Kodėl kartais nelengva suprasti ar myli, ar nekenti, ar pavydi, ar pasitiki?

Mes gana tiksliai paaiškiname jausmą, kylantį po vienokio ar kitokio poelgio. Bet meilę ir pavydą (gal dėl to, jog šie jausmai neturi ilgos istorijos) nuolat painiojame. Vyras netikėtai aplanko savo draugę – ar jis bando ją kontroliuoti, užklupti su kitu, o gal pasijuto labai vienišas ir norėjo pabūti su artimu žmogumi? Moteris sako, kad negalėjusi užmigti, nes galvojo apie savo draugą – ar tai buvo malonios svajonės apie bendrą ateitį, ar kankinantys vaizdai apie jo nuotykius? Vaikinas nuoširdžiai domisi buvusiais savo draugės meiilės nuotykiais. Ji mano, kad sutiko itin atsidavusį ir tolerantišką žmogų. Jis mano, kad jų santykiai neturi ateities, o atvirumas jam padės geriau suprasti moteris bei suteiks pikantiškumo jų ryšiui.

Tokie neatitikimai dažniausiai slepia kitos lyties poelgių ir jausmų nesupratimą. O kai žmonės nesupranta nei savęs, nei kitų, kai yra sutrikę, ima elgtis stebėtinai vienodai ir neprotingai. Vyras, kuris mano, jog visur ir visada turi būti pats šauniausias, negali pripažinti, jog jo draugė/mylimoji/žmona pasirinko kitą, todėl gėdijasi apie tai kalbėti. Nuo tyllėjimo jam dar blogiau. Tada jis bando nubausti save, ją arba visą pasaulį. Moteris nuolat pasakoja apie apgaviką ir kartais išsikalbėjus jai palengvėja. Bet gana dažnai ji nevykusiai pasirenka klausytojus, kurie nesuprasdami, jog jai visų pirma reikia suvokti savo jausmus, o t

tik po to priimti kokį nors sprendimą, siūlo viena iš dviejų — atleisti arba išsiskirti. Abu pasirinkimai vienodai geri ir blogi, tačiau guosdamasi ir kartodama svetimus argumentus moteris neretai įkalba save tam, ko vėliau gailisi.

Ir vyrams, ir moterims kyla mintis atsilyginti neištikimajam (-ai) tuo pačiu. „Keršto” rezultatai gana menki. Gal vienam ar vienai iš šimto ir pasiseka sutikti įstabų žmogų, su kuriuo bemat pamiršta buvusią meilę. Likusieji patiria nedaug malonumo, nes jų nuotykyje dalyvauja ir nematomas trečiasis, kurį (-ią) „kerštas” turi įskaudinti. Suprantama, tokie santykiai didelio džiaugsmo nesuteiks.

Norėčiau papasakoti atvejį iš konsultacinio darbo praktikos. Į psichologą kreipėsi Henrikas. Retai kada paramos ir patarimo ieško žmonės, neturintys priekaištų sutuoktiniams, bet šis buvo vienas iš nedaugelio. Jis buvo patenkintas ir drauge nepatenkintas šeimyniniu gyvvenimu. Patenkintas, nes gerai sutarė su žmona, buvo mylimas ir vertinamas. Nepatenkintas, nes ir po ketverių santuokos metų vis dar galvojo, o kas ypač blogai — įsivaizdavo — tuos vyriškius, su kuriais žmona bendravo iki jiems susipažįstant. Išvargintas tokių minčių ir vaizdinių, jis pasirinko tikrai prastą būdą įveikti pavydą. Dažnai keliaudamas verslo reikalais ieškojo seksualinių nuotykių ir nesunkiai jų rasdavo. Bet toks „vaistas” nuo pavydo neišgydė, nes, kaip pareiškė Henrikas, jeigu tos ištekėjusios moterys taip lengvai apgaudinėja vyrus, taria meilės žodžius, panašiai elg

giasi lovoje, tai ir jo žmona gali tą patį padaryti, o jei dabar ir nedaro, tai anksčiau tikrai tai darė su kitais. Taigi bandydamas „užmiršti” nebūtas žmonos nuodėmes, Henrikas tarsi programavo savo jausmus, mintis ir vaizduotę atsiliepti į jo paties sukurtą žmonos buvusių (būsimų?) „meilės nuotykių” paveikslą. Šiam vyrui pasisekė, nes yra psichologinės paramos metodai, leidžiantys tokį mėgėjišką savęs programavimą ištaisyti.

Veikiausiai nemažai žmonių, sukūrusių sau panašią situaciją, joje ir lieka.

13 thoughts on “Kodėl kartais nelengva suprasti ar myli, ar nekenti, ar pavydi, ar pasitiki?”

