl atitinka leistinas meteorologines sąlygas (pagal Augusto psichrometrą
– atitinka ir optimalią). O atsiradus vėdinimui oro temperatūra atitinka
optimalias meteorologines sąlygas, tačiau tada oro judėjimo greitis viršija
normas.

2 užduotis. Oro kiekio, reikalingo šilumos arba drėgmės pertekliui
pašalinti, apskaičiavimas.

Oro kiekis šilumos pertekliui pašalinti:

[pic]

čia: [pic]- šilumos kiekis, J/h, kurį patalpoje išskiria karšti
paviršiai, įrengimai ir žmonės,

[pic] ;

[pic] – šilumos nuostoliai dėl patalpos nesandarumo. Imame 15%
šilumos kiekio [pic];

[pic] – oro temperatūra patalpos viduje([pic]),[pic];

[pic] – oro temperatūra lauke([pic]),[pic];

c – oro specifinė šiluma, c[pic]948 J/kg

[pic] – oro tankis atskiroms temperatūroms, kuris ap

pskaičiuojamas:
[pic] kg/[pic]
[pic]= 20 ºC, [pic]= 10 ºC,
[pic], [pic], [pic], [pic], [pic]%,
[pic] kg/[pic]
[pic]

Oro kiekis, reikalingas šilumos pertekliui pašalinti yra 20921,23 [pic]

2 laboratorinis darbas

GAMYBINIŲ PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke,

2. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti apšvietą patalpoje 1, 2, 3, 4, 5, 6 metrų atstumu nuo lango.

Tuo pačiu laiku išmatuoti apšvietą lauke atidarius langą.

2. Pagal 2.1 formulę apskaičiuoti kiekvieno taško natūralios apšvietos

koeficientą (NAK), nubrėžti patalpos NAK keitimosi kreivę.

Vadovaujantis normomis nustatyti, ar galima braižyti (linijų storis

0,3 mm) 3 metrus nuo lango ir naudotis matavimo instrumento

(slankmačio padalos storis 0,2 mm) 5 metrų atstumu nuo lango.

3. Apskaičiuoti, kiek spindulių (n1) praeina pro lango angą pagal aukštį,

ir apskaičiuoti skaičių (n2) spindulių, telpančių šviesos angoje pagal

plotį.

4. Surasti esk pagal 2.3 formulę, apskaičiuoti taško M natūralios

apšvietos koeficientą, taikant formules 2.2, 2.4, 2.5. Vadovaujantis

normomis ir taisyklėmis, nustatyti, kokius darbus galima atlikti taške

M.

e1 = [pic]%

e2 = [pic]%

e6 = [pic]%

e = el + e0 + ep (lx)

esk = 0,01n1 * n2 (%)

el = esk t0 * q (lx)

e0 = el * (r-1) (lx)

Darbo ataskaita

1 užduotis. Patalpos natūralaus apšvietimo tyrimas

1. Liuksmetro elektrinė schema

[pic]

2. Darbų normavimas tiriamose darbo vietose

|Matavimo|El, lx|Ev, lx|NAK |Regos |Darbo |Objekto |
|taškai | | |% |darbų |rūšis |matmenys |
| | | | |grupė | |mm |
|1 |850 |200 |23,5 |A |l. |0.15-0.3 |
| | | | | |tikslūs | |
|2 | |100 |11,76|A |l. |0.15-0.3 |
| | | | | |tikslūs | |
|3 | |60 |7,06 |A |l. |0.15-0.3 |
| | | | | |tikslūs | |
|4 | |40 |4,71 |A |l. |0.15-0.3 |
| | | | | |tikslūs | |
|5 | |30 |3,53 |B |tikslūs |0.3-0.5 |
|6 | |10 |1,18 |C |Vidutini|>0.5 |
| | | | | |škai | |
| | | | | |tikslūs | |

3. Patalpos NAK keitimosi kreivė e= f(l)

[pic]

IŠVADOS
Liniją (0,3 mm) storio braižyti galima 3 metrų atstumu nuo lango, tačiau
neleidžiama naudoti matavimo instrumento (slankmačio padalos vertė 0,2 mm)
5 metrų atstumu nuo lango.

2 užduotis. Patalpos natūralaus ap

pšvietimo skaičiavimas.

