Narkomanija ir savižudybė

Narkomanija ir savižudybė, šiais laikais labai opi problema. Aš norėčiau paanalizuoti jaunuolio gyvenimo tragediją . Jaunuolis vardu Ignas augo pasiturinčioje šeimoje, jo motina – gydytoja, tėvas geras verslininkas, sūnus inteligentiškas studentas. Gyvenime jaunuoliui nieko netrūko, galima sakyti jis augo šiltnamio sąlygomis. Jis labai gražus, pasižymintis neįtikėtinu žavesiu. Jo nelaimės ir nuopolio priežastis – narkotikai. Jis vartojo opijų. Nei jo draugė, nei krikštamotė nesugebėjo jo atpratinti nuo narkotikų, nors gydėsi jis daug kartų nuo savo nelemtos ydos gydymas duvo bevaisis. Kuo toliau tuo labiau jiis smuko į narkotikų liūną, bandė didinti dozes ir tai jam puikiai sekėsi, jis „pakeldavo arkliškas dozes“. Ne kartą jį vežė į ligoninę perdozavus narkotikų, organizmas jaunas ir tvirtas, jį visada išgelbėdavo. Neatlaikęs savo įpročio jis nušišovė tėvo medžiokliniu šautuvu. Paliko ir atsisveikinimo laišką: „Mirtis – man šventė. Palaidokite mane su baltu kostiumu, kur nors netoli namų, kad kas vis pro šalį eidamas užbėgtų aplankyti. (Moteris, 2002’ 7, 38psl. Auksinis jaunimas. Meilė. Regis.ir.)

Narkotikai atsirado prieš 5000 metų pr. Kr. Pirmieji narkotikai buvo opijus. Narkotikai, kaip nurodo seenovės legenda padeda žmonėms užsimiršti, pasijusti geriau. Tačiau tia tik iliuzija, jie sukuria miražą, kurio trokšta žmogus ir taip jis skęsta narkotikų liūne vis giliau ir giliau. Nors kitiems tai padeda kurti, daugelis menininkų vartoja LSD.

Opijus tai baltos ar ru

udos spalvos milteliai. Vartojamas: injekcijos, uostoma, rūkoma. Labai didelė fizinė ir psichologinė priklausomybė nuo narkotikų. Pasekmės: euforija, mieguistumas, kvėpavimo susilpnėjimas, depresija. Perdozavimas: sąmonės praradimas. Labai pavojinga kartu vartoti su depresantais. Abstinencija: nerimas, žiovulys, ašaros, skrandžio traukuliai, pašiurpusi oda, sloga. (L. Bulotaitė „Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė“ 43psl.). Opiumas bei iš jo išskiriamos medžiagos (morfijus ir heroinas) slopina nervų sistemos funkcijas. Skausmą bei nerima kelioms valandoms pakeičia palaimingas malonumas, tačiau ta palaima greitai baigiasi ir už ją reikia labai brangiai mokėti – kankinamai ieškoti kitos dozės, kuri palaipsniui vis didėja, savaites justi didžiulį skausmą dėl abstinencijos. Kelias į pripratimą be galo apgaulingas, nes smegenys gaudamos dirbtinių opioidų, nustoja pačios juos gaminti ir prasideda agonija. Narkotikų dažnas padarinys yra mirtis nuo perdozavimo, bet mūūsų herojui tai vis nepavykdavo padaryti ir jis savo gyvenimą baigia nusišaudamas.

Tradiciškai priklausomybė nuo narkotikų buvo suprantama kaip narkotikų poreikis, kai nustojus juos vartoti išryškėja fiziniai simptomai, pvz. Skausmas, pykinimas, išsekimas.

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo. Pavyzdžiui, gana ryškiai sa
avo išvaizda išsiskiria „kislotnikai“, vakarėliuose paprastai vartojantys LSD, „extazi“, besiklausantys techno, reivo ir pan. Nuo jų išvaizda, vertybinėmis orientacijomis skiriasi Vilniaus senamiesčio narkomanai, kurie dažniausiai rūko „žolę“.
Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat pa
aaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.
Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms–ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams. Taip kaip nutiko mūsų aprašomam vaikinui, nutinka daugeliui ir tai yra gan didelė tėvų kaltė, kad jie laiku nepamatė pakitusio savo sūnaus elgesio. Kad laiku neužkirto kelio sūnui į savižudybę.
Taip pat truputis apie savižudybę. Kiekvienais metai JAV 25000 žmonių, netekę vilties, ištaria ne gyvenimui, laikinoms problemoms pasirinkdami amžiną ir nepataisomą sprendimą.(D.G.Myers „Psichologija“ 526 psl.).Vėliau šeimos nariai prisimena pakitusį nusižudžiusiojo elgesį, gal būt jis išdalino savo vertingus daiktus ar yra užsiminęs apie nenorą gyventi. Bet į tai artimieji nekreipė dėmesio. Net trečiadalis yra bandę žudytis anksčiau.
Atlikus tyrimus išaiškėjo kad, moterys daug dažniau mėgina žudytis negu vyrai. Tačiau vyrai 2-3 kartus dažniau nusižudo. (Vyrai dažniau pa
asirenka patikimus būdus nusižudyti pvz., nusišauna.) (D.G.Myers „Psichologija“527psl.)
Dažniausiai žmogus nusižudo ne tada kai gyvenimas yra nepakeliamas apėmusi depresija ar nėra iniciatyvos, bet tada kai būsena ima gerėti ir galima išspręsti visas iškilusias problemas. Paaugliai dažniausiai žudosi dėl traumuojančių įvykių, dėl nelaimingos meilės, dėl kaltės jutimo dažnai į savižudybę pastumėja narkotikai ir alkohogolizmas. Gana daug atvejų kai bando nusižudyti ir nusižudo vaikai bei paaugliai.
Pagal statistiką ir dabar Lietuvoje yra didžiausias savižudžių skaičius. Iš 1996 metų nusižudžiusių nusišovė 2 moterys ir 59 vyrai iš viso tais metai iš gyvenimo pasitraukė sava valia 1692 žmonės. (D.Gailienė „Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje 30psl.)
Pastebėjus pakitusį sūnaus ar kito artimo žmogaus elgesį nebūkime akli ir pasistenkime išsiaiškinti, kodėl jo elgesys pakito, gal jam reikalinga mūsų pagalba. Nebūkime akli, ir savižudybių skaičius tikrai sumažės. Nebūkime beširdžiai kito skausmui. Narkotikai tai gyvenimo blogybė, kurią reikia išrauti su visomis šaknimis. Kad žmonės galėtų suvokti ką jie blogo daro, kai stengiasi įtraukti į narkotikų liūną kitus. Jai nebus vienų narkotikų, žmonės sukurs kitus gal dar daugiau pavojingus. Kiekvieni vaistai turi tam tikrą priklausomybę, o jei tai nuskausminamieji, tai yra dar didesnė priklausomybė nuo jų. Priklausomas žmogus nuo vaistų nebegali priešintis skausmui juos vartoja ir net didina dozę. O tai jau kelias į narkomaniją. Neretai iš skausmo žmogus ir nusižudo, kai jam atrodo kad skausmas jau nebepakeliamas. Retai tokie žmonės kreipiasi į specialistus, nes mūsų visuomenėje yra sunku surasti gydytoją kuris priimtų žmogų kuriam reikia pagalbos iškarto, o ne po mėnesio. Deja kol mūsų visuomenėje vyraus toks požiūris, kad patekti pas gydytoja reikia laukti savaitę ar net mėnesį, savižudybių daugės.

Leave a Comment