Biblija

Planas:

1. Kas yra Biblija?

2. Biblijos poveikis;

3. Biblijos idėjos;

4. Biblijos skaitymas;

5. Senasis testamentas;

6. Naujasis testamentas;

7. Lietuviški Biblijos vertimai.

Biblija yra senovinė, šventoji knyga, istorinis paminklas.Ji yra puikių,
intriguojančių istorijų knyga. Tačiau ji ne tik įdomių istorijų virtinė,
visos jos byloja vieną didįjį pasakojimą. Šis didysis pasakojimas yra apie
Dievą, pasaulio ir žmonių kūrėją, ir apie tai, ką Jis veikia su savo
kūrinija. Šiame didžiajame paskojime yra šečios padrindinės temos:

1. Sukūrimas

2. Nuopolis

3. Izraelis

4. Jėzus

5. Kristaus sekėjai

6. Laikų pabaiga

Sukūrimas:
Dievas sukūrė visatą iš nieko,žodžiais suteikdamas daiktams egzistenciją.
Jis apgyvendino žmones savo sukurtame pasaulyje, pavesdamas juo rūpintis.
Žmonių globai Dievas atidavė gyvūnus, paukščius, medžius ir auugmeniją.

Nuopolis:
Dievas pirmuosius žmones įkurdino sode, kuriame leido laisvai gyventi. Jis
tik buvo uždraudęs valgyti vaisius nuo medžio, stovinčio sodo viduryje.
Tačiau Žalčio(blogio įsikūnijimo) įkalbinti, jie paragavo uždraustojo
vaisiaus ir buvo išvaryti iš sodo.
Šis pasakojimas iš esmės padeda supratsi Bibliją, nes per jį paaiškėja, kad
žmonija nebeturi tiesioginio ryšio su Dievu. Visa kūrinija taip pat prarado
pirmapradį Dievo artumą.

Izraelis:
Dievas išsirenka Izraelio tautą, kurią imasi saugoti ir globoti. Net
izraelitams patekus į Egipto nelaisvę, Dievas juos išgelbėja per Mozę,
kuris išveda tautą iš Egipto. Kol tauta klaidžiojo po dykumą, Dievas daavė
savo įstatymą. Dievo Įstatymo esmę sudaro dar 10 įstatymų, kurie moko
žmones, kaip jie turi gyventi. Pradėjus pusei amžiaus Viešpats nuostabiu
būdu sugrąžino į tėvynę Judo gyventojus.

Jėzus:
Pasaulyje pasirodė Jėzus-mokytojas ir gydytojas, kalbėjęs apie Dievo
karalystę,-patvirtindamas, kad Dievas tebesirūpina savo žmonėmis, nepaisant
jų priespaudos ir kančių. Jėzus tr

rejus metus žmones mokė, gydė ir
išvarinėjo piktąsias dvasias iš apsėstųjų, skelbdamas, kad Jo darbuose ir
mokyme atsispindi Dievo galybė. Jis rūpinosi vargšais ir atstumtaisiais,
galėjo padėti net svetimšaliams, kurie į jį kreipdavosi, skelbė žmonėms
gailestina Dievo meilę ir tikėjosi, kad tauta per Jo paties auką dvasiškai
atgims. Tačiau žydų religiniai vadovai visą savo gyvenimą piktinosi išgirdę
tokias Jėzaus kalbas. Greitai Jėzus buvo suimtas ir nuteistas mirti, o tada
romėnai Jėzų pasmerkė nukryžiuoti. Kol Jėzus kabojo ant kryžiaus, tansa
gaubė kraštą. Tačiau mirtis neturėjo jam galios ir Jėzus po 3 dienų
prisikėlė. Jis tikrai buvo Mesijas!
Kristaus sekėjai:
Prisikėlęs iš mirties Jėzus savo mokiniams pavedė skelbti žinią apie Jį
kitieks žmonėms. Jėzus, prieš palikdamas savo mokinius ir išeidamas pas
Dievą Tėvą, pažadėjo atsiųsti jiems galią, padėsiančią atlikti šią didžią
užduotį;tą galią Jėzus pavadino Šventąja Dvasia.