1. Skaičiavimo formulės.

esk(0,01*n1*n2 (

n1 ( pirmo grafiko spindulių skaičius,praeinantis per šviesos

angą skersiniame patalpos pjūvyje, n1(7 sk.

n2 ( antro grafiko spindulių skaičius, praeinantis per šviesos

angą patalpos plane, n2(64 sk..

esk( natūralios apšvietos koeficiento skaičiuotina vertė

nepaisant šviesos nuostolių.

esk=0,01*7*64=4,48%

e(el+e0+ep

el( esk*t0*q,(lx)

e0= el (r -1), (lx)

t0 ( bendras šviesos pralaidumo koeficientas t0(0,35.

q ( nevienodo dangaus ryškumo pagal meridianą koeficientas,

priklausantis nuo kampo, kurį sudaro horizontali linija ir

vidinis spindulys, q(0,85.

ep( imamas tada, kai priešais stovintys pastatai užstoja didelę

dalį dangaus skliausto, matomo per langą, ep(0.

r(koeficientas,įvertinantis atsirandantį patalpų vidinį

atspindėjimą, r(1,5.

el=4,48*0,35*0,85=1,3328%

eo=1,5*1,3328=0,6664%

e=1,3328+0,6664=1.99%

2. Darbų normavimas taške M.

|Regos darbų |Atliekamų darbų pobūdis taške|NAK esant |
|grupė |M |šoniniam |
| | |apšvietimui |
| |Darbo rūšis |Objekto | |
| |pagal tikslumo |matmenys, mm| |
| |laipsnį | | |
|C |Vidutiniškai |>0,5 |2,0 |
| |tikslūs | | |

IŠVADOS
Vadovaujantis normomis, taške M galima atlikti vidutinio tikslumo darbus,
kai objekto matmenys (0,5mm.

3 laboratorinis darbas

GAMYBOS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI

Darbo tikslas

1. Susipažinti su gamybos triukšmu ir jo mažinimo būdais.

2. Nustatyti kai kurių triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą.

Darbo atlikimo tvarka

1. Išmatuoti garso lygį (dBA).

2. Išmatuoti garso slėgio lygį (dB) 8 oktavose be gaubto (L) ir uždengtu

gaubtu (L‘) pagal anksčiau aprašytą metodiką. Filtrų diapazonas – nuo

63 Hz iki 8 kHz. Nustatyti garso slėgio lygio sumažėjimą ∆L=L-L‘.

Nubrėžti grafiką ∆L=f(f).

3. Apskaičiuoti dėstytojo nurodyto garsą izoliuojančio gaubto efektyvumą:

1. sužinoti bendrą gaubto 1 m2 svorį Q kg/m2; (priimame putų

polistirolo 8–12 kg/m2);

2. naudojant formulę R=20lgQ+20lgf-47,5, dB (čia: Q – konstrukcijos 1

m2 svoris, kg/m2; f – vidutinis dažnis, Hz), apskaičiuoti gaubto

garso izoliaciją R vidutinio dažnio oktaninėse ju

uostose (63, 125,

250, 500, 1000, 2000, 4000 ir 8000 Hz);

3. nustatyti papildomo triukšmo lygio sumažėjimą dėl garsą

sugeriančios medžiagos pagal formulę: ∆L=10lgα (čia: α –

medžiagos, kuria padengtas gaubto vidinis paviršius, garso

sugertiems koeficientas. Jo reikšmės pateiktos 3.3 lentelėje);

Garso sugerties koeficientas
| |63 |125 |250 |500 |1000|2000|4000|
|Patalpos be apdailos garso |26 |21 |21 |29 |37 |55 |65 |
|lygis, dBA | | | | | | | |
|Patalpos su apdaila garso |21 |10 |10 |12 |25 |42 |56 |
|lygis, dBA | | | | | | | |
|Garsą sugeriančios apdailos |5 |11 |11 |17 |12 |13 |9 |
|efektyvumas ∆L, dB | | | | | | | |

Grafikas ∆L = ƒ (ƒ)

[pic]

1. Garsą sugeriančios apdailos efektyvumo skaičiavimas.

|Parametrai |Vidutiniai geometriniai dažnumai oktavose f,|
| |Hz |
| |63 |125 |250 |500 |1000 |2000 |4000 |
|Garso sugertis patalpoje be|13,2|17,6|22 |26,4 |35,2 |17,6 |26,4 |
|apdailos A1, m2 | | | | | | | |
|Garso sugertis patalpoje su|49,2|77,6|100 |203,4 |239,2 |221,6 |200,4 |
|sugeriančia medžiaga A2, m2| | | | | | | |
|Patalpos paviršių plotas be|440 |440 |440 |440 |440 |440 |440 |
|apdailos S, m2 | | | | | | | |
|Patalpos paviršių plotas su|300 |300 |300 |300 |300 |300 |300 |
|apdaila Sp, m2 | | | | | | | |
|Garsą sugeriančios apdailos|5,71|6,44|6,58|8,87 |8,32 |11 |8,8 |
|efektyvumas ∆L, dB | | | | | | | |

