pirmo kurso gamybines praktikos ataskaita

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Pirmąją gamybinę praktiką atlikau statybos įmonėje “Apdaila”. Įmonėje praktiką atlikau nuo 2007 07 01 iki 2007 08 01. Statybos bendrovė teikia įvairias su statyba susijusias paslaugas, stato ir rekonstruoja gyvenamuosius namus, sandėlius, gamybinius ir visuomeninius pastatus. UAB “Apdaila” man sudarė visas tinkamas sąlygas atlikti praktikos užduotį: domėtis statybos įmoniųų technologijomis, technologiniais procesais statybvietėje ir įmonės vadyba. Jos metu susipažinau su medinių konstrukcijų gamyba, konstrukcijų montavimu ir įrengimu, naudojamais mechanizmais, armatūros ruošimu, gaminių formavimus, sauga darbe bei darbų organizavimu įmonėje.
Praktikos metu teko dalyvauti rekonstruojant VŠĮ “Kėdainių liigoninės vaikų ligų reabilitacijos skyrių”, taip pat statant privataus ūkininko sandėlius. Darbo dienos trukmė 8 val., t.y. nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00.

Pamatų betonavimas
Atliekant praktiką turėjau galimybę stebėti monolitinių pamatų liejimo procesą. Pradedant pamatų duobių kasimu ir baigiant pamatų išliejimu. Šiam darbui reikalingos statybinės medžiagos: betonas, medis pamatų klojiniams, viniai. Įrenginiai ir įrankiai naudojami liejant pamatus: kastuvai, ekskavatoriai, nivelyras, betono maišyklė.

Pamatų duobių kasimas
Iki žemės kasimo darbų pradžios turi būti atlikti visi projekte numatyti statybos aikštelės paruošimo darbai, pažymėtos statinio aššys ir pamatų duobės kontūrai. Iki pamatų duobės kasimo pradžios turi būti įvykdytos priemonės paviršinio vandens nuvedimui bei, reikalui esant, gruntinio vandens lygio žeminimui. Pamatų duobės kasamos su stačiais arba lėkštais šlaitais.
Duobės stačiais šlaitais gali būti kasamos natūralaus drėgnumo gr

runtuose, kur nėra gruntinio vandens. Šiuo atveju duobių gylis negali viršyti:
• smėliuose ir žvyringuose gruntuose – 1m;
• priesmėlyje – 1,25m;
• priemolyje ir molyje – 1,5m.
Kasant duobes su lėkštais šlaitais, didžiausieji leistini šlaitų nuolydžiai pateikti lentelėje.
Gruntas Šlaitų nuolydžiai priklausomai nuo gylio

1,5m 3,0m 5,0m
Smėlis, žvyras 63 45 45

1 : 0,5 1 : 1 1 : 1
Priesmėlis 76 56 50

1 : 0,25 1 : 0,67 1 : 0,85
Priemolis 90 63 53

1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,75
Molis 90 76 63

1 : 0 1 : 0,25 1 : 0,5

Pamatų duobės kasamos ekskavatoriais (su tiesioginiu ir atvirkštiniu kaušu, draglainais, greiferiais), buldozeriais ir kt. Žemkasių tipai nurodomi projekte arba parenkami rengiant statybos darbų technologijos projektą. Kasant pamatų duobes ekskavatoriais iki dugno projektinės altitudės nedakasame 10 – 30 cm. Šis grunto sluoksnis iškasamas buldozeriais arba rankomis.
Pamatų duobės kasimo proceso kontrolės etapai:
• ašių ir duobės kontūro patikrinimas;
• altitudžių ir reperio ženklo tikrinimas;
• lietaus vandens nuvedimo priemonės;
• dugno altitudės tikrinimas;
• duobės gabaritų tikrinimas; d
• uobės šlaitų statumo tikrinimas;
• dugno išlyginimo tikrinimas;
• dugno grunto tikrinimas;
• dokumentų įforminimas.