Laikų pabaiga:
Pirmieji krrikščionys gyveno, laukdami, kada Jėzus sugrįšiąs į žemę užbaigti
to, ką Jis čia pradėjęs savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu. Jie laukė ir
visos kūrinijos atsinaujinimo, kuris turįs įvykti pagal pirmapradę Dievo
idėją. Tuomet ateis diena, kai pasaulyje nebeliks blogio ir neteisybės, ir
tie, kurie atmetė Dievą, būsią nubausti, o tie, kurie tikėjo Jėzų, regės
Dievą akis į akį.

Biblijos poveikis:
Vos pradėjus tyrinėti šiuolaikinę Vakarų civilizaciją, iš karto susiduriame
su Biblija. Daugelį šimtmečių ji turėjo lemiamos įtakos mūsų įstatymams,
švietimo sistemoms ir demokratijos idealams-jau nekalbant apie mūsų žmogaus
žmogaus teisių sampratą. Vienaip ar

r kitaip,Biblija darė didžiulį poveikį
daugumai žymiausių Europos politikos,socialinio gyvenimo ir religijos
reformatorių, o per juos-visoms didžiausioms Vakarų pasaulio tautoms. Tą
patį galima pasakyti apie daugybę dabartinių permainų pasaulio kultūroje.
Kai bundančių tautų žmonės ieško savojo kelio, daugelis jų vadovų pasirenka
Bibliją.

Biblijos idėjos:

• Pasak Biblijos, viskas pasaulyje prasideda, vyksta ir pasibaigs su

Dievo palaiminimu. Visur regime Dievą, globojantį savo meile vyrus ir

moteris, didelius ir mažus, kviečiantį visus nuoširdžiai jam

pasižadėti.

• Reikšmingiausias Biblijoje yra Jėzus. Jis ne tik skatina mus abejoti

mūsų tikėjimo ir elgsenos nuostatomis,bet ir suteikia žmonėms galimybę

mažinti blogį ir įgyti jėgų gyventi naujai, pagal Dievo nurodymus. Jis

skelbia, kad jo mokymas nėra tik vienas iš galimų, o yra vienintelis

būdas Dievui pažinti ir iš tikrųjų su juo suartėti. Kad pažintų

tikrąjį Dievą, žmogus privalo pripažinti Jėzų Kristų vieninteliu Dievo

Sūnumi ir būti pasirengęs atgailavimui ir pasižadėjimui jam-Viešpačiui

ir Išganytojui-siekti atleidimo už praeitį.

• Biblijoje gausu nuostabių ir vertingų įžvalgų, mokančių, kaip žmonės

gali ir turi atsiliepti į didelės ir atlaidžios Dievo meilės ženklus.

Biblijos skaitymas:
Biblijos skaitymas gali būti sunkus. Kartais jis būna įdomus, teikiantis
jėgų, bet kartais mums gali užduoti mįslingų klausimų.Žmonės skaito Bibliją
dėl įvairiausių priežasčių:

▪ Ji gali būti skaitoma kaip literatūros kūrinys. Psalmynas arba

Izaijo knyga priklauso geriausiems pasaulio literatūros pavyzdžiams.

▪ Šventąjį Raštą galima skaityti ir kaip senojo pasaulio istoriją.

▪ Bibliją žmonės studijuoja, norėdami suvokti judėjų ir krikščionių

religijų atsiradimą, jų moralės normas.

▪ Biblija ga

alima domėtis, norint išsiaiškinti daugelio meninkų,

rašytojų ir kompozitorių kūrinių įkvėpimo šaltinį.

Biblija yra padalyta į Senajį ir Naująjį testamentus:

Senąjį testamentą sudaro 46 knygos.Tai:
Penkiaknygė,kurią sudaro:
Pradžios knyga:vaizduojanti Dievo veiklą.
Išėjimo knyga:atskleidžianti Dievo veikimą istorijoje.
Kunigų knyga:joje surašyti priesakai yra duoti visiems laikams,daugelis jų
tai sveikos gyensenos ir higienos taisyklės.
Skaičių knyga:parodo Dievo ištikimybę.
Pakartoto įsakymo knyga:pagrindinė jos tema-paklusnumas.
Istorinės knygos:
Jozuzės, Teisėjų,Rutos, Samuelio, Karalių, Kronikų, Ezdro, Nehemijo,Tobito,
Juditos, Makabėjų ir Esteros knygose apima 800 žydų istorijos metus-maždaug
1200-400m.pr.Kr.laikotarpį.Jose rašoma kaip izraelitai įsikūrė savo
nukariautoje žemėje,apie teisėjų ir karalių laikus iki didžiųjų šiaurės
tautų antplūdžio, kurio metu Dievo tauta buvo ištremta į nelaisvę.
Išminties knygos:
Jobo, Psalmynas,Patarlių, Koheleto ir Giesmių giesmė.Visos knygos labai
skiriasi viena nuo kitos tematika. Jobo knyga-tai didelė poema pie
kentėjimo prasmę, Koheletas svarsto apie tariamą gyvenimo bepraspiškumą,
Patralių knyga-tai posakių rinkinys, kuriama aiškinama kaip elgtis
kasdieniniame gyvenime, Psalmynas-giesmių, maldų ir eilėraščių
rinkinys,kuriame išreikšti patys įvairiausi jausmai,o Giesmių giesmėje
giedama apie kūniškos meilės stebuklą.Tačiau kiekvienoje sių knygų kalbama
apie žmogaus elgesį ir kasdieninį gyvenimą, Dievas yra visur.Išminties
knygų esmė-tai tikėjimas,kad Dievas taip sutvarkė gyvenimą, jog mes įgyjame
išminties jam lenkdamiesi ir vykdydami jo įsakymus.
Pranašų knygos:
Siracido, Izaijo, Jeremijo, Barucho, Ezekielio, Danielio, Ozėjo, Joelio,
Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo,
Zacharijo ir Malachijo knygos, išskyrus Raudas,pavadintos jose aprašomo
pranašo vardu. Pranšai, tai buvo Dievo žmonės, veikę kaip jo žynianešiai,
kartais taip užvaldyti jo valios, jog net tiesiai bylodavo jo vardu.

Senasis testamentas ta

ai yra esminė Biblijos dalis. Visos 46knygos yra Dievo
Dvasios įkvėptos ir turi išliekančiąją vertę.Krikščionys gerbia senąjį
testamentą kaip tikrą Dievo žodį. Istorija liudija, kad Krikščionių
Bendrija visuomet nedvejodama priešinosi mėginimams atmesti Senąjį
testamentą teigiant, kad Naujasis padarė jį negaliojantį.

Naujajį testamentą sudaro 27knygų rinkinys:
4evangelijos(evangelija-geroji naujiena):
Pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną,jose dėmesys suteikiamas i tai kokią gerą
naujieną pasauliui atnešė į pasaulį, mokydamas ir gydydamas, o visų pirma
savo mirtimi ir prisikėlimu išgelbėdamas žmones.
Laiškai galatams, efeziečiams, filipiniečiams, kolosiečiams,
tesalonikoniečiams, Timotiejui, laiškas Titui, Filemonui, Žydams;Jokūbo
laiškas, Petro, Jono ir Judo laiškai, Apsireiškimas Jonui. Ir apaštalų
darbai, kurie užbaigia Naujojo Testamento istoriją. Trylika pirmųjų laiškų
parašyti naujai įsikūrusioms jaunoms Bažnyčioms. Juose atsakoma į
krikščionims svarbius klausimus, į vadovavimo Bažnyčioms problemas. Visus
šiuos laiškus parašė pagonių apaštalas Paulius.Dramatiška jo paties
atsivertimo į krikščionybę istorija taip pat užrašyta Apaštalų darbuose.
Kiti laiškai skirti didesnėms krikščionių grupėms.

Naujojo testamento pasakojimas apima apie 100metų, Ia. po Kristaus
gimimo Romos imperijos provincijoje. Šis testamentas yra iš esmės skirtas
Jėzui Kristui.

Šiandien turbūt nieko nestebina,kad bet kokių pažiūrų žmogus gali
susipažinti su Biblija jam suprantama kalba. Tačiau Biblija buvo parašyta
kalbomis, kuriomis šiandien niekas nebekalba. NT-
senaja graikų kalba, ST-hebrąjų. Norint tiksliai atskleisti Biblijos kalbų
žodžių prasmę reikėjo tyrinėti istoriją ir kultūrą, atlikti ligvistine
analivę.Tai buvo labai sunkus ir kruopštus darbas, bet nepaisant to galima
tvirtinti, kad dabartiniai Biblijos vertimai iš esmės atitinka originalą.

Leave a Comment