|A1(63) = 0,03 · 440 = 13,2; |A2(63) = 0,15 · 300 + 0,03 · (440 –|
|A1(125) = 0,04 · 440 = 17,6; |300) = 49,2; |
|A1(250) = 0,05 · 440 = 22 |A2(125) = 0,24 · 300 + 0,04 · (440 |
|A1(500) = 0,06 · 440 = 26,4 |– 300) = 77,6; |
|A1(1000) = 0,08 · 440 = 35,2 |A2(250) = 0,31 · 300 + 0,05 · (440 |
|A1(2000) = 0,04 · 440 = 17,6 |– 300) = 100; |
|A1(4000) = 0,06 · 440 = 26,4 |A2(500) = 0,65 · 300 + 0,06 · (440 |
| |– 300) = 203,4; |
| |A2(1000) = 0,76 · 300 + 0,08 · (440|
| |– 300) = 239,2; |
| |A2(2000) = 0,72 · 300 + 0,04 · (440|
| |– 300) = 221,6; |
| |A2(4000) = 0,64 · 300 + 0,06 · (440|
| |– 300) = 200,4; |

∆L(63) = 10lg · 49,2/13,2 = 5,71;
∆L(125) = 10lg · 7,6/17,6 = 6,44;
∆L(250) = 10lg · 100/22 = 6,58;
∆L(500) = 10lg · 203,4/26,4 = 8,87;
∆L(1000) = 10lg · 239,2/35,2 = 8,32;
∆L(2000) = 10lg · 221,6/17,6 = 11;
∆L(4000) = 10lg · 200,4/26,4 = 8,8.

IŠVADOS
Išmatuoti garso slėgio lygiai įvairaus dažnio oktavose (63, 125, 250, 500,
1000, 2000, 4000 Hz) patenka į Lietuvos higienos normos HN-33-2001
leidžiamų garso slėgio lygių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje intervalą.
Garsą sugeriančios apdailos efektyvumas kai kurio dažnio oktavose yra net
didesnis už garso slėgio lygį su garsą sugeriančia medžiaga: 125 Hz ir 250
Hz dažnių oktavose Lsu apdaila=10 dBA, o ΔL=11; 500 Hz dažnių oktavoje Lsu
apdaila=12 dBA, o ΔL=17. Tai parodo, jog garsą sugerianti medžiaga yra
efektyvi ir ji yra veiksmingas triukšmo mažinimo metodas – garso
absorbacija (sugertis).

5 laboratorinis darbas

APSAUGINIO ĮŽEMINIMO TYRIMAS

Darbo tikslas

Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją grunto varžas.

Darbo atlikimo tvarka

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.

Pagal 5.5 lentelėje pateiktus duomenis, pasinaudojant formulėmis ir
lentelėse nurodytais koeficientais apskaičiuoti įžeminimo įrenginio varžą.
Grunto savitąją varžą priimti (=100(m.

[pic]

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas.

Ommetrą M 416 sujungti su prietaisu – stendu, kurio permetamąjį
jungiklį perjungti į padėtį “ĮŽ. VARŽA”. Jungiklį perjungti prie tokio
numerio įžeminimo įrenginio varianto, kuriam buvo apskaičiuota įžeminimo
varža. Kitas jungiklis “SAV.VARŽA” turi stovėti žemiau tiriamo varianto
“1”. Tada šis jungiklis yra išjungtas.

Atlikti prietaiso M 416 matavimo kontrolę. Skalės perjungimo rankenėlę
“B1”pasukti į padėtį “Kontrolė 5 (”, po to nuspausti mygtuką ”M” ir
reostato rankenėle “R” nustatyti indikatoriaus rodyklę ties nuliu. Šioje
padėtyje prietaisas turi rodyti 5±0,2 (.

Toliau matuojamas įžeminimo įrenginio varža. Prietaiso skalės
perjungimo rankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x1”, esant matavimo ribai nuo
0,1 iki 10 (. Nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostato rankenėlę “R”
pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Jeigu šiose ribose
matuoti negalima reikia pereiti prie kitų matavimo ribų. Skalės perjungimo
rankenėlė “PR” pasukama į padėtį “x5” arba “x20”. Matavimo rezultatas
gaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalės perjungimo “PR”
rankenėlės padėties daugiklio “1”, “5”, arba “20”.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas.