Pamatų ir pamatų siienų įrengimas
Pamatų ir pamatų sienų tipas ir jų konstrukcija nurodomi statinio projekte. Įrengiant pamatus ir pamatų sienas būtina vadovautis projekto sprendimais bei papildomais nurodymais ir rekomendacijomis. Iki pamatų įrengimo pradžios turi būti atlikti visi projekte numatyti pagrindų pamatams ruošimo darbai.
Monolitinių gelžbetoninių pamatų kolonoms įrengimo darbų sudėtis turi būti tokia:
• Pamatų pagrindo ruošimas;
• Pamatų ašių nužymėjimas;
• Klojinių paruošimas ir montavimas;
• Armatūros paruošimas ir tvirtinimas klojiniuose;
• Betono mišinio klojimas ir tankinimas;
• Pakloto betono priežiūra;
• Klojinių demontavimas.
Pamatų betonavimui naudojami smulkių skydų surenkami klojiniai. Klojiniai turi būti standūs, nekeisti padėties ir

r matmenų, neviršyti leistinų deformacijų perimant technologines apkrovas, klojamo ir tankinamo mišinio slėgį. Armatūra išdėstoma ir sutvirtinama sumontavus pamatų pado klojinius.
Betonuoti pradedama nuo pamatų pado. Betono mišinys turi būti tankinamas giluminiais vibratoriais. Vibratoriaus galvutės skersmuo pasirenkamas priklausomai nuo armatūros išdėstymo tankumo. Elektriniai rankoje laikomi giluminiai vibratoriai – tai aukštos kokybės giluminiai vibratoriai specialiai sukonstruoti sutankinti betoną grindims, pamatams, sąramoms ir t.t. Šiais nedaug sveriančiais giluminiais vibratoriais patogu dirbti bet kokios rūšies betone. Pavaros agregatas specialios konstrukcijos lankstų veleną išsuka 4.000 rpm. Vibro galva atlieka 12.000 vibrosukių (švyklinė sistema) per minutę, aukšta amplitudė garantuoja labai gerą bet kokios rūšies betono sutankinimą.
Pakloto betono priežiūra:
• Naujai suklotą betoną laikyti drėgnos būklės;
• Apsaugoti nuo kratymų ir smūgių;
• Neleisti įvykti mechaniniams pažeidimams;
• Apsaugoti nuo staigaus temperatūrų pokyčių ir išdžiūvimo;
• Vasarą būtina šviežiai sukloto betono paviršių apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo; tam betonas uždengiamas medžiaga, kurią galima išlaikyti drėgną: neimpregnuotu brezentu, maišais, drėgnų pjuvenų ar smėlio sluoksniu, kuris užpilamas ant užbetonuoto paviršiaus po 3-4 val.; šias dangas reikia keletą kartų per dieną sudrėkinti vandeniu.

Armatūros ruošimas
Armatūra – metaliniai arba kitokios medžiagos strypai. Armatūra naudojama betoninėms kolonoms, sijoms, perdenginiams, sienoms, tarpuangiams sutvirtinti. Dažniausiai iš armatūros strypų formuojami karkasai. Formuojamas išorinis armatūros karkasas, kuris atkartoja būsimos konstrukcijos formą. Armatūra išdėstoma ir sutvirtinama sumontavus pamatų pa

ado klojinius. Armatūros padėties fiksavimui naudojami metaliniai, plastikiniai ar kiti fiksatoriai. Patalpinus armatūros karkasą klojinyje ir užpylus betoną, gaunama armuoto betono konstrukcija. Tokios konstrukcijos vadinamos gelžbetoninėmis. Armavimui paspartinti naudojami armatūros tinklai. Armatūros tinklai paruošiami statybos aikštelėje arba atvežami. Gelžbetoninės konstrukcijos dažniausiai armuojamos liauna, daug rečiau standžia armatūra.
• Liauna armatūra – tai dažniausiai plieniniai apvalaus skerspjūvio strypai, vielos ir lynai. Kad betonas geriau sukibtų su armatūra, dauguma plieninių strypų ir vielų turi nelygų paviršių, yra rumbuoti eglute arba sriegine linija.
• Standi armatūra – tai įvairūs valcuoti profiliai arba profiliuoti plieniniai lakštai, naudojami išoriniam konstrukcijų armavimui.