  1. Tiesos yra -kai megini isivaizduoti kazkokius dalykus, kurie tau nepatiktu, dazniausiai jais ir patiki. Tada kyla labai daug pykciu ir barniu. O veliau supranti, kad isvis neaisku, del ko susipykta, nes viskas prasidejo nuo vaizduotes.

    Reply
  2. Gal sudetingiausia suprasti, yli, nemyli, nekenti ar dar kas, kai issiskiri. Tiksliau – kai tave palieka. Tada beveik neimanoma susivokti, kokie gi is tiesu jausmai verda. Viena minute myli, kita – jau nebe. Issiskyrimas – pats sunkiausias dalykas.

    Reply
  3. Po 8 mėn. draugystės, mane išdavė draugas.Nejaučiu jam neapykantos, bet didžiulį nusivylimą, apmaudą. Dabar net nežinau ar iš viso yra vyrų, kurie vertina gražius jausmus ir ištikimybę.O juk visą laiką man kalbėjo, kad aš geriausia, gražiausia iš visų kada nors turėtų moterų. Ir staiga,še.Jaučiuosi siaubingai.

    Reply
  4. Elda, tu teisi, kad nuo musu priklauso, kokie mus supa vyrai ar aplamai zmones. Taciau manau tai vyksta daugiau pasamoningai nei samoningai. Regis visos norime, sakome, kad norime graziu santykiu, istikimybes, darnos, deje pritraukiame zmones, kurie mus iskausina, nuvilia… Manau tik giliai pazinus save, issilaizius zaizdas, galbut pradesi gyventi.. meile man yra atrodo sunkiausiai pasiekiamas dalykas… Jo nenupirksi, jo neuzsakysi… Ji ateis arba aplenks..

    Reply
  5. Issiskyrimas su mylimu zmogumi tikrai baisus dalykas.Tiesiog nera kur detis , norisi nekesti to zmogaus , bet neina…nenori matyti jokiu kitu veidu arba visus juos lygini su Juo..Tai taip kankina ..Tuo labiau kada taves net nesiklauso ..negirdi .viska iskart nutraukia tuos kelis metus bendravimo.., gal ir buvai kalta .., bet manau , jei myli galima viska atleisti..bent jau pabandyti..

    Reply
  6. Viltie, manau, kad meilė nėra sunkiai pasiekiamas dalykas apskritai. Meilė kažkokiam konkrečiam žmogui gali būti nepasiekiama.
    O šiaip jau neturėkim iliuzijų, kad meilė bus tokia kaip pasakose. Aš galiu žmogui kartais jausti pyktį, nuoskaudą, neapykantą, bet tai dar nereiškia, kad nemyliu. Žmogus prieštaringa būtybė – teigiami ir neigiami jausmai dažnai persipina.

    Reply
  7. Sima, ar tikrai tiki, kad viską galima atleisti..? Aš ne. Yra dalykų už kuriuos tarsi paviršutiniškai atleidau, bet kartais jie vis grįžta skaudindami sielą…

    Reply
  8. po issiskyrimo zinau, kad kitiems tokiu jausmu neBEjausiu… kitiems jei kas liko is sirdies griuvesiu- tai trupiniai… taip ir aliname save, skriaudziame kitus, kurie ateis PO TO… deja, sirdziai neisakysi… siaubinga dilema vyxta…

    Reply
  9. Toki vyra, kaip Henrikas pazinojau, tik ji draske priestaravimai ne tik zmonai, bet ir meiluzems. Jis pavydejo visoms…

    Reply
  10. …kažkaip,labai stiprūs jausmai -negaliu susitaikyti su skyrybomis…meilė,neapykanta ,gniuždymas ,juodoji magija,antausis,ėjimas į jų namus…ir dabar ,būdama vis jo meilė,mylimoji-esu šalia jų,esu ta trečia -kuri myli ir nekenčia-jų abiejų-mintys tik kerštas ,dienos su neapykanta,prakeikimais.Negaliu atleisti,negaliu gražinti jam jo pasižadėjimus man.Už žodžius turi prisiimti atsakomybę…niekada jam neatleisiu ir jai. …

    Reply
  11. Siame straipsnyje yra tiesos, turiu drauga kuris kartais supyksta ant merginos prisigalvodamas kad praeityje ji turejusi daug vaikinu ir t.t O poto pats gailisi del tokiu zodziu, todel butu idomu kaip jam padeti? kokie tie metodai yra?

    Reply
  12. Pavydas baisus dalykas. Esme kad kito zmogaus bet kokiu atveju nesukontroliuosi. Belieka pasitiket… o jei negali juo pasitiket, tai neverta ir buti kartu. Arba jei problema tavyje, tai reikia taisyti save.

    Reply

Leave a Comment