Kad nustatyti grunto savitąją varžą, pirmiausiai išmatuojama įžemiklio
varža R’. Grunto savitosios varžos nustatymui naudosime trijų elektrodų
metodą.

Ommetras su prietaisu – stendu sujungiamas taip: permetamasis

jungiklis į padėtį
“SAV.VARŽA”.

Išmatuojama įžemiklio varža R’. (prietaiso skalės perjungimo rankenėlė
“PR” pasukama į padėtį “x5”, nuspaudus mygtuką “M” ir sukant reostato
rankenėlę “R” pasiekti maksimalų rodyklės priartėjimą prie nulio. Matavimo
rezultatas gaunamas omais (() – skalės parodymus padauginus iš skalės
perjungimo “PR” rankenėlės padėties daugiklio “x5”).

Grunto savitoji varža priklauso ir nuo grunto drėgmės.

Kad išvengtumėme paklaidos, kuri būna kintant grunto savitajai varžai
dėl drėgmės įtakos, matuojant ją atsižvelgiama į klimatinį padidėjimo
koeficientą K.

Darbo ataskaita

1 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas.
Grunto savitąją varžą priimti ρ = 100 Ω ⋅m .
Duota:

l = 200 cm;

hv = 180 cm;

h = 80 cm;

a = 600 cm;

d = 4,0 cm;

b = 5,0 cm;

n = 4;

ρ = 100 Ω ⋅m = 10 000 Ω⋅ cm;

ηx = 0,89;

ηn = 0,92.
Skaičiavimas:

rv – strypinio arba vamzdinio įžemiklio varža, Ω;

( – savitoji grunto varža, (m.

l – įžemiklio ilgis, cm;

d – įžeminimo skersmuo, cm;

hv – įgilinimas, cm.

rv = 0,366*10000/200*(lg2*200/4,0+0,5lg(4*180+200)/4*180-200)) = 38,89 Ω
[pic]

dekv – įžemiklio iš kampainio plieno varža, Ω;

b – kampainio juostos plotis, cm.

dekv = 0,95*4,0 = 4,75 cm

L – juostos ilgis, cm;

a – atstumas tarp įžemiklių, cm;

n – įžemiklių skaičius.

L = 1,05*600*4 = 2520 cm

rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža;

( – savitoji grunto varža, (m;

L – juostos ilgis, cm;

b – juostos plotis, cm;

h – juostos įkasimo lygis, cm;

(n – juostos panaudojimo koeficientas priklauso nuo įžemiklių

skaičiaus.

rj = 0,366*(10000/2520)*lg( 2*25202/5,0*80*0,92) = 6,59 Ω

Rj – jungiamosios horizontalios juostos įžeminimo varža, Ω;

(n – jungiamosios horizontalios juostos panaudojimo arba ekranavimo

koeficientas.

rj – jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varža, Ω

Rj = 6,59/0,92 = 7,16 Ω
[pic]

Rv – įžemiklių grupės įžeminimo varžos tikslinimas, Ω;

ηx – įžemiklio naudojimo arba ekranavimo koeficientas;

n – įžemiklių skaičius .

Rv =38,89/0,89*4 = 10,92 Ω
[pic]
R = 7,16*10,92/(7,16+10,92) = 4,3 Ω

2 užduotis. Įžeminimo įrenginio varžos matavimas.

2.1. Nubraižyti įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą (5.8 pav.).

2.2. Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R= 4,3 Ω.

2.3.Įžeminimo įrenginio apskaičiuotos ir išmatuotos varžos

palyginimas:

4,3 Ω = 4,3 Ω

2.4. Išmatuotos įžeminimo įrenginio varžos reikšmės palyginimas su

normine didžiausia leistina įžeminimo įrenginio varža (4Ω). Nustatymas

ar šis įžeminimo įrenginys tenkina elektros saugos sąlygas.
Įžeminimo įrenginio varžos matavimo schema

Šis įrenginys netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω > 4 Ω.

3 užduotis. Grunto savitosios varžos nustatymas.

3.1. Nubraižyti įžemiklių išdėstymo schemą.

3.2. Išmatuota įžemiklio varža R′= 72 Ω.

Įžemiklių išdėstymo schema grunto savitajai varžai nustatyti

3.3. Apskaičiuota grunto savitoji varža .
Duota:

d = 3,5 cm;

l′ = 80 cm;

K = ;

R′= 72 Ω.
Skaičiavimas:

R’ – išmatuota įžemiklio varža;

l’ – įžemiklio įkasimo gylis;

d – įžemiklio skersmuo;

K – klimatinis padidėjimo koeficientas.