Armatūros ruošimas
Atliekant praktiką taip pat turėjau galimybę pamatyti , susipažinti ir pati pabandyti paruošti armatūrą pamatams.
Ruošiau liaunos armatūros tinklus monolitiniams pamatams. Armatūrą galima ruošti strypus suvirinant arba surišus ją specialiais kabliukais. Sudaryto armatūros tinklo kvadratų išmatavimai: 10 : 10cm. Kiekvieną armatūros susidūrimą nebūtina virinti ar surišti, pakanka tiek kad tinklas būtų standus.

Stogo dengimas (nesutapdinto šlaitinio stogo įrengimas)
Stogai apsaugo pastatą nu vertikalių išorinių veiksnių: lietaus, sniego ir kt. Stogo ir denginio geometrinė bei konstrukcinė forma, jų šlaitų nuolydis priklauso nuo pastato dydžio plane, jo konfiguracijos, stogo dangos medžiagos, vandens nuleidimo būdo, klimato sąlygų, techninių ir ekonominių bei architektūrinių reikalavimų. Daugiausia rengiami vienašlaičiai ir dvišlaičiai stogai. Būna ir keturšlaičių, daugiašlaičių, valminių, ku

upolinių, kūginių.

Tarp stogo ir viršutinės perdangos esanti uždara erdvė vadinama pastoge. Ten įrengiamos vėdinimo kameros ir kanalai, liftų mašinų skyrius, išvedžiojami vamzdžiai ir kt. Pastogėse kartais rengiamos patalpos.

Šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos yra paremtinės gegnės arba santvaros. Atitvarinę stogo konstrukciją sudaro anga, klojama ant vientiso arba išretinto pagrindo (lentų, grebėstų).

Stogo danga būna iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, plastmasės, medienos ir kt. Stogo dangos medžiaga parenkama pagal ekonominius, priešgaisrinius ir architektūrinius reikalavimus, taip pat pagal stogo šlaito nuolydį. Pagal savo standumą ir matmenis bei medžiagos tipą dangos yra:
Ruloninės: ruberoidas, sintetinių medžiagų ritiniai ir pan.;
Lakštinės: plieniniai ir aliuminiai lakštai, skarda, padengti įvairia antikorozine danga, eternitas (asbestocementis) ir pan.;
Minkštų plytelių
Čerpių: keraminių, polimerbetoninių, betoninių, plastmasinių.

Kartais naudojamos medinės dangos iš plonlenčių ir malksnų (skiedrų).

Darbų organizavimo įmonėje etapas
Užsakovas pateikia informaciją ką ir kaip nori pastatyti ar rekonstruoti. Yra skelbiamas konkursas, įmonė laimėjusi konkursą pasirašo sutartį su užsakovu. Rangovo įmonės direktoriaus įsakymu yra paskiriamas atsakingas objekto statybos vadovas, kuris atsako už darbų kokybę, darbų saugą, savalaikį objekto pridavimą.
Objekto statybos vadovas gauna projektinę dokumentaciją (techninius darbo projektus, statybos darbų leidimą), taip pat užveda statybos darbų žurnalą.

Darbų vykdymas statybvietėje:

Pradžioje prie statybvietės įrengiamas stendas su informacija apie statomą statinį, išskyrus atvejus, jei statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas paprastasis remontas.

Taip pat statybvietėje įrengiamos buitinės patalpos darbuotojams, tualetai.

Darbų vadovas kartu su gamybinio skyriaus inžinieriumi paruošia statybos darbų technologijos projektą, kuris susideda iš aiškinamojo rašto (gaminių sandėliavimo schema, statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo priemonės ir būdai, labai pavojingų darbų sąrašas, priešgaisrinė įranga, kolektyvinės ir individualios apsaugos priemonės).

Leave a Comment