ρsk = 2,73*72*80/lg(4*80/3,5)*2=160,37 Ω ⋅m.

4. Nustatyta grunto rūšis – priesmėlis.

IŠVADOS
Apskaičiuota įžeminimo varža netenkina elektros saugos sąlygų, nes 4,3 Ω >
4 Ω. Norint sumažinti varžą, reikia padidinti įžemiklių kiekį.
Apskaičiuotas ir išmatuotos varžos dydis yra vienodas, todėl galima daryti
išvadą, kad norint sužinoti varžos dydį galima pasirinkti vieną iš dviejų
būdų (apskaičiuoti arba išmatuoti). Svarbu nustatyti grunto rūšį, jo
sudėtį, būklę ir kitas savybes, kurios turi įtakos įžemikliui. Tai yra
vienas iš veiksnių lemiančių srovės nutekėjimo į žemę varžą.

8 laboratorinis darbas

ŽMONIŲ EVAKUACIJOS IŠ PASTATŲ TRUKMĖS SKAIČIAVIMAS

Darbo užduotis

Apskaičiuoti evakuacijos laiką ir palyginti su būtinuoju evakuacijos laiku.

Darbo atlikimo tvarka

1. Naudojantis 8.3 formule, apskaičiuoti žmonių srauto tankį pirmame ruože

(auditorijoje) D1, kai žmogaus horizontalios projekcijos plotas f = 0,1

m2, o N1 = 85. Po to 8.1 lentelėje surasti V1 reikšmę, kai jau žinomas

D1, horizontalaus kelio stulpelyje.

2. Apskaičiuoti pirmojo ruožo intensyvumą q1 pagal 8.4 formulę, po to,

pagal 8.6 formulę apskaičiuoti likusių ruožų intensyvumus q2, q3, .,

q7. Naudojantis 8.2 formule surandame kiekvieno ruožo evakuacijos laiką.

3. Surasti skaičiuojamąjį žmonių evakuacijos laiką pagal 8.1 formulę.

8.1 lentelė. Žmonių srauto judėjimo greičio ir intensyvumo priklausomybė
nuo tankio
|Srauto|Horizontalus |Durų anga |Laiptai žemyn |Laiptai į viršų |
|tankis|kelias | | | |
|D, | | | | |
|m2/m2 | | | | |
| |Greitis|Intensyvu-|Intensyvumas |Greitis |Intensyvu|Greiti|Intensyvu-m|
| |V, |mas q, |q, m/min |V, m/min|-mas q, |s V, |as q, m/min|
| |m/min |m/min | | |m/min |m/min | |
|0,01 |100 |1 |1 |100 |1 |60 |0,6 |
|0,05 |100 |5 |5 |100 |5 |60 |3 |
|0,1 |80 |8 |8,7 |95 |9,5 |53 |5,3 |
|0,2 |60 |12 |13,4 |68 |13,6 |40 |8 |
|0,3 |47 |14,1 |16,5 |52 |15,6 |32 |9,6 |
|0,4 |40 |16 |18,4 |40 |16 |26 |10,4 |
|0,5 |33 |16,5 |19,6 |31 |15,5 |22 |11 |
|0,6 |27 |16,2 |19 |24 |14,4 |18 |10,8 |
|0,7 |23 |16,1 |18,5 |18 |12,6 |15 |10,5 |
|0,8 |19 |15,2 |17,3 |13 |10,4 |13 |10,4 |
|0,9 ir|15 |13,5 |8,5 |8 |7,2 |11 |9,9 |
|daugia| | | | | | | |
|u | | | | | | | |

8.2 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I ir II laipsnio
atsparumo ugniai pastatų
|Patalpos |Evakuacijos būtinasis laikas, min., kai |
| |patalpų tūris tūkst. m2 |
| |Iki 5 |10 |20 |40 |60 |
|Teatrų, klubų, poilsio namų ir |1,5 |2 |2,5 |2,5 |- |
|kitos žiūrovų salės su scena, | | | | | |
|universalinių parduotuvių | | | | | |
|prekybos salės | | | | | |
|Žiūrovų, koncertų, paskaitų salės|2 |3 |3,5 |4 |4,5 |
|ir susirinkimų, parodų ir kitos | | | | | |
|salės be scenos (kino teatrai, | | | | | |
|dengti sportiniai statiniai, | | | | | |
|cirkai, valgyklos) | | | | | |

8.3 lentelė. Žmonių evakuacijos būtinasis laikas min. iš I, II ir III
atsparumo ugniai laipsnio gamybinių pastatų
|Gamybos kategorija|Pastatų tūris, tūkst. m2 |
| |Iki 15 |30 |40 |50 |60 ir daugiau |
|А, Б, Е |0,5 |0,75 |1 |1,5 |1,75 |
|B |1,25 |2 |2 |2,5 |3 |
|Г, Д |Neribojama |

8.4 lentelė. Ruožai
|Eil. |Pavadinimas |l, m |b, m |
|Nr. | | | |
|1. |Auditorija |l1 = 10 |b1 = 0,5 |
|2. |Durų anga | l2 = 1,5 |b2 = 1,0 |
|3. |Koridorius |l3 = 20 |b3 = 2,0 |
|4. |Laiptai žemyn |l4 = 10 |b4 = 1,5 |
|5. |Koridorius |l5 = 15 |b5 = 1,5 |
|6. |Laiptai žemyn | | b6|
| | |l6 = 5 |=2 |
|7. |Holas |l7 = 10 |b7 = 15 |

8.5 lentelė. Variantai

Variantai |I |II |III |IV |V |VI |VII |VIII |IX |X | |Žmonių
skaičius |40 |45 |50 |55 |60 |65 |70 |75 |80 |85 | |
N=85; f=0,1 m2

D1=N1*f/l1*b1=81*0,1/10*0,5=1,62 m2/m2
V1=15 m/min (iš lentelės)
q1=V1*D1=15*1,62=24,3 m/min
t1=l1/V1=10/15=0,67 min
q2=q1*b1/b2=24,3*0,5/1,0=12,15 m/min < qmax=19,6 m/min
V2=60 m/min
t2=l2/V2=1,5/60=0,025 min
q3=q2*b2/b3=12,15*1,0/2,0=6,075 m/min < qmax=16,5 m/min
V3=100 m/min
t3=l3/V3=20/100=0,2 min
q4=q3*b3/b4=6,075*2,0/1,5=8,1 m/min < qmax=16,0 m/min
V4=95 m/min
t4=l4/V4=10/95=0,11 min
q5=q4*b4/b5=8,1*1,5/1,5=8,1 m/min < qmax=16,5 m/min
V5=80 m/min
t5=l5/V5=15/80=0,1875 min
q6=q5*b5/b6=8,1*1,5/2=6,075 m/min < qmax=16,0 m/min
V6=100 m/min
t6=l6/V6=5/100=0,05 min
q7=q6*b6/b7=6,075*2/15=0,81 m/min < qmax=16,5 m/min
V7=100 m/min
t7=l7/V7=10/100=0,1 min

ts=t1+t2+t3+t4+t5+t6+t7
ts=0,67+0,025+0,2+0,11+0,1875+0,05+0,1=1,3425

IŠVADOS

• Žmonės iš teatrų, klubų, poilsio namų ir kitų žiūrovų salių su scena,

universalinių parduotuvių prekybos salių spės evakuotis tuo atveju,

kai patalpų tūris bus iki 5, 10, 20, 40 tūkst. m3.

• Žmonės iš žiūrovų, koncertų, paskaitų salių ir susirinkimų, parodų ir

kitų salių be scenos (kino teatrų, dengtų sportinių statinių, cirkų,

valgyklų) spės evakuotis tuo atveju, kai patalpų tūris bus iki 5, 10,

20, 40, 60 tūkst. m3.

• Žmonės iš А, Б, Е gamybos kategorijų pastatų nespės evakuotis tuo

atveju, kai pastatų tūris bus iki 15, 30, 40 tūkst. m3. spės tada, kai

pastatų tūris bus 50, 60 tūkst. m3.

• Žmonės iš B gamybos kategorijos pastatų nespės evakuotis tada, kai

pastatų tūris bus iki 15 tūkst. m3. Spės tada, kai pastatų tūris bus

30, 40, 50, 60 ir daugiau tūkst.. m3.

• Žmonės iš Г, Д gamybos kategorijų pastatų spės evakuotis esant bet

kokiam pastatų tūriui, nes evakuacijos būtinasis laikas šių gamybos

kategorijų pastatuose yra beribojamas.
———————–
0

f, Hz

∆L, bB

f, Hz

∆L, dB

l, m

e (%)

Leave a Comment